Žinių dar trūksta
Anot V.Bukelskienės, kamieninių ląstelių turi kiekvienas gyvas organizmas, tačiau daugiausia jų – embrione. „Ką tik gimusiame organizme jų irgi yra labai daug, tačiau, laikui bėgant, mažėja ne tik jų kiekis, bet ir kokybė. Jos nebeturi tokios didelės atsigaminimo potencijos. Šiuo metu pasaulyje vykdoma virš 100 klinikinių tyrimų, kai ligos gydymui pasitelkiamos virkštelės kraujo kamieninės ląstelės ir beveik 50 klinikinių tyrimų kuomet taikomas gydymas virkštelės audinio ląstelėmis. Taigi ateityje išgydomų ligų sąrašas turėtų plėstis. Pagrindinė kamieninių ląstelių funkcija – atkurti audinius ir organus. Jei organizme atsiranda koks nors pažeidimas, jis yra šalinamas kamieninių ląstelių dėka“, – sakė specialistė. Šių ląstelių saugojimui ryžtasi vis daugiau žmonių. Lietuvoje šiuo metu yra saugoma apie trys tūkstančiai mėginių, bet apie jų panaudojimą žinių yra labai mažai.
V.Bukelskienė sakė tikinti, kad šios ląstelės turi didelę potenciją būti panaudotos tuo tikslu, kurio mokslininkai ir siekia, bet dar gerokai reikia padirbėti. „Viename iš mokslinių simpoziumų buvo pasakyta, kad kamieninei ląstelei laikas grįžti ant laboratorinio stalo. Prieš keletą metų buvo manoma, kad jau rytoj nebenaudosime jokių cheminių vaistų, o viską gydysime kamieninėmis ląstelėmis. Deja, tos ląstelės dar nėra iki galo pažintos. Yra sričių, kur jos labai tinkamos, yra, kur visiškai netinkamos, ir yra tokių, kur būtų labai gerai, jei jos būtų naudojamos“, – pasakojo pašnekovė.
Tiesa, ne visas žaizdas kamieninės ląstelės sugeba užgydyti be jokių padarinių. Viena tokių, dėl kurios vis dar mokslininkai diskutuoja – širdis. „Manoma, kad skirtinguose audiniuose šių ląstelių kiekis yra nevienodas. Pavyzdžiui, vieni mokslininkai mano, kad širdyje jų yra, kiti teigia, kad ten jų mažai, treti mano, kad jų ten visiškai nėra. Klasikinis pavyzdys – miokardo infarktas – tai širdies raumens pažeidimas, kuris gyjant, deja, dažnai suformuoja randus, dėl kurių širdis pasidaro nebevisavertė. Klausimas, kodėl taip yra? Viena nuomonė, kad tai atsitinka dėl kamieninių ląstelių trūkumo, o kiti teigia, kad vyksta kiti procesai, kurie neleidžia kamieninėms ląstelėms iki galo atstatyti pažeistų audinių“, – teigė mokslininkė.
Nors yra sėkmės istorijų, kaip kamieninės ląstelės padeda žmonėms, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, V. Bukelskienė nedrįsta vienareikšmiškai teigti, kad tai vaistas nuo visų ligų. „Cerebrinis paralyžius yra sudėtinga liga, pasireiškianti smegenų pažeidimu, kurį lydi kiti organizmo funkcijų sutrikimai. Gydant šią ligą kamienines ląsteles reikia „nusiųsti“ į smegenis. Metodų, kaip tai padaryti yra, bet rezultatai ne visada geri. Ir vėl grįžčiau prie teiginio, kad dar reikia atlikti nemažai mokslinių tyrimų“, – sakė biochemikė.
