Projektas „Mažieji kovotojai“ – prekybos tinklo „Maxima“ ir prekinio ženklo „Pampers“ bendradarbiavimo vaisius. Du mėnesius šiame prekybos tinkle vyko kilni akcija, kurios metu nuo kiekvienos nupirktos „Pampers“ pakuotės vienerios – specialiai neišnešiotiems kūdikiams sukurtos sauskelnės bus padovanotos ligoninėse jų laukiančioms šeimoms, kurioms šiuo metu ypač reikalinga pagalba. Iniciatyvos „Mažieji kovotojai“ metu buvo surinkta 86 826 vienetai specialiai kurtų sauskelnių neišnešiotiems kūdikiams.
Ieškojo sauskelnių, kuriose vaikas „nenuskęstų“
Renginyje dalyvavusi žurnalistė Daiva Tamošiūnaitė pati prieš 17 metų patyrė, ką reiškia susilaukti kūdikio per anksti. „Šiandien daugelis net nesuprastumėte, kad mano dukra gimė neišnešiota. Dabar jai 17 metų, ji graži, sveika, aukšta mergina. Bet tos ir tie, kurie augino ar augina neišnešiotukus žino, kad tie vaikučiai yra ypatingi. Turi savo augimo tempą, turi savo vystymosi tempą. Jiems tu nieko nepaaiškinsi, jie tiesiog kitokie. Jie kitokie mokyklose, darželiuose, jiems dėmesio reikia kitokio, su jais būti reikia kitaip. Tai supras tie, kurie turi neišnešiotukus“, – sakė moteris.
Išties prieš 17 metų apie neišnešiotus naujagimius informacijos buvo labai mažai. O ką jau kalbėti apie pagalbą, asociacijas. „Žiniomis pasidalindavo nebent kokia nors mama, bet ir tai atrodydavo net kažkaip nejauku. Šiandien jau yra kitaip. Be to, vyksta labai gražios akcijos. Aš pati pamenu, kaip sunku buvo rasti tam 400 gramų kūdikiui sauskelnes, kuriose jis „nenuskęstų“. Reikėjo specialiai užsakinėti“, – prisiminimais dalijosi Daiva.
Jos Adelė gimė vos 35 centimetrų ir 430 gramų. „Pamenu, žiūrėdavau su tokiu pavydu, kai šalia inkubatoriuje gulėjęs berniukas suvalgydavo lašu pieno daugiau. Kvėpuodavo geriau. Ir taip sunkiai kabindavomės į gyvenimą. Bet vieną ankstyvą rytą, grįždama į ligoninę, sutikau mamą, kuri ėjo nuleidusi galvą. Tas, kuris to pieno suvalgė lašu daugiau, neišgyveno. Mano kruopa išgyveno. Tokia buvo Dievo valia“, – jautrias akimirkas pamena žurnalistė. Ji prisipažino, kad tik tuomet, kai jos dukra sulaukė metų, lengviau atsikvėpė. „Iki tol labai bijojau. Netgi nesiryžau pati vežti jos tikrinti ausyčių, nes bijojau išgirsti blogas naujienas“, – pasakojo moteris.
Baimės lydi nuolatos
Projekto „Mažieji kovotojai“ ambasadorė ir organizacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė taip pat gerai žino, ką reiškia auginti ankstukus. Prieš aštuonerius metus 26-tą nėštumo savaitę jai gimė dvynukai Arentas ir Miglė. Mergaitė svėrė 768 gramus, berniukas – 856. „Tie trys mėnesiai ligoninėje buvo kupini nerimo ir baimių. Pirmą kartą man naujagimiai ant krūtinės buvo uždėti tik po mėnesio laiko. Jų būklė buvo labai sunki. Jų plaučiai nebuvo subrandinti. Dukrytei prireikė operacijos. Truputį lengviau pasidarė po antro mėnesio, nes tik tada medikai pradėjo apskritai kalbėti apie tai, kad jie gali išgyventi. Paskui nerimo kėlė metukų laikotarpis – vaikščios ar nevaikščios, paskui ėjimas į darželį – kaip adaptuosis, paskui mokykla – kaip ten jiems seksis, nes neišnešioti naujagimiai kartais turi mokymosi sutrikimų. Tikiuosi, kad dabar jau galiu atsikvėpti“, – šypsojosi moteris.
