„Mane labai žavi vaikų atsidavimas pasauliui, jų smalsumas ir nebijojimas klausti – tokia buvau ir aš pati. Kartais būna iš tiesų gaila, jog suaugę pamirštame, kaip viskas aplink taptų įdomu, jei ir toliau tuo vaikišku žvilgnsiu žiūrėtume į mus supančią aplinką, kasdienius džiaugsmus ar problemas“, – sako Monika.
– Kaip jauteisi, kai buvo tavo paskutinė vaikystės diena?
– Labai džiaugiuosi, jog ta diena dar neatėjo. Kasdien stengiuosi, kad tai ir neįvyktų.
– Kas išrado internetą?
– Jeigu brolis nemeluoja, tai Vint Cerf ir Robert E. Kahn.
– Kodėl mergaitės sisioja normaliai, o berniukai – atvirkščiai (aut. past. – nusisukę)?
– Man atrodo, berniukai mano, jog jie sisioja normaliai, o mergaitės atvirkščiai. Kaip dabar žinoti, kur tiesa?
– Kokio skonio yra mūsų kūnas?
– Labai priklauso nuo to, koks jausmas tavyje gyvena tam tikrą akimirką. Na, pavyzdžiui, kai pyksti – būni aštrus kaip čili pipiras. Kai esi laimingas, būni saldus kaip šokoladas, kai liūdi, būni sūrus kaip druska, o kai susiraukęs, tai sugedusio pieno skonio.
– Jei nuo mėsainio nurinksime sėklytes ir jas pasodinsime – ar išdygs mėsainių medis?
– O taip, iš tų mažų sėklyčių, ilgainiui gali sukurti net visą mėsainių sodą.
– Kai aš užaugsiu, ar galėsiu ištekėti už tėčio ir su juo susilaukti vaikų, kaip tai padarė mama?
– Kai užaugsi, kažkur ir kažkada pasaulyje sutiksi berniuką, kurį apsikabinus bus taip pat gera, kaip dabar būna gera apsikabinus tėtį. Tada ir mamytė bus laiminga, nes tėčiu nereikės dalintis.
– Kas yra greitesnis: ugnis ar dulkės?
– Man atrodo, jie nuolat varžosi, dar neišsiaiškino, kuris greitesnis.
– Ar kai žmonės miršta ir iškeliauja į dangų, gali ten danguje tapti ne angelais, o žuvies piršteliais?
– Girdėjau, kad danguje, angeliukai gali būti ir žuvies piršteliais.
– Kaip aš ir mano brolis atsiradome mamos pilve?
– Kai Tu ir Tavo brolis buvo maži angeliukai, sedėjot ant debesies ir nusprendėt, kad kai jūsų mamytė ir tėvelis prikaups savo širdyse daug daug daug meilės, tada jau bus laikas pasirodyt mamos pilvuke.
– Ar senovėje gyvenę žmonės gyveno juodai baltą gyvenimą?
– Esu girdėjusi įvairiausių istorijų. Kartą vienas žmogus man pasakojo, kad susikonstravo laiko mašiną ir keliavo ja. Ir senovėje žmonės iš tiesų gyveno juodai baltai. Gali įsivaizduoti? Todėl kasdien pabudus ryte apsižvalgyk ir pasidžiauk, kiek daug spalvų aplink Tave. Juk juodai balta būtų taip neįdomu?
– Kodėl aš turiu dvi akis, jei galiu matyti tik vieną daiktą?
– Bet jei užsimerktum, galėtum įsivaizduoti žymiai daugiau. Pamėgink.
– Kaip vadinasi tarpai tarp šukų dantukų?
– Šuktarpiai. Dažniausiai jie suvalgo negyvus plaukus nuo galvos, tad pasišukavus plaukus, būtina išvalyti šukas, kad jos būtų švarios.
– Kaip man žinoti, aš esu realus ar tik kažkieno sapnas?
– Aš irgi dažnai apie tai pagalvoju. Bet tada suprantu, jog sapnas tai ar ne, man labai gera gyventi. Tad nusišypsau ir gyvenu sau toliau. O jei kažkada kažkas ir atsibus iš savo sapno, kuriame aš gyvenu… juk visvien to nesužinosiu?
– Kodėl mes gimstame jauni ir mirštame seni, o ne gimstame seni ir po to tampame jauni?
– Nes, jei gimtum senas ir po to būtum mažas, kai turėtum savo anūkus, juos prižiūrėti ir globoti būtų labai sunku. Visata viską apgalvojo.
– Iš kur ateina mintys?
– Virš žemės ir visų planetų yra nesibaigianti erdvė, kurioje gyvena Meilė ir mūsų visų mintys, prieš joms ateinant į galvą.
– Kodėl tu neturi pimpaliuko? Ar nulūžo?
– Kai buvau danguje, pagalvojau, jog jis man bus nereikalingas. Tai gimiau mergaite.
– Kartą mačiau prie baseino moterį su plastmasine koja: ar ji lėlė Barbė?
– Lėlė Barbė gyvena vaikų kambariuose ar žaislų parduotuvėse. Nežinau, kuo vardu ši moteris, žinau tik tai, jog su tikra koja, ar su plastmasine, ji vis vien tokia pati nuostabi, kaip ir kiekvienas žmogus.
– Uodas kraują valgo ar geria?
– Kažkada sapne yra tekę šnekėtis su uodu. Jis pasakojo, kad mūsų kraują įsipila į taurę ir skanauja. Na, kaip kokias pomidorų sultis.
– Kodėl pasaulis (visata) niekur nesibaigia?
– Jis toks didelis, kad jam nereikia baigtis.
– Kodėl kai aš pagadinu orą, pabėga visi vorai?
– Kadangi voras yra labai mažas, jam šis įvykis yra tarsi nukritusi didžiulė bomba. Juk ir tu nuo bombos bėgtum?
Pasidalinkite su mumis jūsų vaikų užduodamais klausimais, kurie įspraudžia jus į kampą arba į kuriuos jums tenka paieškoti išradingų atsakymų. Mes šiuos klausimus perduosime žinomiems žmonėms ir kiekvieną savaitę pasidalinsime su Jumis jų atsakymais!
include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/241.inc"); ?>
