I.Andrulytė-Ptakienė su vyru gyvena tarp dviejų valstybių. Jos vyras dirba užsienyje ir kartais nebūna namuose kelis mėnesius, tuo tarpu Ieva laiką leidžia su mažamečiu sūnumi. Dabar tai didžiausia jos aistra! Ne visada taip buvo. Moteris prisipažįsta, anksčiau ji dirbo inžiniere, siekė karjeros, daug keliavo. Apie šeimos kūrimą nelabai svajojo. Ir juo labiau, visiškai nieko nenusimanė apie vaikų ugdymą. Viskas pasikeitė gimus Teodorui. Ieva iš naujo atrado save, kaip mamą ir „idėjų generatorę“. Netrukus gimė jos blogas „Ciao_Teo“, kuriame ji kviečia mamas kitaip, kūrybiškiau ir įdomiau leisti laiką namuose su vaikais. Tai, kad blogas „Facebook“ paskyroje susilaukė beveik 10 000 sekėjų, paskatino Ievą dar atviriau prabilti apie save, Teodorą, nepakartojamą mamos ir vaiko ryšį.
– Papasakokite, kas pasikeitė po Teodoro gimimo?
– Kol laukiausi, kūriau kažkokius nerealius planus, galvojau, kaip čia viskas bus paprasta. Tačiau gimdymas buvo komplikuotas, tris mėnesius sunkiai vaikščiojau, iki šiol negaliu ilgiau sėdėti ir turiu problemų su nugara. Gimus sūnui, viskas pasikeitė. Gal buvo sunku dėl gimdymo komplikacijų, bet ir su naujais jausmais reikėjo susidoroti. Niekada anksčiau nejaučiau tokios stiprios, besąlygiškos meilės, to jausmo ir noro padaryti pasaulį saugesnį ir geresnį savo vaikui, atsakomybės. Šie jausmai išaugo iki 10000 procentų! Niekada negalvojau, kad galima mylėti taip stipriai!
O kūrybiškumas atsirado netikėtai, pajutau, kad noriu kitaip, įdomiau užsiimti su sūnumi. Ieškojau užsiėmimų mamoms su vaikais, kad kuo daugiau sužinočiau apie vaikų lavinimą. Taip atradau „7 intelektų lavinimo programą“. Joje sužinojau, kad mano, kaip mamos galimybės ugdant sūnų yra beribės, kaip ir mano vaiko potencialas.
– Kaip gimsta jūsų idėjos, edukacijos?
– Daug skaitau, domiuosi, randu idėjų internete, bet daug jų visuomet verda mano galvoje. Tikriausiai tai mano „arkliukas“. Vieni yra gimę būti kulinarais, o aš atradau save, kaip veiklų ir užsiėmimų generatorę.
Visuomet pasikliauju savo nuojauta, širdimi, ir pats vaikas, dažnai parodo, ką norėtų nuveikti. Išbandžius kelias veiklas, iškart pasijaučia, ką jis mėgsta labiausiai: žaisti su gyvūnais, tyrinėti pasaulį, semtis geografinių žinių ar jam labiau įdomios raidės, skaičiai.
– Gal galite patarti moterims, kaip nepervargti su kūdikiu. Ypač, jei nėra šalia pagalbos, kol jis dar neina į darželį ir reikalauja viso dėmesio?
– Visų pirmą, tai nereikėtų stengtis nudirbti visų įmanomų darbų. Geriau nesitvarkyti, kol vaikas miega, o kartu eiti pailsėti. Nereikalaukime iš savęs kažko neįmanoma ir nestatykime į rėmus, nes kiekvieno galimybės ir poreikiai skirtingi. Klausykime širdies, nes ji žino geriausiai.
Galima naudotis lengvais kelių minučių žaidimais. Kol vaikas bus įsitraukęs į juos, mamytė turės kelias minutes arbatos puodeliui. Vienas iš jų – tai turimos dėlionės. Jos dalis suvyniojame į foliją ar popierių ir duodame vaikučiui išlukštenti. Žaidimo metu bus lavinama vaiko smulkioji motorika, koordinacija ir koncentracija.
