Pasivažinėjimas traukiniu su magnetine pagalve įvyko nežiūrint to, kad Vokietijai ir Kinijai nepavyko susitarti, jog geležinkelio linija nuo Šanchajaus būtų pratęsta iki Hangdžou miesto, esančio už 180 kilometrų į pietvakarius, sakė kartu su A.Mekel atvykę pareigūnai.
Pareigūnai teigė, kad derybos prasidėjo ankstyvą pirmadienio rytą, ir pridūrė vis dar turį vilties, jog iki metų galo pavyks susitarti dėl tolesnio linijos tiesimo.
Pasak šaltinių vokiečių delegacijoje, aukšti Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, mėgindami dėl sutarties sukirsti rankomis dar prieš A.Merkel susitinkant su prezidentu Hu Jintao ir premjeru Wen Jiabao, net atvyko į Pekino viešbutį, kuriame buvo apsistojusi Vokietijos delegacija.
"Jie mus norėjo įsprausti į laiko rėmus, kad sutiktume pasirašyti (sutartį) prieš kameras", - sakė vienas vokiečių pareigūnas.
Kinija šiam projektui siekia gauti subsidijų iš Vokietijos ir primygtinai reikalauja greičiau perduoti gamybos technologiją, tačiau Vokietija atmeta kinų reikalavimus - iš dalies todėl, jog vokiečių bendrovės baiminasi, kad jų patentuota technologija bus nukopijuota.
Antradienį Kinijos naujienų agentūra "Xinhua" pranešė, esą technologijos perdavimo ir kitais svarbiais klausimais, susijusiais su 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų) vertės projektu, pasiektas "konsensusas".
Tačiau bendrovės "Siemens" atstovė naujienų agentūrai "Reuters" telefonu teigė, jog jokio susitarimo nėra. "Derybos tebevyksta ir mes gana patenkinti tuo, kaip jos vyksta, - sakė ji. - Kol kas nepasirašyta jokia sutartis ir jokie užsakymai".
Keblūs klausimai
Pirmadienį per derybas su šalies vadovybe A.Merkel prakalbo apie piratavimą. Po susitikimo su Wen Jiabao ji žurnalistams sakė, kad vystydamasi "Kinija taip pat daugiau dėmesio skirs intelektinės nuosavybės teisėms".
Antradienį sakydama kalbą Vokietijos verslininkams, kanclerė teigė, jog Europos Sąjunga (ES) laikysis bendros pozicijos bet kokių Kinijos bandymų trukdyti užsienio firmoms, siekiančioms šalyje užsiimti verslu, atžvilgiu.
"Šiuo atveju esant reikalui privalo įsikišti ES Komisija", - tvirtino ji, turėdama omenyje 25 šalių bloko vykdomąją instituciją.
Pirmadienį Pekine vykusių susitikimų metu kanclerė kėlė keblius Irano ir žmogaus teisių padėties klausimus, o antradienį lankėsi bažnyčioje ir susitiko su vyskupu, kuris beveik tris dešimtmečius praleido kalėjimuose ir perauklėjimo stovyklose.
"Kinija nori ir toliau stiprinti dialogą su Vokietija žmogaus teisių klausimu, vadovaudamasi lygiateisiškumu ir abipuse pagarba", - per spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Liu Jianchao.
Prieš kelias savaites Kinija susikirto su Vatikanu, kuris nepatenkintas tuo, jog ji vienašališkai skiria vyskupus. Pekinas nesutinka, kad katalikai pripažintų popiežiaus viršenybę ir primygtinai tvirtina, jog jie priklauso valstybės remiamai Katalikų patriotinei asociacijai.
Su 91-erių metų vyskupu Aloysius Jinu, kadaise studijavusiu Vokietijoje ir Austrijoje, A.Merkel beveik pusvalandį kalbėjosi vokiškai.
A.Jinas daugiau kaip prieš 20 metų buvo pakeltas į Šanchajaus vyskupijos ganytojus, bet Vatikanas jį, kaip ir kitus to meto vyskupus, atsisakė pripažinti. Tiesa, vėliau Šventasis Sostas savo griežtos pozicijos atsisakė, ir dabar A.Jinas palaiko ryšius su pogrindine Katalikų bažnyčia, skelbiančia ištikimybę popiežiui.
A.Merkel teigė, kad pokalbis su A.Jinu ją įkvėpė.
"Buvau apstulbinta, kaip vyskupas trokšta gerų Kinijos vadovybės ir Vatikano santykių", - sakė ji.
Aprodęs kanclerei apskritą Šv. Ignacijaus katedrą, kurios vitražiniai langai buvo restauruoti padedant Vokietijai, A. Jinas paėmė viešnią už rankos ir tarė: "Visada už jus melsiuosi".