Prie Krymo tilto pastebėti dūmaiPranešama, kad antradienio rytą prie Krymo tilto pastebėti dūmai. Maždaug tuo pačiu metu okupantai pranešė, kad laikinai sustabdytas eismas tiltu. Po valandos jis vėl buvo atnaujintas.https://t.me/Crimeanwind/42703

Žiniasklaida: Kostiantynivkos turguje galėjo sprogti pačių ukrainiečių raketa„The New York Times“ skelbia, kad įrodymai, kuriuos surinko leidinio žurnalistai, leidžia daryti išvadą, kad sprogimas turguje Kostiantynivkoje rugsėjo 6 dieną įvyko dėl Ukrainos raketos, paleistos iš zenitinių raketų komplekso „Buk“.Sprogimą Ukrainos Donecko srities Kostiantynivkos turguje greičiausiai sukėlė nuo kurso nukrypusi raketa, paleista iš zenitinių raketų komplekso „Buk“, teigiama tyrime, kurį rugsėjo 18 dieną publikavo amerikiečių dienraštis „The New York Times“.Žurnalistai tokią išvadą padarė atlikę raketos liekanų analizę, įvertinę palydovines nuotraukas, liudininkų pasakojimus ir apžiūrėję incidento teritoriją.„Iš karto po atakos Ukrainos valdžia stengėsi neleisti NYT žurnalistams patekti į nukentėjusį rajoną ar apžiūrėti raketos liekanų. Vėliau jiems vis dėl to pavyko apsilankyti sprogimo vietoje, apklausti liudininkus ir surinkti naudoto ginklo liekanų“, – teigiama publikacijoje.Pažymima, kad raketos ataka buvo tragiško atsitiktinumo rezultatas. Raketa, sprogusi Kostiantynivkoje, galėjo nukrypti nuo parinkto kurso, ką lėmė elektronikos gedimas arba pažeidimas paleidimo metu.

Naktį virš Ukrainos numušti 27 dronaiRugsėjo 19 d. naktį Ukrainos oro gynybos daliniai sunaikino 27 Rusijos pajėgų paleistus dronus „Shahed-136/131“.Tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Kaip teigiama, praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą panaudodami 30 dronų, paleistų iš pietryčių krypties (Primorsko-Achtarskas, Rusija), ir vieną balistinę raketą „Iskander-M“, kuri buvo paleista iš laikinai okupuoto Krymo link Kryvyj Riho. Pietiniuose, centriniuose ir vakariniuose Ukrainos regionuose buvo sunaikinti 27 Rusijos bepiločiai.

Zelenskis susitiks su Brazilijos prezidentuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva susitiks trečiadienį Niujorke, pranešė Brazilijos prezidento kanceliarija; ankstesni bandymai surengti tokį susitikimą žlugo.Lula, kuris iš Vakarų sulaukė kaltinimų, kad per švelniai reaguoja į Rusijos karą Ukrainoje, susitiks su V. Zelenskiu po dvišalio susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose, pranešė Lulos biuras.V. Zelenskis anksčiau siekė susitikti su Lula per Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą Japonijoje gegužės mėnesį, tačiau šis bandymas žlugo, oficialiai dėl nepalankių tvarkaraščių.V. Zelenskio ir Lulos santykiai yra įtempti, nes šis yra sakęs, kad jo kolega iš Ukrainos yra „toks pat atsakingas dėl karo kaip ir (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas“, ir atsisakė prisijungti prie Vakarų šalių, įvedusių sankcijas Rusijai arba tiekiančių šaudmenis Ukrainai.Gegužės mėnesį V. Zelenskis pajuokavo, kad dėl neįvykusio susitikimo jo kolega iš Brazilijos tikriausiai liko „nusivylęs“.„Aš nebuvau nusivylęs. Buvau kiek nusiminęs, nes norėjau su juo susitikti ir aptarti šį klausimą“, – tuomet sakė Lula. Tačiau „Zelenskis yra suaugęs žmogus. Jis žino, ką daro“, pridūrė jis.Lula siekė, kad Brazilija, kartu su kitomis „neutraliomis“ šalimis, įskaitant Kiniją ir Indoneziją, taptų potencialia konflikto tarpininke. Tačiau kairiųjų veteranas, anksčiau vadovavęs Brazilijai 2003-2010 metais, ne kartą sulaukė kritikos dėl savo pozicijos karo atžvilgiu.Balandį jis apkaltino JAV „skatinant“ konfliktą ir sakė, kad JAV ir Europos Sąjunga „turi pradėti kalbėti apie taiką“.Po to, kai Baltieji rūmai apkaltino jį „kartojant Rusijos ir Kinijos propagandą“, Lula sušvelnino savo retoriką ir pareiškė, kad Brazilija smerkia Rusijos invaziją.Tačiau nesklandumų išliko, nes, kaip pranešama, Brazilija padėjo blokuoti pastangas aiškiai kritikuoti Rusijos invaziją G20 aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio Indijoje anksčiau šį mėnesį, galutiniame pareiškime.Lula taip pat yra užsiminęs, kad Ukrainai gali tekti atsisakyti ginčijamo Krymo pusiasalio, kurį Rusija jėga aneksavo 2014 metais, rengdamasi praėjusių metų invazijai į Ukrainą. „Zelenskis negali norėti turėti viską“, – sakė jis balandžio mėnesį.Po šių komentarų Ukrainos užsienio reikalų ministerija sukritikavo jo poziciją, sakydama, kad Lula suteikia „vienodą svorį aukai ir agresorei“.

Per Rusijos apšaudymą Chersono regione žuvo du žmonėsPer pastarąją parą priešas surengė 92 atakas Chersono regione, per jas žuvo du žmonės, o keturi buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas.„Per pastarąją parą priešas surengė 92 atakas, paleisdamas 502 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Gradų“, dronų ir lėktuvų. 13 sviedinių buvo paleista į Chersono miestą“, – sakė jis.A. Prokudinas sakė, kad Rusijos pajėgos taikėsi į gyvenamuosius rajonus miestuose ir kaimuose visame regione, į greitosios medicinos pagalbos stotį Chersono rajone ir į vienos įmonės teritoriją bei pastatą Chersone. Dėl Rusijos agresijos du žmonės žuvo, o keturi buvo sužeisti.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 272 940 karių Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 272 940 karių, įskaitant 620 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai pirmadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 623 Rusijos tankus (+3 per pastarąsias 24 val.), 8 834 (+6) šarvuotąsias kovos mašinas, 6 027 (+24) artilerijos sistemas, 776 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 525 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 571 (+34) automobilį, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 769 (+27) dronus, 901 (+5) specialiosios technikos vienetą ir 1 462 (+7) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Rusija kalba apie naujas Ukrainos dronų atakasRusija teigia, kad sekmadienį virš Krymo, Maskvos regiono ir Belgorodo bei Voronežo sričių atrėmė naujas Ukrainos dronų atakas.Nors Ukraina taikosi į Krymą nuo Rusijos puolimo pradžios, pastaruoju metu ten atakos fiksuojamos dažniau, Kyjivui žadant susigrąžinti šį pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 m. Ukrainai birželio pradžioje inicijavus kontrpuolimą, Rusijai taip pat tenka susidurti su dronų atakų bangomis, kurių metu kartkartėmis nukenčia infrastruktūra.Rusijos pareigūnai menkina jų reikšmę.„Dronai buvo perimti virš vakarinės, pietvakarinės, šiaurės vakarinės ir rytinės Krymo pusiasalio dalių; Maskvos regiono Istros ir Domodedovo rajonų, Belgorodo ir Voronežo regionų“, – tinkle „Telegram“ tvirtino Rusijos gynybos ministerija. Įraše priduriama, kad dronai esą buvo „atremti“, o jų iš viso buvo 13. Apie aukas ar žalą nekalbama.Dauguma šių atakų buvo surengtos ankstų sekmadienį, tačiau keturi dronai buvo numušti vakare, įskaitant tris, kurie buvo sunaikinti Kryme.Rusijos gynybos ministerija, kalbėdama apie sekmadienio įvykius, taip pat nurodė, kad Ukrainos Charkivo mieste per raketų ataką buvo smogta į pastatus, kuriuose buvo remontuojamos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šarvuotosios kovos mašinos. Nors Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas, regis, patvirtino, kad būta panašios atakos, tačiau savo ruožtu teigė, jog nukentėjo civilinė įmonė.

Oro gynybos pajėgos virš Dnipropetrovsko srities numušė dvi sparnuotąsias raketasOro gynybos pajėgos virš Dnipropetrovsko srities numušė dvi sparnuotąsias raketas, kurias paleido Rusijos kariai.  Apie tai „Telegram“ parašė Dnipropetrovsko OVA vadovas Serhijus Lysakas.„Ryte virš regiono buvo numuštos dvi sparnuotosios raketos. Dėkoju gynėjams už visą parą veikiančią dangaus apsaugą“, – sakė jis.Lysakas pridūrė, kad tą naktį agresorius ir toliau vykdė puolimą Nikopolyje. Teritorija buvo apšaudyta keturis kartus. Su sunkiąja artilerija jis smogė Nikopolio, Mirivskos ir Marganeckos bendruomenėms.„Sugadinta komunalinė įmonė. Sugriautas vienas ūkinis pastatas, apgadinti 6. Taip pat apgadinti 5 privatūs namai. Taip pat saulės baterijos. Apie kitos atakų pasekmes aiškinamasi. Laimei, žmonės sveiki“, – sakė jis.

Nerami naktis Ukrainoje: visoje šalyje paskelbtas oro pavojus Sekmadienio vakarą įsiveržusios Rusijos pajėgos Ukrainos teritorijoje paleido atakuojančius bepiločius orlaivius. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų „Telegram“ kanalas.Rašoma, jog buvo užfiksuotas kelių atakuojančių dronų paleidimas iš Čaudos poligono (Krymo) teritorijos pietinių regionų kryptimi.Iš pradžių apie oro pavojų įspėta ties Mykolajivu ir Chersonu, vėliau plito į kitus rytinius regionus. Kiek po vidurnakčio Charkivo srityje paskelbtas raketų pavojus. Perspėta apie sparnuotųjų raketų paleidimą. Vėliau oro pavojaus signalas plito į Umanę, Vinicą, o pirmadienio ryte buvo išplitęs visoje šalyje. 06:00 pranešta, kad raketų grėsmė atremta.

Rusija neigia Ukrainos išpuolį KrymeMaskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas paneigė Ukrainos žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, kad už serijos sprogimų Krymo mieste slypi karinės žvalgybos ir karinio jūrų laivyno operacija, rašo Sky News.

Pranešama, kad eismas sustabdytas ties Krymo tiltu, Sevastopolyje - sprogimaiNaujienų agentūra RIA pranešė, kad ant Krymo tilto sustabdytas eismas.„Transporto priemonių eismas Krymo tiltu laikinai užblokuotas“, – sakoma jame.Agentūra „Interfax“ taip pat pranešė apie sustabdytą eismą, nors nė viena agentūra nepranešė, kodėl.Taip pat skelbiama, kad okupuotame Sevastopolyje nugriaudėjo sprogimai, kurie buvo girdimi per visą okupuotą Krymo teritoriją, ir tai yra „bendros Ukrainos GUR (Vyriausiosios žvalgybos valdybos) ir karinio jūrų laivyno operacijos“ rezultatas.Neaišku, ar tokia operacija jau įvyko, ar vis dar vyksta, nes pranešimas nepatvirtintas, rašo Sky News.Leidinys teigė, kad vietos gyventojai Krymo mieste girdėjo kelis sprogimus ir šaudymą. 

Čekija skiria 45 tonas humanitarinės pagalbos Ukrainos energetikos sektoriuiČekija jau suteikė Ukrainai 45 tonas humanitarinės pagalbos šalies energetikos infrastruktūrai. Apie tai, kaip skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“, pranešė Ukrainos energetikos ministerija.Viceministras Jaroslavas Demčenkovas susitiko su Čekijos vyriausybės delegacija, įskaitant Čekijos Respublikos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Ukrainoje Radeką Matula, vyriausybės pasiuntinį Ukrainos atstatymo klausimais prie Čekijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Tomášą Kopečný ir Čekijos Respublikos vyriausybės kanceliarijos patarėją nacionalinio saugumo klausimais Tomášą Pojarą.J. Demčenkovas informavo kolegas apie dabartinę situaciją Ukrainos energetikos sektoriuje, taip pat apie remonto ir atstatymo darbų pažangą rengiantis ateinančiam šildymo sezonui.Viceministras padėkojo Čekijai už pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui ir pabrėžė neatidėliotinus energetikos bendrovių poreikius.„Iš Čekijos į Ukrainą jau atvyko dvylika humanitarinės pagalbos siuntų, kurių bendras svoris – apie 45 tonas, įskaitant elektros srovės transformatorius, įtampos transformatorius, automobilius ir kitą įrangą, būtiną nuo Rusijos atakų nukentėjusių objektų atstatymo darbams atlikti“, – teigiama pranešime.Susitikime šalys ypatingą dėmesį skyrė bendradarbiavimo atsinaujinančiosios ir branduolinės energijos srityje plėtros klausimams. Čekijos pusė patvirtino esanti suinteresuota įgyvendinti projektus, susijusius su Ukrainos energetikos sektoriaus atgaivinimu, įskaitant projektus vėjo ir saulės energijos srityje. Jie taip pat aptarė atitinkamo abiejų šalių memorandumo, kuris būtų signalas verslovėms ir privačiam kapitalui dalyvauti tiesiogiai susijusiuose bendruose projektuose, parengimą.Dalyviai taip pat patvirtino abipusį interesą plėtoti bendradarbiavimą vandenilio pramonėje. Šalys taip pat aptarė bendradarbiavimo branduolinėje pramonėje ir tarptautiniu lygmeniu perspektyvas siekiant užtikrinti branduolinę ir radiacinę saugą.Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky pareiškė, kad jo šalis rems Ukrainą kelyje į taiką, kuri įmanoma tik laikantis Ukrainos sąlygų ir tarptautinės teisės principų.

Rusai atakuoja Nikopolio rajoną artilerija ir dronaisSekmadienį, rugsėjo 17 dieną, priešas keturis kartus atakavo Nikopolio rajoną Dniepropetrovsko srityje. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko regioninės karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“.„Rusijos užpuolikai nukreipė tris dronus-kamikadzes į rajono centrą ir Marhaneco bendruomenę. Sunkioji artilerija apšaudė Myrovės bendruomenę. Specialistai tikrina gyvenvietes. Aiškinamasi, kokie priešo agresijos padariniai. Laimei, gyventojų aukų nėra“, – teigė S. Lysakas.Kaip pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 17 d. naktį priešas paleido daugiau nei pusę tuzino sviedinių į Dniepropetrovsko srities Pokrovsko bendruomenę.

Popiežius meldėsi už taiką UkrainojePer sekmadienio maldą popiežius Pranciškus trumpai pasveikino Šventojo Petro aikštėje susirinkusius piligrimus iš Ukrainos ir paragino melstis už Ukrainą, naujienų agentūra „Ukrinform“ cituoja „Vatican News“.Tarp piligrimų, kurie sekmadienį, 2023 m. rugsėjo 17 dieną, vidurdienį atvyko į Šventojo Petro aikštę Vatikane prisijungti prie „Viešpaties angelo“ maldos, buvo ir ukrainiečių vienuolės iš Švenčiausiojo Atpirkėjo Misionierių kongregacijos.Jų buvimas neliko nepastebėtas Šventojo Tėvo, kuris, sveikindamas įvairias piligrimų grupes, kaip ir kiekvieną sekmadienį, pasinaudojo proga priminti pasauliui apie Ukrainos kentėjimus ir paraginti melstis.„Sveikinu visus jus, Romos gyventojus ir piligrimus iš Italijos ir įvairių šalių, ypač [...] Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios Švenčiausiojo Atpirkėjo Misionierių seseris. Ir toliau melskimės už kenčiančią Ukrainos tautą ir už taiką kiekvienoje dėl karo krauju suteptoje žemėje“, – sakė jis.Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, popiežius Pranciškus pripažino, kad jo pastarojo meto komentarai apie Rusiją, kuriuos Ukraina suprato kaip šlovinančius imperializmą, buvo netinkamai suformuluoti, ir pabrėžė, kad jo tikslas buvo priminti jauniems rusams apie didingą kultūrinį – ne politinį – paveldą.

Duda įspėja apie Rusijos grėsmęSekmadienį sukanka 84-eri metai nuo tos dienos, kai Raudonoji armija, vykdydama bendrą sovietų ir vokiečių invazijos planą, slapta parengtą Stalino ir Hitlerio, įsiveržė į Rytų Lenkiją, pažeisdama Lenkijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo paktą.Sovietų invazija prasidėjo netrukus po to, kai rugsėjo 1 d. Vokietija, įsiveržusi į Lenkiją iš vakarų, pradėjo Antrąjį pasaulinį karą.Laiške, skirtame Legnicoje (Lenkijos pietuose) vykstančios jubiliejinės ceremonijos dalyviams, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda rašė, kad „šiandien naujasis Rusijos diktatorius bando atgaivinti šią tamsiąją imperiją“, stengdamasis „užgrobti teritoriją ir pajungti ukrainiečių tautą“.Laiške toliau rašoma, kad „istorinės analogijos su šiomis šiuolaikinėmis grėsmėmis dabar mums atrodo ypač ryškios“.„Todėl Lenkija ir kitos mūsų Europos regiono šalys, prisimindamos ankstesnę skaudžią patirtį, ryžtingai priešinasi Rusijos neoimperializmui, – rašė A. Duda. –Taip pat todėl, kaip ir kasmet, prisimename 1939 metų rugsėjo 17 dieną, kad ji būtų įspėjimas visam laisvajam pasauliui.“

Ukrainos uostą pasiekė pirmieji civiliniai krovininiai laivaiVakar į Ukrainos uostą atplaukė du laivai – tai pirmieji civiliniai krovininiai laivai, pasiekę vieną iš Odesos uostų po to, kai Rusija liepos mėnesį nutraukė Juodosios jūros grūdų sandorį.

Kanada skirs 24 mln. JAV dolerių Ukrainos oro gynybai stiprintiKanados nacionalinės gynybos ministras teigia, kad šalis skirs 33 mln. Kanados dolerių (24,4 mln. JAV dolerių) įsigyti įrangai, kurios reikia Ukrainos oro gynybos pajėgumams stiprinti. Tai sakoma Kanados vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.„Apsilankęs Lyddo karinio rengimo stovykloje tiesiogiai stebėjau, kaip Kanados ginkluotųjų pajėgų kariai moko naujokus iš Ukrainos įgūdžių, reikalingų ginant savo šalies suverenitetą. Kanada ir Jungtinė Karalystė kartu palaiko Ukrainą, kuri kovoja, kad apsigintų nuo neteisėtos ir nepateisinamos Rusijos invazijos. Kanada gerai vertina ukrainiečių drąsą ir stiprybę, ir mes toliau teiksime jiems visapusišką karinę pagalbą, kurios jiems reikia kovai ir pergalei“, – sakė Billas Blairas.Pažymima, kad Kanada skirs 33 mln. Kanados dolerių kaip partnerystės su JK dalį, pagal kurią Ukrainai suteikiama šimtai trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos raketų ir susijusių sistemų, reikalingų apsaugoti itin svarbią Ukrainos nacionalinę infrastruktūrą.Ši parama finansuojama iš naujos karinės pagalbos Ukrainai, kurios suma siekia 500 mln. Kanados dolerių.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per ministro pirmininko Justino Trudeau vizitą Ukrainoje jo biuras paskelbė, kad Kanada skirs 500 mln. CAD (apie 400 mln. JAV dolerių) kaip karinę paramą Ukrainai.

Ukraina užsiminė, kad išlaisvino kaimą, dėl kurio ilgai kovojo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino kaimą, kuris pastarosiomis savaitėmis buvo Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo centre, rašo UNIAN. Skelbiama apie Kliščijivką, esančią rytinėje Donecko srityje.Kalbama apie strateginį tašką, svarbų puolimo į pietus nuo Bachmuto požiūriu. https://twitter.com/MFA_Ukraine/status/1703455131591758196?ref_src=twsrc%5Etfw

Chersono meras laikomas Rusijos nelaisvėje, pranešė jo sūnus, remdamasis TRKK duomenimisTarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas patvirtino, kad Chersono meras Ihoris Kolyhajevas tebėra Rusijos nelaisvėje. Taip interviu visuomeniniam transliuotoju „Suspilne“ sakė mero sūnus Sviatoslavas.I. Kolyhajevo kaip karo belaisvio statusas oficialiai patvirtintas 2023 metų rugsėjo 13 dieną, sakė jo sūnus.„Kreipiausi į Raudonąjį Kryžių ir jie man pasakė, kad Rusijos pusė įtraukė mano tėvą Igorį Kolyhajevą į karo belaisvių sąrašą ir kad jis laikomas Rusijos teritorijoje. Jie nepasakė nei kur tiksliai jis laikomas, nei kokia jo sveikata. Jo statusą taip pat patikslino karo belaisvių paleidimo koordinavimo štabas“, – pasakojo mero sūnus.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2022 metų birželio 28 dieną Rusijos okupantai pagrobė Chersono merą I. Kolyhajevą jam atvykus į komunalinių paslaugų įmonę. Vos išlipęs iš automobilio, jis iš karto buvo sulaikytas ginkluotų Rusijos gvardiečių ir, labiausiai tikėtina, FSB operatyvininkų.

Kremlius įtikino Šiaurės Korėją atidaryti „atstovybes“ okupuotame Donecke ir LuhanskeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas įtikino Kim Jong Uną atidaryti Šiaurės Korėjos „diplomatines misijas“ laikinai okupuotuose Donecke ir Luhanske. Apie tai praneša Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras (NPC).Po abiejų diktatorių susitikimo rugsėjo 13 dieną buvo pasirašyti keli susitarimai dėl laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, tarp jų – dėl pseudodiplomatinių institucijų steigimo, praneša ne pelno siekianti organizacija, remdamasi šaltiniais.Nustatyta, kad pagrindinis šių „atstovybių“ uždavinys bus palengvinti darbininkų įvežimą į okupuotas teritorijas ir Šiaurės Korėjos piliečių įtraukimą į statybos darbus minėtuose regionuose.Kaip pažymėjo NPC, tokie Kremliaus veiksmai liudija, kad neužtenka darbininkų iš Rusijos ar darbo migrantų iš Vidurinės Azijos, kurie galėtų būti pasitelkti tiek Rusijos kariuomenės įtvirtinimų statybai laikinai užgrobtose Ukrainos teritorijose, tiek bendriems statybos darbams okupacinių administracijų naudai.Šį pavasarį ir vasarą jau buvo užfiksuoti bandymai užverbuoti darbo migrantus į Rusijos kariuomenės gretas. NVO neatmeta galimybės, kad Šiaurės Korėjos darbininkai bus pasitelkti Rusijos invazinėms pajėgoms paremti.Pranešime teigiama, kad liepos pradžioje Rusijos užsienio reikalų ministerija okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose įsteigė savo regionines „atstovybes“, kurioms, be kita ko, pavesta pritraukti užsieniečių darbo migracijai ir padėti užsieniečiams steigti verslą minėtuose regionuose.Be to, šios pseudoinstitucijos užsiima kitų pseudodiplomatinių atstovybių ir panašių „organizacijų“ steigimu; jos neva suteiks pagrindą reikalauti šių teritorijų „tarptautinio pripažinimo“ Rusijos dalimi. Iki 2022 metų panašų vaidmenį atliko vadinamosios Nepripažintų valstybių sandraugos „atstovybės“ – Abchazijos, Kalnų Karabacho respublikos, Gagaūzijos, Uždniestrės moldavų respublikos ir Pietų Osetijos.Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas rugsėjo 13-17 dienomis lankėsi Rusijoje.

Rusija Bachmuto sektoriuje sutelkė apie 52 tūkst. kariųRusija Bachmuto sektoriuje sutelkė 52 tūkst. karių. Iš viso rytų kryptimi yra apie 150 tūkst. Rusijos karių.Apie tai per nacionalinį teletiltą „Jungtinės žinios“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytų grupės spaudos tarnybos vadovas Ilja Jevlašas.„Jie ten laiko 52 tūkst. karių ir maždaug 274 tankus, daugiau kaip 1 000 šarvuotų kovos mašinų, taip pat 150 artilerijos sistemų ir kiek daugiau nei 120 daugkartinio paleidimo raketų sistemų“, – sakė I. Jevlašas, paklaustas, kiek karių Rusija yra sutelkusi Bachmuto sektoriuje.I. Jevlašas taip pat pažymėjo, kad iš viso rytų pusėje Rusija yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių, taip pat apie 1 000 tankų, 3 000 šarvuotų kovos mašinų, apie 1 000 artilerijos sistemų ir kt.Vis dėlto, pasak I. Jevlašo, rusai turi problemų su logistika, tačiau jis pažymėjo, kad jie „gana gerai aprūpinti Lymano-Kupiansko kryptimi“, kur užfiksuota įvairių rūšių ginkluotės.Kaip pranešama, diena anksčiau gynybos viceministrė Hana Maliar sakė, kad šiuo metu aktyviausi mūšiai vyksta Bachmuto sektoriuje. Po puolamųjų veiksmų Ukrainos gynybos pajėgos pasiekė laimėjimų Kliščijivkos rajone, Donecko srityje.

NATO vadovas: Vokietija turi didinti išlaidas gynybai kaip Šaltojo karo metaisNATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sustiprino spaudimą Vokietijai didinti savo išlaidas gynybai, Rusijai tebekariaujant Ukrainoje.„Šaltojo karo metais, kai valdė [kancleriai] Konradas Adenaueris ir Willy Brandtas, išlaidos gynybai sudarė 3-4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto“, – sakė J. Stoltenbergas savaitgalį Vokietijos laikraštyje „Funke Mediengruppe“ paskelbto interviu vertime.Jo gimtojoje Norvegijoje padėtis buvo panaši. „Mes sugebėjome tuomet, ir šiandien turime vėl tai sugebėti“, – sakė jis.J. Stoltenbergas priminė liepos mėnesį Vilniuje vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimą, pagal kurį 2 proc. BVP karinėms išlaidoms yra „minimumas“, nors Berlynas ir toliau nesiekia šio tikslo.NATO vadovas sakė, kad tikisi, jog daugelis sąjungininkių šį tikslą viršys.Kaip buvęs Norvegijos premjeras, jis sakė žinąs, kaip sunku numatyti biudžete daugiau lėšų gynybai, kai taip pat būtina skirti daugiau lėšų sveikatos apsaugai, švietimui ar infrastruktūrai. Tačiau jei įtampa didėja, gynybos išlaidas būtina didinti, sakė jis.Vokietija yra „gerame kelyje“ į NATO iškeltą tikslą skirti 2 proc. BVP gynybai, pabrėžė J. Stoltenbergas. Pasak jo, yra „didžiulis skirtumas“, kai tokia šalis kaip Vokietija „laikosi šio tikslo arba ne“.

Britų žvalgyba: rusai ruošiasi ukrainiečių puolimui TokmakeRusija ruošiasi Ukrainos puolimui Tokmako mieste, sekmadienį socialiniame tinkle „X“ rašo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.Pastarosiomis dienomis Rusijos kariai stiprina okupuoto strategiškai svarbaus Tokmako miesto Zaporižios regione gynybą. Miestas yra maždaug už 16 km nuo fronto linijos.Rusijos pajėgos aplink Tokmaką įrenginėja papildomas užkardas bei prieštankinius „ežius“, kasa naujus apkasus teritorijoje, kurią kontroliuoja Rusijos 58-oji armija.Britų žvalgybos duomenimis, „Tokmakas ruošiamas tapti antrosios pagrindinės Rusijos gynybos linijos ramsčiu“. Pažymima, kad miesto gynybos gerinimas tikriausiai liudija apie didėjantį Rusijos susirūpinimą dėl taktinio Ukrainos karių prasiskverbimo per pirmąją pagrindinę gynybos liniją Zaporižios regiono šiaurėje.Ukrainos portalas „Ukrainska pravda“ primena, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariuomenė padarė pažangą puolime prieš Rusijos kontroliuojamą Tokmaką – svarbų miestą, esantį tarp Ukrainos pajėgų ir okupuoto Melitopolio.Ukrainiečių teigimu, pastarosiomis dienomis iš Tokmako į Melitopolį buvo evakuoti vadinamasis Rusijos „pasų biuras“, FSB pareigūnai ir dalis okupacinės administracijos.