Ateitis parodys
Daugelis tėvų dar besilaukdami vaikelio gauna klausimą – ar nenorėtumėte pasinaudoti kamieninių ląstelių banku, bet ar iš tiesų tiek ląstelių, kiek surenkama iš naujagimio virkštelės, užtenka, kad išgydytum vėliau pikčiausias ligas? „Dėl to vieningos nuomonės vėlgi nėra. Vieni sako, kad užtenka, kiti tam prieštarauja. Bet kuriuo atveju tas ląsteles galima padauginti, biologiškai tai yra nesunkiai įmanoma, bet tuo atveju įjungiami pašaliniai veiksniai, kurie gali turėti pasekmių“, – sakė mokslininkė. Anot jos, viskas priklauso nuo to, kiek tų kamieninių ląstelių reikia sušvirkši. Didesnio svorio žmonėms – jų reikia daugiau. „Apie ląstelių padauginimo procedūras kol kas kalbama atsargiai. Greičiausiai dėl to, kad dauginimas vyksta dirbtinėje terpėje ir jam įtaką daro išoriniai veiksniai“, – svarstė pašnekovė.
Tiesa, kamieninių ląstelių saugojimas kainuoja didelius pinigus. Skirtingos įmonės savo paslaugas yra įsivertinusios nuo 2 tūkst. eurų. V.Bukelskienė sako nematanti priežasčių, kodėl kainos – tokios kosminės. „Viena vertus, kainas lemia, matyt, laboratorijos įrengimas, kuris turi atitikti aukštus standartus ir iš tikrųjų yra labai brangus. Kita vertus – žmogaus kvalifikacija. Bet pati procedūra nėra brangi“, – teigė pašnekovė.
Ji sutiko, kad šios ląstelės turi daug potencijos, bet jas reikia išmokti valdyti. „O valdyti nėra taip paprasta. Pavyzdžiui, daug kalbama apie embrionines kamienines ląsteles, nors su jomis dirbti Lietuvoje negalima. Šios ląstelės būna paimtos iš keturių-penkių dienų embriono. jos turi pačią didžiausią potenciją būti pritaikytos įvairiems gydymo tikslams. Bet dėl to, kad jos turi didelę potenciją dalintis, gali atsitikti taip, kad sušvirkštos į patologinį židinį jos pradės dalintis nekontroliuojamai. Susidarys nepiktybiniai navikai, kurie gali sukelti riziką. Įsivaizduokite, jei tokias ląsteles sušvirkštume į smegenis. Jos tikrai pridarytų bėdos. Mano pagrindinė mintis tokia, kad dar reikia gerokai padirbėti su tomis ląstelėmis. Negalima teigti, kad jos visas ligas pagydys, bet daugeliu atveju jos tikrai pagelbės“, – teigė mokslininkė.
Su ja sutiko ir biologijos mokslų daktarė Ž.Čerkienė. Anot jos, tikėtina, kad ateityje kamieninės ląstelės galės pasitarnauti gydant širdies kraujagyslių ligas, pavyzdžiui, Miokardo infarktą. „Virkštelės kraujo kamieninės ląstelės išskiria citokinus, kurie lemia angiogenezės pagerėjimą. Teikiantis vilčių atrodo ir Hepatito B gydymas. Šiuo metu pasaulyje vykdoma virš 100 klinikinių tyrimų, kai ligos gydymui pasitelkiamos virkštelės kraujo kamieninės ląstelės ir beveik 50 klinikinių tyrimų kuomet taikomas gydymas virkštelės audinio ląstelėmis. Taigi ateityje išgydomų ligų sąrašas turėtų plėstis, tik kol kas nėra aišku kiek artima ta ateitis“, – svarstė mokslininkė.
Yra prieštaringų nuomonių
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 audinių bankų,7-iuose iš jų saugomos kamieninės ląstelės: dveji įkurti universitetinėse ligoninėse, kiti yra privatūs. Kamieninių ląstelių bankai teikia kraujodaros kamieninių ląstelių, placentinio (virkštelės) kraujo kamieninių ląstelių, stromos vaskuliarinės frakcijos paėmimo, apdorojimo, saugojimo ir paskirstymo paslaugas. Audinių banke kartu su kraujodaros kamieninėmis ląstelės gali būti saugomi kiti audiniai, tokie kaip akies audinys, amniono membrana, virkštelės audinys ar raumeniniai bei kauliniai audiniai. Lietuvoje veikia ir tarptautinių kompanijų atstovai, kurie atlieka tik kamieninių ląstelių paėmimą, o saugojimui kamieninės ląstelės siunčiamos svetur. „Nuolat didėja susidomėjimas kamieninėmis ląstelėmis. Tačiau be daug žadančių pasisakymų spaudoje, galima rasti ir prieštaringų nuomonių. Pavyzdžiui, ginčijamasi dėl autologinio („nuosavo“) virkštelės kraujo kamieninių ląstelių saugojimo tikslingumo ir panaudojimo perspektyvų. Todėl bent jau kol kas jaučiamas sąstingis ir galima sakyti, kad paslauga susijusi su virkštelės kraujo kamieninių ląstelių saugojimu nėra labai populiari“, – tvirtino Ž.Čerkienė.
