Mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį pateikia vis naujų ir naujų įrodymų, kaip suaugusiųjų sakomi žodžiai veikia besivystantį vaiko protą. Kiekvienas tėvo žodis vaiko sieloje palieka pėdsakų, ir tik nuo mūsų priklauso, ar tai bus skaudžios pasekmės, ar teigiami pokyčiai. Tai neturi nieko bendro nei su konkrečia kultūrine aplinka, nei socialine sfera – tiesiog suaugusieji privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taigi, yra žodžių, kuriuos tėvai privalo visiems laikams išbraukti iš savo žodyno – ne dėl kultūrinių ar politinių priežasčių, o paprasčiausiai tam, kad padėtų savo vaikams užaugti laimingais suaugusiais.
Štai tie devyni žodžiai ar frazės
Mėgstantis nurodinėti/valdingas
Valdingos ar mėgstančios nurodinėti etiketė neretai užklijuojama mažai mergaitei, kuri grupiniuose žaidimuose prisiima lyderės vaidmenį. Tai visiškai suprantama. Remiantis nusistovėjusiais ir atgyvenusiais socialiniais įsitikinimais dėl lyčių vaidmenų, regėti grupinei veiklai vadovaujančias mergaites tarsi neįprasta. Bėda ta, kad mergaitę pavadinę valdinga ar mėgstančia nurodinėti, nesąmoningai jai pasakysite, kad ji neturėtų gvieštis lyderio vaidmens ir dominuoti. Kaip konkrečiai elgiasi valdinga mergaitė? Ji atkakli ir žino, ko nori. Ji turi idėjų ir moka jas apginti. Mergaitės turi būti skatinamos elgtis ryžtingai – lygiai taip pat, kaip šis bruožas skatinamas mažiems berniukams.
Tai tikrai nereiškia, kad tėvai privalo viską toleruoti. Jei jie mato, jog jų vaikas iš savo bendraamžių kažko reikalauja ir jiems nurodinėja, jie turėtų ne atgrasyti vaiką nuo lyderio vaidmens, o pamokyti, koks turi būti tikras geras lyderis.
Išlepintas
Kalbant apie išlepinimą, viskas priklauso ne nuo vaiko, o nuo tėvų elgesio. Net jei vaikas galėjo džiaugtis visomis įmanomomis privilegijomis, užaugęs jis gali būti empatiškas, socialus ir mokantis duoti žmogus, jei tik tokios vertybes jam įskiepijo tėvai. Pavadindamas savo vaiką išlepusiu, tėvas arba motina leidžia suprasti, kad jų vaikas jau sugadintas. Baisiausia tai, kad toks pareiškimas tarsi užmaskuoja kaltuosius, kurie vaikui įskiepijo godumą, savanaudiškumą ir įsitikinimą, jog turi čia ir dabar gauti, ko įsigeidęs. Kaltieji, deja, aiškūs kaip dieną – tai tie patys tėvai.
Protingas
Ar blogai girti savo vaiką? Jokiais būdais. Deja, kartais pagyros gali duoti ir priešingų nei tikimasi rezultatų. Taigi, pavadinti savo vaiką protingu – šiokia tokia rizika. Toks epitetas tarsi pareiškimas, kad ši vaiko savybė įgimta, taigi spręsti problemas jam talkina įgimtas intelektas, o tam tarsi nereikia jokių pastangų. Tik tai neapima priemonių, be kurių tų problemų išspręsti nepavyks. Tai kūrybinis mąstymas, atkaklumas ir gebėjimas susikaupti. Kas nutinka, kai vaikas, įtikėjęs, kad yra protingas, susidurs su problema, kurios išspręsti nepavyksta? Sunkus iššūkis gali baigtis netgi asmenybės krize. Taigi, užuot daliję tuščius komplimentus, verčiau girkite vaiko panaudotas konkrečias taktikas, o ne tiesiog deklaruokite, koks jis protingas.
Kvailas
Epiteto protingas piktasis brolis dvynys yra pasakymas, kad esi kvailas. Didžiausią žalą šis žodis padaro dėl to, kaip vaikai jį supranta. Jie žino, kaip baisu, kai vienas vaikas kitą vaiką darželyje pavadina kvailiu. Tai tas pats, jei suaugusieji vienas kitą išvadintų necenzūriniais žodžiais. Žodžio emocinis užtaisas labai galingas.
