– Kokia yra statistika: kiek nėštumų baigiasi persileidimu?
– Viskas priklauso nuo moters amžiaus bei kitų faktorių, bet vidurkis yra apie 20 proc. – moterims iki 30 metų, apie 25 proc. – 30-40 metų moterims ir apie 50 proc. – moterims virš 40 metų. Didžioji dalis yra ankstyvieji, tai yra, iki trečiojo mėnesio įvykę persileidimai, jie sudaro maždaug 80 proc. visų persileidimų.
– Tai kokia yra ankstyvųjų persileidimų priežastis?
– Dažniausia priežastis yra įvairūs chromosominiai neatitikimai. Apvaisinimo metu, netaisyklingai susijungus kiaušialąstės ir spermatozoido DNR, įvyksta persileidimas. Ši priežastis lemia apie 50-60 proc. nėštumų nutrūkimų. Kitos priežastys būna daug retesnės, tai yra įvairios infekcijos, genetiniai sutrikimai, kraujo krešėjimo ligos, kitos ligos, žalingi įpročiai.
– Kokie yra rizikos veiksniai?
– Pagrindinis veiksnys – vyresnis moters amžius, tai yra keturiasdešimt ir daugiau. Kiti rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, gausesnis kofeino vartojimas. Kad stresas turėtų įtakos, nėra įrodyta. Dažniausiai tai vis dėl to būna nulemta gamtos.
– Teko girdėti, kad persileidimui įtakos gali turėti ne tik moters organizmas, bet ir partnerio sperma. Ar tai tiesa?
– Taip, yra įrodyta, kad spermoje esanti patologija, tarkime, nesubrendę spermatozoidai, chromosominės spermatozoidų anomalijos, padidėjęs spermos oksidacinis stresas ir kiti faktoriai gali nulemti persileidimą.
– Ar tiesa, kad moteris gali net nesuprasti, kad buvo nėščia, jei įvyko ankstyvas persileidimas?
– Manoma, kad ankstyvųjų persileidimų nutinka dar daugiau, bet jei moteris nesupranta, to nesužinome ir mes. Pavėlavusios ar kiek gausesnės mėnesinės gali būti ne tik dėl hormoninių sutrikimų ar streso, bet ir įvykus labai ankstyvam persileidimui. Yra kita dalis moterų, kurios kruopščiai planuoja nėštumą, anksti pradeda atlikinėti nėštumo testus, hormoninius kraujo tyrimus. Jos pastebi nėštumo hormono didėjimą kraujyje, kuris staiga sumažėja. Tai mediciniškai vadinama biocheminiu persileidimu.
– Ar gali pati moteris išprovokuoti ankstyvą persileidimą: kėlė sunkų nešulį, nugriuvo, netinkamai sportavo... ?
– Nėra įrodyta, kad tiek pakėlimas, tiek nugriuvimas, tiek stresas ar pervargimas gali sukelti persileidimą, bet žalingų įpročių atsisakymas, nėštumo planavimas, nėštumo planavimas jaunesniame amžiuje, folio rūgšties vartojimas, vitamino D vartojimas, išsityrimas dėl galimų infekcijų padidina sėkmingo nėštumo galimybes.
– Ar kontraceptinės tabletės turi įtakos ankstyvajam persileidimui?
– Tai yra niekuo nepagrįstas mitas. Nustojus gerti tabletes, pasibaigia jų veikimas ir moteris iškart gali pastoti. Nėra ko baimintis. Jei moteris pastoja net vartodama kontraceptines tabletes ar išgėrusi skubios kontracepcijos tabletę, nėra įrodymų, kad tai sukeltų didesnę apsigimimų ar persileidimų riziką.
– Pajutus pirmuosius persileidimo požymius, ar įmanoma kaip nors išsaugoti nėštumą?
– Praktiškai medicina yra bejėgė. Tik reikia paminėti, kad persileidimas persileidimui nelygus. Jei tai yra pirmas ar antras, tai reiškia, kad greičiausiai jis įvyko dėl atsitiktinių priežasčių, ir tikimybė, kad pasikartos, yra maža. Bet jei įvyko du ar daugiau persileidimų iš eilės, reikėtų ieškoti atsakymo, kodėl taip galėjo atsitikti. Gali būti, kad organizme yra patologija, kurią išsprendus, radus priežastį, galima išvengti persileidimo. Kita vertus, dažnai moterys sako, kad vienas gydytojas negeras, nes pasakė, jog neįmanoma niekuo padėti, nuėjau pas kitą, paskyrė vaistų ir nėštumas buvo sėkmingas. Labai gerai. Bet norėčiau visus „nuvilti“, kad greičiausiai tas nėštumas ir taip būtų buvęs sėkmingas.
– Ar tos patologijos gali atsirasti laikui bėgant?
– Taip, su amžiumi tikimybė didėja. Bet jei įvyko tik vienas persileidimas, vargu, ar jau reikia ieškoti patologijų.
– Kaip apskritai atpažinti ankstyvą persileidimą ir ką tokiu atveju daryti? Važiuoti tiesiai į ligoninę, laukti namuose, eiti į polikliniką?
– Moterys dažnai sustresuoja, kai pasirodo lašas kraujo, kviečia greitąją pagalbą. Bet ypač ankstyvame nėštume tos pagalbos, kad nėštumas būtų išsaugotas, neįmanoma suteikti. Todėl į ligoninę reikėtų vykti tuo atveju, jei išties yra labai gausus kraujavimas, stiprūs pilvo skausmai, kai yra grėsmė moters gyvybei. Jei yra nedidelis kraujavimas, reikėtų pasirodyti savo gydytojui, kad jis įvertintų, kas nutiko.
– Kaip elgtis patyrus persileidimą, kiek laiko laukti, kol vėl bus galima bandyti pradėti vaikelį?
– Yra įvairiausių rekomendacijų. Jokiu būdu nereikia laukti pusės metų ar metų. Reikia atsigauti fiziškai, psichologiškai ir galima vėl bandyti. Mano rekomendacija būtų sulaukti pirmųjų mėnesinių ir vėl planuoti nėštumą. Mėnesinės yra atskaitos taškas, vertinant nėštumo komplikacijas, nesivystantį nėštumą, negimdinį nėštumą, todėl yra svarbu žinoti, kada jos buvo.