„Kai į mane kreipiasi neseniai pastojusios moterys, abejodamos, ar joms jau laikas eiti į kursus, nes klausimų milijonas, o internete skirtingų ir viena kitai prieštaraujančių nuomonių dar daugiau. Nes gydytojas ginekologas tik apžiūri, į klausimus atsako labai glaustai ir visoms vienodai. Nes mamos patirtis gąsdina, o draugių skiriasi. Nes tiesiog smalsu. Arba baisu…“, – sako akušerė Agnė Škudienė. „Aš rekomenduoju kursus pradėti lankyti įpusėjus nėštumui, maždaug nuo 20 sav., nes tada jau ima ryškėti pilvukas, realiau suvokiamas nėštumo faktas, lankant anksčiau – daug informacijos pasimiršta, lankant nėštumo pabaigoje – nebelieka laiko ieškoti atsakymų į kursuose iškilusius klausimus, įsisavinti pateiktas negirdėtas idėjas ir pan.“.
Tada daugeliui kyla klausimas: „O kaip išgyventi tą pirmąją nėštumo pusę?“. Štai patarimai visoms, kol kas dar slaptoms, nėštukėms.
Pagrindinė problema nėštumo pradžioje – pykinimas, vėmimas, mieguistumas. Ką valgyti? Ko nevalgyti? Ar galima kavos, juk esu siaubingai mieguista?
Pykina iki 90 proc. nėščiųjų, vemia apie 60 proc. Pykinti pradeda apie 4-10 nėštumo savaitę, baigia apie 12-16 savaitę. Kartais pykinimas tęsiasi ir iki 20-22 savaitės. Pykinimo kilmė neaiški, siejama su padidėjusiu chorioninio gonadotropino ir estrogenų kiekiu moters organizme. Jei nėštumo pradžioje moterį ypač vargina dažnas vėmimas, padidėja geležies stokos anemijos rizika nėštumo metu. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei I ir III trimestruose Hb < 110 g/l, II trimestre Hb < 105 g/l
Patarimai:
Valgyti dažnai (kas 2 val.) ir mažomis porcijomis;
Išalkus valgyti bet kuriuo metu;
Valgyti angliavandenių turintį maistą, vengti riebaus, baltyminio maisto;
Gerti pakankamai skysčių;
Skysčius vartoti 30 min. po kieto maisto;
Valgyti nekarštą maistą ir gėrimus;
Valgyti šiek tiek pasūdytas sriubas;
Rekomenduojami papildai, reguliuojantys šarmų ir rūgščių pusiausvyrą;
Gerti imbiero arbatą, valgyti imbierinius sausainius, saldainius, panašų poveikį gali turėti ir citrinos;
Užkandžiams rinkitės keptą arba skustą obuolį, melioną;
Kelias savaites nevartoti geležies preparatų;
Pavalgius pagulėti;
Ryte dar neišlipus iš lovos suvalgyti džiūvėsėlį, atsigerti šaltos ramunėlių, melisos, pipirmėčių arbatos;
Papildomai pavartoti vit. B6 (7 d. gerti po 200 mg/dieną, o likusį laiką, kol kartojasi pykinimas, – po 5 mg/dieną).
Kai kurie žolininkai mano, jog rytinį pykinimą gali sukelti hormoninių pokyčių metu moters organizme susidarantys cheminiai šalutiniai produktai. Kasdien vaikščiokite bent po 1,5 km, kad pašalintumėte šiuos toksinus, ir pasistenkite nevartoti prasto maisto, kad organizmas negautų toksinų papildomai.
Svarbu maitintis reguliariai, pilnavertiškai, nebadauti. Pirmuosius du nėštumo mėnesius siūloma vadovautis įprastos maisto pasirinkimo piramidės rekomendacijomis.
Skysčių poreikis: gerti kiek norisi, geriausia vandenį, sultis, pieną ir jo produktus. Riboti kavos, arbatos kiekį. Vengti saldžių gazuotų gėrimų, kitų skysčių, kurie turi daug cukraus.
Patarimai, kaip aprūpinti nėščiosios organizmą pakankamu skysčių kiekiu:
Išgerti po stiklinę vandens atsikėlus ryte ir kiekvieno valgymo metu;
Gerti po 2 stiklines prieš valgį ir po jo, jei maisto davinyje nėra skystų produktų;
Pripildyti dienos normos talpos indą vandens ir išgerti per dieną visą jo kiekį;
Gerti iš didesnės talpos puodelių, stiklinių;
Dirbant sėdimą darbą laikyti indą su vandeniu šalia;
Nešiotis vandens butelį, kad būtų galimybė bet kada atsigerti;
Vakare gerti ne prieš pat miegą, nes gali tekti dažnai keltis šlapintis naktį.
