Springsta tiek suaugę, tiek ir vaikai, kai į kvėpavimo takus patenka maistas, vanduo ar kiti svetimkūniai. Apie 80 proc. visų vaikų springimų atitenka vaikams mažesniems nei 3 metai, bet dažniausiai 1-2 metų vaikams, kurie jau gali vaikščioti, turi pakankamai įgūdžių paimti daiktus ir pasaulį pradeda pažinti pirmiausia oraliniu būdu, tai yra viską deda į burną. Taip pat mažųjų kvėpavimo takų spindis yra mažesnis, todėl užspringti yra daug paprasčiau. Naujausia literatūra aprašo, kad beveik du kartus dažniau springsta berniukai.
Dažniausiai (36-55 proc. visų Vakarų populiacijoje) springstama, kai į kvėpavimo takus patenka žemės riešutai, taip pat kiti dažnai sukeliantys springimą veiksniai yra įvairūs kiti riešutai, sėklos (arbūzų sėklos), spraginti kukurūzai, įvairūs daiktai iš metalo ir žaislų dalys. Naujagimiai ir kūdikiai dažniausiai springsta maistu, o vyresni – nevalgomais daiktais: monetomis, sąvaržėlėmis, smeigtukais, kamšteliais nuo tušinukų. Balionėliai, guminės pirštinės ir kiti guminiai daiktai yra dažniausiai sukeliantys fatališkas baigtis vaikams užspringus. Pavojingiausi vaikams yra daiktai, kurie yra apvalūs, kieti, nesuspaudžiami ir su lygiu paviršiumi, nes jie lengvai įstringa kvėpavimo takuose yra sunkiai pašalinami. Dauguma svetimkūnių įstringa bronchuose (70 proc.), dažniausiai dešiniajame – 52 proc. visų svetimkūnių.
Dažniausiai užspringus vaikui kvėpavimo takai uždaromi dalinai, todėl vaikas pradeda kosėti, dažniau kvėpuoti, girdimas stridoras. Klasikinė simptomų triada yra švokštimas, kosulys ir susilpnėję kvėpavimo garsai, tačiau paskutiniai tyrimai parodė, kad ši triada pasireiškia 57 proc. springusių, o simptomai daugiausia priklauso nuo vietos, kurioje įstrigo svetimkūnis. Jei svetimkūnis patenka į apatinius kvėpavimo takus pradžioje simptomų gali ir nebūti, tačiau vėliau pasireiškia ilgai trunkantis kosulys, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas ar pasikartojantys plaučių uždegimai. Svetimkūniui visiškai obturavus kvėpavimo takus vaikas nebegali kalbėti, nekosti, trūkstant deguonies tampa cianotiškas – pamėlęs ir gali prarasti sąmonę. Jeigu viskas prasidėjo labai staigiai, prieš tai nebuvo jokių ligos požymių ir vaikas valgė, žaidė su smulkiais daiktais, galima įtarti springimą ir reikia nuspręsti ar vaikui reikia pagalbos ar ne.
Ką daryti vaikui užspringus?
- Užspringus ir vaikui kosėjant nieko daryti nereikia, nes spontaninis kosulys yra efektyviausias ir saugiausias būdas pašalinti svetimkūnį. Leiskite vaikui kosėti ir sekite jo būklę. Netrankykite per nugarą, jei vaikas kosėja ar garsiai verkia, nes tuomet galite padaryti visišką obstrukciją svetimkūniui nusileidus giliau.
- Apžiūrėkite vaiko gerklę, jeigu matote svetimkūnį – pabandykite jį ištraukti. Jeigu jo nematote, neieškokite jo pirštu aklai, nes galite jį įstumti dar giliau.
- Jeigu matote, kad kosulys yra neefektyvus, kvieskite GMP ir įvertinkite vaiko sąmonės būklę. GMP geriausia kviesti visada, kai kyla abejonių dėl vaiko būklės.
- Jokiu būdu nekratykite vaiko paėmus už kojų, ypač tai pavojinga kūdikiams dėl galvos smegenų traumavimo ir sukrėsto vaiko sindromo.
- Jei vaikas yra sąmoningas, bet kosulys yra neefektyvus – galite padėti sutrenkiant per nugarą. Paimkite vaiką ant dilbio, arba palenkite į priekį, kad galva būtų žemiau ir penkis kartus trenkite delnu per viršutinę nugaros dalį, tarp menčių.
