Ukrainos generolas: didžiausias proveržis dar laukiaŽiema nesustabdys Ukrainos kontrpuolimo, o didžiausias Kijevo proveržis dar laukia, CNN sakė šalies kovai pietinėje fronto linijoje vadovaujantis generolas Oleksandras Tarnavskis.„Oras gali būti rimta kliūtis, bet atsižvelgiant į tai, kaip judame pirmyn, dažniausiai be transporto priemonių, nemanau, kad [oras] turės didelės įtakos kontrpuolimui“, – CNN sakė generolas O. Tarnavskis. Intensyvios rudens liūtys gali padaryti Ukrainos žemę įmirkusią ir apsunkinti judėjimą su sunkiąja technika, pavyzdžiui, tankais, tačiau O. Tarnavskis sakė, kad Ukrainos pajėgos juda mažomis grupėmis, daugiausia pėsčiomis.Generolas taip pat teigė manantis, kad didelis Ukrainos proveržis – didžiausias iš šios kontrpuolimo – dar laukia.„[Yra] mažų kenksmingų priešo gynybos grupių, kurios šiuo metu yra suskirstytos labai tiksliai ir kompetentingai, derinys“, – sakė jis. „Tačiau mūsų kovotojų veiksmai verčia juos lėtai atsitraukti, kai susiduria su mūsų puolimo būriais“, - teigė generolas. Teigiamai įvertinęs galutinį rezultatą, O. Tarnavskis pripažino, kad norint, jog kontrpuolimas būtų sėkmingas, Ukrainos pajėgos turi pasiekti bent Tokmako miestą.„Tokmakas yra minimalus tikslas. Bendras tikslas yra pasiekti mūsų valstybės sienas“, – sakė jis.

Į Juodosios jūros laivyno būstinę Ukraina smogė „Storm Shadow“ raketomisUkraina panaudojo „Storm Shadow“ raketas atakuodama Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinę, „Sky News“ sakė šalies oro pajėgos.Leidinys „Krym.Realii“ parodė filmuotą medžiagą apie degančią Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinę po šiandieninės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos.Nuotraukoje parodyta raketa, kuri per akimirką pataikys į būstinę. Ši nuotrauka taip pat paneigia Rusijos valdžios institucijų versiją apie visas numuštas raketas, kuriomis šiandien užpultas Sevastopolis.„Telegram“ kanalai taip pat platina vaizdo įrašą nuo smūgio į būstinę momento, kuriame matyti, kad raketa pataikė į degantį pastatą. Tai gali reikšti, kad buvo bent dvi raketos.Ukrainos ginkluotosios pajėgos oficialiai patvirtino apie ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinę. Pasak Ukrainos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado biuro Strateginės komunikacijos departamento, taikinys sėkmingai atakuotas. Sprendimas tiekti britų ir prancūzų pagamintas raketas, dar žinomas kaip SCALP, buvo vienas garsiausių Vakarų šalių per karą, nes baimintasi, kad Rusijos teritorijoje gali būti naudojami ilgojo nuotolio ginklai.

Zelenskis su Trudeau aptarė Ukrainos gynybos poreikiusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau penktadienį aptarė Ukrainos gynybos poreikius, tolesnę finansinę ir humanitarinę pagalbą Kyjivui.Kaip praneša „Ukrinform“, V. Zelenskis apie tai informavo „Telegram“ kanale.„Kaip visada vaisingos derybos su Kanados premjeru Justinu Trudeau. Tarp pagrindinių klausimų – Ukrainos gynybos poreikiai, tolesnė finansinė ir humanitarinė pagalba mūsų šaliai, ekonominis ir investicinis bendradarbiavimas", – rašoma pranešime.V. Zelenskis padėkojo kanadiečiams ir šalies vadovybei už tai, kad jie „yra su Ukraina dėl mūsų pergalės“.„Labai ačiū, Justinai“, – pareiškė jis.J. Trudeau savo ruožtu pažymėjo, kad susitikimas su Ukrainos prezidentu „yra dar viena galimybė pasikalbėti apie dalykus, kuriuos toliau darome kartu, įsitikinti, kad palaikoma teisės viršenybė, padėti Ukrainai visais klausimais, įskaitant pasipriešinimą Rusijai ir jos vykdomiems taikos ir stabilumo pažeidimams“.Kaip jau buvo pranešta, Kanados gynybos ministerija pareiškė, kad nuo Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą pradžios Kanados ginkluotųjų pajėgų lėktuvai nugabeno daugiau kaip 6 tūkst. tonų karinės pagalbos, skirtos Ukrainai.

Jermakas: Rusija rengia informacinę kampaniją diskredituoti ZelenskįŠiuo metu rusai rengia informacinę kampaniją, kurios tikslas, be kita ko, - diskredituoti prezidentą Volodymyrą Zelenskį užsienyje.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Turime duomenų, kad rusai šiuo metu rengia informacinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti prezidentą V. Zelenskį ir jo komandą užsienyje“, – pareiškė jis.A. Jermakas papasakojo, kokiais teiginiais remsis Rusijos propagandistai.Anot jo, rusai kalbės apie Rusijos prezidento rinkimus, kurie esą parodys, kad šalies visuomenė „tvirtai remia“ Vladimirą Putiną, ir tvirtins, kad Kyjivą apėmė krizė, o Ukrainos valdžia praranda politinio elito pasitikėjimą.„Jie akcentuos, jog skandalas tarp Lenkijos ir Ukrainos vadovų rodo, kad tarp Europos ir Kyjivo nėra jokios vienybės. Jie taip pat sakys, kad viskas remiasi tik noru panaudoti Ukrainą kaip „karinį taraną“ prieš Rusiją. Dar vienas teiginys bus susijęs su tariamu „valdžios uzurpavimu“ ir rinkimų „atšaukimu“ Ukrainoje“, – pažymėjo prezidento biuro vadovas.Anot jo, propagandistai taip pat bandys įtikinti Vakarus, kad turėti reikalų su stabilia Rusija, ypač po V. Putino perrinkimo dar vienai kadencijai, yra kur kas naudingiau nei su V. Zelenskiu.Rusai planuoja skleisti šią dezinformaciją per žiniasklaidą, taip pat botų fermas, pareiškė A. Jermakas.

„Bloomberg“: Rusija kitais metais planuoja padidinti išlaidas gynybai iki 10,8 trln. rubliųTokia gynybos išlaidų suma Rusijos biudžete viršys išlaidas socialinei politikai.Pasak „Bloomberg“, karinių išlaidų dalis 2024 m. federalinio biudžeto projekte išaugs iki 6 proc. nuo 3,9 proc. BVP 2023 m. Absoliučiais skaičiais tai sieks iki 10,8 trilijono rublių, kai šiemet gynybos biudžetas yra 6,4 trilijono rublių.Prieškario 2021 metais išlaidos gynybai sudarė 3,6 trilijono rublių.Pasak žurnalistės Faridos Rustamovos, 2024 m., pirmą kartą Rusijos istorijoje, išlaidos kariuomenei užims didžiausią valstybės biudžeto dalį ir viršys išlaidas socialinėms išmokoms, kurios sudarys 7,5 trilijono rublių.

Iš Kanados – geros žinios UkrainaiPasak Kanados televizijos kanalo „CTV News“, Kanados vyriausybė rugsėjo 22 dieną paskelbs apie naują 482 milijonų dolerių karinės pagalbos paketą Ukrainai.Teikdama šią pagalbą, Kanada tieks daugiau „Leopard 2“ tankų. Be to, Kanados valdžia įves naujas sankcijas Rusijai.Penktadienį į Kanadą iš anksto nepranešto vizito atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusija: virš Kursko ir Belgorodo numušti Ukrainos dronaiRusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba per pastarąsias kelias valandas virš Rusijos teritorijos numušė du bepiločius orlaivius.Penktadienio pavakare virš Kursko srities buvo numuštas vienas dronas, pranešė Gynybos ministerija. Vėliau pateikta informacija, kad apie 17 val. vietos laiku virš Belgorodo buvo numuštas kitas bepilotis orlaivis, o regiono gubernatorius savo „Telegram“ kanale pridūrė, kad apie aukas ar žalą nepranešta.

Rusai smogė Kremenčuko civilinei infrastruktūrai: yra žuvusiųjų ir sužeistųjųRugsėjo 22 d. Rusijos okupantai sudavė raketų smūgius Ukrainos Kremenčukui. Jie pataikė į civilinę infrastruktūrą.Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Poltavos srities karinės administracijos vadovo Dmitrijaus Lunino pranešimu.„Deja, pataikyta į civilinę infrastruktūrą. Pirminiais duomenimis, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – rašė jis.Vėliau buvo patikslinta, kas per rusų puolimą Kremenčuke žuvo vienas žmogus ir dar 15 buvo sužeista.Taip pat D. Luninas sakė, kad vieną raketą numušė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos.Atakos vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos.Primename, kad penktadienį Kremenčuke pasigirdo sprogimų garsai. Prieš tai Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie miesto link skriejančią sparnuotąją raketą.Tai ne pirmas kartas šią savaitę, kai rusai taikosi į Kremenčuką. Rugsėjo 20 d. naktį okupantai apšaudė Kremenčuko naftos perdirbimo gamyklą Poltavos srityje.

Žiniasklaida: Bidenas pažadėjo Zelenskiui nedidelę ATACMS partijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galėjo gauti Amerikos lyderio Joe Bideno pažadą, kad JAV perduos Ukrainai nedidelę ATACMS raketų partiją.Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas „NBC News“, remdamasis trimis JAV administracijos atstovais, rašo „Ukrinform“.„Prezidentas J. Bidenas pasakė savo kolegai iš Ukrainos V. Zelenskiui, jog JAV perduos nedidelį skaičių tolimojo nuotolio raketų, kad padėtų Ukrainai kare su Rusija“, – teigiama pranešime.Patikslinama, kad omenyje turimos ATACMS raketos. Bet JAV administracijos pareigūnai nenurodė, kada raketos gali būti pristatytos ir kada apie tai bus paskelbta viešai.Anksčiau Pentagono atstovai pareiškė, kad JAV neturi didelių ATACMS atsargų, pažymi televizijos kanalas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir JAV prezidentas J. Bidenas ketvirtadienį susitiko Baltuosiuose rūmuose.

Sevastopolyje – dar vienas sprogimasOkupuotame Krymo Sevastopolyje pasigirdo sprogimas. Mieste matyti dūmų stulpas.Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į vietos „Telegram“ kanalus.„Buvo, girdėjome. Išlaikykite ramybę. Girdėjosi trenksmas. Matosi dūmų stulpas“, – pranešė vietos kanalai tinkle.Iš karto po sprogimų vietos gyventojai buvo paraginti susilaikyti nuo kelionių automobiliais po miesto centrą, nes ten esą buvo gabenamos numuštos raketos dalys.„Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“ praneša, kad smūgis tikriausiai pataikė į Sevastopolio šiluminę elektrinę.

Danija pripažino nusiuntusi Ukrainai sugedusių tankų „Leopard 1“12 iš 20 Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 1A5“, kuriuos Danija jau perdavė Ukrainos kariams, turi didelių arba nereikšmingų trūkumų.Tai pareiškė Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas, praneša valstybinė televizija TV 2, kuria remiasi UNIAN.Gautomis žiniomis, dešimtyje tankų, kurie jau yra Ukrainos teritorijoje, rasta nemažai smulkių gedimų. Juos dabar remontuoja ukrainiečių specialistai.Be to, dviejuose tankuose iš dešimties „Leopard 1A5“ partijos, kuri tebėra Lenkijoje, aptikta didelių gedimų. Jų remontą vokiečių specialistai turėtų pradėti kitą savaitę, nes Ukrainoje dar nėra parengtų mechanikų tokiems defektams pašalinti.Danija siunčia techniką Ukrainai bendradarbiaudama su Vokietija ir Nyderlandais. Už tankų atnaujinimą atsakinga Vokietija.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukraina praėjusią savaitę atsisakė priimti iš Vokietijos 10 senų tankų „Leopard 1A5“ dėl prastos jų techninės būklės. Ukraina informavo specialųjį štabą Gynybos ministerijoje Berlyne, kad šiuos tankus reikia remontuoti.UNIAN primena, kad rugsėjo 19 d. Danija nusprendė perduoti Ukrainai dar 45 tankus – 30 „Leopard 1“ ir 15 T-72.

Paskirta nauja Ukrainos gynybos ministerijos valstybės sekretorėUkrainos ministrų kabinetas pritarė potvarkiui paskirti Liudmylą Darahan Ukrainos gynybos ministerijos valstybės sekretore.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos vyriausybės informacija „Telegram“ kanale.„Ukrainos ministrų kabinetas rugsėjo 22 d. posėdyje pritarė potvarkiui paskirti Liudmylą Darahan Ukrainos gynybos ministerijos valstybės sekretore“, – rašoma pranešime.Be to, Hanna Hvozdiar paskirta gynybos ministro pavaduotoja Ukrainos strateginių pramonės šakų klausimams.Kartu buvo priimtas sprendimas atleisti Vitalijų Zahainą iš ministerijos valstybės sekretoriaus Ukrainos veteranų reikalams pareigų.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 18 d. Ukrainos ministrų kabinetas iš Ukrainos gynybos viceministrų pareigų atleido Volodymyrą Havrylovą, Rostyslavą Zamlynskį, Hanną Maliar, Denysą Šarapovą, Andrijų Ševčenką ir Vitalijų Deinehą. Kostiantinas Vaščenka taip pat buvo atleistas iš Gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pareigų.

Landsbergis: autoritarinių režimų nebaudžiamumas turi būti sustabdytasUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Niujorke susitiko su Europos Tarybos Generaline sekretore Marija Pejčinović Burić, nurodoma ministerijos pranešime.„Vertiname Europos Tarybos įsitraukimą į Ukrainai padarytos žalos registracijos procesą bei ieškant pagalbos būdų iš Ukrainos pagrobtiems ir prievarta į Rusiją išvežtiems vaikams. Tarptautinėms organizacijoms tenka išskirtinė misija, kad vis labiau įsikerojantis autoritarinių režimų nebaudžiamumas būtų sustabdytas“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), susitikimo metu aptartos Lietuvos-Europos Tarybos bendradarbiavimas bei pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybos Ministrų Komitetui 2024 metų gegužės– lapkričio mėnesiais.G. Landsbergis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl organizacijoje vis dar dirbančio personalo iš Rusijos, nors Rusija nebėra Europos Tarybos nare, ir paprašė Generalinės sekretorės sparčiau spręsti šią problemą, pažymima išplatintame pranešime.ELTA primena, kad nuo pirmadienio iki penktadienio užsienio reikalų ministras G. Landsbergis dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) renginiuose.

Duda: nemanau, kad ginčas dėl grūdų gali reikšmingai paveikti Lenkijos ir Ukrainos santykiusLenkijos prezidentas Andrzejus Duda Poznanėje vykstančiame Ukrainos atkūrimo kongrese „Common Future” pareiškė nemanąs, kad ginčas dėl grūdų gali reikšmingai paveikti Lenkijos ir Ukrainos santykius.Penktadienį kreipdamasis į renginyje dalyvaujančius verslininkus, prezidentas pabrėžė suprantantis, kad daugeliui jų tiek Lenkijos, tiek Ukrainos politikų pareiškimai šiame kontekste galėjo sukelti nerimą.„Man bendradarbiavimas su Ukraina ir parama Ukrainai turi istorinę dimensiją. Sakau tai labai rimtai – istorinę dimensiją tarp mūsų tautų, šalių. Tai ne šiaip kažkoks įvykis, kažkokia akcija", – pažymėjo A. Duda.Pasak jo, lenkų ir Lenkijos verslininkų pagalba Ukrainai ir jos piliečiams, bėgantiems nuo karo, yra „didžiulis žmogiškųjų ryšių kapitalas, sukurtas mūsų šalių ir tautų“. Prezidentas pridūrė nemanąs, kad „vienas politinis-teisinis ginčas gali niekais paversti tokį kapitalą ir tokį įdirbį“.„Neturiu jokių abejonių, kad ginčas dėl grūdų tiekimo iš Ukrainos į Lenkijos rinką yra tik mažytis Lenkijos ir Ukrainos santykių visumos fragmentas. Ir aš netikiu, kad normaliomis sąlygomis jis gali juos reikšmingai paveikti. Tai klausimas, kurį tiesiog turime išspręsti tarpusavyje“, – pareiškė prezidentas.Jis pridūrė, kad dabar „skamba įvairūs žodžiai, kartais kartūs, kartais net skausmingi“. „Norėčiau, kad ir jūs pažvelgtumėte į tai iš žmogiškosios perspektyvos. Tai didelių emocijų metas visiems, ypač tiems, kurie šiandien yra atsakingi, pavyzdžiui, kariams, kurie kasdien siunčiami į fronto liniją ir ten žūsta. Vyksta karas, kuris kasdien reikalauja aukų, kasdien žūsta žmonės, rusai kasdien bombarduoja Ukrainos gyvenvietes, sulygina su žeme ištisus kaimus“, - sakė A. Duda.Ketvirtadienį Poznanėje prasidėjo Ukrainos atkūrimo kongresas „Common Future“. Į dviejų dienų renginį susirinko daugiau kaip 1000 dalyvių iš Lenkijos ir Ukrainos.

Sprogimai Sevastopolyje užfiksuoti vaizdo įraše, Ukraina prisiėmė atsakomybę Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti sprogimai Sevastopolyje. Tuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos oficialiai patvirtino ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą. „Rugsėjo 22 d. apie 12 val. Ukrainos gynybos pajėgos surengė sėkmingą puolimą prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybės vadavietę laikinai okupuotame Sevastopolyje“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos kariuomenės komunikacijos skyrius. https://t.me/RBC_ua_news/66674

Per rusų raketų ataką Donecko srityje sužeista 15 civilių ir policijos pareigūnasKetvirtadienio vakarą per priešo raketų ataką Donecko srities Kurachivo mieste  buvo sužeista 15 civilių ir policininkas.Tai penktadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, kuria remiasi naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.„Vakar, rugsėjo 21 d., 22 val. 20 min. Rusijos kariuomenė dviem raketomis „Iskander“ smogė gyvenamajam kvartalui miesto centre. Per ataką sužeisti 15 civilių nuo 43 iki 77 metų amžiaus. Tarp jų – 6 moterys ir 9 vyrai. Taip pat buvo sužeistas Kurachivo policijos skyriaus darbuotojas“, – rašoma ministerijos „Telegram“ kanale.VRM duomenimis, tiesioginis smūgis sugriovė dviejų aukštų namą. „Iš viso nukentėjo 23 daugiabučiai namai, mokykla, dvi parduotuvės, transformatorius, garažai, 8 automobiliai“, – sakoma pranešime.Vietoje dirba visos profilinės tarnybos.Anksčiau buvo pranešta, kad per apšaudymą buvo sužeista 13 žmonių.

Humeniuk: Ukrainai pavyko sudaryti humanitarinį koridorių laivams Juodojoje jūrojeUkrainai pavyko sudaryti humanitarinį koridorių laivams Juodojoje jūroje.Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, komentuodama situaciją Kryme.„Žinome, kad ten (Kryme) vyksta tam tikri įvykiai. Bet kreipiuosi į visus, kurie entuziastingai sutinka geras naujienas iš šios teritorijos: reikia suvokti, kad priešas jau seniai dislokavo daug bazavimosi punktų Krymo pusiasalyje, todėl Gynybos pajėgoms dar reikia daug nuveikti, kad sunaikintų visus priešo pajėgumus šioje teritorijoje. Tokių taškų Krymo žemėlapyje tebėra daug, ir mes dar ilgai turėsime dirbti prieš juos. Sezonas tęsiasi, dar bus daug informatyvaus ir įdomaus“, – žadėjo pareigūnė.Atsakydama į klausimus apie situaciją Juodojoje jūroje, ji dar kartą priminė, kad priešas nelaiko savo laivų bazavimosi punktuose, bijodamas Gynybos pajėgų smūgių.„Jie bando slėptis už civilinių laivų, yra sukūrę stebėjimo rajoną prie Kerčės sąsiaurio, ten telkia civilinius laivus, už kurių slepiasi. Teritoriją, kurią sąlyginai galima apibrėžti kaip rytinę Krymo pakrantę, ir Novorosijsko kryptį jie vis dar laiko daugiau ar mažiau saugia sau. Nors laivo „Olenogorskij šachtior“ pavyzdys gana iškalbingas, ir tuo saugumu visiškai pasikliauti negalima“, – pažymėjo N. Humeniuk.Komentuodama situaciją Gyvačių saloje, pareigūnė pareiškė, kad ten okupantai rusai aktyviai naudoja aviaciją ir mėto valdomas aviacines bombas.„Ten priešas bando demonstruoti savo dominavimą, pasitelkdamas taktinę aviaciją ir mėtydamas valdomas aviacines bombas. Laikydami lėktuvus mūsų oro gynybai nepasiekiamu atstumu, jie bando pakenkti civilinei laivybai valdomomis aviacinėmis bombomis“, – sakė N. Humeniuk.Anot jos, rajonai aplink salą gali būti užminuoti, o valdomos aviacinės bombos ten gali sukelti papildomą detonaciją.Pareigūnė taip pat pažymėjo, kad Ukrainai pavyko sudaryti humanitarinį koridorių laivams Juodojoje jūroje.„Tai, kad Gynybos pajėgos ten stengiasi užtikrinti humanitarinio jūrų transporto koridoriaus funkcionavimą, neduoda priešui ramybės. Tačiau akivaizdu, kad pasaulio bendruomenė mumis pasitiki. Tikėdami Ukrainos gynybos pajėgomis, laivai naudojasi šiuo humanitariniu koridoriumi“, – pabrėžė N. Humeniuk.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, penktadienį laikinai okupuotame Sevastopolyje nuaidėjo sprogimai. Virš Sevastopolio įlankos matyti dūmai. Okupacinis Sevastopolio „gubernatorius“ Michailas Rozvožajevas pareiškė, kad Juodosios jūros laivyno štabui smogė raketa.

JT ekspertė: represijos Rusijoje pasiekė precedento neturintį lygįNuo tada, kai Maskva pernai pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, represijos Rusijoje smarkiai sustiprėjo ir pasiekė tokį lygį, kokio nėra buvę nuo stalinizmo laikų, penktadienį perspėjo aukšto rango Jungtinių Tautų (JT) ekspertė.„Represijos prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir apskritai visus nesutinkančius balsus pasiekė naujausioje istorijoje precedento neturintį lygį“, – žurnalistams Ženevoje sakė Mariana Katzarova.Pristatydama savo pirmąjį pranešimą, JT specialioji pranešėja apie teisių padėtį Rusijoje apgailestavo dėl „didžiulio susidorojimo“ su kritikais, Maskvos vykdomo nuo karo pradžios 2022 m. vasarį.„Rusijos valdžia užčiaupė burną piliečių visuomenei“, – sakė ji žurnalistams ir pridūrė, kad „represijos labai įmantrios“, nauji įstatymai pristatomi beveik kiekvieną savaitę, kad būtų „nuslopinta“ bet kokia kritika ar nepritarimas. „Tai labai rimta“, - sakė M. Katzarova.Jos teigimu, padėtis dar neprilygsta represijų lygiui Sovietų Sąjungoje stalinizmo laikais, kai gulaguose žuvo milijonai žmonių. „Tačiau dabar yra galimybė (...) neleisti padėčiai Rusijoje pablogėti iki ankstesnių istorinių stalinistinių represijų lygio šioje šalyje“, – sakė ji ir paragino imtis tarptautinių veiksmų.Pernai balandį M. Katzarova buvo paskirta pirmąja JT žmogaus teisių padėties stebėtoja Rusijoje arba bet kurioje iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos valstybių narių. Rusija neįsileido jos į savo teritoriją ir net nepripažino jos mandato bei atsisakė šią savaitę dalyvauti debatuose apie jos pranešimą JT Žmogaus teisių taryboje.Jos darbas buvo plačiai įvertintas, išvados sukėlė daugelio ambasadorių susirūpinimą, tačiau Maskva sulaukė ir daugybės šalių, įskaitant Kiniją, pasmerkusią „žmogaus teisių politizavimą ir instrumentalizavimą“, palaikymo.Kitą mėnesį M. Katzarovos mandatas baigsis, nebent taryba balsuos už Europos Sąjungos pateiktą rezoliuciją jį pratęsti, Maskva tam griežtai prieštarauja.Nepriklausoma ekspertė iš Bulgarijos žurnalistams pabrėžė stebėjimo misijos tęstinumo svarbą, ypač dėl to, kad Rusija iš esmės nutraukė visas galimybes išgirsti nusiskundimus. Jos teigimu, mandatas yra „tiltas į Rusijos žmones (...) ypač dabar, šiais tamsiais žmogaus teisių padėties Rusijos Federacijoje laikais“.

Rusija pranešė apie po smūgio Sevastopolyje žuvusį karį (papildyta)Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad vienas karys žuvo po smūgio į Juodosios jūros laivyno štabą.Vėliau ministerija patikslino, kad karys „dingo be žinios“.

Ukrainos pareigūnas – apie sprogimus Sevastopolyje: rusams Kryme neramuOkupantams rusams jau neramu jų užgrobtame Kryme. Tai liudija šiandieniniai sprogimai Sevastopolyje.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai penktadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.Jis sureagavo į sprogimus Sevastopolyje ir smūgį Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui.„Deja, negaliu komentuoti šių dalykų. Manau, kad tie, kurie gali, pakomentuos vėliau, nes ir prieš, ir per, ir net po operacijų, kurias sėkmingai vykdo Gynybos pajėgos, reikalinga tam tikra tyla. Priešo agentūra nemiega“, – sakė pareigūnas.Jis pabrėžė, kad Kryme okupantams jau gana neramu, ypač pastarąją savaitę.„Visos Gynybos pajėgos, visos tarnybos, dirbančios kartu, daro visa, kad okupantams būtų neramu (Kryme). Tad Gynybos pajėgos suteikia simbolinę reikšmę posakiui „Nesinori išvažiuoti iš Krymo“, – pridūrė J. Ihnatas.Penktadienį, rugsėjo 22-ąją, okupuotame Sevastopolyje du kartus buvo girdėti sprogimai. Virš miesto kilo dūmai, okupantai tikriausiai sudarė dūmų uždangą.Vėliau internete pasirodė pranešimų, kad buvo atakuotas Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas Sevastopolyje. Paskelbtuose kadruose matyti, kad štabo pastatas smarkiai nukentėjo.

Rusijos aneksuoto Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas tikina, kad rusų oro gynybos pajėgos virš pusiasalio numušė raketų. Jų skaičiaus jis nenurodė. Anksčiau jo patarėjas pranešė, esą oro gynybos pajėgos numušė raketą „už miesto“ Bachčisarajaus. Jis tvirtino, neva nuo numuštos raketos nuolaužų užsidegė žolė. Ukraina šių pranešimų kol kas nekomentavo.

Skelbiama, kad Sevastopolyje skamba oro pavojaus signalas. Pranešama ir apie sprogimus Bachčisarajaus rajone. https://t.me/uniannet/112215

Socialiniuose tinkluose pasirodo vis daugiau vaizdų iš Sevastopoliohttps://t.me/Crimeanwind/43137https://t.me/Ukraine_365News/62589

Skelbiama daugiau vaizdų iš Sevastopolio, kur suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Rusijos paskirta vietos valdžia ragina gyventojus nevažiuoti į miesto centrą ir neiti į lauką.Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama savo korespondentą, skelbia, kad po atakos raketos nuolaužos yra išsibarsčiusios šimtų metrų atstumu, į įvykio vietą, kaip skelbiama, keliauja daugybė greitosios pagalbos automobilių.https://t.me/Ukraine_365News/62586

Po ginčo tarp Ukrainos ir Lenkijos suskubo pasisakyti KremliusKremlius penktadienį pareiškė, kad įtampa tarp Kyjivo ir jo sąjungininkų Europoje neišvengiamai didės, Ukrainai ir Lenkijai įsivėlus į diplomatinį ginčą, kuriam pradžią davė nesutarimai dėl grūdų eksporto.„Tarp Varšuvos ir Kyjivo esama tam tikrų trinčių. Prognozuojame, kad šios trintys tarp Varšuvos ir Kyjivo didės. Ilgainiui didės ir trintys tarp Kyjivo ir kitų Europos sostinių. Tai neišvengiama“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Ketvirtadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad ministro pirmininko pasisakymas, jog Lenkija nebeginkluos Ukrainos, buvo neteisingai suprastas.Mateuszo Morawieckio „žodžiai buvo interpretuoti pačiu blogiausiu būdu (...) Mano nuomone, ministras pirmininkas norėjo pasakyti, kad mes neperduosime Ukrainai naujos ginkluotės, kurią šiuo metu perkame modernizuodami Lenkijos kariuomenę“, sakė A. Duda televizijai TVN24. Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad artimiausiomis dienomis surengs pokalbius su Lenkija apie aštrėjantį kivirčą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.„Kiti pokalbiai bus surengti artimiausiomis dienomis, kurių metu bus aptariami abiejų pusių parengti klausimai“, – sakoma Ukrainos žemės ūkio ministerijos pranešime.Jame tvirtinama, kad Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis telefonu pasikalbėjo su savo Lenkijos kolega Robertu Telusu. „Ministrai aptarė situaciją ir Ukrainos pasiūlymą dėl jos sureguliavimo ir susitarė rasti sprendimą, kuriame būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus“, – dėstoma pranešime. Priduriama, kad abi šalys patvirtino „artimus ir konstruktyvius“ tarpusavio santykius.

