Rinkoje įvairus gultukų pasirinkimas – paprasti gultukai, gultukai su funkcijomis, gultukai-sūpuoklės, gultukai su vibracija ir t.t., kurių kainos svyruoja nuo 40 eur iki 400 eur. Mažyliams skirti gultukai turi skirtingas pozicijas, juos galima lengvai ir greitai pritaikyti žaidimams arba, nuleidus į žemiausią poziciją, saldžiam mažylio miegui.
Tačiau, pasak Vaikų ortopedo-traumatologo doc. dr. Kęstučio Saniuko, gultuku nereikėtų piktnaudžiauti, o miegoti jis apskritai nėra tinkamas, tad mažyliui užmigus jį reikėtų perkelti į lovelę.
„Kadangi kūdikio santykinai didelė galva, jiems miegant pagalvėlė turi būti ant pečių, o galva turi šiek tiek atsilošti. O gultuke gaunamas atvirkštinis efektas, galva prilenkiama į priekį. Net ir miegant, mažiems vaikams po pečių juosta būtina padėti nedidelę pagalvėlę, kad galva būtų tiesi, arba šiek tiek atsilošusi. Todėl miegas gultuke vaikui nerekomenduotinas. <...> Gultukas negali būti lovos pakaitalas“, – sako gydytojas, pridurdamas, jog nuo pat gimimo ir nuolat vaiką laikant gultuke, ateityje gali kilti problemų dėl stuburo formavimosi.
Nors skelbiama, kad dauguma gultukų yra skirti kūdikiams nuo pat gimimo iki 2 metų, gydytojas doc. dr. K. Saniukas kategoriškas – į gultuką kūdikį guldyti galima tik nuo 2-3 mėnesių, kai jis jau gali laikyti galvą.
Ortopedo teigimu, kūdikis per parą gultuke gali praleisti ne ilgiau dviejų valandų, o jam vystantis ir aktyvėjant laiką galima šiek tiek ilginti.
Gydytojas taip pat abejoja, ar tėvai sudomins savo vaiką naudotis gultuku iki 2 metų, mat jau maždaug nuo šešto mėnesio jis darosi žymiai aktyvesnis, jam norisi veiklos. Mediko manymu, kūdikiui gultukas bus įdomus ilgiausiai iki 6-9 mėnesių.
„Sėdėjimas šiek tiek gulsčioje pozicijoje iki 6 mėnesių – gerai, gultukas tam tinkamas. Reikia sėdėti šiek tiek atsilošus, kad nesispaustų krūtinė“, – komentuoja gydytojas.
Gultukais prekiaujantys prekybininkai kaip privalumą įvardija ir tai, kad dalis rinkoje prieinamų gultukų leidžia ne tik švelniai supti vaiką, bet ir įjungti lengvas vibracijas. Aiškinama, jog kūdikis greitai išmoks, kaip priversti gultuką suptis nuo savo judesių taip ugdydamas savo judėjimo įgūdžius. Tačiau gydytojas ir čia įžvelgia pavojų.
„Gultuke kūdikis gauna vibraciją, mes įpratiname supti vaikus, o tai nėra gerai. Ypač kūdikiams ar neišnešiotukams“, – aiškina K. Saniukas.
Jis pabrėžia, kad kūdikį, esantį gultuke, reikia labai saugoti nuo taip vadinamojo „Shaken baby syndrome“ – sukrėsto vaiko sindromo. Tai ypatingai sunki trauma, atsirandanti purtant vaiką, o jos pasekmės – negrįžtamos (vaikas gali likti neįgalus, susirgti neurologinėmis ligomis, gresia paralyžius, kurtumas ar apakimas).
Medikas sako, kad tokių traumų daugėja, ir įspėja, kad ir gultuke intensyviai supdamasis kūdikis šį sindromą rizikuoja patirti – taip gali atsitikti dėl tėvų neatsargumo kūdikį pasupus stipriau, arba tuomet, kai su kūdikiu norėdami pažaisti vyresni broliai ar seserys mažylį įsupa staigiais ir stipresniais judesiais. Todėl, norint išvengti nelaimių, gydytojas sako, jog saugesni tie gultukai, kurių siūbavimas valdomas elektroniniais įjungimo/išjungimo jungikliais.
Medicinos mokslų daktaras K. Saniukas pabrėžia, kad gultukas būtinai turi turėti saugos diržus. Jis teigia praktikoje susidūręs su atvejais, kai gultuke neprisegti vaikai iškrenta ir patiria galvos traumą. Gydytojas pataria visuomet stebėti gultuke esantį mažylį ir apsaugoti jį nuo bet kokių aplinkoje tykančių pavojų.
Pasak gydytojo, gultukas nėra priešas, tačiau draugu jo vadinti taip pat neturėtume. Gultukas, pasak specialisto, turi būti keleto valandų per dieną pagalbininkas mamoms – pietaujant, tvarkant namus, gaminant valgį ar maudantis duše. Ir priduria, jog auginant kūdikį, visada reikia vadovautis sveiku protu, o dėl iškylančių klausimų pasikonsultuoti su vaikų gydytoju.
