Kas yra kosulys?
Pasak medikės, kosulys yra visiškai natūralus refleksas. Dėka jo, kvėpavimo takai išsivalo nuo bakterijų, virusų, taršos dalelių. Jei nekosėtume, mūsų plaučiai būtų labai apsiteršę. „Vaikų imuninė sistema nėra tobula. Į bet kokį svetimkūnį ji žiūri kaip į galimą pavojų, todėl ginasi sukeldama uždegimą arba bandydama kaip išmano juo atsikratyti. Netgi, pavyzdžiui, į augančius dantis. Būtent dėl to, augant dantims, pasireiškia uždegimo požymiai – paburksta mažųjų dantenos, jos būna skausmingos. Neretai prie kompanijos prisijungia ir gerklės gleivinė. Ir tik išdygus dantukui, imuninė sistema supranta, kad suklydo ir puolė ne tai, ką reikėjo. Dar vienas veiksnys, skatinantis vaikus kosėti – sausas oras, dėl kurio džiūva gleivinė. Kartais būna, kad kosuliu šaliname net emocijas. Tada apima, taip vadinamieji, kosulio tikai. Didelis stresas gali lemti kosulio tiką. Kodėl dar vaikai kosėja – dėl netinkamo maisto sąlygoto refliukso“, – pasakojo gydytoja.
Vis tik viena dažniausių priežasčių – infekcija. Ar ji virusinės, ar bakterinės kilmės – tėvai nuspręsti negali. Nors apie 80 proc. visų kvėpavimo takų infekcijų būna virusinės kilmės. „Ūmus kosulys vaikams laikosi dvi savaites. Paskui priklauso nuo vaiko, kiek laiko jo organizmas „tvarkysis“ – t.y. šalins likučius po vykusios kovos. Paprastai tai trunka dar kelias savaites. Todėl ir teigiama, kad darželinio amžiaus vaikui kosėti 4 savaites yra normalu. Bet su ta sąlyga, kad kosulys nestiprėja. Po persirgtos infekcijos ypač būdingas rytinis kosulys. Jei matome, kad kosulys vaiko nebevargina, jis gali eiti į darželį. Taip, jis kosėja, bet kitų vaikų nebeužkrės“, – pasakojo medikė. Anot jos, neleisti vaiko į ugdymo įstaigą reikėtų tuomet, kai vaikas dėl kosulio blogai jaučiasi, kai jis dėl to neišsimiega ir kada jam reikia duoti vaistų. „Jei jaučiate, kad dienos metu vaikui reikės pagalbos dėl kosulio, tokiu atveju vaikas į darželį neturėtų eiti“, – teigė I. Plėštytė-Būtienė.
Ką daryti?
Išgirdus vaiką kosėjant, gydytoja pataria nepulti strimgalviais girdyti jį įvairiais sirupais. Pirmiausia – bandyti suprasti, iš kurios vietos eina dirgiklis ir kaip jį pašalinti. „Dažniausiai kosulys iš pradžių būna sausas, kurį sąlygoja kvėpavimo takuose esantis paburkimas, paskui atsiranda drėgnas. Šiuo laikotarpiu jau galime duoti atsikosėjimą skatinančių vaistų, bet jei vaikas atsikosėja ir pats, nėra prasmės duoti krūvos vaistų. Jei vaikas kosėja sausai, duoti atsikosėjimą skatinančių vaistų nėra prasmės, nes nėra ką skystinti. Apskritai, vaikui iki 4 metų nerekomenduojama duoti vaistų, skatinančių atsikosėjimą. Jis neturi tokių stiprių raumenų, kad atsikosėtų. O jei duodame, tokiu atveju reikia jį priversti kosėti – kutenant, juokinant. Jei jis tingi kosėti, plaučiai valysis labai ilgai“, – pasakojo gydytoja.
