1. Pyktį palikti už durų
Labai svarbu, kad diegiant naujas mitybos taisykles nebūtų jokio pykčio. „Pagalvokite, dėl ko jūs pykstate? Gal esate pavargę? Tuomet diekite naujas taisykles savaitgalį, kai esate pailsėję. Kol nesijausite ramūs, vaikas tą girdės ir galės manipuliuoti jūsų jausmais“, – sakė V. Kurpienė.
2. Valgoma prie stalo be jokių pašalinių daiktų
Labai svarbu, kad vaikas valgytų prie stalo. „Jokio televizoriaus, planšečių, žaislų ar knygelių neturi būti. Jūs, stalas ir maistas. Vaikas pakilo nuo stalo, vadinasi valgymas baigtas. Paklauskite vaiko, ar jis yra tikras, kad pavalgė, nes paimsite jo lėkštę. Geriausia, jei visi lieka prie stalo tol, kol visi pavalgo ir maloniai tarpusavyje bendrauja. Be abejo, kūdikiams tai negalioja. Įrodyta, kad tų vaikų, kurie nors vieną valgymą per dieną valgo kartu su tėvais, emocinė būsena yra daug stabilesnė, jie pasiekia aukštesnių rezultatų, ryšys su tėvais yra geresnis, tai ypatingai pastebima paauglystės laikotarpiu. Jie geriau geba atsispirti įvairioms netinkamoms pagundoms ne tik mitybos srityje“, – teigė mitybos specialistė.
3. Valgant kalbame tik apie malonius dalykus
„Jei jūsų vaikas mokyklinio amžiaus, klausti apie blogus pažymius prastas pasirinkimas, bet jei tikrai žinote, kad gavo gerą įvertinimą ar stipriai patobulėjo/ pasiekė kurioje nors srityje, tada būtinai apie tai pasikalbėkite ir pasidžiaukite kartu. Net verslo etikete nurodoma, kad apie reikalus kalbama jau tik prie kavos, t.y. pavalgius, o valgio metu kalbama apie neutralius ir malonius dalykus. Savo šeimoje pradėjome nuo to, kad kiekvienas šeimos narys turi pasakyti po tris gerus dalykus, nutikusius šiandien. Mažesnių vaikų galima paklausti, kas jį prajuokino, ko išmoko ir pan.“, – pasakojo dietistė.
4. Ant stalo padėti viską, ko reikės valgymo metu
Kad nereikėtų nuolat keltis nuo stalo, pasirūpinkite, kad ant jo būtų visko, ko gali prireikti. Pirmus kartus tai nepaprasta, bet išmokus valgymo procesas taps daug ramesnis ir malonesnis visai šeimai. Būtinai į tai įtraukite visus šeimos narius, pagal jų galimybių ribas.
5. Negaminkite keturių skirtingų patiekalų
„Aš esu prieš keturių skirtingų patiekalų gaminimą keturiems asmenims, nebent to reikalauja sudėtinga sveikatos būklė. Tačiau būti skirtinga patiekalų adaptacija. Tarkime, išverdame košę ir kiekvienas susideda skirtingų pagardų ant jos. Jei maži vaikai vengia valgyti troškinį, vaikams visus produktus prieš sumaišydami troškinį išimkite ir sudėkite atskirai, kad jie matytų ką valgo. Salotas taip pat: nesumaišykite jų, o sudėkite visus ingredientus į lėkštę atskirai“, – patarė V. Kurpienė.
6. Išlikite ramūs, jei vaikas atsisako valgyti
Ką daryti, jei vaikas atsisako valgyti? Specialistė pataria laikytis ramybės. „Vaiką reikia palaikyti ir suprasti emociškai. Jei visada duodavote sūrelį, kai nevalgydavo, o dabar nebeduodate, normalu, kad vaikas pyksta. Apkabinkite jį, pabūkite su juo, paglostykite ir išlaikykite ramybę. Kita vertus, gal jis pavalgė darželyje ir nėra alkanas? Juk jei mes norime valgyti tai nereiškia ,kad ir vaikas nori. Tėvai atsako už tai ką vaikas valgo, o vaikai už tai- kiek“, – sakė specialistė.