- Jeigu smūgiai buvo neefektyvūs ir svetimkūnis liko, apverskite vaiką ir penkis kartus spustelkite pirštais krūtinę ties krūtinkaulio centru, jeigu tai vyresnis nei 1-erių metų vaikas tuomet atlikite penkis pilvo paspaudimus, kiek žemiau krūtinkaulio, tai dar vadinamas Heimlich’o manevras.
- Kartokite sutrenkimus per nugarą ir paspaudimus, kaskart įvertinkite gerklę, ar joje nėra svetimkūnio
- Vaikui praradus sąmonę vaiką paguldykite, atverskite smakrą ir pradėkite gaivinimą: įpūtimai ir krūtinės paspaudimai.
Bet kokiu atveju, kai po springimo nepastebėjote svetimkūnių, išlieka vienas ar kitas simptomas – rekomenduojama atvykti į ligoninę, gydytojo apžiūrai. Pagal vaikų chirurgą – endoskopuotoją Joną Povilavičių, apie 50 proc. pacientų bronchoskopijos metu po springimo randami svetimkūniai ir daugumoje atvejų yra pašalinami. Kaip pavyzdį miniu vieno budėjimo metu atvežtą vaiką, kuris springo gabalėliu agurko ir po to tėvai pastebėjo, kad vaiko balsas šiek tiek pasikeitė, o kvėpuojant girdimas pašalinis garsas. Bronchoskopijos metu buvo rastas aštrus plastiko gabalėlis, kuris buvo įstrigęs į balso klostes. Svetimkūnis buvo pašalintas, o vaikas jau kitą dieną išleistas į namus.
Ką daryti vaikui prarijus?
Svetimkūniai virškinimo trakte yra daug mažiau grėsminga būklė, tačiau būtina įvertinti, ką vaikas galėjo praryti ir įvertinti vaiko būklę.
- Jeigu įtariate, kad vaikas prarijo elementą, daugiau nei vieną magnetą ar daiktą didesnį nei 2,5 cm būtina vežti į ligoninę, nes vaikas turi būti sekamas ir esant galimybei svetimkūnis turi būti pašalinamas endoskopiškai.
- Prarijus visus kitus daiktus ir nesant jokių simptomų vaiką reikia stebėti, dauguma atvejų svetimkūnis sėkmingai pasišalins tuštinantis.
- Svetimkūniui nepasišalinus per 10 dienų, gali būti, kad vaikas svetimkūnio neprarijo arba jo nepastebėjote tarp išmatų, o jeigu esate tikri, rekomenduojame atvykti vaikų chirurgo konsultacijai dėl tolimesnės taktikos.
- Vaikui išgėrus acto, skalbiklio, kanalizacijos valymo ar kitų skysčių, kurie gali sukelti nudegimą, skubiai kviesti GMP arba vežti į ligoninę. Neskatinkite vėmimo, negirdykite vandens ir jokiu būdu neleiskite plauti skrandžio, nes galima tik padidinti nudegimą ir pabloginti vaiko būklę. Ligoninėje vaiko būklė įvertinama, nuskausminama ir nudegimas įvertinamas po 24 valandų.
Būtina žinoti, kokia yra pirmoji pagalba užspringus, tačiau dar svarbiau yra vaikui tinkamos aplinkos sukūrimas. Vaiko aplinkoje neturi būti mažų detalių, kamuoliukų ar daiktų, kurie galėtų sukelti springimą, primaitinti vaikus maistu pagal rekomendacijas ir neduoti anksčiau kieto maisto, kol jo vaikas negali sukramtyti. Rekomenduojama vaikams iki keturių metų neduoti kieto ir apvalaus maisto, tokio kaip saldainiai, riešutai, įvairios sėklos ar kieti morkų gabalėliai. Maitinti vaiką, kai jis yra vertikalioje padėtyje, tai yra sėdi kėdutėje ir neužsiima kita veikla, tai yra neduoti vaikui maisto jam žaidžiant, lakstant ar verkiant. Leisti žaisti su žaislais skirtais to amžiaus vaikams ir žaislais, kurie neturi mažų detalių, kurias gali praryti.
Pabaigai, visus raginu pasidomėti apie pirmąją pagalbą, kurią galėtumėte suteikti ekstremaliomis sąlygomis tiek vaikui tiek ir suaugusiam ir nuolat atnaujinti žinias, kurių nežinia kada gali prireikti. Palinkėsiu, kad tokių situacijų gyvenime nebūtų, tačiau pasitaikius ir tinkamai sureagavus galite išgelbėti gyvybę.