Kaip atpažinti, ar kosulys yra labai baisus? Vienas iš kriterijų, kuris tėvus gąsdina – vaikas visą naktį kosėjo. „Bet būna, kad tėvus tas naktinis kosulys erzina, o vaikas po tokios nakties atsikelia, žaidžia ir viskas jam gerai. Todėl pirmiau įvertinkime, kam trukdo tas kosulys – vaikui ar jums. Kreipiame dėmesį, kai kosulys trukdo pačiam vaikui, kai jis pats išsigąsta savo kosulio. Kartais naktinis kosulys užsitęsia dėl to, kad leidžiame vaikui įsikosėti. Mums, suaugusiems, taip pat būna sunku sustabdyti kosulį – puikiai žinome, kad jei pradėsime kosėti, vargu ar bet kada galėsime sustoti. Vaikams labai sunku valingai sustabdyti sausą kosulį, todėl jie ir įsijautrina. Kuo daugiau kosėja, tuo labiau didėja patinimas ir dar sunkiau tampa kosulį nuraminti“, – patarimais dalijosi pašnekovė.
Viena iš klaidų, kurią dažnai daro tėvai – kosėjančiam vaikui duoda atsigerti karšto pieno su medumi. „Pienas didina gleivių klampumą ir vaikui dar sunkiau jas iškosėti. Be to, vis daugiau pasirodo straipsnių, kad vaikams apskritai nereikėtų duoti labai daug pieno. Pienas su medumi tikrai nuo kosulio neišgelbės. Bet reikia įvertinti, kuo vaikas serga. Jei vaikui plaučių uždegimas, jis nevalgo, tad per prievartą maitinti vaiko nereikėtų Dažniausiai vaikai labai gerai klausosi savo organizmo. Jei jie nenori valgyti, negrūskite maisto. Žarnyne yra 80 proc. mūsų imuninės sistemos. Jei yra sunki plaučių liga, liepti jam valgyti, nėra tikslinga. Kodėl nenorime valgyti? Todėl kad neapkrautume savo imuninės sistemos. Kai vaikas pasveiksta, tada ir pradeda valgyti visavertį maistą“, – pasakojo gydytoja.
Gąsdinančios diagnozės
Medikė pataria, einant su kosėjančiu vaiku pas gydytoją, pasiruošti. Kad šis galėtų tiksliau įvertinti būklę, galima net nufilmuoti vaiko kosulį ir parodyti gydytojui. „Jau pagal kosulį galima atspėti, kokia tai liga. Jei trumpas lojantis kosulys, tai viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Jei kosėjama iš giliau, įtariame bronchitą. Viena bjauriausių diagnozių – tracheitas. Nes nepadeda jokios pastilės. Nebent inhaliacijos. Tokiu atveju galima skirti slopinančius kosulį preparatus. Tiesa, reikia žinoti, kad jei duodate daugiau nei tris dienas ir nematote efekto, gali būti, kad duodate ne tą vaistą“, – sakė medikė.
Bene labiausiai tėvus gąsdinanti diagnozė yra plaučių uždegimas. „Taip, anksčiau nuo plaučių uždegimo žmonės mirdavo. Dabar tai nebėra mirtina liga. Gijimas ilgesnis, bet pagydoma. Bronchito ar plaučių uždegimo gydymas praktiškai niekuo nesiskiria“, – pasakojo specialistė.
Lygiai taip pat nereikėtų panikuoti dėl bronchito. Net 80 proc. bronchito yra virusinės, o ne bakterinės kilmės. „Karkalai plaučiuose dar nereiškia, kad reikia antibiotikų. Visų pirma, kraujas turi rodyti bakterinę infekciją ir vaiko būklė – jam sunku kosėti, jo liežuvis apveltas, vaikas neturi apetito, nenori valgyti, nenori gerti – t.y .jaučiasi blogai. Visa tai jau byloja apie bakteriją“, – teigė gydytoja.
Pasak jos, yra dviejų tipų karkalai – drėgni ir sausi. Drėgni, kai bronchuose yra gleivių, sausi – kai bronchų vamzdeliai susiaurėja ir, vaikui kvėpuojant, girdimas toks tarsi cypimas. Kuris pavojingesnis? Nei vienas, nei kitas.
