Šeima gyvena kiek netradicinį gyvenimą, mat yra atsisakę gyvūlinės kilmės produktų, išpažįsta krišnaizmą, užsiima bhakti joga.
„Mohanas iš Sanskrito kalbos reiškia visa traukiantis. Klausimų pasitaikydavo ir apie vyro kilmę ir kodėl būtent toks vardas, ką jis reiškia. Tai visada atsakau, kad mes žavimės Vedų kultūra, kad ši kultūra įsismelkusi mūsų kasdienybėje, kad mano vyras taip pat turi dvasinį vardą Gopišvara ir kad ši kultūra kilusi iš senovės Indijos. Ir šis vardas mums su vyru reiškia labai daug“, – pasakoja N. Nekrašiūtė.
– Viename interviu esate sakiusi, kad sūnus yra svarbiausias vyras jūsų gyvenime. Kaip laviruojate, kai reikia dėmesį padalinti sūnui ir vyrui?
– Taip, svarbiausias. Jis yra jauniausias, labiausiai pažeidžiamas šeimos narys, nes jis vaikas. Todėl šeimoje jis yra svarbiausias, jo klegėjimo pilni namai. Jo energingumas neleidžia mums tingėti. Ir kol jis užaugs, tol bus svarbiausias. Tarp vyro ir vaiko nelaviruoju niekaip. Būtų juokinga, jei suaugę konkuruotų dėmesiu su vaiku. Kai vaikas laimingas – laimingi ir tėvai.
– Esu skaičiusi, kad sūnaus neleidžiate į įprastą darželį. Kokie jūsų tokio sprendimo motyvai?
– Darželį jis lankė segmentiškai. Dėl vegetariškos mitybos rinkomės Vegetarinį darželį, vėliau darželį, kuris patenkino mūsų lūkesčius.
Mohanas augo namuose, turėjome puikią auklę, o dabar lanko netradicinio ugdymo mokyklą. Tai Žalioji Gamtos Mokykla, įsikūrusi už Kauno miesto. Tai lauko pedagogika, susipynusi su dvasinio humanizmo, nuodugnaus ugdymo pedagogikomis.
Kodėl? Todėl, kad tokie vaiko poreikiai. Norime, kad jis augtų laisvas, atsakingas, kūrybiškas, savarankiškas savo sprendimuose žmogus. Tik dėl to.
– Kokių pagrindinių taisyklių, susijusių su vaiku, laikotės namuose?
– Namų taisyklė viena: gerbti kito šeimos nario asmeninę laisvę. Apribojimai galimi tik kai gręsia kažkieno gyvybei (juokiasi).
– Su kuo tariatės iškilus klausimams apie vaiko auklėjimą: labiau pasitikite motiniška nuojauta ar teorijomis, kurias siūlo knygos?
– Aš visad klausau intuicijos, nuo pirmos jo atsiradimo šiame pasaulyje dienos, tuomet atsiranda ir literatūra, ir atitinkami pedagogai, ir ugdymo aplinka.
Rekomenduoju Š. Amonašvilio knygas, Fee Czisch „Vaikai gali daugiau“, A.S.Neill „Samerhilas. Radikalus požiūris į vaiko auklėjimą“.
Neringai pasiūlėme smagų iššūkį, kuriam jau tradiciškai sekmadieniais ryžtasi vis kita Lietuvos garsenybė: kaip jai seksis atsakyti į vaikų užduotus, jiems svarbius, o suaugusiems kartais nepatogius klausimus?
– Ar akvariumuose plaukiojančios žuvytės girdi, ką joms sakome?
Žinoma, kad žuvytės girdi, jos gyvos būtybės, kaip ir mes. Kad išgirstum, nebūtina turėti ausis, garsų ir žodžių vibracijos labai stiprios, jas girdi net saulė ir mėnulis.
– Kodėl žmonės vaikšto ant dviejų kojų, o gyvūnai – ir ant rankų?
Gyvūnų rankos vadinasi letenom. Jiems patogiau lakstyti keturiom. Jei nori, gali ir tu pabandyti. Gal ir tau bus patogu.
– Iš kur taip dažnai ant visų baldų atsiranda dulkės?
Man irgi šis klausimas kyla kiekvieną kartą, kai jas valau. Iš kur tiek dulkių?
– Kokioje senovėje gyveno mūsų močiutės?
Mūsų močiutės gyveno senovės Lietuvoje.
– Kas sugalvojo lietuviškus žodžius? Pavyzdžiui, kad namas vadinasi namas, o mama vadinasi mama?
Žodžiai tikriausiai atsirado iš garsų, kuriuos žmonės skleidžia. Vienas žmogus žvelgdamas sakė: „na na na...“, o kitas pridūrė – „mas“. Taip ir išėjo „Namas“.
– Kodėl kūdikiai gimsta tokie negražūs?
Jie gimsta negražūs, kad vėliau pagražėtų ir taptų tokie, kaip jūs.
Dar jiems būna labai ankšta ir jie susiraukšlėja, o kai pradeda augti, išsitiesina visos raukšlės.
– Kodėl šunims negalima duoti lakti alaus?
Nuo alaus apsisuka galva, šuo gali neatpažinti savo šeimininko ir nerasti įėjimo į savo būdą.
– Kodėl tėvai sako mums dirbti, bet nemoka už tai pinigų?
Jeigu tėvai vadina tai darbu, jie būtinai turi už jį sumokėti. Nes kiekvienas darbas turi būti apmokamas. Bet jeigu jie paprašo pagalbos...tai čia jau kitas reikalas.
– Kodėl mes anksčiau būdavome kaip beždžionės, bet tapome žmonėmis, o beždžionės taip ir liko beždžionėmis?
Žmogus niekada nebuvo beždžione, nebent praeitame gyvenime turėjo beždžionės kūną.
– Kodėl reikia rengtis apatinius rūbus, jei jų nesimato?
Apatiniai tam ir sukurti, kad jų nesimatytų, jie tam, kad būtų patogiau ir šilčiau.
– Kodėl tėveliai eidami miegoti užsidaro duris, kad aš negirdėčiau, ką jie veikia?
Jeigu tėveliai eina miegot, tai jie nieko kito ir neveikia, kaip kad miega. O duris uždaro, nes gal garsiai knarkia. Arba kad šiluma iš kambario neišeitų.
– Kodėl vienos pasakos įdomios, kitos apie princeses?
Jeigu visos pasakos būtų įdomios, nežinotum, kas yra princesės.
– Kodėl berniukai negali pasipuošti sijonais?
Nes berniukai karstosi po medžius, su sijonu būtų ne taip patogu.
– Kodėl vieni daiktai kainuoja brangiai, o kiti ne?
Daiktai skirtingi savo dydžiu ar kokybe, tad ir kainos skirtingos. Kur daugiau medžiagos ar detalių, tie kainuos daugiau pinigų.
– Kiek metų reikia augti, kol tapsiu vyru?
Gali augti kad ir šimtą metų, bet niekada netapti vyru. Todėl, kad vyriškumas yra savybė, kuri gyvena tavyje. Ir jeigu esi sumanus berniukas, tikrai greit tapsi tikru vyru.
