Vėstant orams, trumpėjant dienoms, vis dažniau aplinkoje pastebime kosčiojantį ar slogos kamuojamą žmogų, o darželių grupėse vaikų drastiškai sumažėja. Tai lyg patvirtinimas – taip, šaltasis metų sezonas jau čia. Su juo dažniausiai atkeliauja ne tik žiemos šventės, bet ir ligos, rašoma pranešime spaudai. Ką daryti? Ar įmanoma apsaugoti vaikus nuo ligų, ar bent palengvinti simptomus?
Daugiakalbio Mažųjų valdų darželio įkūrėja, edukologė Renata Lazdin sako, kad tikrai taip. Anot jos, taikant grūdinimosi praktikas darželyje, pastebimai sumažėja vaikų sergamumas, ypač tai pastebima vyresnėlių grupėse, kur grūdinimas buvo taikomas ilgesnį laiką. Tačiau apie viską nuo pradžių – svarbiausia nuoseklumas ir laipsniškumas. Neverta vaikams iš karto taikyti drastiškų priemonių. Šis auksinis ruduo puikus startas grūdinimosi praktikoms atlikti.
Kam to reikia?
Kaip viskas veikia? Grūdinimosi procedūrų metu didėja organizmo aprūpinimas krauju. Grūdinantis stimuliuojama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, gerėja audinių aprūpinimas deguonimi ir kitomis būtinomis medžiagomis. Taip pat didėja ir organizmo atsparumas stresui.
Tinkamai pasirinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimosi procedūros tobulina žmogaus organizmo gebėjimą koordinuoti šilumos gaminimą ir jos išspinduliavimą reaguojant į aplinkos sąlygas ir padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek perkaitimo. Grūdinimosi procedūros turi būti atliekamos visus metus.
Nuo ko pradėti?
Mažųjų valdų sveikatinimo mokytoja Jolanta Motiejūnienė pataria rinktis kiekvienam individualiai priimtiną organizmo stiprinimo būdų. Yra trys grūdinimosi variantai – oru, gruntu ir vandeniu. Pats lengviausias ir nekalčiausias grūdinimosi būdas yra grūdinimasis oru – dažnai vėdinti patalpas, miegoti prie atviro lango ar bent labai gerai išvėdintame kambaryje, dažni pasivaikščiojimai gryname ore, kad ir koks jis bebūtų. Vaikams kasdien reikia lauke išbūti bent 2 valandas, tokiu būdu susiformuoja kūno gebėjimas adaptuotis prie įvairių staiga pasikeičiančių situacijų.
Grūdinimasis gruntu – vaikščiojimai basomis po žemę visais metų laikais, tik, žinoma, skirtingą laiko tarpą. Vasarą rekomenduodama kiek įmanoma daugiau laiko skirti vaikštinėjant įvairias paviršiais – akmenukais, žvyru, smėliu, žole, žeme ir pan. Orams atvėsus nors keletą akimirkų leisti basoms pėdoms pajausti pasikeitusį paviršių – rudenį pavaikštinėti vėstančia žole ar parke nusiavus batus kelias minutes pašiurenti lapus, žiemą prasibėgti sniegu. Žinoma, sniego bėgimo kelią didinant labai palaipsniui – pradžioje tik užlipti ir staigiai grįžti vidun. Grįžus kojų nešildyti šiltame vandenyje, bet trepsėti ant kilimėlio ir kitaip aktyviai jas sušildyti. Iš karto apsiauti kojines, apsirengti šiltesnį rūbą ir išgerti mėgstamos arbatos. Grūdinantis vandeniu tai daryti taip pat palaipsniui – šiltuoju metų laiku skatinti vaikus maudytis net ir vėsiuose telkiniuose, o orams vėstant jų kojytes, rankas apipilant vėsiu, o po to ir šaltu vandeniu. Jei apipylimą atliekate patalpoje, tuomet palaipsniui didinti plotą ar mažinti temperatūrą ir galiausiai pilnai apipilti kūną vėsiu ar šaltu vandeniu.
Kada veikia?
Visi išvardinti grūdinimosi būdai yra veiksmingi tik vienu atveju, jei jie teikia džiaugsmą ir teigiamas emocijas. Vaikams turi būti smagu tai atlikti. Todėl sąmoningų tėvų pareiga yra žaidimo principu pristatyti ir patiems prisijungti bei savo pavyzdžiu rodyti, kad smagu yra sveikatinti savo kūną. Taip vaikai išmoksta gerbti save, savo kūną, juo rūpintis ir jį mylėti. O šiuolaikinėje visuomenėje, kur nebūtinai sveiko, bet itin gražaus kūno kultas šiuo metu yra itin stiprus tai yra labai svarbu.
Todėl, kad ir kokį sveikatinimo ar grūdinimo būdą ar būdus pasirinksite, tai darykite kartu su gera nuotaika ir tikrai ligų sumažės.