Sevastopolyje – galingi sprogimai: suduotas smūgis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje penktadienį nugriaudėjo galingi sprogimai. Aneksuotame Kryme esančio Sevastopolio gubernatorius pranešė apie Juodosios jūros laivyno štabui suduotą smūgį. Jis dėl atakos apkaltino Ukrainą. „Priešas smogė laivyno štabui raketomis“, – Rusijos paskirto gubernatoriaus Michailo Razvožajevo „Telegram“ kanale. Jis teigė, jog ugniagesiai imasi visų priemonių, kad gaisras būtų kuo greičiau užgesintas. Ukraina šios informacijos dar nekomentavo. Vietiniai „Telegram“ kanalai skelbia Sevastopolio gyventojų nuotraukas ir vaizdo įrašus. „Be jokios abejonės, raketa pataikė į Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje. Jau pravažiavo daugiau nei 10 greitosios pagalbos mašinų“, – rašo „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“. https://t.me/Ukraine_365News/62579

Ukraina: artėjant žiemai jau prasidėjo Rusijos „energetinis teroras“Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis penktadienį pareiškė, kad Rusija atnaujino sistemingą oro atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą kampaniją, tačiau oro gynyba dabar yra geriau tam pasirengusi nei pernai.Praėjusių metų žiemą Rusijos pajėgos nuolat atakavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl milijonai žmonių ilgą laiką neturėjo elektros, šildymo ir vandens.„Mes suprantame, kad šio šildymo sezono energetinio teroro etapas jau prasidėjo“, – sakė D. Šmyhalis ekonomikos forume Kyjive, kitą dieną po to, kai Maskvos pajėgos į Ukrainą paleido daugiau kaip 40 sparnuotųjų raketų.„Per pastarąsias dvi savaites įvyko pirmosios atakos prieš regionines elektros pastotes“, – jo žodžius perdavė naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“; taip pat jis paminėjo išpuolius prieš kuro gamybos ir saugojimo objektus.Praėjusią žiemą Rusijos pajėgų vykdyti bombardavimai paskatino Ukrainą sustiprinti savo oro gynybą, padedant kariniams sąjungininkams Vakaruose.„Esame daug geriau pasirengę ir stipresni nei pernai. Žinoma, žiema bus sunki, – sakė premjeras. – Bet mes esame geriau jai pasirengę, nes suprantame, kam rengiasi priešas ir kokios grėsmės bei iššūkiai mūsų laukia“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę lankėsi Vašingtone, kur dalyvavo derybose dėl didesnio JAV ginkluotės kiekio užsitikrinimo, teigdamas, kad oro gynyba yra vienas iš Kyjivo prioritetų.

Rusija įkalino aktyvistą dėl pasidalytų įrašų apie Bučą ir Putiną Rusija penktadienį skyrė ilgą laisvės atėmimo bausmę politiniam aktyvistui už socialinėje žiniasklaidoje paskelbtus įrašus, kuriuose kritikuojama Maskvos karinė operacija Ukrainoje. Centrinės Rusijos Jekaterinburgo miesto karinio teismo atstovas spaudai AFP patvirtino, kad aktyvistas Ričardas Rouzas buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti. Jis buvo sulaikytas praėjusių metų balandį po to, kai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame Rusijos pajėgos kaltinamos smurtu Bučoje – mieste netoli Ukrainos sostinės, kuris buvo kelias savaites okupuotas, teigė žmogaus teisių stebėjimo grupė „OVD-Info“. Valdžios institucijos apkaltino jį dezinformacijos skleidimu, o vėliau, radusios įrašą, kuriame raginama nužudyti prezidentą Vladimirą Putiną ir taip nutraukti karą Ukrainoje, iškėlė 38 metų R. Rouzui bylą su kaltinimais terorizmu. Vis daugiau rusų, pasisakančių prieš Kremliaus plataus masto karą Ukrainoje, sulaukia tokių kaltinimų. R. Rouzo žmona Marija buvo sulaikyta 2022 metų balandžio mėnesį ir paleista iki teismo, nurodė „OVD-Info“, pridurdama, kad ji pabėgo į Armėniją, kur buvo sulaikyta ir jai kartu su sūnumi grėsė ekstradicija, bet vėliau buvo paleista ir išvyko į Lenkiją. Stebėsenos grupė teigia, kad Rusijoje už pasisakymus prieš karą jau sulaikyta apie 20 tūkst. žmonių. Keletas žymių politinės opozicijos veikėjų už antikarinius protestus taip pat buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis.

ISW: Ukrainos kariuomenė daro pažangą kontrpuolimeUkrainos kariuomenė toliau daro pažangą vykdydama kontrpuolimą šalies pietuose, teigiama JAV karo tyrimų instituto (ISW) vertinime.Prie fronto linijos netoli Robotynės Zaporižios regione pirmą kartą pastebėta Ukrainos šarvuočių už paskutinės Rusijos gynybos linijos, teigia ISW, pridurdamas, kad dar per anksti tvirtai teigti, jog ši Rusijos gynybos linija buvo pralaužta.Penktadienio ryto padėties ataskaitoje Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos kariuomenė pasiekė pažangą prie Bachmuto rytuose ir pietiniame fronte.Joje taip pat teigiama, kad Rusijos kontratakos buvo atremtos Robotynėje, nors to nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.Kyjivo pajėgos vasarą pradėjo kontrpuolimą ir prasiskverbė pro Rusijos gynybos linijas netoli Robotynės kaimo. Ten įsitvirtinę Rusijos kariai tankus atremia minomis ir barikadomis iš betoninių konstrukcijų, vadinamų „drakono dantimis“.Ukrainiečiams nelengva įveikti šias kliūtis, ypač kai trūksta paramos iš oro, todėl jie pakeitė taktiką. Dabar jie naudoja artileriją pulti rusų pozicijoms, kurias vėliau užima nedideli pėstininkų būriai.Ukrainiečių šarvuočių pasirodymas už šios linijos reiškia, kad jie dabar vėl gali ten laisviau judėti, teigė ISW.Kijevas siekia žengti toliau, pasiekti Azovo jūrą ir nutraukti Rusijos sausumos koridorių į 2014 metais Maskvos neteisėtai okupuotą Krymo pusiasalį. Tačiau iki jūros vis dar yra 100 kilometrų, todėl stebėtojai abejoja, ar Ukrainos kariai gali šį tikslą pasiekti dar šiemet.

Zelenskis: Ukraina išlaisvins Bachmutą ir dar du miestusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvins Bachmutą ir dar du miestus. Apie tai jis kalbėjo Vašingtone, rašo CNN.V. Zelenskis patikino, kad Ukraina turi detalų planą, kaip tai padaryti.„Išlaisvinsime Bachmutą. Manau, kad išlaisvinsime dar du miestus. Atleiskite, bet nepasakysiu, kuriuos miestus. Mes turime planą. Labai labai detalų planą“, – tikino Ukrainos prezidentas.

Iš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė laivas su kviečiaisIš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė kviečius gabenantis laivas, penktadienį pranešė ukrainiečių infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.Jis socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) parašė, kad į šį laivą, kuris vyksta į Egiptą, buvo pakrauta 17,6 tūkst. tonų grūdų.O. Kubrakovo teigimu, tai yra antras balkeris, kuris į Čornomorską atvyko pasinaudojęs laikinu civilinės laivybos koridoriumi.

Rusija teigia atrėmusi Ukrainos dronų atakąRusijos oro gynyba naktį sunaikino du Ukrainos dronus, penktadienį tinkle „Telegram“ paskelbė Gynybos ministerija Maskvoje, kuria remiasi CNN.Ministerijos teigimu, vienas dronas buvo sunaikintas pietiniame Krasnodaro regione, o kitas bepilotis buvo perimtas virš Juodosios jūros, netoli pietrytinės okupuoto Krymo pakrantės.Apie žalą ar nukentėjusius žmones neužsimenama.

Chersono regionas apšaudytas 82 kartus, žuvo 7 žmonės2023 m. rugsėjo 21 dieną Rusijos kariuomenė 82 kartus atakavo Chersono regioną ir paleido 383 sviedinius.Apie tai „Telegram“ paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.Pasak jo, priešas naudojo minosvaidžius, artileriją, bepiločius orlaivius, tankus, lėktuvus ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“.Į Chersono miestą buvo paleisti 28 rusiški sviediniai.Priešo atakos buvo nukreiptos į Chersono regiono gyvenvietes, per apšaudymus žuvo septyni civiliai gyventojai, dar 12 žmonių buvo sužeisti. Praėjusią parą šiame fronte įvyko 26 koviniai susirėmimai.

Per Rusijos apšaudymą Donecko regione sužeistas 21 civilis gyventojasPer pastarąją dieną Rusijai apšaudant Donecko regioną buvo sužeistas 21 civilis gyventojas.Apie tai feisbuke pranešė Donecko regiono karinės administracijos vadovo pareigas laikinai einantis Ihoris Morozas.„2023 m. rugsėjo 21 dieną Donecko regione rusai sužeidė 21 civilį gyventoją: 15 – Kurachovėje, po du – Petropavlivkoje ir Molodeckėje, po vieną – Torecke ir Kostiantynivkoje“, – rašė I. Morozas.Praėjusią parą Rusijos artilerijos ir minosvaidžių smūgius patyrė maždaug 10 Donecko regiono gyvenviečių, tarp jų – Vuhledaras, Novoukrainka, Prečystivka, Zolota Nyva ir Blahodatnė.

Rusai sunkiąja artilerija atakavo Dniepropetrovsko regionąPenktadienio naktį Rusijos kariuomenė iš sunkiosios artilerijos apšaudė Dniepropetrovsko regiono Nikopolio miestą ir tris bendruomenes.Apie tai „Telegram“ paskelbė Dniepropetrovsko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.„Priešas smogė Nikopolio rajonui keturis kartus. Iš sunkiosios artilerijos buvo apšaudytas regiono centras ir Červonohryhorivkos, Pokrovskės ir Myrovės bendruomenės“, – rašė S. Lysakas.Pasak jo, apie aukas nepranešama, tačiau buvo apgadinti penki individualūs namai, keturi ūkiniai pastatai, dujotiekis ir elektros perdavimo linija.Jau anksčiau buvo pranešta, kad praėjusią parą Rusijos kariuomenė sudavė 59 raketinius ir 62 oro smūgius bei 55 kartus apšaudė Ukrainos pozicijas ir civilinius objektus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 274 950 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 950 karių, įskaitant 480 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 644 Rusijos tankus (+6 per pastarąsias 24 val.), 8 891 (+8) šarvuotąją kovos mašiną, 6 177 (+40) artilerijos sistemas, 785 (+4) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 528 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 690 (+20) automobilių, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 858 (+8) dronus, 912 (+1) specialiosios technikos vienetų ir 1 517 (+38) sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

ISW: Ukraina pralaužė pagrindinę rusų gynybos liniją ZaporižiojeUkrainos tankai ir kiti šarvuočiai jau veikia į pietus nuo paskutinės pagrindinės okupantų gynybinės linijos, kurią šiuo metu Zaporižios srityje laužo Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Tai praneša JAV karo studijų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi rugsėjo 21 d. nufilmuota medžiaga. Kaip minėta, jie rodo, kad gynybos pajėgų šarvuočiai pajudėjo į pietus nuo priešo prieštankinių apkasų ir vadinamųjų „drakono dantų“, kurie yra trijų lygių gynybos dalis. Pasak ekspertų, tai pirmas užfiksuotas atvejis, kai Ukrainos karių šarvuočiai panaudojami už trijų lygių okupantų gynybos linijos. Tai rodo, kad ukrainiečiai pakankamai pažeidė pirmąsias dvi šio ešelono linijas, kad jų technika ten galėtų patekti.

JAV perduos Ukrainai naują karinės paramos paketąJAV vyriausybė paskelbė apie naują karinės paramos paketą Ukrainai, kuriame yra daugiau oro gynybos priemonių, tačiau nėra raketų ATACMS, kurių Kyjivas norėjo.Pranešama, kad naujojo paketo vertė siekia apie 325 mln. JAV dolerių (305,1 mln. eurų). Pasak JAV gynybos departamento, jis, be kita ko, apima artilerijos amuniciją ir sistemas priešo oro antskrydžiams atremti.Vašingtonas apie naują karinę paramą paskelbė JAV sostinėje viešint Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.Ukrainos lyderis savo viešnagės metu susitiko su JAV Kongreso nariais, gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu ir prezidentu Joe Bidenu, V. Zelenskiui siekiant užsitikrinti paramą kovai su Rusija, pastebėjus ženklų, kad kai kurie respublikonai pradeda skeptiškai vertinti išlaidas Ukrainos reikmėms.Ukrainos prezidentas karinės įrangos klausimu turėjo konkrečių prašymų ir ypač norėjo raketų ATACMS, tačiau jos naujajame paramos pakete neminimos.JAV nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios, Vašingtono duomenimis, jau yra perdavusios Kyjivui karinės paramos už 43,9 mlrd. JAV dolerių.

Zelenskis atvyko iš anksto neskelbto vizito į KanadąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kanadą.Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai pranešė Kanados ministro pirmininko kabinetas.Pažymima, kad vizito metu Zelenskis susitiks su Kanados vyriausybės nariais ir taip pat kalbės šalies parlamente. Po to jis vyks į Torontą, kur „susitiks su Kanados verslo lyderiais, siekdamas sustiprinti privataus sektoriaus investicijas į Ukrainos ateitį.„Kanada kartu su savo sąjungininkais ir partneriais ir toliau stovės šalia Ukrainos žmonių tiek, kiek reikės. Glaudžiai bendradarbiaudami didinsime ekonominį spaudimą Putino režimui, kol jis pradės gerbti teritorinį vientisumą ir Ukrainos suverenitetą“, – pabrėžė Kanados vyriausybės vadovo biuras.

Zelenskis: Ukraina kartu su JAV gamins modernius ginklusUkraina kartu su JAV gamins modernius ginklus, įskaitant oro gynybos sistemas.„Ilgalaikis susitarimas – dirbsime kartu, kad Ukraina kartu su Amerika gamintų reikiamą ginkluotę. Tai naujas mūsų vienybės lygmuo. Bendra gamyba gynybai su JAV yra istorinis dalykas“, – sakė Ukrainos prezidentas.Šalies vadovo teigimu, bendradarbiavimas suteiks Ukrainai naują pramonės bazę ir naujas darbo vietas.„Ruošiamės kartu su JAV sukurti naują gynybos ekosistemą, kad gamintume ginklus, kurie kartu dar labiau sustiprintų laisvę ir gyvybės apsaugą. Tai turės pasaulinių teigiamų rezultatų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

Bidenas: pirmieji „Abrams“ tankai Ukrainą pasieks kitą savaitęJAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad pirmieji amerikiečių tankai „Abrams“ atvyks į Ukrainą kitą savaitę.Per susitikimą su Zelenskiu Bidenas paskelbė apie naują pagalbos Ukrainai paketą, į kurį bus įtraukta daugiau artilerijos, amunicijos ir prieštankinių ginklų, praneša CNN.Kalbėdamas apie naujai paskelbtą pagalbą, Bidenas išsamiai apibūdino Ukrainos karinę paramą vykstančioje kovoje su Rusijos invazija.„Šiandien patvirtinau kitą Amerikos saugumo pagalbos Ukrainai dalį, įskaitant daugiau artilerijos, daugiau amunicijos, daugiau prieštankinių ginklų, o kitą savaitę Ukrainai bus pristatyti pirmieji amerikiečių tankai „Abrams“, – sakoma Bideno išplėstiniame dvišaliame pranešime.„Mes taip pat orientuojamės į Ukrainos oro gynybos pajėgumų stiprinimą, kad apsaugotume svarbiausią infrastruktūrą, kuri tiekia šilumą ir šviesą šalčiausiomis ir tamsiausiomis metų dienomis“, – pridūrė jis.Bidenas optimistiškai vertina amerikiečių paramą šaliai atremiant Rusijos karių puolimą.

Zelenskis atvyko į Baltuosius rūmusJAV prezidentas Joe Bidenas pasveikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Baltuosiuose rūmuose Vašingtone, o Ukrainos lyderis ruošiasi tolimesnėms deryboms po įtemptos dienos susitikimų.Ukrainos prezidentas jau anksčiau lankėsi Pentagone ir Kapitolijaus kalvoje, kur susitiko su aukštais kariniais pareigūnais ir senatoriais.J. Bidenas ir pirmoji ponia Jill Biden pasveikino prezidentą V. Zelenskį ir jo žmoną Oleną Zelenską, o du pasaulio lyderiai paspaudė vienas kitam ranką, o po to nusifotografavo.Tikimasi, kad J. Bidenas netrukus paskelbs apie naujausią karinį paketą, kurį jo šalis pateiks Ukrainai, į kurį bus įtraukta daugiau oro gynybos sistemų, tačiau nebus ATACMS.Tikimasi, kad į tą paketą bus įtraukta kasetinė amunicija, kaip ir daugiau šaudmenų, skirtų Amerikoje pagamintoms HIMARS sistemoms.

Erdoganas: nesutinku su neigiamu požiūriu į PutinąTurkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas pareiškė nesutinkantis su neigiamu kitų lyderių požiūriu į Rusijos kolegą Vladimirą Putiną, anksčiau jį citavo Turkijos transliuotojai.„Lyderiai ir ministrai pirmininkai turi neigiamą požiūrį į Putiną“, – sakė jis."Žinoma, mes nesilaikome ir neatspindime šios pozicijos. Taip pat nemanau, kad šie požiūriai yra teisingi, nes Rusija nėra įprasta šalis“, - pridūrė jis.Jis taip pat gyrė Maskvos, kaip pasaulio lyderės, vietą.„Kalbant apie grūdų gamybą, Rusija šiuo metu yra viena iš nedaugelio šalių pasaulyje. Dabar negalima nepaisyti tokios šalies“, - sakė jis.NATO narė Turkija siekė palaikyti gerus santykius ir su Maskva, ir su Kijevu po to, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą, o R. T. Erdoganas palaiko glaudžius asmeninius santykius su V. Putinu.

Pakomentavo naujausią Rusijos smūgį OdesaiRusijos kariuomenė smogė rekreacinei infrastruktūrai Odesos regione, teigė Odesos regioninės administracijos vadovas Olegas Kiperis. Jis sakė, kad dėl vakarinės raketų atakos regione buvo pažeistas Belgorodo-Dniestro rajonas.„Deja, rekreacinei infrastruktūrai yra smūgis. Vietoje kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas. Tarp civilių aukų nėra“, – rašė regiono vadovas. Jis nenurodė, apie kokį objektą kalba.Anksčiau Ukrainos oro pajėgos paskelbė, kad rusai paleido „Onyx“ viršgarsines kruizines raketas Odesos regiono kryptimi. Vietos naujienų kanalai pranešė apie sprogimus.

Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius: mieste viskas ramu, vyksta pratybosRusijos paskirtas aneksuoto Sevastopolio miesto vadovas Michailas Razvožajevas sakė, kad mieste tęsiasi karinės pratybos. Taip jis pakomentavo vietos gyventojų pranešimus, kad mieste girdėjosi sprogimai.„Pietiniame ir šiauriniame bangolaužiuose, maždaug iki 20.30 val., mūsų laivynas vykdo PPDO [kovos su povandeniniu sabotažu paramos] mokymus, įskaitant šaudymą iš įvairių rūšių ginklų. Mieste viskas ramu“, – rašė M. Razvozhajevas.Ketvirtadienio vakarą keli vietos „Telegram“ kanalai rašė apie galingus sprogimus Sevastopolyje. Taip pat buvo nuotrauka, kurioje matyti dūmų debesys virš miesto.

Baltieji rūmai: Bidenas praneš apie oro gynybos ginklus Ukrainai, bet raketų ATACMS neduosKetvirtadienį, per prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą, JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbs apie naujus oro gynybos ginklus Ukrainai, bet kol kas neduos Kyjivui ilgojo nuotolio raketų ATACMS, pranešė Baltieji rūmai.„Prezidentas J. Bidenas šiandien paskelbs apie naują karinės pagalbos paketą, apimantį reikšmingus oro gynybos pajėgumus padėti Ukrainai“, – per spaudos konferenciją sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Ukrainoje leidžiama rašyti „rusija“ iš mažosios raidės: tai nebus laikoma klaidaŽodžių „rusija“, „maskva“ ir pan. rašymas iš mažosios raidės neoficialiuose tekstuose Ukrainoje nebus laikomas klaida.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionaline valstybinės kalbos standartų komisija.Komisija pažymėjo, kad pavadinimų „rusijos federacija“, „rusija“, „maskva“, „maskovija“, „maskvos carystė“, „rusijos imperija“, „rusijos federacijos valstybės dūma“ ir panašių terminų rašymo iš mažosios raidės galima nekvalifikuoti kaip nukrypimo nuo ukrainiečių kalbos normų neoficialiuose tekstuose.Portalas primena, kad Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija leidžia moksleiviams neiti į mokyklą, jeigu jie po naktinių rusų atakų yra fiziškai ir psichologiškai išsekę.

Lenkijos prezidentas: premjero žodžiai apie ginklus Ukrainai buvo neteisingai suprastiLenkijos Prezidentas Andrzejus Duda sakė, kad ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio žodžiai apie ginklų tiekimo Ukrainai nutraukimą buvo neteisingai suprasti, skelbia BBC.M. Morawieckis trečiadienį sakė, kad Lenkija nebeduoda savo ginklų Ukrainai, nes pati sparčiai apginkluoja savo kariuomenę. Šie žodžiai buvo pasakyti vykstant konfliktui tarp Kijevo ir Varšuvos dėl Ukrainos grūdų tiekimo.Tačiau, pasak naujienų agentūros AFP, A. Duda ketvirtadienį sakė, kad M. Morawieckis žodžiai nereiškia, kad bus visiškai nutrauktas ginklų Ukrainai tiekimas.„Morawieckio žodžiai buvo interpretuoti pačiu blogiausiu įmanomu būdu. Mano nuomone, premjeras turėjo omenyje, kad mes neperduosime Ukrainai naujų ginklų, kuriuos dabar perkame lenkų kariuomenės modernizavimui“, – A. Duda sakė Lenkijos transliuotojui TVN24.

Buvęs Lenkijos URM vadovas Sikorskis: man dėl jų gėdaBuvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis griežtai sukritikavo pastaruosius Lenkijos valdžios veiksmus Ukrainos atžvilgiu, pažymėdamas, kad jie naudingi Kremliui.Be kita ko, jis pasmerkė Lenkijos vyriausybės sprendimą uždrausti Ukrainos grūdų importą, teigdamas, kad šalies valdžia įsivėlė į konfliktą, neieškodama konstruktyvių sprendimų.„Galima susitarti su Slovakija. Galima organizuoti transportą ir gauti Europos paramą brangesniam sausumos tranzitui per Europos Sąjungą. Tačiau vyriausybė puola Europos Sąjungą ir puola Ukrainą, kovojančią dėl savo egzistencijos. Tai kelia pasipiktinimą. Man gėda“, – interviu radijo stočiai RMF24 sakė R. Sikorskis.Politikas taip pat pakomentavo veiksmus, kurių ėmėsi Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Ji išsikvietė Ukrainos ambasadorių dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kuriame šis kritikavo Lenkijos draudimą įvežti ukrainietiškus grūdus.„Man susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu mes dažniau išsikviečiame Ukrainos, o ne Rusijos ambasadorių, ir tai man labai nepatinka. Juk Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą, o ne Ukraina", - sakė R. Sikorskis.Komentuodamas V. Zelenskio žodžius, kad Lenkija „padeda ruošti sceną Maskvos aktoriui“, eksministras pažymėjo, jog galima suprasti tam tikrą Ukrainos prezidento griežtumą, nes jis kovoja dėl savo tautos egzistencijos prieš pranašesnes Rusijos pajėgas.„Mes turime jį užjausti, kai jis kartais nueina per toli. Ir tai nėra dingstis tarptautinėms paskaloms, griaunančioms Lenkijos reputaciją“, - teigė R. Sikorskis.Jis taip pat sukritikavo Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija nebetieks Ukrainai ginklų.„Putinas tai girdi ir pradeda tikėtis, kad gali laimėti šį karą. Net jei tai būtų tiesa, net jei paaiškėtų, kad mūsų sandėliai beveik tušti, kodėl jis (M. Morawieckis) tai sako?... Jie grįžo prie savo nacionalizmo, kuris gali brangiai kainuoti Lenkijai, nes vienintelis nugalėtojas šioje situacijoje bus Putinas“, – pažymėjo politikas.Kaip žinoma, Slovakija, Lenkija ir Vengrija, nepaisydamos Europos Komisijos sprendimo, įvedė Ukrainos žemės ūkio produktų importo draudimą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad tokiais veiksmais Lenkija „ruošia sceną Maskvos aktoriui“.Reaguodama į šiuos žodžius, Lenkijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Ukrainos ambasadorių ir pareiškė jam protestą.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per spaudos konferenciją Lenkijos žiniasklaidai Niujorke, aiškindamas Varšuvos sprendimą įvesti vienašališkus Ukrainos žemės ūkio produktų importo ribojimus, palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi, kuris ir kitus gali nutempti į dugną.

Ukrainos žiniasklaida: Sevastopolyje girdimi sprogimaiUkrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“, remdamasis vietos gyventojais, pranešė, kad Rusijos aneksuotame Sevastopolyje girdėti stiprūs sprogimai.Apie galingus sprogimus mieste praneša ir vietos „Telegram“ kanalai, rašo BBC.Kai kuriuose iš jų skelbiamos nuotraukos, kuriose matyti virš miesto tvyrantis dūmų debesis.Rusijos paskirta Sevastopolio ir Krymo valdžia kol kas nekomentavo duomenų apie sprogimus mieste.https://t.me/nexta_live/62242

Odesos regionui – naujas rusų raketų smūgis Rusija sudavė naują raketinį smūgį Odesos regionui. Informacijos apie pasekmes kol kas nėra, informuoja BBC.Prieš 19 val. Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė, kad rusai Odesos srities kryptimi paleido viršgarsines sparnuotąsias raketas „Onyx“.Vietos naujienų kanalai pranešė apie sprogimus.Tuo pat metu srities administracijos vadovas Olegas Kiperas paragino dar to nepadariusius Belgorodo-Dnestrovsko rajono (į vakarus ir pietus nuo Odesos) gyventojus slėptis slėptuvėse.

Zelenskis Ukrainos valstybiniu ordinu apdovanojo NausėdienęUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis valstybiniu Ukrainos apdovanojimu – I laipsnio Kunigaikštienės Olgos ordinu – už reikšmingą asmeninį indėlį stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą bei Ukrainos valstybės populiarinimą pasaulyje apdovanojo Lietuvos pirmąją ponią Dianą Nausėdienę, praneša Prezidentūra.Pasak Prezidentūros, prasidėjus karui Ukrainoje D. Nausėdienė ėmėsi lyderystės telkiant pagalbą nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms, ypač moterims ir vaikams. Kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska Lietuvos prezidento sutuoktinė inicijavo Ukrainos centro Vilniuje steigimą, kuris tūkstančiams ukrainiečių tapo saugiu prieglobsčiu.ELTA primena, kad D. Nausėdienė antradienį Niujorke dalyvavo 78-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) renginyje „Kova už ateitį: Ukrainos vaikai kare“, kurį organizavo O. Zelenska.Pirmoji ponia renginio metu pabrėžė, kad demokratinis pasaulis privalo padaryti viską, kad sustabdytų Rusijos pradėtą karą, kuriame Ukrainos vaikai yra žudomi, žalojami, prievartaujami fiziškai, moraliai ir ideologiškai, netenka teisės į saugią aplinką, visavertį švietimą, socialinį aprūpinimą, priverčiami palikti savo namus.„Turime tai sustabdyti, privalome sugrąžinti kiekvieną prievarta išvežtą vaiką, taip pat turime siekti griežtos atsakomybės už šiuos nusikaltimus“, – antradienį sakė D. Nausėdienė.2021 m. V. Zelenskis už išskirtinius nuopelnus Ukrainai ir jos žmonėms Jaroslavo Išmintingojo I laipsnio ordinu yra apdovanojęs Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą.

Zelenskio žinutė JAV: jei negausime pagalbos, pralaimėsime karąJAV senatorius Chuckas Schumeris ką tik kreipėsi į žiniasklaidą po Senato susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo „Sky News“. Senato daugumos lyderis teigė, kad vienas sakinys, kurį per privatų susitikimą pasakė V. Zelenskis, apibendrino Ukrainos žinią: „Jei negausime pagalbos, pralaimėsime karą“. Tai griežta žinia, kuri sutelks dėmesį. Ji atspindi karo padėtį ir tai, kas, Ukrainos nuomone, yra pastatyta ant kortos, sakė senatorius.

Rusai visą dieną atakuoja Chersono sritį – šeši žmonės žuvo, devyni sužeistiKetvirtadienį Chersono srityje per rusų apšaudymus jau žuvo šeši civiliai, o dar devyni buvo sužeisti.Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos generalinio prokuroro biuras apie tai informavo „Telegram“ kanale.Chersono srities prokuratūrai vadovaujant, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).Tyrėjų duomenimis, rugsėjo 21 d., apie 11 val. 45 min., okupantai rusai smogė aviacijos smūgį Beryslavo rajono Tiahinkos kaimui. Buvo sugriauta ir apgadinta privačių namų ir ūkinių pastatų.Apie 12 val. įsibrovėliai apšaudė Lvovės kaimą. Buvo mirtinai sužeista vietos gyventoja.14 val. Rusijos kariškiai atakavo Darjivkos bendruomenę. Jie pataikė į privatų namą, jo savininkas žuvo.Priešas taip pat smogė kelis smūgius Bilozerkos bendruomenei, preliminariais duomenimis, iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Per apšaudymą nukentėjo šeima: žuvo vyras, jo žmona ir motina buvo sužeistos, moterys nugabentos į ligoninę.„16 val. 30 min. duomenimis, ketvirtadienį Chersono srityje dėl priešo apšaudymų šeši civiliai žuvo, o dar devyni buvo sužeisti“, – pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras.https://t.me/olexandrprokudin/1367

Du trečdaliai ukrainiečių turi artimųjų fronteRugsėjo mėnesį 65 proc. ukrainiečių pareiškė, kad tarp jų artimųjų yra žmonių, kurie nuo 2022 metų vasario 24 d. kovojo ar kovoja fronte.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reitingas“ surengtos apklausos rezultatais.Be to, 49 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad turi artimų giminaičių, dalyvavusių karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje 2014–2021 m. m.Sociologai fiksuoja aukščiausius pasitikėjimo kariškiais rodiklius: 94 proc. ukrainiečių pasitiki Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, 94 proc. – dabar vykstančio karo veteranais, 93 proc. – 2014-2021 m. m. antiteroristinės operacijos veteranais.Apklausa buvo surengta 2023 metų rugsėjo 5-7 dienomis visoje Ukrainoje, išskyrus laikinai okupuotas Krymo ir Donbaso teritorijas, taip pat teritorijas, kuriose tyrimo metu nebuvo Ukrainos mobiliojo ryšio. Joje dalyvavo 1000 respondentų. Galima paklaida – ne daugiau kaip 3,1 proc.Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, šiuo metu saugumo ir gynybos sektoriaus veiklą įvairiose struktūrose užtikrina daugiau kaip milijonas žmonių. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas buvo mobilizuota 700 tūkst. žmonių, į Ukrainos valstybinę sienos apsaugos tarnybą – 60 tūkst., į Ukrainos nacionalinę gvardiją – 90 tūkst., į Ukrainos nacionalinę policiją – 100 tūkst. žmonių.