7. Pasakyti ar susitarti?
„Tai priklauso nuo vaiko amžiaus, jei jam 2-3 metai, jis per mažas nuspręsti. Jei vaikui 4-7 ar daugiau, būtina tartis. Bet tarimasis turi būti iš tikrųjų tarimasis, o ne pasakymas: „valgysime saldumynus tik šeštadienį, susitarėm?“. Turite duoti vaikui alternatyvų, bet iš jums priimtinų. Pavyzdžiui, kaip tau geriau: saldumynus valgysi po vieną per dieną ar šeštadienį tiek, kiek nori, bet kitomis dienomis nevalgysi? Galima susitarti taisykles mėnesiui, o po mėnesio jas pakeisti vėlgi pasitarus su vaiku“, – teigė dietistė.
8. Nevirškina skrandis ar tiesiog emocijos?
Daržoves ir kitą maistą vaikai valgo. Dėl fiziologinių priežasčių gali nevalgyti paprikų, pomidorų, baklažanų, svogūnų ir česnakų. „Šių produktų neverskite valgyti. Kaip atskirti, ar to produkto nevirškina ar emociškai prieš jį nusistatęs? Jei jūs tą produktą paslepiate taip, kad jo nesimato ir net nesijaučia, ir vaikas nepajautė, reiškia tai yra emocinis dalykas. Jei jūs įdėjote ir vaikas pajuto, nedėkite daugiau, nes vaikas jo nevirškina. Kuriam laikui išimkite jį iš vaiko raciono“, – teigė V. Kurpienė.
9. Rodykite pavyzdį
„Kalbant apie produktų valgymą ir nevalgymą, svarbus, tėvų pavyzdys. Ar vaikas mato, kaip jūs valgote daržoves? Jei ne, bus sunku padaryti, kad ir vaikas jas valgytų“, – sakė specialistė.
10. Nesukite galvos, jei nevalgo kurių nors daržovių
Jei jūsų vaikas valgo daugelį daržovių, bet nevalgo kelių, nesukite sau dėl to galvos. Jei vaikas nevalgo vaisių, bet valgo daržoves, nieko tokio. Tiesa, taip būna retai, dažniau atvirkščiai.
11. Žaidimai
Vienas iš smagiausių žaidimų su maistu – ragavimo žaidimas. „Pradėkite nuo tekstūrų, pagrindinių skonių. Tegu apibūdina, ar produktas kietas, minkštas, sūrus, saldus. Šis žaidimas padeda nevalgiukams pasiryžti paragauti maisto, kurio iki šiol vengė“, – pasakojo V. Kurpienė.
12. Sudėkite visus ingredientus atskirai – nemaišykite
„Retas vaikas valgo salotas. Jie valgo trintas sriubas, bet nevalgo troškinių, nes neaišku, kas ten yra. Tai atėjo iš per tūkstantmečius išsivysčiusio instinkto – baimės apsinuodyti. Kuo lengviau atskirti ką valgo , tuo geriau“, – teigė pašnekovė.
13. Maisto planavimas
Kuo vaikas didesnis, tuo dažniau įtraukite jį į maisto planavimą. Jis bus labiau linkęs valgyti tuos patiekalus, kuriam produktus išrinko pats. Leiskite vaikui jums padėti gaminti. Bet jei davėte ką nors supjaustyti, labai svarbu, netaisykite. Nesvarbu, kad gabalėliai bus skirtingi, tegul vaikas pajunta pasitenkinimą savo darbu. Dar labai svarbu – gaminkite tik tada, kai turite neribotą laiką. Jei skubate, skubinsite vaiką, kils stresas ir nebus jokio malonumo – kitą kartą nebenorės jungtis. Duokite tokius darbus, kurie atitinka vaiko jėgas. Jei padarė ką nors ne taip, nebarkite, kitą kartą pavyks geriau, o tą kartą pamokykite ir kartu patasykite padėti. juk ir jums ne iš pirmo karto pavyko.“, – patarė dietistė.
