Kompensuojama ne viskas
Anot BTA specialisto R.Grizicko, svarbiausia, kad keliaujant būtų apdraustas vaikas, nes jiems pagalbos prireikia gan dažnai. Jis rekomenduoja pasidomėti apie galimybę draudimo liudijime įtraukti ne tik medicinos išlaidų draudimą, bet ir „suplanuotos kelionės atšaukimą“. Tai yra visiškai apmokėtos kelionės atšaukimas, jeigu apdraustieji nevyksta į ją dėl staigaus sunkaus susirgimo arba traumos, diagnozuoto/įvykusios iki numatytos kelionės dienos ir kurių gydymas tęsiasi numatytą išvykimo į kelionę dieną.
Vis tik jei vaikas susirgo kelionėje, kokias išlaidas kompensuoja draudimas? „Kelionių draudimas kompensuoja būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, dažniausiai neatsižvelgiant kas ją suteikė. Bet kai kuriose šalyse, ypač Turkijoje ir Egipte rekomenduojama prieš kreipiantis į medicinos pagalbos susisiekti su draudimo kompanijos atstovu polise nurodytais telefono numeriais, kuris nukreips į patikimą medicinos įstaigą, kur bus suteikta kvalifikuota pagalba už adekvačią kainą. Kitu atveju gali būti, kad paslaugų kaina bus nepagrįstai padidinta kelis kartus ir draudimo bendrovė negalės visos sumos kompensuoti“, – pasakojo specialistas.
Jis patarė, atsitikus įvykiui, kai kreipiatės į medicinos įstaigą, su savimi turėti asmens dokumentą ir draudimo polisą. Kai kuriose šalyse būtina atsižvelgti į draudimo bendrovės rekomendacijas susisiekti su bendrovės atstovais ar partneriais. Grįžus iš kelionės, draudimo bendrovei reikia pateikti gydytojo pažymą, kurioje nurodytas sveikatos sutrikimas ir taikytas gydymas, bei sąskaitą-faktūra ir kvitus, patvirtinančius turėtas išlaidas.
Kaip žinia, kompensuojamos ne visos išlaidos, o tik būtinosios medicinos pagalbos išlaidos. „Kiekviena draudimo kompanija turi savo sąrašą nekompensuojamų paslaugų ir nedraudžiamųjų įvykių, su kuriais patartina susipažinti prieš išvykstant. Visą sąrašą galima rasti draudimo taisyklėse. Vaikams gal aktualiau būtų, kad nekompensuojamos išlaidos dėl sveikatos sutrikimų atsiradusių dėl įgimtų ligų ir/ar jų paūmėjimų; gydymo, jei buvo vykstama su tikslu gydytis; būklių kurios buvo žinomos iki išvykstant ir sveikatos sutrikimais, kurie buvo (ar galėjo būti) žinomi ir/ar prasidėjo prieš sudarant draudimo sutartį (nesvarbu, ar jie buvo gydomi, ar ne); psichinėmis ligomis ar būklėmis, isterijomis, panikos priepuoliais, stresinėmis reakcijomis taip pat epilepsija ir kt.“, – vardijo pašnekovas.
Tokiu atveju, kai dėl sveikatos būklės apdraustasis, negali vykti lėktuvu, draudimas kompensuos išlaidas naujam skrydžio bilietui vaikui ir vienam jį lydinčių asmenų.
Ką reikia žinoti apie Europos sveikatos draudimo kortelę
Daugelis rekomenduoja, vykstant į Europos šalis, turėti sau ir vaikui Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Pasak VLK Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjos L.Noreikienės, tai dokumentas, kuriuo gali naudotis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti žmonės. „ESDK patvirtina, kad žmogus yra apdraustas valstybiniu PSD ir turi teisę gauti šio draudimo garantuojamas išmokas. ESDK garantuojamos pagalbos mastas netapatus privataus draudimo sutartyse numatytam pagalbos mastui. ESDK pagrindu teikiama medicinos pagalba šalies nacionalinei sistemai priklausančiose įstaigose susirgus ūmia liga ar įvykus traumai, paūmėjus lėtiniam susirgimui ar prireikus medicinos priežiūros nėštumo metu, be to, teikiant būtinąją medicinos pagalbą, nevertinama rizika, o sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos toje valstybėje nustatytomis sveikatos priežiūros paslaugų kainomis, pacientui pačiam tenka sumokėti priemokas“, – pasakojo specialistė.
Tuo tarpu privataus kelionių draudimo išmokų apimtis priklauso nuo draudimo sutarties – paprastai nedengiamos paslaugos dėl nėštumo bei nustatomos tam tikros sąlygos išmokoms gauti (vertinama rizika). „Į privataus sveikatos draudimo išmokų paketą paprastai įtrauktos asmens pargabenimo iš užsienio išlaidos, tuo tarpu ESDK tokių išlaidų apmokėjimo negarantuoja. Žinotina, kad būtinosios medicinos pagalbos apimtys Europos šalyse skirtingos, todėl visuomet verta pasirūpinti tiek ESDK, tiek papildomu privačiu draudimu. Pavyzdžiui, papildomas draudimas gali apmokėti transportavimo išlaidas susirgus (repatriaciją), pacientų priemokas ar paslaugų suteiktų privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje išlaidas, kurių neapmoka tos šalies valstybinė PSD sistema“, – teigė pašnekovė.
Šiuo metu jau išduota beveik 600 tūkst. galiojančių ESDK. Jos galioja (laikinai viešint) visose ES šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje.
Svarbu žinoti, kad teisės aktai suteikia teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja atitinkamos Europos šalies nacionalinėje sveikatos sistemoje. Tai gali būti tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, todėl atvykus į Europos šalies gydymo įstaigą visada reikėtų pasidomėti, ar ji priklauso nacionalinei sveikatos sistemai.
„Lietuvos apdraustajam užsienyje susirgus, būtinoji medicinos pagalba suteikiama pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais. Tai reiškia, kad ligonių kasos apmoka ne už visas suteiktas paslaugas, o tik už toje šalyje valstybinio (privalomojo) sveikatos draudimo lėšomis tos šalies apdraustiesiems apmokamas paslaugas. Pavyzdžiui, jei toje šalyje nustatyta, kad pacientams taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti“, – pasakojo L.Noreikienė.
ESDK išduodama tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Ją galima gauti ir kūdikiui, kai vaikas yra įregistruojamas Civilinėje metrikacijoje, t. y. kai apie jį duomenis ligonių kasa gauna iš Gyventojų registro tarnybos. Vaiko iki 16 metų prašymą pildo ir teritorinėms ligonių kasoms pateikia vienas iš tėvų. Kortelė vaikui, kaip ir suaugusiam, išduodama nemokamai, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.