NATO vadovas: turime ruoštis ilgam karui UkrainojeSekmadienį paskelbtame interviu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs, nors Kyjivas ir vykdo kontrpuolimą prieš Rusiją.„Dauguma karų trunka ilgiau, nei tikimasi jų pradžioje, – sakė J. Stoltenbergas interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“. – Todėl turime ruoštis ilgam karui Ukrainoje“.2022 metų vasarį Maskva pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą ir pirmą kartą po kelių dešimtmečių pertraukos sugrąžino karą į Europą.Birželio mėnesį Kyjivas pradėjo kontrpuolimą, verždamasis per įtvirtintas Rusijos pozicijas pietuose ir rytuose, tačiau pasiekė tik ribotų laimėjimų.„Visi norime greitos taikos, – sakė J. Stoltenbergas. – Tačiau kartu turime pripažinti: jei prezidentas (Volodymyras) Zelenskis ir ukrainiečiai nustos kariauti, jų šalies nebeliks“.„Jei prezidentas (Vladimiras) Putinas ir Rusija sudės ginklus, tada turėsime taiką“, – pabrėžė jis.Kalbėdamas apie Ukrainos ambicijas prisijungti prie aljanso, J. Stoltenbergas sakė: „Nėra jokių abejonių, kad Ukraina galiausiai taps NATO nare“.Pasak jo, liepos mėnesį vykusiame aljanso aukščiausiojo lygio susitikime Kyjivas „priartėjo prie NATO“.„Kai šis karas baigsis, mums reikės saugumo garantijų Ukrainai. Priešingu atveju istorija gali pasikartoti“, – pridūrė jis.Liepos mėnesį aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje NATO vadovai susitarė, kad Ukraina galės prisijungti prie aljanso, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos, o JAV ir Vokietijos pareigūnai leido suprasti, kad tarp jų bus ir sąlygos Kyjivui vykdyti reformas, skirtas demokratijai ir teisės viršenybei apsaugoti.

Rusija teigia, kad virš Maskvos ir Krymo sunaikinti septyni Ukrainos dronai, kilo gaisras naftos bazėjeRusija sekmadienį numušė vieną Ukrainos droną virš Maskvos apylinkių ir dar šešis – virš aneksuoto Krymo pusiasalio, pranešė Gynybos ministerija.Apie 1.45 val. nakties vienas dronas buvo perimtas virš Maskvos Istros rajono, sakoma Gynybos ministerijos „Telegram“ pranešime.„Preliminariais duomenimis, toje vietoje, kur nukrito nuolaužos, žalos ar aukų nebuvo, – atskirame „Telegram“ pranešime rašė Maskvos meras Sergejus Sobianinas. – Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybų specialistai“.Taip pat 1.15 val. virš vakarinės Krymo pakrantės buvo sunaikinti du ukrainiečių dronai, o nuo 1.45 iki 2.20 val. virš pusiasalio buvo aptikti ir sunaikinti dar keturi bepiločiai orlaiviai, teigė ministerija.Pasak Rusijos portalo „Meduza“, praėjusią naktį taip pat buvo atakuotas Oriolo miestas. Pasak regiono gubernatoriaus Andrejaus Klyčkovo, dronas „nukrito ant negyvenamosios paskirties objekto“. O „Telegram“ kanalas „Shot“ rašė, kad jis nukrito į naftos bazės rajoną ir apgadino vieną iš degalų rezervuarų. Vėliau šią informaciją patvirtino A. Klyčkovas, pridūręs, kad per ataką niekas nenukentėjo, o atvira liepsna degęs rezervuaras iki ryto buvo užgesintas.Nuo birželio pradžios, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, Rusija patiria dronų atakų bangas, kurių metu buvo apgadinti pastatai, taip pat ir sostinėje. Tačiau Rusijos pareigūnai stengiasi sumenkinti šių atakų reikšmingumą.

Charkivas atakuotas antrą kartą per parą, oro pavojus – visoje UkrainojeAnkstyvą sekmadienio rytą, per oro pavojaus signalą, paskelbtą po to, kai Rusijos strateginiai bombonešiai paleido kelias sparnuotąsias raketas, Odesoje pasigirdo sprogimas, pranešė Ukrainos nacionalinis transliuotojas „Suspilne“.„Odesoje įvyko sprogimas“, – sakoma pranešime. Tuo pat metu karinės oro pajėgos įspėjo Mykolajivo gyventojus, kad jų miesto kryptimi skrenda Rusijos raketos.Kaip pranešama, apie 5 val. vietos laiku oro pajėgos rašė, kad priešo raketų grupė įskrido į Ukrainos oro erdvę ir manevruoja po regionus.Oro pavojus buvo paskelbtas visoje Ukrainos teritorijoje, bet atšauktas kelios minutės iki 7 val. sekmadienio ryto.Vėl sprogimai CharkiveRusai antrą kartą per praėjusią parą raketomis atakavo Charkivą. Netrukus po vidurnakčio miestą sudrebino mažiausiai keturi galingi sprogimai, pranešė „Ukrinform“.Pirmasis sprogimas nugriaudėjo beveik tuo pat metu, kai buvo paskelbtas oro pavojus, teigia Charkivo regiono valstybinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas, kuris taip pat pranešė apie apšaudymą per „Telegram“.„Užpuolikai atakuoja Charkivą“, – rašė jis, ragindamas gyventojus likti slėptuvėse.Charkivo karinio garnizono viršininkas Serhijus Melnykas per „Telegram“ informavo visuomenę, kad smūgis buvo suduotas iš Rusijos, Belgorodo miesto. Preliminariais duomenimis, priešas naudojo oro gynybos sistemą S-300. Naujų raketų atakų grėsmė išlieka, perspėjo S. Melnykas ir pridūrė, kad informacija apie galimus sugriovimus ir aukas yra tikrinama.Likus kelioms minutėms iki atakos karinės oro pajėgos perspėjo apie balistinių raketų atakos grėsmę Charkivo, Poltavos ir Dniepropetrovsko regionams.Kaip buvo pranešta anksčiau, šeštadienio rytą Rusijos kariuomenė raketomis „Iskander“ ir S-300 smogė Charkivui, dėl to buvo sužeisti penki žmonės.

Vaizdai, kaip ukrainiečiai sunaikino okupacinių pajėgų priešlėktuvinių raketų sistemasRugsėjo 16 d., šeštadienį, laikinai okupuotoje Donecko srities gyvenvietėje Ukrainos ginkluotosios pajėgos galingais smūgiais sunaikino dvi Rusijos okupacinių pajėgų priešlėktuvinių raketų sistemas „Buk-M3“. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų StratCom.„Šiandien apie 12.30 val. laikinai okupuotame Svetlodarske Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai „demilitarizavo“ dvi priešlėktuvinių raketų sistemas „Buk-M3“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad abi oro gynybos sistemos bandė apsaugoti netoliese esančius Rusijos okupacinių pajėgų brigados štabo ir oro desanto divizijos padalinius.

Dėl pražūtingos Rusijos invazijos į Ukrainą Armėnija nebegali kliautis MaskvaDaugiau skaitykite čia.

Ukrainoje rastas buvusio britų kario, kuris dingo savanoriškai įsitraukęs į kovą, kūnasUkrainos pareigūnai pranešė, kad rastas buvusio britų kario, kuris dingo savanoriškai kovodamas Ukrainoje, kūnas.Atitinkamą pareiškimą paskelbė „Sky News“, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Policijai, ieškančiai dingusio buvusio britų kareivio, Ukrainos valdžia pranešė, kad rado kūną“, – teigiama pranešime.Buvęs desantininkas Danielis Burke'as (36 m.) iš Pietų Mančesterio buvo dingęs nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. Jo šeima apie jį nieko negirdėjo ir manė, kad jis iškeliavo į Ukrainą.Didžiojo Mančesterio policija pranešė, kad bendradarbiauja su J. Burke'o šeima ir Ukrainos valdžia, siekdama padėti formaliai nustatyti tapatybę ir grąžinti jo kūną į Jungtinę Karalystę.„Šis metas Danielio šeimai yra sunkus, mes turime pareigūnus, kurie palaiko ryšį su šeima ir siūlo pagalbą“, – sakė detektyvas inspektorius Lewisas Hughesas.Pasak L. Hugheso, M. Burke'o šeima šiuo sunkiu metu prašo privatumo.Detektyvo komanda bendradarbiauja su Ukrainos valdžios institucijomis, siekdama oficialiai atpažinti J. Burke'ą, kad po šio proceso jo kūnas būtų grąžintas šeimai.

Per Ukrainos smūgį Rusijos kaime žuvo vienas žmogusRusijos kaime netoli sienos su Ukraina pastarajai sudavus smūgį, žuvo vienas žmogus, šeštadienį pranešė Kursko regiono gubernatorius.Gubernatorius Romanas Starovoitas programėlėje „Telegram“ sakė, kad Plechovo kaimas „buvo bombarduotas iš Ukrainos“, ir pridūrė, kad „30 metų vyras mirė po to, kai buvo sužeistas sviedinių skeveldrų“.Pasak R. Starovoito, už kelių kilometrų nuo sienos esančiame kaime per smūgį buvo apgadinti keli namai.Pastaraisiais mėnesiais iš Ukrainos teritorijos buvo surengta daugybė smūgių į Rusiją.

NATO: kitąmet vyks didžiausios Aljanso pratybos nuo Šaltojo karo laikųKitąmet NATO vykdys didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų, šeštadienį pranešė Aljanso karinio komiteto pirmininkas, admirolas Robas Baueris.„2024 metais Aljansas vykdys didžiausias kolektyvines pratybas nuo Šaltojo karo laikų. Daugiau nei 40 tūkst. karių iš viso Aljanso pratybas atliks Vokietijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse“, – šeštadienį Osle, po NATO karinio komiteto konferencijos, žurnalistams teigė R. Baueris.Jis pažymėjo, kad tai – nauja kolektyvinės gynybos era.„NATO vadovybė tam ruošėsi metų metus. Niekada nebuvome stipresni ir labiau pasiruošę. Ir vis vien, dar daug ką reikia nuveikti, kad apsigintume ne tik nuo dabartinių, bet ir atsinaujinusių ir potencialių ateities grėsmių“, – pažymėjo Aljanso karinio komiteto pirmininkas.

Kyjivas: du grūdų pilni laivai laukia, kad galės įplaukti į Ukrainos Čornomorsko uostąDu civiliai krovininiai laivai siekia įplaukti į Ukrainos uostą, šeštadienį pranešė Kyjivas – pirmą kartą nuo tada, kai Rusija nutraukė susitarimą, leidžiantį saugiai plaukti maistą gabenantiems krovininiams laivams.Laivybos bendrovės pranešė, kad laivai yra pasirengę įplaukti į Čornomorsko uostą prie Juodosios jūros, šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos vicevyriausybės vadovas Oleksandras Kubrakovas. O. Kubrakovas pridūrė, kad uoste jie pakrautų apie 20 000 tonų kviečių, skirtų Afrikos ir Azijos šalims.Abu laivai – „Resilient Africa“ ir „Aroyat“ plaukioja su Ramiojo vandenyno valstybės Palau vėliava, o jų įgulas sudaro Ukrainos, Turkijos, Azerbaidžano ir Egipto piliečiai, sakoma jo pranešime.Kada tiksliai tikimasi, kad krovininiai laivai įplauks į Čornomorską, O. Kubrakovas nepatikslino. „Resilient Africa“ jau buvo prie Ukrainos krantų šeštadienio popietę ir atrodė, kad plaukia į netoliese esantį Čornomorsko uostą, tuo tarpu „Aroyat“ atrodė esąs netoli paties uosto, rašoma „MarineTraffic“ stebėjimo svetainėje.Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir blokuoja Ukrainos Juodosios jūros uostus.Šis žingsnis kai kuriose srityse sukėlė bado baimę, nes Ukraina yra svarbi grūdų eksportuotoja. JT ir Turkija buvo išsiderėjusios tarptautinį susitarimą, leidusį Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui pasiekti pasaulio rinkas iš trijų uostų, įskaitant Čornomorską, tačiau Maskva liepą atsisakė pratęsti susitarimą.Reaguodama į tai, Kyjivas įkūrė laikiną koridorių per Juodąją jūrą, kuriuo civiliniai laivai gali naudotis, prisiimdami riziką – pasibaigus susitarimui Maskvai pradėjo atakuoti Ukrainos uostų infrastruktūrą.Penki krovininiai laivai jau pasinaudojo šiuo koridoriumi, kad išvyktų iš Ukrainos uostų, kuriuose kai kurie iš jų buvo įstrigę nuo karo pradžios.Tačiau jokie civiliniai krovininiai laivai kol kas dar neatplaukė į Ukrainos uostus.

NATO admirolas: Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo „nepatikimų veikėjų“Pasak aukšto rango NATO admirolo, Rusija dėl nesėkmių mūšio lauke, Vakarų sankcijų ir diplomatinės izoliacijos tampa vis labiau priklausoma nuo „nepatikimų veikėjų“.Maskvos pajėgoms vis labiau prarandant savo pozicijas Ukrainoje, visa Rusija kenčia nuo šių bendrų padarinių, šeštadienį Osle kasmetinėje NATO karinio komiteto konferencijoje sakė admirolas Robertas Baueris.„Rusija yra priversta bendradarbiauti su nepatikimais veikėjais ir tampa vis labiau nuo jų priklausoma“, – sakė komiteto pirmininkas olandas, neįvardydamas nei jokio konkretaus asmens, nei šalies.Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai susitiko su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, iš kurio, kaip teigiama, jis siekia didelių papildomų amunicijos atsargų kampanijai Ukrainoje.V. Putinas taip pat dažnai bendrauja su kitais prieštaringai vertinamais vadovais, tokiais kaip Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.R. Baueris sakė, kad Rusijos vadovybė tiki, kad tai padės įveikti Ukrainos žmonių ir jų sąjungininkų ryžtą, nepaisant didelių išlaidų.„Rusija daugelį metų ruošėsi konfrontacijai ir nori, kad jų gyventojai ir ekonomika iškęstų nesibaigiančius sunkumus, kad šalis atgautų karinius pajėgumus“, – sakė R. Baueris.

Šiaurės Makedonija išsiunčia tris Rusijos diplomatus Šiaurės Makedonija nurodė trims Rusijos diplomatams išvykti iš šalies ir tai jau trečiasis toks kartas nuo 2022 m. Rusijos pradėto plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, praneša AFP.Šiaurės Makedonijos Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Rusijos ambasadorius Sergėjus Bazdnikinas buvo iškviestas rugsėjo 12 d. ir informuotas, kad trys rusų diplomatai paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir privalo išvykti iš šalies.Sprendimas priimtas iš kompetentingų institucijų gavus informaciją apie tai, kad Rusijos ambasados darbuotojų veiksmai nesuderinami su Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių.Tai ne pirmas kartas, kai rusų diplomatams nurodoma išvykti iš šalies. 2023 m. kovą Šiaurės Makedonija išsiuntė penkis rusų diplomatus, o balandį – dar šešis.

Analitikai: Ukrainos pajėgos Chersone ruošiasi persikėlimui per Dniepro upęJAV karo studijų institutas (ISW) mano, kad Ukrainos pajėgos ateityje gali persikelti per Dniepro upę Chersono srityje, praneša „Ukrinform“.ISW teigimu, ukrainiečiai dabar stiprina savo pozicijas Chersone, kad ateityje galėtų putli kairiajame Dniepro krante esančius Rusijos kariuomenės dalinius.„Ukrainos pajėgos intensyvina savo veiksmus nenurodomose Dniepro deltos salose netoli Antonivkos tilto, kad įsitvirtintų pozicijose ir ateityje galėtų pulti rytinį (kairįjį) Chersono srities krantą“, – sakoma naujausioje analizėje.Anot instituto, Rusija tikriausiai neturi pakankamai kareivių, kad apsigintų nuo ženklios ukrainiečių atakos šiame fronto sektoriuje, ypač turint omenyje tai, kad kai kurie Rusijos daliniai buvo permesti iš Chersono į Zaporižios sritį.Remdamasi Rusijos karo korespondentų atskleista informacija, ISW nurodė, kad okupantai šioje vietovėje neturi galimybės vykdyti didesnių persikėlimo per upę operacijų. Taip yra dėl sviedinių trūkumo, kurie reikalingi, kad artilerija apšaudytų pakrantę prieš kariams išsilaipinant iš valčių.

Rusija raketomis apšaudė Charkivą, sužeisti 5 civiliaiRusijos paleistos raketos šeštadienį sprogo Charkive, rytų Ukrainoje, ir sužalojo penkis civilius, praneša „Ukrinform“.Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.„Okupantai surengė penkis raketų S-300 smūgius prieš Charkivo Cholodnohirskij mikrorajoną. Preliminariais medikų duomenimis, penki civiliai buvo sužaloti“, – teigė jis.Žmonės patyrė lengvus ir vidutinio sunkumo sužeidimus, bet jų gyvybei grėsmės nėra. Nelaimės vietoje dirba pagalbos tarnybos.

Pasitraukusi iš grūdų sandorio, Rusija 118 kartų apšaudė Ukrainos uostusRusija daugiau nei šimtą kartų apšaudė Ukrainos uostus po to, kai pasitraukė iš ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimo, informuoja naujienų portalas „rbc.ua“.Apie tai interviu metu naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kurbakovas.Ministras pabrėžė, kad Rusija Ukrainos uostams smogė 118 kartų nuo liepos 17 d., kai pasitraukė iš sandorio dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra.Jis teigė, kad per bombardavimus buvo sunaikinta arba apgadinta apie trečdalis Ukrainos uostų infrastruktūros.Taip pat pažymima, kad ateinančiais mėnesiais Rumunija planuoja iki 4 mln. tonų padvigubinti mėnesinį grūdų kiekį, kurį Ukraina gali tranzitu plukdyti per Kosntancos uostą.O. Kurbakovas tikisi, kad tai padengs bent apie 50 proc. Ukrainos grūdų eksporto.2023 m. gegužę Europos Sąjunga leido 5 valstybėms narėms (Lenkijai, Vengrijai, Rumunija, Bulgarijai ir Slovakijai) laikinai sustabdyti ukrainietiškų kviečių, kukurūzų, rapsų ir saulėgrąžų sėklų pardavimą vidaus rinkoje.Penktadienį ES atšaukė šiuos apribojimus, bet Lenkija, Vengrija ir Slovakija uždraudė kai kurių ukrainietiškų produktų importą nacionaliniu lygiu, kad apsaugotų vietinių ūkininkų interesus.Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis pareiškė, kad šalis kreipsis į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) arbitražą Lenkijai pratęsus grūdų importo draudimą.

Ukraina panaudos susigrąžintą Andriivką apsupti Bakhmutui Ukrainos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad Andriivkos užėmimas Rytų Ukrainoje buvo būtinas placdarmas norint apsupti ir susigrąžinti Bakhmutą.Be Andriivkos būtų „neįmanoma“ susigrąžinti Bachmutą. Ekspertai Bakmuto užėjimą vadina vienintele svarbia Vladimiro Putino pergale per kelis mėnesius trunkantį karą.

Britų žvalgyba mano, kad žiemą Rusija gali atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrąBritų žvalgybos manymu, žiemą Rusija vėl gali smogti Ukrainos energetikos infrastruktūrai, praneša „Unian“.Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pabrėžė, kad nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. kovo Rusija atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą panaudodama iš lėktuvų paleidžiamas sparnuotąsias raketas.Žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad šiems smūgiams pagrinde buvo naudojamos rusiškos sparnuotosios raketos X-101, kurias NATO dar vadina AS-23A „Kodiak“. Jas iš Rusijos teritorijos gilumos paleisdavo strateginiai bombonešiai.Atvirų šaltinių žvalgybos duomenys rodo, kad nuo 2023 m. balandžio Rusija rečiau naudodavo iš lėktuvų paleidžiamas sparnuotąsias raketas, o valdžia sutelkė dėmesį į šių raketų gamybos tempo didinimą.Britų žvalgyba mano, kad Rusija gali sukaupti dideles sparnuotųjų raketų atsargas, o dėl to kyla rimta ir reali grėsmė, kad žiemą jos bus panaudotos prieš Ukrainos infrastruktūrą.Ukrainos energetikos sistemos operatorius „Ukrenergo“ rengiasi blogiausiam scenarijui ir laukia masinių dronų ir raketų atakų. Ekspertai prognozuoja, kad grėsmė susidurti su šilumos ir elektros tiekimo sutrikimais žiemą labiausiai grės Odesai ir Kyjivui, o situacija gali būti įtempta ir Zaporižioje, Žitomyre, Kropivnyckyje ir Kremenčiuke.

Ukrainos prezidentas Vašingtone susitiks su J. BidenuBaltieji rūmai penktadienį paskelbė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kitą savaitę Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu, praneša naujienų agentūra dpa.„Tai bus jų trečiasis susitikimas čia, Baltuosiuose rūmuose, ir jis įvyks tikrai itin svarbiu metu“, – per spaudos konferenciją sakė Jake‘as Sullivanas, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.V. Zelenskis ateinantį ketvirtadienį susitiks ir su Kongreso nariais, o vizito metu Jungtinės Valstijos dar kartą patvirtins savo paramą Ukrainai.Ukrainos lyderis taip pat kreipsis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke.Baltieji rūmai išsamesnę informaciją apie vizitą išplatins ateinančiomis dienomis.V. Zelenskis siekia daugiau paramos nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai, o J. Bidenas ir demokratų partija norėtų suteikti dar 20 mlrd. JAV dolerių kariniais, ekonominiais ir humanitariniais tikslais.Nors JAV Senate Ukrainą remia ir demokratai, ir respublikonai, tačiau Atstovų rūmuose auga kritika dėl skiriamų lėtų, o ten nedidele persvara daugiau balsų turi respublikonai.Pastarąjį kartą V. Zelenskis lankėsi Vašingtone 2022 m. gruodį, kur susitiko su J. Bidenu ir kreipėsi į Kongresą.Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto skaičiavimais, JAV skyrė daugiausiai paramos Ukrainai iš visų šalių – daugiau nei 70 mlrd. JAV dolerių.

Š. Korėjos vadovas Vladivostoke susitiko su Rusijos gynybos ministruŠiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas šeštadienį atvyko į Vladivostoką, kur susitiko su Rusijos gynybos ministru Sergėjumi Šoigu, apžiūrėjo hipergarsinių raketų sistemą ir svečiavosi kariniame laive, praneša AFP.Kim Jong Uno pirmasis užsienio vizitas nuo Covid-19 pandemijos pradžios verčia Vakarus sunerimti, kad Maskva ir Pchenjanas gali nepaisyti sankcijų ir sudaryti susitarimą dėl ginklų tiekimo.Manoma, kad Maskvą domina amunicijos įsigijimas iš Šiaurės Korėjos, kad ji galėtų tęsti karą Ukrainoje. Tuo metu Š. Korėjai reikia Rusijos pagalbos kuriant raketų programą.Tačiau Kremlius tikina, kad joks susitarimas nebuvo ir nebus pasirašytas.Rusijos gynybos ministras Š. Korėjos vadovui demonstravo „Kinžal“ raketų sistemą ant naikintuvo MiG-31 Knevičių aerodrome. Po to jie apsilankė fregatoje Maršalas Šapošnikovas. Vėliau Kim Jong Unas lankysis Tolimųjų Rytų federaliniame universitete ir Rusijos mokslų akademijos jūrinės biologijos laboratorijoje Vladivostoke.Š. Korėjos vadovo vizitas Rusijoje prasidėjo antradienį, jį lydėjo gausi karininkų palyda, jis apsikeitė ginklais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir lankėsi naikintuvų gamykloje Komsomolske prie Amūro.Trečiadienį V. Putinas su Kim Jong Unu susitiko Vostočnyj kosmodrome, apie 8 000 km nuo Maskvos, ir kalbėjo apie glaudesnio karinio bendradarbiavimo galimybes.Vizitas vyksta kaip tik tuo metu, kai V. Putinas siekia stiprinti bendradarbiavimą su kitais Vakarams priešiškų valstybių vadovais. Tiek Rusijai, tiek Š. Korėjai taikomos tarptautinės sankcijos. Maskvai – dėl karo Ukrainoje, o Pchenjanui – dėl branduolinių bandymų.Tai, kad abiejų valstybių vadovai trečiadienį apsikeitė ginklais, dar labiau paskatino nuogąstavimus, kad gali būti tariamasi dėl ginklų eksporto nepaisant Vakarų perspėjimų. Teigiama, kad V. Putinas per susitikimą su Kim Jong Unu priėmė kvietimą apsilankyti Šiaurės Korėjoje, o Rusija į kosmosą gali išsiųsti pirmąjį Š. Korėjos kosmonautą. Maskva taip pat minėjo galimybę padėti Š. Korėjai gamintis palydovus, o dėl to JAV sunerimo dar labiau, nes tai padėtų kurti balistines raketas. Š. Korėjai neseniai dukart nepavyko į orbitą iškelti karinio palydovo šnipinėjimui.Vašingtonas teigia, kad toks Rusijos ir Š. Korėjos bendradarbiavimas gali pažeisti daugybę Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų.

Ukrainos pajėgos per parą nukovė 350 rusų okupantųRusija per karą Ukrainoje nuo 2022 m. vasario mėn. neteko apie 271 790 kareivių, praneša „Ukrinform“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad pastarąją parą buvo nukauta apie 350 Rusijos kareivių.Per parą Rusija neteko 4 tankų, 10 šarvuotųjų kovos mašinų, 16 artilerijos sistemų, 24 dronų, 33 automobilių ir benzovežių, ir 2 vienetų specialiosios technikos.Iš viso nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. Rusija prarado 4 616 tankų, 8 824 šarvuotąsias kovos mašinas, 5 988 artilerijos sistemas, 774 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 521 oro gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 738 dronus, 1 455 sparnuotąsias raketas, 20 laivų ir katerių, 8 525 automobilių ir benzovežių, ir 891 vienetus specialiosios technikos.Ukrainos ginkluotosios pajėgos ginasi rytuose ir pietuose bei toliau vykdo puolimo operaciją Melitopolio kryptimi ir puolimo veiksmus Bachmuto kryptimi.

Lenkija, Vengrija ir Slovakija neimportuos ukrainietiškų grūdųEuropos Sąjunga penktadienį paskelbė, kad draudimas importuoti ukrainietiškus grūdus į penkias ES valstybes nebegalios, bet Lenkija, Vengrija ir Slovakija netrukus po to pareiškė, kad jos šio sprendimo nesilaikys ir toliau neleis įvežti ukrainietiškų grūdų, informuoja AFP.Europos Komisija teigė, kad ukrainietiškų grūdų importo draudimas nustoja galioti penktadienio vidurnaktį, nes pigesnių grūdų sukelti rinkos iškraipymai išnyko penkiose su Ukraina besiribojančiose ES valstybėse.Sprendimas priimtas Kyjivui sutikus per 30 dienų įgyvendinti eksporto licencijavimo sistemą, kad būtų „išvengta grūdų antplūdžio“.Iki tol Ukraina kontroliuos kviečių, kukurūzų, rapsų ir saulėgrąžų sėklų eksportą, kad nepaveiktų kaimyninių valstybių rinkų.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino Briuselio sprendimą kaip „tikros vienybės ir pasitikėjimo pavyzdį“ tarp Kyjivo ir ES.„Reikia, kad kaimynai remtų Ukrainą karo metu, o jeigu jų sprendimai pažeis ES teisę, Ukraina atsakys civilizuotu būdu“, – jis rašė socialinėje žiniasklaidoje.Europos prekybos komisaras Valdis Dombrovskis paragino valstybes nares susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų ir vadovautis susitarimu.Tačiau nepaisydamos patikinimų Lenkija, Vengrija ir Slovakija netrukus pareiškė, kad jos ir toliau draus importuoti ukrainietiškus grūdus.„Mes nepritariama Europos Komisijos sprendimui ir vardan Lenkijos ūkininkų ir vartotojų interesų taikysime nacionalines priemones“, – Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris sakė naujienų agentūrai PAP.Šis klausimas itin jautrus Lenkijoje, kur spalio mėnesį vyks rinkimai. Dabartiniai valdantieji iš Teisės ir teisingumo partijos (PiS) turi tvirtą paramą regionuose, kur vystoma žemdirbystė.Grūdų importo klausimas sukėlė diplomatinius nesutarimus tarp Lenkijos ir Ukrainos, o Kyjivas grasina imtis teisinių priemonių.Lenkija yra svarbi karinės ir humanitarinės pagalbos tiekėja Ukrainai, o ten gyvena apie 1 mln. ukrainiečių pabėgėlių.Tuo metu Vengrija sako neįsivešianti 24 ukrainietiškų produktų, o ne keturių kaip anksčiau. Draudimai galios javams, rapsų ir saulėgrąžų sėkloms, miltams, kepimo aliejui, medui, tam tikroms mėsos rūšims ir kiaušiniams.Slovakijos vyriausybė paskelbė iki metų galo neleisianti įvežti keturių produktų iš Ukrainos, įskaitant kviečius.Rumunija apgailestauja, kad ES nerado sprendimo Europos mastu ir nepratęsė apribojimų Ukrainos grūdų įvežimui. Šalies vyriausybė išplatintame pareiškime sakė lauksianti Ukrainos sprendimo dėl efektyvių grūdų eksporto kontrolės priemonių ir tik tada nuspręs, kokių veiksmų imtis, kad būtų apginti Rumunijos ūkininkai.Rusijos karas Ukrainoje sutrikdė prieš tai buvusius laivybos maršrutus Juodojoje jūroje, todėl svarbus ukrainietiškų grūdų tranzito maršrutas dabar driekiasi per ES teritoriją.Gegužę ES sutiko apriboti ukrainietiškų grūdų importą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, kad būtų apginti vietos ūkininkai, kaltinę importuojamus grūdus itin numušus grūdų kainas vietos rinkose. Sprendimas leido prekes vežti tranzitu, bet draudė jų pardavimą vietos rinkose.Dabar Rumunija žada vadovautis ES sprendimais, o Bulgarija panaikins apribojimus. Pastaroji išsiskiria iš kitų valstybių, nes ten yra daug saulėgrąžų aliejaus gamintojų, kurie skundėsi sėklų trūkumu ir didelėmis kainomis po to, kai buvo įvestas embargas. Rusijos veiksmai prieš ukrainietiškų grūdų eksportą paskatino pasaulio susirūpinimą dėl grūdų tiekimo iš Ukrainos. Liepos mėnesį Maskva pasitraukė iš susitarimo su Jungtinėmis Tautomis dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra ir nuo tada dažniau atakuoja Ukrainos eksporto infrastruktūrą.Tuo metu ES sustiprino kitus eksporto maršrutus žeme ir upėmis, kuriais nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios pervežta 44 mln. tonų ukrainietiškų grūdų.