Nepaisant Rusijos blokados, Stambulą pasiekė pirmasis Ukrainos laivas su grūdaisUkrainos laivas su grūdais, pirmasis išplaukęs nuo tada, kai Rusija liepą atnaujino Juodosios jūros blokadą, ketvirtadienį pasiekė Stambulą, pranešė jūrų eismo stebėtojai.Ukrainos pareigūnai sakė, kad su Palau vėliava plaukiojantis laivas „Resilient Africa“, vežantis 3 tūkst. tonų kviečių, antradienį išplaukė iš Ukrainos Čiornomorsko uosto. Pasak jūrų eismo tinklalapių, krovinys skirtas Izraeliui.Tai - pirmoji sėkminga kelionė per Juodąją jūrą po Rusijos pasitraukimo iš Jungtinių Tautų remiamo susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto. Ukraina išbando naują jūrų kelią, vengdama tarptautinių vandenų, maršrutas eina NATO narių Bulgarijos ir Rumunijos kontroliuojamais vandenimis. Anksčiau Ukraina šiuo maršrutu jau sėkmingai pasiuntė kelis krovininius laivus, kurie negabeno Ukrainos grūdų.Šios kelionės tapo saugesnės, kai Rusija buvo priversta atitraukti savo karo laivus po sėkmingų Ukrainos raketų smūgių į Kremliaus kontroliuojamą Krymo pusiasalį, kur įsikūręs Maskvos Juodosios jūros laivynas.Atsisakiusi grūdų sandorio, Rusija sustiprino atakas prieš Ukrainos Juodosios jūros uostų infrastruktūrą.

„Belaruski Gajun“ identifikavo Rusijoje sudužusį naikintuvą Su-34Trečiadienį, rugsėjo 20-ąją, Rusijos Voronežo srityje nukrito naikintuvas Su-34. Šis lėktuvas septynis mėnesius buvo Baltarusijos teritorijoje.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu „Belaruski Gajun“.Kanalo duomenimis, lėktuvo registracijos numeris - RF-95806, borto numeris – 05.Būtent šis naikintuvas buvo Baltarusijos teritorijoje septynis mėnesius. Kartu su kitais Rusijos naikintuvais Su-34 orlaivis paliko Baranovičių aerodromą rugpjūčio 5 d.„Negana to, šis naikintuvas buvo pastebėtas Baltarusijoje ir iki 2023 metų. Pavyzdžiui, dar 2015 metais jis treniravosi Mačuliščių aerodrome gegužės 9-osios parado išvakarėse“, – priduria „Belaruski Gajun“.Pagal preliminarią versiją, avarijos priežastis – techninis važiuoklės stovo gedimas.Anot Rusijos propagandinės žiniasklaidos, lėktuvo įgula esą spėjo katapultuotis, vėliau ji buvo evakuota.Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios priešas naudoja Baltarusijos teritoriją atakoms prieš Ukrainą, pažymi „rbc.ua“.https://t.me/Hajun_BY/7369

Švedija perdavė Ukrainai 10 tankų „Strv 122“Švedija šiais metais perdavė Ukrainai 10 tankų „Strv 122“, taip pat parengė jų įgulas. Kovos mašinos jau yra mūšio lauke.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Švedijos armijos štabo operatyvinio skyriaus viršininku Matsu Ludvigu.„Atidavėme jiems viską, ką galėjome, gerą techniką ir geras žinias. Dabar linkime jiems visokeriopos sėkmės vaduojant savo šalį", – sakoma pareiškime.Pažymima, kad kiek daugiau nei 30 metų šie tankai sudarė Švedijos mechanizuotųjų brigadų stuburą. Dabar Ukrainos kariuomenė turi dešimt šių tankų su Švedijos kariuomenės parengtomis įgulomis kovai už savo šalies išvadavimą.Pasak M. Ludvigo, 2023 metų vasario 24-ąją, per Rusijos plataus masto invazijos metines, buvo pristatytas politinis sprendimas, kad Švedija  padovanos Ukrainai apie dešimt tankų.Švedijos kariuomenės štabe jau buvo ruošiamasi tokiam sprendimui, įskaitant Ukrainos kariškų mokymą valdyti šiuos tankus.Tai pagrindinis Švedijos kovinis tankas, licencijuotas vokiško tanko „Leopard 2“ variantas, kurio konstrukcijoje padaryta įvairių pakeitimų. Pagrindinė tanko ginkluotė yra 120 mm lygiavamzdis pabūklas „Rheinmetall L44“. Jis gali šaudyti šarvamušiais ir universaliais kumuliatyviniais sviediniais.

Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas neigia, kad Volodymyras Zelenskis Niujorke dalyvavo bendrame susitikime su Lenkijos ir Lietuvos prezidentais. Anksčiau Ukrainos žiniasklaida skelbė, kad toks susitikimas įvyko.

Zelenskio užduotis Vašingtone – atremti karo nuovargįKetvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną antrojo per karą vizito, siekdamas naujos pagalbos kovoje su įsibrovėliais iš Rusijos, nors tarp JAV įstatymų leidėjų ryškėja karo nuovargis.Po dar vienos naktį Rusijos surengtos raketų atakų bangos prieš jo šalį V. Zelenskis anksti ketvirtadienį socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad jis ir jo žmona „atvyko į Vašingtoną“ ir kad oro gynyba yra vienas svarbiausių jo prioritetų JAV sostinėje.45 metų lyderis Baltuosiuose rūmuose susitiks derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu, vėliau lankysis Pentagone. Tačiau bene svarbiausias susitikimas greičiausiai bus su respublikonų ir demokratų lyderiais JAV Kongrese, galinčiame užblokuoti naują milijardų dolerių pagalbos paketą Kyjivui.Baltieji rūmai pareiškė, kad Ukrainos lyderio vizitas vyksta „tikrai kritišku metu“, kai lėtas Ukrainos puolimas ir kova su Rusijos pajėgomis žada nusitęsti į rudenį.V. Zelenskis atvyko iš Niujorko, kur dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir ragino pasaulį tvirtai stovėti kartu su Ukraina prieš „genocidą vykdančią Rusiją“. Jis prašė amerikiečių ir toliau teikti paramą. Nuo 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos invazijos Vašingtonas perdavė Ukrainai karinės pagalbos daugiau nei už 43 mlrd. JAV dolerių.„Esame finišo tiesiojoje“, – antradienį CNN sakė V. Zelenskis.Sprendimas dėl raketų dar nepriimtasVis dėlto jo kelionė į Vašingtoną labai skiriasi nuo pirmojo vizito 2022 m. gruodį, kai jis atskrido slapta ir buvo sutiktas kaip didvyris Baltuosiuose rūmuose bei ant Kapitolijaus kalvos.Šį kartą tvyro vis daugiau abejonių dėl tolesnės JAV pagalbos Ukrainai, griežtos linijos respublikonai sako nepritarsiantys finansavimui, kad užkirstų kelią JAV vyriausybės uždarymui, jei į jį bus įtraukta pagalba Ukrainai.J. Bidenas žada remti Kyjivą, kad ir kas būtų, tai diktuoja ir jo 2024 m. perrinkimo kampanija, per kurią jis nori pabrėžti savo lyderystę pasaulyje.Pasak JAV pareigūnų, JAV prezidentas ir pirmoji ponia Jill Biden Baltuosiuose rūmuose pasveikins V. Zelenskį ir jo žmoną Oleną Zelenską, vėliau Ovaliajame kabinete vyks abiejų lyderių derybos akis į akį. J. Bidenas tikisi išgirsti apie „perspektyvą mūšio lauke tiesiogiai iš Ukrainos vyriausiojo vado“, sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.Neatmetama, kad bus aptartas V. Zelenskio prašymas dėl didesnio nuotolio raketų ATACMS, galinčių smogti iki 300 kilometrų atstumu, tačiau sprendimas dar nepriimtas, pridūrė J. Kirby. „Prezidentas kalbėsis su prezidentu V. Zelenskiu apie jo poreikius ir apie tai, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos toliau patenkins šiuos poreikius“, – sakė jis.Antradienį kalbėdamas Jungtinėse Tautose J. Bidenas perspėjo neapleisti Ukrainos. „Rusija tiki, kad pasaulis pavargs ir leis jai be pasekmių vykdyti žiaurumus Ukrainoje“, – sakė jis.J. Bideno perspėjimas nuskambėjo dieną prieš tai, kai Lenkija, kilus ginčui dėl grūdų eksporto, pareiškė nebeginkluosianti Ukrainos. Ketvirtadienį ji patikslino, kad įvykdys esamus ginklų tiekimo sandorius.Koks planas?V.  Zelenskio taip pat laukia sudėtinga užduotis įtikinti Kongresą, kuriame Ukraina yra dramos dėl gresiančio vyriausybės uždarymo įkaitė. Griežtosios linijos respublikonų įstatymų leidėjai sulaiko Baltųjų rūmų reikalavimą į biudžeto projektą įtraukti dar 24 mlrd. dolerių karinei ir humanitarinei pagalbai Kyjivui.Abejonių turi net nuosaikesni respublikonai. „Koks pergalės planas? Manau, kad būtent tai nori žinoti Amerikos visuomenė“, – šią savaitę sakė Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas Kevinas McCarthy.Kai kurie sako, kad geriau būtų pinigus išleisti JAV sienos apsaugai, taip pat nerimaujama dėl Kyjivo kontrpuolimo tempo ir korupcijos Ukrainoje, kad pinigai nenueitų veltui.Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, kitų metų kandidatas mesti iššūkį J. Bidenui, sakė, kad pinigus būtų geriau išleisti namuose, ir prognozavo, jog galiausiai triumfuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriuo jis žavisi.

Rusai paleido valdomas aviacines bombas į kaimą Chersono srityje, žuvo moterisOkupantai rusai ketvirtadienį paleido valdomas aviacines bombas į Chersono srities Beryslavo rajono Lvovės kaimą, žuvo 63 metų amžiaus moteris.Tai „Telegram“ kanale pranešė Beryslavo rajono karinės administracijos vadovas Volodymyras Litvinovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Jis pažymėjo, kad rusų aviacija atakavo Beryslavo rajoną.„Okupantai į Lvovės kaimą paleido valdomas aviacines bombas, pataikė į privatų gyvenamąjį namą. Deja, 63 metų moteris buvo mirtinai sužeista“, - sakoma pranešime.Kaip jau buvo pranešta, naktį į ketvirtadienį, apie 3 val. 40 min., Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono gyvenamuosius rajonus.

Per Rusijos ataką Ukrainoje apgadinta „Pepsi“ gamyklaPer Rusijos ataką prieš Ukrainą ketvirtadienį Kyjivo srityje smarkiai apgadinta „Pepsi“ gamykla.Ukrainos gynybos ministerija socialiniame tiksle X paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuotos atakos pasekmės. „Pepsi“ yra karo rėmėjų sąraše, nes vis dar veikia Rusijoje. Už raketą, kuri sunaikino jų objektą, jie patys sumokėjo, mokėdami mokesčius Rusijoje“, – komentuoja Ukrainos ministerija.https://twitter.com/DefenceU/status/1704784431813111822?ref_src=twsrc%5Etfw

Skelbiama apie Ukrainos smūgį slaptai rusų bazei Melitopolyje: sužeista dešimtys priešo karininkų Prieš keletą dienų Ukrainos saugumo tarnyba ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis apšaudė laikinai okupuotame Melitopolyje įsikūrusią slaptą Rusijos bazę, Ukrainos žiniasklaidai pranešė šalies saugumo tarnyboje dirbantys šaltiniai. Pažymima, kad atakos metu buvo sužeistas štabo viršininkas ir Rusijos 58-osios armijos vadas. Ši armija kariauja Zaporižios kryptimi. Taip pat nukentėjo dar keliasdešimt rusų karininkų, apie dešimt iš jų jau žuvo. Kaip sakė anonimu likti panoręs pašnekovas, iš pradžių Ukrainos saugumo tarnyba išsiaiškino, kad okupantai savo štabą įrengė vietos variklių gamykloje. Šią informaciją perdavė kareiviams, o paskui kartu su jais atakavo taikinį. Kiek anksčiau šaltiniai skelbė, kad šią naktį Ukraina smogė kariniam aerodromui Kryme. Ukrainos kariuomenės komunikacijos departamentas pranešime patvirtino šią informaciją. https://t.me/RBC_ua_news/66531

Žiniasklaida: kas penktas mobilizuotas rusas neišgyvena ir dviejų mėnesių nuo šaukimo gavimo dienosPer metus, praėjusius nuo „dalinės“ mobilizacijos paskelbimo Rusijoje dienos, fronte, kaip rodo statistika, kas penktas rusas neišgyveno ir dviejų mėnesių nuo šaukimo gavimo momento.Kas penktas mobilizuotasis išgyveno mažiau kaip du mėnesius, rašo leidinys „Važnyje istorii“, kuriuo remiasi UNIAN.Žurnalistai, remdamiesi atvirais duomenimis ir žiniasklaidos pranešimais, sudarė 1,9 tūkstančio žuvusių mobilizuotų rusų, kurių mirties data buvo žinoma, sąrašą. Beveik 20 proc. jų išgyveno mažiau nei du mėnesius nuo tos dienos, kai buvo pašaukti į armiją. Daugiau kaip pusė mobilizuotųjų žuvo per pirmuosius penkis mėnesius fronte.Jauniausiam žinomam žuvusiajam buvo 19 metų, vyriausiajam – 62 metai. Daugiau kaip pusė žuvusiųjų buvo 30–45 metų amžiaus.Masiškiausios mobilizuotų rusų žūties vieta buvo stovykla netoli Makijivkos, kuri 2023 metų sausio 1-osios naktį buvo apšaudyta. Tą naktį, kaip apskaičiavo žurnalistai, žuvo mažiausiai 139 vyrai, mobilizuoti iš Samaros srities. Rusijos gynybos ministerija pripažino 89 žmonių žūtį ir apkaltino pačius mobilizuotuosius, kurie, nepaisydami draudimo, naudojosi mobiliaisiais telefonais, o tai leido nustatyti jų buvimo vietą.Daugiau kaip 200 kariškių, žuvusių per metus nuo mobilizacijos paskelbimo, buvo iš Sverdlovsko srities. Šis regionas, kaip rašo leidinys, sulaukė daugiausia pranešimų apie žuvusiuosius.Bet, skaičiuojant pagal šaukiamojo amžiaus vyrų skaičių, šioje kraupioje statistikoje pirmauja Čiukčija, o antrąją vietą užima Buriatija, kur gauta daugiau kaip šimtas pranešimų apie žuvusiuosius.Kaip pažymi žurnalistai, beveik kiekviename Rusijos regione jau yra palaidotas bent vienas mobilizuotasis.2022 metų rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl dalinės mobilizacijos šalies teritorijoje. Iš viso buvo planuojama mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių. Tada rusai masiškai plūstelėjo į kitas šalis.Maždaug po mėnesio Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad mobilizacija baigta, tačiau mobilizacinė veikla Rusijoje nenutrūko.Ukrainos žvalgyba prognozuoja naują mobilizacijos bangą Rusijoje. Pasak Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Kyrylo Budanovo, Rusijoje gali būti papildomai mobilizuota 450 tūkst. žmonių. Kartu jis pabrėžė, kad visus šiuos mėnesius tęsėsi paslėpta mobilizacija, kurios metu kas mėnesį buvo pašaukiama apie 20 tūkst. rusų.

Ukraina patvirtino smūgį kariniam aerodromui Kryme Ketvirtadienį Ukraina pranešė smogusi kariniam aerodromui Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje, tai – naujausia ataka Juodosios jūros teritorijoje, kurią Kyjivas pažadėjo atsiimti. „Rugsėjo 21-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos surengė kombinuotą puolimą prieš okupantų karinį aerodromą netoli Sakų miesto laikinai okupuotame Kryme“, – sakoma kariuomenės komunikacijos departamento pranešime socialinėje žiniasklaidoje. Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje SBU, kurios pajėgos dalyvavo atakoje, sakė, kad atakos metu aerodrome buvo daugiau kaip dešimt karo lėktuvų ir priešraketinės gynybos sistema „Pancir“. Aerodrome taip pat buvo bepiločių orlaivių, kuriais Rusija puola Ukrainą, operatorių mokymo centras, sakė šaltinis ir pridūrė, jog „padaryta rimta žala okupantų įrangai“. Pasak šaltinio, Ukraina panaudojo dronus, kuriais užvertė Rusijos oro gynybą, o paskui paleido sparnuotąsias raketas „Neptūnas“. „Okupantai negali jaustis saugūs okupuotame pusiasalyje“, – pridūrė šaltinis. Rusija 2014 m. atplėšė Krymą nuo Ukrainos ir aneksavo. Kyjivas žada atkovoti pusiasalį. https://t.me/uniannet/112105

Lenkija: pristatysime Ukrainai ginklus, dėl kurių sutarta anksčiauLenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris sako, kad Lenkija Ukrainai tiekia tik tuos ginklus ir šaudmenis, dėl kurių buvo susitarta anksčiau.„Kalbant apie ginklų ir šaudmenų tiekimą, Lenkija laikosi anksčiau sudarytų susitarimų“, – sakė jis naujienų agentūrai PAP.Jis pridūrė, kad Kyjivas padarė „keletą visiškai nepriimtinų pareiškimų ir diplomatinių gestų“.„Tokių nepagrįstų veiksmų Lenkija netoleruoja“, – pridūrė atstovas spaudai.

A. Baerbock: sprendimas dėl raketų „Taurus“ Ukrainai dar nepriimtasVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nutylėjo, ar, JAV perdavus Ukrainai valdomų raketų ATACMS, padidėtų tikimybė, kad Vokietija taip pat įsipareigos perduoti sparnuotųjų raketų „Taurus“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką reikalauja tiek Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“, tiek JAV gamybos ATACMS sistemos. Šie ginklai suteiktų Ukrainos kariuomenei naujų pajėgumų smogti taikiniams giliau į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.Interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF A. Baerbock sakė: „Tai yra labai specializuota technologinė įranga. Todėl mes patys turime labai atidžiai išnagrinėti, kaip tai gali būti panaudota“. Ji pridūrė, kad „šiuo metu mes aiškinamės tuos klausimus“.V. Zelenskis ketvirtadienį lankydamasis Baltuosiuose rūmuose turėtų pateikti savo argumentus JAV prezidentui Joe Bidenui. Šią savaitę V. Zelenskis, A. Baerbock ir J. Bidenas yra atvykę į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų debatuose.A. Baerbock sakė, kad supranta šio klausimo skubumą, tačiau pridūrė, kad „negali numatyti“, ką J. Bidenas ir V. Zelenskis nuspręs per derybas.

Ukraina gali netekti dar vienos svarbios sąjungininkės karinės paramosKyjivui svarstant, kaip reaguoti į Lenkijos pareiškimus apie stabdomą ginklų tiekimą, vis labiau būgštaujama, kad Ukraina gali netekti dar vienos svarbios sąjungininkės karinės paramos, rašo „Sky News“.Slovakijoje kitą savaitę vyks rinkimai, kuriuos gali laimėti favoritu laikomas buvęs premjeras Robertas Fico. Manoma, kad jo pergalė galėtų pakeisti Slovakijos santykius su Ukraina. Praėjusią savaitę politinio renginio metu R. Fico pažadėjo, kad triumfavęs sustabdytų ginkluotės tiekimą Kyjivui.„Mes esame taiki šalis, – pareiškė jis. – Ukrainai nepasiųsime nė vieno šovinio.“Slovakija šiuo metu tiekia ginkluotę ir siūlo Kyjivui stiprią politinę paramą. Tačiau R. Fico tvirtino, kad „jie vis tiek turės susėsti ir susitarti“. „Rusija niekada nepaliks Krymo ir savo kontroliuojamų teritorijų“, – kalbėjo politikas.Nepaisant visko, R. Fico pergalė negarantuota. Šiuo metu dauguma nenumatoma jokiai politinei partijai ir prognozuojamas sudėtingas koalicijos formavimo procesas.Vakarų diplomatai ir Ukrainos pareigūnai taip pat sako, kad tokia nedidelė šalis kaip Slovakija negali labai smarkiai pasipriešinti Europos Sąjungos (ES) ir NATO politikai.Tačiau 59-erių R. Fico Briuselyje ir kitur yra sukėlęs nuostabą, nes ėmėsi kritikuoti sankcijas Rusijai ir paragino suartėti su Maskva, kai pasibaigs karas. Be to, R. Fico yra pažadėjęs vetuoti Ukrainos narystę NATO. Atkartodamas plačiai atmetamą Maskvos retoriką, R. Fico taip pat yra pareiškęs, kad karas „prasidėjo 2014 m., kai Ukrainos naciai ir fašistai Donecke ir Luhanske pradėjo žudyti Rusijos piliečius“.Pasak keleto Vakarų diplomatų, šie jo komentarai yra sukėlę didelį susirūpinimą Slovakijos sąjungininkų gretose.

Dėl Ukrainos – naujas komentaras iš Lenkijos: neatmeta, kad pozicija gali keistisLenkijos valstybės turto ministras Jacekas Sasinas šį rytą neatmetė, kad nors Lenkija šiuo metu netiekia ginklų Ukrainai, jos pozicija gali keistis.„Šiuo metu yra taip, kaip sakė ministras pirmininkas, ateityje matysime“, – radijui „Radio Plus“ sakė jis J. Sasinas, komentuodamas šalies premjero pareiškimą, kad Lenkija nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms.

Naktį virš Ukrainos numuštos 36 Rusijos sparnuotosios raketosUkrainos oro gynybos daliniai naktį sunaikino 36 iš 43 Rusijos sparnuotųjų raketų, kurios buvo paleistos iš 10 strateginių bombonešių.Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.„2023 m. rugsėjo 21 d. naktį apie 3 val. 40 min. okupantai rusai atakavo Ukrainą iš oro paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kh-101/Kh-555/Kh-55“. Iš 10 strateginių bombonešių „Tu-95ms“ į vakarus nuo Engelso iš viso buvo paleistos 43 sparnuotosios raketos“, – pažymima įraše.Teigiama, kad rusai sviedinius paleido keliomis bangomis ir iš įvairių krypčių.Be to, anot oro pajėgų, apie 6 val. Rusijos pajėgos atakavo Charkivo miestą raketomis „S-300“. Įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos.

Chersone per rusų ataką žuvo mažiausiai du žmonėsRugsėjo 21 d. naktį Rusijos kariuomenės taikinyje atsidūrė Chersono gyvenamosios teritorijos.Tai tinkle „Telegram“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Rusai nusitaikė į bendrabučio pastatą, kol žmonės dar miegojo. Šiuo metu žinoma apie du žuvusius civilius“, – nurodė O. Prokudinas.Kaip teigiama, buvo hospitalizuota 61 m. moteris, kurios būklė yra sunki. Į ligoninę buvo išgabentos dar dvi 44 m. ir 57 m. moterys bei 49-erių vyras – visi jie patyrė vidutinio sunkumo sužalojimų. Įvykio vietoje medicinos pagalba taip pat buvo suteikta 81 m. moteriai.

Šaltiniai: Ukraina smogė aerodromui Kryme, okupantams padaryta didelė žala Šaltiniai teigia, kad Ukraina ketvirtadienio naktį surengė ataką prieš Sakų karinį aerodromą okupuotame Kryme, informuoja portalas nv.ua. Portalas remiasi šaltiniais Ukrainos saugumo tarnyboje. Teigiama, kad atakai buvo panaudoti dronai ir raketos „Neptun“, okupantų technikai padaryta didelė žala. Remiantis pašnekovų duomenimis, aerodrome buvo mažiausiai 12 karinių lėktuvų („Su-24“ ir „Su-30“) bei priešlėktuvinių sistemų „Pancir“. Taip pat aerodrome buvo įsikūrusi bepiločių „Mojaher“ operatorių rengimo bazė. Būtent juos rusai naudoja oro atakoms koordinuoti bei kaip kovinius smogiamuosius dronus. Ukrainiečiai bepiločiais nukreipė rusų priešlėktuvinės gynybos sistemų dėmesį, o tada paleido raketų „Neptun“. „Įdomu tai, kad net rusiškuose „Telegram“ kanaluose patvirtinama didelė žala ir nuostoliai – rašoma, jog žuvo mažiausiai 30 karių“, – nurodė ukrainiečių portalo pašnekovas. https://t.me/Ukraine_365News/62446

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 274 470 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 470 karių, įskaitant 490 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai ketvirtadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 638 Rusijos tankus (+3 per pastarąsias 24 val.), 8 883 (+15) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 137 (+41) artilerijos sistemas, 781 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemą, 528 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 670 (+37) automobilių, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 850 (+29) dronų, 911 (+5) specialiosios technikos vienetų ir 1 479 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Per sprogimus Kyjive sužeisti 7 žmonėsAnkstyvą ketvirtadienio rytą Rusija surengė masinį raketų smūgį Ukrainoje. Kyjivo Darnyckio rajone per atakas sužeisti 7 žmonės, trys jų, įskaitant 9 metų mergaitę, išvežti į ligoninę, „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.Darnyckio rajone taip pat buvo pažeistas dujų vamzdis ir negyvenamieji pastatai, kai kurie Kyjivo Sviatošynskio rajono kvartalai liko be elektros ir vandens.Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko rašė „Telegram“: „Dar viena priešo raketų ataka prieš Kyjivą. Preliminariai iš maždaug 10 strateginės aviacijos lėktuvų Tu-95MS paleistos Kh-101/555/55 tipo sparnuotosios raketos. Oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino daugiau kaip 20 priešo taikinių“.Pasak S. Popko, Ukrainos sostinė jau perkopė 1 000 valandų oro pavojaus ribą nuo plataus masto invazijos pradžios – pasak jo, tai maždaug pusantro mėnesio nepertraukiamo oro pavojaus.

Galingų sprogimų virtinė KrymeNaktį į ketvirtadienį laikinai okupuotame Kryme pasigirdo sprogimai. Liudininkai praneša apie drono ataką Novofedorivkos aerodrome.Sprogimai taip pat girdėti Eupatorijoje, Sakyje, Sevastopolyje, Čornomorske ir Simferopolio apylinkėse ir kitose Krymo vietose. Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemos sunaikino 19 bepiločių orlaivių virš pusiasalio.

Raketų atakos Ukrainoje: sprogimai keliuose miestuose, dalyje sostinės nėra elektros ir vandensNaktį į ketvirtadienį Ukrainoje skelbta sparnuotųjų raketų paleidimo grėsmė. Gyventojai raginti eiti į slėptuves, aliarmas išplito visoje Ukrainoje. Kyjive veikė oro gynyba, aidėjo sprogimai. Ankstų ketvirtadienio rytą miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė apie sprogimą Darnickio rajone. „Visos tarnybos vietoje. Taip pat iškvietimas į Holosijivskos rajoną... Kai kuriuose mikrorajonuose nėra elektros ir vandens“, – skelbė jis. Vėliau patikslinta, kad minėtuose rajonuose krito nuolaužos.Ševčenkivskio rajone raketų nuolaužos apgadino dujotiekį. Gaisro nėra. Dujų tarnyba veikia. Darnickio rajone pažeisti negyvenamieji pastatai, ten ugniagesiai gesina gaisrą. Šiuo metu informacijos apie aukas nėra, pranešė meras Klyčko.Sprogimai užfiksuoti ir Charkive. Pranešama apie mažiausiai šešis pataikymus.Taip pat sprogimai šiuo metu girdimi Rivnėje. Dalyje miesto užgeso šviesos.

Prieš Lavrovo kalbą Zelenskis paliko JT Saugumo Tarybos posėdžių salęUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kalbėjęs JT Saugumo Taryboje, išėjo iš salės prieš ten pasirodant Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui. Apie tai praneša naujienų agentūros.„Taigi Zelenskis ir Lavrovas nebus tame pačiame kambaryje tuo pačiu metu, kaip tikėjosi kai kurios žiniasklaidos priemonės“, – teigė Rusijos valstybinė agentūra TASS.TASS pažymėjo, kad V. Zelenskio kalbos metu salėje buvo Rusijos misijos prie JT atstovai, vadovaujami Vasilijaus Nebenzios.Po V. Zelenskio JT Saugumo Tarybos posėdyje kalbėjo JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir apkaltino Rusiją karo nusikaltimais bei nusikaltimais žmoniškumui.„Rusija Ukrainoje kasdien vykdo karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui“, – AFP citavo A. Blinkeną.

Per Zelenskio vizitą Bidenas paskelbs apie naują pagalbos paketąJAV prezidentas Joe Bidenas apie naują karinės pagalbos paketą paskelbs ketvirtadienį, per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Vašingtone. Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi anoniminiu JAV valdžios institucijų pareigūnu.Pasak „Reuters“ pašnekovo, naujasis paketas bus reikšmingas. Agentūra nepateikia jokios konkrečios informacijos apie jos dydį ir turinį.Dieną prieš tai tiek J. Bidenas, tiek V. Zelenskis kalbėjo JT Generalinės Asamblėjos sesijoje. Abu jie ragino pasaulį padėti Ukrainai ir taip kartu priešintis Rusijos bandymams griauti taisyklėmis grindžiamą pasaulio tvarką.

Rusai iš minosvaidžio apšaudė Torecką ir jo apylinkes, žuvo keturi žmonėsTrečiadienį Rusijos kariškiai iš minosvaidžio apšaudė Donecko srities Torecko miestą. Priešo smūgio aukomis tapo keturi žmonės.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Donecko srities prokuratūra.„Valstybės agresorės armija ir toliau žudo civilius Donecko srities gyventojus ir tyčia įvairia ginkluote atakuoja rajonus, kur nėra jokios karinės infrastruktūros“, – sakoma pranešime.Gautomis žiniomis, rusai paleido į Torecką sistemos 2S4 „Tiulpan“ 240 mm aktyviąja reaktyvinę mina 3F2.Per apšaudymą nukentėjo pats miestas ir Pivničnės gyvenvietė. Torecke žuvo 19-metė mergina ir 20-metis vyras. Jie buvo privačiame gyvenamajame name.Dar du žmonės – 84 metų motina ir jos 60 metų sūnus – buvo mirtinai sužeisti vienoje iš Pivničnės gatvių.Ukrainos pareigūnai pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo.

