– Dažnas žmogus sako, kad jis apskritai nesapnuoja. Ar tai keičiasi pastojus ir susilaukus vaiko?
– Dažniausiai žmonės, sakantys, kad nesapnuoja, tiesiog neprisimena savo sapnų. Yra nustatyta, jog tam tikroje miego fazėje, vadinamoje greitųjų akių judesių faze, pažadinti žmonės beveik visada atgamina sapną. Vėlesni tyrimai parodė, kad žmogus sapnuoja ne tik greitųjų akių judesių fazėje. Kelios miego fazės kartojasi kasnakt po kelis kartus, vadinasi, mes kas naktį sapnuojame bent po kelis sapnus, o greičiausiai net po keliolika. Tačiau yra labai mažas procentas žmonių, kurie iš tiesų nesapnuoja. Tuo tarpu nėščiosios išties pasakoja daugiau sapnų, kaip teigia žymi sapnų tyrinėtoja Patricia Garfield, tik sunku pasakyti, ar sapnų yra daugiau, ar jie tiesiog lengviau prisimenami.
– Ar pasikeitusi moters būsena – nėštumas – daro įtaką jos sapnams?
– Nėščiosios kūne ir psichikoje vyksta dideli pokyčiai, savaime aišku, jie veikia ir jos sapnus. Įprasta, kad sapnuose atsispindi tai, kas tuo metu žmogui labiausiai rūpi, kuo jis iš tikrųjų gyvena, tad nenuostabu, kad nėščiosios dažnai sapnuoja su nėštumu ir būsimu gimdymu susijusius dalykus. Simboline forma moterys sapnuose išgyvena savo baimes, lūkesčius, rengiasi būsimam gimdymui ir vaikelio auginimui. Viena amerikiečių studija parodė, jog beveik trečdalis tirtų nėščiųjų sapnavo bent vieną baisų sapną apie nėštumą arba kūdikį. Dažnas sapnų motyvas buvo konfliktas su vaiko tėvu. Man savo praktikoje tenka girdėti iš moterų, jog jos nėštumo metu sapnuoja gimdančios visokias įmanomas būtybes. Jų pavidalai keičiasi nuo pirmykščių šaltakraujų gyvūnų iki šiltakraujų žinduolių, kol galiausiai atsiranda vaiko vaizdiniai. Viena moteris papasakojo sapną, kuris jai parodė, kad ji pastojo – sapne į ją įsikibo medūza. Po kelių dienų jos nėštumo testas buvo teigiamas. Ir Patricia Garfield nurodo, kad pirmajame trimestre moterys sapnuoja vandens gyvūnus, save vandenyje – tai tarsi embriono ir besirenkančių gimdoje vandenų simbolinis atitikmuo. Tuo laikotarpiu moterys sapnuoja ir kitokio turinio sapnus: jos tarsi vairuojančios dideles mašinas, sunkvežimius, kuriuos sunku suvaldyti, didelius namus – šie vaizdiniai atitinka besikeičiančio kūno pojūčius. Antrajame trimestre gyvūnai darosi panašesni į žmogų ar artimesnį jam: beždžionės, šuniukai, kačiukai – juk ir embrionas vystosi, atkartodamas žmogaus evoliuciją. Šiuo laikotarpiu moteris dažniau sapnuoja erotinius sapnus, kurie kompensuoja abejones dėl savo patrauklumo vyrui, kai kūnas taip sparčiai keičiasi. Atsiranda košmarų apie vyro neištikimybę, atspindinčių nerimą dėl poros santykių, vidinį pažeidžiamumą. Trečiajame trimestre sapnuojamas kūdikis, ir moterys kartais klausia, ar galima pasitikėti sapno pranašyste dėl kūdikio lyties. Žinoma, į šiuos klausimus tiksliau atsako ultragarso tyrimas, nes lyties spėjimas pagal sapnus tikslus tik 50 procentų, kaip rodo mokslinės studijos. Artėjant gimdymui neretai sapnuose iškyla vaiko vardas, ir jis gali skirtis nuo parinkto sąmoningai. Tuomet tai vėl iššūkis tėvams – kurį gi išsirinkti? Galiausiai iškyla svarbi pasirengimo gimdymui tema: moterys važiuoja į gimdymo namus, gimdo lengvai arba sunkiai, sėkmingai arba su kliūtimis. Atlikta įdomi studija, aprašoma Patricia Garfield, kurioje nustatyta, kad trumpiau gimdė moterys, kurios savo sapnuose elgėsi atkakliai, aktyviai, neleisdamos sau virsti aplinkybių aukomis.
– Kokie sapnų siužetai ar simboliai reikštų, kad moteriai reikėtų susirūpinti savo būsena ir ieškoti pagalbos?