V. Zelenskis patvirtino, kad Ukrainos pajėgos išlaisvino AndrijivkąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad šalies ginkluotosios pajėgos išlaisvino Andrijivkos kaimą netoli Bachmuto, Ukrainos rytuose. Anksčiau apie tai buvo pranešusi šalies kariuomenė, informuoja naujienų agentūra dpa.„Ukrainai tai svarbus ir labai reikalingas rezultatas“, – V. Zelenskis sakė savo kasdieniame vaizdo kreipimesi.Prezidentas pridėjo, kad Ukrainos kariai taip pat veikia gretimose Kliščijivkos ir Kurdiumivkos gyvenvietėse.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas penktadienį paskelbė, kad Andrijivkos kaimas rytinėje Donecko srityje buvo atkovotas, o Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių.

Danilovas: į Ukrainą greitai atvyks daugiau nei 10 „Abrams“ tankųUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad daugiau nei dešimt „Abrams“ tankų, kuriuos Jungtinės Amerikos Valstijos pažadėjo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, artimiausiu metu atvyks į Ukrainą.Pasak jo, ekipažai, kurie valdys kovines transporto priemones, jau treniruojasi, praneša Ukrainos radijas.„Kalbant apie „Abrams“, sunkiausius tankus pasaulyje, kurie sveria 80 tonų, tiekimą, jie netrukus atvyks į mūsų šalį. Mūsų strateginiai partneriai – Jungtinės Valstijos – šiuo atveju mūsų nenuvilia. Artimiausiu metu šie tankai gins mūsų šalį“, - sakė O. Danilovas.Jis tvirtino, kad tankų bus daugiau, nei buvo pranešta anksčiau.

Rumunija numuš Rusijos dronus: Generalinis štabas atskleidė detaliųRumunija yra pasirengusi numušinėti Rusijos bepiločius orlaivius, kurie jai kels grėsmę.Tai pareiškė Rumunijos gynybos štabo viršininko pavaduotojas generolas Gheorghița Vladas, kurį cituoja „Digi24“. Šalis ėmėsi veiksmų reaguodama į dažnus Rusijos išpuolius prieš Ukrainos uostus prie Dunojaus, esančius netoli Rumunijos teritorijos. Dunojaus deltos rajone jau dislokuota apie 600 karinio personalo ir radarų sistemų.„Dislokavome kelis radarus, aktyvavome gynybos sistemą ir su NATO sąjungininkais aptarėme sprendimą, kaip atremti Rusijos agresiją“, – sakė generolas Gh. Vladas.Jis taip pat neatmeta galimybės, kad Rumunija panaudos savo oro gynybą prieš Rusijos bepiločius orlaivius.„Priklausomai nuo grėsmės lygio, esame pasirengę panaudoti visas turimas karines priemones, kad apsaugotume Rumunijos teritoriją“, – pabrėžė generolas.

Baltieji rūmai: Rusijos ir Šiaurės Korėjos derybos tęsiasiBaltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad derybos dėl Šiaurės Korėjos ginklų tiekimo Rusijai, kad ji juos galėtų naudoti prieš Ukrainą, tęsiasi po Vladimiro Putino ir Kim Jong Uno susitikimo.Penktadienį kalbėdamas su žurnalistais J. Sullivanas taip pat sakė, kad JAV tikisi kitą savaitę paskelbti apie papildomą pagalbą Ukrainai.K. Jong Uno vizitas Rusijoje sukėlė spėliones, kad jis tieks amunicijos Kremliui jo karinėms pastangoms Ukrainoje mainais už pažangių ginklų ar technologijų iš Rusijos gavimą.Ekspertai teigia, kad mainais už pagalbą V. Putinui papildyti karo atsargas, K. Jong Unas prašys Rusijos pagalbos modernizuoti savo oro pajėgas ir laivyną, kurie yra prastesni nei konkuruojančios Pietų Korėjos.

Generalinis štabas: Ukrainos pajėgos pasiekė dalinę sėkmę Kleščiivkos srityjeUkrainos gynėjai turi dalinę sėkmę Donecko srities Kleščiivkos srityje. Apie tai informuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, pranešdamas apie operatyvinę situaciją, susijusią su Rusijos invazija.„Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau vykdo puolamąją operaciją Melitopolio kryptimi, puolamąsias operacijas Bachmuto kryptimi, naikina priešą ir žingsnis po žingsnio išlaisvina okupuotas teritorijas. Remiantis puolimo operacijų rezultatais, Gynybos pajėgos turi dalinę sėkmę Donecko srities Kleščiivkos srityje“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad per dieną visoje fronto linijoje įvyko 17 karinių susirėmimų su okupantais.

Prieš Nikopolį – šešios atakos Per dieną Rusijos kariuomenė šešis kartus apšaudė Nikopolį sunkiąja artilerija, sakė Dniepropetrovsko regioninės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.Pasak jo, dėl apšaudymo buvo apgadinti švietimo įstaigos, ūkinio pastato ir privačios įmonės langai. Be to, buvo nutraukta elektros linija.Remiantis preliminaria informacija, sužeistųjų ar žuvusiųjų nėra.

Žiniasklaida: Vašingtonas šį rudenį į Ukrainą siųs ilgojo nuotolio ATACMS raketasJungtinės Valstijos yra arti to, kad patvirtintų ATACMS ilgojo nuotolio raketų sistemų perdavimą Ukrainai. Šios raketos gali sukelti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų priešpriešos bangą.Pasak „The Wall Street Journal“, JAV prezidentas Joe Bidenas yra pasirengęs pasirašyti dekretą dėl ATACMS raketų tiekimo Kijevui. Leidinys patikslino, kad iš pradžių tai bus nedidelė raketų partija. Taip yra dėl to, kad Pentagonas negali susilpninti savo vidinių atsargų.Jie pažymi, kad J. Bideno administracija yra suinteresuota paspartinti Ukrainos priešpriešą, kad „išmuštų“ rusus iš pietų Ukrainos. Tuo pat metu Baltieji rūmai tikisi Ukrainos valdžios pažadų nenaudoti ATACMS smūgiams Rusijos teritorijoje.

Išlaisvintas kaimas – visiškai sunaikintas Andriivkos kaimas netoli Bachmuto, apie kurio išlaisvinimą rugsėjo 15-osios ryte paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, buvo visiškai sunaikintas.„Deja, jis yra tokioje būsenoje, kad nesu tikras, ar įmanoma kažkur sutvarkyti vėliavos stiebą. Pačios Andriivkos nebėra. Konstatuokime faktą: kaimas buvo visiškai sunaikintas. Bet kaip reljefas, aikštė yra svarbi. Tai svarbus žingsnis, po kurio galite žengti daugiau žingsnių apsupti“, – nacionalinio teletono eteryje sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų trečiosios puolimo brigados atstovas spaudai Oleksandras Borodinas.Rusijos invazijos pradžioje Andriivkoje gyveno tik 77 žmonės. Kovos kaime prasidėjo 2022 metų rugsėjį. Iki okupacijos visi Andriivkos gyventojai buvo evakuoti į kitus Ukrainos regionus.https://t.me/suspilnenews/24207

Ukrainos žvalgyba: Kadyrovas – sunkios būklėsUkrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba patvirtino informaciją apie kritinę Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo būklę. Anksčiau šaltiniai čečėnų diasporoje pranešė, kad R. Kadyrovą ištiko koma, rašo portalas news.obozrevatel.com.Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrejus Jusovas teigė, kad R. Kadyrovui paūmėjo ligos, dėl kurių jis tapo sunkios būklės. „Taip, iš tiesų, yra informacijos, kad karo nusikaltėlis Kadyrovas yra sunkios būklės, o ligos, kurios buvo, paūmėjo ir privedė prie tokios sunkios būklės“, – sakė jis.A. Jusovas pridūrė, kad duomenys apie kritinę Čečėnijos vadovo būklę buvo patvirtinti iš įvairių šaltinių, o negalavimų priežastis nėra sužeidimas.„Ši informacija patvirtinta iš įvairių šaltinių medicinos ir politikos sluoksniuose. Kalbama ne apie sužeidimą. Kitas detales reikia patikslinti. Jis jau seniai serga ir kalbame apie sistemines sveikatos problemas. Tačiau pastarosiomis dienomis jis yra sunkios būklės“, – sakė Ukrainos žvalgybos atstovas.Anksčiau „Obozrevatel“ šaltiniai čečėnų diasporoje pranešė, kad R. Kadyrovas jau kelias dienas yra ištiktas komos. Lėktuvu jis buvo nugabentas į Maskvą, tačiau ten jam padėti negalėjo, todėl jį parvežė atgal į Čečėniją. Dabar planuojama perkelti jį gydyti į užsienį, tikriausiai į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE).Gandai apie sunkią R. Kadyrovo ligą sklando jau kelis mėnesius. Vokietijos laikraštis „Bild“, remdamasis buvusiu Čečėnijos ministro pirmininko pavaduotoju Achmadu Zakajevu, dabar gyvenančiu tremtyje, 2023 m. kovo mėn. rašė, kad R. Kadyrovas serga sunkia inkstų liga ir į Čečėniją atsivežė gydytoją iš JAE, nes nepasitiki Maskvos medikais.Laikraštis taip pat atkreipė dėmesį į staigius R. Kadyrovo išvaizdos pokyčius, ypač stiprų veido patinimą ir medicininį prietaisą ant piršto, todėl buvo daroma prielaida, kad jam sutriko inkstų veikla.R. Kadyrovo ligą netiesiogiai patvirtino vienas iš jo sūnų, kuris paskelbė emocingą vaizdo įrašą apie tai, kaip sunku netekti tėvo.Pats R. Kadyrovas ne kartą bandė paneigti gandus apie savo ligą, kartu teigdamas, kad „vis tiek nenori ilgai gyventi“.2023 m. gegužę Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas patvirtino, kad Čečėnijos lyderis turi sveikatos problemų. Jis teigė, kad R. Kadyrovas kenčia nuo priklausomybės narkotikams, nors iš pradžių narkotikus vartojo kaip dopingą.

Ukraina: Rusija medžioja lėktuvus, naudotus smogiant KrymuiKyjevas teigia, kad nauja Rusijos dronų ataka prieš teritoriją, kurioje yra Ukrainos karinis aerodromas, rodo, jog Maskva medžioja karo lėktuvus, dalyvavusius šios savaitės smūgiuose okupuotam Krymui, rašo „Sky news“.Anksčiau Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė numušusios 17 dronų, paleistų į centrinę Chmelnyckio sritį, kurioje yra Starokostiantynivo aviacijos bazė, per konfliktą patyrusi atakų antskrydžius.Regiono pareigūnas Serhijus Tiurinas sakė, kad dronų nuolaužos apgadino 12 namų ir mokyklą, tačiau aukų nebuvo.„Chmelnyckio regionas buvo užpultas. Suprantame, ko ieško priešas: kur vadovybė paslėpė mūsų bombonešius po įvykių, kurie neseniai nutiko jūroje prie Krymo“, – atskiruose televizijos komentaruose sakė oro pajėgų pulkininkas Jurijus Ihnatas.

Klyčko: nuo karo pradžios Kyjive žuvo per 180 civiliųPasak Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos sostinėje žuvo daugiau kaip 180 civilių, įskaitant vaikus. Sugriauta per 700 pastatų, tarp jų – daug gyvenamųjų namų, sakė V. Klyčko penktadienį lankydamasis Vokietijos Miunsterio mieste.Kyjivo gyventojai, jo duomenimis, daugiau kaip 800 kartų girdėjo oro pavojaus signalą ir daug laiko praleido slėptuvėse.Važiuojant per šalį, matyti tušti kaimai ir miestai, klabėjo V. Klyčko. Daug žmonių neturi darbo ir pastogės. Tačiau žmonių valia ginti Ukrainą esą yra nepalaužiama.Kartu Kyjivo meras pažymėjo, kad tik tada, kai vėl bus taika, šaliai nebereikės tiekti ginklų.

Ir Suomija uždaro sienas Rusijoje registruotiems automobiliamsSekdama Baltijos šalių pavyzdžiu, ir Suomija neįsileis automobilių su rusiškais valstybiniais numeriais. Suomijos vyriausybės duomenimis, nuo vidurnakčio (nakties į šeštadienį) į šalį draudžiama įvažiuoti Rusijoje registruotoms transporto priemonėms. Lietuva, Latvija ir Estija savo sienas Rusijoje registruotiems automobiliams uždarė praėjusiomis dienomis.Tokio žingsnio imtasi po Europos Komisijos rugsėjo 8 dienos išaiškinimo dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo. Juo remiantis, Rusijoje registruotos transporto priemonės nebegali įvažiuoti į ES teritoriją. Suomija yra ilgiausią sieną su Rusija turinti ES šalis.Galimos tik pavienės išimtys, pavyzdžiui, nuolat Rusijoje gyvenantiems ES piliečiams ir diplomatams, sakoma penktadienį paskelbtame Suomijos vyriausybės pranešime. Rusijoje registruoti lengvieji automobiliai, kurie jau yra Suomijoje, turi palikti šalį iki 2024 m. kovo 16 d.

Rusija kritikuoja galimą ATACMS raketų tiekimą UkrainaiRusija kritikuoja galimą JAV raketų ATACMS tiekimą Ukrainai. Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas penktadienį Maskvoje kalbėjo apie „nuolatinę eskalaciją, akivaizdžių tokio sprendimo rizikų ignoravimą“. Tačiau kartu jis patikino, kad šie ginklai nieko nepakeis mūšio lauke. Pavojinga tai, kad NATO šalys ir kitos Ukrainos rėmėjos orientuojasi į JAV elgesį, kalbėjo S. Riabkovas, kurį cituoja agentūra TASS.Rusijos užpulta Ukraina jau seniai prašo JAV raketų ATACMS, kurių veikimo nuotolis yra 300 km. Šios raketos paleidžiamos iš „Himars“ sistemų, kurių Kyjivas gavo jau praėjusiais metais. Ukraina ATACMS raketomis galėtų smogti Rusijos kariuomenės teikimo linijoms  okupuotos teritorijos gilumoje. Tačiau prezidentas Joe Bidenas kol kas nesutinka jų perduoti. Vis dėlto, anot „Wall Street Journal“, Vašingtone stebimi ženklai, kad pozicija gali pasikeisti.

Plinta naujos rusų generolo Surovikino nuotraukos: jis Alžyre?Su grupuote „Wagner“ susijęs „Telegram“ kanalas „Grey zone“ paskelbė naujų nuotraukų, kuriose, kaip įtariama, užfiksuotas rusų generolas Sergejus Surovikinas, kuris birželio mėnesį dingo iš viešumos po Jevgenijaus Prigožino, žuvusio rugpjūtį per lėktuvo katastrofą, maišto, rašo BBC.„Armijos generolas Sergejus Surovikinas buvo pastebėtas Afrikoje, Alžyre. Anksčiau Afrikos šalyse, kuriose yra „Wagner“ grupė, lankėsi gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Junusas Bekas Jevkurovas, taip pat Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos (GRU) viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Vladimiras Aleksejevas“, – sakoma komentaruose prie nuotraukos.Žiniasklaidoje buvo keliamos įvairios generolo S. Surovikino izoliavimo po maišto versijos. Rugsėjo 4 d. žurnalistė Ksenija Sobčak paskelbė pirmąją buvusio Rusijos kariuomenės Ukrainoje vadovo nuotrauką po maišto. J. Surovikinas su žmona buvo su civiliais drabužiais fone, primenančiame sodybos teritoriją.Anksčiau, remdamasi šaltiniais, pati K. Sobčiak ir buvęs „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas bei įvairios žiniasklaidos priemonės bei „Telegram“ kanalai skelbė, kad generolas po birželio 24 dienos neteko laisvės, tačiau laikomas ne kalėjime, o kitoje vietoje. Buvo tvirtinama, kad buvo apklaustas dėl galimo dalyvavimo organizuojant ginkluotą žygį į Maskvą, kurį surengė „Wagner“ lyderis J. Prigožinas.„The New York Times“ rašė, kad JAV pareigūnai mano, kad generolas žinojo apie artėjantį J. Prigožino maištą. Dabar jie sako, kad generolas S. Surovikinas, matyt, buvo paleistas į laisvę, nors neaišku, ar jo judėjimui nebetaikomi jokie apribojimai. S. Surovikinas esą buvo paleistas praėjus kelioms dienoms po to, kai J. Prigožinas žuvo lėktuvo katastrofoje. Taip leidiniui sakė Rusijos gynybos ministerijai artimas šaltinis. Šio šaltinio teigimu, generolas iki šiol išlaikė savo laipsnį, tačiau karjeros perspektyvų nebeturi. Rugpjūčio mėnesį Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad generolas S. Surovikinas atleistas iš Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų vadovo pareigų.https://t.me/grey_zone/20604

Šaltiniai praneša apie Juodojoje jūroje pamuštą rusų laivąRugsėjo 14 d. Ukrainos saugumo tarnybos eksperimentinis jūrinis dronas „Sea Baby“ pamušė šalies agresorės Rusijos raketinį laivą „Samum“ netoli įplaukimo į Sevastopolio įlanką, laivas prarado eigą, praneša šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje, rašo Ukrainos žiniasklaida.Jų teigimu, dronas pataikė į užpakalinę dešinę laivo dalį ir gerokai jį apgadino. „Samum“ parado eigą, ir okupantai buvo priversti jį buksyruoti remontui, esant dideliam laivagalio diferentui ir dešinio borto krenui.

JK pripažino Rusijos samdinių grupuotę „Wagner“ teroristine organizacijaJungtinė Karalystė (JK) oficialiai pripažino Rusijos samdinių grupuotę „Wagner“ teroristine organizacija, praneša CNN.Vyriausybė Londone penktadienį nurodė, kad „Wagner“ rėmimas ar dalyvavimas grupuotės veikloje bus laikomas nusikaltimu, už kurį gali grėsti iki 14 metų laisvės atėmimo bausmė arba bauda.

Putinas: Ukraina nenori derybųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Sočyje žurnalistams pareiškė esąs atviras deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo, tačiau Ukraina esą derybų nenori.„Aš jau sakiau: mes niekada neatmetėme derybų. Taigi, jei kita pusė to nori, tegul aiškiai pasako. Aš kalbu, tačiau iš kitos pusės mes nieko negirdime“, – prezidentą citavo valstybinė rusų naujienų agentūra TASS.

Ukraina susigrąžino dar 51 kario kūnąRusija perdavė Ukrainai dar 51 žuvusio ukrainiečių kario kūną. Iš viso iki šiol susigrąžinti 1 832 palaikai, penktadienį „Telegram“ tinkle pranešė karo belaisvių reikalų koordinavimo štabas.Kūnų sugrąžinimą kartu organizavo Generalinis štabas ir Vidaus reikalų ministerija. Nepranešta, ar žuvusiųjų kūnų perduota ir Rusijai.

JAV ir Pietų Korėja įspėja dėl Maskvos ir Pchenjano karinio bendradarbiavimoJungtinės Valstijos ir jų sąjungininkė Pietų Korėja įspėja dėl karinio bendradarbiavimo tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos.Bet kokie Maskvos ginklų sandoriai su Pchenjanu pažeistų galiojančias JT rezoliucijas, savo ketvirtajame susitikime penktadienį Seule pareiškė bendros strateginės ir konsultacinės išplėstinio atgrasymo grupės (EDSCG) dalyviai. Abi pusės sutarė, kad Šiaurės Korėja ir Rusija tokiu atveju turėtų „sumokėti kainą“, sakė Pietų Korėjos užsienio reikalų viceministras Chang Ho Jinas, kurį cituoja naujienų agentūra „Yonhap“.Kalbėdamos apie Išplėstinį atgrasymą, JAV turi omenyje „visą spektrą“ savo karinių pajėgumų Pietų Korėjai apginti, įskaitant atominius ginklus. Chang Ho Jinas pažymėjo, kad Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, turi elgtis atsakingai. Vašingtonas ir Seulas pastaruoju metu ne kartą reiškė susirūpinimą Maskvai ir Pchenjanui derantis dėl galimų ginklų sandorių.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Vostočnyj kosmodrome priėmė Šiaurės Korėjos vadovą Kim Jong Uną. Ar buvo pasiekta susitarimų dėl ginklų tiekimo, oficialiai neskelbiama. JAV baiminasi, kad V. Putinas iš Šiaurės Korėjos nori įsigyti didelį kiekį artilerijos amunicijos ir raketų, kad panaudotų jas savo kare prieš Ukrainą. Kim Jong Unas mainais gali tikėtis rusiškų technologijų, pavyzdžiui, palydovų ar povandeninių laivų gamybai.EDSCG posėdžiauja viceministrų lygiu. Grupė po ilgesnės pertraukos buvo atgaivinta praėjusiais metais.

Su Putinu susitikęs Lukašenka siūlo „bendradarbiauti trise“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gina savo šalies bendradarbiavimą su komunistine Šiaurės Korėja. „Mes niekam nekeliame grėsmės“, – pareiškė jis penktadienį Sočyje, kur susitiko su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka. Šiaurės Korėja esą yra Rusijos kaimynė, o padėtis padalytame Korėjos pusiasalyje ypatinga. Tačiau Maskva nepažeidinėja tarptautinių sankcijų, įvestų šaliai dėl jos branduolinių planų, sakė V. Putinas. Trečiadienį vykusiame susitikime V. Putinas su Šiaurės Korėjos vadovu aptarė glaudesnį bendradarbiavimą. Vakaruose kilo būgštavimų, kad Rusija Šiaurės Korėjoje pirks amunicijos savo karui Ukrainoje. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tai paneigė. Per Kim Jong Uno vizitą nepasirašyta jokių karinių techninių susitarimų, sakė jis. Anot V. Putino, nesąmonė yra ir tai, kad Rusija tariamai Ukrainoje nori panaudoti Šiaurės Korėjos savanorius. V. Putinas informavo A. Lukašenką apie susitikimą su Kim Jong Unu. Autoritarinis Baltarusijos vadovas paragino pagalvoti apie trišalius projektus tarp Rusijos, Šiaurės Korėjos ir jo šalies. „Atidžiai stebėjau jūsų paskutines darbo dienas. Malonu buvo matyti jus ir Kim Jong Uną Vostočnyj kosmodrome. Nes aš pats ten buvau. Mes su jumis lankėmės šiame kosmodrome anksčiau. Manau, kad galėtume kur nors bendradarbiauti trise“, – V. Putinui sakė A. Lukašenka. A. Lukašenkai vizitas Sočyje prie Juodosios jūros buvo septintas susitikimas su V. Putinu šiais metais.

Kim Jong Unas apžiūrėjo naujausią Rusijos naikintuvąVizitą Rusijoje tęsiantis Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas Komsomolske prie Amūro apžiūrėjo naujausią rusų naikintuvą „Suchoi Su-57“. Rusijos vyriausybės duomenimis, jis penktadienį su Rusijos pramonės ministru Denisu Manturovu aplankė mieste esančias lėktuvų gamyklas. Pasak D. Manturovo, Rusija mato potencialą bendradarbiauti su Šiaurės Korėja lėktuvų gamybos ir kitose srityse.Rusijos vyriausybė Šiaurės Korėjos vadovui, be kita ko, parodė, kaip gaminami Su-35 ir Su-57 tipo koviniai orlaiviai. Pasak vieno aviacijos eksperto, Kim Jong Unas buvo tik antras užsienio šalies vadovas po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, kuriam leista pažvelgti į Su-57 naikintuvų kabiną. Nuo 2002 m. kurtas „nematomas“ bombonešis, anot žiniasklaidos, nuo 2019-ųjų serijiniu būdu gaminamas Rusijoje. Indija 2018 m. pasitraukė iš planuotos bendros gamybos.Po parodomojo Su-35 skrydžio Kim Jong Uno šarvuotas traukinys paliko miestą, pranešė rusų valstybinė žiniasklaida. Viename vaizdo įraše buvo matyti, kaip jo šarvuotas limuzinas „Maybach“ pakraunamas į specialų traukinį, kuriuo Šiaurės Korėjos vadovas atvyko į Rusiją. Kita jo sustojimo vieta turėtų būti Vladivostoko uostamiestis.Trečiadienį Kim Jong Unas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kremliaus teigimu, šis priėmė svečio kvietimą apsilankyti su atsakomuoju vizitu.

Pistoriusas: sprendimas dėl „Taurus“ raketų Ukrainai bus priimtas „po savaitės ar dviejų“Gynybos ministras Borisas Pistoriusas penktadienį pareiškė, kad Vokietijai reikės dar savaitės ar dviejų priimti sprendimui dėl to, ar siųsti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Taurus“.Kyjivas jau seniai reikalauja Vokietijos raketų, kurių veikimo nuotolis yra apie 500 km, sakydamas, kad jos reikalingos smogti Rusijos pozicijoms ir pagerinti savo kontrpuolimo galimybes.Tačiau kancleris Olafas Scholzas kol kas susilaiko, Kyjivo sąjungininkams Vakaruose baiminantis, kad tokie ginklai gali pataikyti į Rusijos teritoriją ir eskaluoti karą.„Jei prireiks dar savaitės ar dviejų, kol bus priimtas sprendimas, vadinasi, taip jau yra“, – penktadienį Vokietijos Miunsterio mieste vykusioje konferencijoje sakė B. Pistorius.Jis pridūrė, kad tai nereiškia Berlyno neryžtingumo, o tik tai, kad federalinė vyriausybė svarsto pasekmes. „Vokietija turi parodyti tokį apdairumo lygį, net jei mūsų draugams ukrainiečiams sunku tai suprasti“, – sakė ministras.Jis pavadino „Taurus“ „labai sudėtingu pramoniniu produktu“. „Čia kalbame ne apie kavos aparato programavimą“, – teigė jis.Vokietija turi „apie 500“ šių raketų, iš kurių maždaug pusei reikia tam tikro remonto, atnaujinimo ar perprogramavimo, sakė jis.

Rusų pajėgos apšaudė okupuotą Ukrainos Naujosios Kachovkos miestą, yra aukųRusijos pajėgos ankstų penktadienį apšaudė okupuoto Ukrainos Naujosios Kachovkos miesto Sokilo rajoną.Tai feisbuke pranešė Chersono srities tarybos deputatas Serhijus Chlanis, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Šįryt rusai Sokile smogė į gyvenamuosius pastatus. Remiantis preliminariais pranešimais, Rusijos orlaivis paleido valdomą bombą“, – tvirtino S. Chlanis.Jis pažymėjo, kad, pirminiais duomenimis, per ataką žuvo vienas žmogus.https://www.facebook.com/sergey.khlan/posts/pfbid0sH2C8yptL2UCFmFceuPewBCeSZAZZXKC8Tk2ZinRv5F7Zvu1fWvUfRkYUceRG929l

Kremlius neigia, kad Prigožino lėktuvo katastrofos tyrimas vyksta per lėtaiKremlius penktadienį paneigė, kad Rusijos tyrimas dėl paslaptingos lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo samdinių grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, vyksta per lėtai, nors daugiau nei tris savaites nebuvo pateikta jokių naujų duomenų apie tai, kas galėjo lemti katastrofą.Vakarų šalys įtarė nešvarų žaidimą ir bedė pirštu į Kremlių, kai J. Prigožino lėktuvas sudužo tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo rugpjūčio 23 dieną, praėjus lygiai dviem mėnesiams po to, kai jis surengė maištą Rusijoje.Kitų lėktuvų incidentų, pavyzdžiui, šią savaitę avarinio nusileidimo Sibire, atveju Rusijos tyrėjai nedelsdami paskelbė galimas priežastis.Paklaustas, ar Maskva nemano, kad tyrimas dėl J. Prigožino žūties lėktuvo katastrofoje vyksta per lėtai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė: „Ne, visiškai taip nemanau“.„Tai nėra paprastas tyrimas, nėra paprastas incidentas, – pridūrė jis. – Tyrimas tęsiasi, todėl teikti kokius nors komentarus būtų smarkiai per anksti“.Po avarijos V. Putinas apibūdino J. Prigožiną kaip žmogų, kuris savo gyvenime padarė „rimtų klaidų, bet pasiekė teisingų rezultatų“.Rusijoje, valdant V. Putinui, paslaptingai žuvo jau ne vienas Kremliaus oponentas.