Zelenskis paragino JT atimti iš „nusikalstamos“ Rusijos veto teisęTrečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje stojo tiesioginėn akistaton su Rusija, jis kaip „nusikalstamą“ pasmerkė Kremliaus invaziją į jo šalį ir paragino atimti iš Maskvos veto teisę.Jam įprastus kariško stiliaus drabužius vilkėjęs V. Zelenskis pirmą kartą nuo 2022 m. vasario mėnesį pradėtos invazijos sėdėjo tame pačiame kambaryje su Rusijos pareigūnu, įnikusiu į savo išmanųjį telefoną ir akivaizdžiai demonstravusiu visišką nesidomėjimą.„Dauguma pasaulio žino tiesą apie šį karą, – sakė V. Zelenskis. – Tai nusikalstama ir neišprovokuota Rusijos agresija prieš mūsų šalį su tikslu užgrobti Ukrainos teritoriją ir išteklius“.V. Zelenskis paragino Jungtines Tautas atimti iš Rusijos veto teisę Saugumo Taryboje ir sakė, jog tai gyvybiškai svarbi reforma, kuri kartu paskatintų ir didesnį besivystančio pasaulio, menkai remiančio Ukrainą, atstovavimą JT.„Veto galia agresorės rankose įstūmė JT į aklavietę“, – sakė V. Zelenskis.„Neįmanoma sustabdyti karo, nes visas pastangas vetuoja agresorė arba tie, kurie toleruoja agresorę“, – kalbėjo jis.V. Zelenskis pakartojo Ukrainos poziciją, kad veto teisė priklausė buvusiai Sovietų Sąjungai, vienai iš Antrojo pasaulinio karo, po kurio buvo įsteigtos Jungtinės Tautos, nugalėtojų, o ne prezidento Vladimiro Putino Rusijai. „Deja, šią vietą Saugumo Taryboje, kurią Rusija neteisėtai gavo per manipuliacijas užkulisiuose po Sovietų Sąjungos žlugimo, užima melagiai, kurių darbas – pateisinti agresiją ir genocidą“, – sakė V. Zelenskis.Rusija tyčiojasiAtimti iš Rusijos veto teisę būtų nepaprastai sunku. Tačiau precedentas yra: 1971 m. JT Generalinė Asamblėja atėmė veto teisę iš Taivano, šis ją turėjo kaip Kinijos atstovas, ir perdavė žemyninės Kinijos komunistinei vyriausybei.Įtampa kilo dar prieš V. Zelenskiui prabylant, kai Rusija suabejojo dabar Saugumo Tarybai pirmininkaujančios Albanijos, atstovaujamos ministro pirmininko Edi Ramos, sprendimu leisti Ukrainos vadovui pasisakyti pirmesniam.Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia, vis prašęs leidimo kalbėti, pareiškė E. Ramai, kad leidimas V. Zelenskiui, buvusiam komikui, kalbėti pirmajam kelia pavojų „sugriauti Saugumo Tarybos autoritetą“ ir paversti ją „vieno žmogaus šou“.E. Rama atsakė ramiai, bet su didėjančiu susierzinimu. Jis Rusijos ambasadoriui atkirto: „Sprendimas yra – jūs sustabdote karą ir prezidentas V. Zelenskis nekalbės“.Prieš V. Zelenskį kalbėjęs generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat griežtai kritikavo Rusiją. „Rusijos invazija į Ukrainą, akivaizdžiai pažeidžianti Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinę teisę, didina geopolitinę įtampą ir susiskaldymą, kelia grėsmę regiono stabilumui, didina branduolinę grėsmę ir sukuria gilius įtrūkius mūsų vis labiau daugiapoliame pasaulyje“, – sakė A. Guterresas.Albanija sudarė 63 pranešėjų sąrašą. Tarp kitų, turinčių dalyvauti, yra Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. S. Lavrovas, pats buvęs ambasadorius JT, pagarsėjęs aštrialiežuviais pasisakymais, atvyko į Niujorką antradienio vakarą. Oficiali Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jis skrido aplinkiniu maršrutu, kad išvengtų Europos oro erdvės.Jungtinėse Tautose retai pasirodantis V. Putinas šiemet neatvyko. Jis praleido ir kitus aukšto lygio diplomatinius susitikimus, yra Vakarų šalių izoliuotas ir jam gresia Tarptautinio Baudžiamojo Teismo išduotas arešto orderis.

JT posėdyje Lavrovas vengė akistatos su Zelenskiu: Rusijos vietą užleido ambasadoriuiGeneralinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai sakė, kad Rusijos karas Ukrainoje „didina geopolitinę įtampą ir nesutarimus, kelia grėsmę regiono stabilumui, didina branduolinę grėsmę ir kelia gilius įtrūkimus mūsų vis labiau daugiapoliame pasaulyje“, rašo „Sky News“. Trečiadienį Niujorke vykusiame Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, A. Guterresas kalbėjo pirmas. Posėdyje taip pat dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – asmeniškai pirmą kartą po invazijos.  S. Lavrovas vengė akistatos su V. Zelenskiu, Rusijos vietą per Ukrainos prezidento kalbą užleido Rusijos ambasadoriui JT.V. Zelenksis posėdyje sakė, kad valstybės narės, teikiančios jo šaliai ginklus ir kitą pagalbą, padeda ginti JT chartiją, nes Ukraina naudojasi savo teise į savigyną. Įdomu tai, kad S. Lavrovas nesėdėjo Rusijos vietoje, kai kalbėjo V. Zelenskis, – vietoj jo ją užėmė Maskvos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia.

JAV vadas: Rusijos modifikuoti dronai gali padėti IranuiRusijos modifikacijos galėtų sustiprinti Irano bepiločių orlaivių technologiją ir Teherano kampaniją remiant Sirijos prezidentą Basharą Al Assadą, trečiadienį pareiškė JAV oro pajėgų vadas Artimuosiuose Rytuose.Vašingtonas kaltina Teheraną tiekiant Maskvai bepiločius orlaivius, tapusius svarbiu Rusijos invazijos į Ukrainą bruožu ir nuolat naudojamus Sirijoje. Iranas neigia siunčiąs Rusijai bepiločius orlaivius karui Ukrainoje.„Manau, yra rizika, kad (...) Rusijai gaunant dronus iš Irano ir modifikuojant šiuos ginklus, dalimi šių technologijų bus pasidalyta su Iranu (ir) suteiks jam papildomų galimybių“, – per spaudos konferenciją sakė JAV devintųjų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Alexusas Grynkewichas.„Šių santykių padariniai šiek tiek pasireiškia Sirijoje. Kas būtų galėjęs pamanyti, kad Rusijos Federacijos kariniam pajėgumui prireiks Irano? Ir vis dėlto taip ir yra“, – sakė jis.Dronai tapo svarbiausiu tiek Rusijos, tiek Irano – abiem šalims taikomos griežtos Vakarų sankcijos – karinės strategijos elementu. Praėjusį mėnesį Teheranas pristatė savo kovinį nepilotuojamą orlaivį „Mohajer-10“, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padovanojo dronų Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui, kai šis praėjusią savaitę lankėsi Rusijoje.„Esu susirūpinęs dėl bendradarbiavimo lygio, kuris gali būti pasiektas Rusijos pajėgoms bendradarbiaujant ir slapta susitariant su Iranu, tai vyksta Sirijoje“, – žurnalistams Abu Dabyje sakė A. Grynkewichas. „Mes tai labai atidžiai stebime. Šie stiprėjantys santykiai man kelia karinio pobūdžio susirūpinimą“, – sakė jis..Ir Teheranas, ir Maskva teikia ekonominę, politinę ir karinę paramą Sirijos vyriausybei, padėjo Damaskui susigrąžinti didžiąją dalį teritorijos, prarastos ankstyvuoju karo etapu. Konfliktas Sirijoje vyksta nuo 2011 m., per jį žuvo daugiau nei 500 tūkst. žmonių, milijonai buvo priversti palikti namus, nukentėjo šalies infrastruktūra bei pramonė.

Ispanija paskelbė naują saugumo ir humanitarinės pagalbos Ukrainai paketąIspanijos gynybos ministrė Margarita Robles paskelbė apie naują saugumo ir humanitarinės pagalbos Ukrainai paketą.M. Robles apie tai paskelbė per 15-ąjį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą Ramšteino formatu Vokietijoje, praneša „Ukrinform“ su nuoroda į Ispanijos gynybos ministeriją.„M. Robles paskelbė apie naują saugumo ir humanitarinės pagalbos Kyjivui tiekimą ir patvirtino Ispanijos įsipareigojimą padėti Ukrainai“, – sakoma pranešime.Kaip minėta, Ispanija šiais metais padvigubins Ukrainos karinio personalo, kuris mokysis jos teritorijoje, skaičių.M. Robles informavo kolegas apie Ispanijos pažangą tiekiant Ukrainai įrangą. Paskelbta apie naujų šarvuotų transporto priemonių, pripučiamų komandinių laivų, taip pat įvairios įrangos, paleidimo įrenginių ir raketų, skirtų priešlėktuvinei ir priešlaivinei gynybai, specialių sunkvežimių, skirtų darbui su šiomis sistemomis, taip pat avarinių automobilių perdavimą.Ispanijos gynybos ministerija neatskleidė detalesnės informacijos apie įrangą.Be to, Ispanija išsiuntė didelę medicinos reikmenų partiją, skirtą padėti rugpjūtį perduotai „Role 2+“ ligoninei.Ispanijos ministrė taip pat gyrė didelę pažangą, padarytą mokant Ukrainos personalą Ispanijos teritorijoje pagal „EUMAM Ukraine“ misiją.Ministrė taip pat priminė Ispanijos karinių ligoninių indėlį gydant Ukrainos karius, kur 77 sunkiai sužeistiems amputuotomis kojomis kariams jau suteikta būtina pagalba ir protezai.Savo kalboje M. Robles patikino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali tikėtis nuolatinės Ispanijos paramos.

Ukraina ruošiasi naujiems Rusijos smūgiams: okupantų taikinys – energetikos objektaiOkupantai rusai žvalgo Ukrainos energetikos objektus, ketindami jiems smogti ateityje.Tai trečiadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Yra informacijos, kad priešas vykdo žvalgybinę veiklą prieš energetikos infrastruktūrą, gresia pakartotinių  teroristinių atakų pavojus“, – sakė pareigūnas.Anot A. Jusovo, Gynybos pajėgos ruošiasi būsimoms atakoms prieš energetikos infrastruktūrą. Paprasti piliečiai taip pat turėtų į tai žiūrėti rimtai. Pirmiausia reikia ruoštis galimiems išpuoliams ir reaguoti į pavojaus signalus, pabrėžė jis.Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas taip pat pranešė, kad dabartinė raketų gamyba Rusijoje jai neleis rengti ankstesnio lygio raketų atakų.Kaip buvo pranešta, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad valdžia stengiasi užtikrinti kritinės infrastruktūros objektų fizinę apsaugą nuo galimų Rusijos atakų.

Nausėda ragina labiau spausti Rusiją nutraukti karą UkrainojeTarptautinė bendruomenė turėtų labiau spausti Rusiją nutraukti karą Ukrainoje, Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje teigė prezidentas Gitanas Nausėda. Taip pat, kaip atkreipė dėmesį šalies vadovas, JT reikalinga daugiau teisinių įrankių, siekiant, kad visi prie nusikaltimų Ukrainoje prisidėję asmenys atsakytų už savo veiksmus.„Tarptautinė bendruomenė turėtų daryti didesnį spaudimą Rusijai, kad ji sustabdytų savo išpuolius prieš Ukrainos civilius ir civilinę infrastruktūrą. (...) Šis karas turi būti sustabdytas nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvedant kariuomenę ir karinę techniką iš Ukrainos. Turiu omenyje visą teritoriją – pagal 1991 m. pripažintas sienas ir teritorinius vandenis“, – trečiadienį Niujorke vykstančioje JT Generalinėje asamblėjoje kalbėjo G. Nausėda.„Nusistovėjusios tarptautinės normos ir visa atviros ir bendradarbiaujančios pasaulio tvarkos vizija šiuo metu yra Rusijos imperialistinių ambicijų įkaitai. Tarptautinė bendruomenė nebegali leisti Rusijai manipuliuoti ir piktnaudžiauti pasaulinėmis taisyklėmis“, – kalbėjo prezidentas.Pasak G. Nausėdos, tik atkūrus Ukrainos teritorinį vientisumą gali prasidėti tikros diskusijos dėl teisingos ir ilgalaikės taikos pagal JT Chartijos principus. Kol tai bus įgyvendinta, pažymėjo prezidentas, Lietuva kviečia šalis teikti įvairialypę pagalbą Ukrainai.„Baisi humanitarinė padėtis Ukrainoje, susidariusi dėl kolonijinio karo, pabrėžia nuolatinės pagalbos poreikį. Tarptautinis bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus sprendžiant drastišką Rusijos invazijos šalyje poveikį“, – kalbėjo G. Nausėda.Reikalingas tarptautinis tribunolasG. Nausėda atkreipė dėmesį, kad, siekiant tvarios taikos, būtina užtikrinti asmenų, atsakingų už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje, atskaitomybę.„Lietuva palaiko Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotus Rusijos prezidento ir ombudsmenės arešto orderius“, – kalbėjo prezidentas.Jis taip pat pabrėžė, kad vis dar trūksta tribunolo, skirto patraukti baudžiamojon atsakomybėn už Rusijos politinės ir karinės vadovybių vykdomą agresiją ir nusikaltimus.„Lietuva ragina įkurti tokį tarptautinį tribunolą, paremtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija. Be jo tik labiau kenkiama visos pasaulinės teisingumo sistemos patikimumui“, – sakė G. Nausėda.ELTA primena, kad G. Nausėda rugsėjo 18–20 dienomis Niujorke dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 78-ojoje sesijoje. Rugsėjo 20 d. prezidentas į pasaulio šalių lyderius kreipiasi jau penktą kartą.Lietuvos vadovas taip pat dalyvauja politiniame lyderių forume dėl JT tvaraus vystymosi tikslų, kur kalbės diskusijoje apie mokslo, technologijų ir inovacijų svarbą siekiant tvaraus proveržio.Vizito Niujorke metu prezidentas G. Nausėda dalyvaus JAV ir Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo forume, susitiks su grupe potencialių JAV investuotojų į Lietuvos ekonomiką, YIVO Žydų mokslinių tyrimų institute atidengs Antano Ulpio atminimo lentelę. Taip pat šalies vadovas JAV prezidento Joe Bideno kvietimu dalyvaus kasmetiniame priėmime valstybių vadovams.Lietuvos vadovas taip pat vyks į Los Andželą, kur susitiks su vietos lietuvių bendruomene ir atidarys JAV ir Lietuvos verslo forumą, orientuotą į verslo bendradarbiavimą informacinių technologijų, gynybos srities industrijų, nulinės taršos pramonės ir tvaraus maisto industrijų srityse.Kartu su prezidentu 78-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginiuose Niujorke dalyvaus ir prezidento sutuoktinė Diana Nausėdienė.Pirmoji ponia lankysis JT GA renginyje „Kova už ateitį: Ukrainos vaikai kare“, kurį organizuoja Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, ir renginyje aplinkosaugos tema, kurio organizatorė – Turkijos pirmoji ponia Emine Erdogan.

Ukraina ragina Lenkiją atmesti emocijas grūdų klausimuUkrainos užsienio reikalų ministerija paragino Lenkiją nesivadovauti emocijomis ir dialogą dėl grūdų eksporto pasukti konstruktyvia linkme.Tai rašoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Oleho Nikolenkos komentaruose feisbuke, praneša „Ukrinform“.O. Nikolenka pažymėjo, kad Ukrainos URM buvo išsamiai informuota apie Ukrainos ambasadoriaus susitikimą Varšuvoje su Lenkijos užsienio reikalų viceministru.Užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešė, jog šio susitikimo metu Ukrainos ambasadorius dar kartą paaiškino Kyjivo poziciją, kad Lenkijos vienašališkai įvestas Ukrainos grūdų importo draudimas Ukrainai yra nepriimtinas. Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkijos prezidentas vizito Niujorke metu nekorektiškai palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi.„Raginame mūsų draugus lenkus atmesti emocijas. Ukraina pasiūlė Lenkijai konstruktyvų būdą grūdų problemai spręsti. Tikimės, kad mūsų pasiūlymai leis nukreipti dialogą konstruktyvia vaga“, – pareiškė O. Nikolenka.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilis Zvaričius trečiadienį buvo iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo per JT Generalinę Asamblėją, kuris buvo apibūdintas kaip antilenkiškas.Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per spaudos konferenciją Lenkijos žiniasklaidai Niujorke, aiškindamas Varšuvos sprendimą įvesti vienašališkus Ukrainos žemės ūkio produktų importo ribojimus, palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi, kuris ir kitus gali nutempti į dugną.

Mažiausiai 25 tūkst. ukrainiečių neteko galūnių nuo Rusijos invazijos pradžiosNuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios galūnių neteko mažiausiai 25 000 ukrainiečių. Tikslų skaičių sunku nustatyti ir jis gali būti kur kas didesnis, rašo „Sky News“.Suluošintų rusų kareivių skaičius nežinomas, tačiau manoma, kad jis taip pat didžiulis. Nei Ukrainos, nei Rusijos pareigūnai oficialiai nenori skelbti duomenų, atspindinčių karo kainą.„Skaičius nėra oficialus, o kai kurie atvejai susiję su daugybiniu galūnių praradimu. Tai stadionas, pilnas neįgaliųjų“, – apie 25 tūkst. suluošintų ukrainiečių sako vienas iš specializuotos klinikos įkūrėjų Mike'as Corcoranas.Per 18 karo Ukrainoje mėnesių ukrainiečių, kuriems amputuotos galūnės, skaičius buvo bent 10 kartų didesnis nei amerikiečių, suluošintų per 20 metų Irake ir Afganistane kartu paėmus, skaičius.Nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija, 20-50 tūkst. ukrainiečių neteko vienos ar kelių galūnių. Šis skaičius grindžiamas duomenimis, gautais iš medicinos įstaigų ir vyriausybės, rašo keidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis Ukrainos labdaros fondu „Houp Foundation“ ir Vokietijos protezų gamintoju „Ottobock“.

Ukraina: sėkmingai smogta Rusijos Juodosios jūros laivyno vadavietei Ukrainos gynybos pajėgos skelbia, kad smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno vadavietei prie Verchniosadovės, netoli okupuoto Sevastopolio. Daugiau detalių nepaskelbta – tik tiek, kad ataka buvo sėkminga. Kiek anksčiau trečiadienį buvo pranešta apie virtinę sprogimų Kryme. https://t.me/u_now/112744

Hagoje Rusija ciniškai meluoja apie neva Ukrainos vykdytą genocidą Luhansko ir Donecko srityseTrečiadienį Hagoje vykstančiame Tarptautinio Teisingumo Teismo posėdyje byloje „Ukraina prieš Rusiją“ dėl melagingų kaltinimų genocidu Lietuvos delegacija pasisako prieš Rusijos nuolatinį tarptautinės teisės principų nepaisymą ir piktnaudžiavimą tarptautinės teisės normomis.Kaip praneša Teisingumo ministerija, antradienį prasidėjusiuose klausymuose Rusija jau išsakė savo poziciją, kuri, kaip ir tikėtasi, neigia ne tik teismo galimybę nagrinėti bylą, bet ir galiojančią tarptautinę teisę.Anot Lietuvos delegacijos vadovės teisingumo viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės, Rusija nuolat neigia kitų valstybių suverenitetą bei tarptautinės bendrijos tarptautinės teisės principus.„Lietuvos istorijoje taip pat būta Rusijos ciniškų tarptautinės teisės interpretacijų, kainavusių mūsų valstybei laisvę ir nepriklausomybę, tad šiandien stovėdama prie teismo tribūnos ir Rusijos agresijos akivaizdoje reiškiu Lietuvos solidarumą ir paramą Ukrainai bei jos kovai už laisvę. Negalime leisti nepaisyti ar piktnaudžiauti tarptautine teise, Rusijos tarptautinei teisei prieštaraujantis veikimas turi nešti jai teisines pasekmes ir atsakomybę, o tarptautinė bendruomenė turi vienytis ir išnaudoti visus teisės įrankius“, – komentavo viceministrė.Primenama, kad ši byla pradėta siekiant užkirsti kelią Rusijos nepagrįstiems bandymams pateisinti karinės agresijos veiksmus prieš Ukrainą, prisidengiant melagingais teiginiais apie neva Ukrainos valdžios vykdytą genocidą Luhansko ir Donecko srityse. 2022 metų pavasarį Lietuva viena iš pirmųjų kartu su kitomis (31) pasaulio valstybėmis įstojo į bylą Ukrainos pusėje siekdama, jog tarptautinė teisė nebūtų naudojama karinei agresijai prieš kitą valstybę pateisinti, remiantis melagingais kaltinimais genocidu.

Po Zelenskio pasisakymo Lenkija iškvietė Ukrainos ambasadoriųUkrainos ambasadorius Lenkijoje buvo iškviestas į šalies užsienio reikalų ministeriją po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymo antradienį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, kuriame jis kritikavo Ukrainos grūdų importo draudimą kai kuriose kaimyninėse Ukrainos šalyse, praneša RMF24.Kaip skelbiama, Lenkija išreiškė „griežtą protestą“ dėl V. Zelenskio žodžių ir teigė, kad jie yra neteisingi Lenkijos atžvilgiu.„Viceministras perdavė griežtą Lenkijos pusės protestą dėl vakarykščių prezidento V. Zelenskio pareiškimų JT Generalinėje Asamblėjoje, kad kai kurios ES šalys apsimeta solidarios, netiesiogiai remdamos Rusiją“, – teigiama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.Išsamiau skaitykite čia.

Zelenskai įteiktas Clintonų šeimos apdovanojimasUkrainos prezidento žmonai Olenai Zelenskai įteiktas apdovanojimas už pilietinį lyderystę „Clinton Global Citizen Award“, kurį įsteigė Clintonų šeima.Tai Ukrainos pirmoji ponia pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.„Turėjau garbės gauti apdovanojimą „Clinton Global Citizen Award“, kuris skiriamas už pilietinę lyderystę. Nuoširdžiai tikiu, kad lyderystė reiškia pasiaukojimą idealams, o taip pat – ir tai iš tikrųjų yra apdovanojimo esmė – gebėjimą bendradarbiauti siekiant ilgalaikių socialinių pokyčių. Tad dalinuosi juo su visais ukrainiečiais: kiekvienas mūsų šalyje šiandien yra lyderis, nes pasirenka pergalę“, – pareiškė ji.O. Zelenska priminė, kad apdovanojimą „Clinton Global Citizen Awards“ 2007 metais įsteigė Clintonų šeima, juo įvertinami žmonės, kurie savo vizija ir lyderyste įkvepia viso pasaulio visuomenę ir įrodo, kad bendradarbiaujant galima pasiekti didelių permainų.O. Zelenska taip pat pažymėjo, kad lyderis yra ir tas, kuris ateina į pagalbą, ir išreiškė dėkingumą amerikiečių tautai ir Clintonų šeimai už tokią lyderystę.„Mūsų pasaulis yra globalus. Jame viskas susiję. Ir mes visi tampame lyderiais, kai ateiname į pagalbą, kai neliekame abejingi. Tad mūsų pergalė prieš agresiją bus bendras mūsų apdovanojimas“, – apibendrino Ukrainos prezidento žmona.Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pirmoji ponia lankosi Jungtinėse Valstijose su vizitu nuo rugsėjo 18 d.

Ukraina planuoja gaminti išminavimo mašinasUkrainos gynybos ministerija veda derybas su Kroatijos bendrove DOK-ING ir Slovakijos kompanija „Way Industries“ dėl mechanizuoto išminavimo mašinų gamybos šalyje.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Gynybos ministerijos Vyriausiosios minų neutralizavimo, civilinės gynybos ir aplinkos apsaugos valdybos viršininko pavaduotoju Olehu Šuvarskiu.„Ukrainos gynybos ministerija veda derybas su Kroatijos DOK-ING ir Slovakijos „Way Industries“ dėl mechanizuoto išminavimo mašinų gamybos lokalizavimo Ukrainoje“, – rašoma pranešime.Pasak O. Šuvarskio, omenyje turimos mašinos MV-10, „Božena-4“, „Božena-5“, kurios jau užsirekomendavo kaip efektyviausios neutralizuojant sprogius objektus išlaisvintose teritorijose.Tuo pat metu Gynybos ministerija kartu su Ekonomikos ministerija sertifikuoja ukrainietiškų mechanizuoto išminavimo mašinų, kurias gamins šalies įmonės, pavyzdžius.Kaip jau buvo pranešta, minomis ir sprogiais objektais užterštų Ukrainos teritorijų plotas nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios pasiekė 174 000 kvadratinių kilometrų. Užterštose teritorijose gyvena daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių.

Žuvusiųjų per Rusijos smūgį į Kupianską skaičius išaugo iki aštuoniųAntradienį Rusijos suduoto smūgio į Ukrainos Kupiansko miestą aukų skaičius išaugo iki aštuonių žmonių, pranešė pareigūnai, kai Ukrainos gelbėtojai griuvėsiuose aptiko dar du kūnus.Kupianskas yra mažiau nei už 10 kilometrų nuo fronto linijos Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje, ten Maskva pastaraisiais mėnesiais pasiekė kai kurių laimėjimų.„Deja, buvo rasti dar dviejų žuvusių civilių vyrų kūnai“, – trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas. Tad per smūgį antradienį žuvo aštuoni žmonės: šeši vyrai ir dvi moterys, įskaitant du žmones evakavusius savanorius, sakė jis.Rusijos pajėgos smogė miestui raketa „Grom“, sakė O. Synehubovas ir paskelbė nuotrauką, kurioje matyti sudegęs automobilis.Rugpjūtį Ukraina paragino netoli Kupiansko gyvenančius žmones evakuotis, kai Rusijos pajėgos šiame rajone pasistūmėjo į priekį.2022 m. vasarį invaziją į Ukrainą pradėjusi Maskva užėmė dalį Charkivo srities, bet Ukrainos kariuomenė privertė Rusijos pajėgas atsitraukti.https://t.me/synegubov/7089

Netoli Rumunijos krantų krovininiame laive nugriaudėjo sprogimasJuodosios jūros akvatorijoje, prie Rumunijos krantų, nugriaudėjo sprogimas krovininiame laive „Seama“, plaukiojančiame su Vakarų Afrikos šalies Togo vėliava.„Krovininio laivo įgula išgelbėta. Rumunijos jūrų gelbėjimo agentūros MRCC duomenimis, 12 „Seama“ įgulos narių buvo evakuoti ir nugabenti į Sulinos uostą, esantį netoli sienos su Ukraina, kur jiems teikiama medicinos pagalba“, – pranešė CNN.Pažymima, kad sprogimas įvyko už maždaug 40 kilometrų (25 mylių) nuo kranto. Pirminiais duomenimis, jis nugriaudėjo laivo mašinų skyriuje.Įgulos narių teigimu, laivas nukentėjo nuo minos. Rumunijos valdžia dar neįvardijo sprogimo priežasties.Dabar Juodojoje jūroje dreifuoja daug minų. Be to, akvatorijoje yra daug šaudmenų, kurie atsidūrė jūroje rusams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę.

Po Ukrainos skundo PPO – Lenkijos atsakas: Morawieckis įspėjo Ukrainos valdžiąJeigu Ukrainos valdžia eskaluos konfliktą, tai mes papildysime produktų, kuriuos draudžiama įvežti į Lenkiją, sąrašą. Tai trečiadienį pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.Pirmadienį oficialusis Kijevas paskelbė pateikęs Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) skundą prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją dėl šių šalių sprendimo pratęsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos embargą. Antradienį PPO atstovas, atsakydamas į „Reuters“ klausimą, patvirtino, kad organizacija gavo Ukrainos skundą dėl maisto produktų importo iš šios šalies draudimo. Jis teigė, kad formaliai tai yra prašymas surengti konsultacijas, taigi, pirmasis žingsnis teisminiame procese.Antradienį Ukrainos ekonomikos ir prekybos viceministras Tarasas Kačka interviu leidiniui „Rzeczpospolita“ pareiškė, jog artimiausiomis dienomis Ukraina įves embargą lenkiškiems svogūnams, pomidorams, kopūstams ir obuoliams.„Mes pirmieji labai daug nuveikėme Ukrainos labui, todėl tikimės, kad mūsų interesai bus suprasti, o mes labai ryžtingai ginsime savo interesus. Tai reiškia, kad mes, žinoma, atsižvelgiame į visus Ukrainos rūpesčius, tačiau mums svarbiausi yra mūsų ūkininko interesai, Lenkijos žemės ūkio sektoriaus interesai“, – trečiadienį pabrėžė ministras pirmininkas M. Morawieckis.Pasak jo, tai reiškia, kad Lenkija nesutinka su jokiomis procedūromis, reglamentais, potvarkiais ar ieškiniais prieš ją. Premjeras pridūrė, jog jie reiškia tik tai, kad kažkas, šiuo atveju – Ukraina, nesupranta, kaip destabilizuota Lenkijos žemės ūkio rinka. M. Morawieckis priminė, kad Lenkijos vyriausybė „priėmė iššūkį ir įvedė vienašališką embargą Ukrainos grūdams“.Premjeras, paklaustas, ar yra nusivylęs Kyjivo pareiškimais dėl embargo įvedimo kai kurioms lenkiškoms daržovėms, atsakė: „Įspėju Ukrainos valdžią, nes jei jie tokiu būdu eskaluos šį konfliktą, tai mes papildysime produktų, kuriuos draudžiama įvežti į Lenkijos Respublikos teritoriją, sąrašą“.Draudimą importuoti kviečius, kukurūzus, rapsus ir saulėgrąžas iš Ukrainos į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją Europos Komisija įvedė 2023 metų gegužės pradžioje, kai susitarė su šiomis šalimis dėl Ukrainos žemės ūkio produkcijos. Iš pradžių ribojimai galiojo iki birželio 5 d., o vėliau buvo pratęsti iki rugsėjo vidurio. EK sprendimu embargas buvo panaikintas rugsėjo 15 d.Rugsėjo 16 d. įsigaliojo reglamentas dėl neterminuoto Ukrainos žemės ūkio produktų importo į Lenkiją draudimo. Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos vyriausybės taip pat nusprendė vienašališkai pratęsti importo ribojimus.

Rusijos paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas teigia, kad rusų oro gynyba atmušė raketų ataką Sevastopolyje. „Dabar mieste viskas ramu. Informacija apie galimą žalą dėl nukritusių raketų nuolaužų ir aukas tikslinama“, – „Telegram“ rašo jis. Anksčiau jis tvirtino, neva buvo numušti dronai Verchniosadovėje ir Kačoje.

Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas komentare leidiniui „Babel“ patvirtino raketų ataką Rusijos okupuotame Kryme. Detalesnę informaciją apie smūgių pasekmes Ukraina žada paskelbti vėliau.

