– Pradėkime nuo motinystės instinkto. Jį turi kiekviena moteris ar ne?
– Gyvybės pratęsimas yra užkoduotas kiekviename gyvame sutvėrime, bet tik žmogus turi intelektą. Todėl mes, be abejo, galime tai vykdyti kaip instinktą: pradėti vaiką, pagimdyti ir numesti, arba galime tam atsakingai ruoštis ir tėvystę pakelti į visiškai kitą lygį. Bendraudamas su daugybe porų, šiandieniame matau, kad šitų žinių, kaip pasiruošti tėvystei, daugeliui trūksta. Anksčiau ta kultūra buvo perduodama iš šeimos į šeimą, o šiandien šioje srityje yra sunkumų.
– Tai kaip pasiruošti motinystei ir kada pradėti?
– Visų pirma reikia suprasti, kad vaiko auklėjimas prasideda dar iki nėštumo. Yra keturi pasiruošimo tėvystei lygiai. Visų pirma reikia pasiruošti fiziškai. Reikia, kad tiek vyras, tiek moteris būtų fiziškai stiprūs. Dėl to rekomenduojama iki nėštumo susitvarkyti sveikatos problemas, nevartoti alkoholio, paruošti kūną nėštumui, kad nebūtų jokio streso. Antras lygis – emocinis pasiruošimas. Kai sutuoktiniai vienas kitam jaučia meilę, pagarbą, tarpusavio supratimą. Sakoma, kad būtent tai yra pagrindas, kad šeimoje atsirastų laimingi vaikai. Trečias lygis – pasiruošti intelektualiai. Tai reiškia, kad reikia šviestis, skaityti, mokytis. Paskutinis etapas – dvasinis pasiruošimas. Galima tai sieti su religija, paprašyti palaiminimo pas vyresniuosius. Visa tai reikia pasiruošti iki vaiko pradėjimo, o paskui tik tvirtinti.
– Tai svarbu tiek moteriai, tiek vyrui?
– Be abejo. Apskritai, yra toks supratimas, kad kai moteris tampa nėščia, nėščias tampa ir vyras, nes jam atsiranda naujos užduotys. Reikia rūpintis būsima mama, būsimu vaiku, kad jis nejaustų neigiamos įtakos.
– Kokią įtaką jis gali justi?
– Pavyzdžiui, jei moteris vartoja alkoholį, rūko, tai turi įtakos būsimo vaiko sveikatai. Jei mama patiria stresą, jį junta ir vaikas. Jau nuo 6-7 mėnesio vaikas, būdamas įsčiose, gali girdėti, matyti šviesą. Jei jis girdi malonius garsus – klasikinę muziką, malonius žodžius – jam bus ramu. Tuo metu jį galima pradėti mokyti net užsienio kalbos. Jei vaikas įsčiose pastoviai girdi riksmus, triukšmą, sunkią muziką, muštynes, jis pastoviai gali jausti baimę.
– Ar galima į dar negimusį vaikelį įdiegti tam tikras charakterio ypatybes?
– Be abejo. Nes viskas priklauso nuo to, kaip elgiasi tėvai. Jei neturime žalingų įpročių, propaguojame sveiką gyvenimo būdą, tai užkoduojame ir vaikui. Dėl to visi šie faktoriai yra didelis mokslas, kuriuos aprašo senovės traktatai. Svarbus vaidmuo šiuo periodu tenka tėčiui. Jis turi ypatingai rūpintis savo antrąja puse. Žiūrėti, kad ji sveikai maitintųsi, kad ją pildytų tik geros emocijos, kad ji patirtų tik teigiamus įspūdžius.
– O jei moteris viena arba vyras nepadeda ir neigiamų emocijų moteris neišvengia, ar galima vaikeliui gimus visa tai pakoreguoti, kad tos neigiamos emocijos nėštumo metu neturėtų įtakos?