Rusijoje kariui už dezertyravimą skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmėRusija penktadienį skyrė vienam kariui 13 metų laisvės atėmimo bausmę už dezertyravimą iš savo dalinio, kad nereikėtų kariauti Ukrainoje.Anot karinio tribunolo Sachalino saloje, kariškis Maksimas Kočetkovas pasitraukė iš savo dalinio, kad „nebūtų išsiųstas dalyvauti specialiojoje karinėje operacijoje“ Ukrainoje. Kaip teigiama, jis bausmę turės atlikti „didžiausio saugumo pataisos kolonijoje“.M. Kočetkovas buvo sulaikytas liepą Sachaline.Rusijoje griežtai baudžiama už dezertyravimą ir atsisakymą kariauti.

Pentagonas: Rusija yra „ganėtinai desperatiškos būsenos“ Pentagonas teigia, kad galimas Šiaurės Korėjos sprendimas perduoti Rusijai ginklų prailgintų karą Ukrainoje, o Pchenjanas taptų ukrainiečių žudymo bendrininku.Kaip praneša „Sky News“, tai spaudos konferencijoje pareiškė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh.Atsakydama į klausimą apie potencialų ginklų tiekimo sandorį tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos, S. Singh tvirtino, kad Maskva yra „ganėtinai desperatiškos būsenos“. Pasak S. Singh, Jungtinės Valstijos kol kas nėra pastebėjusios jokių oficialių susitarimų, tačiau stebi situaciją ir panašių žingsnių tikisi.Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotojos taip pat buvo paklausta, ar Rusijos ir Šiaurės Korėjos susitarimas dėl ginklų prailgintų karą Ukrainoje. „Bet kuri šalis, remianti Rusiją šios neišprovokuotame kare Ukrainoje, be abejo, ne tik prailgina konfliktą, tačiau tiesiogiai dalyvauja žudant nekaltus Ukrainos civilius, pareigūnus ir mūšio lauke esančius žmones“, – atsakė S. Singh.Pentagonas ragina Šiaurės Korėją nesiekti ginkluotės susitarimo.

Rusijai – įspėjimas iš JAV: tinkamai reaguosimeJungtinės Valstijos ketvirtadienį pasmerkė Rusijos sprendimą išsiųsti iš šalies du JAV diplomatus ir pažadėjo netrukus imtis atsakomųjų priemonių, rašo AFP.„Šis neišprovokuotas mūsų diplomatinio personalo išsiuntimas yra visiškai nepagrįstas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.„Apgailestaujame, kad Rusija pasuko šiuo keliu, ir tikrai galite tikėtis, kad tinkamai reaguosime į jos veiksmus“, – teigė jis.Rusija, oficialiais duomenimis, išsiunčia iš dalies du JAV ambasados darbuotojus. Diplomatinės atstovybės pirmasis ir antrasis sekretoriai paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir turi per septynias dienas išvykti, ketvirtadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.Jie kaltinami kišimusi į vidaus reikalus. Diplomatai esą užverbavo vieną Rusijos pilietį, kad gautų slaptos informacijos ir pakenktų Rusijai.Dėl šio atvejo į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje buvo iškviesta JAV ambasadorė Lynne Tracy. Jai ten perduota protesto nota.Rugpjūčio pabaigoje Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) sulaikė buvusį JAV konsulato Vladivostoke darbuotoją rusą. Institucijos kaltina jį, be kita ko, rinkus informaciją apie Rusijos karo Ukrainoje eigą ir perdavus ją JAV ambasadai. Nuo tada įtariamasis yra sulaikytas.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 271 440 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 271 440 karių, įskaitant 470 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 612 Rusijos tankų (+13 per pastarąsias 24 val.), 8 814 (+4) šarvuotųjų kovos mašinų, 5 972 (+28) artilerijos sistemas, 774 (+5) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 521 (+4) priešlėktuvinės gynybos sistemą, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 492 (+34) automobilius, 20 laivų, 1 povandeninį laivą, 4 714 (+17) dronų, 889 specialiosios technikos vienetus ir 1 455 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Ukrainoje nukautas jau antras to paties elitinio rusų pulko vadas Mūšyje Ukrainoje, kaip pranešama, žuvo Rusijos 247-ojo gvardijos šturmo desanto pulko vadas Vasilijus Popovas, skelbia JAV Karo studijų insitutas (ISW). ISW ekspertai spėja, kad V. Popovas rugpjūtį ar rugsėjį 247-ojo gvardijos šturmo desanto pulko pareigose pakeitė Piotrą Popovą. V. Popovas jau antras 247-ojo pulko vadas, žuvęs per karinius veiksmus Ukrainoje – dar pirmosiomis karo dienomis žuvo vadas Konstantinas Zizevskis. Minimas karinis vienetas vykdo veiksmus Donecko-Zaporižios sričių pasienio regione. ISW jau anksčiau skelbė, kad elitinėmis laikomos gvardijos šturmo desanto pajėgos kritinės svarbos fronto dalyse bando atremti kontratakas. V. Popovo mirties faktas patvirtina ISW įžvalgas, kad kontratakos, galimai, pulką labai alina.

Rusai 91 kartą apšaudė Chersono regioną, žuvo vaikasRusijos kariuomenė ketvirtadienį 91 kartą apšaudė Ukrainos pietinį Chersono regioną, žuvo vaikas.Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė Chersono regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas.Pasak jo, Rusijos kariuomenė smogė gyvenamiesiems rajonams apgyvendintose vietovėse, administraciniam pastatui ir bažnyčiai Beryslavo rajone, ypatingos svarbos infrastruktūros objektui Chersono rajone ir gamyklai Chersone.Dėl Rusijos agresijos žuvo vienas vaikas ir buvo sužeisti šeši žmonės, tarp kurių irgi buvo vienas vaikas, sakė O. Prokudinas.

Generalinis štabas: Ukrainos pajėgos atkovojo Andrijivką Donecko srityjeUkrainos gynybos pajėgos atkovojo Andrijivkos kaimą rytinėje Donecko srityje, padarydamos didelių nuostolių priešo gyvajai jėgai bei technikai ir įsitvirtindamos pasiektose linijose.Apie tai savo feisbuko puslapyje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Chortycios operatyvinės-strateginės grupės atsakomybės zonoje Bachmuto sektoriuje priešas nesiliauja bandęs pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą ties Bohdanivka. Savo ruožtu gynybos pajėgos iš dalies sėkmingai vykdė puolamąsias operacijas prie Kliščijivkos. Per puolamąsias operacijas jos užėmė Andrijivką Donecko srityje, padarydamos didelių nuostolių [priešo] gyvajai jėgai bei technikai bei įsitvirtindamos pasiektose linijose“, – sakoma pranešime.Per pastarąją parą visame fronte įvyko 25 koviniai susirėmimai. Priešas sudavė du raketų smūgius, 59 aviacijos smūgius ir 56 atakas iš raketų paleidimo įrenginių prieš Ukrainos karių pozicijas ir civilinius objektus.Rugsėjo 14 dieną okupantai atakavo Ukrainą 22 dronais „Shahed-136/131“, iš kurių 17 sunaikino Ukrainos oro gynyba. Dėl Rusijos teroristinių išpuolių, deja, yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Naikinta ir gadinta uosto infrastruktūra, privatūs gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.Per pastarąją parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 10 smūgių į priešo ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietas.Ukrainos raketinių pajėgų daliniai ir artilerija smogė vienai vadavietei, trims priešlėktuvinių raketų sistemoms, penkiems artilerijos pabūklams ir amunicijos sandėliui.

Penktadienio ryte – dronų pavojus ir sprogimai keliuose Ukrainos regionuoseAnkstų penktadienio rytą Rusijos okupantai vėl smogė Ukrainai bepiločiais orlaiviais.04.44 Melitopolio meras Ivanas Fedorovas pranešė, kad mieste nugriaudėjo galingas sprogimas.05:33 buvo pranešta, kad priešo smogiančių dronų grupė jau yra Vinicos oro erdvėje ir juda šiaurės vakarų kryptimi.Vėliau pranešta apie galingus sprogimus Chmelnickio regione.Apie 6.00 val. pavojaus signalas paskelbtas Ternopilio regione ir Zaporižioje. Vėliau prisidėjo ir Žitomiro sritis bei Rivnės regionas.

„Dėkoju už šiandienos triumfą“: Zelenskis pasveikino Ukrainos ataką prieš Rusiją Volodymyras Zelenskis sveikino tai, ką jis apibūdino kaip Ukrainos įvykdytą Rusijos oro gynybos sistemos sunaikinimą aneksuotame Krymo pusiasalyje.„Ypatingai reikėtų paminėti visą Ukrainos saugumo tarnybos personalą ir mūsų karines jūrų pajėgas“, – savo naktinėje vaizdo žinutėje sakė Ukrainos lyderis.„Dėkoju jums už šiandienos triumfą“, – sakė jis, turėdamas omenyje sunaikintą Rusijos oro gynybos sistemą.„Buvo sunaikinta įsibrovėlių oro gynybos sistema. Labai reikšminga, gerai padaryta!“Tai įvyko praėjus dienai po to, kai Ukraina pranešė, kad smogė Rusijos karinio jūrų laivyno taikiniams ir uosto infrastruktūrai Krymo mieste Sevastopolyje, per, kaip atrodė, didžiausią karo ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną.2014 metais Rusijos užgrobto ir aneksuoto Krymo puolimą patvirtino Maskva.Ji pabrėžė didėjančius Kijevo raketų pajėgumus, Rusijai toliau iš toli bombarduojant Ukrainą tolimojo nuotolio raketomis ir rengiant bepiločių orlaivių atakas.

„Vakarai gali pralaimėti“: Čekija kreipėsi į NATO sąjungininkusBet kokia taikos iniciatyva, primesta Ukrainai be jos sutikimo, turės priešingą poveikį Vakarams ir negalės nutraukti Rusijos imperializmo.Šį pareiškimą padarė Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, rašo „Bloomberg“. Jis paragino sąjungininkus išlikti ryžtingiems padedant Ukrainai, net jei jai nepavyks pasiekti greitų pokyčių fronte, nes tikrasis priešas yra Rusijos ambicijos rytuose.„Jei Ukraina bus priversta priimti sprendimą, kurio ji nepriims, Vakarai pralaimės – ir prie mūsų sienų bus 40 milijonų tauta, kuri jausis išduota. Mes nenorime tiesiog atidėti karo. Norime panaikinti Rusijos galimybes jėga plėstis į rytus“, – sakė J. Lipavskis.Čekijos ministras tikino, kad NATO narių parama Ukrainai yra svarbesnė nei bet kada anksčiau. Be to, Kinija, Saudo Arabija, Brazilija ir Pietų Afrika yra pasirengusios dalyvauti diskusijoje dėl prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės. „Nesakau, kad jie linksta į mūsų pozicijas, bet bent jau mes palaikome dialogą“, – pridūrė jis.Jis taip pat pridūrė, kad kai kurios šalys, kurios anksčiau neturėjo aiškios pozicijos, dabar linksta į Vakarus.

Baltarusija rengiasi didelėms karinėms pratyboms Baltarusijos kariuomenė šį mėnesį rengia didelio masto karines pratybas, pranešė stebėjimo grupė „Belarusian Hajun“.Savo ataskaitoje grupuotė nurodė, kad ginkluotosioms pajėgoms „numatyta surengti dvišales visapusiškas pratybas“.„Šiuo metu vyksta aktyvus pasiruošimas būsimoms pratyboms“, – teigiama „Telegram“ pranešime.„Vykdomi patikrinimai, kuriais tikrinama technikos, ginklų ir karinės technikos buvimas ir būklė“.Tai paskelbta po to, kai pasirodė pranešimai, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį vyksta į Rusiją derybų su Vladimiru Putinu.Pagrindinės temos bus „tarptautinė darbotvarkė ir regioniniai klausimai“, pranešė naujienų agentūra „Belta“.

Bidenas ir Zelenskis kitą savaitę susitiks Baltuosiuose rūmuoseTikimasi, kad prezidentas Joe Bidenas kitą savaitę Baltuosiuose rūmuose susitiks su Volodymyru Zelenskiu, pranešė JAV pareigūnas.Dviejų lyderių susitikimas įvyks po JT Generalinės Asamblėjos, pridūrė pareigūnas.V. Zelenskis paskutinį kartą lankėsi JAV praėjusių metų gruodį ir susitiko su prezidentu J. Bidenu.Per vizitą, kuris buvo pirmoji žinoma jo kelionė už Ukrainos ribų nuo karo pradžios, jis kreipėsi į JAV Kongresą ir pareiškė, kad jo šalis yra „gyva ir spardoma“.Jis taip pat sakė, kad JAV ir Ukraina yra „sąjungininkės šiame mūšyje“, o „kiti metai bus lūžio taškas“.

JAV įvedė sankcijas dar 150 Putino rėmėjųReaguodamos į besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje, Jungtinės Valstijos plečia savo sankcijas prezidento Vladimiro Putino rėmėjams.Baudžiamosios priemonės pritaikytos dar per 150 asmenų ir įmonių, ketvirtadienį Vašingtone pranešė Valstybės ir Iždo departamentai. Tikslas yra „taikytis į Rusijos karinio tiekimo grandines“, sakė iždo sekretorė Janet Yellen. Iš V. Putino, anot jos, būtina atimti „įrangą, technologijas ir paslaugas, kurių jam reikia savo barbariškam karui prieš Ukrainą“. Atsakomybėn bus patraukti ir tie, kurie turi naudos iš invazijos ir savo ryšių su Kremliumi“, kalbėjo J. Yellen.Daugelis sankcijų nukreipta tiesiogiai prieš Rusijos pramonę. Į sankcijų sąrašą, pavyzdžiui, įtraukta vagonų gamintoja „Transmaš“, automobilių gamintojos „Avtovaz“ ir „Moskvič“ bei lėktuvų variklių koncernas „Sojuz“ Maskvoje. Sankcijos taip pat įvestos didelėms Rusijos inžinerijos, metalurgijos ir kasybos bendrovėms, taip pat antrajai pagal dydį Rusijos deimantų bendrovei „AGD Diamonds“.Sankcijos pritaikytos ir įmonėms trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, dviem turkų bendrovėms, kurios tiekia dalis dronų gamybai Rusijoje.Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas padėkojo JAV už šį „ryžtingą žingsnį“.

Ukrainos pajėgos Juodojoje jūroje apgadino du Rusijos laivus Ukrainos ginkluotosios pajėgos Juodojoje jūroje apgadino du Rusijos patrulinius laivus. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas. „Ketvirtadienio ryte Gynybos pajėgos užpuolė du Rusijos okupacinio laivyno projekto 22160 Vasilijaus Bykovo patrulinius laivus pietvakarinėje Juodosios jūros dalyje. Yra padaryta žala“, – sakoma pranešime. https://t.me/zedigital/3621

Ukraina: gynybos pajėgos sėkmingai puolė okupantų užnugarįUkrainos gynybos pajėgos sėkmingai pradėjo naujus smūgius Rusijos okupantų užnugaryje.Tai aptariama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje socialiniame tinkle. „Per dieną Gynybos pajėgų aviacija surengė 10 smūgių priešo ginklų ir karinės įrangos koncentracijos zonose“, – sakoma pranešime.Be to, Ukrainos raketų pajėgų padaliniai sunaikino vieną komandų postą, dvi priešlėktuvinių raketų sistemas, 5 artilerijos ginklus ir vieną priešo šaudmenų sandėlį.Tuo pačiu metu šiandien Rusijos Federacija pradėjo dar vieną didžiulį „Shahed-136/131“ dorų išpuolį Mykolaivo, Zaporižios, Dniepropetrovsko ir Sumų regionų kryptimi.Taigi, dėl sėkmingo oro pajėgų ir priemonių kovinio darbo, bendradarbiaujant su kitų Gynybos pajėgų komponentų oro gynyba, 17 iš 22 priešų „shahedų“ buvo sunaikinti.„Iš viso priešas paleido vieną raketą ir 44 oro smūgius, atliko 37 atakas iš kelių paleidimo raketų sistemų mūsų karių ir gyvenviečių pozicijose. Dėl Rusijos teroristinių išpuolių, deja, tarp civilių gyventojų yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Privatūs gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra buvo sunaikinti ir apgadinti“, – sakoma pranešime.

Rusijos bombonešiai skraido virš Arkties vandenųDu Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95MS patruliavo virš Barenco ir Norvegijos jūrų neutralių vandenų, praneša Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Gynybos ministerija.Ministerijos teigimu, patruliavimas buvo planuotas ir truko apie keturias valandas.Tai ne pirmas kartas, kai Rusija siunčia strateginius bombonešius į neutralius vandenis, o praėjusį mėnesį į regioną buvo išsiųsti du Rusijos strateginiai raketas nešantys bombonešiai.Rusijos ministerija nurodė, kad tuo metu orlaiviai skraidė laikydamiesi tarptautinių taisyklių.Reguliarūs Rusijos lėktuvų skrydžiai virš neutralių vandenų yra reikšmingi tiek kariniu, tiek politiniu požiūriu.Žvelgiant iš karinės perspektyvos, tai leidžia Rusijai išlaikyti savo operatyvinį pajėgumą ir rinkti žvalgybos duomenis.Ir politiškai tokie skrydžiai gali sukelti įtampą su Vakarų šalimis, nes skrydžiai kartais gali priartėti prie kitų šalių sienų.

Rumunijoje – skrydžių ribojimai Rumunija įvedė papildomus skrydžių apribojimus savo oro erdvės dalyse prie sienos su Ukraina, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija.Tai įvyko po to, kai NATO narėje Rumunijoje trečiadienį buvo aptikti galimo drono fragmentai, pranešė Gynybos ministerija.Ukraina pranešė, kad anksti trečiadienį įvykdytas išpuolis smogė Reni ir Izmailo uostams, esančiuose per Dunojų nuo Rumunijos ir apgadino sandėlius, naudojamus grūdų kroviniams, naftos saugykloms ir administraciniams pastatams.Atakos, suintensyvėjusios nuo liepos vidurio, kai Maskva atsisakė susitarimo, kuriuo buvo panaikinta de facto Rusijos blokada Ukrainos Juodosios jūros uostuose, padidino pavojų NATO, kurios narės yra įsipareigojusios abipusiai gynybai, saugumui.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas atidarė biurą KyjiveTarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), pasak Ukrainos generalinio prokuroro Andrijaus Kostino, atidarė biurą Kyjive. Tai didžiausias TBT biuras už Hagos ribų, rašė jis X tinkle, turėdamas omenyje TBT būstinę Nyderlanduose. Tai esą „svarbus žingsnis kelyje į teisingumo atkūrimą“.Biuro atidarymas yra dalis pastangų patraukti rusių karius atsakomybėn už galimus karo nusikaltimus. Ukraina, „priešingai nei nusikalstamas Rusijos režimas, neturi ką slėpti“, teigė A. Kostinas. Jo šalis bus „skaidri“ ir suteiks TBT ekspertams prieigą prie nusikaltimų vietų bei  leis susipažinti su įrodymais bei liudijimais. „Darysime viską, ką galime, jog garantuotume, kad TBT ekspertai galėtų savo akimis pamatyti agresoriaus nusikaltimų padarinius ir padarytų nepriklausomas išvadas“, – pažymėjo prokuroras. Kyjivas, anot jo, su „visu civilizuotu pasauliu“ turi bendrą tikslą: „garantuoti, kad agresorius už visus įvykdytus nusikaltimus būtų patrauktas atsakomybėn“.Vyriausybė Kyjive kovą atvėrė kelią TBT biuro atidarymui Ukrainoje. Ukraina siekia, jog būtų įsteigtas specialusis tribunolas Rusijos vadovybei teisti dėl 2022 m. vasarį pradėtos invazijos. Liepą Hagoje buvo įsteigta tarptautinė institucija agresijos prieš Ukrainą nusikaltimams tirti. A. Kostinas tada kalbėjo apie „istorinį“ žingsnį specialiojo tribunolo link.Hagoje įsikūręs TBT nuo 2002 m. vykdo baudžiamąjį persekiojimą už ypač sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, karo nusikaltimus. Kovą jis išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl spėjamo tūkstančių ukrainiečių vaikų pagrobimo į Rusiją.

Rumunija pratęsė skrydžių apribojimus Ukrainos pasienyjeRumunija įvedė papildomus skrydžių apribojimus dalyje savo oro erdvės palei sieną su Ukraina, pranešė Gynybos ministerija, informuoja „Sky news“.Šis žingsnis žengtas po to, kai šalis trečią kartą per savaitę savo teritorijoje prie Ukrainos sienos aptiko daugiau dronų fragmentų.Du Rumunijos karinių oro pajėgų sraigtasparniai su specialistų komandomis buvo nusiųsti į šalies rytus, kur nuolaužos buvo išsibarsčiusios „keliasdešimt metrų“.Šie radiniai buvo aptikti vykstant pakartotinėms Rusijos atakoms prieš Ukrainą netoli jos sienos su Rumunija.

Bukareštas iškvietė Rusijos ambasadoriųRumunija iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai šalyje buvo rasta dronų nuolaužų, pranešė Rumunijos užsienio reikalų ministerija, rašo „Sky news“.Pareiškime ministerija teigė norinti pakartoti „griežtą protestą prieš dar vieną Rumunijos oro erdvės pažeidimą“ ir apie incidentus informavo savo NATO sąjungininkus.Vakar Rumunija savo teritorijoje aptiko naujų galimų dronų dalių po to, kai Rusija surengė dronų ataką Izmailo rajone pietų Ukrainoje, esančiame prie pat sienos su Rumunija.Tai buvo trečias kartas per savaitę, kai Rumunija pranešė savo teritorijoje aptikusi dronų fragmentų.Praėjusį trečiadienį ir šeštadienį Rumunijos pareigūnai pranešė radę dronų elementų.NATO teigė neturinti jokių požymių, kad Rumunijos teritorijoje rastos dronų nuolaužos atsirado dėl tyčinės Rusijos atakos prieš Rumuniją.

Ukraina susigrąžino 386 į Rusiją deportuotus vaikusIš viso į Rusiją išvežti 386 ukrainiečių vaikai buvo grąžinti į Ukrainą.Apie tai Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas pranešė „Ukrinform“ korespondentui.„Nuo tada, kai buvo įkurtas atskiras koordinavimo štabas, kuriam vadovauja Andrijus Jermakas ir kuris yra atsakingas už ukrainiečių vaikų grąžinimą, buvo grąžinti net 386 vaikai. Tai išimtinai vaikai, kurie buvo deportuoti į Rusijos teritoriją. Atskirai pradedame rinkti informaciją, kuri netrukus bus paskelbta oficialiai, tai vaikai, kuriuos grąžiname iš laikinai okupuotos teritorijos. Nusprendėme šiuos skaičius padalyti, nes vienas dalykas yra grąžinti vaiką iš Rusijos teritorijos po deportacijos, o kitas – kai grąžiname vaikus, kurie buvo prievarta paimti laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Paskutinius tris vaikus grąžinome vakar, ir aš apie tai oficialiai paskelbiau“, – sakė ombudsmenas.2023 m. rugsėjo 13 d. buvo pranešta, kad į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją iš Rusijos ir laikinai okupuotų teritorijų buvo grąžinti trys vaikai.Rugsėjo 8 d. A. Lubinecas teigė, kad Ukrainai pavyko grąžinti namo devynis vaikus.Rugsėjo 14 d. į Hagą (Nyderlandai) atvyko šeši ukrainiečių vaikai, kurie buvo sėkmingai grąžinti iš Rusijos.

Ukrainos šturmo brigada: pranešimai apie Andrijivkos išvadavimą – klaidingi ir per ankstyvi„Pranešimai apie Andrijivkos išvadavimą yra klaidingi ir per ankstyvi. Dabar Kliščijivkos ir Andrijivkos rajonuose tęsiasi rimti ir sunkūs mūšiai“, – savo oficialiame „Telegram“ kanale pranešė 3-ioji atskiroji Ukrainos šturmo brigada.Anksčiau Ukrainos pusė teigė perėmusi Andrijivkos kontrolę.„Tokie pareiškimai yra žalingi, jie kelia pavojų personalo gyvybei ir kenkia kovinių užduočių vykdymui“, – sakoma pareiškime.Kaip informuoja BBC, ankstesnio pranešimo klaidingumą patvirtino ir Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar. Pasak jos, pagrindiniai mūšiai šiuo metu tęsiasi Andrijivkos, Kurdiumivkos ir Kliščijivkos rajonuose.„Aiškinuosi dėl informacijos apie Andrijivkos išvadavimą. Tokios informacijos neteikiu be suderinimo ir susitarimo su kariuomene. Sutriko ryšys tarp kelių informacijos šaltinių, kurie praneša tiesiogiai iš įvykio vietos. Adrijivkoje pasiekta tam tikra sėkmė, o šiuo metu tebesitęsia sunkios kovos“, – „Telegram“ žinutėje teigė H. Maliar.

Slovakija išsiunčia Rusijos diplomatąSlovakija išsiuntė iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją. „Priežastis yra jo veiksmai, kurie aiškiai pažeidžia Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“, – Bratislavoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.Diplomatas turi 48 valandas laiko išvykti iš šalies. Tikslios išsiuntimo priežasties ministerija neįvardijo.Praėjusiais mėnesiais virtinėje Europos šalių Rusijos diplomatai dėl įtarimų šnipinėjimu buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis.

Jungtinės Valstijos įvedė naujas didelio masto sankcijas RusijaiJungtinės Valstijos įvedė naujas sankcijas dešimtims asmenų ir organizacijų – tiek Rusijos, tiek su Rusija susijusių subjektų, pranešė JAV Iždo departamentas.Sankcijos buvo įvestos Rusijos, Turkijos, JAE ir Gruzijos, Slovėnijos bei CAR bendrovėms ir asmenims, siekiant užkirsti Rusijai galimybę naudotis technologijomis, pinigais ir finansiniais kanalais, kurie skatina jos karą prieš Ukrainą, informuoja BBC.„Šių veiksmų tikslas – apriboti Rusijos gynybos gamybos pajėgumus“, – naujienų agentūrai AP sakė JAV valstybės departamento Sankcijų koordinavimo biuro vadovas Jamesas O’Brienas.Sankcijų paketu taip pat siekiama trukdyti Rusijos energetikos sektoriaus plėtrai ir būsimiems pelno šaltiniams, įskaitant dujų projektus Arktyje, kalnakasybą ir Rusijos ginklų gamybos bei remonto gamyklas.Tarp Rusijos bendrovių, kurioms taikomos sankcijos, yra „AvtoVAZ“, „Moskvich“, „Sollers Transmashholding“, „Avtodor“ ir „NPO Saturn“.Tarp organizacijų ir įmonių, susijusių su veikla Arktyje ir kasyba, sąraše yra „Yanskaya Mining Company LLC“, „Taimyr Resources LLC“, „Taimyr Mining Company LLC“, „Siberian Coal Company LLC“, „Redmetkontsentrat“, „Northern Diamond Company LLC“, „AGD Diamonds“, „Arctic Transshipment“.Asmeninės sankcijos ypač palietė žinomus verslininkus Iskanderį Machmudovą ir Andrejų Bokarevą („Transmashholding“), taip pat Igorį Altuškiną ir jo įmonę „Russian Copper Company“.

Rusija išsiunčia du JAV diplomatusRusija, oficialiais duomenimis, išsiunčia iš dalies du JAV ambasados darbuotojus. Diplomatinės atstovybės pirmasis ir antrasis sekretoriai paskelbti nepageidaujamais asmenimis ir turi per septynias dienas išvykti, ketvirtadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Jie kaltinami kišimusi į vidaus reikalus. Diplomatai esą užverbavo vieną Rusijos pilietį, kad gautų slaptos informacijos ir pakenktų Rusijai.Dėl šio atvejo į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje buvo iškviesta JAV ambasadorė Lynne Tracy. Jai ten perduota protesto nota.Rugpjūčio pabaigoje Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) sulaikė buvusį JAV konsulato Vladivostoke darbuotoją rusą. Institucijos kaltina jį, be kita ko, rinkus informaciją apie Rusijos karo Ukrainoje eigą ir perdavus ją JAV ambasadai. Nuo tada įtariamasis yra sulaikytas.

