Žingsnis atgal
„Paramos vaikams centro“ įkūrėja ir vadovė, psichologė Aušra Kurienė ragino susivokti, kaip norime auginti savo vaikus. „Dabar siūloma prie žodžio „skausmas“ pridėti „žymus skausmas“. Bet skausmas nėra objektyviai pamatuojamas. Kas penkiolikmečiui bus nežymus skausmas, kūdikiui – mirtis. Įvesdami tokias keistas sąvokas, iškreipiame vaizdą“, – sakė A.Kurienė. Anot jos, ne laikas svarstyti, kas yra smurtas, o kas – ne, nes pasaulis tą jau seniai nusprendė. „Nereikia keisti sąvokų. Reikia išgirsti šeimų poreikius ir laiku bei vietoje užtikrinti paslaugas“, – teigė psichologė.
Jai pritarė ir VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė. Anot jos, pataisų atšaukimas klampina tik dar į didesnį liūną. „Tiek fizinis, tiek emocinis smurtas turi ilgalaikes pasekmes. Ne veltui Lietuvoje yra aukščiausias savižudybių skaičius. Smurto mastai mūsų šalyje yra milžiniški. Policija per dieną sulaukia 150 skambučių dėl smurto, kas šeštas nukentėjęs yra vaikas. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė visų smurtinių nusikaltimų įvyksta artimoje aplinkoje“, - sakė direktorė. Ji pabrėžė, kad lyginant su 2016 m., 2017 m. dvigubai padaugėjo visuomenės pranešimų apie vaikų patiriamą smurtą. „Visuomenė ėmė reaguoti į tai, kas neturėtų vykti. Jei dabar atšauksime pataisas ir sakysime, kad truputį smurtauti galima, tą procesą sustabdysime“, – tvirtino K.Levickaitė.
Mušti vaikus galės ir mokytojai?
„SOS vaikų kaimų“ Lietuvoje draugijos nacionalinė direktorė Liudovika Pakalkaitė pasakojo, kad kai prieš metus buvo priimtas įstatymas, draudžiantis mušti vaikus, į juos kreipėsi tėvai, klausdami, kaip dabar reikės auklėti savo atžalas. „Tėvams buvo sunku išmokti elgtis kitaip, bet daugelis išmoko, nes norėjo tapti kitokiais. Todėl negalime dabar grįžti atgal. Jei mes vienas su kitu bandome susikalbėti ir nepuolame muštis, kai kas užlipa ant kojos, tai kodėl trenkti mažam žmogui gali būti normalu“, – retoriškai klausė direktorė.
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė sakė, kad jei pataisos bus atšauktos, grįšime į baisią situaciją, nes tai reikš, kad smurtas prieš vaikus bus įteisintas. „Žodis „žymus“ reiškia, kad leisime vaikams sukelti nežymų skausmą. Kalbu ne tik apie patiriamą skausmą artimoje aplinkoje, bet ir viešojoje. Tai reiškia, kad mokytojos, auklėtojos, autobusų kontrolieriai galės jūsų vaikams suketi nežymų skausmą. Turėtume atkreipti dėmesį, kad tai prieštarauja JT vaiko konvencijai“, – sakė R.Dičpetrienė.
Anot VšĮ „Vaikų linija“ direktoriaus Roberto Povilaičio, vaikai, kurie patyrė keturias neigiamas patirtis, 12 kartų dažniau bando žudytis nei tokių patirčių neturėję vaikai. Jis sutiko, kad paslaugų suteikimas šeimoms stringa, bet tai nereiškia kad reikia keisti įstatymą. „Yra priemonių, kurios padėtų užbėgti tokiems įvykiams už akių. Pavyzdžiui, kitose šalyse yra slaugytojos ir šeimos partnerystė. Slaugytojos apmoko besilaukiančias moteris, kurios turi finansinių sunkumų, yra vienišos, piktnaudžiauja alkoholiu ar turi kitų problemų. Tokių programų yra daugiau, klausimas, kada pradėsime jas taikyti“, – klausė R.Povilaitis.
Reikia auklėti, o ne bausti
Konferencijoje dalyvavusi dviejų vaikų mama, radijo laidų vedėja Agnė Grigaliūnienė pasisakė už tai, kad būtų ne įstatymas keičiamas, o susirūpinta jo vykdymu. „Mes visi esame prieš vaikų skriaudimą ir atėmimą iš šeimos be pagrindo. Suprantame, kad jokio įstatymo vykdymas nebus tobulas per vieną dieną. Vaikų mušti negalima. Žengiame dabar žingsnį atgal“, – savo mintis dėstė A.Grigaliūnienė.
Menininkas Algirdas Gataveckas sakė, kad jį erzina ne tik ši situacija, bet ir sąvokų „normali šeima“ ir „nenormali šeima“ vartojimas. „Yra smurtaujantys ir nesmurtaujantys. Čia atėjome kalbėtis apie tikrai skaudžius įvykius, kai vaikas, paliktas ant pečiaus, nudega, o ne pavienius atvejus, kai tarnybos blogai dirba. Kur tie piketuotojai, kai vaikams reikia pagalbos? Suprantu, kad mes visi nenorime smurto, bet dabar situacija yra tikrai bloga. Aš asmeniškai dedu pastangas, kad atsirastų kuo daugiau globėjų, bet dėl pasėtos panikos, jų neatsiranda. Kas pamatuos, kokia padaryta žala, kad tų globėjų sumažėjo? Tie žmonės, kurie ten stovi, kurie žiūri tik savo daržo ir, neduok Dieve, kaimynė pakvies Vaiko teises dėl triukšmo? Gyvenu trečiame aukšte, antrame aukšte išgirdau triukšmą. Iškviečiau policiją. Pasirodo bute buvo užrakinta močiutė su sulaužyta koja. Reikia mokinti auklėti, bet ne bausti. Kalbu apie visus“, – sakė A.Gataveckas.