Šiuo metu pora augina 8 metų sūnų, šešerių dukrą ir jau penktą mėnesį nešioja trečią gyvybę. „Kai mane pakvietė dalyvauti šioje konferencijoje, sakė, kad žavisi, kaip man lengvai viskas pavyksta, kaip paprastai susidoroju su stresinėmis situacijomis, kaip pozityviai auklėju vaikus. Aš sutikau. Paskui sužinojau, kad laukiuosi ir supratau, kad viskas, ką apie mane sakė, prieštarauja dabartiniams mano veiksmams. Pirmasis nėštumo trimestras tapo tikru išbandymu visai mano šeimai ir man. Niekada to nejutau. Nekalbu apie savo fizinę savijautą, kai negalėjau ne tik vairuoti automobilio, bet ir iš lovos atsikelti, dar sunkiau buvo susitvarkyti su savo emocijomis. Nesitikėjau, kad nėštumo hormonai gali taip sujaukti moters vidinę būseną“, – pasakojo Viktorija.

Viktorija Macijauskienė
Aš noriu būti ne tobula, bet geresnė, kantresnė. Ir jei pavykdavo, švęsdavau savo širdyje
Viktorija Macijauskienė

Pirmus kelis nėštumo mėnesius ji neatpažino savęs. „Skaudinau savo vaikus be priežasties. Kiekvieną vakarą atsiguldavau ir apimdavo beviltiškas jausmas. Aš esu lygiai tokia pati kaip ir daugelis iš jūsų. Man irgi pristinga kantrybės, jaučiu sąmyšį, bet visada išlieku sąmoninga mama. Nepasiduodu aplinkybių tėkmei ir net tuo sunkiuoju etapu, kasryt keldavausi su mintimi, kad šiandien noriu pranokti vakarykštę save. Aš noriu būti ne tobula, bet geresnė, kantresnė. Ir jei pavykdavo, švęsdavau savo širdyje“, – sakė moteris. Ji pasidalijo keliais patarimais, kurie padėjo įveikti tą tamsiausią motinystės periodą:

Atviras bendravimas. „Atvirumas yra labai vertinga savybė. Ji tiktų mamoms, kurios turi paaugusius vaikus. Nuoširdus kalbėjimas su vaikais yra raktas į jų suvokimą, kad tėvai irgi nėra tobuli. Diskutuodami su mažaisiais mokiname juos empatijos, parodome jiems pagarbą, verčiame mąstyti giliai, mokome atleisti ir suprasti. Tai yra pagrindinės savybės, kurias turime ugdyti“, – teigė Viktorija.

Vienatvės svarba. „Kai patenku į nemalonią situaciją, man padeda laikas sau, kai galiu apmąstyti situaciją, kuri neduoda ramybės. Tai savotiška meditacija. Reikia tik atrasti to laiko, nes auginant vaikus, žinia, kad jo trūksta. Man tinkamas laikas – ankstyvas rytas. Penkiolika minučių gerti arbatą visiškoje tyloje gali padaryti stebuklus“, – šypsojosi moteris.

Kokybiškai atrinkta literatūra. „Tai yra lobis, kuris prieinamas visiems. Reikėtų kasdien skirti bent pusvalandį skaitymui. Tai gali veikti kaip sielos vaistas“, – patarimais dalijosi Viktorija.

Saikingas egoizmas. Anot jos, negali dalintis laime, jei pats jautiesi blogai. Kiekviena moteris turėtų įsiklausyti į save ir atrasti dalykus, kurie ją daro laiminga. „Dažniausiai tai būna fizinė aktyvi veikla, bendravimas, kultūrinis patyrimas. Man pirmojo trimestro metu buvo uždrausta fizinė veikla, o bendrauti visai nesinorėjo, todėl atradau kitą būdą – apleidau savo vaikus. Jei anksčiau tikrindavau namų darbus, sudėdavau kuprinę, žiūrėdavau ar jie tikrai dvi minutes valo dantis, dabar tiesiog atsitraukiau į šoną ir supratau, kad šitaip mažiau susierzinu ir suerzinu kitus. Nepaisant to, niekada nenustojau su jais bendrauti. Pasakojau apie kiekvieną savo išgyventą momentą, kodėl aš taip darau, kad neturiu jėgų ir kantrybės. Mano vaikai tapo savarankiškesni ir net mane aprūpino dėmesiu“, – pasakojo Viktorija.

Arvydas ir Viktorija Macijauskai

Mantra. „Iki trejų-ketverių metų taikiau pozityvų auklėjimo būdą, bet tie, kas augina berniukus, turi mane suprasti, kaip jie meistriškai moka manipuliuoti ir lipti ant galvos. Dažnai mano kantrybė sprogsta, užlieja pyktis. Tokiomis situacijomis man patarė vieną gerą dalyką: kai patenki į stresinę situaciją, susikaupk ir kartok šiuos žodžius: aš tave myliu, atleisk man, aš tau dėkinga ir ačiū. Juos turite kartoti be perstojo. Kai tai darote, mezgasi labai stiprus ryšys tarp jūsų minčių ir fiziologinės būsenos. Man veikė efektyviai. Net pykčio veide nelikdavo“, – šypsojosi žinoma mama.

Vizijos matymas. „Tai pamatinis dalykas. Vaikai yra viena didžiausių palaimų, todėl noriu, kad visi suvoktų, jog mūsų rankose yra mūsų vaikų vaikystė ir likimas. Mums reikia tobulėti, reikia juos įkvėpti. Turiu dar vieną ritualą – kiekvieną vakarą neinu miegoti, jei neišsiaiškinu kokios nors situacijos su vaikais iki galo. Man svarbu, kad jie užmigtų ramūs. Užbaigiu dieną visada šviesiai, atvirai pasakau, kaip juos myliu“, – sakė Viktorija.