Kryme – sprogimų virtinėPranešama, kad okupuotame Kryme nugriaudėjo virtinė sprogimų. „Telegram“ kanaluose rašoma, kad jie buvo girdimi, pavyzdžiui, netoli Belbeko ir Kačos karinių aerodromų.Sevastopolyje pasigirdo garsūs sprogimai, primenantys priešlėktuvinės gynybos sistemų darbą. „Krimskij veter“ rašo, kad juos irgi girdėjo prie Inkermano ir Bachčisarajaus rajone. Taip pat „Telegram“ kanaluose nurodoma apie pataikymą į rusų karinį dalinį šalia Verchniosadovės kaimo.Rusijos paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas tvirtina, kad Verchniosadovėje ir Kačoje priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė keletą bepiločių, kuriems nukritus „truputį užsiliepsnojo žolė“. Jo teigimu, vienas dronas nukrito vynuogyno teritorijoje.https://t.me/uniannet/111959https://t.me/uniannet/111954

Rusijos vakaruose per mokomąjį skrydį sudužo naikintuvas „Su-34“Rusijos pietvakarinėje Voronežo srityje per mokomąjį skrydį, oficialiais duomenimis, sudužo naikintuvas „Su-34“.„Dviejų žmonių orlaivio įgula katapultavosi ir buvo nugabenta į bazinį oro uostą“, – naujienų agentūra „Interfax“ trečiadienį citavo Rusijos gynybos ministeriją.Kaip teigiama, pilotai nenukentėjo. Ministerija nurodė, kad lėktuvas sudužo negyvenamoje vietovėje.„Galima sudužimo priežastis – techninis gedimas“, – pareiškė ministerija.Daugiau detalių nepateikiama.Nors naikintuvai „Su-34“ buvo sukurti dar sovietmečiu, jų serijinė gamyba buvo pradėta tik 2006 m. Remiantis oficialiais skaičiavimais, iš viso buvo pagaminta apie 150 tokių lėktuvų. Tačiau Rusija savo karo prieš Ukrainą metu, anot tyrimų grupės „Oryx“ analitikų, jau yra netekusi maždaug 20 šio modelio orlaivių.https://t.me/nexta_live/62125

Putinas Rusijoje susitiks su Kinijos užsienio reikalų ministru Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Sankt Peterburge susitiks su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, pranešė Kremlius.„Šiandien V. Putinas priims Kinijos užsienio reikalų ministrą Wang Yi, kuris yra atvykęs į Rusijos Federaciją su vizitu“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Švedijos žurnalistų komanda Ukrainoje tapo Rusijos drono taikiniuŠvedijos transliuotojo TV4 žurnalistų komandą, dirbusią netoli fronto linijos pietryčių Ukrainoje, atakavo Rusijos dronas, pranešė komandos nariai.Žurnalistas Johanas Fredrikssonas ir operatorius Danielis Zdolsekas per incidentą nenukentėjo. Incidentas įvyko antradienį keli kilometrai nuo fronto linijos, netoli sunaikintos Kachovkos užtvankos, trečiadienį savo interneto svetainėje pranešė televizijos kanalas.Tačiau jų vietinis prodiuseris ir žurnalistus lydėję su Ukrainos policijos pareigūnai buvo lengvai sužeisti. Komandos automobilis ir filmavimo įranga buvo visiškai sunaikinti. Vietos policijos veiksmai tikriausiai išgelbėjo žmonių gyvybes, rašė transliuotojas.„Šį kartą mums pasisekė. Rusijos raketa, kurią paleido dronas, pataikė tiesiai į mūsų automobilio bagažinę. Laimei, automobilyje nebuvo žmonių, – sakė J. Fredrikssonas. – Štai kaip dabar gyvena milijonai žmonių Ukrainoje – jų gyvybėms nuolat gresia pavojus“.Nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti transliuotojo teiginių apie tikslią įvykių eigą.Pasak radijo stoties, abu žurnalistai, patyrę karo korespondentai, šiuo metu yra išvykę į komandiruotę pietiniame Zaporižios regione. Incidentas įvyko jiems važiuojant filmuoti Ukrainos kontrpuolimo.

Ukrainos žvalgyba: diversantai Maskvos srityje susprogdino du lėktuvus ir sraigtasparnįNežinomi diversantai Maskvos srityje susprogdino du lėktuvus ir sraigtasparnį, trečiadienį pranešė Ukrainos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.Sprogmenys buvo padėti po lėktuvais An-148 ir Il-20 (jie abu priklauso 354-ajam specialiosios paskirties oro pulkui), taip pat po sraigtasparniu Mi-28N, kuris aktyviai dalyvavo ginant Maskvos regioną nuo kovinių dronų atakų, pranešė Ukrainos žvalgyba.„Orlaiviai buvo apgadinti taip, jog neleis greitai jiems sugrįžti. Sraigtasparniui sprogimas apgadino uodegos dalį. Dar vienas An-148, stovėjęs šalia kitų, patyrė nedidelę žalą“, – sakoma Vyriausiosios žvalgybos valdybos pranešime.Ukrainos kariškių teigimu, Rusijos valdžia deda pastangas, kad informacija apie šią ataką nesklistų vietos žiniasklaidoje.„Šis įvykis sukėlė didelę isteriją aukštesniuose kariniuose sluoksniuose – šiame aerodrome bazuojasi vyriausybiniai lėktuvai, vadinamieji „Teismo dienos lėktuvai“ ir specialieji orlaiviai (žvalgybiniai lėktuvai)“, – rašė Vyriausioji žvalgybos valdyba.https://t.me/uniannet/111938

Britų žvalgyba: Ukrainos pajėgos priartėjo prie svarbaus kelio į BachmutąUkrainos pajėgos artėja prie vieno iš pagrindinių rusų tiekimo maršrutų į Bachmutą, skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.Ukrainos kariai užtikrino Kliščyjivkos ir Andryjivkos miestelių saugumą, jie yra vos už 8 kilometrų į pietus nuo Rusijos okupuoto Bachmuto Donecko srityje, rašo „Sky News“.„Šis taktinis laimėjimas priartino Ukrainos pajėgas prie kelio T 05-13, kuris yra vienas pagrindinių tiekimo maršrutų į Bachmutą iš pietų“, – teigia JK ministerija.„Nepaisant to, Rusija ir toliau kontroliuoja geležinkelio liniją, einančią tarp Kliščyjivkos ir kelio T 05-13 bei taip sukuriančią gynybinę kliūtį. Pastarieji Rusijos pajėgų persikėlimai iš Bachmuto į Zaporižios sritį pietinėje Ukrainoje galimai susilpnino Rusijos gynybą apie Bachmutą“, – priduriama pranešime.Pasak britų žvalgybos, šių miestelių perėmimas įvardijamas kaip taktine prasme labai svarbus žingsnis, nes leis Ukrainos pajėgoms stiprinti savo pozicijas aplink Bachmutą, kurį „Wagner“ po mėnesius trukusių kovų užėmė gegužę.

Per naujausias Rusijos dronų atakas apgadinta Kremenčugo naftos perdirbimo gamyklaPer Rusijos bepiločių orlaivių smūgius praėjusią naktį buvo apgadinta Ukrainos Kremenčugo miesto naftos perdirbimo gamykla, pranešė vietos valdžios institucijos.„Kilo gaisras. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo pajėgos“, – trečiadienio rytą savo „Telegram“ kanale pranešė Poltavos regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.Naftos perdirbimo gamykla kuriam laikui uždaryta. Pasak D. Lunino, žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.Pramoninis Kremenčugo miestas dėl savo strateginės svarbos naftos perdirbimo sektoriuje buvo apšaudytas kelis kartus nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Taip pat buvo atakuojama išskirtinai ši naftos perdirbimo gamykla.Vienas iš žymiausių įvykių Kremenčuge buvo praėjusią vasarą, kai Rusijos raketos smogė miesto prekybos centrui ir žuvo daugiau kaip 20 civilių gyventojų.Kyjivo generalinio štabo duomenimis, praėjusią naktį Rusija iš Kursko ir Belgorodo sričių paleido į Ukrainą 24 dronus, taikydamasi į šalies šiaurę ir centrą. 17 dronų buvo numušti Sumų, Poltavos, Kirovohrado ir Dniepropetrovsko regionuose.

V. Zelenskis JT gali pirmą kartą nuo karo pradžios gyvai susidurti su S. LavrovuUkrainos prezidentas pirmą kartą nuo karo pradžios susitiks akis į akį su Rusijos atstovais, nes trečiadienį vyks, ko gero, dramatiškas JT Saugumo Tarybos posėdis.Volodymyras Zelenskis atskrido į Niujorką į kasmetinę JT Generalinę Asamblėją, kur antradienį, vilkėdamas savo išskirtiniais kariniais drabužiais, pasakė kalbą, kurioje ragino pasaulį tvirtai priešintis Rusijai.Trečiadienį jis kalbės specialioje sesijoje dėl karo įtakingoje Saugumo Taryboje, kurioje Rusija yra nuolatinė narė, turinti veto teisę prieš bet kokius sprendimus.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį vakare atvyko į Niujorką, o oficialioji žiniasklaida teigė, kad jis skrido aplinkiniu maršrutu, kad išvengtų Europos oro erdvės. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į JT neatvyko, nes Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs jo arešto orderį.Kol kas neaišku, ar S. Lavrovas, pats buvęs JT ambasadorius, dalyvaus Saugumo Tarybos posėdyje ir susitiks su V. Zelenskiu.Galimas jų susidūrimas „galėtų tapti vienu iš tų kultinių JT momentų“, – sakė Vašingtone įsikūrusio instituto „Centre for Strategic and International Studies“ (CSIS) ekspertė Marti Flacks.Kitoms dviem nuolatinėms JT Saugumo Tarybos narėms – JAV ir Prancūzijai – atstovaus jų aukščiausio rango diplomatai: valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.Tvirta Ukrainos rėmėja Albanija šiuo metu pirmininkauja Saugumo Tarybai ir, kaip nurodoma darbotvarkėje, su kuria susipažino AFP, sutiko, kad joje kalbėtų 60 atstovų.Tai bus pats artimiausias Rusijos ir Ukrainos diplomatinis kontaktas nuo Maskvos invazijos 2022 metų vasario mėnesį.

O. Zelenska kreipėsi į JT su prašymu padėti sugrąžinti namo pagrobtus vaikusUkrainos pirmoji ponia antradienį paragino pasaulio lyderius padėti grąžinti ukrainiečių vaikus, prievarta išvežtus į Rusiją, kur, pasak jos, jie yra indoktrinuojami ir iš jų atimama tautinė tapatybė.Kalbėdama Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Olena Zelenska sakė, kad daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių vaikų buvo prievarta perkelti arba deportuoti į Rusiją ar okupuotas teritorijas. Iki šiol tik 386 iš jų sugrąžinti į tėvynę.Rusijoje „jiems buvo pasakyta, kad jų tėvams jų nereikia, kad jų šaliai jų nereikia, kad niekas jų nelaukia, – sakė O. Zelenska. – Pagrobtiems vaikams buvo pasakyta, kad jie nebėra Ukrainos vaikai, kad jie yra Rusijos vaikai“.Anksčiau tą pačią dieną savo kalboje Generalinėje Asamblėjoje prezidentas Volodymyras Zelenskis žengė dar toliau ir pavadino Rusijos veiksmus genocidu.„Stengiamės sugrąžinti vaikus namo, bet laikas eina. Kas jiems nutiks? – klausė jis. – Tie vaikai Rusijoje mokomi nekęsti Ukrainos, o visi ryšiai su jų šeimomis yra nutraukti. Tai – akivaizdus genocidas“.Susivienyti ne tik dėl grūdų, bet ir dėl vaikųPasak O. Zelenskos, nuo Rusijos invazijos pradžios daugiau nei prieš pusantrų metų daugiau nei 500 vaikų žuvo, dar šimtai kitų buvo suluošinti ar sužeisti.Ukrainos valdžios institucijos taip pat tiria daugiau kaip 230 Rusijos karių seksualinio smurto prieš civilius gyventojus atvejų, įskaitant 13 vaikų, teigė pirmoji ponia. Ji sakė, kad tarp nukentėjusių vaikų yra 12 mergaičių ir vienas berniukas, o jauniausiai aukai nusikaltimo metu buvo tik ketveri metai.„Kreipiuosi į JT generalinį sekretorių ir visą organizaciją, kad padėtų mums išgelbėti Ukrainos vaikus, – prašė O. Zelenska. – Padėkite mums gauti informacijos apie vaikus, išvežtus į Rusiją... Padėkite mums išvežti vaikus iš okupuotų teritorijų specialiais saugiais koridoriais. Mūsų vaikams reikia teisingumo“.Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas teigė, kad tarptautinė bendruomenė, norėdama išvengti pasaulinio maisto trūkumo, sėkmingai sudarė susitarimą su Rusija, pagal kurią Ukrainos grūdų eksportas galėjo būti tęsiamas nepaisant karo.Jis paragino sukurti panašų teisinį mechanizmą, kuris palengvintų ukrainiečių vaikų grąžinimą.„Pasaulis tada buvo labai aktyvus, – sakė A. Kostinas, turėdamas omenyje Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, iš kurios Rusija vėliau pasitraukė. – Manau, kad dabar atėjo metas Jungtinėms Tautoms susivienyti, kad Ukrainos vaikai būtų grąžinti namo“.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 273 980 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 273 980 karių, įskaitant 520 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai trečiadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 635 Rusijos tankus (+7 per pastarąsias 24 val.), 8 868 (+17) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 096 (+34) artilerijos sistemas, 779 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 526 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 633 (+32) automobilius, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 821 (+37) droną, 906 (+3) specialiosios technikos vienetus ir 1 479 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino 17 iš 24 rusų paleistų dronųTrečiadienio naktį Rusija atakavo Ukrainos teritoriją paleisdama 24 „Shahed“ dronus. 17 iš jų sunaikino Ukrainos gynėjai. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Praėjusią naktį okupantai atakavo Ukrainą 24 savižudžiais dronais „Shahed-136/131“. 17 iš jų sunaikino Ukrainos oro gynybos daliniai“, – sakoma pranešime.Daugiau detalių apie Rusijos teroristinį išpuolį kol kas nepranešama.Kiek anksčiau buvo pranešta, kad trečiadienio naktį Ukrainos oro erdvę iš rytų kirto dvi priešo bepiločių orlaivių bangos. Sumų, Poltavos ir Charkivo regionuose buvo paskelbtas oro pavojus.

V. Zelenskis ragino pasaulį priešintis Rusijos vykdomam genociduiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, antradienį dalyaudamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, paragino pasaulį priešintis Rusijos vykdomam genocidui.„Pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje turime šansą užbaigti agresiją užpultos šalies sąlygomis, – sakydamas kalbą pareiškė V. Zelenskis. – Visos tautos turi realų šansą užtikrinti, kad jei prieš jūsų šalį būtų pradėta agresija, ji, gink Dieve, baigtųsi ne jūsų žemių padalijimu.“Ukrainos lyderis kalboje taip pat aštriai kritikavo Rusiją dėl jos vykdomo tūkstančių ukrainiečių vaikų deportavimo. „Šie vaikai Rusijoje mokomi nekęsti Ukrainos ir yra nutraukiami visi ryšiai su jų šeimomis, – kalbėjo V. Zelenskis. – Akivaizdu, kad tai genocidas.“Negana to, V. Zelenskis apkaltino Rusiją, kad ši naudojasi energetika ir maistu, jog galėtų daryti spaudimą pasauliui. „Agresorė ginklu paverčia daugybę kitų dalykų ir jie panaudojami ne tik prieš mūsų šalį, bet ir jūsiškes“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.Savo kreipimesi V. Zelenskis kartu perspėjo apie pavojų, kuris gresia kitiems Rusijos kaimynams. „Rusija beveik prarijo Baltarusiją. Ji akivaizdžiai grasina Kazachstanui ir Baltijos šalims“, – akcentavo valstybės vadovas.Nors V. Zelenskio žodžius lydėjo Vakarų šalių atstovų plojimai, JT Generalinės Asamblėjos salėje buvo palikta nemažai tuščių vietų. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas savo vietoje sėdėjo be jokios veido išraiškos.

V. Zelenskis siūlo kurti grūdų centrus Afrikoje ir kituose regionuoseSiekdama pagerinti prieigą prie ukrainietiškų grūdų ir sustiprinti pasaulinį aprūpinimą maistu, Ukraina siūlo Afrikos šalyse ir kitose jautriose teritorijose įkurti centrus, į kuriuos būtų galima atgabenti milijonus tonų grūdų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 78-ojoje sesijoje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime „Darnaus vystymosi tikslai“.„Ukraina siūlo labai aiškius veiksmus, kad būtų išvengta bet kokios suirutės pasaulinėje maisto rinkoje. Ypač jautriose teritorijose, pavyzdžiui, Afrikos uostuose, galime įkurti centrus milijonams tonų grūdų per metus“, – sakė V. Zelenskis.Jis teigė, kad Ukrainos pusė jau pradėjo derybas dėl tokių galimybių.„Nesvarbu, kokia yra problema, bendradarbiavimas gali duoti sprendimų. O pasaulis turi visus reikiamus išteklius, kad išspręstų visas problemas ir kartu pastūmėtų pasaulinę plėtrą“, – pridūrė V. Zelenskis.Kartu jis padėkojo Ukrainos partneriams, padėjusiems pristatyti 32 mln. tonų maisto produktų į pasaulio Pietų šalis ir kitus regionus. Jis teigė, kad Ukraina niekada neatsisakys savo, kaip pasaulinio aprūpinimo maistu garanto, vaidmens.„Kariaujanti Ukraina rodo puikius rezultatus. Bendradarbiaujantis pasaulis gali padaryti daug daugiau. Ne kalbėjimas, ne laukimas, o veiksmai keičia pasaulį, veiksmai tikslus paverčia gyvenimu. O gyvenimas, kurio mums reikia, priklauso tik nuo mūsų“, – sakė V. Zelenskis.

Sočyje užsiliepsnojo naftos bazėAnkstų trečiadienio rytą Krasnodaro krašto Adlerio rajone naftos bazėje kilo didžiulis gaisras. Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad dega saugykla su 1,2 tūkst. tonų degalų. Gaisras išplito 100 kv. metrų plote. Kol kas nėra oficialios versijos, dėl ko kilo gaisras, tačiau vietos gyventojai „Telegram“ praneša girdėję sprogimą. Manoma, kad gaisrą galėjo sukelti drono ataka. https://t.me/bazabazon/21545

V. Zelenskis sureagavo į D. Trumpo „taikos planą“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino buvusį JAV lyderį Donaldą Trumpą viešai pasidalyti savo taikos planais, jei žino, kaip užbaigti karą su Rusija.Interviu CNN prezidentas sakė, kad bet koks taikos planas, susijęs su okupuotų teritorijų atsisakymu, Ukrainai yra nepriimtinas. „Todėl (jei) yra mintis atimti dalį mūsų teritorijos ir atiduoti Putinui, tai nėra taikos formulė“, – sakė Zelenskis.Primename, kad buvęs JAV prezidentas pažadėjo, kad laimėjęs rinkimus galės užbaigti karą Ukrainoje vos per 24 valandas ir „užkirsti kelią Trečiajam pasauliniam karui“.Žurnalistas V. Zelenskio  pasiteiravo ir apie jo požiūrį į tuos, kurie skeptiškai vertina pasiūlymą didinti Ukrainos finansavimą. Prezidentas sakė, kad tiems, kurie nematė karo iš arti, sunku palyginti vidaus problemas su egzistencine grėsme, su kuria susiduria puolama šalis.

Ukrainoje – dar viena masinė dronų atakaNaktį į trečiadienį Rusijos pajėgos virš Ukrainos teritorijos vėl paleido nepilotuojamus orlaivius. Sumų, Poltavos ir Charkivo regionuose skambėjo oro perspėjimas.Oficialus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų kanalas „Telegram“ pranešė apie šalies oro erdvėje esančias dvi „Shahed“ tipo rusiškų bepiločių orlaivių grupes. „Neignoruokite oro įspėjamųjų signalų, eikite į slėptuvę“, – ragino kariškiai.Pirmoji grupė dronų buvo Poltavos srities šiaurėje, antroji – iš Kursko srities patenko į Ukrainos oro erdvę Sumų srityje. Vėliau pranešta apie naujas dronų grupes, patenkančias į Ukrainą iš Belgorodo srities. Per naktį apie dronų pavojų skelbta Černihivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Chersono, Kyjivo, Čerkasų, Sumų regionuose. Apie atakų padarytą žalą kol kas nepranešama.

NATO vadovas: karas nėra aklavietėje, bet Ukrainai reikia daugiau paramosNATO generalinis sekretorius tvirtina, kad Ukrainos konfliktas yra „nusidėvėjimo karas“, tačiau jis nepasiekė aklavietės.Tačiau Kijevui skubiai reikia papildomų oro gynybos priemonių, įskaitant amuniciją, atsargines dalis ir Ukrainos kariuomenės jau turimų sistemų techninę priežiūrą, žurnalistams Niujorke sakė Jensas Stoltenbergas.„Matome, kad oro gynyba kasdien gelbsti gyvybes Ukrainoje“, – sakė jis.Jis paminėjo pastarojo meto Ukrainos laimėjimus vykdant kontrpuolimą kaip įrodymą, kad aklavietė nebuvo pasiekta, ir paragino Vakarus tęsti karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą šaliai.„Jei norime karo pabaigos, jei norime teisingos ir ilgalaikės taikos, tuomet karinė parama Ukrainai yra teisingas kelias“, – sakė J. Stoltenbergas.„Esame pasiruošę ilgam laikui. Ne todėl, kad galėtume tiksliai numatyti, kiek ilgai truks šis karas, o todėl, kad turime pasiųsti žinią, kad prezidentas Putinas negali mūsų įveikti“, – sakė jis.

Zelenskis kreipėsi į pasaulio lyderius Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą pirmą kartą gyvai, o ne vaizdo ryšiu kreipėsi į pasaulio lyderius. JT Generalinėje Asamblėjoje jis prašė daugiau pasaulinės paramos Ukrainai.V. Zelenskis tikino, kad karas Ukrainoje yra paskutinis ilgame Rusijos konfliktų sąraše.„Kiekvieną dešimtmetį Rusija pradeda naują karą. Dalis Moldovos ir Gruzijos tebėra okupuotos. Rusija Siriją pavertė griuvėsiais“, – argumentavo jis.„Dabartinio karo prieš Ukrainą tikslas yra paversti mūsų žemę, mūsų žmones, mūsų gyvenimus, mūsų išteklius ginklu prieš jus, prieš tarptautinę taisyklėmis pagrįstą tvarką“, – perspėjo V. Zelenskis.Jis pareiškė, kad pasaulis turi susivienyti, kad nugalėtų Rusijos agresiją Ukrainoje.„Turime tai sustabdyti. Turime veikti vieningai, kad nugalėtume agresorių ir sutelktume visas savo galimybes bei energiją į šiuos iššūkius. Kadangi branduoliniai ginklai yra suvaržyti, taip pat ir agresorius turi būti suvaržytas“, – antradienį kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje sakė V. Zelenskis.Ukrainos prezidentas informavo, kad jis rengia pasaulinį taikos viršūnių susitikimą, bet nepasakė, kada jis bus surengtas.„Kol Rusija stumia pasaulį į paskutinį karą, Ukraina daro viską, kad po Rusijos agresijos niekas pasaulyje nedrįstų pulti jokios tautos“, – sakė jis.

Zelenskis Niujorke susitiko su PAR prezidentuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JT Generalinės Asamblėjos 78-osios sesijos kuluaruose Niujorke susitiko su Pietų Afrikos Respublikos prezidentu Cyrilu Ramaphosa.Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi oficialia Ukrainos valstybės vadovo paskyra internete, lyderiai aptarė aktualius Ukrainos ir PAR bendradarbiavimo klausimus, tęsdami savo dialogą, prasidėjusį per susitikimą Kyjive.V. Zelenskis pažymėjo PAR dalyvavimo darbo grupėse dėl Ukrainos Taikos formulės svarbą. Prezidentai atkreipė dėmesį į pasirengimą kitam patarėjų lygio susitikimui dėl Taikos formulės punktų įgyvendinimo. „Esame be galo dėkingi už mūsų Taikos formulės platformos realaus darbo pradžią. Jūsų šalies ambasada Ukrainoje ir ponas ambasadorius asmeniškai dalyvauja susitikimuose šiuo klausimu“, – sakė Ukrainos valstybės vadovas.Prezidentai taip pat aptarė pasirengimą Globaliam taikos viršūnių susitikimui, kuriame dalyvaus šalių vadovai.Buvo pažymėta, jog reikia atkurti „grūdų koridorių“ Juodojoje jūroje, kad būtų užtikrintas aprūpinimo maistu saugumas pasaulyje, taip pat sukurti grūdų tiekimo centrai Afrikoje.„Mes nelaukiame, mes tęsiame Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, bandome alternatyvius maršrutus. Keli laivai su grūdais jau sėkmingai praplaukė šiais maršrutais, nepaisydami sudėtingos situacijos“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis ir C. Ramaphosa taip pat aptarė situaciją mūšio lauke Ukrainoje.Ukrainos valstybės vadovas pažymėjo, kaip svarbu paspartinti nelegaliai į Rusiją deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimo procesus, taip pat keitimąsi sulaikytais žmonėmis.Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis anksčiau pareiškė, kad Ukrainos Taikos formulė yra svarbi platforma ne tik siekiant teisingos karo, kurį Rusijos Federacija pradėjo prieš Ukrainą, pabaigos, bet ir gali tapti universaliu pagrindu nutraukiant kitus ginkluotus konfliktus.

Rusijos gynybos ministras Šoigu lankosi IraneAntradienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu atvyko į Iraną susitikimų, per kuriuos bus stiprinami Maskvos gynybos ryšiai su Teheranu, pranešė Rusijos naujienų agentūros.Maskva siekia sustiprinti ryšius su kitomis Vakarų išstumtomis šalimis, įskaitant Iraną, kaltinamą tiekiant Maskvai kovinius dronus jos puolimui Ukrainoje. Teheranas kaltinimus neigia.„Manau, kad mūsų susitikimas yra dar vienas žingsnis stiprinant strateginę Rusijos ir Irano partnerystę“, – sakė S. Šoigu per susitikimą su Irano ginkluotųjų pajėgų štabo vadu generolu majoru Mohammadu Bagheri. „Šiandien turime galimybę išsamiai aptarti aktualius dvišalio karinio bendradarbiavimo klausimus“, – citavo jį Rusijos agentūros. „Iranas yra strateginis Rusijos partneris Artimuosiuose Rytuose“, – pridūrė S. Šoigu.Pasak oficialios Irano naujienų agentūros IRNA, derybos susijusios su „gynybos diplomatijos plėtra“ ir „bendrų grėsmių valdymu“.S. Šoigu vizitas surengtas per keturių dienų Kinijos užsienio reikalų ministro vizitą Maskvoje ir po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno kelių dienų kelionės traukiniu į Rusijos Tolimuosius Rytus.

Kryvyj Riho mieste nuo Rusijos balistinės raketos nukentėjo vaikų darželis, mokykla ir 30 gyvenamųjų namųUkrainos Kryvyj Riho mieste nuo Rusijos balistinės raketos „Iskander-M“ smūgio nukentėjo mokykla, ligoninė, vaikų darželis ir 30 gyvenamųjų namų. Mieste nuo ryto dirba naktinės atakos padarinių likvidavimo štabas.Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Naktį teroristinė šalis vėl atakavo Ukrainą sparnuotomis raketomis ir dronais. Priešas smogė ir mūsų miestui. Sprogimo banga apgadino vaikų darželį, mokyklą, ligoninę, patikslintais duomenimis, nukentėjo 29 daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 1 vieno aukšto pastatas. 9 val. ryto vienoje iš mokyklų mes operatyviai įsteigėme padarinių likvidavimo štabą“, – sakė pareigūnas.Jo duomenimis, butuose išbyrėjo langai, kyla problemų dėl balkonų. Keturių namų stogai apgadinti.„Iš miesto atsargų skiriama reikiamų statybinių medžiagų. Priimami gyventojų prašymai dėl sugadinto turto ir materialinės pagalbos iš miesto biudžeto“, – pridūrė O. Vilkulas.Jis pažymėjo, kad nuo karo pradžios daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų, kurių namai ir butai nukentėjo per apšaudymus, gavo finansinę paramą iš miesto biudžeto.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 19-osios naktį rusai panaudojo 30 dronų „Shahed-136/131“, iš kurių 27 buvo numušti, taip pat balistinę raketą „Iskander-M“. Kryvyj Rihe dėl smūgio užsidegė daugiaaukštis gyvenamasis namas. Paryčiui gaisras buvo užgesintas.

Erdoganas: Turkija stiprins diplomatiją, kad užbaigtų karą UkrainojeTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį Jungtinėse Tautose pažadėjo didinti savo diplomatines pastangas siekiant užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.„Stengiamės, kad mūsų draugai rusai ir ukrainiečiai susėstų prie stalo vadovaudamiesi teze, jog karas neturės laimėtojų, o taika – pralaimėtojų“, – sakė R. T. Erdoganas, kalbėdamas Generalinėje Asamblėjoje.„Sustiprinsime savo pastangas užbaigti karą diplomatijos ir dialogo pagrindu, remdamiesi Ukrainos nepriklausomybe ir teritoriniu vientisumu“, – sakė jis.

Nuo karo pradžios Ukraina išlaisvino daugiau nei 54 proc. okupuotos teritorijosUkrainos kariuomenė išlaisvino daugiau nei 54 proc. Rusijos okupuotos teritorijos, antradienį sakė Jungtinio štabo vadų pirmininkas generolas Markas Milley.Jis įvertino kiekvieną Ukrainos pažangą ir „kiekvieną atkovotos teritorijos centimetrą“ dėl „garbės ir neįtikėtinos aukos, kurią padarė Ukrainos žmonės ir jų kariškiai. Ukraina ir toliau daro apgalvotą, nuolatinę pažangą išlaisvindama savo tėvynę iš Rusijos okupacijos“.„Šiai dienai Ukraina išlaisvino daugiau nei 54 proc. Rusijos okupuotos Ukrainos ir jie ir toliau išlaiko strateginę iniciatyvą“, – sakė M. Milley spaudos konferencijoje po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo Ramšteino oro bazėje Vokietijoje.54 proc. teritorijos yra išlaisvinta nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn., antradienį sakė M. Milley atstovas pulkininkas Dave'as Butleris, įskaitant teritorijas aplink Kijevą, Charkovą ir Chersoną.

JAV pareigūnas: Rusija „įsitaiso“ ilgalaikiam karui UkrainojeDidžiojo septyneto lyderiai sutinka, kad Rusija pasiruošė ilgalaikiam konfliktui su Ukraina, sakė aukštas JAV pareigūnas.Anonimu išlikti norėjęs JAV valstybės departamento narys diplomatas vakar diskutavo apie G7 užsienio reikalų ministrų susitikimą.„Buvo pripažinta, kad matome, kad Rusija įsitraukia į šį vidutinės trukmės ir ilgalaikį karą“, – sakė jie."Jie sakė, kad aišku, kad Vakarai dabar turi planuoti paremti Ukrainą kariniu ir finansiniu požiūriu, turėdami tai omenyje.„Žinoma, kad reikia užtikrinti, kad Putino imperinis projektas ir toliau žlugtų ir kad jis žinotų, jog negali mūsų laukti, bet taip pat reikia dirbti kartu, kad būtų pakankamai pasidalijama našta, kad būtų pakankamai ilgalaikio laikotarpio, planavimo“, – pridūrė pareigūnas.

