Tad kaip su jais bendrauti, kad bendravimas ne tik teiktų džiaugsmą, bet ir būtų produktyvus bei konstruktyvus? Štai keli „Pažinimo medžio“ mokyklos direktorės Audronės Kancės-Grdzelišvili patarimai.
Tinkamas laikas, tinkama vieta
Pokalbio, ypač apie problemas, geriau nepradėti, jeigu vienas iš jūsų arba abu esate pavargę. Tokiais atvejais geriau atsispirti pagundai čia ir dabar įtraukti jį į pokalbį ir išspręsti kokius nors svarbius klausimus. Net jei jį ką tik išmetė iš pamokos ar jis gavo 3 iš fizikos, neverta kreiptis į jį vos peržengusį namų slenkstį. Verčiau apkabinti, paklausti, kaip šiandien sekėsi, nereaguoti į kilstelėjusį toną ar surauktus antakius. Arba palikti jį ramybėje – pasaulis dėl to tikrai nenustos sukęsis.
Mažiau gynybiškumo
Verta pasistengti ir nepriimti visko, ką paauglys išsako (ar išrėkia), asmeniškai, nes dažniausiai jis pyksta visai ne ant jūsų. Labai praverčia legendinė „suskaičiuok iki 10 ir tik tada kalbėk“ taisyklė. Pasitikrinkite, kaip patys jaučiatės. Jei esate pačiame pykčio zenite, verčiau atsitraukti ir nusiraminti, susidėlioti pagrindinius akcentus ir argumentus, ir tik tuomet kreiptis į savo paauglį. Taip išvengsite jo emocijų sprogimo – juk jis irgi reaguoja į Jus. Skirtingai, negu gali pasirodyti, jam tikrai ne „dzin“.
Ribos – svarbu
Patartina paaugliui aiškiai išsakyti ribas ir lūkesčius, tačiau prieš tai juos verta patiems apgalvoti ir suprasti, kokio pokalbio rezultato tikimasi. Būkite tvirti, konkretūs, tačiau pasirengę derėtis, nusileisti ar net atsitraukti. Šis jaunas žmogus – jūsų atsakomybė, tad rūpestis juo yra visiškai suprantamas, tačiau paauglys jau turi turėti ir tam tikrą nepriklausomumo laipsnį, galimybę suklysti ir pats pajusti to pasekmes. Tad ne tik jūs jam galite nustatyti ribas, bet ir jis jums. Pvz., niekada neįsiveržkite į paauglio kambarį nepasibeldę ir nereikalaukite tučtuojau pasikalbėti.
Derėtis, derėtis ir dar kartą derėtis!
Prisiminkite, kad net ir tokio amžiaus vaikas tebesimoko iš jūsų pavyzdžio. Todėl vertinga derėtis, demonstruoti pagarbą jo nuomonei, argumentams ir taip jį to mokyti. Tai be galo svarbus įgūdis, todėl paaugliui geriausia to išmokti namie, o ne „testuoti“ gyvybiškai svarbiose gyvenimiškose situacijose, kai jūsų nebus šalia.
Pirma klausytis, vėliau kalbėti
Auginantieji paauglius tikrai žino, kad vienas pagrindinių jo priekaištų tėvams ir pasauliui yra „Manęs niekas nesupranta“. Tad pokalbiai su paaugliais yra galimybė parodyti, kad vis tik jis gali būti suprastas ir priimtas. Jums nebūtina su juo sutikti, tačiau išklausyti – reikia.
Tvirtybė ir konkretumas
Viename pokalbyje neįmanoma aptarti visų problemų ar rūpimų dalykų. Galima išsamiai išgvildenti vieną klausimą ir eiti prie kitos temos tik tuomet, kai pirmoji aptarta, sprendimai priimti, viskas susitarta. Šioje vietoje svarbūs prioritetai, todėl vienu metu neaptarinėkite, pvz., mokymosi nesėkmių ir fakto, kad jis ne vietoje paliko nešvarų puodelį. Kaip sako lektoriai per pardavimų mokymus – „neapvemkite kliento“.
Leksika!
Žodžiai, kuriais išsakote savo emocijas, turėtų būti kuo aiškesni. Jūs galite būti susinervinę, išsigandę, nelaimingi, nusivylę, liūdni, pikti ir dar visokie kitokie. Tam reikia patiems naudoti kuo platesnį emocijų žodyną.
Atsiprašymas yra lygiavertiškumas
Nė vienas nesame visuomet teisūs, palikime tai politikams ir kunigams. Būkite pasirengę ištarti „atleisk“ tuo atveju, jei pats padarėte klaidą ar neteisingai jį supratote. Tai skatins paauglius elgtis lygiai taip pat, reflektuoti savo klaidas. Tuomet nereikės jų „pjauti“ reikalaujant atsiprašymo – jie tai padarys neprašyti.
Mes visi buvome paaugliai
Tačiau ginče ar diskusijoje šis „žinojimas“ neturėtų būti argumentas! Tai greičiau būdas pabandyti viduje juos suprasti ir priimti, kad paaugliams gali atrodyti visai kitaip. Savo paauglystės patirtimis, išmoktomis pamokomis ir prisiminimais geriausia dalintis natūraliai apie tai kalbantis, nemoralizuojant, nesukeliant jiems kaltės jausmo ir negąsdinant vos vos jums nenutikusiais baisiais dalykais.
Bendraukite ne tik apie problemas
Rimti pokalbiai su paaugliais reikalingi ir neišvengiami, tačiau gerą ryšį ir pasitikėjimą kuria nuolatinis bendravimas įvairiomis aplinkybėmis ir savęs atskleidimas, kartais – savo pažeidžiamumo parodymas ar nemoralizuojantis paatviravimas. Jei kartu su jais juokiatės, dirbate, pramogaujate, jie jus gerai pažįsta, jaučia meilę, paramą ir pagarbą, tuomet joks sunkus pokalbis nebus per sudėtingas ir negadins brangaus ryšio.
Pabaigai – kartais pakvieskite savo paauglį į pasimatymą! Tokį, kuriame laikas kartu nebūtų naudojamas tam, kad „pramuštumėte“ tai, ko vis nepavyksta kitomis aplinkybėmis. Tai turėtų būti tikras pasimatymas, o ne verslo vakarienė.