Anot jos, kamieninių ląstelių transplantacija atliekama tik 1 iš 200 000 žmonių t. y. panaudojama vos 0,7 proc. saugomo virkštelės kraujo. „Šiuo metu kiekvienam planetos gyventojui bankuose yra saugomos tinkamo virkštelės donoro kamieninės ląstelės. Virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis galima gydyti leukemiją, anemiją ir kt. kraujo susirgimus, tačiau jei liga yra genetinės kilmės, ji „užkoduota“ jau virkštelės ląstelėse, todėl susirgus, reikėtų naudoti ne savo, o kito žmogaus t. y. alogeninį transplantą. Be to vienos virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis galima gydyti tik vaiką ar paauglį, suaugusiam žmogui dažniausiai reikia dviejų porcijų“, – sakė pašnekovė.
Vėžiniams susirgimams gydyti
Ji patvirtino, kad šiuo metu intensyviai ieškoma būdų ląstelių pagausinimui, tačiau tai dar mokslo stadijoje, kaip ir bandymas virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis gydyti įvairius susirgimus. „Kol kas teikiantis vilčių atrodo motorikos sutrikimų gydymas (pvz. cerebrinis paralyžius), tačiau ir šiuo atveju gydymui galima būtų naudoti alogeninį transplantą. Jis taikomas ir kraujo vėžiniams bei imuniniams susirgimams gydyti. Seniausias kamieninių ląstelių taikymo gydymui pavyzdys – kaulų čiulpų persodinimas, sergant kraujo vėžiu. Kamieninės ląstelės sėkmingai naudojamos plastinėje chirurgijoje, sąnarių pakitimų, sklerodermos gydyme. Autologinėmis virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis gydomi smegenų pažeidimai tokie kaip hipoksinė išeminė encefalopatija, cerebrinis paralyžius, traumos. Tačiau šiuo atveju skirtingai nuo hematologinių susirgimų, sunkiau įvertinti pagerėjimą“, – teigė mokslų daktarė.
Ar toks gydymas yra tik turtingųjų privilegija? Anot Ž.Čerkienės, virkštelės kraujo kamieninių ląstelių paėmimas, apdorojimas ir saugojimas 20 metų kainuoja apie 2000 eurų. Už ką moka pacientai? „Kamieninių ląstelių bankas teikia ne tik saugojimo, bet ir ląstelių paėmimo, apdorojimo bei paskirstymo paslaugą. Kiekvienam etapui reikalingi tiek kvalifikuoti specialistai, tiek sudėtinga įranga. Pasirašius sutartį dėl virkštelės kamieninių ląstelių saugojimo ir informavus apie prasidėjusį gimdymą, banko specialistai bet kuriuo metu turi būti pasiruošę paimti mėginį iš gimdymo namų, jį pervežti į apdorojimo vietą, apdoroti, užšaldyti. Apdorojimui naudojami ne tik įvairūs reagentai, bet ir sudėtinga uždara automatinė sistema. Saugojimui taip pat reikalingi ne tik specialūs įrenginiai ir medžiagos (patalpa, diuarai, azotas), bet ir personalo parengtis bei 24 valandas trunkantis stebėjimas su įdiegta „pavojaus“ sistema“, – pasakojo pašnekovė. Belieka tikėtis, kad tie pinigai nėra išleidžiami veltui ir ateityje mokslininkai ras būdų, kaip tinkamai panaudoti šias ląsteles.