JK įsipareigojo Ukrainai nusiųsti dar dešimtis tūkstančių artilerijos sviediniųNaujasis britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas pranešė, kad Jungtinė Karalystė įsipareigojo šiais metais Ukrainai pristatyti dar dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių, skelbia „Sky news“.Tai įvyko po to, kai Jungtinė Karalystė neseniai Ukrainai pristatė 300 000-ąjį sviedinį. „Šiandien pademonstravome nepalaužiamą Jungtinės Karalystės įsipareigojimą Ukrainai ir nustatėme didesnę karinę paramą, įskaitant pažadą skirti dar dešimtis tūkstančių artilerijos sviedinių, kad Ukraina galėtų apsiginti nuo neišprovokuotos Rusijos invazijos ir atgauti neteisėtai okupuotas teritorijas“, – sakė G. Shappsas.„Siekdami užtikrinti, kad artėjant žiemai Ukraina turėtų tai, ko jai reikia apsiginti, taip pat nustatėme, kaip artimiausiais mėnesiais Jungtinė Karalystė toliau teiks paramą prioritetinėse srityse, įskaitant oro gynybą, tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus ir mokymą“, – pridūrė ministras.„Prezidentas Putinas turėtų sunerimti“, – sakė Gynybos štabo viršininkas admirolas seras Tony Radakinas.„Tai apčiuopiamas įrodymas, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau yra pasiryžusi padėti Ukrainai karine parama, kurios jai reikia žiemą ir 2024 metais“, – pridūrė jis. Iki šiol Jungtinė Karalystė pristatė daugiau kaip 12 tūkst. prieštankinių ginklų, 300 tūkst. artilerijos šaudmenų, tūkstančius oro gynybos raketų, savaeigės artilerijos ir daugiau kaip 200 tūkst. vienetų įrangos, tokios kaip apranga ekstremaliomis šaltomis oro sąlygomis, minų aptikimo įranga ir pramoninio stiprumo generatoriai.

Ukrainos žvalgyba apie Kadyrovą: jo būklė sunki, tai turės padarinių Putino režimuiČečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sveikatos būklė apibūdinama kaip sunki. Tai turės padarinių Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimui.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai antradienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.„Dėl Kadyrovo. Deja, šiuo klausimu dar nepadėtas taškas, bet tikrai buvo informacijos apie komą. Nepatvirtinsime, bet konstatuojame, kad jo būklė yra sunki, ir tai šiandien galima tvirtai teigti“, – pažymėjo pareigūnas.Anot A. Jusovo, kol kas nėra tiksliai patikrintos informacijos apie kitus scenarijus, kuria būtų galima operuoti. Tačiau Vyriausioji žvalgybos valdyba gali patvirtinti sunkią R. Kadyrovo būklę.„Žinoma, tai turės padarinių ne tik Čečėnijai, bet ir Šiaurės Kaukazui ir visai Putino režimo architektūrai“, – sakė Ukrainos žvalgybos atstovas.Anksčiau Vokietijos leidinys „Bild“ pranešė, kad Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas turi rimtų sveikatos problemų.Žiniasklaida teigia, kad R. Kadyrovui neva buvo bandoma persodinti inkstą, tačiau organas neprigijo.

Anušauskas susitiko su naujuoju Ukrainos gynybos ministruKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį dalyvavo Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų susitikime, kurio paraštėse pirmą kartą susitiko su naujuoju Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu, rašoma ministerijos pranešime.Skelbiama, kad ministrai aptarė iki šiol Lietuvos suteiktą paramą Ukrainai, siekiančią beveik pusę milijardo eurų. Taip pat kalbėta apie tolesnius svarbiausius Ukrainos poreikius atremiant Rusijos agresiją.Ramšteino formato susitikime A. Anušauskas pažymėjo buriamos Ukrainos išminavimo koalicijos svarbą, o atskirai apie ją bendravo su Kroatijos gynybos ministru Mario Banožičiumi. Aptartos Lietuvos ir Kroatijos galimybės bendradarbiauti.„Dirbame prie išminavimo koalicijos kūrimo. Raginu dar neapsisprendusias šalis jungtis prie koalicijos prisidedant mokymais, įranga arba finansiniais įnašais“, – sakė ministras, akcentuodamas, kad Lietuva toliau bus nuosekli ir rems Ukrainą iki pat pergalės.A. Anušauskas sąjungininkams taip pat pristatė naujausią Lietuvos karinės paramos paketą. Ministras pranešė, kad jį sudarys detonavimo sistemos, jūriniai stebėjimo radarai ir prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ amunicija. Be to, jau nuo šio mėnesio Lietuvoje bus remontuojami Ukrainai skirti „Leopard“ tankai.Ramšteino formato susitikimo metu Lietuva pasirašė Ketinimų deklaraciją remiant kuriamą IT paramos Ukrainai koaliciją.

Čekija tieks Ukrainai naujų ginklųČekija susitarė su Danija ir Nyderlandais, kad su jų finansine parama tieks čekiškus ginklus Ukrainai. Kalbama apie tankus, haubicas ir oro gynybos sistemas.Apie tai pranešė Čekijos gynybos viceministras Danielius Blažkovecas, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi „České noviny“.Pažymima, kad atitinkamas dokumentas dėl bendradarbiavimo buvo pasirašytas antradienį JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje vykusio kontaktinės grupės dėl Ukrainos susitikimo su Danijos ir Nyderlandų atstovais metu.„Čekijos gynybos ministerijos teigimu, šis susitarimas bus puiki galimybė Čekijos įmonėms. Pirmasis projektas bus 15 modernizuotų tankų T-72EA dovanojimas“, – teigiama pranešime.

Kupianske Rusijos aviacijos smūgio aukų skaičius išaugo iki šešiųAntradienį rusams valdoma aviacine bomba smogus Ckarkivo srities Kupiansko miestui, žuvo šeši žmonės.Tai feisbuke pranešė Nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Charkivo srityje atstovas Serhijus Bolvinovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Iki šiol gautais duomenimis, Kupianske žuvo šeši civiliai. Dvi moterys ir keturi vyrai. Tiek aukų šiuo metu pavyko suskaičiuoti“, – rašoma pranešime.Pasak pareigūno, priešas apšaudė civilius gyventojus evakuojančių savanorių automobilį.„Žuvusiųjų randame netoliese esančioje upėje ir sunaikintuose automobiliuose. Rusai paleido ugnį vidurdienį, apie 13.00 val. Įvykio vietoje dirba mūsų tyrėjai, kriminalistai ir sprogmenų specialistai, tęsiama apžiūra“, – sakė A. Bolvinovas.Jis neatmetė, kad aukų skaičius gali išaugti.Kaip jau buvo pranešta, rugsėjo 19 d. rusai valdoma aviacine bomba smogė Kupianskui. Iki 17 val. buvo pranešta apie tris žuvusiuosius. Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas neatmetė, kad aukų gali būti ir daugiau, tačiau gelbėjimo tarnybų darbą sprogimo vietoje apsunkina priešo artilerijos ugnis.https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid02gern4UunEPxMVXJ9nBpjnciDM4wES8aP7gnW4TpKPUztZ2eps6J64u3nKScQmkVVl&id=100002276907245

Bidenas ragina JT stabdyti atvirą Rusijos agresiją UkrainojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sulaukė didžiausio dėmesio Jungtinėse Tautose (JT), kur JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo pasaulį apie padarinius, kurių sulauks, jei mėgins nusileisti „atvirai“ Rusijos „agresijai“.V. Zelenskis, vilkėdamas kariško stiliaus drabužius, tapusius jo firminiu ženklu, pirmą kartą nuo karo pradžios pasirodė kasmetinėje JT Generalinėje Asamblėjoje.J. Bidenas, turėjęs kreiptis į JT anksčiau, išplatino savo kalbos ištraukas. Jis perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, į Niujorką neatvykęs, tikisi, jog pasaulis „pavargs ir leis jam be pasekmių vykdyti žiaurumus Ukrainoje“.„Tačiau aš jūsų klausiu: jei atsisakysime pagrindinių JT Chartijos principų norėdami patenkinti agresorių, ar kuri nors valstybė narė galės užtikrintai jaustis saugi? Jei leisime padalyti Ukrainą, ar bet kurios šalies nepriklausomybė bus saugi? “, –  sakoma paskelbtose J. Bideno kalbos ištraukose. „Šiandien privalome pasipriešinti šiai atvirai agresijai, kad rytoj atgrasytume kitus būsimus agresorius“, - sakė J. Bidenas.V. Zelenskis rengėsi susitikti ir su kitokių pažiūrų lyderiais, įskaitant Brazilijos prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą, jis anksčiau yra sakęs, kad Ukraina irgi kalta dėl karo, kaip ir milijardų dolerių Vakarų karinė pagalba Kyjivui.V. Zelenskis, kurio kelionės iki šiol buvo visiškai slaptos, trečiadienį taip pat dalyvaus specialioje JT Saugumo Tarybos sesijoje dėl Ukrainos. Rusija yra nuolatinė jos narė, turinti veto teisę dėl bet kokių privalomų veiksmų.Paklaustas apie šį susitikimą per vizitą Niujorko ligoninėje, kur gydomi sužeisti Ukrainos kariai, V. Zelenskis sakė, kad Jungtinės Tautos vis dar suteikia „vietą Rusijos teroristams“. Anksčiau interviu CBS „News“ jis sakė, kad V. Putinas yra „antrasis Hitleris“. Pasaulis turi „apsispręsti, ar mes norime sustabdyti V. Putiną, ar norime, kad prasidėtų pasaulinis karas“, sakė V. Zelenskis.V. Zelenskis pasinaudos savo vizitu Jungtinėse Tautose, kad susitiktų ir su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, abu palaiko santykius su Rusija, o taip pat su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, svarbiu sąjungininku.Kreipdamasis per priėmimą, skirtą Vokietijos 50 metų jubiliejui Jungtinėse Tautose, O. Scholzas pareiškė susirūpinimą dėl „pasaulyje atsiveriančių naujų nesutarimų“. „Imperializmas vėl rodo savo bjaurų veidą“, – sakė jis.R. T. Erdoganas, antradienį taip pat sakysiantis kalbą Generalinėje Asamblėjoje, siekia atkurti JT remiamą susitarimą, Rusijos nutrauktą, kad Ukraina vėl galėtų vežti grūdus per Juodąją jūrą.Savo kalboje JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pažadėjo nepasiduoti ir sakė, kad pasauliui „labai reikia“ maisto tiek iš Ukrainos, tiek iš Rusijos.

Žiniasklaida: Ukraina nepriėmė iš Vokietijos 10 senų tankų „Leopard 1“Ukraina „prieš kelias dienas“ atsisakė priimti 10 tankų „Leopard 1A5“ partiją iš Vokietijos, pareikšdama, kad jiems reikia remonto, o ukrainiečiai neturi nei technikų, nei atsarginių dalių.Tai antradienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Spiegel“.Kaip rašo „Spiegel“, šiomis dienomis Kyjivas pranešė specialiajam štabui Vokietijos gynybos ministerijoje, kad į Lenkiją atgabentiems vokiškiems tankams „Leopard“ reikalingas remontas, kai kuriems iš jų – kapitalinis.Vokietija nusiuntė į Lenkiją ekspertų, kad šie savarankiškai apžiūrėtų tankus. Paaiškėjo, kad mašinos „jau buvo smarkiai susidėvėjusios per Ukrainos karių mokymus Vokietijoje ir joms reikėjo remonto“, rašo „Spiegel“.Be to, keli iš dešimties tankų „Leopard 1A5“, kurie į Ukrainą buvo atgabenti liepą, išėjo iš rikiuotės dėl analogiškų problemų, priduria laikraštis.Vokietijos gynybos ministerijos atstovai leidiniui sakė negalį komentuoti „konkretaus atskiro atvejo“ ir pridūrė, kad tankai „Leopard“ remontuojami „bendradarbiaujant su Ukraina po intensyvių mokymų Vokietijoje“.Leidinys priduria, kad tankų „Leopard 1A5“, kurių Vokietija pažadėjo perduoti šimtą, būklė atspindi Vokietijos karinės pagalbos logistikos planavimo problemas.Lenkijoje įstrigę tankai yra antroji planuojamos perduoti didelės „Leopard 1A5“ partijos dalis. Jie buvo išimti iš Bundesvero ginkluotės prieš daugiau kaip dešimt metų. Daugelis šių mašinų vis dar laikomos pramoniniuose sandėliuose, todėl ginklininkams buvo duotas nurodymas kuo greičiau jas suremontuoti.Rugpjūčio pradžioje buvo pranešta, kad Vokietija perduos Ukrainai apie 30 papildomų tankų „Leopard 1“, kuriuos ginklų gamybos koncernas „Rheinmetall“ išpirko iš Belgijos.Be to, pasak žiniasklaidos, Vokietija kreipėsi į Graikiją, siūlydama perduoti Ukrainai 100 šiuo metu eksploatuojamų tankų „Leopard 1A5“, o mainais gauti modernizuotos šarvuotosios technikos.

Estija neplanuoja priimti iš Latvijos išsiunčiamų Rusijos piliečiųPolicijos ir sienos apsaugos departamentas stebės, kad nė vienas iš maždaug 3600 Rusijos piliečių, kuriems tikriausiai bus duotas nurodymas išvykti iš Latvijos, neatsidurtų Estijoje.Tai pareiškė Estijos vidaus reikalų ministerijos vadovas socialdemokratas Lauris Läänemetsas, šalies parlamente atsakydamas į opozicijos deputatės Hellės Moonikos Helmės iš EKRE frakcijos klausimą.„Policijos ir sienos apsaugos departamentas užtikrins, kad nė vienas iš jų čia neatsidurtų. Iš tikrųjų, Latvijos valstybė nori, kad šie piliečiai ne išvyktų į Baltijos šalis, o grįžtų į savo tėvynę. Ir jeigu žmogus yra Rusijos pilietis, tai Rusija turi jį priimti, Rusija negali jo atsisakyti“, – paaiškino L. Läänemetsas.Bet VRM vadovas nežino, kas bus, jei Latvija neįstengs užtikrinti Rusijos piliečių, turinčių išvykti iš šalies, perdavimo Rusijos Federacijai.„Nežinau, kaip su jais susitvarkys latviai, bet, žinoma, mes jų nepriimsime, nes jiems reikia leidimo gyventi čia, taip pat turi būti paisoma visų kitų teisių ir sąlygų. Mes įvedėme sankcijas Rusijos piliečiams, mes neketiname to jiems suteikti“, – pareiškė ministras.Pirmadienį buvo sužinota, kad apie 3600 Rusijos piliečių, nuolat gyvenančių Latvijoje, šią savaitę gaus laišką, kuriame rašoma, kad jie privalo išvykti iš šalies per 90 dienų, pranešė TV3 žinių laida „Neka Personīga“.Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, Latvija sugriežtino kalbos mokėjimo reikalavimus, o Rusijos piliečiai, kurie bus paprašyti išvykti iš Latvijos, neišlaikė latvių kalbos egzamino.

Skelbiama, kad Rusijos smūgis sandėliui Lvive sunaikino 300 tonų humanitarinės pagalbosJT humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainoje Denise Brown pasmerkė pirmadienį smogtą Rusijos smūgį Lvivui, dėl kurio sudegė sandėlis su 300 tonų humanitarinės pagalbos.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi jos pareiškimu.„Griežtai smerkiu Rusijos smūgį, dėl kurio šį rytą buvo sunaikintas nevyriausybinės organizacijos „Caritas-Spes“ sandėlis Lvive, Ukrainos vakaruose. Šis svarbus humanitarinis objektas, kuriame buvo apie 300 tonų humanitarinės pagalbos, visiškai sudegė“, – pabrėžė D. Brown.Pasak pareigūnės, šiais metais suaktyvėjo Rusijos atakos prieš humanitarinius objektus, o tai atsiliepia žmonėms, kurie ir taip kenčia dėl baisių karo padarinių.JT koordinatorė priminė, kad humanitarinės pagalbos darbuotojus, institucijas ir turtą saugo tarptautinė humanitarinė teisė, atakos prieš juos griežtai draudžiamos.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į antradienį Rusijos kariuomenė Lvivo srities kryptimi paleido 18 smogiamųjų bepiločių orlaivių „Shahed“. Lvivo pramoniniuose sandėliuose nugriaudėjo trys sprogimai. Griuvėsiuose buvo rastas žuvusio vyro kūnas.

Naujas Kremliaus reikalavimas sukėlė pasipiktinimą tarp Rusijos propagandistųRusijos prezidento Vladimiro Putino administracija pareikalavo Kremliaus kontroliuojamų masinio informavimo priemonių liautis Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį vadinus prezidentu. Reikalavimas taikomas visoms žiniasklaidos priemonės, įskaitant televizijos kanalus ir internetinę žiniasklaidą, „Cholod“ sakė žiniasklaidos darbuotojai, gavę tokią instrukciją.Kaip rašo „The Moscow Times“, direktyva buvo išplatinta rugsėjo 15 dienos vakarą. „Cholod“ pašnekovai teigia,  kad naujus standartus bandoma įpiršti visoms Kremliaus kontroliuojamoms redakcijoms: nuo TASS iki „Ridovka“. Tokia Kremliaus iniciatyva kai kuriose redakcijose esą sukėlė pasipiktinimą – kai kurie darbuotojai netgi pagrasino išeisią iš darbo.Kremliaus atstovai valstybinei žiniasklaidai siūlo arba tiesiog neminėti V. Zelenskio pareigų, arba, nušviečiant Ukrainos prezidento veiklą, vartoti frazę „Zelenskio režimas“. Jau nekalbant apie antraštes, šis reikalavimas taikomas ir pagrindiniam publikacijų tekstui, ir primenant ankstesnius įvykius. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas būtent antraštėms – kad skelbiant Kremliaus žiniasklaidos aparato sukurptas naujienas V. Zelenskis nebūtų oficialiai vadinamas prezidentu.Agentūra „RIA Novosti“, priklausanti holdingui „Rossija segodnia“, kuriam vadovauja sankcijų sąraše esantis propagandistas Dmitrijus Kiseliovas, pirmadienio, rugsėjo 18 dienos, publikacijose V. Zelenskio prezidentu nevadina, o tuo įsitikino ir „The Moscow Times“: V. Zelenskio pareigos neminimos, publikacijose – viso labo Ukrainos prezidento vardas ir pavardė. Agentūra TASS V. Zelenskį ir toliau vadina Ukrainos prezidentu.Nuo karo pradžios Ukrainoje Rusijos valdžia pradėjo aktyviai stebėti formuluotes, kokias vartoja žiniasklaidos priemonės. 2022 metų kovo pradžioje Valstybės Dūma į Rusijos baudžiamąjį kodeksą ir administracinių nusižengimų kodeksą įtraukė kelis straipsnius, skirtus „informaciniame kare“ apginti Rusijos armiją. Per metus karo – iki 2023 metų vasario – bylos dėl karinių melagienų skleidimo (Rusijos baudžiamojo kodekso 207.3 straipsnis) ir armijos diskreditavimo (Rusijos baudžiamojo kodekso 280.3 straipsnis) iškeltos ne mažiau 196 asmenims, informuoja projektas „Setevyje svobody“. Vien už 2022 metus dėl „karinių melagienų“ buvo iškeltos 145 bylos. Iš jų 21 – žurnalistams, o dar 13 prieš tinklaraštininkus ir „Telegram“ kanalų administratorius. Taip pat žinoma apie mažiausiai 52 dėl „armijos diskreditavimo“ persekiojamus asmenis. Tarp jų – penki tinklaraštininkai ir „Telegram“ kanalų administratoriai bei du žurnalistai.

Podoliakas pakomentavo „The New York Times“ tyrimą dėl smūgio Kostiantynovkai Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pakomentavo leidinio „The New York Times“ žurnalistų atliktą smūgio Donecko srities Kostiantynivkos miestui tyrimą, praneša UNIAN. Jo nuomone, publikacijų, kuriose abejojama Rusijos sąsajomis su smūgiu Kostiantynivkai, pasirodymas užsienio leidiniuose prisideda prie sąmokslo teorijų plitimo. Todėl tai turės papildomai teisiškai įvertinti atitinkamos institucijos. „Visuomenė tikrai gaus atsakymą į klausimą, kas iš tikrųjų atsitiko Kostiantynivkoje. Kaip ir tūkstančiais kitų Rusijos smūgių mūsų šaliai per neišprovokuotą karą atvejų“, – rašo „Telegram“ kanale M. Podoliakas. Pasak jo, Ukrainos pareigūnai „kruopščiai ir išsamiai“ tiria kiekvieną incidentą, fiksuodami ir dokumentuodami Rusijos karo nusikaltimus. Tiriamos ir smūgio Kostiantynovkai aplinkybės. „Bet kuriuo atveju teisinė tiesa bus nustatyta“, – pabrėžė jis. M. Podoliakas taip pat paragino nepamiršti, kad Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą ir kad būtent Rusija yra atsakinga už karo sukėlimą. Rusija nuolat vykdo masines raketų, bombų ir dronų atakas prieš civilinę infrastruktūrą ir taikius gyventojus, o Ukraina imasi tik gynybinių veiksmų, gina save ir savo teritorijas. Kaip jau buvo pranešta, leidinys „The New York Times“ paskelbė atlikęs savo tyrimą dėl rugsėjo 6-osios smūgio Kostiantynivkai, pareikalavusio 16 civilių gyvybių. Žurnalistai paskelbė publikaciją, kurioje teigiama, kad ši tragedija nebuvo Rusijos apšaudymo rezultatas. Anot jų, tai buvo „nelaimingas atsitikimas“ nukritus Ukrainos raketai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginių komunikacijų valdybos atstovai pranešė, kad smūgis Kostiantynivkai tiriamas pagal baudžiamojo kodekso 438 str. „Karo įstatymų ir papročių pažeidimas“. Iki tyrimo pabaigos, pagal įstatymą, komentuoti bet kokias įvykio detales yra draudžiama ir netikslinga. Be to, Ukrainos pareigūnai įsitikinę, kad Rusijos propagandistai tikrai pasinaudotų komentarais ar prielaidomis šiuo klausimu.

Ukrainos vyriausybė atleido Kotenką iš dingusių asmenų komisaro pareigųUkrainos ministrų kabinetas atleido Olehą Kotenką iš komisaro, atsakingo už ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų reikalus, pareigų.Apie tai „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė vyriausybės atstovas Aukščiausiojoje Radoje Tarasas Melnyčiukas.O. Kotenka į šias pareigas buvo paskirtas 2022 m. gegužės 20 dieną.

Ukraina praneša apie tris žuvusiuosius per Rusijos smūgį KupianskuiAntradienį per Rusijos smūgį į Ukrainos šiaurės rytinį Kupiansko miestą, kur Maskva daugelį savaičių rengia vietos puolimą, žuvo trys civiliai, pranešė Kyjivas.„Šiandien priešas iš oro smogė Kupiansko miestui valdoma bomba“, – socialiniuose tinkluose pranešė šiaurės rytinės Charkivo srities vadovas Olehas Synehubovas. „Dėl šio smūgio žuvo trys civiliai“, – pridūrė jis.

Danija perduos Ukrainai dar 45 tankusDanijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pareiškė, kad jo šalis Ukrainai padovanos dar 45 tankus, rašo „The Guardian“, remdamasis Danijos žiniasklaida.Pranešime teigiama, kad dovaną sudarys 30 tankų „Leopard 1“ ir 15 tankų T-72.Oficialaus pareiškimo Danijos gynybos ministerijos interneto svetainėje kol kas nėra.Anksčiau buvo pranešta, kad Danija Ukrainai perduos 5,8 mlrd. kronų (833 mln. JAV dolerių) vertės paketą, įskaitant tankus, pėstininkų kovos mašinas, tankų amuniciją ir priešlėktuvinius pabūklus.

Prieš Lvivą surengta dronų ataka pareikalavo vieno žmogaus gyvybėsAnkstų antradienį prieš Vakarų Ukrainos Lvivo miestą surengta dronų ataka pareikalavo vieno žmogaus gyvybės, pranešė pareigūnai.Nors netoli sienos su Lenkija esantis Lvivas laikomas vienu saugiausių Ukrainos miestų, pastaraisiais mėnesiais jis dažniau tampa atakų taikiniu.„Po rytinių smūgių Lvive tęsiasi padarinių šalinimo darbai. Deja, po griuvėsiais buvo rastas miręs čia dirbęs vyras“, – tinkle „Telegram“ pareiškė Lvivo meras Andrijus Sadovyjus.Kaip jau skelbta, ataka prieš miestą prasidėjo apie 1 val. 30 min. Grinvičo (4 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Naujienų agentūros AFP žurnalistas teigė išgirdęs daugybę sprogimų. Ukrainos karinės oro pajėgos tvirtino, kad Lvivą atakuoja dronai ir veikia oro gynyba.Pasak A. Sadovyjaus, mieste buvo sunaikinti trys sandėliai, įskaitant patalpas, kuriose viena labdaros organizacija laikė humanitarinę pagalbą.Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis savo ruožtu taip pat nurodė, kad iš po griuvėsių buvo ištraukti du žmonės – vyras ir moteris. Pastaroji, kaip manoma, sužalojimų nepatyrė, tačiau vyro būklė yra sunki.Tuo metu pietiniame Mykolajivo regione naktį buvo sunaikinta 10 dronų, „Telegram“ paskelbė gubernatorius Vitalijus Kimas. Jo duomenimis, krintančios numušto Rusijos taikinio nuolaužos apgadino žemės ūkio techniką, tačiau žmonės nenukentėjo.Dnipropetrovsko regione, anot gubernatoriaus Sergijaus Lysako, artilerijos ugnis buvo fiksuota Nikopolio rajone. Ten buvo apgadinti šeši namai, elektros linija ir dujų vamzdis. Gubernatoriaus teigimu, buvo sužeistas 71 m. vyras, kuris buvo išgabentas į ligoninę. Jo būklė vidutinė.

Ukraina ragina TTT priteisti kompensaciją už karo padarytą žaląUkraina antradienį pareiškė, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) turėtų įpareigoti Rusiją atlyginti nuostolius už „naikinimo karą“, ir teigė, kad kyla pavojus pačiai tarptautinei teisei.„Rusija nėra aukščiau įstatymo. Ji turi būti patraukta atsakomybėn“, – teismui sakė pagrindinis Ukrainos atstovas Antonas Korynevičius, sėdėdamas vos už kelių metrų nuo savo oponentų iš Rusijos Taikos rūmuose Hagoje.„Jūs turite galią paskelbti, kad Rusijos veiksmai yra neteisėti, kad jos tęsiami pažeidimai turi būti nutraukti, kad jūsų nurodymai turi būti vykdomi ir kad Rusija turi atlyginti žalą“, – sakė jis teisėjams.Ukraina padavė Rusiją į TTT praėjus vos kelioms dienoms po 2022 metų vasario 24-osios invazijos, siekdama kovoti su agresyvia kaimyne visais frontais – tiek teisiniu ir diplomatiniu, tiek ir kariniu.Kyjivo argumentas yra tas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rėmėsi tariamai vykdytu „genocidu“ prieš prorusiškai nusiteikusius žmones rytų Ukrainoje kaip viena iš priežasčių, dėl kurių Maskva įsiveržė į kaimyninę šalį.Ukrainos teigimu, taip piktnaudžiaujama 1948 metų Jungtinių Tautų genocido konvencija, kurią pasirašė ir Kyjivas, ir Maskva.„Ar tikrai įmanoma valstybei piktnaudžiauti Genocido konvencija, kad pateisintų užkariavimo karą? – klausė A. Korynevičius. – Pasaulio labui atsakymas turi būti „ne“, kad tarptautinė teisė nebūtų iškreipta ir paversta žmogaus teisių pažeidimų ir naikinimo įrankiu“.Pernai kovo mėnesį priimtame preliminariame sprendime TTT stojo Ukrainos pusėn ir nurodė Rusijai nedelsiant nutraukti invaziją.Tačiau Rusija paprieštaravo šiam sprendimui, teigdama, kad TTT neturi teisinės galios priimti sprendimo šioje byloje.„Rusijos nepaklusnumas taip pat yra išpuolis prieš šio teismo autoritetą. Kiekvieną raketą, kurią Rusija paleidžia į mūsų miestus, ji paleidžia nepaisydama šio teismo“, – sakė A. Korynevičius.Šiuo metu Taikos rūmuose vykstančiuose posėdžiuose daugiausia dėmesio skiriama tam, ar TTT iš viso turi tam jurisdikciją.TTT buvo įsteigtas ginčams tarp šalių spręsti, tačiau negarsėja savo darbo sparta. Tikėtina, kad teismui prireiks kelių mėnesių vien tam, kad nuspręstų, ar apskritai gali nagrinėti šią bylą. Jo sprendimai yra privalomi, nors jis neturi jokių priemonių priversti juos vykdyti.

Austinas: Ukraina iš JAV netrukus gaus tankų „Abrams“Ukraina iš JAV netrukus gaus tankų „M1 Abrams“, antradienį Vokietijoje pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.Vašingtonas šių tankų Kyjivui buvo pažadėjęs metų pradžioje.„Man malonu pranešti, kad į Ukrainą netrukus atvyks Jungtinių Valstijų anksčiau pažadėti tankai „M1 Abrams“, – Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime nurodė Ll. Austinas.

Žiniasklaida: Kostiantynivkos turguje galėjo sprogti pačių ukrainiečių raketa„The New York Times“ skelbia, kad įrodymai, kuriuos surinko leidinio žurnalistai, leidžia daryti išvadą, kad sprogimas turguje Kostiantynivkoje rugsėjo 6 dieną įvyko dėl Ukrainos raketos, paleistos iš zenitinių raketų komplekso „Buk“.Sprogimą Ukrainos Donecko srities Kostiantynivkos turguje greičiausiai sukėlė nuo kurso nukrypusi raketa, paleista iš zenitinių raketų komplekso „Buk“, teigiama tyrime, kurį rugsėjo 18 dieną publikavo amerikiečių dienraštis „The New York Times“.Žurnalistai tokią išvadą padarė atlikę raketos liekanų analizę, įvertinę palydovines nuotraukas, liudininkų pasakojimus ir apžiūrėję incidento teritoriją.„Iš karto po atakos Ukrainos valdžia stengėsi neleisti NYT žurnalistams patekti į nukentėjusį rajoną ar apžiūrėti raketos liekanų. Vėliau jiems vis dėl to pavyko apsilankyti sprogimo vietoje, apklausti liudininkus ir surinkti naudoto ginklo liekanų“, – teigiama publikacijoje.Pažymima, kad raketos ataka buvo tragiško atsitiktinumo rezultatas. Raketa, sprogusi Kostiantynivkoje, galėjo nukrypti nuo parinkto kurso, ką lėmė elektronikos gedimas arba pažeidimas paleidimo metu.

