„Mano draugų šeimoje, kuri turi savo leidyklą, sūnus nenorėjo mokytis ir apskritai nežinojo, ką veikti gyvenime. Tada tėvas priėmė radikalų sprendimą ir išsiuntė jį savaitei dirbti į benamių prieglaudą, be jokių lėšų. Po savaitės paauglys grįžo trykšdamas noru mokytis ir dirbti šeimos versle“, – pasakoja D.Johnson. Ji pasidalijo šešiais patarimais, kurie gali padėti užauginti būsimą milijonierių.
Be televizoriaus ir mobiliojo telefono
Kas geriausias „normalaus“ vaiko draugas? Greičiausiai, televizorius, kompiuteris ir mobilusis telefonas. D.Johnson vaikai savo pirmuosius telefonus gavo sulaukę 16 m., o pirmuoju jų kompiuteriu tapo senas tėvo kompiuteris. Televizoriaus verslininkės namuose apskritai nėra.
„Mano vaikai negali sau leisti įsigyti mobiliojo telefono, nes patys dar neužsidirba. Mobilusis telefonas įpratina žmogų neorganizuoti ir neplanuoti savo laiko, o televizorius demonstruoja iškreiptus gyvenimo modelius. Ko jus išmokys animacinis filmas apie Kempiniuką Plačiakelnį? Tingus, apsileidęs, nihilistiškas vyrukas džiaugiasi tuo, kad jam pavyko apsukti kitus apie pirštą. Ar norėtumėte, kad jūsų sūnūs užaugę būtų tokie? Ar norėtumėte tokių vyrų savo dukterims? Apsisprendus nežiūrėti televizoriaus 30 dienų, priklausomybę nuo jo galima įveikti“, – mano D.Johnson.
Mokykite vaiką mylėti darbą
Artėja savaitgalis ir ką girdi vaikai? Ačiū dievui, penktadienis – galima pagaliau pailsėti nuo to prakeikto darbo! Tokia pozicija nuo pat mažens moko vaiką, kad darbas – tai blogai, sunku ir nemalonu. Taip auklėjami vaikai nenorės dirbti ar kurti savo verslo, mano D.Johnson.
Jos šeimoje vaikai jau nuo dvejų metų daro paprastus buities darbus, o kai jie sulaukia 11-os, jų indėlis jau gana pastebimas.
„Taip jie susimoka už gyvenimą ir maitinimą mūsų namuose. Gyvenime niekas neduodama nemokamai“, – mano D.Johnson.
Ji neturi nei virėjo, nei namų tvarkytojos, nei auklės – su visais buities darbais šeima susitvarko pati.
Labai svarbu, anot verslininkės, kad vaikas sugebėtų daryti užduotis, kurios jam nepatinka arba verčia įsitempti – taip ugdoma valia ir charakteris. Darydamas tik tai, kas patinka, jokios papildomos naudos žmogus negauna.
Jūs savo vaikui nesate bankomatas
„Aš duodu vaikui 50 dolerių per metus apavui ir perku keturias poras džinsų. Jokių prabangių batų už tokią sumą nenusipirksi, bet jei vaikas nori – gali eiti ir užsidirbti arba laukti išpardavimo“, – sako D. Johnson ir pažymi, kad vaiką reikia aprūpinti būtiniausiais daiktais, bet savo fantazijas ir norus jis turi realizuoti pats.
„Blogiausia, ką gali padaryti tėvai – stengtis kuo daugiau uždirbti tam, kad duotų vaikams tai, ko jiems patiems vaikystėje trūko. Tokiomis sąlygomis užaugę vaikai patenka į pasaulį, kur jau nebegali sau leisti gyventi taip, kaip buvo pripratę“, – pažymi verslininkė.
Išleisti ar taupyti?
Panaudoti uždirbtus pinigus galima dviem būdais: pirkti nereikalingus daiktus arba išmokyti vaikus, kad pinigus galima taupyti, uždirbti ir investuoti.
„Kaip motyvuoti vaiką nešvaistyti pinigų nereikalingiems daiktams? Mūsų namuose yra taisyklė: sutaupyk 10 dolerių ir aš tau duosiu dar 10. Kai reikiama suma sukaupta, pirkti galima tik tokius daiktus, kurie padės augti ir vystytis: dviratį, muzikos instrumentą, kelionę“, – pasakoja D.Johnson.
Ir nepirkite to, ką perka kiti! Dažniausiai tai būna nereikalingi daiktai, kurie tik užima vietą namuose.
Mokykite vaiką dosnumo
Didelė dalis sėkmingų žmonių išsiskiria emociniu ir materialiu dosnumu. Jie nėra pavydūs ir yra labai dosnūs. Mokykite vaiką gerbti kitus. Ne veltui Biblijoje parašyta, kad 10 proc. reikia aukoti. „Mūsų šeimoje vaikai taip pat atiduoda 10 proc. savo uždirbtų pinigų našlaičiams. 20 proc. lieka poilsiui ir pramogoms, o likusieji keliauja į taupyklę. Ateičiai ir idėjų realizavimui“, – sako D.Johnson.