Medikė pataria, kai vaiką kankina sausas kosulys, jį raminti, o kai kosėja šlapiai, skatinti. Ar vaikas skreplius išspjaus, ar nuris, nėra skirtumo. „Skrandžio rūgštys tokios stiprios, kad virusai neturi galimybės išgyventi. Ir jie tikrai nesukels žarnyno infekcijos. Skirtingos bakterijos sukelia žarnyno infekcijas ir plaučių infekcijas“, – teigė specialistė.
O ką daryti, jei vaikas kosėja ilgiau nei 4 savaites? „Jei jis kosėjo 2-3 savaites ir po to pasidarė blogiau, jau reikia galvoti apie antibiotikus. Bet atkreipkite dėmesį, kartais užsitęsęs kosulys būna tik naktimis. 4 valandą nakties pradeda ir nenustoja. Ryte atsikėlė ir lyg viskas gerai, tik pakosėja po fizinio krūvio. Čia galima būtų įtarti obstrukcinį bronchitą – bet diagnozės patvirtinimui reikėtų, kad gydytojas vaiką apžiūrėtų“, – pasakojo medikė.
Dar viena kosulio priežastis – refliuksas. „Jei patys prisivalgome vakare, juntame pilnumo jausmą, gali skaudėti gerklę nuo kilusio rėmens. Refliukso simptomai dažnai pasireiškia tada, kai vaikas sirgo virusine infekcija, kosėjo. Kadangi šiai ligai būdingas naktinis kosulys, prieš pat miegą prisivalgius, minėtas kosulys sąlygos skrandžio turinio patekimą į viršutinius kvėpavimo takus. „Nudeginusi“ gleivinę rūgštis ir bus priežastis, kodėl kosulys užsitęsė dar kelioms savaitėms. Netinkama mityba taip pat gali būti kosulio priežastimi.. Kaip nustatyti refliuksą? Nemalonus kvapas iš burnos ryte. Krenkštimas. Pakimęs balsas ryte. Kosėjimas po valgio. Kaip su tuo kovoti? Pirmiausia jokių naktinių valgymų, guldyti vaiką ant aukštesnės pagalvės. Jei nepadeda, kreiptis į medikus“, – teigė gydytoja.
Gydyti vaistais ar natūraliomis priemonėmis?
Nors vaistinėse sirupų nuo kosulio pasirinkimas didžiulis, gydytoja pataria nepulti girdyti vaiko viskuo. Jei kosėja kūdikis iki metų, medikė pataria išbandyti vibro masažus. „Tai yra geras būdas, kuris taikomas ir po plaučių uždegimo. Tik masažas atliekamas ne ūmios ligos fazės metu, o kai vaikas jau atsikosėja drėgnai – t.y. kai kosulys jau produktyvus. Be to, masažą turi daryti specialistas“, – teigė pašnekovė.
Dar vienas populiarus būdas – druskų kambariai. „Kai vaikas serga viršutinių ar apatinių takų virusine infekcija, virusai nepasišalina, kol nepažeidžia visų gleivinės ląstelių ir jiems nebėra, kur apsigyventi. Tad po ligos mums reikia resursų, kad atstatytume pažeistą gleivinę. Druskų kambariai – tai procedūra, priskiriama sveikatą gražinančiam gydymui. Todėl į juos rekomenduojama eiti po ligos. Nes kol vaikas serga, pilti druskos ant žaizdos tikrai nereikia. Druskų kambariai atstato, bet atstatinėkime po karo, o ne karo metu“, – patarė gydytoja.
Kokius vaistus rinktis – cheminius ar augalinius, priklauso nuo ligos sunkumo. „Augalinius galime duoti, kol vaiko būklė nėra sunki. Lengvos ligos simptomus jie tikrai palengvintų, dalis jų turi priešvirusinį, priešuždegiminį poveikį. Tik reikėtų rinktis augalinius vaistinius preparatus, o ne maisto papildus – tuomet būsite tikri, kad preparatas veiks pagal nurodytas indikacijas. Bet esant sunkiems ligos simptomams, vaiko būklei blogėjant, nederėtų delsti – su čiobrelių sirupu plaučių uždegimo tikrai neišgydysime. Svarbiausia – nedubliuokime vaistų. Skaitykime anotacijas“, – ragino medikė.
