– Papasakokite, kaip susipažinote su vyru?

– Vyras yra mano geriausios draugės brolis. Susipažinome prieš 11 metų. Daug laiko draugavome, buvo ir juodo, ir balto. Buvo tarpas, kai buvome atskirai, paskui vėl susiėjome. O santuokoje gyvename dar tik treti metai. Neskubėjome. Kai jau tikrai apsisprendėme, kad būsime kartu, supratome, kad reikia tuoktis, nes jau ir aplinkiniai pradėjo spausti. Bažnyčioje priėmėme santuokos sakramentą, o namuose artimiausių žmonių būryje paminėjome.

– Kada pradėjote galvoti apie vaikučius?

– Mes nė vieno vaiko neplanavome. Juokėmės, kaip Dievas duos, taip ir bus. Auginame keturis – vyriausiajam aštuoneri, antram – penki, dukrytei – trys, ir sūneliui – aštuoni mėnesiais. Iš pradžių turėjome du berniukus, tada sulaukėme mergaitės ir sakiau, kad jos per daug neišlepintume, reikia dar vienos mergaitės. Aš pati užaugusi tarp trijų brolių ir man visą gyvenimą norėjosi sesės. Bet taip išėjo, kad gimė vėl berniukas. Mes esame ūkininkai, tad vyrui auga trys pagalbininkai. Bet šaunu, kad bent vieną dukrytę turime.

Dainius ir Vita Lūžai

– Kokie iššūkiai su keturiais vaikais laukia namuose?

– Nepasakyčiau, kad čia jau kažkas labai sudėtingo. Viskas normaliai vyksta. Turi būti tvarka. Kai ji yra, viskas savaime susidėlioja.

– Kuris vaikų amžiaus etapas sudėtingiausias?

– Nė vieno neišskirčiau. Pats maloniausias man yra tas laikas, kai kūdikėlis būna ką tik gimęs, dar visai mažas. Lyg ką tik iš Dievo atėjęs. O vyrui pats maloniausias etapas yra, kai jiems jau 2-3 metukai, kai jiems reikia šilumos ir dėmesio.

Dainius ir Vita Lūžai

– Neseniai patyrėte vyro nelaimę. Kas nutiko?

– Taip, mūsų šeimoje buvo didžiulis sukrėtimas, kuris baigėsi tik šiomis dienomis. Mano vyrui trūko smegenų aneurizma. Gydytojai davė labai nedaug vilties, kad išgyvens. Viską palikau: ir ūkį, ir vaikus, ir atsidėjau vyrui, nes supratau, kad jei jo ar manęs nebus, nebus ir tos gražios šeimos su keturiais laimingais vaikais. Vaikučiais rūpinosi vyro mama. Aš su vyru praleidau visą laiką ligoninėje. Laimei, viskas baigėsi laimingai. Gydytojai prognozavo, kad jei išgyvens, bus labai stiprūs padariniai, kaip po insulto. O išėjo taip, kad jokių padarinių neliko. Vyras jau atsigavo ir netrukus grįšime namo. Gydytojai tai vadina stebuklu ir sako, kad gyvena antrą gyvenimą. Supratome, kokie esame vienas kitam svarbūs.

– Sugriovėte mitą, kad meilė trunka trejus metus?

– Man atrodo, kad meilė tik prasideda po šešerių metų. O tuos tris metus būna tik pradinis susižavėjimas. Dėl meilės reikia pasistengti ir stengtis reikia abiem.