Tatjana bendrauja tik su tais žmonėmis, kuriais pasitiki, saugiose ir pažįstamose situacijose. Tačiau patekęs tarp tų laimingųjų suprasi, kad ji – draugiška pleputė, kuriai, kaip mama sako, ir penkiolikos tūkstančių žodžių per parą neužtenka. Šios merginos istorija yra unikali – jai pirmajai Lietuvoje buvo sukurta darbo vieta pagal jos ypatingus gebėjimus. Šią istoriją Tatjanai papasakoti padėjo mama Jelena ir neįgaliųjų įdarbinimu užsiimančios VšĮ „SOPA“ darbuotojos.

Dabar keturias dienas per savaitę Tatjana pati pusvalandį važiuoja į darbą autobusu. Visada turi kuprinę ar maišelį su jai svarbiais daiktais – tai spalvinimo knygos ir pieštukai, maginės fantastikos kūriniai. Norėdama nusiraminti ir susitelkti ji spalvina mandalas. Tai daro ryte laukdama autobuso ar per pietų pertrauką darbe. Prieš tris mėnesius Tatjana įsidarbino prekybos centre „Rimi“. Į jos pareigas įeina prekių kainų patikrinimas, lentynų tvarkymas. Jei trūksta kainos arba nurodyta neteisinga informacija, Tatjana turi išspausdinti kainą ir sudėti į lentynas.

Tatjana be galo mėgsta savo knygas, taip pat yra krepšinio sirgalė. Pasak mamos, ji garsiai komentuoja varžybas, žymisi rezultatus. Merginą domina būtent krepšinio statistika – turi net tam skirtą sąsiuvinį. Klausiu, kokią komandą palaiko, tačiau Tatjana tik šypsosi, nesako. Mama paaiškina, kad krepšinio čempionate sergama ne už komandas, o už Lietuvą, todėl mano klausimas liks neatsakytas. Jelena šypsodamasi priduria, kad ne per čempionatą Tatjana, kaip tikra vilnietė, palaiko „Lietuvos rytą“.

Tatjanos kitoniškumą tėvai pastebėjo dar vaikystėje. Mergaitė dėl patiriamo streso tiesiog negalėjo lankyti darželio, ir šeimai reikėjo keisti gyvenimo būdą, kad ją galėtų auginti namuose. Į bendrojo lavinimo mokyklą Tatjana atėjo jau mokėdama skaityti ir skaičiuoti, bet rašyti niekaip nepavyko. Buvo sunku, su bendraamžiais draugystės nesimezgė, labai bijodavo nesėkmės. Tatjana baigė mokyklą pagal pritaikytą programą, bet nelaikė baigiamųjų egzaminų. Jelena prisiminė, kad sunkiais paauglystės etapais jai labai padėjo Vaikų raidos centro psichologai. Jie išmokė suprasti Tatjanos savijautą, kad ją reikia iš anksto parengti būsimoms situacijoms, jas aptarti, neleisti, kad pakiltų nerimas. Deja, Tatjana yra viena iš tos prarastosios autizmo kartos atstovų Lietuvoje, kuriems sulaukus pilnametystės būdavo priskiriama kita diagnozė, dažniausiai šizofrenija, nes autizmo diagnozė suaugusiesiems nebūdavo skiriama. Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pastangomis, situacija pasikeitė ir nuo 2015 metų autizmo diagnozė skiriama ir suaugusiesiems.

Tatjana

Jelena sako visada supratusi, kad Tatjanos protas dirba kaip kompiuteris ir jam reikia duoti vis naujos informacijos. Veiklos trūkumas ją tiesiog žlugdė – ką visą dieną veikti namuose? Apie VšĮ „SOPA“, užsiimančia neįgaliųjų įdarbinimu, jos išgirdo pradėjusios lankytis Darbo biržoje.

Viena iš VšĮ „SOPA“ įkūrėjų Aiva Salatkienė pasakoja, kad darbo Tatjanai paieškos buvo tikras profesinis iššūkis: „Pradėję dirbti su nauju žmogumi stengiamės matyti ne negalią kaip apribojimą, o išskirtinius gebėjimus ir tada pasiūlyti darbą pagal galimybes. Su Tatjana šis procesas užtruko net pusantrų metų. Tai buvo ilgas bandymų ir nesėkmių kelias. Prisipažinsiu, su autistiškais suaugusiais asmenimis dar neturime daug patirties. Proveržiu tapo laimingas atsitiktinumas – Tatjana pažvelgė į ant mano stalo gulinčius dokumentus su mokymų datomis ir bakstelėjusi pirštu pasakė: „Čia trūksta datos.“ Aš net nepatikėjau. Patikrinome ir įsitikinome, kad Tatjanos unikali atmintis ir ji itin pastabi. Tada pradėjome sukti galvą, kaip šias unikalias savybes būtų galima pritaikyti darbe. Kadangi ne vienus metus bendradarbiaujame su „Rimi“, pasiūlėme jiems paanalizuoti salės darbuotojo funkcijas ir galbūt jas skaidyti į kelias pareigybes. Taip gimė bandomasis projektas – kainų tikrintojos pareigybė Tatjanai. Tai precedentas Lietuvoje – specialiai asmeniui pagal jo gebėjimus sukurta darbo vieta. Ar gali būti geriau?“

Nusprendus, kokia Tatjanai galėtų būti sukurta darbo vieta, prasidėjo ilgas pasirengimo procesas, kuriame dalyvavo net trys SOPA darbuotojai. Apie tai pasakoja Tatjanos įdarbinimo tarpininkė Rūta Komisaroviene: „Pirmiausia aš pati turėjau išmokti šio darbo: su brūkšninių kodų nuskaitymo įrenginiu tikrinau kainas, spausdinau etiketes, tvarkiau prekes lentynose. Turėjau perprasti būsimas Tatjanos pareigas, kad gebėčiau jai perteikti. Tada mano kolegė Agnė parengė išsamų sąrašą taisyklių, kaip elgtis darbo aplinkoje – nuo atvykimo į darbo vietą iki aprangos pakeitimo susipurvinus niuansų. Aiškiai apibrėžtos taisyklės būtinos, nes Tatjana nesupranta nerašytų socialinių normų, o tiesiog paklausti jai per sudėtinga.