– Sakyčiau, verta susirūpinti tada, jei kartojasi košmarai, keliantys daug nerimo ir susirūpinimo. Visiškai nenuostabu, kad nėštumą lydi nerimas, juk tiek daug dalykų keičiasi – pirmiausia, kūnas, tačiau ir aktyvumas darbe ar moksle ir mokslo ar darbo planai, kartais ir šeimyninis statusas, ir santykiai su partneriu, pirminės šeimos nariais, vaikais, kartais ir gyvenama vieta, kurią dar reikia įrengti ar suremontuoti. Su moterimis juokaujame, kad laimė tam turėti net 9 mėnesius! Visgi kai norisi viską suvaldyti, darosi baisu, kad net ir tokio iš pažiūros ilgo laiko gali nepakakti.
– Ar yra universalių motinystės simbolių, atsiskleidžiančių sapnuojant?
– Motinos archetipas yra vienas svarbiausių kiekvieno žmogaus gyvenime. Mes visi turime motinas, kurias gimdė jų motinos, kurias gimdė jų motinos, mūsų senelės, ir taip iki seniausių pramočių. Žmonijos motinystės patirtys – pačios įvairiausios, nuo žiaurių, žudančių, ryjančių iki švelnių, gimdančių, puoselėjančių, besirūpinančių. Visos tos patirtys sugulusios į mūsų giliausius genetinės atminties klodus, yra mūsų kolektyvinės pasąmonės dalis. Todėl ir motinystės simbolinė raiška turtinga, įvairi: nuo juodosios skylės ar juodos smalos ežero iki Dievo Motinos ir deivės Laimos vaizdinių. Viename gražiausių mano girdėtų sapnų pasirodė mirusi motina, belaikanti mažas kūdikio kojinaites, taip tarsi laimindama būsimam nėštumui, kuomet moteriai buvo sunku išlaikyti viltį pastoti.
– Kaip per sapnus atsiskleidžia mamų ir jų negimusių – tiesiog negimusių, persileistų, abortuotų – vaikų ryšys? Ką papasakotumėt apie moteris ir abortus sapnų temoje?
– Po aborto moteris turi išgedėti kaip ir po bet kurios mirties, o čia dar sudėtingiau, nes dažnai pati moteris nusprendžia ir ryžtasi abortui. Nėra taisyklės, kaip bus išgyvenamas abortas, juk tai priklauso nuo turimų vidinių nuostatų: vienos neigia įvykio svarbą, kitos patiria skausmingą graužatį ir didžiulį kaltės jausmą, kai kurios liūdi, ilgisi, atgailauja ar siunta ant aplinkos. Galiausiai, viena moteris gali išgyventi visus tuos jausmus vieną po kito ar visus iškart. Vadinasi, ir sapnai skirsis. Tenka skaityti, kad kai kurių moterų sapnuose pasirodo negimęs vaikas ir klausia, kodėl mama jos negimdė ar panašiai. Moteris, kuri nenorėjo aborto, sapnuoja ir toliau besilaukianti. Yra pasakojimų apie košmarus, susijusius su abortu, sapnuojamus net po 3,5 metų.
– Gimus vaikui, dažnai moteriai sustiprėja neaiškus nerimas ir baimė dėl vaiko saugumo ir ateities, kuri racionaliai nėra paaiškinama. Kuo tai paaiškintumėte?
– Moteris tampa motina, ir tuo viskas paaiškinta. Nerimas dėl vaiko – sudėtinė motinystės archetipo ir motinos komplekso dalis, viena iš jo raiškos formų. Šis nerimas būtinas, kad moteris galėtų tinkamai rūpintis vaiku, kad neprarastų budrumo. Susirūpinti reikėtų tada, jeigu nerimas visiškai užvaldo ir sutrikdo realybės suvokimą bei kasdienį gyvenimą. Esu patyrusi, kad ypač didelį nerimą išgyvena anksčiau gimusiųjų vaikų mamos: juk toks vaikelis nuo neplanuoto ankstyvo gimimo buvo itin pažeidžiamas ir silpnas, jis išties ne kartą buvo arti mirties. Tokioms mamoms net ir vaikui paaugus, sustiprėjus sunku atsipalaiduoti ir patikėti, kad vaiko sloga nebus mirtina.
– Kokius nusiraminimo būdus ar šaltinius galėtumėte rekomenduoti?
– Universalus dalykas – išmokti stebėti savo mintis, fantazijas ir jausmus, nesusitapatinant su jais. Tada galima jas tyrinėti, aiškintis, kiek baimės pagrįstos, o kiek jos susijusios su vidiniais kompleksais. Žinoma, labai svarbu turėti su kuo tais išgyvenimais pasidalinti, jei jie labai neduoda ramybės, ypač naudinga pasikalbėti su daugiau patyrusiomis moterimis. Jei nerimaujama dėl vaiko sveikatos, niekad ne pro šalį dar kartą pasitarti su gydytoja, jei reikia, padaryti tyrimus. Jei nerimas susijęs su vaiko augimu, jo augančiais poreikiais, judrumu – visad svarbu kuo realiau vertinti pavojus ir apsaugoti labai realistiškai, nei mažiau, nei daugiau. Juk kad vaikas augtų pasitikintis savimi, svarbu, kad jis patirtų dalykus, o ne būtų nuo jų nuolat apsaugotas kaip berniukas Burbuliukas viename sename filme.
