JAV ambasadorius Irake parašė slaptą laišką C.Rice

Irakiečiai, dirbantys Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoje Irako sostinėje Bagdade, nuolat kenčia nuo grasinimų ir užpuolimų. Todėl yra priversti gyventi dvilypį gyvenimą – nuo artimųjų ir draugų slėpti informaciją apie tikrąją savo darbovietę. Apie tai kalbama konfidencialiame JAV ambasadoriaus Irake Zalmay Khalilzado laiške JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice. Šis laiškas pateko į britų dienraščio „The Independent“ puslapius.

Laiško turinys atskleidžia liūdną gyvenimo Bagdade tikrovę. Pasirodo, kad daugiausia problemų dirbantiems žmonėms Irako sostinėje sukelia ne pabūklų griausmas ir sprogimai, bet visiškas nepakantumas.

Pavojinga apranga

Ypač dažnai pavojus kyla moterims. Kaip rašo Z.Khalilzadas, ambasadoje dirbančias irakietes persekioja ne už pažiūras, bet už aprangą.

Europietiškas apsirengimo stilius gali sukelti labai didelių problemų. Taip pat moterys verčiamos dengti veidą, nors tai Irake nebuvo praktikuojama net labiausiai konservatyviais laikotarpiais.

Konservatyviai irakiečių visuomenė reaguoja ir į vyrų aprangą.

„Ambasados personalo darbuotojai man skundėsi dėl to, kad gatvėje tapo nesaugu vaikščioti su šortais. Jie net bijo savo vaikams leisti kieme žaisti su trumpomis kelnėmis. Buvo ne vienas atvejis, kai gatvėje žmogus buvo užpultas dėl to, kad dėvėjo džinsus“, – laiške teigia ambasadorius.

Z.Khalilzadas pastebi, kad jei aplinkiniai išsiaiškina, jog žmogus dirba tokioje įstaigoje kaip ambasada, gatvėmis jam vaikščioti tampa nesaugu. Išeiti už savo gyvenamo rajono ribų – ypač pavojinga.

Ambasados ir vyriausybiniai pastatai yra labiausiai saugomoje Bagdado teritorijoje – vadinamojoje „žaliojoje zonoje“, kurioje darbuotojai gali jaustis pakankamai saugūs. Tačiau už „žaliosios zonos“ jų laukia civilizacijos, demokratiškų vertybių ir europietiško gyvenimo būdo nekenčianti visuomenė.

Buitiniai rūpesčiai

Už „žaliosios zonos“ ambasados darbuotojų taip pat laukia didelės buitinės problemos: didžiąją laiko dalį namuose nebūna elektros, katastrofiškai trūksta benzino.

Svarbias pareigas einantys amerikiečių ir Irako pareigūnai niekada nepajunta elektros ir benzino deficito, bet paprasti tarnautojai, be visuotinio nepakantumo, dar priversti suktis ir be šių patogumų.

Baisiausia, kad ambasadų ir atstovybių darbuotojai ir jų šeimos nariai yra labai dažnai grobiami bandant gauti išpirką arba tiesiog dėl religinių sumetimų.

Viena darbuotoja sunitė šeimai sakė, kad buvo išvykusi į Jordaniją, nors iš tiesų vyko į mokymus JAV. Jos šeima negali susitaikyti su mintimi, kad moteris dirba su amerikiečiais, kuriuos artimieji laiko ne geresniais nei buvęs diktatorius Saddamas Huseinas.

Įtampta ir nervinga atmosfera, Z.Khalilzado teigimu, tvyro ir pačioje ambasadoje. Savo laiške C.Rice jis pasakoja, kaip viena darbuotoja sunitė darbo metu užpuolė kolegę šiitę, apkaltinusi ją nepakantumu aprangai.

Kitas darbuotojas ambasadoriui pasakojo, kad kone kas vakarą eina į kokio artimojo arba draugo laidotuves.