Lukašenka atvyko į Sočį, kur penktadienį susitiks su PutinuNetrukus po savo pokalbių su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengs susitikimą su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka. Šis ketvirtadienį atvyko į Rusijos Sočio kurortą, pranešė Baltarusijos valstybinė žiniasklaida.Pokalbiai penktadienį numatyti V. Putino rezidencijoje prie Juodosios jūros. „Baltarusija yra artimiausia mūsų sąjungininkė, šalių vadovai susitinka reguliariai“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Vien tik šiais metais tai bus jau septintas V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas.A. Lukašenka yra artimas Maskvos sąjungininkas kare prieš Ukrainą. Jis, be kita ko, leidžia naudoti savo šalies teritoriją rusų atakoms prieš kaimyninę Ukrainą.Minsko duomenimis, pagrindinės V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimo temos bus tarptautiniai ir regioniniai klausimai.Trečiadienį V. Putinas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose susitiko su Kim Jong Unu.

Kremlius patvirtino, kad Putinas ketina apsilankyti Šiaurės KorėjojeKremlius patvirtino, kad prezidentas Vladimiras Putinas po Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno apsilankymo Rusijoje surengs atsakomąjį vizitą. „V. Putinas su dėkingumu priėmė kvietimą, tolesnis derinimas vyks diplomatiniais kanalais“, – ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Tačiau data esą kol kas nenustatyta.Iš karto po V. Putino ir Kim Jong Uno susitikimo trečiadienį D. Peskovas dar teigė, kad atsakomasis vizitas nėra planuojamas. Ketvirtadienio rytą Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė apie Kim Jong Uno kvietimą ir kad V. Putinas kvietimą priėmė.Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vizitas į Pchenjaną gali būti pasirengimas V. Putino viešnagei. Rusijos diplomatijos vadovas, D. Peskovo duomenimis, spalį vyks į beveik visiškai izoliuotą kaimyninę šalį. Pasiruošimas jau vyksta, sakė Kremliaus atstovas.Kim Jong Unas ir V. Putinas trečiadienį susitiko Vostočnyj kosmodrome Amūro srityje. Šiaurės Korėjos vadovas vis dar lankosi Rusijoje, tačiau daugiau jųdviejų pokalbių nėra planuojama. Prieš tai Kim Jong Unas Rusijoje viešėjo 2019 m. V. Putinas Šiaurės Korėjoje lankėsi dar anksčiau. 2000 m. jis aplankė Kim Jong Uno tėvą ir pirmtaką Kim Jong Ilą.

Ukrainos viceministrė skelbia apie išlaisvintą Andrijivką, kariškiai tai neigiaUkrainos gynybos pajėgos išvadavo Donecko srityje išsidėsčiusią Andrijivkos gyvenvietę, tinkle „Telegram“ pranešė šios šalies gynybos viceministrė Hanna Maliar, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Turime gerų žinių. Andrijivka yra mūsų“, – parašė pareigūnė. Ji pažymėjo, kad Ukrainos kariai įsitvirtina užimtose pozicijose.H. Maliar pridūrė, kad Ukrainos pajėgos „juda į priekį“ Bachmuto kryptimi.„Šiauriniame flange priešas bando susigrąžinti prarastas pozicijas. O pietuose mes pasiekiame pažangos Pagrindiniai mūšiai tęsiasi Andrijivkos, Kurdiumivkos ir Kliščijivkos rajonuose“, – tvirtino viceministrė.Vis dėlto po jos pranešimo Ukrainos kariškiai paneigė šią informaciją. Anot jų, ten iki šiol vyksta įnirtingi mūšiai.https://t.me/uniannet/111353

Putinas ir Kim Jong Unas vienas kitam padovanojo po šautuvąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas per savo susitikimą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose vienas kitam padovanojo po šautuvą, ketvirtadienį pareiškė Kremlius.Atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams tvirtino, kad V. Putinas Kim Jong Unui įteikė „aukščiausios kokybės mūsų gamybos šautuvą“, o pats taip pat esą gavo „Šiaurės Korėjoje pagamintą šautuvą“. Negana to, anot D. Peskovo, Rusijos prezidentas dar padovanojo Šiaurės Korėjos diktatoriui „keletą kartų kosmose pabuvojusio kosminio skafandro pirštinę“.Kremliaus atstovas kartu nurodė, kad Kim Jong Uno vizitas Rusijoje tęsis dar kelias dienas. Šiaurės Korėjos vadovas į šią šalį atvyko antradienį.V. Putinas ir Kim Jong Unas susitiko sklandant spėlionėms, kad jiedu gali sudaryti susitarimą dėl ginklų tiekimo.

Naujoji Japonijos užsienio reikalų ministrė pasmerkė Rusijos agresiją prieš UkrainąNaujoji Japonijos užsienio reikalų ministrė Yoko Kamikawa pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir pažadėjo užtikrinti, kad Maskvai ir toliau būtų taikomos griežtos ekonominės sankcijos.Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ ir „Kyodo“, Y. Kamikawa tai pareiškė savo pirmojoje spaudos konferencijoje po paskyrimo į Japonijos URM vadovės pareigas.Y. Kamikawa taip pat pažymėjo, kad Japonija „tinkamai“ tvarkysis su klausimais, kuriuos Tokijui ir Maskvai tenka spręsti kaip kaimynams, įskaitant žvejybos kvotas.Y. Kamikawa Japonijos užsienio reikalų ministre tapo anksčiau šią savaitę, premjerui Fumio Kishidai nusprendus pertvarkyti savo Ministrų kabinetą. 70-metė politikė praeityje yra ėjusi šalies teisingumo ministrės pareigas.

Rusijos propagandistams – primygtinis reikalavimas iš KremliausRusijos provalstybinė žiniasklaida iš Rusijos prezidento administracijos gavo „primygtinį prašymą“ kaip įmanoma mažiau nušviesti gandus apie antrą mobilizacijos bangą. Apie tai portalui „Meduza“ papasakojo du provalstybinės žiniasklaidos darbuotojai. Rugsėjo mėnesio pradžioje socialiniuose tinkluose ir pokalbių programėlėse ėmė plisti sufalsifikuotas Rusijos gynybos ministerijos įsakymas dėl naujo mobilizacijos etapo pradžios.Šaltinių teigimu, propagandistų buvo paprašyta neskelbti netgi oficialių tokių gandų paneigimų (jeigu gandų vėl pasirodys). Vieno iš provalstybinių bulvarinių leidinių darbuotojas portalui „Meduza“ paaiškino, kad tokie komentarai sulaukia didelio peržiūrų skaičiaus ir kad nemažai žmonių būtent iš socialinių tinklų sužino apie melagienas. „O kaip pas mus [Rusijoje] galvojama – jeigu valdžia kažką neigia, vadinasi, tai tiesa.“Portalo „Meduza“ pašnekovai pažymėjo, kad Rusijos prezidento administracijos prašymas apima ir Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininko Andrejaus Kartapolovo pareiškimus (anksčiau būtent jis paneigė „įsakymą“ dėl naujos mobilizacijos bangos – jo žodžius citavo daugelis provalstybinių žiniasklaidos įmonių). A. Kartapolovas plačiai išgarsėjo praėjusių metų rugsėjo mėnesį, kai „paneigė“, kad ruošiamasi pradėti mobilizaciją, tiesiog jos paskelbimo išvakarėse. Be to, būtent jis praėjusių metų rudenį komentuodamas šaukiamojo amžiaus pokyčius tikino, kad 18-os metų amžiaus šauktiniai armijai nereikalingi ir kad dabar į tarnybą bus imama tik sulaukus 21-erių. Tačiau valdžia padidino tik viršutinę šaukiamojo amžiaus ribą (iki 30 metų), o apatinę paliko tokią pačią. Kaip pastebėjo „Meduza“, kai kurios populiariausios provalstybinės naujienų agentūros jau nustojo cituoti A. Kartapolovą.Vietoje naujienų su komentarais apie galimą mobilizaciją, Kremlius propagandistams pasiūlė sutelkti dėmesį į straipsnius apie savanoriškai tarnybos sutartis pasirašančius asmenis, kurių neva yra labai daug. Vienas iš pašnekovų pažymėjo, kad kai kurios provalstybinės žiniasklaidos įmonės gali ignoruoti Rusijos prezidento administracijos rekomendaciją (ir sulaukti daugiau skaitytojų), jeigu jų vadovybė pasižymi „gerais asmeniniais santykiais“ su Kremliaus kuratoriais.Savo ruožtu, Rusijos prezidento administracijai artimas „Meduza“ šaltinis paaiškino, kad tokia rekomendacija buvo duota todėl, jog vien mobilizacijos paminėjimas „labai jaudina visuomenę“: „Geriau ta tema kalbėti kaip įmanoma mažiau, kad žmonės nesinervintų.“Artėjant 2024 m. Rusijos prezidento rinkimams, Kremliui gyventojų „nerimas“ visai nereikalingas. „Jis daro įtaką žmonių nuotaikoms, dalis jų gali sugalvoti pradėti protestuoti. Tokie asmenys balsuos prieš [V. Putiną] arba visai neis balsuoti.“ Tai tiesiogiai prieštarauja prezidento administracijos politinio bloko užduotims. Šis blokas nori užtikrinti rekordinius rezultatus V. Putino naudai 2024-ųjų rinkimuose („Meduza“ jau rašė, kad kalbama apie daugiau nei 80 proc. balsų už V. Putiną, rinkimuose dalyvaujant daugiau nei 70 proc. visų balsavimo teisę turinčių šalies gyventojų). Kremliui artimi portalo „Meduza“ pašnekovai pareiškė, kad nieko nežino, ar bus nauja mobilizacijos banga.

Bulgarija atšaukia draudimą importuoti Ukrainos grūdusBulgarija ketvirtadienį nusprendė nepratęsti draudimo importuoti ukrainietiškus grūdus – šis draudimas buvo įvestas penkiose rytinėse ES šalyse narės ir jo galiojimas baigiasi šią savaitę.Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl ES tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.Tačiau birželio mėnesį ES sutiko leisti apriboti ukrainietiškų grūdų importą į penkias valstybes nares, siekdama apsaugoti jų ūkininkus, kurie kaltino importą dėl kainų kritimo vietinėse rinkose. Šios penkios valstybės – Bulgarija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.Lenkijos vyriausybė antradienį nusprendė pratęsti draudimą, kuris baigiasi penktadienį. Vengrija perspėjo, kad pasielgs taip pat, jei Briuselis nuspręs nepratęsti apribojimų.Tačiau Bulgarijos parlamentas ketvirtadienį 124-69 balsais pritarė rezoliucijai nutraukti draudimą, motyvuodamas „solidarumu su Ukraina“ ir būtinybe „užtikrinti maisto saugumą pasauliniu mastu“.Kita vertus, Rumunija nurodė, kad laikysis Briuselio sprendimo.Bulgarija išsiskiria iš savo regiono kaimynių, nes joje yra daug saulėgrąžų aliejaus gamintojų, kurie skundžiasi dideliu sėklų trūkumu ir aukštomis kainomis nuo tada, kai buvo įvestas embargas.Proeuropietiškų pažiūrų ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas trečiadienį pareiškė, kad draudimo panaikinimas yra būtinas, siekiant „paskatinti konkurenciją rinkoje“ ir pažaboti infliaciją.Sofija taip pat prašys Briuselio pagalbos „gerinti kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, kad būtų galima greičiau gabenti ukrainietiškas prekes į trečiąsias šalis“.

Lukašenka vyksta susitikti su PutinuNeteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka su darbo vizitu vyks į Rusiją ir jo metu susitiks su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.Tai ketvirtadienį pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, kurios paskelbta informacija remiasi CNN.Kaip teigiama, susitikimas numatytas penktadienį, rugsėjo 15 d.Pasak „BelTA“, derybose dėmesys, be kitų temų, bus skiriamas tarptautiniams ir regioniniams klausimams.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 504 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. Ukrainoje jau žuvo 504 vaikai. Dar bent 1 123 buvo sužeisti.Tai ketvirtadienį tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (487), Charkivo (300), Kyjivo (129), Chersono (124), Zaporižios (99), Mykolajivo (97), Dnipropetrovsko (96), Černihivo (71) ir Luhansko (67) srityse.

Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Kursko srityje, anot gubernatoriaus, per apšaudymą žuvo žmogusSu Ukraina besiribojančioje Rusijos Kursko srityje, anot gubernatoriaus Romano Starovoito, per apšaudymą žuvo žmogus.R. Starovoitas dėl atakos kaltino Kyjivą.„Iš Ukrainos pusės buvo apšaudyta Gluškovskio rajone esanti Tiotkino gyvenvietė“, – ketvirtadienį socialiniuose tinkluose tvirtino R. Starovoitas. Jo teigimu, buvo mirtinai sužalotas krautuvo vairuotojas.Gubernatorius pridūrė, kad per apšaudymą Gordejevkos kaime, esančiame už maždaug 40 km į rytus nuo Tiotkino, buvo apgadinta elektros linija, tačiau žmonės esą nenukentėjo.

Šaltiniai: Kryme – dar viena Ukrainos operacija, sunaikinta rusų oro gynybos sistema Kryme okupuotoje Eupatorijoje nuaidėję sprogimai naktį į rugsėjo 14-ąją – Ukrainos Saugumo tarnybos (UST) kontržvalgybos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialioji operacija, teigia šaltiniai, kuriais remiasi Ukrainos žiniasklaida. Šaltinių teigimu, sunaikinta rusų oro gynybos sistema S-400 „Triumf“, kurios vertė 1,2 mlrd. dolerių. „Iš pradžių UST bepiločiai sunaikino komplekso „akis“ – radarus ir antenas. O sunaikinus radiolokacinę stotį, Ukrainos karinių jūrų pajėgų padaliniai dviem sparnuotosiomis raketomis smogė į S300 ir S400 „Triumf“ sistemas“, – rbc.ua pasakojo šaltinis. https://twitter.com/neonhandrail/status/1702223778032628016?ref_src=twsrc%5Etfw https://t.me/uniannet/111334

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 270 970 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 270 970 karių, įskaitant 620 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai ketvirtadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 599 Rusijos tankus (+15 per pastarąsias 24 val.), 8 810 (+18) šarvuotųjų kovos mašinų, 5 944 (+42) artilerijos sistemas, 769 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 517 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 458 (+14) automobilius, 20 (+1) laivų, 1 (+1) povandeninį laivą, 4 697 (+47) dronus, 889 (+5) specialiosios technikos vienetus ir 1 455 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Per pastarąją parą rusai paleido į Chersono regioną 433 sviedinius, vienas žmogus žuvoRusijos kariuomenė praėjusią parą 82 kartus apšaudė Chersono regioną, per atakas žuvo vienas žmogus.Apie tai „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.„Per praėjusią parą priešas surengė 82 atakas, paleisdamas 433 sviedinius iš minosvaidžių, artilerijos, „Gradų“, dronų, prieštankinių ginklų, tankų ir lėktuvų. Priešas 12 sviedinių paleido į Chersono miestą“, – sakė jis.Pasak O. Prokudino, rusai taikėsi į gyvenamuosius rajonus ir švietimo įstaigos pastatą Chersono rajone. Pasak jo, per apšaudymą vienas žmogus žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti.Rugsėjo 13 dieną Rusijos kariuomenė iš bepiločio orlaivio numetė sprogmenų ant Zmijivkos kaimo Chersono regione ir sužeidė du savanorius bei vietinę moterį.

Ukrainos žvalgyba: Šiaurės Korėja jau 1,5 mėnesio tiekia amuniciją RusijaiŠaudmenys iš Šiaurės Korėjos gali padėti Rusijai laimėti laiko, nes jos gynybos pramonė turės galimybę pasivyti kariuomenės poreikius.Tokį pareiškimą Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos vadovas Kyrylo Budanovas padarė Kim Jong Uno vizito į Rusiją ir susitikimo su prezidentu Vladimiru Putinu fone, praneša „Ukrinform“, remdamasi naujienų portalu „NV“.Šiaurės Korėja jau pusantro mėnesio tiekia Rusijai 122 mm ir 152 mm artilerijos sviedinius ir raketas daugkartiniams raketiniams paleidimo įrenginiams „Grad“, teigia K. Budanovas.Vakarų žiniasklaidos teigimu, Kim Jong Uno vizito metu Kremlius siekė užsitikrinti amunicijos tiekimą iš Šiaurės Korėjos mainais į kitus ginklus, taip pat technologijas ir naftą.Kaip jau buvo pranešta anksčiau, laikraštis „The New York Times“, remdamasis šaltiniais, rašė, kad V. Putinas siekia gauti iš Šiaurės Korėjos artilerijos sviedinių ir prieštankinių raketų, o Kim Jong Unas nori, kad Rusija aprūpintų Šiaurės Korėją pažangiomis technologijomis, skirtomis palydovams ir branduoliniams povandeniniams laivams. Be to, Kimas siekia gauti pagalbos maisto produktais.

Naktį Ukraina atakuota dronaisRusijos kariai naktį atakavo Ukrainą su 22 bepiločiais savižudžiais orlaiviais, iš kurių 17 buvo sunaikinti priešlėktuvinės gynybos būdu, rašo „Ukrinform“.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė apie tai savo „Facebook“ puslapyje.Naktį į ketvirtadienį, rugsėjo 14 d., Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie oro pavojaus signalą daugelyje regionų. Visų pirma buvo paskelbta apie grėsmę panaudoti smūgines priešlėktuvines raketas Chersono, Mykolajivo, Zaporižios ir Dniepropetrovsko srityse.

Kryme – vėl sprogimai, užblokuotas eismas Kerčės tiltu Ankstyvą ketvirtadienio rytą okupuoto Krymo Eupatorijos mieste nugriaudėjo sprogimai. Vietos gyventojai pranešė apie bepiločio orlaivio reidą. Nepatvirtintais duomenimis, pataikyta į Rusijos oro gynybos įrenginį.„Prenumeratoriai rašo, kad greičiausiai pataikyta į oro gynybos įrenginį. Taip pat praneša, kad dronai skraido toliau. Nuo sprogimo bangos Eupatorijoje daugelis „namų drebėjo ir siūbavo“, – rašo „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“.Taip pat paskelbta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas galingas sprogimas miesto pietvakariuose – Zaozernos, Ujutnos rajone. Teigiama, kad pagrindinis, ryškiausias sprogimas įvyko 5.40 val.https://t.me/Crimeanwind/42246Okupacinė valdžia įvykio kol kas nekomentuoja.O „Ukrinform“ pranešė, kad sustabdytas eismas per Krymo tiltą, jungiantį okupuotą pusiasalį su žemynine Rusijos dalimi.„Transporto priemonių eismas Krymo tiltu laikinai sustabdytas“, – pranešama Rusijos informacijos centro „Telegram“ kanale apie padėtį tilto prieigose.Kartu visų vairuotojų, kurie jau yra ant tilto ir aplink jį, prašoma „laikytis ramybės ir vykdyti eismo saugumo pareigūnų nurodymus“. Eismo sustabdymo priežastys nenurodomos.„Ukrinform“ primena, kad Eupatorijoje yra įsikūrę keli Rusijos kariniai daliniai, o visai netoli miesto yra Sakų karinis aerodromas.Kaip anksčiau pranešė „Unian“, ankstesnę naktį Ukrainos gynybos pajėgos sudavė raketinį smūgį karinių laivų remonto gamyklai Sevastopolyje. Pasak okupantų, iš viso buvo paleista 10 raketų, iš kurių 7 esą buvo numuštos.Šio smūgio rezultatas – pataikyta ne šiaip į gamyklos teritoriją, bet ir į povandeninį laivą „Rostov-na-Donu“ ir didelį desantinį laivą „Minsk“, kurie buvo remontuojami gamyklos sausajame doke. Autoritetingas stebėsenos projektas „Oryx“, išanalizavęs apgadinto desantinio laivo nuotraukas, priėjo prie išvados, kad jis nebepataisomas. Tai reiškia, kad laivas turėtų būti laikomas sunaikintu, o ne apgadintu.https://t.me/Crimeanwind/42249

Budanovas: Šiaurės Korėja jau pusantro mėnesio tiekia Rusijai ginklus Rusijos Federacija iš Šiaurės Korėjos jau gauna 122 mm ir 152 mm sviedinius ir „Grad“ raketas.Tai pareiškė Gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak jo, šių šaudmenų tiekimas vyksta jau daugiau nei mėnesį.„Šiaurės Korėja jau pusantro mėnesio tiekia Rusijai ginklus“, – patikino K. Budanovas.Šį pareiškimą Ukrainos karinės žvalgybos vadovas padarė Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno vizito į Rusiją ir jo susitikimo su Vladimiru Putinu fone. Pasak Vakarų žiniasklaidos, per šį susitikimą Maskva nori derėtis su Pchenjanu dėl amunicijos tiekimo pastarajam mainais į technologijas ir naftą.Rugsėjo 13 dieną Rusijos diktatorius V. Putinas susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu Vostochny kosmodrome Rusijoje.

Ukraina: Kryme apgadinti laivai greičiausiai nebus pataisytiRusijos desantinis laivas ir povandeninis laivas, į kuriuos pataikyta naktį per ataką Krymo uoste Sevastopolyje, greičiausiai buvo sugadinti nepataisomai, sakė Ukrainos karinės žvalgybos agentūros pareigūnas.Šiandien pranešta apie Ukrainos smūgį Rusijos karinio jūrų laivyno taikiniams ir uosto infrastruktūrai Kryme.Tokia ataka pabrėžė didėjančius Kijevo raketų pajėgumus, Rusijai toliau iš toli bombarduojant Ukrainą tolimojo nuotolio raketomis ir bepilotėmis atakomis.Komentuodamas šią ataką, Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas sakė: „Tai didelė žala. Dabar galime sakyti, kad didelė tikimybė, kad jie nėra restauruojami“.

Sinkevičius dėl Ukrainos narystės ES: esame pasmerkti ieškoti vienybėsReaguodamas į Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimą, kad Ukraina žengė didelius žingsnius į priekį kelyje narystės Europos Sąjungoje (ES) link, Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, jog procesas nebus greitas.„Nereikia turėti iliuzijų, kad tai bus greitas procesas. Derybos tikrai užtruks ir pačiai Ukrainai reikės dar daug ką įgyvendinti, padaryti, kad baigtų tą procesą“, – LRT televizijai trečiadienį sakė V. Sinkevičius.Pasak eurokomisaro, svarstant dėl Ukrainos narystės yra reikalinga vienybė.„Esame pasmerkti ieškoti vienybės, nes tokiems sprendimams reikalingas 27 šalių narių pritarimas. (...) Manau, kad – tam didelės įtakos turės bendras lyderių sprendimas ir jų nurodoma kryptis“, – teigė V. Sinkevičius.„Po spalio mėnesio, po to, kai bus pateiktas galutinis Ukrainos progreso vertinimas, yra labai geras momentas apie tai kalbėti ir kalbėti apie galimą derybų pradžią“, – pridūrė jis.V. Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu vyksta derinimas, kaip institucijos vertina Ukrainos progresą. Visgi, pasak jo, „Ukraina išties žengė įspūdingus žingsnius į priekį“.„Šalis, kurios, aišku, pirminė užduotis karas ir gintis nuo Rusijos agresijos, geba daryti stebuklus, įgyvendinti reformas. (...) EK yra pasiruošusi padėti jai tame kelyje ir toliau bendradarbiauja su Ukraina“, – patikino eurokomisaras.ELTA primena, kad trečiadienį U. von der Leyen skaitė savo metinį pranešimą, kuriame akcentavo, kad ES ir toliau rems Ukrainą.Blokui svarstant, ar oficialiai pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo, EK pirmininkė sakė, kad šalis pasiekė didelę pažangą ir pabrėžė, jog „Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje“.Ukrainai 2022 m. buvo suteiktas kandidatės į ES statusas.

NATO neturi tyčinio Rusijos puolimo prieš Rumuniją požymiųAnksčiau skelbta, kad Rumunija savo teritorijoje aptiko naujo dronų dalių po to, kai Rusija pradėjo ataką Izmailo rajone pietų Ukrainoje.Tai trečias kartas per savaitę, kai Rumunija praneša savo dirvožemyje identifikavusi drono fragmentus.Kalbėdamas šiuo klausimu, NATO atstovas spaudai Dylanas White'as sakė informavęs sąjungininkus, kad Rumunijos teritorijoje trečią kartą buvo identifikuoti bepiločių orlaivių fragmentai, panašūs į tuos, kuriuos naudoja Rusija.„Rumunijos valdžia tebėra budri ir atlieka išsamų tyrimą“, – sakė jis.„NATO neturi informacijos, rodančios, kad Rusija tyčia atakavo sąjungininkų teritoriją. NATO solidarizuojasi su mūsų sąjungininke Rumunija“, - tvirtino D. White‘as.Jis tęsė, kad NATO ir toliau stebi situaciją „glaudžiai bendradarbiaudama su Rumunijos valdžia“.

Rusijos gynybos ministerija patvirtino sąrašą ligų, dėl kurių negalima mobilizuotiRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu patvirtino ligų, kurių buvimas neleidžia sudaryti karinės tarnybos sutarties, taip pat mobilizacijos ar karo metu, sąrašą.Į S. Šoigu sąrašą įtrauktos 26 ligų rūšys, įskaitant ŽIV, hepatitą B ir hepatitą C, kai kurias tuberkuliozės ir vėžio formas, I tipo cukrinį diabetą ir psichikos sutrikimus, kuriuos sukelia medžiagų vartojimas.Be to, sąraše yra epilepsija, insultas, širdies ligos, regėjimo praradimas ir galūnių trūkumas.Dekrete dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje išvardytos tik trys priežastys, dėl kurių galima atleisti iš tarnybos: dėl amžiaus, sveikatos priežasčių arba dėl teismo laisvės atėmimo bausmės.

Šoigu: Rusija neturi kitų galimybių, kaip tik laimėti karąRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sako, kad Maskvai „nėra kitos išeities“, kaip tik laimėti Ukrainoje.S. Šoigu sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje „palaiko aktyvią gynybą būtinuose ir esminiuose frontuose“.Jis taip pat patvirtino, kad vyksta rudens kampanija.„Galiu pasakyti, kad vaikinai ir vadas veikia užtikrintai ir patikimai gina tai, ką šiuo metu turime ginti“, - teigė S. Šoigu. Kijevo kariuomenė pateikė keletą pranešimų apie laimėjimus mūšio lauke, vykstant kontrpuolimui.Pirmadienį Ukraina pranešė atkovojusi iš Rusijos strategines dujų ir naftos gręžimo platformas Juodojoje jūroje ir pareiškė praplėtusi išlaisvintas teritorijas netoli rytinio Bachmuto miesto.

Rusijos okupacinis teismas Donecke nuteisė kalėti du Ukrainos kariusRusijos okupacinės valdžios teismas Donecke trečiadienį du ukrainiečių karius nuteisė kalėti po 29 metus, pranešė Rusijos tyrimų komitetas. Kariai buvo apkaltinti trijų civilių gyventojų nužudymu.Maskva ne kartą yra nuteisusi paimtus į nelaisvę Ukrainos karius ilgomis kalėjimo bausmėmis per teismo procesus, kurių Kyjivas nepripažįsta.Rusijos tyrimų komitetas įvardijo du karius kaip Ivaną Bočkariovą ir Dmitrijų Kanuperį ir nurodė, kad jie priklausė Ukrainos „Azovo“ pulkui – Ukrainos kariuomenės daliniui, kuris Rusijoje laikomas „ekstremistiniu“.Teigiama, kad šie du kariai „iš automatinių ginklų šaudė į automobilį, kuriame buvo du neginkluoti civiliai, dėl to automobilyje buvę vyrai nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje“.Po to kariai esą „šovė į kitus du neginkluotus civilius“ gatvėje, vieną iš jų nužudė, o kitam pavyko pabėgti, teigė komitetas.Abu kariai kovojo Mariupolio mieste, kurį Rusijos pajėgos užėmė praėjusių metų gegužę po tris mėnesius trukusios apgulties, po kurios miestas virto griuvėsiais.Atskirai komitetas anksčiau pranešė, kad dar vienas „Azovo“ karys už akių buvo nuteistas 24 metų kalėjimo bausme už „humanitarinės pagalbos paskirstymo punkto apšaudymą“.Rusija Ukrainos rytinę Donecko sritį dabar laiko savo teritorija – kartu su Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritimis, kurias ji paskelbė prisijungusi pernai rugsėjį.

Ukraina: Rusijos kariuomenė vėl pradėjo puolimąUkrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pranešė apie padėties pablogėjimą Maryinkos ir Avdiivkos gyvenviečių, esančių netoli Donecko, rajone.„Jei kalbame apie rytus, situacija Maryinkoje ir Avdijivkoje pablogėjo. Rusai ten padidino apšaudymų skaičių, be to, jie ten pradėjo puolimus“, – Ukrainos televizijai sakė H. Maliar. Pasak Ukrainos žiniasklaidos, dalį Maryinkos kontroliuoja Rusijos kariuomenė, mieste vyksta įnirtingos kovos.Avdiivką ir toliau kontroliuoja Ukrainos kariuomenė. Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarė tam tikrą pažangą Opytne kaimo, esančio šalia Avdiivkos, srityje.H. Maliar taip pat pranešė, kad sumažėjo Rusijos kariuomenės išpuolių intensyvumas Kupjansko-Lymano kryptimi. Prieš kelias savaites Rusijos kariuomenė bandė pradėti puolimą rajone su didelėmis pajėgomis, tačiau nieko nepešė. „Kovų skaičius ten gerokai sumažėjo“, - sakė H. Maliar. - Buvo dienų, kai buvo tik apšaudymai, bet iš tikrųjų karinių susirėmimų buvo kuo mažiau. Tačiau tai nereiškia, kad priešas atsisakė savo planų ar pasitraukė. Ne, jie tiesiog surenka savo jėgas, ruošiasi ir neatsisako savo užduočių, kad pasiektų Kupjansko ir Donecko bei Luhansko regionus“.Kaip ir ankstesnėmis dienomis, H. Maliar patvirtino kai kuriuos Ukrainos kariuomenės laimėjimus netoli Bachmuto, kur kova tęsiasi už savo priemiesčius - Kurdyumovką, Andreevką ir Kleshcheevką. „Mes labai pamažu judame į priekį, bet užtikrintai“, - sakė H. Maliar.Karo veiksmų kontekste BBC negali patvirtinti karių valdžios pareiškimų teisingumo.