Mokytis dirbti parduotuvėje su Tatjana pradėjome pamažu, po kelias valandas. Pirmiausia dirbome arbatos ir kavos skyriuje, kur prekės nedūžta, mokėmės atsargumo, tvarkos. Mergina iš pradžių labai bijojo pasilypėti ant pakylos, kad pasiektų aukščiau sudėtas prekes. Be to, įsitraukusi į darbą Tatjana nepastebėdavo pirkėjų ir, pavyzdžiui, atsukdavo nugarą. Kai jie ko nors klausdavo, ji neatsakydavo, nes nebendrauja su nepažįstamais. Darbo metu Tatjana norėdavo visas patiriamas emocijas išsakyti, o tai trukdė susikaupti. Turėjome susitarti, kad kalbėsimės tik baigusios darbą. Iškilus bet kokiai naujai situacijai ar atsiradus kliūčiai, Tatjana vis žiūrėdavo į mane klausiamu žvilgsniu, nemokėjo pati priimti sprendimų.“

Tatjanos mama
Dabar ji pati nueina į parduotuvę, atviriau reaguoja į nepažįstamus žmones. Ta susigūžusi mergina po mokyklos baigimo ir Tatjana šiandien – tai du skirtingi žmonės

Tačiau po beveik trijų mėnesių situacija iš esmės pasikeitė – šiandien Tatjana darbą pradeda 9 ryto ir dirba iki 15 val. Rūta užsuka kelioms valandoms, bet jau ne kasdien, dažniau jiedvi bendrauja telefonu. Mergina dėvi oficialią „Rimi“ aprangą, pati priima sprendimus darbe ir pati pasiklausia kolegų, kuriame skyriuje reikia pagalbos. Santykiai su kolegomis tapo šilti, jie noriai padeda merginai. Bendravimas su atsitiktiniais klientais irgi gerėja – kartą moteris paklausė kainos, susijaudinusi Tatjana negalėjo pasakyti žodžiu, tiesiog nuskenavo prekę ir parodė kainą ekrane. Tai Tatjanai buvo didžiulė pergalė.

Įdarbinimo tarpininkė Rūta juokiasi: „Aš iki šiol negaliu patikėti Tatjanos gebėjimais ir jos atmintimi. Mes surenkame lapelius su klaidingomis kainomis dideliame prekių skyriuje, nueiname išspausdinti kainų lapelių ir ji grįžusi prisimena tikslias vietas, kur ką reikia pakeisti. Aš nė penktadalio tiek neprisimenu. Galbūt tai fotografinė atmintis? Jos gebėjimai tiesiog unikalūs.“

Tatjanos mama Jelena negali atsidžiaugti: „Darbas „Rimi“ Tatjaną tiesiog pakeitė, ji tampa vis savarankiškesnė. Dabar pati nueina į parduotuvę, atviriau reaguoja į nepažįstamus žmones. Ta susigūžusi mergina po mokyklos baigimo ir Tatjana šiandien – tai du skirtingi žmonės. Tai, ką padarė SOPA kolektyvas, yra neįtikėtina, ir aš, kaip mama, būsiu amžinai dėkinga už patikėjimą mano dukra ir jai sukurtą galimybę gyventi visavertį suaugusiojo gyvenimą.“

Parduotuvės „Rimi“, kurioje dirba Tatjana, direktorė Laima Kalinauskienė apie naująją darbuotoją atsiliepia labai šiltai: „Tatjana savo darbą atlieka labai atsakingai ir kruopščiai. Jei ir kyla kokių sunkumų, tai jie tikrai nebūna tokie dideli, kad kartu nerastume išeities. Kolektyvas Tatjaną priėmė labai draugiškai ir visada mielai padeda, kai jai kyla kokių nors klausimų.“ Direktorė pridūrė, kad kolektyvą papildžiusi Tatjana ir juos pačius daug ko išmokė: „Pirmiausia to, kad visos situacijos yra išsprendžiamos ir kad svarbu šypsotis, nes tik šypsena gali įveikti visus sunkumus.“

Paklausta, ką patartų kitiems darbdaviams, kurie nori, bet galbūt nedrįsta įdarbinti autistiškų asmenų, direktorė atsakė: „Patarčiau nebijoti ir drąsiai bandyti, nes šie žmonės į komandą atneša daug šilumos ir ramybės.“ Prekybos tinkle „Rimi“ šiuo metu dirba apie pusantro šimto žmonių su negalia, tarp jų – ir darbuotojai, turintys autizmo spektro sutrikimą.

Straipsnis buvo publikuotas Lietuvos autizmo asociacijos žurnale „Lietaus vaikai“ (nuoroda į žurnalo elektroninę versiją/ Pirmas numeris: https://online.fliphtml5.com/cvlbg/uaex/), kuris yra leidžiamas įgyvendinant Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo 2019 metais projektą, finansuojamą per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)