Serbijos pareigūnai jau liovėsi kartoti, jog R. Mladičius ir kiti Hagos tribunolo ieškomi asmenys bus sulaikyti artimiausiomis dienomis, nors anksčiau tą darė nuolat.
Pirmoji pusė: Serbų leidinys „Politika“, iš straipsnio „Galima baigtis – savižudybė“.
Pietryčių Europos stabilumo pakto koordinatorius austrų diplomatas Erhardas Busekas nėra įsitikinęs, kad kariniais nusikaltimais kaltinamas buvęs Bosnijos serbų armijos vadas R. Mladičius atsidurs Hagos tribunolo kalėjime.
Netgi po Serbijos ministro pirmininko Vojislavo Koštunicos pareiškimo, jog „Mladičiaus laikas artėja“, austrų politikas vis dėlto linkęs manyti, kad generolas baigs gyvenimą savižudybe.
Į klausimus, kodėl ES taip „kankinasi“ su galimais ultimatyviais R. Mladičiaus išdavimo terminais, sankcijomis, dialogo dėl stabilumo ir Serbijos artėjimo prie ES nutraukimu, E. Busekas atsakė nurodydamas priežastį: Briuselis bijo, kad derybos dėl Kosovo bei Metochijos Belgradui gali tapti dar sudėtingesnės.
Apskritai E. Busekas nepalaiko Belgrado žurnalistų įsitikinimo, jog Serbija nepaisant nieko yra pakeliui į ES. Jis teigia, kad situacija keičiasi į gera, tačiau ir Europos politiniai sluoksniai supranta, kaip sunku tai įgyvendinti. Kaip pavyzdį E. Busekas priminė Nyderlandų pasiuntinio Belgrade tiesų pasisakymą: „Septyniolika metų jūsų šalyje nėra progreso, tad vadovaujantis tokiu „argumentu“ galima būtų konstatuoti – kuriam galui jūs tokie apskritai reikalingi Europos Sąjungai!”
Tuo pat metu E. Busekas sutinka su Vakarų spauda, kuri po S. Miloševičiaus laidotuvių padarė išvadą, jog Serbija dar neišsivadavo iš praeities. Serbų politikai, Buseko nuomone, atsisako atvirai pripažinti, kad dėl dabartinės šalies padėties kaltas būtent Miloševičius. Neseniai Rumunijos sostinėje Bukarešte jis tapo „liudininku“, kai ministras pirmininkas V. Koštunica teigė, kad šiuo metu vienintelė vieta, kur pažeidinėjamos žmogaus teisės, yra Kosovas ir Metochija. Ministras pirmininkas tai pareiškė, nepaminėjęs nei istorinio konteksto, nei aplinkybių, kurios lėmė dabartinę Kosovo situaciją. Turėdamas galvoje būtent šią aplinkybę, E. Busekas konstatuoja: „Tai pagrindinė serbų visuomenės problema.“
Vis dėlto stabilumo pakto koordinatorius nusistatęs prieš Europos abejingumą Balkanų regiono reikalams. Jo nuomone, problema ta, kad visi geri ir blogi dalykai, kurie vyko regione, atėjo iš kitur – Berlyno, Paryžiaus ir Maskvos. Busekas primena, kad 1912 metais būta plano Kosovą ir Metochiją prijungti prie Albanijos. Jo nuomone, to atsisakyta dėl paprastos priežasties: tiems, kas priėmė sprendimą, serbai buvo reikalingi kaip sąjungininkai.
Kaip papildomą dabartinės padėties priežastį E. Busekas nurodo migraciją. Pasak diplomato, visiems būtų geriau, jei žmonės liktų savo šalyse. Jo teigimu, dabar visi Balkanai atrodo kaip senelių namai, nes jauni žmonės seniai Vakarų Europoje. Kalbėdamas apie Serbiją, E. Busekas pripažįsta, jog ekonominiu požiūriu ji atrodo gana gerai. Šia prasme visas regionas, jo nuomone, skirstytinas į sėkmingas ir nesėkmingas šalis. Pirmosioms priklauso Rumunija, Bulgarija, Kroatija ir dalis Serbijos. Prie kitų Busekas priskiria Bosniją ir Hercegoviną, Makedoniją ir Albaniją.
Antroji pusė: Serbų žurnalistė Aja Gugė - „Serbijoje gresia vyriausybės krizė“ (radijo stotis „Svoboda“).
ES nutraukė derybas dėl glaudesnio bendradarbiavimo su Serbija dėl to, kad Belgradas iki gegužės 1-osios neišdavė Hagos tribunolui kariniais nusikaltimais kaltinamo Bosnijos serbų armijos generolo R. Mladičiaus. Neišdavus Serbijoje iškilo vyriausybės krizės grėsmė.
Už integraciją į Europą atsakingas viceministras Miroliubas Labusas jau įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir pareiškė nesutinkąs su dabartinės vyriausybės vykdoma politika. Greitai gali paaiškėti, ar vyriausybę paliks kiti jo partijos „G17 plius“ nariai. Kitos valdančiosios koalicijos partijos, Serbijos atsinaujinimo judėjimo lyderis, užsienio reikalų ministras Vukas Draškovičius taip pat pareiškė svarstąs klausimą dėl savo pasitraukimo iš vyriausybės. Opozicinės demokratinės partijos ragina ministrą pirmininką V. Koštunicą atsistatydinti ir reikalauja priešlaikinių rinkimų.
Tačiau pats premjeras nelaiko savęs kaltu dėl susiklosčiusios situacijos. Jis, kaip ir anksčiau, kartoja, jog R. Mladičiaus areštas esanti techninė, o ne politinė problema. Su juo sutinka dauguma ministrų. Vienas V. Koštunicos bendražygių Velimiras Iličius sako: „Buvo imtasi visų priemonių, ir aš nenorėčiau dabar svarstyti, kas dėl to kaltas... Policija dirbo ištisą parą, buvo apklausta daug liudininkų ir Mladičiaus padėjėjų, rastos vietos, kur jis slėpėsi, viskas išsiaiškinta. Bet jo nėra, ir tai problema.“
Priešingai negu tikėtasi, Serbijos vyriausybės vadovas atsisakė kreiptis į visuomenę ir išaiškinti, kodėl jis neišpildė savo pažado išsiųsti R. Mladičių į Hagą iki balandžio pabaigos. V. Koštunica tik išplatino raštišką pranešimą, kuriame sakoma, kad dėl vieno karininko kaltės dabar kenčia visa šalis. Atsistatydinantis jo pavaduotojas M. Labusas mano, kad toks vertinimas neatitinka tikrovės, nes valstybinės struktūros iš tikrųjų net nemėgino rasti generolo R. Mladičiaus: „Jo ieškojo visur, tik ne ten, kur jis buvo.“
Žinoma, jog dar prieš mėnesį generolas buvo kontroliuojamas Serbijos saugumo tarnybos. Tuomet jo nesuėmė, tikėdamiesi įkalbėti pasiduoti savanoriškai. Viltys nepasiteisino, o generolas paprasčiausiai dingo. Serbijoje baiminamasi, jog šio sprendimo pasekmės bus labai rimtos.
„Dvi pusės“ - antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).