Rusai vėl atakavo Chersono regioną Trys žmonės buvo sužeisti per drono ataką prieš Zmievkos kaimą Chersono regione, sakė regioninės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.Pasak jo, rusų dronas ant kaimo numetė sprogmenis. Dėl incidento buvo sužeisti du savanoriai, 53 ir 54 metų, ir 68 metų vietos gyventojas. Sužeistieji buvo paguldyti į ligoninę.

Rusija teigia sunaikinusi tris Ukrainos jūrinius dronusMaskva trečiadienį pranešė, kad jos pajėgos sunaikino tris ukrainiečių jūrinius dronus Juodojoje jūroje po pirmosios ukrainiečių atakos, ryte įvykdytos prieš laivų statyklą Rusijos aneksuotame Kryme.Gynybos ministerija „Telegram“ pranešė, kad Juodosios jūros laivynas „aptiko ir sunaikino tris bepiločius Ukrainos kariuomenės laivus“.

EP: Lukašenka turi būti traukiamas atsakomybėn taip pat, kaip ir PutinasEuropos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl santykių su Baltarusija, joje įstatymų leidėjai dar kartą pasmerkė Aliaksandro Lukašenkos režimą už represijas savo šalies žmonėms, pripažino A. Lukašenką Rusijos nusikaltimų bendrininku vykdant agresiją prieš Ukrainą ir paragino Baltarusijai taikyti „veidrodines sankcijas“, panašias į tas, kurias ES įvedė agresorei Rusijai.Atitinkama rezoliucija, parengta remiantis EP nario iš Lietuvos Petro Auštrevičiaus parengta ataskaita, šiandien Strasbūre vykusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje buvo priimta didžiule balsų dauguma: „už“ balsavo 453 deputatai, 21 – „prieš“, dar 40 europarlamentarų susilaikė.EP „griežčiausiai smerkia A. Lukašenkos režimo dalyvavimą nepagrįstame, neteisėtame ir neišprovokuotame Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą... Mano, kad... jis tapo Rusijos įvykdytų nusikaltimų bendrininku, o tai reiškia atsakomybę už Ukrainai padarytus sugriovimus ir žalą; taip pat mano, kad specialusis tarptautinis tribunolas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą turi turėti jurisdikciją tirti ne tik Vladimiro Putino ir Rusijos politinės bei karinės vadovybės, bet ir Baltarusijos vadovybės veiksmus“, – rašoma dokumente.Rezoliucijoje primenamas visas Baltarusijos režimo nusikaltimų sąrašas, pradedant neapykantos kurstymu ir dalyvavimu Rusijos antiukrainietiškoje propagandoje, baigiant tiesioginiu Rusijos kariuomenės rėmimu, įskaitant leidimą pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos ir tiesioginį šaudmenų bei karinės įrangos tiekimą.Todėl ES valstybėms narėms patariama ieškoti teisinių būdų, kaip areštuoti Baltarusijos vadovybės ir atitinkamų įmonių finansinį turtą, kad jis, jei įmanoma, būtų nukreiptas Ukrainos atstatymui.Kartu deputatai pabrėžė, kad didžioji dauguma baltarusių nepritaria Baltarusijos dalyvavimui Rusijos agresijoje prieš Ukrainą. Kai kurie Baltarusijos piliečiai aktyviai priešinasi A. Lukašenkos režimo veiksmams. Baltarusijos savanoriai kovoja prieš Rusiją Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, ypač Kastusio Kalinouskio pulko sudėtyje.Atskira rezoliucijos dalis skirta neteisėtai iš Ukrainos į Baltarusiją deportuotiems daugiau kaip 2 150 vaikų, tarp jų ir našlaičių, kurie buvo prievarta atvežti iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų. EP pritarė, kad Ukrainos generalinė prokuratūra atliktų tyrimą dėl Baltarusijos vaidmens vykdant prievartinę Ukrainos vaikų deportaciją, o A. Lukašenka už šiuos nusikaltimus būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją, kaip tai buvo padaryta Rusijos vadovybės atžvilgiu.„Europos Parlamentas... mano, kad A. Lukašenka yra toks pat atsakingas už šiuos karo nusikaltimus kaip ir V. Putinas bei Marija Lvova-Belova, todėl ragina Tarptautinį baudžiamąjį teismą apsvarstyti galimybę išduoti panašų tarptautinį A. Lukašenkos arešto orderį“, – rašoma dokumente.

Analitikas: Krymo praradimas Putinui gali būti „karjeros pabaiga“„Skynews“ tarptautinių reikalų redaktorius Dominicas Waghornas teigia, kad Krymo praradimas Vladimirui Putinui gali būti „karjeros pabaiga“.Šiandien įvykusį Ukrainos puolimą prieš Krymo uostą jis apibūdina kaip „niokojantį“ ir „žingsnį į priekį“ kare.„Ukraina bandė smogti karinio jūrų laivyno ištekliams Sevastopolyje, kuris nuo XVIII a. yra Rusijos karinio jūrų laivyno bazė. Tai yra okupuotos Ukrainos dalis, todėl ukrainiečiai sakys, kad tai teisėtas taikinys“, – sako ekspertas.„Tačiau, žinoma, šie ginklai, kuriuos Vakarai, ne tik Didžioji Britanija, perdavė ukrainiečiams, buvo suteikti griežtai suprantant, kad jie nebus naudojami Rusijos taikiniams Rusijos teritorijoje pulti“.Ukrainiečiai tvirtins, kad taikinys yra okupuotoje Ukrainoje, sako D. Waghornas, tačiau rusai ten jau seniai turi karinio jūrų laivyno bazę. Kalbant apie V. Putiną, analitikas sako, kad Krymo praradimas jam „potencialiai gali būti karjeros pabaigos scenarijus“. „Taigi tai jam daro didelį spaudimą. Manau, kad dėl to Maskva sakys, kad Vakarai vis labiau ir labiau įtraukiami į šį karą, todėl šiuo atžvilgiu padidėja statymai“, – sako D. Waghornas.„Tačiau manau, kad tai kelia didelį nerimą Rusijai karine prasme, nes jei ji negalės pasikliauti Sevastopoliu ir ten laikyti bei remontuoti savo laivų, tai susilpnins jos jūrų pajėgumus“, – tvirtina analitikas.

Šviežias „Tunas“: Ukrainos kariuomenė teigia sunaikinusi rusų katerį KS-701Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės jūrų pajėgos pareiškė, kad sunaikino Rusijos katerį KS-701 „Tuna“, skelbia BBC.Ukrainos kariuomenė telegramo kanale nurodė, kad tai įvyko Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje.Ukrainos karinis jūrų laivynas nepateikė jokių kitų detalių, Rusijos gynybos ministerija duomenų apie katerio sunaikinimą nekomentavo.https://www.facebook.com/navy.mil.gov.ua/posts/pfbid02oK8czfvvzvPC4xyEyvR59w1dw5yYrDaoxxtpJwVWDwfc8qfh4g7rsy16pvmRPH8Ul

Nepaisant karo, į Ukrainos Umanės miestą ketina atvykti 30 tūkst. žydų piligrimųNepaisant karo, centrinės Ukrainos Umanės miestas laukia dešimčių tūkstančių žydų chasidų piligrimų, kurie dalyvaus Roš Hašana (žydų Naujųjų metų) šventėje.Praėjusiais metais, nepaisant tebesitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą ir įspėjimų dėl saugumo, į nedidelį Umanės miestą šventės proga atvyko apie 23 tūkst. chasidų.Šiemet „tikimės sulaukti daugiau kaip 30 tūkst. maldininkų“, – trečiadienį Ukrainos televizijai sakė miesto mero pavaduotojas Olehas Haničius.Skaičiavimai grindžiami turizmo paslaugų teikėjų pateikta informacija apie parduotas keliones į Čerkasų regione esantį miestą. Šis skaičius prilygsta ortodoksų žydų piligrimų, atvykusių taikos metu ir prieš koronaviruso pandemiją, skaičiui, sakė O. Haničius.Umanė yra maždaug už 200 km į pietus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo. Kaip rašo laikraštis „Times of Israel“, chasidų maldininkai kasmet keliauja švęsti šventės ir aplankyti Nachmano Braclaviečio, gerbiamo chasidų lyderio, mirusio 1810 metais, kapo.Šiais metais Roš Hašana bus švenčiama nuo ateinančio penktadienio iki sekmadienio, laikantis griežtesnių saugumo priemonių. Mieste dvi savaites bus draudžiama prekiauti alkoholiu, taip pat bus draudžiami fejerverkai. Kaip ir daugelyje kitų Ukrainos vietovių, Umanėje ir aplinkiniame Čerkasų regione tebegalioja naktinė komendanto valanda.Pasak O. Haničiaus, Ukrainos policijai padės kolegos iš Izraelio.Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį paragino nevykti į Umanę, nes ten trūksta priešlėktuvinių slėptuvių. Nuo tada, kai Rusija daugiau kaip prieš 18 mėnesių pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, miestas kelis kartus buvo tapęs raketų ir dronų taikiniu.

Jermakas: kuo veiksmingesnės sankcijos, tuo mažiau raketų Rusija pagaminsNuo Rusijai taikomų sankcijų veiksmingumo priklausys, ar šalis agresorė galės toliau gaminti raketas ir jomis žudyti ukrainiečius.Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku.Pasak jo, jei užsienio žiniasklaida pastebi, kad Rusijoje didėja raketų gamyba – vadinasi, sankcijos šaliai agresorei turėtų būti griežtesnės ir tobulesnės.Prezidento kanceliarijos vadovas sakė, kad McFaulo ir Jermako grupė pateikė išsamius pasiūlymus Ukrainos sąjungininkams, taip pat įrodymus apie užsienio komponentus Rusijos ginkluotėje. Vadinasi, Rusijos karinis-pramoninis kompleksas negali gaminti raketų be šių komponentų.Šiuo metu Ukraina kartu su partnerių vyriausybėmis siekia įvesti sankcijas Rusijos Federacijai. A. Jermakas pažymėjo, kad reikia nutraukti „deguonies tiekimą rusams“.„Nuo sankcijų veiksmingumo priklausys, ar priešas ir toliau galės žudyti mirtinais ginklais“, – pridūrė A. Jermakas.

Moldova išsiuntė iš šalies Rusijos naujienų agentūros „Sputnik“ biuro vadovąMoldova trečiadienį iš šalies išsiuntė Rusijos naujienų agentūros „Sputnik“ vadovą, kaltindama šią žiniasklaidos priemonę „propagandos ir dezinformacijos“ skleidimu.56 metų Rusijos pilietis buvo „paskelbtas nepageidaujamu asmeniu... dešimčiai metų“  ir „išsiųstas su palyda“ iš Moldovos, sakoma vidaus reikalų ministerijos pranešime.„Buvo imtasi priemonių išsiųsti užsienietį dėl jo kišimosi į Moldovos Respublikos vidaus reikalus, nes tai kelia pavojų mūsų šalies informaciniam saugumui“, – sakoma jame.Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, įtampa tarp abiejų šalių išaugo. Dabartinė proeuropietiška Moldovos vyriausybė griežtai pasmerkė invaziją ir apkaltino Rusiją sąmokslu nuversti Moldovos valdžią.Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova įvardijo „sulaikytąjį“ kaip „Sputnik Moldova“ vadovą ir nurodė, kad jo pavardė – Vitalijus Denisovas.Ji sakė, kad bus imtasi „atsakomųjų priemonių“. „Šio bjauraus žingsnio antirusiška esmė akivaizdi. Jo tikslas – išvalyti Moldovos informacinę erdvę nuo valdžios nepageidaujamos žiniasklaidos ir įbauginti tuos, kurie su ja nesutinka“, – „Telegram“ pareiškė M. Zacharova.Moldovos vyriausybės atstovas spaudai Danielis Voda žurnalistams sakė, kad „institucija, kurios dalimi buvo minimas pilietis, nuolat rengė informacines atakas, skleidė melą, propagandą ir dezinformaciją“.2,6 mln. gyventojų turinti šalis, besiribojanti su Ukraina ir ES nare Rumunija, pernai pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą.

Šaltiniai po atakos Kryme: tai buvo „Storm Shadow“„Sky News“ teigia, kad Ukraina tikriausiai panaudojo britų sparnuotąsias raketas trečiadienį per reikšmingą ataką okupuotame Kryme.Rusijos povandeninis ir desantinis laivai, kaip pranešama, buvo apgadinti Sevastopolio laivų statykloje. Ukrainos ir Vakarų šaltinis „Sky News“ teigė, kad per ataką buvo panaudotos britų sparnuotosios raketos.„Tai buvo „Storm Shadow“, – „Sky News“ cituoja vieną iš šaltinių.Ukraina trečiadienį patvirtino, kad smogė Rusijos karinio jūrų laivyno taikiniams ir uosto infrastruktūrai Sevastopolio mieste, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, tačiau nepasakė kaip.JK anksčiau šiais metais Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perdavė raketų „Storm Shadow“.

Lietuva skiria 1,5 milijonų eurų paramai Ukrainos reformomsTrečiadienį Vyriausybė pritarė 1,5 milijonų eurų Lietuvos įnašui į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Gebėjimų vystymo paramos Ukrainai fondą, kuris skirtas teikti ekspertinę pagalbą šalies institucijoms, praneša Finansų ministerija.„Siekiant paramos Ukrainai tęstinumo ir efektyvaus Fondo programos įgyvendinimo, Lietuva skiria lėšas, kuriomis prisidėsime prie šalies institucinių gebėjimų stiprinimo. Remiame Ukrainos reformų darbotvarkę, kuri itin svarbi šaliai stiprėjant ir artėjant prie integracijos į Europos Sąjungą“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.Pasak Finansų ministerijos, techninė parama bus teikiama pagrindinėse TVF kompetencijos srityse – fiskalinės, pinigų, finansų sektoriaus politikos, viešųjų finansų valdymo, teisėkūros, kovos su korupcija, statistikos ir kitose srityse.Techninę paramą teiks pagal aukščiausius pasaulinius standartus atrinkti ekspertai. Susitarimą su TVF dėl Lietuvos paramos planuojama pasirašyti šių metų spalį.ELTA primena, kad šių metų kovą TVF patvirtino 4 metų trukmės 15,6 mlrd. JAV dolerių finansavimo programą Ukrainai, prie kurios sėkmingo patvirtinimo prisidėjo Lietuva, Kanada, Italija, JAV, Japonija, Jungtine Karalyste, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Nyderlandais, Belgija, Lenkija ir Slovakija.

Rumunija savo teritorijoje vėl rado Rusijos bepiločio orlaivio nuolaužųRusija surengė naują kovinių dronų ataką prieš Dunojaus uostus pietų Ukrainoje, netoli Rumunijos sienos, teigia Ukrainos pareigūnai.Per ataką, kuri tęsėsi daugiau kaip keturias valandas ir buvo vykdoma keliomis bangomis, Ukrainos oro gynyba trečiadienio rytą perėmė 32 dronus, pranešė Ukrainos oro pajėgos.Pasak jų, nukentėjo uosto infrastruktūra ir sunkvežimių stovėjimo aikštelė. Reni ir Izmailo miestuose buvo sužeisti septyni civiliai gyventojai. Iš viso Rusijos kariuomenė panaudojo 44 dronus kamikadzes.Pasak Rumunijos žiniasklaidos pranešimų, su Ukraina besiribojančių Tulčos ir Galačio savivaldybių gyventojai pirmą kartą gavo perspėjimus apie oro pavojų į savo mobiliuosius telefonus.Po ankstesnių Rusijos dronų atakų Ukrainos ir Rumunijos pasienio regione prie Dunojaus buvo pranešta apie dronų nuolaužas Rumunijos teritorijoje, tačiau šį kartą jų neaptikta.Vis dėlto aptikta?Tačiau „Unian“ pranešė, kad Rumunijoje, Tulčos apskrityje, netoli Nuferu ir Viktorijos gyvenviečių, buvo rasta Rusijos drono nuolaužų, kurios tikriausiai ten nukrito po naktinio Rusijos puolimo Odesos regione. Rumunijos gynybos ministerija feisbuke pranešė, kad šiuo metu į vietovę išsiųsti du sraigtasparniai.„Rumunijos karinių oro pajėgų sraigtasparnio IAR 330 „Puma“ įgula trečiadienį, rugsėjo 13 d., apie 11.30 val. Nuferu ir Viktorijos miestų rajone rado nuolaužų, greičiausiai drono, kurios buvo išsibarsčiusios kelių dešimčių metrų plote“, – teigiama pranešime.Pažymima, kad Rumunijos valdžios institucijos į įvykio vietą išsiuntė dar vieną oro pajėgų sraigtasparnį su specializuota komanda, kuri atliko preliminarius lauko tyrimus ir paėmė mėginius ekspertizei.Pasak „Digi24“, sraigtasparnis ieškoti nuolaužų buvo išsiųstas gavus du pranešimus iš vietinių gyventojų apie dronų kritimus Nuferu apylinkėse. „Apie konkrečią žalą ar gaisrus minėtoje vietovėje nebuvo pranešta“, – rašo leidinys.Jau trečias kartasRugsėjo 4 dieną Rusijai atakuojant Odesos regioną, vienas iš okupantų kovinių dronų nukrito Rumunijos teritorijoje. Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad netoli Plauru kaimo rado rusiško drono nuolaužų.Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas pareiškė, kad tai „nepriimtina situacija“ ir rimtas šalies suvereniteto pažeidimas, ir apie dronų numušimą pranešė NATO generaliniam sekretoriui.Rugsėjo 9 dieną Rumunijoje buvo rastos dar vieno rusiško drono nuolaužos.

Ukrainos kariai sunaikino „nesunaikinamą“ Rusijos tanką Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip ukrainiečių Nacionalinės gvardijos oro žvalgybos pareigūnai sunaikina Rusijos tanką „T-80BVM“ – rusų propagandistai šio modelio kovos mašinas yra pavadinę „nesunaikinamomis“. Kaip praneša „Ukrinform“, I. Klymenka atitinkama vaizdo medžiaga pasidalino tinkle „Telegram“. „Rusijos propagandistai prieš kelias dienas paskelbė vaizdo įrašą apie „moderniausią ir nesunaikinamą“ tanką „T-80BVM“. 27-osios Nacionalinės gvardijos brigados oro žvalgybos pareigūnai jau atliko tikrą, nesurežisuotą bandymą. Rezultatas: „T-80BVM“ puikiai dega ir sprogsta“, – pareiškė ministras. https://twitter.com/MVS_UA/status/1701910240952721441?ref_src=twsrc%5Etfw

Pasirodė per ataką Sevastopolyje apgadinto rusų laivo nuotrauka Internete pasirodė nuotrauka, kurioje užfiksuotas didelis desanto laivas „Minsk“, apgadintas per praėjusią naktį įvykdytą raketų ataką prieš Sevastopolio laivų statybos ir remonto įmonę. Kadras aktyviai platinamas internete. Nors jame matyti tik laivo viršutinė dalis (didžiąją laivo dalį dengia pertvara), vis tiek puikiai matyti, kad apdegė mažiausiai visas laivo viršutinis denis, rašo UNIAN. Rusijos gynybos ministerija žada laivą suremontuoti. Du laivai, apgadinti remonto doke per naktį iš rugsėjo 12-osios į 13-ąją surengtą raketų ataką, neva bus visiškai suremontuoti ir tęs kovinę tarnybą, trečiadienį pareiškė Rusijos ministerija. Ukrainos žvalgyba tvirtina, kad okupuotame Sevastopolyje per naktinę ataką apgadintas didelis rusų desantinis bei povandeninis laivai. https://t.me/moscowtimes_ru/15655 https://twitter.com/bayraktar_1love/status/1701913345907933663?ref_src=twsrc%5Etfw

Kim Jong Unas: Rusija pasieks „didelę pergalę“ prieš savo priešusŠiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas trečiadienį sakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad yra įsitikinęs, jog Rusija pasieks „didelę pergalę“ prieš savo priešus, o tuo pat metu Ukrainos sąjungininkės Vakaruose perspėja dėl galimo ginklų susitarimo tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos.Pernai pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje, Rusija Vakarų akyse tapo atstumtąja ir ėmė stiprinti santykius su kitais diktatoriais, su kuriais demokratinės šalys nebendrauja.„Esame įsitikinę, kad Rusijos kariuomenė ir žmonės laimės didelę pergalę teisingoje kovoje, kad nubaustų piktavališkas grupuotes, kurios siekia hegemonijos, ekspansijos ir ambicijų“, – sakė Kimas V. Putinui, keldamas tostą per oficialią vakarienę po jųdviejų susitikimo akis į akį.Kimas taip pat gyrė „didvyrišką“ Rusijos kariuomenę komentaruose, kuriuos Maskvos remiamos naujienų agentūros interpretavo kaip konkrečiai skirtus Maskvos vykdomai plataus masto karinei operacijai Ukrainoje.O V. Putinas, priimdamas Kimą Tolimųjų Rytų kosmodrome, gyrė „būsimą bendradarbiavimo ir draugystės stiprinimą tarp mūsų šalių“, o vėliau žurnalistams sakė matantis „galimybių“ kariniam bendradarbiavimui su Šiaurės Korėja.Anksčiau jis yra sakęs, kad Maskva galėtų padėti Pchenjanui kurti palydovus, ir užsiminė, kad šalys taip pat galėtų aptarti karinį bendradarbiavimą.JAV pareigūnai ir ekspertai teigė, kad Rusija yra suinteresuota pirkti Šiaurės Korėjos amuniciją, kurią galėtų naudoti Ukrainoje.Abu vadovai patvirtino istorinius Maskvos ir Pchenjano ryšius. „Mes visada būsime su Rusija“, – žadėjo Kimas, kaip rodė Rusijos televizijos transliuoti kadrai.„Vienas senas draugas geriau nei du nauji“, – sakė V. Putinas, cituodamas rusišką patarlę ir turėdamas omenyje Sovietų Sąjungos vaidmenį Korėjos kare.Jų pokalbiai ir diskusijos su delegacijomis truko apie dvi valandas, po to vadovai išvyko oficialios vakarienės Kimo garbei.Vėliau Kimas stebės Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno pajėgumų demonstravimą Vladivostoke, sakė V. Putinas.

Muskas pateikė naują versiją dėl „Starlink“ ryšio virš Krymo„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas teigia, kad plačiai nuskambėjęs incidentas dėl palydovinio interneto „Starlink“ veikimo virš laikinai okupuoto Krymo apribojimo buvo susijęs su tuo, kad bendrovė laikėsi Rusijai įvestų sankcijų.Verslininkas apie tai kalbėjo Los Andžele vykusioje technologijų konferencijoje „All-In Summit“.Apribojimai buvo įvesti ir „Starlink“ ryšys neveikė todėl, kad JAV įvedė sankcijas Rusijai, o Krymo regionas – jos okupuotas, taigi, pasak E. Musko, bendrovė negalėjo teikti ryšio paslaugų šaliai, kuriai taikomos sankcijos, be JAV vyriausybės sutikimo.„Nors aš nesu didžiausias prezidento [Joe] Bideno gerbėjas, jei būčiau gavęs prezidento nurodymą jį įjungti, būčiau tai padaręs... tokio prašymo nebuvo gauta“, – konferencijoje sakė E. Muskas.Anksčiau buvo pranešta, kad E. Muskas pernai slapta nurodė išjungti „Starlink“ ryšio paslaugas netoli Krymo, kad būtų užkirstas kelias Ukrainos puolimui prieš Rusijos karinio jūrų laivyno bazę. E. Muskas esą baiminosi, kad Maskva atsakys branduoliniais ginklais.Vėliau jis pareiškė, kad nedavė nurodymo savo įmonės darbuotojams išjungti „Starlink“ palydovų tinklą netoli okupuoto Krymo pakrantės, nes jis toje teritorijoje apskritai neveikė.JAV senatorė Elizabeth Warren paragino atlikti tyrimą dėl „SpaceX“ po to, kai įmonės vadovas E. Muskas prisipažino blokavęs Ukrainos prieigą prie „Starlink“ palydovų tinklo artėjant planuojamam puolimui prieš Rusijos karo laivus prie Krymo krantų.

Kim Jong Unas ėmė girti Rusijos kariuomenęŠiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas, trečiadienį dalyvaudamas oficialioje vakarienėje, kurią Rusijos Tolimuosiuose Rytuose surengė prezidentas Vladimiras Putinas, ėmėsi girti Ukrainoje besikaunančią Rusijos kariuomenę.„Esu tvirtai įsitikinęs, kad didvyriška Rusijos kariuomenė ir šalies žmonės paveldės pergalės tradiciją“ ir „specialiosios karinės operacijos frontuose“ pademonstruos savo reputaciją, Rusijos Vostočnyj kosmodrome V. Putinui pareiškė Kim Jong Unas, panaudodamas Maskvos terminą plataus masto karui prieš Ukrainą apibūdinti.

Šį mėnesį Maskvoje susitiks Rusijos ir Kinijos užsienio reikalų ministraiRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasak jo vadovaujamos ministerijos atstovės Marijos Zacharovos, pirmadienį Maskvoje priims savo kolegą iš Kinijos Wang Yi.M. Zacharova nurodė, kad susitikime dėmesys, be kitų temų, bus skiriamas Ukrainai, taip pat Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimui tarptautinėje arenoje.Rusija, kuri dėl savo visapusiškos invazijos į Ukrainą buvo izoliuota nuo Vakarų, yra vis labiau priklausoma nuo Kinijos paramos.Praėjusį savaitgalį Naujajame Delyje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime Rusija ir Kinija užtikrino, kad lyderiai bendroje deklaracijoje tiesiogiai nepasmerktų Maskvos pradėto karo.

