Kaip ir anksčiau, lyderė tebėra ekskomunistinė Kairiųjų demokratų ir Darbo sąjungų koalicija, kuri turi 33 proc. šalininkų, tačiau valdančiosios partijos populiarumas per pusmetį jau sumažėjo 10 procentų. Iš antros vietos į trečią buvo nustumta centro dešinioji Pilietinė platforma (PP), turinti 12 proc. šalininkų.
Visų kitų Lenkijos Seime atstovaujamų partijų populiarumas nepakito. Dešinę politinę organizaciją "Įstatymas ir teisingumas" remia 11 proc. gyventojų, kairiąją Valstiečių sąjungą - 10 proc., o kraštutinę dešiniąją ir ultrakatalikišką Lenkijos šeimų lygą - 9 procentai.
Visuomenės nuomonės tyrimo agentūros "Demoskop" duomenimis, Lenkijoje daugėja integracijos į ES šalininkų. Šiuo metu net 67 proc. lenkų pritaria Lenkijos narystei ES. Priešingos nuomonės tėra 22 proc. šalies gyventojų.
Labiausiai eurointegraciją remia žmonės su aukštuoju išsilavinimu - net 80 proc. jų norėtų, kad Lenkija įstotų į ES. Miestuose narystei ES pritaria 79 proc. gyventojų, o kaimuose - 59 procentai. Referendume dėl narystės žada dalyvauti 56 proc. lenkų.
Narystę ES remia ir šalies Katalikų Bažnyčia, tačiau jos hierarchai nori, kad būsimoje ES konstitucijoje būtų akcentuota religinių vertybių svarba.
Lenkijos Katalikų Bažnyčios vyskupų konferencija kreipėsi į šalies atstovus Europos Konvente su prašymu pateikti šį siūlymą svarstyti.