Gėda dėl savo nuogumo
„Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro“ psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė papasakojo, kuo rizikuoja tėvai, leisdami savo atžaloms lakstyti nuogiems viešose vietose.
– Iki kokio amžiaus galima vaikams leisti lakstyti viešose vietose nuogiems?
– Kiekviena šeima turi savo nuostatas į tėvų ir vaikų nuogumą namuose ir viešose vietose. Šeimose, kur nuogumo ribos platesnės, vaikai natūraliai ilgiau lakstys nuogi ir jausis gerai. Kitose šeimose, kur nuogumo mažiau, vaikai nuo mažumės bus rengiami arba skatinami rengtis. Siūlyčiau elgtis natūraliai ir vaiko paplūdimiuose per jėgą nei nurenginėti nei aprenginėti, taip padarytumėte didesnę žalą. Jei esate labiau linkę vaikui leisti lakstyti nuogam paplūdimyje, pagalvokite ar jūs nieko prieš, kad jūsų nuogo vaiko nuotrauka atsirastų internete, kieno nors telefone ar kompiuteryje. Nepamirškite, kad gyvename skaitmeniniame pasaulyje. Be to, vaikai iki 2-2,5 metų dar kartais atlieka gamtinius reikalus ten, kur užsinori. O aplinkiniai žmonės ne visi myli ir žavisi vaikais. Tikrai tokio amžiaus vaikui gali būti sunku paaiškinti, ką jis blogo padarė ir kodėl ant jo svetimi žmonės pyksta.
– Kada vaikas pats suvokia, kad tai yra nepriimtina?
– Vaikai apytiksliai iki keturių metų nesidrovi savo nuogumo. Iki šio amžiaus jie gali patys nusirengti ir lakstyti nuogi, jei jiems karšta arba būtent taip norisi. Be to, jie natūraliai gali atlikti gamtinius reikalus ten kur užsinorėjo, labai džiaugtis ir visiems rodyti, ką padarė. Nuo 4-5 metų vaikai jau taip spontaniškai nesielgia ir žino, ką galima, o ko – ne. Septynmečiai jau turėtų norėti maudytis vonioje vieni, tuo labiau ir į tualetą eina vieni. Vaikai ne vienodi, vienas gali drovėtis savo nuogumo jau 4 metų, kitas ir 6 metų gali dar norėti lakstyti nuogas arba bent jau pavydėti mažajam broliui ir sesei nuogumo.
– Kaip vaikui paaiškinti, kodėl nepridera būti nuogam?
– Visų pirma vaikai mato pavyzdį, kaip mes elgiamės ir rengiamės, todėl kartais aiškinti netenka. Antra, aiškinti reikia kuo paprasčiau ir vaikui suprantamesne kalba. Pvz.: „Tai kas yra kelnaitėse yra tavo ir gali matyti tik artimiausi šeimos nariai, kai maudaisi vonioje/pirtyje, eini į tualetą ir pan.“ Pasakykite vaikui, kokios yra jūsų šeimoje nuogumo ribos. Perspėkite, jei vaikas serga visą kūną gali apžiūrėti ir gydytojas poliklinikoje/ligoninėje/namuose stebint tėvams. Kita vertus 5-6 m. vaikai labai susidomi priešingos lyties organais. Dažniausiai apsižiūrėjimai įvyksta darželyje, remiantis principu ,,tu – man, o aš – tau”. Paprastai vaikai jau žino, kad daro negerai, bet smalsumas nugali. Jei tai išaiškėjo su auklėtojų pagalba, nereikėtų vaikų labai bausti, o tik ramiai aptarti, kas galima, o kas – ne.
– Ar vestis vaiką į moterų pliažą?
– Specialiai vaikų vestis į moterų pliažą, kad pamatytų, kaip atrodo moteris, tikrai nereikia, net jei sūnus to prašo. Labai nepadoriai smalsūs gali būti 6-7 m. berniukai ir, žinoma, paaugliai. Kūno pažinimui vaikams tikrai užtenka knygelių, o paaugliai ras savų būdų smalsumui patenkinti. Pati mama ir vaikas jausis gerai moterų pliaže, kai vaiko amžius neviršys 4-5 metų. Mama su dukros pritarimu gali lankytis kartu moterų pliaže ir iki senatvės.
– Kuo rizikuoja tėvai, leisdami savo jau kiek paaugusiems vaikams lakstyti nuogiems?
– Niekuo nerizikuoja, jei vaikai laksto namuose, privačiose erdvėse, kur yra visi savi ir visa šeima jaučiasi laisvai ir gerai. Jei paaugęs vaikas lakstys nuogas viešose vietose, tam neskirtuose paplūdimiuose, jis rizikuoja susilaukti aplinkinių žmonių replikų. Pavyzdžiui, „toks didelis ir neapsirengęs“. Gerai, jei vaikas nejautrus, kitu atveju, gali kilti gėda dėl savo nuogumo. Tada galimos pasekmės ir suaugus. Apie nuogumą vaikui geriau ir saugiau kalbėti su savo artimiausiais šeimos nariais.
– Ar tai gali turėti įtakos ateityje?
– Dėl savo nuogumo smarkiai sugėdintas vaikas gali ateityje turėti ir seksualinių problemų. Jis gali bijoti nusirengti, gėdytis savo kūno, gali būti nemalonūs kitų žmonių nuogi kūnai. Panašių problemų gali turėti ir žmonės, kurie vaikystėje nuo mažumės buvo skatinami slėpti ir gėdytis savo nuogo kūno net šeimos rate. O gėdos jausmas vienas iš sunkiausiai įveikiamų jausmų net terapijoje. Taigi geriau su nuogumu būti natūraliems bei jautriems, ir vaiko elgesio nesiekti keisti per prievartą.
Infekcijų šaltinis slypi ne smėlyje
Vaikų chirurgas ir urologas Gilvydas Verkauskas pasakojo, kad dažniausiai šunų, kačių ar kitų gyvūnų išmatomis užsikrečiama per burną, todėl tėvai neturėtų per daug nerimauti dėl ant smėlio žaidžiančių savo nuogų mažylių.
„Šlapimo organų infekcijomis dažniausiai užsikrečiama savo paties nešvarumais. Pagrindinis sukelėjas – išmatų bakterijos. Tai yra – kai nekeičiamos sauskelnės, nevalomas užpakalis. O tai, kad pasisėdės vaikas ant smėlio, nėra jokia problema, jei mažylis neturi kokių nors anatominių anomalijų. Tarkime, kalbant apie berniukus – neatsismaukia apyvarpė. Jei ten pritrins daugiau smėlio, infekcija ilgiau užtruks, nes baciloms tokiame uždarame maišelyje yra tinkama terpė daugintis. Lygiai taip pat ir mergaitėms“, – pasakojo G.Verkauskas.
Kad būtų išvengta negalavimų, gydytojas patarė po žaidimų ant smėlio gerai apžiūrėti vaiką ir nuplauti užsilikusį smėlį po tekančiu vandeniu.