Prie Krymo tilto pastebėti dūmaiPranešama, kad antradienio rytą prie Krymo tilto pastebėti dūmai. Maždaug tuo pačiu metu okupantai pranešė, kad laikinai sustabdytas eismas tiltu. Po valandos jis vėl buvo atnaujintas.https://t.me/Crimeanwind/42703

Melitopolį sudrebino sprogimaiZaporižios regiono laikinai okupuotame Melitopolio mieste buvo girdėti daugiau nei penki sprogimai. Apie tai „Telegram“ paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.Pasak I. Fiodorovo, rusų oro gynybai Melitopolyje atėjo sunkūs laikai. „Vietos gyventojai praneša apie daugiau nei penkis sprogimus“, – rašė jis.Garsiausi sprogimai, pasak jo, girdėjosi netoli „Avtokoliorlit“ gamyklos.Anksčiau buvo pranešta, kad rusų okupantai šioje gamykloje įsirengė karinę bazę.

Nepaisant Rusijos grasinimų, iš Ukrainos Čornomorsko uosto išplaukė laivas su grūdaisIš Ukrainos Juodosios jūros Čornomorsko uosto, anot Kyjivo, išplaukė grūdus gabenantis krovininis laivas, nepaisant Rusijos grasinimų laikyti civilinius laivus potencialiais kariniais taikiniais.Maskva atitinkamą perspėjimą pateikė po to, kai šią vasarą pasitraukė iš vadinamosios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kuri padėdavo užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų eksportą jūros keliais. Ukraina savo ruožtu vėliau atvėrė koridorių, kuriuo jau pasinaudojo keli krovininiai laivai.„Laivas „Resilient Africa“ su 3 tūkst. tonų kviečių išplaukė iš Čornomorsko uosto ir juda Bosforo link“, – antradienį socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas. Jis patikslino, kad šis laivas dar prieš kelias savaites buvo atvykęs į šį Ukrainos uostą, pasinaudojęs naujai atvertu koridoriumi. O. Kubrakovas kalbėjo apie dar vieną laivą, kuris netrukus išplauks į Egiptą.

Naktį virš Ukrainos numušti 27 dronaiRugsėjo 19 d. naktį Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino 27 Rusijos pajėgų paleistus dronus „Shahed-136/131“.Tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Kaip teigiama, praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą panaudodami 30 dronų, paleistų iš pietryčių krypties (Primorsko-Achtarskas, Rusija), ir vieną balistinę raketą „Iskander-M“, kuri buvo paleista iš laikinai okupuoto Krymo link Kryvyj Riho. Pietiniuose, centriniuose ir vakariniuose Ukrainos regionuose buvo sunaikinti 27 Rusijos bepiločiai.

Brazilija: trečiadienį įvyks V. Zelenskio ir Lulos susitikimasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva susitiks trečiadienį Niujorke, pranešė Brazilijos prezidento kanceliarija; ankstesni bandymai surengti tokį susitikimą žlugo.Lula, kuris iš Vakarų sulaukė kaltinimų, kad per švelniai reaguoja į Rusijos karą Ukrainoje, susitiks su V. Zelenskiu po dvišalio susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose, pranešė Lulos biuras.V. Zelenskis anksčiau siekė susitikti su Lula per Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą Japonijoje gegužės mėnesį, tačiau šis bandymas žlugo, oficialiai dėl nepalankių tvarkaraščių.V. Zelenskio ir Lulos santykiai yra įtempti, nes šis yra sakęs, kad jo kolega iš Ukrainos yra „toks pat atsakingas dėl karo kaip ir (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas“, ir atsisakė prisijungti prie Vakarų šalių, įvedusių sankcijas Rusijai arba tiekiančių šaudmenis Ukrainai.Gegužės mėnesį V. Zelenskis pajuokavo, kad dėl neįvykusio susitikimo jo kolega iš Brazilijos tikriausiai liko „nusivylęs“.„Aš nebuvau nusivylęs. Buvau kiek nusiminęs, nes norėjau su juo susitikti ir aptarti šį klausimą“, – tuomet sakė Lula. Tačiau „Zelenskis yra suaugęs žmogus. Jis žino, ką daro“, pridūrė jis.Lula siekė, kad Brazilija, kartu su kitomis „neutraliomis“ šalimis, įskaitant Kiniją ir Indoneziją, taptų potencialia konflikto tarpininke. Tačiau kairiųjų veteranas, anksčiau vadovavęs Brazilijai 2003-2010 metais, ne kartą sulaukė kritikos dėl savo pozicijos karo atžvilgiu.Balandį jis apkaltino JAV „skatinant“ konfliktą ir sakė, kad JAV ir Europos Sąjunga „turi pradėti kalbėti apie taiką“.Po to, kai Baltieji rūmai apkaltino jį „kartojant Rusijos ir Kinijos propagandą“, Lula sušvelnino savo retoriką ir pareiškė, kad Brazilija smerkia Rusijos invaziją.Tačiau nesklandumų išliko, nes, kaip pranešama, Brazilija padėjo blokuoti pastangas aiškiai kritikuoti Rusijos invaziją G20 aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio Indijoje anksčiau šį mėnesį, galutiniame pareiškime.Lula taip pat yra užsiminęs, kad Ukrainai gali tekti atsisakyti ginčijamo Krymo pusiasalio, kurį Rusija jėga aneksavo 2014 metais, rengdamasi praėjusių metų invazijai į Ukrainą. „Zelenskis negali norėti turėti viską“, – sakė jis balandžio mėnesį.Po šių komentarų Ukrainos užsienio reikalų ministerija sukritikavo jo poziciją, sakydama, kad Lula suteikia „vienodą svorį aukai ir agresorei“.

Prie Bachmuto sunaikinti elitiniai rusų okupantų daliniaiUkrainos pajėgos sėkmingo puolimo, surengto į pietus nuo Donecko srityje esančio Bachmuto, metu sumušė elitinius rusų okupantų dalinius.Kaip teigiama Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 72-osios motorizuotųjų šaulių brigados, 31-osios gvardiečių oro desanto pajėgų brigados ir 83-iosios gvardiečių oro desanto pajėgų brigados padalinius, kai išlaisvino Andrijivką ir Kliščijivką.Tai patvirtina, pavyzdžiui, rusų bataliono „Vostok“ vado Aleksandro Chodakovskio pareiškimą, kad žuvo 31-osios oro desanto pajėgų brigados vadas. Pažymima, kad 72-oji motorizuotųjų šaulių brigada greičiausiai mūšio metu buvo neefektyvi, tačiau jos tikslūs nuostoliai nežinomi.Šie Rusijos oro desanto pajėgų padaliniai dalyvavo kontratakose bei bandant sustabdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolamąją operaciją. Tikėtina, kad rusai patyrė didelių nuostolių. Jeigu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų neseniai surengto  puolimo į pietus nuo Bachmuto metu buvo sunaikintas 31-osios ir 83-iosios oro desanto pajėgų brigadų kovinis pajėgumas, Rusijos Federacijos (RF) karinė vadovybė, ko gero, perdislokuos dalį kito gana elitinio junginio karių, kad sustiprintų gynybą į pietus nuo Bachmuto.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 273 460 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 273 460 karių, įskaitant 520 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai antradienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 628 Rusijos tankus (+5 per pastarąsias 24 val.), 8 851 (+17) šarvuotąją kovos mašiną, 6 062 (+35) artilerijos sistemas, 778 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 526 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 601 (+30) automobilį, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 784 (+15) dronus, 903 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 1 479 (+17) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

ES užsienio reikalų ministrų taryba surengs susitikimą KyjiveEuropos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pranešė, kad netrukus Kyjive lankysis ES Užsienio reikalų ministrų tarybos nariai, kurie susipažins su padėtimi vietoje ir apsvarstys šalies poreikius saugumo ir gynybos srityje, o ES padės juos tenkinti iš specializuoto Ukrainos fondo, sukurto pagal Europos taikos priemonę.J. Borrellis apie tai kalbėjo spaudos konferencijoje Niujorke po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose, tačiau neįvardijo konkrečių tokio susitikimo datų.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais, ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai surengs išvažiuojamąjį susitikimą Kyjive, preliminariai spalio mėnesį, taip išreikšdami solidarumą su Ukrainos žmonėmis, kovojančiais prieš Rusijos agresiją, ir paramą Ukrainos pastangoms vykdyti reformas bei siekti narystės ES.

V. Zelenskis Niujorke pasisakė apie S. Lavrovo dalyvavimą JT Saugumo TarybojeJungtinės Tautos, o ne Ukraina, nustato savo renginių formatą, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas artėjantį JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Ukrainos, kuriame dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.V. Zelenskis kalbėjo pirmadienį Niujorke, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, kai lankėsi Staten Islando universitetinėje ligoninėje.„Mes nesirinkome tokio formato, – sakė jis. – Jei JT mano, kad ten turėtų būti teroristinė valstybė, tai užduokite šį klausimą jiems“.Kaip buvo pranešta anksčiau, rugsėjo 20 dieną JT Saugumo Taryba surengs atvirus debatus dėl Ukrainos, kuriuose dalyvaus delegacijų vadovai, atvykę į Niujorką į aukšto lygio JT Generalinės Asamblėjos savaitę.Pirmadienį V. Zelenskis susitiko ir kalbėjosi su Staten Islando universitetinėje ligoninėje gydomais sužeistais Ukrainos kariais.

Sprogimai Lvive: kilo didžiulis gaisras pramoniniame sandėlyje, yra sužeistųLvivo srityje naktį į antradienį veikė oro gynyba, buvo paskelbta bepiločių orlaivių grėsmė, girdėjosi pasikartojantys sprogimai.Dėl rusų bepiločių orlaivių atakos Lvive pramoniniame sandėlyje kilo gaisras, buvo sužeisti žmonės. Apie tai „Telegram“ pranešė Lvivo OVA vadovas Maksimas Kozickis.Jo teigimu, sandėliuose kilo didelis gaisras. Vėliau jis patikslino, kad iš po griuvėsių buvo ištraukti du žmonės – vyras ir moteris. Pirminiais duomenimis, moteris stipriai nenukentėjo, o vyro būklė sunki.Šią naktį sprogimai taip pat aidėjo Chmelnickio ir Kryvyj Riho miestuose. 

Zelenskis atskrido į NiujorkąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kaip paskelbta X tinkle (buvęs „Twitter“), su žmona atvyko į Niujorką dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos sesijoje, o vėliau – oficialaus vizito į JAV.Skirtingai nuo ankstesnio vizito į JAV, kuriam buvo skirtos ypatingos saugumo priemonės, apie šį vizitą buvo paskelbta iš anksto.

Irano prezidentas neigia į Rusiją siuntęs dronus, naudojamus kare Irano prezidentas neigė, kad jo šalis siuntė bepiločius orlaivius Rusijai, kad jie būtų naudojami kare Ukrainoje, ir pareiškė, kad „mes prieš karą Ukrainoje“.Susitikęs su žiniasklaidos atstovais JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, prezidentas Ebrahimas Raisi pakartojo siūlymus tarpininkauti Rusijos ir Ukrainos kare, nepaisant to, kad yra vienas stipriausių Kremliaus rėmėjų.JAV apkaltino Iraną ne tik tiekiant ginklus, bet ir padedant Rusijai pastatyti gamyklą jiems gaminti.Pripažindamas, kad Iranas palaiko tvirtus ryšius su Rusija, E. Raisi neigė siuntęs ginklų į Maskvą nuo karo pradžios praėjusių metų vasarį.Tačiau tiek JAV, tiek Europos pareigūnai teigia, kad didžiulis Irano bepiločių orlaivių, naudojamų kare, skaičius rodo, kad tokių ginklų srautas ne tik tęsėsi, bet ir sustiprėjo prasidėjus karo veiksmams.

Ministras: Vokietija skirs Ukrainai pagalbos ir ginklų už 400 mln. eurųVokietija skirs dar 400 mln. eurų ginklų ir pagalbos paketą su Rusija kovojančiai Ukrainai, pirmadienį pranešė Berlynas prieš svarbias Kyjivo sąjungininkių derybas dėl konflikto.„Mes tiekiame papildomos amunicijos“, – Vokietijos dienraščiui „Bild“ sakė gynybos ministras Borisas Pistoriusas ir pridūrė, kad į naująjį paketą taip pat bus įtrauktos transporto priemonės, išminavimo sistemos ir tokia pagalba kaip drabužiai ir elektros generatoriai.

Moldovoje sulaikyta 11 nelegaliai į šalį patekusių ukrainiečiųMoldovos pasienio policija sulaikė 11 ukrainiečių, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Moldovos pareigūnais.Spėjama, kad vienas iš sulaikytų vyrų yra vedlys. Nelegalios kelionės organizatoriai tikėjosi uždirbti daugiau kaip 40 tūkst. eurų.Gautomis žiniomis, Moldovos pasieniečiai praėjusią savaitę naktinio matymo prietaisais užfiksavo grupę asmenų, neteisėtai kirtusių Ukrainos ir Moldovos sieną. Netrukus 11 ukrainiečių buvo sulaikyti.Praėjusių metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, kai kurie karo prievolininkai ukrainiečiai įvairiais būdais mėgina išvykti iš šalies.

Ukrainoje žuvo dar vienas kovotojas iš SakartveloUkrainoje žuvo dar vienas kovotojas iš Sakartvelo, kovęsis gynybos pajėgų gretose.Kaip rašo portalas „eurointegration“, tai socialiniuose tinkluose pranešė Kartvelų legiono vadas Mamuka Mamulašvilis.Gautomis žiniomis, žuvo Zacharija Šubitidzė, kuris vadovavo skyriui.Pasak M. Mamulašvilio, šis kovotojas buvo „vienas iš geriausių“ legione.Z. Šubitidzės žūties aplinkybės kol kas nežinomos.Kartvelų legionas buvo įkurtas 2014 metais, prasidėjus Rusijos agresijai Donbase, o jau 2016 metai jis oficialiai tapo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi.Nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, mūšiuose su okupantais krito daugiau kaip 40 kartvelų, kurie buvo Sakartvelo piliečiai arba turėjo Ukrainos pilietybę.Praėjusią savaitę Donecko srityje žuvo du savanoriai – ispanas ir kanadietis.

Ukraina pateikė skundus prieš Lenkiją, Slovakiją ir VengrijąUkraina Pasaulio prekybos organizacijai pateikė skundus prieš Lenkiją, Slovakiją ir Vengriją dėl jų vienašališko draudimo importuoti Ukrainos žemės ūkio produktus.Tai paskelbė Ukrainos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko.

ES šalys rengiasi aptarti dvyliktąjį sankcijų Rusijai paketąApie tai rašo „Bloomberg“. Apribojimų paketas, anot leidinio, gali būti priimtas jau spalį.Tikimasi, kad šiame pakete bus galima imtis priemonių, kurios apsunkins anksčiau priimtų sankcijų apėjimą.Grupė griežčiausių valstybių, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis, ragina įvesti papildomus apribojimus IT srityje ir suskystintų gamtinių dujų tiekimą.Tarp pasiūlymų yra ir apribojimų branduoliniam sektoriui, tačiau didelė dalis šalių ne kartą jiems priešinosi, pažymi „Bloomberg“.

Zelenskis susitiks su Brazilijos prezidentuBrazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva trečiadienį Niujorke susitiks su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu, pirmadienį pranešė du šaltiniai iš Brazilijos vyriausybės.Brazilijos prezidentas suerzino Vakarų lyderius, remiančius Ukrainos kovą su Rusija, atsisakydamas laikytis aiškios karo pusės ar aprūpinti Kijevą ginklais.Jis bandė įsitvirtinti kaip potencialus taikos tarpininkas tarp Maskvos ir Kijevo, teigdamas, kad kai kurios šalys turi likti „neutralios“, jei norima pasiekti taiką.

Bulgarija sunaikino Juodosios jūros kurorte nusileidusį dronąPirmadienio ryte pranešta, kad Bulgarija išsiuntė specialųjį padalinį apžiūrėti ir sunaikinti sprogmenis gabenusį droną, kuris nusileido Tyulenovo mieste Juodojoje jūroje.Dabar skelbiama, kad bepilotis orlaivis buvo sunaikintas per kontroliuojamą sprogimą, kurį surengė Bulgarijos armijos bombų šalinimo komanda.Po patikrinimo Gynybos ministerija pareiškė, kad bepiločio orlaivio transportuoti į kitą vietą su vis dar pritvirtintais sprogmenimis nebus įmanoma.Gynybos ministras Todoras Tagarevas taip pat sakė žurnalistams, kad jie gali „tikrai manyti“, kad dronas yra susijęs su „Rusijos karu prieš Ukrainą“.Daugiau informacijos apie tai, iš kur bepilotis orlaivis buvo paliestas, kaip jis pasiekė NATO narę, nepateikęs, M. Tagarevas sakė, kad karas „neišvengiamai susijęs su didėjančia rizika mūsų saugumui“.Turizmo kurortas Tyulenovo yra 43 mylių (70 km) į pietus nuo Rumunijos sienos ir per Juodąją jūrą nuo Krymo, kurį Rusija aneksavo 2014 m., ir dabar yra nuolatinis Ukrainos dronų atakų taikinys.

Ukrainos žvalgyba pakomentavo gandus apie Čečėnijos vadeivos būklęUkrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pirmadienį pakomentavo naujausius gandus apie Čečėnijos vadeivos Ramzano Kadyrovo sveikatos būklę, praneša UNIAN.Kaip pažymėjo pareigūnas, R. Kadyrovas yra sunkios būklės.„Deja, kol kas negalime patvirtinti geriausių naujienų, kurių tikisi visi geri pasaulio žmonės. Tačiau konstatuojame ir patvirtiname, kad jo būklė sunki“, – pabrėžė žvalgybos atstovas.Šiomis dienomis A. Jusovas pareiškė, jog R. Kadyrovas yra sunkios būklės, kadangi paūmėjo jo ligos.Pastaruoju metu internete plinta informacija, kad Čečėnijos vadeiva R. Kadyrovas merdi. Kai kurie čečėnų žmogaus teisių gynėjai jau pranešė apie jo mirtį.Žiniasklaida teigia, kad R. Kadyrovas tikrai guli ligoninėje ir kartais atgauna sąmonę. Pažymima, kad jam neva buvo bandoma persodinti inkstą, tačiau organas neprigijo.Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „Kremlius neteikia informacijos apie R. Kadyrovo sveikatos būklę“.Oficialiai R. Kadyrovas jau keletą mėnesių atostogauja.

Rusija išsikvietė Prancūzijos ambasadorių dėl „rusofobiškų veiksmų“Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Prancūzijos ambasadorių Rusijoje Pierre’ą Levy, kad pareikštų protestą dėl Prancūzijos valdžios institucijų veiksmų, kai jis dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikime Naujajame Delyje, Indijoje, informuoja BBC.Ministerija pareiškė, kad prieš kelias savaites Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono spaudos konferencijoje, vykusioje šiame renginyje, „grubiai“ neleista dalyvauti Rusijos valstybinės vidaus naujienų agentūros „RIA Novosti“ žurnalistams ir „Russia-News“ vyriausiajam redaktoriui.Rusija šiuos veiksmus pavadino „diskriminaciniais ir atvirai rusofobiškais“.

Maskva pasmerkė ES kelionių apribojimus rusamsPirmadienį Maskva pasmerkė Europos Sąjungos (ES) taikomus apribojimus Rusijos piliečiams atvykti į bloką, įskaitant draudimą įsivežti kai kuriuos asmeninius daiktus, vadino juos „absurdiškais“ ir skirtais pakenkti paprastiems rusams.Rugsėjo pradžioje Europos Komisija paskelbė paaiškinimą dėl Rusijos piliečių įvažiavimo į ES procedūrų, draudžiančių įvažiuoti asmeniniams automobiliams, taip pat perspėjo, kad tokie daiktai kaip išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir kosmetikos gaminiai gali būti konfiskuoti.Maskvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad taisyklės „peržengia absurdo ribas“ ir yra skirtos „pakenkti paprastiems rusams ir padaryti, kad Rusijos piliečiams būtų neįmanoma atvykti į Europos Sąjungą“.Ministerija apkaltino ES mėginimu sukurti naują geležinę uždangą ir perspėjo rusus pasverti „riziką“ prieš keliaujant į ES. „Beviltiškas dabartinės ES vadovybės noras Europoje nuleisti naują geležinę uždangą dabar yra visiškai akivaizdus, kiek įmanoma ribojantis žmonių bendravimo galimybes“, – sakoma ministerijos pranešime.Maskvai užpuolus Ukrainą kelionės iš Rusijos į Vakarus tapo kur kas sunkesnės. Pernai į tai reaguodama ES uždarė savo oro erdvę Rusijos oro linijoms.

Popiežius su naujuoju Rusijos ambasadoriumi „kalbėjosi apie taiką Ukrainoje“Pirmadienį popiežius Pranciškus susitiko su naujuoju Rusijos ambasadoriumi Vatikane, sakiusiu, kad jiedu aptarė pontifiko pastangas atnešti taiką į Ukrainą.Diplomatas daugelį metų Ivanas Soltanovskis įteikė oficialią akreditaciją 86 metų Katalikų bažnyčios vadovui, sakoma Vatikano pranešime. Jiedu „ypač aptarė popiežiaus specialiojo pasiuntinio Ukrainoje kardinolo Matteo Zuppi misiją, kuria siekiama išspręsti daugelį humanitarinių problemų“, Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė I. Soltanovskis.„Susitarta tęsti sąžiningą ir atvirą dialogą su Šventuoju Sostu, tradiciškai kuriamą abipusės pagarbos pagrindu“, – pridūrė diplomatas.Anksčiau šiais metais popiežius paskyrė Italijos Vyskupų konferencijos vadovą M. Zuppi vadovauti taikos misijai, kad karas Ukrainoje būtų sustabdytas. M. Zuppi jau lankėsi Maskvoje, Kyjive ir Pekine.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę užsiminė, kad kardinolas vėl atvyks į Maskvą. Per apskritojo stalo renginį jis, pasak TASS, sakė: „Pastangos su Vatikanu, kurio pasiuntinys vėl atvyks, tęsiamos. Esame pasirengę susitikti su visais, kalbėtis su visais“.Popiežius Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį 2022 m. vasarį sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos agresore. Kitą dieną po invazijos Pranciškus atvyko į Rusijos ambasadą prie Šventojo Sosto „pareikšti susirūpinimo dėl karo“, tuomet teigė Vatikanas.

Skelbiama, kad Baltarusijoje liko mažiau kaip tūkstantis „Wagner“ smogikųŠiuo metu Baltarusijoje yra mažiau kaip tūkstantis privačios karinės kompanijos „Wagner“ smogikų.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru (NPC).„Baltarusijos pogrindininkų duomenimis, šalyje liko mažiau kaip 1000 vagneriečių“, - sakoma pranešime.NPC patikslino, kad 200 iš jų tebėra Baltarusijos vidaus reikalų ir gynybos ministerijų specialiųjų pajėgų instruktoriai.Likusiųjų nenori nei naujos privačios karinės kompanijos, nei Rusijos gynybos ministerija, pridūrė NPC.Portalas primena, kad kare prieš Ukrainą dalyvavę privačios karinės bendrovės „Wagner“ smogikai po nesėkmingo mėginimo įvykdyti valstybės perversmą Rusijoje persikėlė į Baltarusiją.Praėjus keliems mėnesiams, Rusijoje sudužo lėktuvas, kuriuo skrido „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas. Po to samdinių skaičius Baltarusijoje ėmė mažėti.Kaip anksčiau pareiškė NPC, vagneriečiai išvyksta iš Baltarusijos, kadangi negauna finansavimo iš Rusijos.

Projektas „Noriu gyventi“ padėjo daugiau nei 200 Rusijos kareivių pasiduoti UkrainaiUkrainos vyriausybės projekto „Noriu gyventi“ dėka per pastaruosius 12 mėnesių pasidavė 216 Rusijos kareivių, o daugiau nei tūkstantis laukia perkėlimo per fronto liniją, „Telegram“ kanale pranešė Elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas.Šį mėnesį sukanka vieneri metai, kai projektas buvo pradėtas. Svetainę „Noriu gyventi“ aplankė daugiau kaip 48 mln. žmonių iš Rusijos ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų. Rusijos telekomunikacijų priežiūros institucija „Roskomnadzor“ užblokavo 256 platformos domenus.Vykdant projektą buvo surengta 21 operacija išvedant pasidavusius kareivius. Kai kuriais atvejais Rusijos kareiviai pasidavė su karine technika. Dar 1072 žmonės laukia, kol ateis jų eilė saugiai būti perkeltais per fronto liniją.„Žinoma, projektas tuo nesibaigia. Sėkmingai įgyvendinus operaciją „Sinicia“, per kurią dezertyravo rusų karo lakūnas, sraigtasparniu atskridęs į Ukrainą ir pasidavęs, rusų prašymų skaičius ir toliau didėja. Kiekvieną dieną keliais kanalais gauname dešimtis prašymų iš tarnaujančiųjų Rusijos kariuomenėje ir kitų“, – sakoma koordinavimo štabo pranešime.Jame pabrėžiama, kad projektas „Noriu gyventi“ yra vienintelė reali galimybė Rusijos kariškiams gyviems grįžti namo. Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad projektas „Noriu gyventi“ sulaukė daugiau nei 25 tūkst. prašymų iš pasiduoti norinčių Rusijos kareivių.

Nausėda: JT vaidmuo yra esminis suvaldant Rusijos karo Ukrainoje pasekmesPrezidentas Gitanas Nausėda kartu Latvijos ir Estijos prezidentais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) paraštėse susitiko su JT Generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Susitikime buvo aptartas JT vaidmuo užtikrinant paramą su agresoriumi kovojančiai Ukrainai, atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus, Ukrainos grūdų eksporto klausimai, praneša Prezidentūra.Lietuvos vadovas susitikimo metu akcentavo, kad JT vaidmuo yra esminis siekiant suvaldyti Rusijos karo Ukrainoje pasekmes trečiosioms šalims. Prezidentas teigė, kad Rusijos ir Baltarusijos dezinformacija ir melagingi naratyvai apie maisto krizės priežastis, skleidžiami Globaliųjų pietų šalyse, yra itin kenksmingi.„Maisto tiekimo grandinių sutrikimai atsirado dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Tiek Kremlius, tiek Lukašenkos režimas tuo naudojasi, siekdami savo politinių tikslų – ES sankcijų švelninimo ar galimybių jas apeiti. Tačiau neapsigaukime ir neleiskime apsigauti kitiems. Ne ES sankcijos yra šių problemų priežastis, o Rusijos agresija. Vertintume JT pastangas siekiant eksportuoti Ukrainos grūdus, o ne švelninti sankcijas agresorei“, – kalbėjo G. Nausėda.Susitikime taip pat buvo aptartas Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimas. G. Nausėda teigė, kad palaiko Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderių išdavimą tiriant Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus. Tačiau, pasak Lietuvos vadovo, šiuo metu nėra tarptautinio teismo, kuris galėtų patraukti aukščiausią Rusijos politinę ir karinę vadovybę atsakomybėn už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą, todėl Lietuva pasisako už Specialiojo tarptautinio tribunolo įsteigimą, nurodoma Prezidentūros išplatintame pranešime.

Ukraina: pralaužta Rusijos gynybos linija prie BachmutoPirmadienį Ukraina pranešė, kad jos pajėgos pralaužė Rusijos gynybos liniją netoli rytinio Bachmuto miesto.„Bachmuto rajone tęsiasi įnirtingos kovos (...) Dėl sėkmingų mūsų kariuomenės veiksmų priešo gynybos linija buvo pralaužta“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.Ukraina pirmadienį taip pat pranešė, kad jos pajėgos atkovojo iš Rusijos pajėgų nedidelius žemės lopinėlius pietiniame fronte, ten, Krymo link, ir prie Bachmuto rytinėje Donecko srityje Kyjivo kariuomenė sutelkė savo puolimą.„Du kvadratiniai kilometrai išlaisvinti Bachmuto sektoriuje“, – valstybinei žiniasklaidai sakė kadenciją baigianti gynybos viceministrė Hanna Maliar. Ji tai pranešė kitą dieną, kai Kyjivas paskelbė atkovojęs Kliščijivką, kaimą į pietus nuo Bachmuto. Šį miestą Rusijos pajėgos užėmė gegužę po vieno ilgiausių ir kruviniausių mūšių.H. Maliar taip pat sakė, kad Ukrainos pajėgos išplėšė 5,2 kv. kilometro plotą pietuose, kur jos stengiasi prasiveržti gilyn dviejuose fronto taškuose.Savo ruožtu Rusija pirmadienį pranešė smūgiavusi į Ukrainos „saugyklas“, kuriose neva laikomos britų sparnuotosios raketos „Storm Shadow“ ir amunicija su nusodrintuoju uranu, Kyjivui suteikta JAV.  Rusijos okupuoto Donecko valdžia pranešė apie Ukrainos smūgį, apgadinusį Maskvos primestos vietos administracijos pastatą, bet aukų esą nebuvo.Kyjivas taip pat stiprina atakas iš oro Rusijoje. Maskva pranešė atmušusi Ukrainos bepiločius orlaivius prie Maskvos ir dviejuose pasienio regionuose, taip pat keliose okupuoto Krymo dalyse.Pietų Rusijoje saugumo tarnybos pranešė suėmusios du Rusijos piliečius, rengusius „sabotažo ir teroro aktus“ „Rusijos laisvės legiono“, su Kremliumi kovojančios nacionalistų grupės, įsakymu. Ukrainoje įsikūrusi grupuotė gegužę įsiveržė į Rusijos Belgorodo sritį.Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) pranešė sulaikiusi du Rusijos piliečius pietinėje Rostovo srityje netoli Ukrainos sienos, „kai jie rengėsi padegti administracinį pastatą“.

Bulgarijos ūkininkai pradėjo blokuoti kelius: papiktino leidimas importuoti grūdus iš UkrainosPirmadienį Bulgarijos ūkininkai pradėjo neterminuotą nacionalinę protesto akciją, reaguodami į parlamento sprendimą leisti importuoti grūdus iš Ukrainos. Jie blokuoja svarbiausius šalies kelius ir kontrolės postus.Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi naujienų agentūra „Novinite“.Gautomis žiniomis, protestuotojai jau užblokavo daugiau kaip 40 svarbių vietų Bulgarijos keliuose, kad „išgelbėtų šalies žemės ūkį“.Grūdų gamintojų asociacijos vadovo pavaduotojas Georgis Milevas įspėjo, jog į keliones reikėtų leistis tik esant didelei būtinybei, kadangi keliais juda sunkioji žemės ūkio technika.Prie išvažiavime iš Stara Zagoros miesto Trakijos greitkelio kryptimi susirinko daugiau kaip 300 ūkininkų su traktoriais ir kita sunkiąja technika.Varnos-Burgaso greitkelis uždarytas abiem kryptimis Charamijato rajone. Eismas užblokuotas ir prie Asparuchovo tilto.Kol kas nežinoma, kiek truks blokada.Pažymima, kad protestuotojai reikalauja ne tik uždrausti Ukrainos grūdų bei maisto produktų importą ir skubiai suteikti jiems valstybės pagalbą, bet ir atstatydinti Bulgarijos vyriausybę.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Bulgarijos ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas pavadino „teroristais“ ūkininkus, nusprendusius protestuoti dėl to, kad šalis atsisakė uždrausti grūdų importą iš Ukrainos.Bulgarijos parlamentas leido įvežti ukrainietiškus grūdus nuo rugsėjo 15 d.

