Viskas įvyko savaime
Valstybinėje įmonėje Vilniuje dirbanti Giedrė į sostinę iš Vilkaviškio atvyko prieš dešimt metų ir šiandien džiaugiasi 4 mėnesių krykštaujančiu Dominyku. Jos bendramintė Rūta gimė Druskininkuose, bet ateitį sieja su Kaunu. Šiuo metu ji augina sūnų Ąžuolą, o ką veiks po vaiko priežiūros atostogų dar nenusprendė. Gal tinklaraštis ir bus ta veikla? „Iš tikrųjų man net nebuvo minties kurti tinklaraščio. Viskas prasidėjo nuo to, kad į Facebook‘e esančią „Gruodinukų“ grupę parašiau įrašą su grotažyme blogmamė, tuomet įkėliau savo kurtą eilėraštį apie mamas ir merginos nuolat skatino kurti savo puslapį, matyt, nusibodo, kad vien tik į grupę rašau. Bet kažkaip man pritrūkdavo drąsos. Tuomet pasijungė Rūta. Ji – mūsų aktyvistė. Greitai suorganizavo, kad visos merginos prisidėtų prie logotipo kūrimo ir labai greitai turėjome ir puslapį ir savo veidą. O toliau viskas vyko savaime“, – pasakojo Giedrė.
Anot Rūtos, kadangi dabar kasdienybė pilna juokingų situacijų, kodėl gi jų neįamžinus eilėmis? „Daugybę nuotykių prisimenu iš vaikystės, nes turiu du jaunesnius brolius, o eiles rašiau jau mokykloje, kai pamačiau Giedrės pirmuosius kūrinukus, pagalvojau „O kodėl gi ir man nepabandžius kažką sukurti ta tema?“. Su Giedre iš karto „pagavome“ viena kitą, turime panašų humoro jausmą ir požiūrį į motinystę, todėl tas blog‘as tapo mūsų bendru kūriniu“, – pasakojo Rūta.
Paklausta ar nesijaudina dėl kritikos pliūpsnio iš kitos barikadų pusės – supermamų, jos patikino, kad apie tai turi savo nuomonę. „Jaučiu malonumą, kai turiu galimybę pasiginčyti su „visažinėmis“ mamytėmis. Ir manau, jog didžioji dauguma yra „blogmamių“ kaip mes, tiesiog susikūrusi nuostata, kad internete vyrauja supermamytės, todėl mūsų blog‘as stengiasi tą nuomonę pakeisti ir parodyti, jog yra visa armija „blogmamių“, – šypsojosi Rūta. Jai pritarė ir Giedrė: „Be to, kritika, jeigu ji konstruktyvi, visada yra gerai. Ji skatina pasitempti ir tobulėti. Juk negali visos būti super, reikia kažkam ir kitą pusę palaikyti“.
„Piktos įrašą apeikite“
Niekam nepaslaptis, kad socialiniuose tinkluose mamos aršiai gina savo nuomonę, o kartais ir bando ją įpiršti kitiems, netoleruoja kitokių nusistatymų. Pasak tinklaraščio kūrėjų, toks pyktis dažnai kyla iš noro, kad visi darytų taip, kaip daro ji. „Jeigu kitos mamos nuomonė neatitinka manosios – vadinasi, ji negera. Jeigu viena neduoda čiulptuko, tai ir kitos turi jo neduoti. Galbūt gyvename pasinėrę į stereotipus, todėl ir kyla tas pyktis“, – svarstė Giedrė.
Anot Rūtos, piktų žmonių be galo daug visur. „Jų pilnas internetas. Gal ne piktų, bet turinčių vienpusišką požiūrį, galvojančių, kad viską žino geriau už kitus ir tik jos daro teisingai. Turbūt joms gyvenimas nemielas ir stengiasi atsigriebti pasitenkinimą savimi rodydamos kitoms mamoms“, – teigė pašnekovė.
Moterys sutiko, kad būti tobulomis šiandien stengiasi visos ir... kartais persistengia. „Man priimtina, kai pastangos būti tobula pačiai moteriai teikia malonumą. Kuomet ji mėgaujasi tuo, ką daro, nes kuomet tai tampa lipimas per save ir iš to kilęs nepasitenkinimas, kaupiasi kaip vanduo taurėje, tuomet iš to buvimo „tobula“ nieko gero neišeis“, – sakė Rūta.
Anot Giedrės, siekti tobulumo nėra blogai, tačiau, kai nepavyksta, tenka stipriai nusivilti. „Mamos, žmonos, darbuotojos kelia sau tokius didelius reikalavimus, kad galiausiai nebeatlaiko ir palūžta. Juk nėra gėdinga pasakyti: Aš nesu tobula. Aš daug ko nemoku, daug ko nežinau. Visos mes norime būti geriausios, bet į viską vertėtų pažvelgti šiek tiek paprasčiau ir tuomet tas tobulumas nebeatrodys toks įdomus“, – teigė „blogmamė“.
Ar jos pačios junta spaudimą būti tobulomis? Pasirodo, taip ir net labai. „Jau tuomet, kai laukiausi, dauguma pradėjo mokyti, kaip reikia elgtis, ko žūtbūt negalima daryti. Kartais žmonės net nelabai suvokia, kad galbūt ta mama neturi galimybės elgtis vienaip ar kitaip“, – teigė Rūta.