– Ko reikia, kad laikas su vaiku būtų ypatingesnis? Ne nuobodus?
– Bet koks laikas kartu su vaiku yra ypatingas ir įdomus. Ar knygų skaitymas, ar slėpinių žaidimas namuose, ar pojūčių lavinimas žirnių dėžėje. Svarbu, kad mamai ir vaikui būtų smagu ir įdomu, kad niekas nevyktų per prievartą. Ką daryti, jei mama pavargusi ir jai baisu vien pagalvoti, kad namuose ant grindų bus išpiltos manų kruopos, dažais išteplioti drabužiai, nors vaikui tai labai įdomu? Galima rasti alternatyvą ir vesti jį į tam skirtus būrelius.
O galima truputį atsipalaiduoti ir į viską žvelgti paprasčiau. Pavyzdžiui, pabandyti vaiką sudominti virtuviniais įrankiais, padarius dėlionę iš jų. Papasakojus, ką kiekvienas iš jų daro. Galimybės yra beribės.
– Kokios jūsų mėgstamiausios ugdymo-žaidimo priemonės? Kaip pasirinkti tas priemones, žaidimus iš didelės pasiūlos?
– Mes su Teodoru mėgstame pažindintis su pasaulyje gyvenančiais gyvūnais, sužinoti, kur koks gyvena, kokiomis sąlygomis, ką kiekvienas ėda. Turime namuose pasikabinę vaikiškų žemėlapių. Darome iš gyvūnų dėliones. Tačiau temų yra begalė... Nemažai jų esu aprašiusi savo tinklaraštyje. Pabandykime atrasti, kas įdomu vaikui ir pasirinkime reikiamus žaislus. Atsiminkime vieną taisyklę, kad mažiau yra geriau. Mano nuomone, geriau vienas kokybiškas, iš nekenksmingų medžiagų pagamintas žaislas, nei trys abejotinos kokybės ir funkcionalumo daiktai. Vietoje žaislų, palikime daugiau vietos kūrybiškumui atsiskleisti. Panaudokime namuose turimus daiktus.
– Galbūt galima daug ką pasigaminti? Pasidalinkite, kokio nors jūsų su Teodoru mylimiausio žaislo-edukacijos „receptu“, kaip galima būtų pasigaminti jį patiems?
– Mūsų namuose visuomet galima rasti naminio modelino, kuriam pagaminti reikia tik stiklinės miltų, pusės stiklinės druskos, žiupsnelio citrinos rūgšties, šaukšto aliejaus ir stiklinės verdančio vandens. Sumaišius produktus, gaunasi pati nerealiausia žaidimo priemonė, kuri saugi net visko norintiems paragauti vaikams! Laikant sandariai šaldytuve modelinas „gyvena“ labai ilgai. Kitu atveju jis sudžiūva.
Smagu taip pat turėti dėžę su žirniais ar ryžiais. Paprasti pojūčių užsiėmimai lavina vaiko pojūčius: regą, klausą, lytėjimą, uoslę. Šios sensorinės veiklos padeda vaikui pamatyti pasaulio grožį ir įvairiapusiškumą. Tai – tarsi maistas smegenims.
– Pabaigai patarkite, kaip išlikti kūrybingomis mamomis, iš kur semtis įkvėpimo? Iš kur jūs semiatės?
– Mano didžiausia aistra yra gyvenimas, mano sūnus. Labai mėgstu tai ką darau. Taip sakant esu savo rogėse ir stengtis papildomai nereikia. Jei mamos jaučia, kad gali, turi laiko ir noro kūrybiškai užsiminti su vaiku, idėjų gali atrasti tiesiog internete. Jei ne, verta pabandyti atrasti būrelį, kur vaikas galėtų save realizuoti ir pažinti dalykus, kurių namuose neturi galimybės pažinti. Nebandykime perlipti per save ir daryti tai, ko nemėgstame, nes vaikai labai gerai jaučia savo mamas.
