Aš daug dirbu. Ne daugiau negu jūs, bet daug. Kad galėtumėt susidaryt paveikslą, tai dirbau iki gimdymo. Ta prasme, paskambinau klientui ir sakau: „Turime perkelti susitikimą, nes aš gimdau“. Kada, klausia jis. Dabar, atsakiau, važiuoju į ligoninę.

Tai va. Ir vėl rašyti pradėjau, kai Lunai buvo mėnuo – buvo striuka su pinigais ir negalėjau gulėt lovoj, žiūrėti į miegančią dukrą ir nerti batukų. Gal ir būčiau galėjusi, jei tuos batukus būčiau pardavinėjusi.

Bet ne apie tai aš, o apie tas nuolatines varžybas. Varžybas su statistika, kad lietuviai savo vaikams skiria maždaug 7 minutes dėmesio per dieną. Varžybas su mamomis, kurios visą savo laisvą laiką skiria vaikų vežiojimui po būrelius arba žaidimui su jais, o visus likusius darbus dirba tik jiems užmigus. Vadinasi, varo dviem etatais vardan to, kad kuo daugiau laiko skirtų savo atžaloms.

Mane nuolat graužia sąžinė, kai Lunai sakau: „Oooo, žinai, sugalvojau mums žaidimą! Išrūšiuokim skalbinius! Kaip bus smagu!“. Tada svarstau, ar čia melas, ar vaiko išnaudojimas, gal geriau kokį loginį mąstymą skatinantį žaidimą reiktų pažaisti. Tada tikrai užauginsiu mažąją geniję. Bet skalbiniai juk patys neišsirūšiuos.

Rimantė Kulvinskytė

Tada pradėjau domėtis ir googlinti kažką panašaus į „Kiek laiko vaikams užtenka?“. Ir mano akiratin papuolė super įdomi Toronto Universiteto studija, kuri teigia, kad laiko kiekis, kurį skiriame vaikams nuo 3 iki 11 metų, neturi absoliučiai jokios įtakos jų mokslo pasiekimams, elgesiui ir emocinei būklei. Vadinasi, jei tėvystės ar motinystės atostogos baigėsi, galite pilnai pasinerti į darbus, savęs negrauždami, nes, pasak vienos iš tyrimo autorių, sociologės Melissa Milkie, svarbiausia ne kiekybė, o kokybė: tikrasis santykis su tėvais, nuoširdumas, šiltumas, fizinis artumas.

Mokslininkės žodžius patvirtino ir knygos „Atsakinga tėvystė: kelias į darnius vaikų ir tėvų santykius“ autorė, konferencijos Atsakinga tėvystė iniciatorė Jūratė Bortkevičienė. Šią nuostabią moterį, trijų vaikų mamą kalbinau savo radijo laidai „Įkvėpk. Iškvėpk.“ Ir jos tiesiai šviesiai paklausiau: kiek laiko PAKANKA būti su vaiku?

„Viena valanda per dieną. Nedalomo dėmesio, nuoširdaus pokalbio, žaidimo kartu – vienos valandos pilnai pakanka“, – patikino Jūratė.

Taigi, jeigu jūs neturite pusdienio pastatyti piliai iš kartoninių dėžių, raskite valandą per dieną joje pagulėti su vaiku ir pasikalbėti, pasvajoti, padurniuoti, arba tiesiog patylėti apsikabinus. Jūs tikrai neskriaudžiate vaiko būdami darbe. Jūs skriaudžiate vaiką darbo nepalikdami už durų. Ir tai yra faktas.

Tas pats tyrimas, apie kurį kalbu, patvirtino, kad vaiko savijautai, elgesiui ir vystymuisi tiesioginę reikšmę turi mamos emocinė būklė.

Tęsinį skaitykite čia.