– Galima koreguoti. Bet moteriai vis tiek reikia palaikymo iš šalies: tai galėtų padaryti tėvai, brolis, sesuo arba psichologas. Jei moteris teisingai pergyvena tas neigiamas emocijas, jos gali neturėti įtakos vaikui. Ji gali pasakoti vaikui, kaip jaučiasi. Tarkime, kad šiuo metu aš patiriu liūdesį, bet jis praeis, ir aš tave labai myliu, tu esi labai man svarbus, nesijaudink dėl sunkumų, kurių turiu dabar. Tas neigiamas emocijas reikia atskirti nuo meilės kūdikiui.
– Dar viena šiandienė bėda – pogimdyvinė depresija. Kodėl ji atsiranda ir kaip ją įveikti?
– Moters organizmas per nėštumą ir gimdymą patiria didžiulius pokyčius, todėl normalu, kad reikia laiko, kad jis atsigautų tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Bet po gimdymo gyvenimas pasikeičia ne tik mamai, bet ir kūdikiui. Jis irgi patiria stresą, juk 9 mėnesius išbuvo vandenyje. Todėl rekomenduojama pirmus metus kuo daugiau laikyti jį ant rankų, žindyti. Bet tam, kad moteris visa tai galėtų duoti vaikui, iš kažkur ji turi pasisemti jėgų – ja turi kažkas pasirūpinti. Jai irgi reikia fizinio kontakto, masažo, skanaus maisto, gražių žodžių. Tuomet pogimdyvinė depresija bus įveikta greitai. Bet jei ji viena su visais rūpesčiais, jai bus sunku, galbūt tuomet jai gali padėti tėvai, giminės. Deja, šiandien šeimos atsiskyrė vienos nuo kitų, todėl tų sunkumų daugiau. Aš pats su žmona turiu penkis vaikus. Pamenu, kai žmona pagimdė, kurį laiką dėl sveikatos problemų negalėjo maitinti. Kaip tik tuo metu jos draugė buvo pagimdžiusi ir pasisiūlė maitinti ir mūsų vaiką. Tai buvo labai gražus gestas.
– Gimus vaikeliui pasikečia ir vyro bei moteris santykiai. Kokių klaidų čia padaroma?
– Kad tų klaidų būtų išvengta, kaip jau minėjau labai svarbu ruoštųsi tam iš anksto. Jei vyras yra pasiruošęs, jis žino, ko tikėtis ir ką daryti. Jis būna nusiteikęs tam, kad abu skirs daug dėmesio kūdikiui ir jo užduotis bus ne tik padėti žmonai buityje, bet padėti jai emociškai. Tuomet nekyla jokių nesusipratimų. Meilė tik sustiprėja. O jei iš pat pradžių vyro ir moters santykiai buvo įtempti ir vartotojiški, sunkumų neišvengs. Vaikas yra tas, kuris reikalauja, kad jam būtų atiduotas visas dėmesys. Mes, suaugusieji, esame suinteresuoti ne imti, o duoti. Todėl tėvystė ir yra visavertė tik tuomet, kai suvokiame davimo džiaugsmą. Tuomet kyla klausimas – o iš kur vyrui pasisemti tų resursų? Dėl to labai svarbu, kad ir vyras turėtų savo kompaniją: draugai, giminės ir pan. , kurie suprastų, patartų. Anksčiau tai darydavo vyresnioji karta, dabar vyrai lieka vieni.
– Ar daug matote bėdų šeimose vien dėl to, kad jie nesiruošė tėvystei?
– Matau. Sunkumai kyla dėl nežinojimo, kaip juos spręsti, santykiuose atsiranda įtampa. O ji perduodama vaikams. Jei žmonės pasiruoštų iš anksto, to nebūtų. Jei tarkime, jūs žinote, kad bus lietaus, jūs pasiimate skėtį. Ir kai kiti šlampa, jūs einate sausas. Taigi jei tėvystei ruošiatės iš anksto, šis procesas jums taps maloniu ir džiaugsmingu.