Taigi, tik pagalvokite, kaip jaučiasi vaikas, tokį žodį savo adresu išgirdęs iš racionalaus suaugusiojo, kuris dar visai neseniai sakė jį mylįs? Be to, dauguma vaikų supranta, kad šiuo epitetu išryškinamas jų intelektualinis silpnumas, tad jiems tampa dar skaudžiau. Žodžiai kvailas arba kvailys pavojingai priartėja prie emocinio smurto ribos.
Šiknius
Dauguma tėvų vaikui į akis greičiausiai nerėš, kad jis šiknius. Kitas reikalas – socialinė žiniasklaida ar draugų būrys, kur tėvai kartais kažkodėl nori pasirodyti kieti ir ima pasakoti istorijas apie savo mažuosius šiknius, nuolat priverdančius košės. Atspėkite, kas šioje situacijoje tikrieji šikniai?
Kaip bebūtų, vaikai, tikrinantys tėvų kantrybės ribas, tikrai nėra šikniai. Tai vienas iš jų vystymosi etapų. Procesai padeda išgryninti elgsenos modelius, talkinančius perprantant aplinkinį pasaulį.
Be to, kodėl tėvai nori savo vaikus vadinti tokiais negražiais epitetais girdint žmonėms, kurių jie greičiausiai net gerai nepažįsta? Tokie pareiškimai gali tapti tiksinčia bomba – juk vaikas gali pamatyti, ką apie jį internete rašo tėvas ar mama. O kas tada?
Savanaudis
Įdomus faktas apie vaikų smegenis. Vaikai iš prigimties egocentriški. Pagrindinis tikslas iki trejų metų jiems išaiškinti, kad ir kiti žmonės turi jausmus ir mintis, kurie nebūtinai sutampa su jų.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mažas vaikas paprasčiausiai nesupranta, kodėl, kai jie nori sulčių, kiti gali turėti kitų norų. Galbūt tai ir gali pasirodyti savanaudiška, bet taip nėra, o kaltinimai savanaudiškumu labai pavojingi.
Ekspertai tikrai nenori pasakyti, kad vaikų nereikėtų mokyti, kaip jų elgesys lemia kitų jausmus. Tiesą sakant, geriausias metodas išmokyti pasekmių pamokos – kaltė – vaikams yra teigiamas dalykas. Priešingai nei bandymas sugėdinti konstatuojant, kad elgiasi savanaudiškai. Svarbiausia mokyti vaikus empatijos, vedant jų elgesio žingsniais ir pažindinant su pasekmėmis.
Melagis
Melagio etiketė taip pat tarsi teigia, kad vaikas turi piktų kėslų. Pirmoji problema ta, kad dauguma vaikų meluoja ne iš piktos valios. Antroji problema: pavadindamas melagiu, tėvas ar motina niekais paverčia visus jo intelektinius pasiekimus, be kurių pats melas neįmanomas. Melagio etiketė kaip reikiant suklaidina vaiką – juk yra melų, kuriuos visuomenė ragina žmones sakyti kiekvieną dieną. Kaip ten bebūtų, kad ir kaip neskaniai kvepėtų senelė, mes jai to jokiais būdais negalime sakyti.
Princesė
Kalbant apie princeses, labai svarbu atskirti du dalykus: jei maža mergaitė pati pasivadino princese ir ją įkvepia herojiškos princesės, tėvai turi leisti jai taip vadintis. Pavojus slypi tada, kai mergaitę princese paverčia jos tėvai, jai dar nespėjus susivokti, kas ta princesė.
Širdžių ėdikas
Neretai giminaičiai ar artimieji mažus berniukus dėl jų žavesio mėgsta vadinti širdžių ėdikais, manydami, kad sako komplimentą. Akimirkai susimąstykite, ir suprasite, kodėl ši frazė tokia nemaloni. Pirmiausia vaikas per prievartą įstumiamas į romantiškos meilės ir seksualumo kontekstą, kuriame atsidurti jam dar gerokai per anksti. Be to, tai vienas iš pirmųjų žingsnių, brukant vaikui įsitikinimą, kad vyrų vaidmenys susiję tik su galia. Galia? Taip, galia sudaužyti širdį.
