Priemones rengia speciali Finansų departamento grupė, kuri atsiskaito tiesiogiai JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice.
"Plano tikslas - apriboti finansinę laisvę visų Irano pareigūnų, kai kurių piliečių ar organizacijų, kurios, George`o W.Busho administracijos nuomone, yra susijusios ne tik su pastangomis sodrinti uraną, net ir su terorizmu, korupcija, religinių ir demokratinių laisvių suvaržymu, smurtu Irake, Libane, Izraelyje ir palestiniečių teritorijose", - rašo laikraštis.
"Priemonės apribos vyriausybei Teherane galimybes naudotis užsienio valiuta, patekti į pasaulio rinkas, uždarys jų sąskaitas užsienyje ir įšaldys nuosavybę Europoje ir Azijoje", - priduriame jame.
Straipsnyje pažymima, kad pačioms Jungtinėms Valstijos šios priemonės menkai atsilieps, nes jos ir šiaip nepalaiko ryšių su Iranu beveik tris dešimtmečius. Užtat šio smūgio Teheranui kainą gali pajusti Vašingtono sąjungininkai.
"Skaičiavimai rodo, jog bus itin sunku įtikinti priimti šį planą tokiose sostinėse kaip Roma ir Tokijas, - pabrėžia "The Washington Post". - Taip yra todėl, kad jie importuoja daug naftos iš Irano".
Iranas atsisako perkelti urano sodrinimo darbus į Rusiją
Iranas nesirengia perkelti visus savo urano sodrinimo darbus į Rusiją, pirmadienį sakė šalies vyriausybės atstovas Gholamhosseinas Elhamas.
Vakarų šalys sako, jog Iranas gali tik vienu būdu įrodyti, kad neketina piktnaudžiauti branduoliniu ginklu - nutraukti sodrinti uraną. Tačiau Teheranas primygtinai teigia, kad tam turi teisę.
"Negali būti jokių diskusijų apie planus nutraukt sodrinimą mūsų teritorijoje, o argumentas, kad sodrinimas turi vykti Rusijoje, neteisingas", - sakė G.Elhamas.
"Sodrinimas Irane bus tęsiamas", - sakė jis.
Sekmadienį Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Igoris Ivanovas vedė derybas su Irano valdžios atstovais, bet, sprendžiant iš visko, abi šalys nesugebėjo pasiekti pažangos: Irano Nacionalinio saugumo taryba pranešė, kad derybų dalyviai sutiko tęsti diskusijas.