Gydyti reikia ne temperatūrą, o jos priežastį
„Yra dvi tėvų kategorijos – tie, kurie panikuoja ir tie, kurie nepanikuoja. Abi šios kategorijos – blogos. Tie, kurie nepanikuoja rizikuoja pro akis praleisti rimtą susirgimą. Vis dėlto, daugiau yra panikuojančių“, – teigia medikas.
Pasak jo, dėl pasikeitusios tvarkos gydytojų kabinetų duris varsto vis daugiau tėvelių su vaikais: „Nereikia pykti ant tėvų, kad veda vaiką pas gydytoją. Dabar į vaiko sveikatą labai griežtai žiūrima darželiuose, mokyklinėse įstaigose – vos sukosėjus jis siunčiamas pas gydytoją. Man net teko rašyti pažymą, kad vaikas sveikas ir gali eiti į darželį.“
Jis tikina, kad dažnai tėvai bando vaikus gydyti ir patys, tačiau nepasikonsultavę su gydytoju padaro daug klaidų. Pavyzdžiui, pakilus temperatūrai skuba ją numušti. Tačiau, anot jo, taip tik dar labiau pakenkiama.
„Pagalvokite, kodėl vaikai neserga žiemą ir vasarą. Virusui reikalinga tam tikra terpė – turi būti šilta, bet ne per karšta, drėgna. Organizmas, reaguodamas į virusą, pakelia temperatūrą, kad virusas nustotų daugintis ir neišgyventų. Numušdami sergančiam vaikui temperatūrą darome meškos paslaugą – sudarome visas sąlygas virusui daugintis“, – sako R.Selvestravičius.
Temperatūros mažinimu reikėtų susirūpinti tada, kai ji pakyla daugiau nei iki 39 laipsnių, pediatrui pritaria laidos vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.
„Pabrėžiu, kad padidėjusi kūno temperatūra rodo jau apie vykstančią imuniteto kovą su infekcija. Kuo temperatūra aukštesnė – tuo inirtingesnę kovą organizmas vykdo. Nuo temperatūros dar niekas nemirė. Reikia gydyti ne temperatūrą, o būklę. Turiu omenyje priežastį, dėl kurios ta temperatūra sukilo“, – sako A.Unikauskas.
Padėkite į šalį vitaminus
Tiesa, yra ir tokių vaikų, kurie aukštos temperatūros netoleruoja, teigia R.Selvestravičius: „Taip atsitinka dėl smegenų nebrandumo – jiems pasireiškia traukuliai. Dažnai tėvams sakau, kad mūsų vaikai tokie patys individualūs, kaip ir mes – jei matote, kad vaikas negali pakelti temperatūros, šiek tiek ją numuškite.“
Vis dėlto, sako jis, karščiavimas – normalus organizmo atsakas į ligą ir jo baimintis nereikėtų. „3–4 dienos karščiavimo yra normalu. Sunerimti reikia tada, jei vaikas serga peršalimo liga, pradėjo sveikti, nukrito temperatūra ir netikėtai vėl pakilo. Tada jau tai virusinės ligos komplikacija, prie kurios prisidėjo bakterinė infekcija“, – tikina pediatras.
R.Selvestravičius pataria sergančiam vaikui duoti daug skysčių ir į šalį padėti vitaminus – jie gali tik pakenkti: „Vitaminai kažkada buvo panacėja. Įrodyta, kad iš visų vitaminų mums labiausiai reikia vitamino D – ir vaikams, ir suaugusiems, nes turime mažai saulės ir jo pakankamai negauname. Kitus vitaminus, jei mityba pilnavertė, gauname iš maisto.
Jei sergančiam vaikui duodame vitaminų, jie metabolizuojasi kepenyse arba inkstuose. Šalia to duodame, pavyzdžiui, paracetamolį arba ibuprofeną, kuris taip pat metabolizuojasi ten pat. Organizmas apkraunamas ir jam neleidžiama kovoti su peršalimo liga ar infekcija.“
Taip pat pavojinga vaikus gydyti vienu populiariu vaistu – aspirinu. Jis gali turėti gyvybei pavojingų šalutinių poveikių. „Pakilus temperatūrai, blogai vaikui duoti aspirino. Įrodyta, kad aspirinas, ypač po gripo ar vėjaraupių, sukelia sindromą, kuris pasireiškia smegenų edemomis – pažeidžiamos smegenys, kepenys. Tokiu atveju atsiranda net 40 proc. mirtingumas. Duodami vaikui aspirino rizikuojate jo netekti“, – įspėja R.Selvestravičius.
Pediatras sako, kad tai, jog vaikas serga daugiau nei 5 kartus per metus – normalu. Sirgti peršalimo ligomis vaikams net būtina – taip stiprinamas jų imunitetas.