Per naktinę rusų ataką Ukrainoje – įspėjimai NATO narės gyventojamsSu Ukrainos Odesos sritimi besiribojančių Rumunijos kaimų gyventojai šiąnakt per Rusijos dronų ataką prieš Ukrainą gavo pranešimus apie galimą pavojų, praneša portalas „Digi24“.Gyventojai pranešime buvo įspėjami, kad šalies teritorijoje „iš oro gali nukristi objektai“, ir raginami išlikti ramūs bei pasislėpti rūsiuose ar slėptuvėse.Praėjusią savaitę rusų dronų nuolaužos jau buvo nukritusios NATO narės Rumunijos teritorijoje. Po to prie sienos su Ukraina pradėtos statyti slėptuvės.Ukrainiečių duomenimis, per naujausią Rusijos dronų ataką prieš Ukrainos Dunojaus uostą Izmailą nukentėjo šeši žmonės.https://t.me/u_now/111993

U. von der Leyen: Ukraina žengė didelius žingsnius į priekį kelyje narystės ES linkEuropos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Ukraina žengė didelius žingsnius į priekį kelyje narystės Europos Sąjungoje (ES) link.„Ukrainos ateitis yra mūsų Sąjungoje“, – pabrėžė U. von der Leyen, Europos Parlamente (EP) skaitydama metinį pranešimą.„Žinome, kad šis kelias nėra lengvas, – tvirtino EK vadovė. – Stojimas grindžiamas nuopelnais. Tam reikia sunkaus darbo ir lyderystės. Tačiau jau pasiekta didelės pažangos.“U. von der Leyen akcentavo, kad ES ir toliau rems Ukrainą. Komisijos pirmininkė pažadėjo, kad blokas užtikrins, jog nuo Rusijos sukelto karo pabėgusiems Ukrainos piliečiams ir toliau būtų taikoma speciali apsauga.Ukrainai 2022 m. buvo suteiktas kandidatės į ES statusas. U. von der Leyen savo metinį pranešimą skaitė blokui svarstant, ar oficialiai pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 270 350 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 270 350 karių, įskaitant 590 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai trečiadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 584 Rusijos tankus (+16 per pastarąsias 24 val.), 8 792 (+14) šarvuotąsias kovos mašinas, 5 902 (+30) artilerijos sistemas, 766 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 517 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 444 (+31) automobilius, 19 laivų, 4 650 (+5) dronų, 884 (+3) specialiosios technikos vienetus ir 1 455 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Galingas smūgis Krymui: užsiliepsnojo laivų statykla, apgadinti du rusų laivaiRusijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė smūgį dešimčia sparnuotųjų raketų laivų statybos ir remonto įmonei, pavadintai Sergo Ordžonikidzės garbei, bei trimis „kateriais be įgulos“ atakavo Juodosios jūros flotilės laivų padalinį. Skelbiama, kad per ataką laivų statykloje kilo gaisras, buvo apgadinti du ten remontuoti laivai.OSINT tyrėjai mano, kad Sevastopoliui suduoto raketų smūgio metu buvo apgadintas didelis projekto 775 desanto laivas „Ropuča“ ir „Kilo“ klasės povandeninis laivas.Ukrainos žvalgyba taip pat teigia, kad okupuotame Sevastopolyje per naktinę ataką apgadintas didelis rusų desantinis bei povandeninis laivai, rašo rbc.ua.Sevastopolio laivų gamykla, kaip teigiama bendrovės interneto svetainėje, yra didžiausia laivų statybos ir remonto įmonė Rusijos aneksuotame Kryme. Nuo 2014-ųjų jos teritorijoje įsikūrusi 960-oji Rusijos gynybos ministerijos karinė atstovybė.https://t.me/u_now/111976https://t.me/Tsaplienko/39206

Kim Jong Unas žada Rusijai paramą jos kovoje su VakaraisŠiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitiko pokalbių Vostočnyj kosmodrome Rusijos Rytuose. Kremliaus paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip jie spaudžia vienas kitam rankas. V. Putinas, anot rusų naujienų agentūrų, pareiškė, kad Maskva padės Pchenjanui kurti palydovus.Tai yra ir priežastis, kodėl susitikimo vieta pasirinktas kosmodromas, rašė naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos lyderis rodo didelį susidomėjimą raketų technologijomis ir mėgina plėsti savo buvimą kosmose“, – sakė V. Putinas. Žurnalistų paklaustas, ar susitikime bus kalbama ir apie karinį bendradarbiavimą, Rusijos prezidentas teigė: „Kalbėsime visomis temomis, neskubėdami. Turime užtektinai laiko.“Prieš tai naujienų agentūros pranešė, kad abiejų šalių vadovai kalbės apie „prekybinius santykius“ ir „tarptautinius reikalus“. Pasak Vašingtono, per Kim Jong Uno ir V. Putino pokalbius gali būti susitarta dėl ginklų tiekimo iš Šiaurės Korėjos Rusijos karui Ukrainoje.Rusijai karui prieš Ukrainą skubiai reikalinga amunicija. Šiaurės Korėja vėlgi gali tikėtis rusiškų technologijų, pavyzdžiui, palydovų ir branduolinių povandeninių laivų gamybai. Rusija skurdžiai šaliai gali tiekti ir maisto produktų. Tai jau antrasis Kim Jong Uno vizitas Rusijoje. Jis su V. Putinu buvo susitikęs Vladivostoke 2019 m. balandį.„Džiaugiuosi, jus matydamas“, – sakė V. Putinas trečiadienį susitikęs su Kim Jong Unu ir ilgai spausdamas jam ranką. Šiaurės Korėjos lyderis padėkojo prezidentui už kvietimą ir šiltą priėmimą. Šalių vadovai kosmodrome apžiūrėjo raketų paleidimo rampą ir susipažino su „Angara“ tipo nešančiosios raketos montavimu, pranešė agentūra „Interfax“. Anot pranešimų, Kim Jong Unas daug klausinėjo apie Rusijos raketų programą.Šiaurės Korėjos lyderis susitikime pažadėjo Rusijai paramą jos kovoje su Vakarais. Abi šalys kartu kovos su imperializmu, sakė jis. „Rusija pakilo į šventą kovą, kad nuo hegemoninių jėgų apgintų savo suverenumą ir saugumą, – kalbėjo Kim Jong Unas. – Mes visad remsime prezidento V. Putino ir Rusijos vadovybės sprendimus. Ir mes eisime išvien kovoje su imperializmu.“ Jis esąs tikras, kad šis susitikimas yra dar vienas žingsnis į naują lygį pakeliant abiejų šalių santykius.Kim Jong Unas antradienį šarvuotu traukinius atvyko į Rusiją. Vostočnyj kosmodromas yra už daugiau kaip 1 500 km į šiaurę nuo Vladivostoko, kuris savo ruožtu yra per 130 km nutolęs nuo Šiaurės Korėjos sienos. V. Putinas, Rusijos duomenimis, pirmadienį atvyko į Vladivostoką, kur dalyvavo ekonomikos forume.Anot analitikų, tai, kad V. Putino ir Kim Čen Uno susitikime gali būti kalbama apie ginklų tiekimą Rusijai, byloja Šiaurės Korėjos vadovą lydinti delegacija. Jai priklauso aukšti kariuomenės ir ginklų pramonės atstovai. Manoma kad Pchenjanas prieš Ukrainą kovojančiai Rusijai gali tiekti artilerijos amunicijos ir prieštankinių raketų.

Volgogrado srityje sudužo rusų naikintuvas Su-24Per mokomąjį skrydį Volgogrado srityje sudužo rusų naikintuvas Su-24. Jame ginklų nebuvo, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Naikintuvas nukrito virš negyvenamos teritorijos. Duomenų apie dviejų pilotų likimą nebuvo pateikta.Sovietiniais metais sukurtas Su-24 skirtas kovai prieš taikinius žemėje. Rusijos kare prieš Ukrainą abi pusės naudoja šio tipo naikintuvus.

Sprogimai Sumuose ir Odesoje: pranešama apie sužeistuosiusPer oro antskrydį Sumuose pasigirdo sprogimai, rašo „Ukrinform“.Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos buvo perspėjusios Sumų srities ir Černihivo gyventojus dėl rusų atakuojančių bepiločių orlaivių grėsmės.Regione paskelbtas oro pavojaus signalas.Tuo metu per naktinį išpuolį Odesos regiono pietuose buvo sužeisti šeši žmonės, užfiksuota žala civilinei infrastruktūrai.Apie tai „Telegram“ paskelbė „Odesa OVA“ vadovas Olegas Kiperis.„Rusijos teroristai dar kartą atakavo Odesos Pietus. Kelios smogikų bepiločių orlaivių grupės buvo nukreiptos į Izmailo rajoną. <...> Užfiksuota žala uostui ir kitai civilinei infrastruktūrai“, – rašė jis.Kiperio teigimu, šeši civiliai buvo sužeisti. „Trys sunkios ir trys vidutinės būklės žmonės nuvežti į ligoninę, jiems suteikta visa reikiama pagalba“, – pridūrė regiono vadovas.

Po galingų sprogimų Sevastopolyje kilo didžiulis gaisras, blokuotas eismas Krymo tiltu Šią naktį okupuotame Sevastopolyje pasigirdo garsūs sprogimai, vietos gyventojai praneša, kad mieste veikė priešlėktuvinė gynyba, rašo „Unian“. Internete pranešama apie mažiausiai 7 sprogimus ir blyksnius danguje. Be to, rusai blokavo eismą Krymo tiltu. https://t.me/uniannet/111181 „Ant tilto ir apžvalgos aikštelėje esantys žmonės prašomi laikytis ramybės ir laikytis saugaus eismo pareigūnų nurodymų“, – rašoma okupantų pranešime. „Telegram“ socialiniame tinkle publikuojama daug oro gynybos operacijų, gaisrų ir sprogimų vaizdo įrašų. https://t.me/uniannet/111186 Pranešama, kad dega Sevastopolio laivų statykla. Vietos gyventojai teigia, kad netoli sprogimo epicentro esančiuose butuose buvo išdaužyti langai. Pranešama, kad per naktinę ataką sužeisti 24 žmonės, keturi iš jų – vidutinio sunkumo. Pasak valstybinės naujienų agentūros TASS, mieste, kuriame dislokuota rusų Juodosios jūros flotilė, nugriaudėjo apie dešimt sprogimų. Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas dėl atakos apkaltino Ukrainos karius. Jo duomenų nepriklausomai patikrinti kol kas nebuvo galimybės. Sevastopolio laivų statykloje statomi ir remontuojami Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai. Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalis buvo neteisėtai aneksuotas Rusijos 2014 m.

Dar viena šalis atsisakė išduoti ukrainiečius vyrusVengrija neišduos Ukrainai pabėgėlių, tinkamų karinei tarnybai. Tai pareiškė ministro pirmininko pavaduotojas Zsoltas Shemienas komentare ATV.„Mes netikriname nė vieno Ukrainos pabėgėlio, ar, ukrainiečių nuomone, jis atlieka karinę tarnybą, ar ne. Vengrija jų neišduos Ukrainai“, – apie ukrainiečių vyrų sugrįžimo tikimybę komentavo jis.Z. Shemienas taip pat tikina, kad tokių vyrų duomenys nebus perduoti Ukrainos pusei. „Kiekvienas pabėgėlis iš Ukrainos yra laisvas žmogus Vengrijoje, kuris gali laisvai nuspręsti, ar likti čia, tęsti kelionę į Vakarus, ar – jei jis to nori – grįžti atgal“, - sakė premjero pavaduotojas.Austrija jau anksčiau išplatino pareiškimą, kad neišduos Ukrainai karinio amžiaus vyrų, jei gaus tokį prašymą iš Ukrainos.

Rusijoje sudužo karinis lėktuvasRusijos fronto bombonešis „Su-24“ sudužo pietinėje Volgogrado srityje per mokomąjį skrydį, praneša naujienų agentūra TASS, remdamasi Gynybos ministerija.Ministerijos teigimu, lėktuvas skrido be amunicijos ir sudužo apleistoje vietovėje.Daugiau informacijos apie avariją TASS nepateikė, tačiau vietos valdžios atstovas TASS sakė, kad aukų nėra.Į įvykio vietą išsiųsti sraigtasparniai Mi-8.

CNN: Bidenas netrukus apsispręs dėl ATACMS perdavimo UkrainaiJAV prezidentas Joe Bidenas netrukus priims galutinį sprendimą dėl ATACMS ilgojo nuotolio raketų siuntimo į Ukrainą.Pasak CNN, cituojant šaltinius, tai yra svarbus žingsnis, kurį rekomendavo Valstybės departamentas ir Gynybos ministerija po kelis mėnesius trukusių kreipimųsi iš Ukrainos.Diskusijos dėl ATACMS ilgojo nuotolio taktinių raketų sistemų siuntimo pastarosiomis savaitėmis gerokai suintensyvėjo, sakė šaltiniai. Galutinis sprendimas pasiųsti raketas nebuvo priimtas, bet „tikimybė, kad tai įvyks, dabar yra daug didesnė nei anksčiau“, sakė vienas pareigūnas, susipažinęs su diskusijomis.„Tai daug labiau tikėtina. Tik nežinau, kada (prasidės pristatymas)“, – sakė šaltinis.JAV pareigūnai nenorėjo siųsti ilgojo nuotolio valdomų raketų nuo paviršiaus iki paviršiaus, baimindamiesi konflikto eskalacijos, nes jos gali būti paleistos į Rusijos teritoriją. Tačiau šis susirūpinimas buvo labai sumažintas, nes Ukraina parodė, kad ji nenaudoja kitų JAV tiekiamų ginklų, kad užpultų teritoriją Rusijos viduje.Ukraina atakavo Rusijos teritoriją naudodama savo dronus ir ginklus, o tai leido Kijevui laikytis savo įsipareigojimo nenaudoti amerikiečių ginklų smogti taikiniams Rusijos Federacijoje.Dabar didžiausias Ukrainai tiekiamų JAV ginklų diapazonas yra maždaug 150 km. ATACMS, kurių nuotolis yra apie 300 km, leis Ukrainos kariuomenei pataikyti į taikinius dvigubai didesniu atstumu.

Zelenskis ir Netanyahu susitiks NiujorkeIzraelio ambasadorius Ukrainoje Michailas Brodskis sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu artimiausiomis dienomis surengs susitikimą Niujorke.„Abiejų šalių lyderiai dalyvaus JT Generalinės Asamblėjos susitikime“, - parašė M. Brodskis „Telegram“ kanale. Ukrainos žiniasklaida praneša, kad V. Zelenskis gali asmeniškai dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos susitikime dėl Ukrainos, kuris numatytas rugsėjo 20 dieną.

Putinas nori rugsėjo 30-ąją paskelbti „Susivienijimo su Ukrainos teritorijomis diena“Vladimiras Putinas pasiūlė Valstybės Dūmai rugsėjo 30-ąją paskelbti „Susivienijimo diena“ su Ukrainos teritorijomis, kurias Rusija okupavo ir bando aneksuoti.Įstatymo projektas skelbiamas Valstybės Dūmos interneto svetainėje.Įstatymo aiškinamajame rašte V. Putinas teigia, kad 2022 metų rugsėjo 30-oji „įeis į šiuolaikinę istoriją kaip Donecko Liaudies Respublikos, Luhansko Liaudies Respublikos, Zaporožės regiono ir Chersono srities priėmimo į Rusijos Federaciją diena“.Šią dieną Rusijos valdžios institucijos ketina baigti procesą, kurį pavadino keturių Ukrainos regionų prisijungimu prie Rusijos Federacijos, o Kijevas ir dauguma pasaulio šalių mano, kad tai yra neteisėtas bandymas aneksuoti.Rusijos sprendimo aneksuoti keturis Ukrainos regionus nepripažįsta didžioji dauguma šalių, jį pasmerkė ir JT Generalinė Asamblėja. Rusijos kariuomenė visiškai nekontroliuoja trijų iš keturių Ukrainos regionų teritorijų, įskaitant Chersono ir Zaporožės miestus.Kijevas tvirtina, kad taikos derybos su Rusija gali prasidėti tik po to, kai Rusijos kariuomenė bus visiškai išvesta iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą.

Rumunija prie Ukrainos sienos stato slėptuves gyventojamsNATO narė Rumunija pranešė, kad netoli Ukrainos sienos pradėjo statyti aviacijos antskrydžių slėptuves gyventojams. Taip nusprėsta po to, kai praėjusią savaitę ten rastos bepiločių orlaivių skeveldros.Rumunijos kariai šeštadienį Plauru rajone, esančiame prie sienos su Ukrainos, aptiko bepiločio orlaivio fragmentų, „panašių į tuos, kuriuos naudojo Rusijos armija“, praneša AFP.Bukareštas jau sustiprino priemones stebėsenai ir oro erdvės saugumui stiprinti po pasikartojančių Rusijos atakų netoli savo sienos.Maždaug 50 rumunų karių antradienį pradėjo statyti dvi slėptuves, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.Betoninės pastogės skirtos Plauru gyventojams apsaugoti, o kai tik bus baigtos, jos bus perduotos vietos valdžios institucijoms.Šis žingsnis priimtas po Rumunijos nacionalinio nepaprastųjų situacijų komiteto sprendimo imtis „apsaugos priemonių nacionalinėje teritorijoje, esančioje šalia konflikto zonos Ukrainoje“.

Vokietijos ministrė: turime ištiesti žiemos oro gynybos skydą virš UkrainosBerlynas skatins savo partnerius pristatyti turimas oro gynybos sistemas Ukrainai šią žiemą, sakė Berlyno užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.Ji šią savaitę lankėsi Kijeve, o po vizito leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė: „Turime ištiesti žiemos oro gynybos skydą virš svarbios Ukrainos infrastruktūros“.Ji taip pat sakė, kad Vokietijos vyriausybė artimiausiais mėnesiais planuoja išplėsti savo IRIS-T (raketos „oras-oras“) sistemą.Šią savaitę viešėdama Kijeve A. Baerbock sakė, kad Ukrainos vieta yra ES, tačiau paragino ją labiau kovoti su korupcija.Susitikimuose su Volodymyru Zelenskiu ir kitais Ukrainos lyderiais ji taip pat išgirdo raginimus Vakarų partneriams aprūpinti Kijevą daugiau ginklų, įskaitant ilgojo nuotolio raketas kovai su Rusijos pajėgomis.

Ukrainos įmonė gamins dronus Ukrainos valstybinė įmonė „Antonov“, kuri specializuojasi „An“ serijos krovininių orlaivių kūrime ir gamyboje, pradės gaminti dronus, praneša „Reuters“, cituodama „Ukroboronprom“ pranešimą.Pristatyme sakoma, kad „Antonov“ atidarė naują dronų centrą „siekdamas išplėsti nepilotuojamų sistemų gamybos pajėgumus ir remti privačius nepilotuojamų sistemų gamintojus patirties ir paslaugų požiūriu“. Pristatymo autoriai pažymėjo, kad centras taip pat pasiūlys platų paslaugų spektrą, įskaitant eksperimentinius aerodinaminius tyrimus, simuliatorių kūrimą dronų operatorių mokymui ir komponentų standartų kūrimą.

Vatikano pasiuntinys vyksta į Kiniją aptarti taikos misijos UkrainojePopiežius Pranciškus siunčia Vatikano specialųjį pasiuntinį karo Ukrainoje klausimais kardinolą Matteo Zuppi trijų dienų diplomatinio vizito į Kiniją, siekiant rasti taikų sprendimą karui užbaigti.„Šis vizitas yra dar vienas popiežiaus trokštamos misijos palaikyti humanitarines iniciatyvas ir ieškoti kelių į teisingą taiką, žingsnis“, – sakoma antradienį paskelbtame Šventojo Sosto pareiškime.Šis vizitas Pekine bus jau ketvirtoji popiežiaus taikos pasiuntinio kelionė, nors Kinija ir Vatikanas nepalaiko diplomatinių santykių.Šią vasarą kardinolas lankėsi Kyjive, Maskvoje ir Vašingtone, kur susitiko su įvairiais politiniais ir religiniais lyderiais, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir JAV prezidentą Joe Bideną, siekdamas užmegzti dialogą su šalimis, esančiomis karo Ukrainoje centre, sakoma pranešime.Maskvoje jis susitiko su prieštaringai vertinama Rusijos vaikų teisių įgaliotine Marija Lvova-Belova ir Rusijos stačiatikių patriarchu Kirilu.Diskusijose buvo akcentuojami „humanitariniai misijos aspektai ir taikos siekimo svarba“, pranešė Vatikanas.Planuojama, kad italų kardinolas trečiadienį atvyks į Pekiną, o vizitas truks iki penktadienio.

Ukrainos pajėgos paskelbė apie „dalinę sėkmę“ Kleščevkos rajone prie BachmutoUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ataskaitoje vėl kalbama apie „dalinę sėkmę“ dėl Kleščevkos gyvenvietės, esančios netoli Bachmuto miesto, Donecko regione.Ukrainos kariuomenė jau keletą mėnesių bando užimti Kleščevką, turėdama galutinį tikslą apsupti Bachmutą ir jį išlaisvinti.Generalinio štabo santraukoje taip pat kalbama apie „dalinę sėkmę“ Zaporožės regiono Rabotino kaimo rajone, kur, pasak Vakarų karinių analitikų, pagrindinė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų kryptis yra šalies pietuose.„Dėl puolimo operacijų Gynybos pajėgos turi dalinę sėkmę Kleščevkos rajone, Rabotino kaimo rajone, išstumdamos priešą iš savo pozicijų ir įsitvirtindamos pasiektose linijose“, – sakė Ukrainos kariuomenė.Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar Ukrainos televizijoje patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekia sėkmės Kleščevkoje, o dabar gyvenvietės teritorijoje tęsiasi „nuožmūs mūšiai“.Rusijos gynybos ministerijos ataskaitoje apie padėtį šioje gyvenvietėje sakoma, kad Rusijos kariuomenė smogė „priešo darbo jėgos koncentracijai Kleščevkoje ir Maloanilinovkoje“.

Švedijos vyriausybė išnagrinės galimybę aprūpinti Ukrainą „Gripen“ orlaiviaisŠvedija svarsto galimybę perkelti „Saab JAS 39 Gripen“ naikintuvus į Ukrainą, nors praėjusį mėnesį Skandinavijos šalies valdžia paskelbė, kad neplanuoja siųsti šių lėktuvų į Ukrainą.Pasak „Sveriges Radio Ekot“, dabar vyriausybė nori ištirti, kaip galimas naikintuvų perdavimas paveiks Švedijos gynybos pajėgumus, nes karalystės paraiška įstoti į NATO dar nėra baigta. Jie taip pat analizuos, kaip greitai karalystės oro pajėgos galės papildyti atsargas ir ko reikia Ukrainos pilotams ir technikams mokyti.Švedijos ginkluotosios pajėgos atsakys lapkritį, o po to vyriausybė galės priimti galutinį sprendimą dėl orlaivių tiekimo.

Rusai ieško silpnos vietos Ukrainos pajėgų gynybojeRusijos užpuolikai bando rasti silpną vietą Ukrainos gynyboje Luhansko regione. Priešas perkėlė savo pastangas į Novoselivkos sritį, padėtis rytų kryptimi yra labai dinamiška.Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės karių grupės spaudos tarnybos vadovo Iljos Jevlašo, rusai ir toliau atakuoja Ukrainos gynėjų pozicijas. Per pastarąją dieną įvyko 24 susidūrimai su priešu. Tuo pačiu metu okupantai daugiau nei 1200 kartų smogė Ukrainos pozicijoms.Jis sakė, kad Lymano-Kupiansko kryptimi Ukrainos gynėjai per dieną sugebėjo pašalinti 63 okupantus, penkis sunkvežimius, visureigį, skiedinį ir „Strizh-3“ elektroninę karo stotį.„Be to, priešas neatsisako savo ketinimų pralaužti gynybą, rasti silpnąją vietą (Ukrainos gynyboje - UNIAN), bet nesėkmingai. Visų pirma, dabar jis perėjo į Novoselovskojės kryptį“, – sakė kariškiai.

Rusai valtimis bandė šturmuoti ChersonąPriešų grupes sunaikino ukrainiečių gynėjai.Naktį į antradienį, rugsėjo 12 d., rusų okupantai valtimis bandė šturmuoti Chersoną. Tai pareiškė buvęs Chersono mero pavaduotojas Romanas Golovnia, rašo UNIAN.„Šiandien buvo gauta informacijos apie priešo valtis, kurios bandė vykdyti kažkokią operaciją. Dėl okupacinių pajėgų rotacijos kairiajame krante priešas turėjo beviltiškų savižudžių, kurie nusprendė valtimis šturmuoti Chersoną per Dniepro upę. Šias grupuotes mūsų kariškiai sunaikino“, – mero pavaduotojas dalijosi detalėmis televizijos kanalo „Espresso“ eteryje.

Putinas nori Šiaurės Korėjos karių prie sienos su UkrainaVladimiras Putinas gali norėti, kad Šiaurės Korėjos kariai būtų dislokuoti prie Rusijos sienos su Ukraina, sakė ekspertas.Kalbėdamas su „Sky News“, Šiaurės Korėjos specialistas Sung-Yoon Lee išdėstė, ko Rusijos prezidentas tikėtųsi iš pokalbių su Kim Jong Unu.„Putinas nori iš Šiaurės Korėjos amunicijos, prieštankinės artilerijos sviedinių ir tikriausiai taip pat darbo jėgos – tai yra Šiaurės Korėjos karių, veikiančių Rusijos ir Ukrainos pasienio regione“, – sakė jis.Paklaustas, kuo grindžia mintį, kad šiaurės korėjiečiai galėtų patekti į karo zoną, Sung-Yoon Lee atsakė: „Aš spėlioju, bet tai pagrįsta kai kuriais faktais“.Anot jo, Rusijoje vis dar yra tūkstančiai Šiaurės Korėjos darbininkų, nepaisant 2017 m. gruodį priimtos JT saugumo rezoliucijos, kurią Rusija pasirašė, raginančią visas JT valstybes priverstinai išsiųsti atgal į Šiaurės Korėją visus užsienyje dirbančius darbininkus.„Dabar Rusijai reikia daugiau darbo jėgos, atsižvelgiant į didelius nuostolius ir aukas, kuriuos ji patyrė šiame kare. Šiaurės Korėjos vyriausybė taip pat nerodo didelės pagarbos žmonių gyvybei ir savo žmonių gyvybėms. Taigi tokiose derybose tarp jų yra utilitarinis, pragmatiškas aspektas“, - teigė ekspertas.Sung-Yoon Lee taip pat sakė, kad Šiaurės Korėja turi atsargų, kurias galėjo parūpinti Rusija.„Taigi, kalbant apie karinę galią, Šiaurės Korėja nėra pokštas. Abi šalys šį susitikimą laikytų atitinkančiu jų „nacionalinius interesus“, - sakė jis.Kim Jong Unui reikėjo aplankyti V. Putiną, nes „jis siekia pasipelnyti iš Rusijos pažangesnių karinių technologijų“.„Tai yra nepaprastai svarbūs tikslai, kuriuos Kim Jong Unas iškėlė dideliame partijos kongrese 2021 m. sausį“, - tvirtino ekspertas.

Danija skiria 777 mln. eurų karinės paramos paketą Ukrainai Danija skirs Ukrainai dar 5,8 mlrd. kronų (777 mln. eurų) paramos, daugiausia oro gynybai, šaudmenims ir tankams finansuoti, antradienį pranešė Gynybos ministerija.„Kad Ukraina galėtų toliau gintis nuo neteisėtos Rusijos invazijos, labai svarbu, kad tokios šalys kaip Danija ir toliau teiktų karinę ir ekonominę paramą“, – sakė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.„Šiandien mes tai darome su didžiausiu iki šiol Danijos finansiniu įnašu“, – sakė jis.Iki šiol bendra Danijos parama Ukrainai sudarė 13,6 mlrd. kronų (1,8 mlrd. eurų).Per trejus metus, iki 2025-ųjų, paskirstyta parama yra 12-asis Danijos paramos paketas, ji bus skirta tankams, transporto priemonėms, tankų amunicijai ir priešlėktuviniams pabūklams.„Po daugiau nei pusantrų metų karo beveik išnaudojome savo gynybos atsargas. Todėl dabar ieškome tikslingesnių bendrų pirkimų ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybių, pritaikytų Ukrainos poreikiams čia ir dabar“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.Praėjusią savaitę pranešta, kad į Ukrainą atvyko pirmieji dešimt Danijos, Vokietijos ir Nyderlandų dovanotų tankų „Leopard 1“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai lankėsi Danijoje, kur apžiūrėjo naikintuvus F-16 po to, kai Vašingtonas patvirtino jų perdavimą Ukrainai iš Danijos ir Nyderlandų.

Zaporižioje nugriaudėjo sprogimasZaporižioje šiandien, rugsėjo 12 d. vakarą, vietos gyventojai išgirdo sprogimą. Zaporižios srityje paskelbtas oro pavojus.Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Suspilne“.Daugiau sprogimo detalių oficialūs šaltiniai kol kas neatskleidžia.Zaporižios srities gyventojai turi likti slėptuvėse, kol baigsis oro pavojus.Pažymėtina, kad anksčiau Ukrainos oro pajėgos įspėjo apie balistinių ginklų grėsmę Zaporižios regione.Vėliau Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ignatas patvirtino, kad Zaporižioje girdėjosi sprogimai. Jis priminė, kad ukrainiečiai buvo įspėti apie balistinių ginklų panaudojimą.„Kas iš tikrųjų įvyko, bus galima pasakyti po to, kai pamatysime atskridusios raketos nuolaužas. Akivaizdu, kad tai buvo kažkas iš balistikos – galbūt „Iskander“ arba „Iskander-K“, galbūt S-300. Dabar sunku ką nors pasakyti. Svarbu sulaukti informacijos iš įvykio vietos“, – sakė kariškis.Kartu jis pažymėjo, kad Rusijos aviacija šiandien aktyviai dirba, ypač nuo nevaldomų raketų nukentėjo Sumų regionas.

Zelenskis pasigenda vieningo Rusijos karo nusikaltimų pasmerkimoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pasaulis dar nėra pakankamai vieningas, kad pasipriešintų Rusijos karo žiaurumams jo šalyje.Rusija nori, kad genocido politika taptų nauja norma, sakė V. Zelenskis antradienį savo kalboje, per vaizdo ryšį sakytoje Nyderlandų studentams Hagoje, pranešė naujienų agentūra ANP.„Jie nori, kad genocidas taptų antraeiliu dalyku, – sakė Ukrainos vadovas apie Rusiją. – Jie nori įšaldyti karą ir sukrečiančius vaizdus paversti kasdienybe“.Po praėjusį savaitgalį Indijoje įvykusio G20 aukščiausiojo lygio susitikimo Ukraina griežtai kritikavo baigiamąjį pareiškimą, kuriame Rusija nepasmerkiama už invaziją į Ukrainą, o tik pabrėžiamas valstybių teritorinis vientisumas.G20 grupė turėjo vieningai paraginti Maskvą nedelsiant nutraukti invaziją, po aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškė Kyjivas.Kartu V. Zelenskis gyrė Nyderlandus kaip savo šalies sąjungininkę. „Jų dalyvavimas padeda mums suvienyti pasaulį dėl bendrų vertybių“, – sakė Ukrainos prezidentas, kuris rugpjūčio pabaigoje buvo trumpam atvykęs į Nyderlandus.Nyderlandai – viena iš kelių Vakarų šalių, teikiančių karinę pagalbą Kyjivui ir taip pat ketinančių perduoti Ukrainai naikintuvų F-16.