Šiandien Miglė ir Arentas yra sveiki, stiprūs aštuonmečiai antrokai. O kaip sako pati mama, pats didžiausias džiaugsmas kasdien girdėti jų žodžius: mama, mes tave labai mylime.
„Net 1 naujagimis iš 10 pasaulyje gimsta per anksti. Lietuvoje maždaug 1500-1600 naujagimių per metus (iš viso gimsta apie 28 tūkst.) Neišnešiotas naujagimis laikomas tas, kuris gimė nuo 22 iki 36 savaitės, neretai telpantis į delnus. Pats nemoka kvėpuoti, valgyti ir palaikyti kūno temperatūros. Priešlaikinis gimdymas dažniausiai įvyksta netikėtai ir tėveliai neturi galimybės tinkamai pasiruošti. Toks naujagimis yra dažniausiai atskiriamas nuo mamos, neuždedamas ant krūtinės ir yra gydomas naujagimių intensyvios terapijos skyriuje, kur pirmaisiais jo namais tampa stiklinis inkubatorius. Naujagimis apraizgytas įvairiais vamzdeliais ir maitinamas per zondą. Tai toli gražu nepanašu į tą įsivaizdavimą, kurį tėveliai turėjo laukdamiesi“, – pasakojo Inga.
Tai nesuvokiama...
Savo patirtimi renginyje dalijosi ir dainininkė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė. „Mano sūnus gimė 35 savaičių, svėrė 2700 gramus. Jis nebuvo toks mažas, kaip kiti, bet turėjome praeiti visas privalomas procedūras. Mačiau kitas mamas, kurių naujagimiai svėrė vos 800 gramų. Kai pagalvoju, kad ir mano vaikas galėjo gimti toks... tai nesuvokiama. Aš į savo vaiką žiūriu kaip į didžiausią stebuklą“, – atviravo atlikėja.
Pasak jos, sūnui viskas buvo gerai, tik kiek sunkiau veikė virškinimo sistema. „Nors sakoma, kad motinos pienas yra geriausias pasirinkimas naujagimiams, tačiau sūnus jį labai sunkiai virškino, numetė nemažai svorio, todėl po dviejų mėnesių teko pereiti prie pieno mišinio. Baigėsi nuolatinis verkimas, kūdikis būdavo sotus, o aš pailsėjusi. Tuo tarpu pirmagimę Barborą maitinau iki jai suėjo pusantrų metų. Bernardas raida nė kiek neatsilieka nuo savo bendraamžių, nėra jokių sveikatos problemų“, – pasakojo moteris.
Pasivijo bendraamžius
Nepaprasta istorija pasidalijo ir pati 30-tą savaitę gimusi Erika Valiukaitė. Kaip Erikai pasakojo jos mama, anuomet apskritai buvo mažai informacijos apie anksčiau gimusius mažylius. „Pamenu, mama sakė, kad man rengti pirko lėlių rūbelius, nes tokio dydžio drabužėlių tiesiog nebuvo. Tačiau ji buvo stipri ir kitų minčių, išskyrus tas, kad viskas bus gerai, nebuvo. Gimiau 43 centimetrų ūgio ir svėriau 1 kg 800 g, o vėliau palengvėjau dar 300 gramų. Dabar gimstama ir mažesnio svorio, tik sąlygos tokiems kūdikiams išgyventi palankesnės. Džiaugiuosi, kad ilgainiui ūgiu ir svoriu pasivijau savo bendraamžius, augau labai imli mergaitė”, – pasakojo mergina.
Prieš daugiau negu metus laukdamasi sūnaus Erika ne sykį pagalvojo, kas būtų, jeigu jai pačiai tektų gimdyti anksčiau laiko, tačiau save ramino, nuolat lankėsi pas gydytojus, o medikai tikino, kad nėštumas sklandus. „Žinoma, galėjo visko nutikti, tačiau žinojau, kad manimi ir vaikeliu bus tinkamai pasirūpinta“, – pasakojo E. Valiukaitė.