Rusai Donecko srityje apšaudė Avdijivką ir Torecko apylinkes, žuvo du žmonėsPirmadienį Rusijos kariuomenė Donecko srityje smogė Avdijivkai ir Torecko apylinkėms, per apšaudymą žuvo du civiliai, dar vienas buvo sužeistas.Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Pareigūnų duomenimis, rugsėjo 18 d., 7 val. 30 min., Rusijos kariuomenė, kaip manoma, iš artilerijos apšaudė Torecko miesto teritorinės bendruomenės Pivničnės kaimą.Sprogus priešo paleistam sviediniui, žuvo dviračiu važiavęs vyras. Kitą lauke buvusį vietos gyventoją skeveldra sužeidė į krūtinę.11 val. 45 min. Rusijos kariuomenės aviacija raketomis smogė Avdijivkai. Raketai pataikius į privatų sektorių, savo namų kieme žuvo moteris.Priešo ugnis gyvenvietėse sugriovė privačių pastatų, apgadino automobilį.Pradėti ikiteisminiai tyrimai baudžiamojoje byloje dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą okupantai rusai Donecko srityje pražudė vieną ir sužeidė keturis taikius gyventojus.https://t.me/pgo_gov_ua/16732?single

Dviejų Suomijos kompanijų direktoriui – įtarimai nusikaltimais dėl antirusiškų sankcijų apėjimoSuomijos kompanijų „Luminor“ ir „Siberica“ vykdomasis direktorius Gabrielis Teminas įtariamas sunkiais ekonominiais nusikaltimais. Jo vadovaujamas bendroves JAV valdžia įtraukė į antirusiškų sankcijų sąrašą, praneša portalas „Yle“.Pasak Suomijos pareigūnų, įtariama nusikalstama veikla buvo vykdoma nuo 2022 metų kovo 18 d. Nusikaltimo vieta įvardytas Vantos miestas.JAV iždo departamento duomenimis, bendrovės „Luminor“ ir „Siberica“ tiekė Rusijai užsienyje pagamintą elektroniką. G. Teminui, taip pat estei Catherine Esther Temin, ėjusiai vadovaujamas pareigas kompanijoje „Siberica“, paskirtos asmeninės sankcijos.G. Temino suėmimo klausimą Suomijos teismas spręs pirmadienį. Prašymą jį suimti pateikė šalies muitinė.Rugsėjo 15 d. kompanija „Luminor Group“ paskelbė, kad ji neturi jokių ryšių ar sąsajų su Suomijos įmone „Luminor OY“.

Policija pradėjo tyrimą dėl buvusio Chersono srities administracijos vadovo mirties Kyjivo policija pradėjo tyrimą dėl buvusio Chersono srities valstybinės administracijos vadovo Henadijaus Lahutos mirties fakto.Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė teisėsaugos institucijos atstovai.„Rugsėjo 13 d. žmona pranešė apie vyro dingimą. Rugsėjo 16 d. jis buvo rastas negyvas prie garažų Solomiankos rajone“, – informavo pareigūnai.Preliminariais duomenimis, buvęs regiono vadovas nusižudė.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 17 d. buvo sužinota, kad mirė buvęs Chersono srities valstybinės administracijos vadovas H. Lahuta.Chersono srities tarybos deputatas Serhijus Chlanis pareiškė, kad esą H. Lahuta buvo privestas iki savižudybės.

Vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vadeiva Denisas Pušilinas po sprogimo okupuotame Donecke paskelbė vaizdo įrašą. Jis teigia, kad per sprogimą žmonės nenukentėjo. https://t.me/u_now/112505

Socialiniuose tinkluose skelbiama daugiau vaizdo įrašų iš Donecko, kur įvyko sprogimas. https://t.me/stranaua/123100

Rusijos valstybinės agentūros „RIA Novosti“ korespondentas, kaip rašo portalas „Meduza“ praneša, kad D. Pušilino administracijos pastatas po sprogimo okupuotame Donecke nežymiai apgadintas. Agentūros paskelbtame vaizdo įraše prie pastato matyti sprogimo pasekmės. https://t.me/rian_ru/215624

Okupuotame Donecke – galingas sprogimas prie Pušilino „administracijos“ pastato Donecko centras buvo apšaudytas, praneša Rusijos aneksuoto miesto „meras“ Aleksejus Kulemzinas. Ukrainos ir Rusijos „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti dūmai virš vieno iš miesto pastatų. Teigiama, kad sprogimas įvyko prie pastato, kuriame įsikūrusi okupacinė valdžia, vadovaujama Deniso Pušilino. https://t.me/ostorozhno_novosti/19602

Slovakijos opozicijos lyderis planuoja nutraukti karinę paramą Ukrainai Buvęs Slovakijos ministras pirmininkas ir opozicijos lyderis Robertas Fico, kurio partija šį mėnesį gali laimėti pirmalaikius parlamento rinkimus, ketina atšaukti gynybos pagalbą Ukrainai. R. Fico, valdęs Slovakiją 2006–2010 m. ir 2012–2018 m., yra pagrindinis pretendentas į ministrus pirmininkus. Jis ir jo kairioji partija „Smer“ vykdo rinkimų kampaniją, kurioje ryškėja prorusiška ir antiamerikietiška darbotvarkė. R. Fico teigimu, jei „Smer“ įeis į vyriausybę, Slovakija nebesiųs Ukrainai ginklų ir amunicijos. R. Fico įsitikinęs, kad jokie Vakarų ginklai nepakeis karo eigos Ukrainoje. Jis pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir JAV turėtų panaudoti savo įtaką bei priversti Maskvą ir Ukrainą sudaryti kompromisines paliaubas. Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad gegužę Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova pareiškė ketinanti paduoti į teismą R. Fico, pavadinusį ją „Amerikos agente“. R. Fico nuolat prieštarauja karinės pagalbos teikimui Ukrainai ir ragina diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą, Maskvos pradėtą 2022 m. vasario pabaigoje.

Sakartvelas kaltina Ukrainos pareigūną rengiant perversmąPirmadienį Sakartvelas apkaltino aukštą Ukrainos pareigūną planuojant nuversti šios valstybės prie Juodosios jūros vyriausybę organizuojant masinius neramumus, tai dar vienas epizodas pastaruoju metu įtemptuose abiejų šalių santykiuose.Sakartvelas kaltinamas bendradarbiavimu su Kremliumi, nors nuo 2008 m., kai Maskva įsiveržė į mažytę Kaukazo šalį, Rusijos pajėgos yra užėmusios separatistinius Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus.Pasak Sakartvelo saugumo tarnybų, Ukrainos karinės kontržvalgybos vado pavaduotojas ir buvęs Sakartvelo vidaus reikalų viceministras Giorgi Lortkipanidzė rengia „destabilizaciją su tikslu smurtiniu būdu nuversti vyriausybę“. Jų teigimu, tarp sąmokslininkų yra kartvelai, kovojantys su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, įskaitant įkalinto buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio asmens sargybinį, jie neva buvo mokomi netoli Ukrainos sienos su Lenkija.Ukraina ne kartą ragino Sakartvelą paleisti M. Saakašvilį, kuris yra ir Ukrainos pilietis bei buvo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas. Kyjivas pareiškė, kad Sakartvelo valdžia Kremliaus įsakymu „žudo“ sergantį politiką, ir reikalauja perkelti jį į kliniką užsienyje.Savo ruožtu Sakartvelas pasmerkė tai, ką pavadino „kraštutine diplomatinių santykių eskalavimo forma“.Pasak Sakartvelo saugumo tarnybos, antivyriausybiniai protestai „planuojami spalį ir gruodį, kai Europos Komisija turės paskelbti savo sprendimą dėl Sakartvelo prašymo tapti Europos Sąjungos (ES) nare“. Jos teigimu, sąmokslas „koordinuojamas ir finansuojamas iš užsienio šalies“.Pernai ES pripažino Sakartvelo „europinę perspektyvą“, tačiau atidėjo narystės paraišką, o Ukrainai ir Moldovai suteikė oficialių kandidačių statusą. Tai paskatino masinius antivyriausybinius protestus Tbilisyje, vyriausybė sulaukė kaltinimų nesilaikanti įsipareigojimų demokratijai ir pakertanti Sakartvelo siekį tapti ES nare.Anksčiau rugsėjį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, jog Tbilisiui „vis dar reikia nemažai nuveikti“, kad būtų suteiktas oficialus kandidatės statusas.

Rusijoje pranešama apie drono ataką prieš naftos bazę Riazanės srityjeRusijoje skelbiama, kad nežinomas dronas mėgino atakuoti kompanijos „Rosneft“ naftos bazę Riazanės srityje.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais.Kaip rašoma internete, ataka buvo surengta rugsėjo 17-osios rytą Riazanės naftos perdirbimo įmonės teritorijoje Železnodorožno rajone.Teigiama, kad dronas bandė atakuoti rezervuarą, kuriame buvo keli tūkstančiai tonų benzino. Bet, kaip tvirtinama, bepilotė skraidyklė paliko tik „mažą įlenkimą“ ant rezervuaro sienos.Pastaruoju metu Rusijoje beveik kiekvieną dieną pranešama apie bepiločių orlaivių atakas.Pavyzdžiui, sekmadienio naktį du kartus buvo pranešta apie dronų ataką Maskvoje ir oro gynybos darbą Maskvos srityje, kur vienas iš bepiločių orlaivių buvo numuštas Domodedovo rajone.Prieš tai, rugsėjo 16-ąją, Rusijos gynybos ministerija informavo apie naktinį bepiločių orlaivių antskrydį ir oro gynybos sistemų darbą Tverės ir Kalugos srityse, kur esą buvo numušti du dronai.

Paviešintos Sevastopolyje atakuoto rusų povandeninio laivo nuotraukosUkrainos žiniasklaidoje pirmadienį pasirodė nuotraukos, kuriose, kaip teigiama, užfiksuotas Rusijos povandeninis laivas „Rostov na Donu“ – jis buvo apgadintas per Ukrainos ataką trečiadienį Sevastopolyje. Nuotraukomis savo „Telegram“ kanale pasidalino komanda „Conflict Intelligence Team“ (CIT).Per ataką taip pat pataikyta į didelį rusų desantinį laivą „Minsk“. Kaip apgandintas šis laivas, buvo galima matyti praėjusią savaitę pasirodžiusiame vaizdo įraše.Anksčiau Jungtinio koordinacinio Ukrainos Pietų gynybos pajėgų spaudos centro atstovė Natalija Gumeniuk sakė, kad okupantai minimus laivus prarado: tiek desanto laivą, tiek povandeninį laivą. Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdyba taip pat mano, kad laivai Sevastopolio dirbtuvėse smarkiai apgadinti, todėl galima teigti, kad daugiau rusams jie naudingi nebebus.Rusija po atakos tikino, esą padaryta žala pataisoma, ir laivai netrukus bus vėl naudojami kariniams tikslams.https://t.me/CITeam/3660

Hagos teismo posėdyje Rusijos atstovas užsipuolė UkrainąRusija Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) pirmadienį užsipuolė Ukrainą – abi kariaujančios šalys dalyvauja teismo posėdyje svarstant bylą dėl Maskvos teiginio, kad „genocidas“ rytų Ukrainoje tapo priežastimi praėjusių metų plataus masto invazijai.Maskvos atstovas Genadijus Kuzminas pareiškė, kad Ukrainos byla, kurioje teigiama, jog Rusija „piktnaudžiavo“ JT genocido konvencija kaip priežastimi 2022 metų vasarį pradėti karą prieš savo kaimynę, „negali būti toliau nuo tiesos“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai vasario 24 dieną įsakė pradėti iš dalies motyvuodamas tuo, kad prorusiški žmonės rytų Ukrainoje „patyrė Kyjivo režimo prievartą ir genocidą“.Po dviejų dienų nuo karo pradžios Ukraina iškėlė bylą TTT, „kategoriškai tai neigdama“ ir tvirtindama, kad Rusijos naudojimasis „genocidu“ kaip pretekstu prieštarauja 1948 metų JT genocido konvencijai.Vien tik „pareiškimai“ apie genocidą nėra pripažintini pagal tarptautinę teisę, įskaitant Genocido konvenciją, teigė G. Kuzminas.Sėdėdamas vos už kelių metrų nuo Ukrainos delegacijos, G. Kuzminas sakė: „Kalbant apie susirūpinimą dėl genocido grėsmės, tai nenustebino, turint galvoje Kyjivo režimo politiką, kuri tvirtai remiasi nacizmo istorija, doktrinomis ir praktika“.Jis padarė išvadą, kad Ukrainos teisinė pozicija yra „beviltiškai klaidinga“ ir „prieštarauja ilgametei teismo praktikai“.Byloje, kurios svarstymas vyksta prabangiuose Taikos rūmuose Hagoje, sprendžiamas klausimas, ar aukščiausiasis JT teismas turi jurisdikciją nurodyti Rusijai sustabdyti vykdomus karo veiksmus.G. Kuzminas ragino teismą atmesti ieškinį, argumentuodamas, kad JT genocido konvencijoje kalbama apie genocido „prevenciją ir bausmę už jį“, o nė vienas iš šių aspektų Ukrainos ieškinyje netaikomas.„Ukraina nekaltina Rusijos genocido vykdymu. Ukraina taip pat nekaltina Rusijos, kad ji neužkirto kelio genocidui ar nenubaudė už jį, – teigė jis. – Priešingai, Ukraina tvirtina, kad genocido nebuvo. Vien to turėtų pakakti, kad byla būtų atmesta, nes... jei genocido nebuvo, negali būti ir Genocido konvencijos pažeidimo“.Jurisdikcijos klausimas2022 metų kovo mėnesį TTT stojo Ukrainos pusėn ir nurodė Rusijai „nedelsiant nutraukti“ karinius veiksmus.Tačiau tai buvo vadinamasis „preliminarus sprendimas“, kol bus nuspręsta, ar teismas iš tikrųjų yra kompetentingas priimti sprendimą dėl klausimo esmės.Teismo sprendimai yra privalomi, nors jis ir neturi „policijos pajėgų“, kurios galėtų užtikrinti jų vykdymą.Rusijos teigimu, TTT neturi jurisdikcijos, nes Ukrainos byla nepatenka į JT genocido konvencijos taikymo sritį. Ukraina savo atsakymą pateiks antradienį.Nuo trečiadienio 32 šalys – Ukrainos sąjungininkės Vakaruose – taip pat turės galimybę padaryti pareiškimus Kyjivui paremti. TTT atmetė JAV prašymą prisijungti prie bylos.TTT taip pat nagrinėja atskirą Ukrainos iškeltą bylą, kurioje teigiama, kad Rusija daug metų prieš invaziją rytų Ukrainoje rėmė separatistų sukilėlius.

Ukrainoje atleisti visi gynybos viceministrai Ukrainoje pirmadienį atleisti šeši gynybos viceministrai ir ministerijos valstybės sekretorius, praneša rbc.ua. Kaip skelbiama, atleisti viceministrai Hanna Maliar, Denysas Šarapovas, Volodymyras Havrylovas, Rostyslavas Zamlynskis, Vitalijus Deineha ir Andrijus Ševčenka. Rugsėjo pradžioje Ukrainos parlamentas patvirtino prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktą kandidatą, Krymo totorių Rustemą Umerovą naujuoju Kyjivo gynybos ministru, atsistatydinus Oleksijui Reznikovui.

Ukraina sako, kad praėjusią savaitę iš Rusijos pajėgų atsikovojo 7 kv. km. teritorijosUkraina pirmadienį pranešė, kad jos kariai šalies pietuose ir rytuose iš Rusijos pajėgų atsikovojo 7 kv. km. teritorijos.„2 kv. km. buvo išlaisvinti Bachmuto sektoriuje“, – valstybinei žiniasklaidai pareiškė gynybos viceministrė Hanna Maliar.„Gynybos pajėgos pietuose išlaisvino 5,2 kv. km. teritorijos“, – pridūrė pareigūnė.

V. Zelenskis apie kontrpuolimą: turime eiti pirmyn ir neduoti V. Putinui atokvėpioUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis TV kanalo CBS laidoje „60 minučių“ su Scottu Pelley komentavo lėtą pažangą kontrpuolimo metu, pranešė portalas „Ukrainska pravda“.Pasak V. Zelenskio, dabar svarbu, kad gynėjai judėtų į priekį net ir nedideliais atstumais ir nesuteiktų atokvėpio šalies agresorės prezidentui.„Turime išlaisvinti kuo daugiau savo teritorijos ir judėti į priekį, net jei tai mažiau nei pusė mylios ar šimtas metrų, mes turime tai padaryti. Negalime suteikti [Vladimirui] Putinui atokvėpio“, – interviu sakė jis.V. Zelenskis pripažįsta, kad kontrpuolimo pažanga yra lėta, tačiau, pasak jo, kariai ir toliau juda į priekį. Dabar fronto linija virto artilerijos dvikova, kurios metu rusai ir ukrainiečiai paleidžia 40 tūkst. sviedinių per dieną. Pažangą sulėtino ir bepiločių orlaivių naudojimas kare.„Tai sudėtinga situacija. Būsiu su jumis visiškai atviras. Mes turime iniciatyvą. Tai yra pliusas. Mes sustabdėme Rusijos puolimą ir perėjome į kontrpuolimą. Ir nepaisant to, jis nėra labai greitas. Svarbu tai, kad kasdien judame į priekį ir išvaduojame teritorijas“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.Laidos vedėjas taip pat paklausė V. Zelenskio, ko V. Putinas siekia žudydamas civilius gyventojus.„Palaužti (mus). Rinkdamasis civilinius taikinius, V. Putinas būtent tą ir nori pasiekti – palaužti (mus). Tuo žmogumi (V. Putinu – red.), kurio kelias paremtas tokiais kruvinais veiksmais, ir viskuo, ką jis sako, negalima pasitikėti. Tokiu žmogumi negalima pasitikėti, nes jis jau seniai nebe žmogus“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainoje žuvo didžiausiuose mūšiuose dalyvavusios rusų brigados vadasUkrainoje žuvo Uljanovsko 31-osios desanto šturmo brigados vadas pulkininkas Andrejus Kondraškinas, savo „Telegram“ kanale pranešė Rusijos nacionalinės gvardijos „Donecko liaudies respublikoje“ (DLR) vado pavaduotojas Aleksandras Chodakovskis, rašo „The Moscow Times“.„Kariaudami petys į petį, susidraugavome su Andrejumi, ir šiandien mus labai giliai sužeidė žinia apie jo žūtį. Išreiškiame užuojautą jo šeimos nariams ir artimiesiems, jo kovos draugams“, – parašė A. Chodakovskis. Jis pridūrė, kad su A. Kondraškinu susipažino po Mariupolio užėmimo.31-oji desanto šturmo brigada dalyvavo visuose didžiausiuose Rusijos ir Ukrainos karo mūšiuose, pradedant nuo desanto išsilaipinimo Gostomelio oro uoste, priminė ukrainiečių žurnalistas Jurijus Butusovas. Remiantis jo duomenimis, šiuo metu brigada dislokuota netoli Bachmuto. Prieš mirtį A. Kondraškinas vykdė užduotį – jam buvo pavesta atremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataką piečiau Andrijivkos kaimo, kad nebūtų apsupti 72-osios motorizuotųjų šaulių brigados likučiai.„Tačiau jam nepavyko įgyvendinti užduoties, keletas 31-osios desanto šturmo brigados atramos punktų buvo visiškai sunaikinti, ir per A. Kondraškino gynybinį sektorių Ukrainos šturmo pajėgos įsiveržė į kaimą“, – parašė žurnalistas. A. Kondraškino mirties aplinkybės išlieka nežinomos. Jis gimė 1979-aisiais, 2001 m. baigė Riazanės aukštąją oro desanto vadų rengimo mokyklą, pavadintą Vasilijaus Filipovičiaus Margelovo garbei. Vėliau vadovavo įvairioms desanto šturmo divizijoms, o 2020 m. duoto interviu metu sakė, kad dalyvavo trijuose ginkluotuose konfliktuose, rašo „The Moscow Times“.Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainėje rašoma, kad 2017 m. Uljanovsko 31-oji desanto šturmo brigada buvo pripažinta geriausia tarp analogiškų Rusijos oro desanto pajėgų junginių.Vadovaujantis BBC rusų tarnybos ir portalo „Mediazona“ duomenimis, Rusijai pradėjus plataus masto įsiveržimą į Ukrainą 31-oji desanto šturmo brigada neteko daugiau nei 170 karių, 17 proc. iš jų buvo karininkai.Anksčiau buvo oficialiai pranešta, kad Ukrainoje žuvo generolas leitenantas Olegas Cokovas, sausumos pajėgų 41-osios jungtinių pajėgų armijos vado pavaduotojas generolas majoras Andrejus Suchoveckis, 8-osios armijos vado pavaduotojas generolas majoras Vladimiras Frolovas, karinių oro pajėgų atsargos generolas majoras Kanamatas Botaševas ir kiti.

Ukrainos oro gynyba naktį sunaikino 18 dronų „Shahed“ ir 17 sparnuotųjų raketųAnkstų pirmadienį Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 18 iš 24 Rusijos paleistų dronų „Shahed-136/131“ ir visas 17 sparnuotųjų raketų „Kh-101/Kh-555/Kh-55“.Tai pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.Kaip teigiama, dronai „Shahed“ buvo paleisti iš dviejų krypčių – Primorsko-Achtarsko Rusijoje ir Čaudos kyšulio laikinai okupuotame Kryme. Link Mykolajivo ir Odesos sričių iš viso skriejo 24 bepiločiai. 18 jų buvo perimti.Be to, Rusijos strateginiai bombonešiai „Tu-95 MS“ iš oro erdvės virš Rusijos Volgogrado srities paleido sparnuotąsias raketas. Atakoje dalyvavo aštuoni orlaiviai, kurie paleido 17 sparnuotųjų raketų „Kh-101/Kh-555/Kh-55“. „Visas 17 Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino virš Dnipropetrovsko, Poltavos ir Chmelnyckio regionų“, – nurodė oro pajėgos.

K. Budanovas: Ukraina gali pralaužti Rusijos sausumos koridorių į Krymą dar iki žiemosUkrainos kariuomenė greičiausiai turės pakankamai laiko pralaužti Rusijos sausumos koridorių į laikinai okupuotą Krymą dar prieš prasidedant žiemai, o okupantai savo rezervus dislokavo „per anksti“.Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos vadovas Kyrylas Budanovas per interviu leidiniui „The Economist“.„Pagrindo nerimauti turi Rusija, o ne Ukraina. Jos pirmoji gynybos linija svarbiausiame pietiniame maršrute Zaporižioje tam tikrose vietose jau pralaužta, o tai reiškia, kad sausumos jungčių tarp Rusijos ir Krymo nutraukimo operacija gali būti baigta iki žiemos pradžios“, – sakė jis.Pasak K. Budanovo, Ukrainos pajėgos jau panaudojo dalį savo rezervų operacijai vykdyti, tačiau priešas iš nevilties jau pasitelkė net ir tuos rezervus, kurie turėjo būti panaudoti ne anksčiau kaip spalio mėnesį.„Priešingai nei deklaruoja,  Rusijos Federacija neturi absoliučiai jokio strateginio rezervo“, – pabrėžė Ukrainos žvalgybos vadovas.Anksčiau K. Budanovas teigė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas tęsis ir žiemos laikotarpiu.

TTT atnaujina Ukrainos bylos prieš Rusiją dėl Genocido konvencijos nagrinėjimąTarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) pirmadienį Hagoje atnaujins Ukrainos bylos prieš Rusiją dėl Genocido konvencijos pažeidimo nagrinėjimą.Pasak „Ukrinform“ korespondento, vieši Rusijos pateiktų preliminarių prieštaravimų svarstymai vyks rugsėjo 18-27 dienomis.Svarstymai vyks dviem etapais: Rusija savo argumentus pateiks rugsėjo 18 ir 25 dienomis, o Ukraina – rugsėjo 19 ir 27 d.Ginčas susijęs su 1948 metų Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį aiškinimu, taikymu ir vykdymu.TTT pateiktame ieškinyje Ukraina reikalauja, kad Rusijos Federacija būtų patraukta atsakomybėn už „genocido“ sąvokos iškraipymą.Ukraina ieškinį pateikė 2022 metų vasario 26 dieną, praėjus dviem dienoms po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.Kremlius apkaltino Kyjivą genocidu, kurį Ukraina esą vykdė Donbase nuo 2014 metų. Rusija tuo pasinaudojo kaip pretekstu siųsti savo karius į Ukrainą ir 2022 metų vasario 24 dieną pradėti plataus masto invaziją.Šalys pristatys savo pozicijas, taip pat ir kitos šalys, kurios ėmėsi iniciatyvos prisijungti prie bylos.32 prie bylos prisijungusios valstybės taip pat dalyvaus teismo posėdyje. 2023 metų birželio 5 dieną TTT priėmė nutartį, kad šių valstybių įstojimas į bylą yra priimtinas.Istoriškai tai beprecedentis valstybių skaičius: procese dalyvauja 34 iš 193 JT narių, t. y. beveik 20 proc.Teismas surengs posėdį dėl jurisdikcijos, ir jeigu bus nuspręsta, kad jis turi jurisdikciją ir kad ieškinys yra visiškai ar iš dalies priimtinas, kitas žingsnis bus bylos nagrinėjimas iš esmės.

Per Rusijos apšaudymą Chersono regione žuvo du žmonėsPer pastarąją parą priešas surengė 92 atakas Chersono regione, per jas žuvo du žmonės, o keturi buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas.„Per pastarąją parą priešas surengė 92 atakas, paleisdamas 502 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Gradų“, dronų ir lėktuvų. 13 sviedinių buvo paleista į Chersono miestą“, – sakė jis.A. Prokudinas sakė, kad Rusijos pajėgos taikėsi į gyvenamuosius rajonus miestuose ir kaimuose visame regione, į greitosios medicinos pagalbos stotį Chersono rajone ir į vienos įmonės teritoriją bei pastatą Chersone. Dėl Rusijos agresijos du žmonės žuvo, o keturi buvo sužeisti.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 272 940 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 272 940 karių, įskaitant 620 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai pirmadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 623 Rusijos tankus (+3 per pastarąsias 24 val.), 8 834 (+6) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 027 (+24) artilerijos sistemas, 776 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 525 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 571 (+34) automobilį, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 769 (+27) dronus, 901 (+5) specialiosios technikos vienetą ir 1 462 (+7) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Rusija kalba apie naujas Ukrainos dronų atakasRusija teigia, kad sekmadienį virš Krymo, Maskvos regiono ir Belgorodo bei Voronežo sričių atrėmė naujas Ukrainos dronų atakas.Nors Ukraina taikosi į Krymą nuo Rusijos puolimo pradžios, pastaruoju metu ten atakos fiksuojamos dažniau, Kyjivui žadant susigrąžinti šį pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 m. Ukrainai birželio pradžioje inicijavus kontrpuolimą, Rusijai taip pat tenka susidurti su dronų atakų bangomis, kurių metu kartkartėmis nukenčia infrastruktūra.Rusijos pareigūnai menkina jų reikšmę.„Dronai buvo perimti virš vakarinės, pietvakarinės, šiaurės vakarinės ir rytinės Krymo pusiasalio dalių; Maskvos regiono Istros ir Domodedovo rajonų, Belgorodo ir Voronežo regionų“, – tinkle „Telegram“ tvirtino Rusijos gynybos ministerija. Įraše priduriama, kad dronai esą buvo „atremti“, o jų iš viso buvo 13. Apie aukas ar žalą nekalbama.Dauguma šių atakų buvo surengtos ankstų sekmadienį, tačiau keturi dronai buvo numušti vakare, įskaitant tris, kurie buvo sunaikinti Kryme.Rusijos gynybos ministerija, kalbėdama apie sekmadienio įvykius, taip pat nurodė, kad Ukrainos Charkivo mieste per raketų ataką buvo smogta į pastatus, kuriuose buvo remontuojamos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šarvuotosios kovos mašinos. Nors Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas, regis, patvirtino, kad būta panašios atakos, tačiau savo ruožtu teigė, jog nukentėjo civilinė įmonė.

Oro gynybos pajėgos virš Dnipropetrovsko srities numušė dvi sparnuotąsias raketasOro gynybos pajėgos virš Dnipropetrovsko srities numušė dvi sparnuotąsias raketas, kurias paleido Rusijos kariai.  Apie tai „Telegram“ parašė Dnipropetrovsko OVA vadovas Serhijus Lysakas.„Ryte virš regiono buvo numuštos dvi sparnuotosios raketos. Dėkoju gynėjams už visą parą veikiančią dangaus apsaugą“, – sakė jis.Lysakas pridūrė, kad tą naktį agresorius ir toliau vykdė puolimą Nikopolyje. Teritorija buvo apšaudyta keturis kartus. Su sunkiąja artilerija jis smogė Nikopolio, Mirivskos ir Marganeckos bendruomenėms.„Sugadinta komunalinė įmonė. Sugriautas vienas ūkinis pastatas, apgadinti 6. Taip pat apgadinti 5 privatūs namai. Taip pat saulės baterijos. Apie kitos atakų pasekmes aiškinamasi. Laimei, žmonės sveiki“, – sakė jis.

Nerami naktis Ukrainoje: visoje šalyje paskelbtas oro pavojusSekmadienio vakarą įsiveržusios Rusijos pajėgos Ukrainos teritorijoje paleido atakuojančius bepiločius orlaivius. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų „Telegram“ kanalas.Rašoma, jog buvo užfiksuotas kelių atakuojančių dronų paleidimas iš Čaudos poligono (Krymo) teritorijos pietinių regionų kryptimi.Iš pradžių apie oro pavojų įspėta ties Mykolajivu ir Chersonu, vėliau plito į kitus rytinius regionus. Kiek po vidurnakčio Charkivo srityje paskelbtas raketų pavojus. Perspėta apie sparnuotųjų raketų paleidimą. Vėliau oro pavojaus signalas plito į Umanę, Vinicą, o pirmadienio ryte buvo išplitęs visoje šalyje. 06:00 pranešta, kad raketų grėsmė atremta.