Valgyti galima viską, tik reikėtų atidžiau rinktis tam tikrus produktus ir jų paruošimo būdus. Žuvis turėtų būti nedidelė, t.y. ne paskutinė mitybos grandinėje (pvz., kardžuvė, ryklys), kad nebūtų prikaupusi gyvsidabrio. Jūros gėrybės yra tikrai maistingos ir jas vartoti galima, tik būtina gerai termiškai apdoroti, kad nebūtų užkrėstos bakterijomis. Dėl tos pačios priežasties patariama prieš vartojant gerai termiškai apdoroti ir mėsą, kiaušinius (pagrindinis tiramisu ingredientas – žali kiaušiniai!), daržoves.
Kava
Kofeinas yra diuretikas – skatina skysčių praradimą iš organizmo. Kava taip pat sutrikdo poilsio režimą, slopina geležies įsisavinimą, skatina šlapinimąsi. Su šlapimu pasišalina didesnis skysčių ir kalcio kiekis, tai nepageidaujama nėštumo metu. Kava ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali sukelti persileidimą. Leistinas kofeino kiekis nėščiajai – 150 µg per dieną. Tai atitinka 1 puodelį nestiprios kavos.
Vegetarizmas
Vegetariškas maistas gali būti toleruojamas nėštumo metu, jei laikomasi profesionalaus dietologo rekomendacijų. Nevartojant mėsos dominuoja augalinė ląsteliena, omega-6 riebalų rūgštys, tačiau trūksta omega-3 rūgščių. Vegetarinėje mityboje labiausiai trūksta vitaminų B12, D ir geležies, todėl II ir III nėštumo trimestre reikia papildomai suvartoti apie 30 mg geležies (geriau įsisavinama su vit. C)
Alkoholis, rūkalai, narkotikai
Alkoholis yra gerai ištirtas teratogenas ir mutagenas. Tyrimais įrodyta, kad saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu nėra.
Rūkant:
1-3 kartus padidėja persileidimų rizika;
Iki 4 kartų sulėtėja vaisiaus augimas;
3 kartus dažniau pasitaiko placentos pirmeiga;
2,4 karto padažnėja placentos dalies atsidalijimo tikimybė;
Iki 4 kartų dažniau pasitaiko placentos atšoka.
50 proc. dažnesni priešlaikiniai gimdymai;
2 kartus dažniau gimsta mažesnio svorio naujagimiai;
2 kartus dažniau gimsta negyvi naujagimiai;
25 proc. dažnesni apsigimimai.
Kokius vitaminus pasirinkti?
Normaliai, įvairiai ir pilnavertiškai valgančiai nėščiajai profilaktiškai vitaminų gerti nerekomenduojama. Tačiau folio rūgštį (kurios natūraliai yra tamsiai žaliuose vaisiuose ir daržovėse), idealiu atveju rekomenduojama vartoti dar prieš pastojant ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Folio rūgšties paros norma yra 400-800 mg/d. Yra duomenų, kad folio rūgštis gali padėti išvengti ne tik vystymosi sutrikimų, bet ir kai kurių vėžio formų ankstyvoje vaikystėje. Kai kurios moterys, vartodamos vitaminus nėščiosioms, jaučia pykinimą (pagrindinė priežastis – folio rūgštis). Tokiu atveju rekomenduojama vitaminus gerti prieš miegą arba vartoti su maistu.
Svorio augimas
Nėštumo metu augantį svorį sudaro:
Vaisius – ~3,5 kg
Placenta – 0,7 kg
Vaisiaus vandenys – 1 kg
Gimda – 1 kg
Didėjančios krūtys – 1 kg
Kraujas ir kūno skysčiai – 3,5 kg
Kūno baltymai ir riebalų atsargos – 3 kg
Naujausi tyrimai teigia, kad moterims, kurios nėštumo metu priauga daugiau nei 10-13 kg svorio ir kurioms jis nenukrenta per 6 mėn. po gimdymo, stipriai išauga nutukimo per ateinančius 10 metų rizika. Tokių moterų vaikams taip pat padidėja antsvorio rizika ateityje.
Jei svoris auga per greitai, pirmiausiai atsisakykite pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų. Jei svoris auga per lėtai – proporcingai padidinkite kiekvienos mitybos piramidės grupės maisto kiekį.
Formos palaikymas
Sveika nėščioji per savaitę turėtų 2,5 val. aktyviai judėti. Geriausia yra tą laiką išskirstyti per visą savaitę. Jei iki nėštumo sportavote intensyviai, tą lygį galite išlaikyti, tik turite apie tai pasikalbėti su jūsų nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Mažo – vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai yra patogūs ir malonūs daugumai nėščiųjų: vaikščiojimas, plaukimas, šokiai, važiavimas dviračiu, lengva aerobika. Šie užsiėmimai tinka, net jei iki nėštumo visai nesportavote. Aukštesnio intensyvumo fizinis aktyvumas (joga, tenisas, svorių kilnojimas) gali būti tęsiamas, jei tai reguliariai buvo daroma iki nėštumo, bet tik pritariant nėštumą prižiūrinčiam medikui. Krūvis turi būti toks, kad būtų įmanoma kalbėti, netrūktų oro.
