Kinijos atstovas Wang Guangya reikalauja, kad į Europos Sąjungos parengtą "rimbo ir meduolio" priemonių - skatinimų ir sankcijų, kurios turi įtikinti Iraną sustabdyti branduolinius projektus, paketą būtų įtrauktos saugumo garantijos Teheranui. Šiuo metu JAV šį punktą atmeta.
Wang Guangya mano, kad būtina leisti Teheranui sodrinti uraną taikios energetikos tikslais. Bet kol kas JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija griežtai nesutinka, kad būtų įgyvendinami tokie projektai Irano teritorijoje.
Wang Guangyos ir Rusijos atstovo Jungtinėse tautose Vitalijaus Čiurkino nuomone, dar anksti kalbėti, kokį poveikį JAV siūlymas turės požiūriui į Irano problemą JT Saugumo Taryboje.
JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Johnas Boltonas laukia Irano atstovo Javado Zarifo atsakymo į C.Rice siūlymą, pranešė JAV atstovas Richardas Grenellis.
Be to, J.Boltonas paaiškino JAV poziciją Saugumo Tarybos narėms per uždaras derybas, pridūrė jis.
Penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės - JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija ir Rusija - drauge su Vokietija kelis mėnesius rengia rezoliucijos dėl Irano branduolinės programos projektą.
Teheranas teigia, kad sodrina uraną tik taikiais elektros energijos gamybos tikslais, tai yra remdamas teise, kuri garantuota Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje. Tačiau Vakarai mano, kad civilinė energetikos programa yra priedanga branduoliniam ginklui gaminti.
Rusija ir Kinija neigia, kad Iranas turi branduolinių ginklų, bet nėra tikri, ko iš tikrųjų siekia Teheranas.
JAV prezidentas George`as W.Bushas apsvarstė siūlymą dėl derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet dar nesikalbėjo apie tai su Kinijos prezidentu Hu Jintao, pranešė Baltųjų rūmų sekretorius spaudai Tony Snow.
V.Čiurkinas pritarė JAV pareiškimui, rodančiam, kad jos pasirengusios spręsti problemą diplomatinėmis priemonėmis.
"Mes matome akivaizdžius poslinkius į diplomatinių ir politinių metodų pusę", - sakė jis.
Wang Guangya pavadino JAV siūlymą "ilgau lauktu", bet pridūrė, kad "jeigu jis būtų buvęs pateiktas jo jokių sąlygų, būtų kur kas geriau".
Be to, būtina papildyti siūlymą garantijomis, kad nebus karinio įsikišimo, ir leisti Iranui toliau įgyvendinti branduolinius projektus.
Jeigu derybose su Iranu nenumatoma pripažinti Teherano teisės dirbti mokslo tiriamuosius darbus urano sodrinimo srityje, "vadinasi, nepripažįstama jo teisė taikiais tikslais naudoti" branduolinę energiją, kurią garantuoja Sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo, pažymėjo Wang Guangya.
G.W.Bushas trečiadienį vėl patvirtino JAV ketinimą išspręsti Irano problemą diplomatinėmis priemonėmis. "Aš manau, kad šią problemą galima išspręsti diplomatinėmis priemonėmis, ir aš noriu dėti visas pastangas, kad tai būtų padaryta", - pareiškė JAV prezidentas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.
Drauge G.Bushas paragino išsaugoti pasaulio bendrijos vienybę sprendžiant Irano problemą. "Turi būti bendras tarptautinis frontas", - sakė jis. JAV, pažymėjo jis, ketina vaidinti derybose "vadovaujamą vaidmenį drauge su savo partneriais".
JAV tikisi, kad joms įsijungus į Europos Sąjungos Trejeto derybas su Iranu dėl jo branduolinės problemos sureguliavimo, Rusija ir Kinija sugriežtins pozicijas dėl Teherano.
"Mes tikimės, kad tarptautinė bendrija, pirmiausia - mūsų partneriai, imsis griežtų veiksmų Saugumo Taryboje, jeigu Iranas parodys, kad yra nepasirengęs vesti derybas", - pareiškė valstybės sekretorė C.Rice.
Pasak jos, JT Saugumo Tarybos nuolatinio Penketo ir Vokietijos politiniai lyderiai pasiekė "didelės pažangos, rengdami siūlymų Iranui paketą, kuris turi padėti įveikti krizę dėl jo branduolinių projektų".
"Į šį paketą įeis ir "privalumai, kurių Iranas gaus, jeigu atsisakys ambicijų susikurti branduolinį ginklą, ir "baudžiamųjų priemonių rinkinys", jeigu Teheranas atmes Europos Trejeto siūlymus, pridūrė C.Rice.
Išsamiau paketo turinio ji neaptarė, remdamasi tuo, kad galutinai jis dar neparengtas.
"Dar yra neišspręstų klausimų, kuriuos, aš tikiuosi, galėsime sureguliuoti Vienoje" ketvirtadienį vyksiančiame JT ST Penketo ir Vokietijos užsienio politikos žinybos vadovų pasitarime, pareiškė C.Rice.
Artimieji Rytai pritaria siūlymui, kad JAV dalyvautų derybose su Iranu
Arabų šalys sveikina JAV pasiryžimą dalyvauti tiesioginėse derybose su Iranu dėl jo atominės programos ir ragina visas derybų šalis siekti diplomatinėmis priemonėmis sureguliuoti krizę.
Egipto prezidentas Hosni Mubarakas ir Saudo Arabijos karalius Abdullah paragino, kad Iranas ir tarptautinė bendrija laikytųsi "lankstesnio požiūrio" į šią problemą. Abu lyderiai vedė derybas Egipto kurortiniame mieste Šarm eš Šeiche.
Jie sutinka, jog "Artimiesiems Rytams nereikia, kad Iranas ir Izraelis turėtų branduolinį ginklą", - sakė Egipto valstybės oficialus atstovas. Pasak jo, Egipto prezidentas ir Saudo Arabijos karalius "ragina Iraną ir tarptautinę bendrija laikytis lanksčios pozicijos dabartinėse diskusijose".
Kuveito URM atstovas savo ruožtu pavadino "teigiamu žingsniu" JAV pareikštą pasiryžimą tiesiogiai dalyvauti derybose su Iranu, nes tai gali padėti "sureguliuoti krizę diplomatiniais metodais".
"Kuveitas viliasi, kad gretima Islamo respublika prisijungs prie šio siūlymo, kuris turės teigiamų rezultatų", - pridūrė diplomatas.
Omanas užėmė panašią poziciją. Šios Persijos įlankos šalies URM pareiškė viltį, kad Amerikos siūlymas "padės sureguliuoti nesutarimus diplomatiniu ir taikiu būdu, išsaugoti saugumą ir stabilumą šiame krašte.
Amerikos siūlymą sveikino ir Izraelis.
"Izraelis labai gerai vertina tai, kokių žingsnių ir veiksmų ėmėsi Jungtinės Valstijos, kurios veda paskui save tarptautinę bendriją ir daro viską, kas būtina, kad Iranas negalėtų turėti branduolinių galimybių", - pareiškė ketvirtadienį Izraelio užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni (Cipi Livni).
Izraelio vadovai pranešė, kad Vašingtonas įspėjo juos apie rengiamus siūlymus.
Anksčiau šį JAV žingsnį parėmė Europos Sąjunga.
JAV ir Iranas nepalaiko tiesioginių ryšių maždaug tris dešimtmečius.