Giedrė atviravo, kad spaudimą juto ne dėl tobulumo, o dėl žindymo. „Kadangi taip susiklostė, kad savo sūnų maitinu mišiniu, tai tiek komentarų prisiklausiau, kad maniau pražilsiu pirma laiko. Sėdėdavau ir verkdavau, kokia aš bloga mama. Ir tikrai skaudėjo širdį dėl kiekvieno aplinkinių žodžio, kol galiausiai pasakiau gana. Kai nusprendžiau nebesiekti to „tobulumo“, tuomet ir motinystė visai kitokiomis spalvos pasirodė“, – sakė moteris.
Moka pasijuokti iš savęs
Anot tinklaraščio autorių, šiuolaikinės mamos yra tikros devyndarbės. Jos veiklios, nepamiršta savęs, dalyvauja renginiuose, keliauja su vaikais. „Jos atviros naujovėms, įdomios, kūrybingos, jos atranda tiek daug naujų veiklų, kad net pavydu. Tačiau, mano nuomone, kartu jos taip pasimetę informacijos gausoje, kad ne visada žino, pagal kurį vadovėlį auginti vaiką. Jas visuomenė dažnai spaudžia į rėmus, iš kurių ne taip ir lengva ištrūkti“, – svarstė Giedrė.
Ir joms pačioms ištrūkti iš tų rėmų nėra taip paprasta. Tapusios mamomis jos pradėjo daryti daug dalykų, iš kurių anksčiau tik pasijuokdavo. „Aš pradėjau laukti vaikučio kakučio. (Juokiasi.) Kad ir kaip juokingai tai skambėtų. Dar stengiuosi neprieiti prie to „mes“ ir kol kas neblogai sekasi“, – šypsojosi Giedrė.
„Pats pirmas dalykas, iš kurio su vyru juokėmės jau gimdymo namuose, buvo vaiko „sysiuko“ gaudymas saujomis. Paskui, žinoma, prasidėjo kakučių spalvų gamos analizavimas“, – jai antrino Rūta.
Tiesa, jos prisipažino, kad būtent internete ir pačios dažnai ieško informacijos apie vaikučių auginimą, sveikatą. „Visada ieškau. Dėl kiekvieno dalyko. Man vyras grasina atjungti internetą, nes tiek prisiskaitau, kad paskui sėdžiu ir verkiu“, – šypsojosi Giedrė.
„Kartais ieškau, bet būtent, informacijos, o ne ligų vaikui internete. Jei kyla koks įtarimas, dažniausiai net neieškau ligos pagal simptomus ir nesigadinu nervų Google diagnozėm, tokiu atveju skambinu vaiko pediatrei arba susisiekiu su pažįstama vaikų gydytoja“, – sakė Rūta.
Vis dėl to ne tik artimųjų ar gydytojų, bet ir kitų mamų patarimų jos neatmeta, o išklauso ir įvertinusios arba pasinaudoja, arba ne. Pasak Giedrės, beveik visos jos draugės turi vaikučių, todėl patarimų netrūksta. „Žinoma, ne visus pritaikau sau ar savo vaikui, bet tikrai mielai išklausau. Be to, mano mama jau beveik 30 metų dirba akušere, todėl jai nuolat skambinu“, – sakė pašnekovė.
Jos bendramintė taip pat visada priima patarimus tų, kurių vaikai auga ir yra tinkamai išauklėti. „Nesijaučiu visažinė ir neretai paklausiu patarimų draugių, auginančių vyresnius vaikučius. Taip pat pasitikiu savo mamos nuomone ir dažnai pasitariu įvairiais klausimais, susijusiais su sūnaus auginimu“, – sakė jauna mama.
Supermamoms pataria atsipalaiduoti
Tinklaraštyje „Blogmamės užrašai“ daugelis įrašų yra eiliuotų. Anot kūrėjų, taip yra lengviausia trumpai ir aiškiai išreikšti mintis. Paklaustos, ką patartų supermamoms, pašnekovės sakė, kad nebijotų pasirodyti „ne super“. „Visų pirma, manau, kad ir tos supermamos kartais elgiasi visai ne super tik bijo garsiai tą pasakyti. Kai pradėjome rašyti savo blog‘ą, sulaukėme labai daug žinučių, kuriose moterys dėkojo už tai, kad esame tokios nesuvaidintos, tad nemeluojame nei sau, nei aplinkiniams. Todėl mano palinkėjimas būtų: nesistengti pasirodyti prieš kitus kažkuo, kuo nesi, nes tas tobulumas baisiai neįdomus“, – sakė Giedrė.
Su ja sutiko ir Rūta. „Aš palinkėčiau atsipalaiduoti. Tai, kad vienos pačios, be niekieno pagalbos užauginsit vaikus, niekas jums medalio neužkabins. Vyrai taip pat labai daug sugeba, reikia tik leisti jiems „pasireikšti“. Žinoma, dabar gali sakyti, kad lengva mums kalbėti, kai turim po vieną vaiką. Bet beveik visada yra galimybės, jei yra noras. O prieš tas mamas, kurios yra vienišos, be artimųjų augina vaikučius – žemai lenkiu galvą. Jos – šaunuolės“, – teigė pašnekovė.
Anot jų, būtent tokios mamos nusipelno supermamos vardo, o ne tos, kurios vaikus augina pagal lenteles ir vadovėlius, susėdusios internete smerkia visas „blogmames“.