Ką dar reikėtų žinoti?
Nėščiosios ant ginekologinės kėdės tiriamos ir / ar imamas makšties tepinėlis tik specialių indikacijų atveju (pvz., įtariama, kad teka vaisiaus vandenys) ar atsiradus pokyčių (niežuliui, kraujavimui ir pan.).
Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio ir ŽIV.
Jei yra galimybė, nėštumo pradžioje rekomenduojami tyrimai dėl hepatito B (mokami).
Ligos
Gripo virusai nepasižymi tiesioginiu poveikiu vaisiui, bet jam pavojingas motinos karščiavimas. Dažniausiai gydymas simptominis, t.y. gulimas režimas, pakankamas skysčių vartojimas, karščiavimą mažinantys vaistai. Kai kuriais atvejais, ypač nėščiosioms, kurioms yra didesnė komplikacijų rizika, gali būti skiriama antivirusinių vaistų. Gydymas turi būti pradedamas ne vėliau kaip po 48 val. nuo ligos pradžios.
Kaip apsisaugoti nuo gripo viruso?
Vengti kontakto su sergančiais;
Dažnai plauti rankas;
Gerai vėdinti patalpas;
Vengti liesti akis, nosį, burną;
Kosint, čiaudint burną ir nosį pridengti vienkartine nosine, kurią iškart išmesti;
Dėvėti medicininę kaukę;
Susirgus kreiptis į gydytoją.
Hepatitas B
Jei motina užsikrečia I–II nėštumo laikotarpiu, HBV perdavimo iš motinos vaisiui tikimybė yra iki 10 proc. Jei užsikrečia III laikotarpiu, tikimybė – 80–90 proc. Virusas nesukelia apsigimimų. Todėl nutraukti nėštumo arba sužadinti gimdymo nereikia. Jei ūminis HB yra simptominis, dėl geltos ir intoksikacijos vaisius gali žūti, galimas priešlaikinis gimdymas. Antroje nėštumo pusėje HB gali komplikuotis ūminiu kepenų nepakankamumu, gali prasidėti sunki kepenų nekrozė, encefalopatija, koma, nėščioji gali mirti. Daugelyje šalių hepatito B tyrimas yra įtrauktas į privalomųjų nėščiųjų tyrimų sąrašą. Lietuvoje deja ne, todėl rekomenduoju šį tyrimą atlikti savo iniciatyva nėštumo pradžioje.
Lyties organų Herpes infekcija (kitose kūno vietose esanti infekcija pavojaus nekelia)
Dauguma moterų, sergančių lyties organų Herpes infekcija, pagimdo sveikus naujagimius. Ši liga gali būti saugiai gydoma nėštumo metu.
Jei moteris užsikrėtėte Herpes iki nėštumo,jos imuninė sistema vaisių apsaugos. Pasikartojantys epizodai nėštumo metu poveikio vaisiui neturi. Jei užsikrečiama nėštumo pabaigoje (per 6 savaites iki gimdymo), gimdant natūraliu būdu virusas gali būti perduotas naujagimiui. Tokiu atveju gali būti siūloma planinė cezario pjūvio operacija. Aktyvi Herpes infekcija ne lyties organų srityje nėra cezario pjūvio operacijos indikacija.
Raudonukė
Jei raudonuke sergama nėštumo pradžioje (iki 16 savaitės), galima persileidimo ir įgimto raudonukės sindromo rizika. Užsikrėtus I nėštumo laikotarpiu, vaisius pažeidžiamas 80 proc. atvejų. Jei raudonuke sergama 16–20 nėštumo savaitę, yra nedidelė kurtumo rizika. Po 20 savaitės vaisiaus pažeidimo rizika ypač maža (2 proc.): būdingas kurtumas ir retinopatija.
Vėjaraupiai
Nėščiųjų vėjaraupių atvejai reti dėl didelio natūralaus imuniteto paplitimo. 5–10 proc. nėščiųjų vėjaraupiai sukelia plaučių uždegimą, didžiausia jo tikimybė, jei susergama III nėštumo laikotarpiu, ypač, jei nėščioji rūko, serga lėtine plaučių liga, jos imuninė sistema slopinama.
Didžiausia naujagimių vėjaraupių rizika tada, kai motina suserga vėjaraupiais likus 5–7 dienoms iki gimdymo ar po jo. Mirštamumas 25–30 proc.