Vaizdo įraše – ukrainiečių „staigmena“ okupantams Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos direkcija pakomentavo neseniai įvykusio sprogimo vadinamajame „pasų biure“ laikinai okupuotame Zaporižios regiono Enerhodaro mieste pasekmes. Atitinkamą filmuotą medžiagą žvalgyba paskelbė „Telegram“. „Laikinai okupuotame Enerhodare vietos pasipriešinimo judėjimas ir Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos specialiųjų operacijų pajėgos padėjo okupantams pažymėti „Rusijos vidaus reikalų ministerijos migracijos reikalų padalinių dieną“, – teigiama pranešime. Pasak Ukrainos žvalgybos, „dovaną“ jie įteikė pačiame šventės, surengtos vadinamojo „pasų biuro“ patalpose Budivnykivo gatvėje, įkarštyje. Po atakos pastate kilo gaisras, į įvykio vietą išskubėjo keli greitosios pagalbos automobiliai. Beveik tuo pat metu buvo smogta okupantų radijo ryšio punktui, esančiam 14 aukštų pastato techniniame aukšte. Dar viena „dovana“ buvo pristatyta rusų karininkams, apgyvendintiems dviejuose kotedžuose miesto pakraštyje. Priešo nuostoliai – kiek žuvo ir buvo sužeista – dar nežinomi. Civiliai gyventojai nenukentėjo. „Ukrinform“ primena, kad pirmadienį Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pranešė apie sprogimą laikinai okupuotame Enerhodaro mieste esančiame „pasų biure“. https://twitter.com/donbassrealii/status/1701599913795277016?ref_src=twsrc%5Etfw

„Rheinmetall“ perdavė Ukrainai modernią mobiliąją lauko ligoninęUkraina gavo mobilią lauko ligoninę su 32 lovomis, įskaitant aštuonias intensyviosios terapijos lovas. Jos gamyba kainavo beveik 9 mln. eurų.Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Rheinmetall“.„Vos prieš metus, 2022 m. rugsėjį, Vokietijos gynybos ministerija pasirašė sutartį su grupės patronuojamąja įmone „Rheinmetall Mobile Systeme GmbH“ (RMS) dėl ligoninės statybos ir susijusios mokymo paramos. Užsakymo vertė – apie 9 mln. eurų“, – sakoma pranešime.Šioje modernioje lauko ligoninėje yra 32 lovos, įskaitant aštuonias intensyviosios terapijos lovas, operacinė su sterilizacijos patalpomis, vaizdo diagnostikos (rentgeno ir kompiuterinės tomografijos) įranga, laboratorija, vaistinė, administracinė ir personalo bazė.https://twitter.com/RheinmetallAG/status/1701505318612574431

Morawieckis: Lenkija neabejotinai pratęs Ukrainos grūdų importo draudimąLenkija pratęsė Ukrainos žemės ūkio produktų importo draudimą po rugsėjo 15 dienos, antradienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.Antradienį kalbėdamas prieš vyriausybės posėdį M. Morawieckis sakė: „Tikiuosi, kad šiandien po diskusijų priimsime nutarimą, iš kurio Lenkijos ūkininkams bus visiškai aišku, kad mes pratęsime embargą nepriklausomai nuo Europos Komisijos sprendimo“.Jis pridūrė, kad Lenkijos vyriausybė „negali sutikti, jog visa Lenkijos rinka būtų sutrikdyta dėl nekontroliuojamo prekių importo iš Ukrainos“.„Noriu patikinti visą Lenkijos kaimiškąją dalį, kad mes tikrai ginsime Lenkijos ūkininkus ir po rugsėjo 15 dienos importo draudimas galios“, – sakė M. Morawieckis.Ukrainos reakcija„RBK-Ukraina“ rašo, kad Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis pažymėjo, jog jo šalis, nepaisant karo ir Rusijos blokuojamų uostų, laikosi įsipareigojimų pagal Asociacijos sutartį su ES ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles.„Neturime ir neturėjome jokio tikslo pakenkti Lenkijos ūkininkams. Labai vertiname lenkų tautos ir lenkų šeimų palaikymą! Tačiau pažeidus prekybos teisę priešrinkiminio politinio populizmo interesais, Ukraina bus priversta kreiptis į PPO arbitražą dėl žalos atlyginimo už Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) pažeidimą“, – rašė jis.Ukrainietiškų grūdų importo draudimasGegužės mėnesį ES leido penkioms su Ukraina besiribojančioms šalims uždrausti parduoti ukrainietiškus kviečius, kukurūzus, rapsų ir saulėgrąžų sėklas vidaus rinkoje. Kartu buvo leista tokius krovinius gabenti tranzitu eksportui į kitas šalis. Draudimas turėjo nustoti galios rugsėjo 15 dieną.Rugsėjo pradžioje Lenkija, Bulgarija, Vengrija, Rumunija ir Slovakija pasisakė už tai, kad draudimas importuoti ukrainietiškus grūdus į šias šalis būtų pratęstas iki metų pabaigos.Pirmadienį M. Morawieckis pareiškė, kad Lenkija neketina atšaukti žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos draudimo, nepaisant to, kokį sprendimą priims Briuselis.„RBK-Ukraina“ primena, kad Ukraina ir dauguma Europos šalių nepritaria grūdų importo embargo pratęsimui.„Mūsų draugai ukrainiečiai turėtų suprasti“Pasak Lenkijos naujienų agentūros PAP, grūdų importo draudimas buvo įvestas dėl ūkininkų skundų, kurie teigė, kad dėl Ukrainos žemės ūkio produktų pertekliaus sumažėjo kainos ir jiems tapo sunku parduoti savo maisto produktus. Importo draudimas tapo retu trinties šaltiniu šiaip jau tvirtuose Ukrainos ir Lenkijos santykiuose.Anksčiau antradienį Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas pareiškė, kad jo ministerija rekomenduoja Vyriausybei priimti nutarimą, kuriuo būtų patvirtinta, kad po rugsėjo 15 dienos ukrainietiški grūdai nepateks į Lenkiją, tačiau jų tranzitas tęsis kaip ir anksčiau.Vėliau, kalbėdamas vyriausybės posėdyje, vicepremjeras ir valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis, sakė: „Mes esame pasirengę paremti Ukrainą per karą, per atstatymą... bet kartu turime nepamiršti apie savo piliečius, žemės ūkį ir kaimą. Mūsų draugai ukrainiečiai turėtų tai suprasti“.

Donecko srityje per rusų apšaudymą žuvo du civiliaiRugsėjo 12 d. Rusijos pajėgos iš artilerijos apšaudė Ukrainos Donecko srityje išsidėsčiusius Krasnohorivkos ir Avdijivkos miestus. Du žmonės žuvo, o dar trys buvo sužeisti. Tai pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.„Rugsėjo 12 d. rytą rusai iš artilerijos apšaudė Krasnohorivkos miestą. Vienas 152 mm sviedinys pataikė į namą, kuriame gyveno 84 m. moteris ir 71 m. vyras – abu jie žuvo. Buvo sužeista dar viena su jais gyvenusi ir jiems padėdavusi 70 m. moteris – ji buvo hospitalizuota dėl nudegimų ir smegenų sukrėtimo“, – teigė prokuratūra.Tuo metu Avdijivkoje sužalojimų patyrė 82 m. moteris ir jos 55 m. dukra. Abi jos buvo išgabentos į ligoninę.Kaip teigiama, per ataką buvo apgadinti gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatai.

Prancūzija: Šiaurės Korėjos vadovo vizitas Rusijoje liudija Maskvos izoliacijąŠiaurės Korėjos vadovo Kim Jong Uno vizitas Rusijoje liudija Maskvos tarptautinę izoliaciją, antradienį pareiškė Prancūzija.„Rusija yra tokia izoliuota, kad yra priversta atsigręžti į Šiaurės Korėją, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos Paryžiuje atstovė Anne-Claire Legendre. – Tai yra labai stiprus ženklas, liudijantis jos tarptautinę izoliaciją.“Anot pranešimų, antradienį į Rusiją galimai atvykęs Šiaurės Korėjos lyderis čia turėtų susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu. Jungtinės Valstijos yra perspėjusios, kad susitikimo metu gali būti sudarytas ginklų susitarimas.

Putinas: siųsti tankus į Vengriją ir Čekoslovakiją buvo klaidaRusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Sovietų Sąjungos sprendimas siųsti tankus į Vengriją ir Čekoslovakiją malšinti masinius protestus Šaltojo karo metais buvo klaida, praneša „Reuters“.„Tai buvo klaida“, – atsakė V. Putinas, paklaustas apie Rusijos kaip kolonijinės galybės suvokimą dėl Maskvos sprendimo pasiųsti tankus į Budapeštą 1956 metais ir Prahą 1968-aisiais.„Užsienio politikoje nedera daryti nieko, kas kenkia kitų tautų interesams“, – sakė V. Putinas, kuris 2022 metais pasiuntė dešimtis tūkstančių karių į Ukrainą ir sukėlė didžiausią sausumos karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.V. Putinas teigė, kad JAV daro tas pačias klaidas kaip ir Sovietų Sąjunga. Pasak jo, Vašingtonas „neturi draugų, tik interesus“.1956 metų Vengrijos sukilimą numalšino sovietų tankai ir kariuomenė. Kovose žuvo mažiausiai 2 600 vengrų ir 600 sovietų karių.1968 metų „Prahos pavasaris“ baigėsi, kai sovietų vadovaujamos Varšuvos pakto pajėgos įsiveržė į Čekoslovakiją. Pasak čekų istorikų, dėl invazijos žuvo apie 137 čekai ir slovakai.

Žiniasklaida: Rusijos gvardija verbuoja buvusius kalinius – „Wagner“ samdiniusRusijos gvardijos daliniai, kaip pranešama, verbuoja buvusius kalinius, tapusius „Wagner“ samdiniais, kuriems buvo suteikta malonė mainais į dalyvavimą plataus masto kare prieš Ukrainą. Taip teigia Rusijos opozicijos leidinys „Važnyje istorii“.Pasak pranešimo, vasaros pabaigoje uždarose samdinių šeimų pokalbių svetainėse pasirodė žinučių apie verbavimą į Rusijos gvardiją. Keletas tokių grupių narių žurnalistams patvirtino, kad buvę kaliniai, nuteisti už nesunkius ir vidutinio sunkumo nusikaltimus, iš tiesų kviečiami į Rusijos gvardiją, tačiau „ne į vadovaujamus postus ir net ne vidurinio rango karininkais“.Leidinio korespondentas patvirtino pranešimus paskambinęs į kelių Rusijos gvardijos dalinių personalo skyrius ir prisistatęs buvusiu „Wagner“ samdiniu, turinčiu išnykusį teistumą. Iš personalo skyriaus pareigūnų žurnalistas sužinojo, kad buvę nuteistieji iš Jevgenijaus Prigožino įkurtos grupuotės iš tiesų gali stoti į tarnybą Rusijos gvardijoje, tačiau viskas priklauso nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir nuo to, prieš kiek laiko potencialus kandidatas atliko bausmę.Pavyzdžiui, už nusikaltimą, susijusį su narkotikais, nuteistas asmuo nebuvo priimtas į Rusijos gvardijos Maskvos dalinį, o Rostovo dalinyje žurnalistui, prisistačiusiam samdiniu, atlikusiu bausmę už vagystę, buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį ir vykti saugoti „strateginių objektų“ į okupuotą Donecko srities dalį. Personalo skyriaus darbuotojas žurnalistui taip pat pasakė, kad darbo Rostove prie Dono buvusiems kaliniams nėra.Kaip buvo pranešta anksčiau, nuteistieji Rusijoje aktyviai verbuojami dalyvauti kare Ukrainoje nuo 2022 metų vasaros. Jiems žadama malonė ir piniginis atlygis. 2023 metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad pasirašo dekretus dėl malonės suteikimo kaliniams, sutikusiems kariauti Ukrainoje.Iš pradžių J. Prigožinas užsiėmė nuteistųjų verbavimu savo grupuotei „Wagner“. 2023 metų vasarį buvo paskelbta, kad grupuotė nutraukė kalinių verbavimą. Vietoj jos tą daryti ėmėsi Gynybos ministerija. Rugsėjo mėnesį ministerija pasiūlė įtraukti nuteistuosius į „specialiųjų karinių šaukimų“ sąrašus.2023 metų birželį V. Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį kariniams daliniams pasirašyti sutartis su nuteistaisiais, taip pat įtariamaisiais ir kaltinamaisiais baudžiamosiose bylose.

Pranešama apie okupuotame Kryme pasigirdusį galingą sprogimąKrasnoperekopsko rajone okupuotame Kryme pasigirdo galingas sprogimas.Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, atitinkama informacija pasirodė „Telegram“ kanale „Krymskyj Veter“.Paskelbtame įraše kalbama apie teritoriją į pietvakarius nuo Krasnoperekopsko. Pažymima, kad galingas sprogimas buvo girdimas netoli Novopavlivkos, Dolinkos, Bratskės, Voinkos, Novomykolajivkos ir Orlovskės gyvenviečių. Kartu nurodoma, kad virš Krasnoperekopsko buvo pastebėti kariniai sraigtasparniai.

Ukrainos generolas pademonstravo trofėjinio rusų tanko T-72 galimybesSerhijus Najevas, vienas žymiausių Ukrainos generolų, šiaurinėje Ukrainos dalyje įvykusių pratybų metu pasivažinėjo užgrobtu rusišku tanku T-72. Paskui jis pareiškė, kad tanką patogu valdyti ir kad tai gera kovinė mašina. Generolo teigimu, vadinamieji „trofėjiniai tankai“ buvo užgrobti per „didvyriškus mūšius“, po to suremontuoti ir dabar naudojami šiaurinėje šalies dalyje. „Kariuomenė turėtų visada treniruotis, o ne sėdėti sudėjusi rankas. Kariai turėtų visada ruoštis būsimoms operacijoms. Esant karo padėčiai, treniruotės turi būti nuolatinės. Ne epizodiškos, bet reguliarios. Arba, jei reikia, turi būti rengiami netikėti kovinio pasirengimo patikrinimai. Pratybų tikslas – visada būti pasiruošusiems tinkamai reaguoti“, – sakė Serhijus Najevas.

V. Putinas pareiškė, kad naikintuvų F-16 tiekimas Ukrainai esą „tik prailgins konfliktą“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Ukrainai jos Vakarų sąjungininkų pažadėti naikintuvai F-16 „tik prailgins konfliktą“.„Jie pristatys F-16. Ar tai ką nors pakeis? Nemanau. Tai tik prailgins konfliktą“, – Rytų Ekonomikos Forume Vladivostoke tvirtino V. Putinas.

Putinas: per pastarąjį pusmetį prie Rusijos kariuomenės „savanoriškai“ prisijungė 270 tūkst. žmoniųPer pastarąjį pusmetį prie Rusijos kariuomenės, anot prezidento Vladimiro Putino, savanoriškai prisijungė 270 tūkst. žmonių.„Per pastaruosius šešis-septynis mėnesius 270 tūkst. žmonių savanoriškai pasirašė sutartis dėl tarnybos Rusijos kariuomenėje... Procesas tęsiasi, pasirašyti sutarčių kasdien ateina po 1 000-1 500 žmonių“, – antradienį dalyvaudamas Vladivostoke vykstančiame Rytų Ekonomikos Forume pareiškė V. Putinas.

Britų žvalgyba: kad apsigintų nuo Ukrainos dronų, Maskva pakeitė oro gynybos sistemų dislokavimo pozicijasKad apsisaugotų nuo Ukrainos dronų atakų, Rusija, britų žvalgybos duomenimis, pakeitė savo oro gynybos dislokavimo pozicijas aplink Maskvą. „Nuo 2023 m. rugsėjo pradžios rusų oro gynybos sistemos SA-22 aplink sostinę išdėstytos ant paaukštintų bokštų ir rampų“, – antradienį kasdieninėje savo ataskaitoje pranešė Gynybos ministerija Londone. Tikslas esą yra geriau apsiginti nuo dronų atakų, „su kuriomis miestas dabar susiduria beveik kasdien“.Po atakų prieš Rusijos Engelso ir Riazanės karinės aviacijos bazes 2022 m. gruodį Rusija oro gynybos sistemą „Panzir“ (NATO kodas: SA-22) įkurdino ir ant valstybinių pastatų Maskvoje stogų. Tai turėjo leisti aptikti ir atremti vadinamuosius dronus kamikadzes. Tačiau tai veikiausiai buvo ir priemonė, skirta nuraminti visuomenę bei pademonstruoti, kad institucijos kontroliuoja grėsmes, sakoma toliau britų žvalgybos ataskaitoje.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 269 760 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 269 760 karių, įskaitant 550 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai antradienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 568 Rusijos tankus (+8 per pastarąsias 24 val.), 8 778 (+11) šarvuotąsias kovos mašinas, 5 872 (+33) artilerijos sistemas, 764 (+4) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 515 (+3) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 413 (+43) automobilių, 19 laivų, 4 645 (+17) dronus, 881 (+4) specialiosios technikos vienetą ir 1 455 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Rusija pareiškė, kad Ukraina dronais atakavo Enerhodaro miestą netoli Zaporižios AERusija pareiškė, kad Ukraina pirmadienį dronais atakavo Enerhodaro miestą netoli Zaporižios atominės elektrinės. Buvo paleisti šeši bepiločiai, visus juos sunaikino rusų pajėgos, sakė Rusijos valstybinio atominės energetikos koncerno „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačevas, kurį cituoja naujienų agentūra RIA.Enerhodaras ir elektrinė yra Pietų Ukrainos Zaporižios srityje, kurios dalį kontroliuoja rusų daliniai.

Kim Jong Unas atvyko į Rusiją Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas, Pietų Korėjos duomenimis, atvyko į Rusiją, kur susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu. Yra duomenų, kad privatus jo traukinys antradienio rytą kirto sieną, pranešė Gynybos ministerija Seule.Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, Kim Jong Uno ir V. Putino susitikimas vyks Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Tačiau kur tiksliai, dar nesakoma, valstybinė naujienų agentūra TASS citavo atstovą. Prieš oficialią vakarienę vyks abiejų šalių delegacijų susitikimas ir individualūs pokalbiai.Po kelias dienas trukusių spėlionių užsienyje Maskva ir Pchenjanas tik pirmadienį patvirtino, kad Kim Jong Unas su „oficialiu vizitu“ lankysis Rusijoje. JAV spėja, kad per susitikimus pirmiausiai bus kalbama apie ginklų sandorius tarp Rusijos ir izoliuotos Šiaurės Korėjos.Nors kol kas nebuvo oficialios informacijos, spėliota, kad abiejų šalių vadovai gali susitikti  Vladivostoke, kur vyksta ekonomikos forumas. Jis dar truks iki trečiadienio.Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida antradienį pranešė, kad Kim Jong Unas, lydimas valdančiosios Darbininkų partijos, vyriausybės ir kariuomenės atstovų, į savo traukinį įlipo sekmadienio popietę Pchenjane. Remiantis nuotraukomis, kartu, be kitų, keliauja ir užsienio reikalų ministras Chose Sun Hui.

Skelbiama, kad Ukrainos kariai pajudėjo keturiomis kryptimisRemiantis Amerikos karo studijų instituto ataskaitomis, rugsėjo 11 d. Ukrainos kariai surengė puolimo operacijas bent vienoje fronto dalyje ir pajudėjo keturiomis kryptimis.Pažymima, kad rugsėjo 11 d. Ukrainos gynybos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas Donecko ir Zaporižios regionuose ir žengė į priekį Bachmuto srityje, palei liniją Avdiivka-Doneckas, vakarinės Donecko ir Rytų Zaporižios regionų sienos srityje, taip pat vakarinėje Zaporižios srities dalyje.Kaip pažymi analitikai, Ukrainos kariuomenė teigė, kad per pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos išlaisvino 2 kvadratinius kilometrus teritorijos Bachmuto kryptimi ir pasiekė laimėjimų Kliščivkos ir Andriivkos srityse, į pietvakarius nuo Bachmuto.

Vokietija gali nesiųsti sparnuotųjų raketų į Ukrainą, net jei JAV sutiksVokietijos gynybos ministras sako, kad Berlynas nebūtinai aprūpins Kyjivą sparnuotosiomis raketomis „Taurus“ vien dėl to, kad JAV gali nuspręsti į Ukrainą siųsti tolimojo nuotolio raketas ATACMS.„Šiame kare nėra automatizmo“, – vizito Kelne metu žurnalistams sakė Borisas Pistorius ir pridūrė, kad Vokietija dar negali apsispręsti, ar parūpinti raketų „Taurus“.Ukraina prašo Berlyno tiekti raketas, kurių nuotolis yra daugiau nei 300 mylių ir kurios paleidžiamos iš naikintuvų.Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ne kartą leido suprasti, kad Berlynas ginklų tiekimo srityje veiks tik kartu su Vašingtonu.Tačiau B. Pistoriuso komentarai rodo, kad vien faktas, kad JAV sutiko tiekti ginklus, automatiškai nereiškia, kad Vokietija paseks šiuo pavyzdžiu.Didžioji Britanija ir Prancūzija suteikė Ukrainai sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ ir „Scalp“, kurios yra panašios į „Taurus“.Tačiau Jungtinės Valstijos kol kas susilaikė nuo savo ATACMS siuntimo į Ukrainą, nepaisant Kyjivo prašymų.Sparnuotąsias raketas sunku aptikti naudojant oro gynybos radarus, nes jos skrenda mažame aukštyje.Jos daugiausia naudojamos smogti didelės vertės taikiniams už priešo linijų, pavyzdžiui, komandų bunkeriams, amunicijos ir kuro sandėliams, aerodromams ir tiltams.

Chersono regione – rusų atakos Du žmonės buvo sužeisti dėl Bilozerkos gyvenvietės netoli Chersono apšaudymo, sakė Chersono regioninė administracija.Ukrainos valdžia teigia, kad Rusijos kariuomenė apšaudė švietimo įstaigą, kuriai buvo išdaužyti langai, ir gyvenamąjį pastatą, kuriame kilo gaisras. Pasak valdžios institucijų, buvo sužeisti du vyrai – 53 metų vietos gyventojui buvo diagnozuotas minų sprogimo sužalojimas ir šokas, o 48 metų vyras buvo paguldytas į ligoninę, jis vidutinio sunkumo būsenos.Per kitą Rusijos kariuomenės išpuolį Chersono regione buvo apgadintas medicinos centro pastatas, sužeisti du žmonės. Tai paskelbė regioninės karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.Pasak jo, buvo apgadinti gydymo įstaigos langai ir stogas. 33 metų paramedikas gavo minų sprogimo traumą ir smegenų sukrėtimą. Be to, buvo sužeistas 63 metų pacientas.https://t.me/khersonskaODA/9964

Rishi Sunak: Rusija Juodojoje jūroje taikė į civilinį laivąRishi Sunak Bendruomenių rūmams sakė, kad išslaptinta žvalgybos informacija atskleidžia, kad Rusija rugpjūčio 24 d. nusitaikė į civilinį krovininį laivą Juodojoje jūroje, skelbia „Sky News“.Ministras pirmininkas sakė, kad Rusijos kariuomenė praėjusio mėnesio pabaigoje per ataką panaudojo „daugybes raketų“.

Baerbock ragina Putiną grąžinti į Ukrainą pagrobtus ukrainiečių vaikusVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną grąžinti į gimtinę iš Ukrainos pagrobtus vaikus.Jų grįžimas į Ukrainą „yra pirmasis žingsnis į taiką“, sakė politikė pirmadienį Kyjive po susitikimo su ukrainiečių kolega Dmytru Kuleba.Ukrainiečių vaikai pagrobti, jiems plaunamos smegenys – „siekiant nuteikti juos prieš jų tėvyne, Ukrainą“, kalbėjo A. Baerbock. Jų likimas, pasak ministrės, parodo, kad V. Putino niekas negali sustabdyti, jis neturi „jokio moralinio kompaso“, ir kasdien laužo „tarptautinės bendruomenės taisykles ir žmonių sambūvio taisykles“.Kreipdamasi į tuos, kurie yra neutralūs Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu, A. Baerbock sakė: „Kreipiuosi į tuos, kurie nesutinka aiškiai įvardyti agresoriaus ir jo sąjungininkų: pažiūrėkite į šiuos vaikus“. A. Baerbock į pagrobtų vaikų likimą ketina atkreipti dėmesį kitą savaitę Niujorke vyksiančioje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje.Kyjivo duomenimis, Maskva iš netoli fronto esančių teritorijų į Krymą ir Rusiją išvežė apie 20 000 vaikų. Keli šimtai jų jau galėjo grįžti į vyriausybės kontroliuojamas teritorijas.Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje dėl vaikų grobimo yra išdavęs Rusijos prezidento V. Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos Belovos arešto orderį.

JAV pranešė, kad Kim Jong-Unas keliauja į Rusiją„Reuters“ praneša, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Unas keliauja į Rusiją, pirmadienį pranešė Pentagonas.„Tikimės tam tikro susitikimo ir, remiantis mums pateikta informacija, Kim Jong-Unas keliauja į Rusiją“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas brigados generolas Patas Ryderis.Jis atsisakė pateikti daugiau informacijos, tačiau teigė, kad JAV tebėra susirūpinusi, kad Šiaurės Korėja ketina teikti materialinę paramą Rusijai.Pchenjanas ir Maskva pirmadienį patvirtino surengti viršūnių susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu, didėjant Rusijos izoliacijai dėl karo Ukrainoje.„Reuters“ praneša, kad Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno kelionė į Rusiją ir susitikimas su prezidentu V. Putinu bus visapusiškas vizitas, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.„Tai bus visapusiškas vizitas. Taip pat planuojami oficialūs pietūs“, – sakė D. Peskovas. Jo pasisakymų vaizdo įrašą socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Rusijos televizijos žurnalistas.

Ukraina teigia, kad Rusija netrukus gali pradėti mobilizacijąUkrainos kariškiai tvirtina, kad Maskva netrukus gali pradėti mobilizacijos kampaniją.Ukrainos generalinis štabas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį – ir daugumai stebėtojų atrodo mažai tikėtina, kad Vladimiras Putinas paskelbtų mobilizaciją prieš kitų metų kovo rinkimus.Rusijos pareigūnai teigė, kad šiuo metu nėra planų dėl kitos mobilizacijos bangos ir kad Maskva daugiausia dėmesio skiria profesionalių karių verbavimui.„Dėl katastrofiškų okupantų nuostolių Rusijos Federacijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose netrukus tikimasi masinės priverstinės gyventojų mobilizacijos“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo suvestinėje.Teigiama, kad per mobilizavimo kampaniją gali būti pašaukta nuo 400 000 iki 700 000 naujokų.Generalinis štabas paskelbė savo pareiškimą praėjus kelioms dienoms po to, kai aukšto rango Ukrainos pareigūnas pareiškė, kad Ukrainoje šiuo metu yra 420 000 Rusijos karių.Rusija ir Ukraina savo nuostolius mūšio lauke traktuoja kaip valstybės paslaptį.

NATO įvertino riziką: ar Rumunija gali būti įtraukta į karą po incidentų su dronais pasienyje„Pagrindo nerimauti nėra“, – teigia NATO.Šiaurės Atlanto aljansas mano, kad, nepaisant Rumunijos teritorijoje ne kartą numuštų Rusijos atakos bepiločių orlaivių, grėsmės, kad šalis bus įtraukta į karą, nėra. „Svarbiausia pakartoti, kad nėra jokių požymių, jog [Rusija] sąmoningai imasi veiksmų, siekdama smogti Rumunijos teritorijai, taigi ir NATO teritorijai“, – sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, buvęs Rumunijos užsienio reikalų ministras Mircea Geoana per brifingą Bukarešte, rašo „The Independent“. Jo teigimu, vietos gyventojai neturi pagrindo nerimauti. „Kai girdi karo garsus už kelių šimtų metrų nuo savo namų, nuo vietos, kur dirbi, tai sukelia emocijas ir nerimą. Tačiau nėra jokio pavojaus, kad Rumunija įsitrauks į šį konfliktą. Noriu patikinti Rumunijos visuomenę, ypač esančią Dunojaus pasienyje su Ukraina, kad nėra jokios priežasties nerimauti“, – M. Geoana.

Ukraina iki vasario gali turėti F-16?Pranešama, kad Ukraina mano, jog jos pilotai jau nuo kitų metų vasario gali skraidyti su F-16 naikintuvais, nukreiptais į rusus. Ukrainos vertinimais, JAV galėtų apmokyti patyrusius, angliškai kalbančius pilotus vos per penkis mėnesius, rašo „Wall Street Journal“. Pareigūnai Vašingtone buvo santūresni ir teigė, kad Kyjivo pilotai nebūtų pasirengę pilotuoti naikintuvus iki 2024 m. vidurio.

Baerbock paskelbė, kad kitais metais Berlyne vyks Ukrainos atstatymui skirta konferencijaĮ Kyjivą atvykusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock paskelbė, kad kitais metais Berlyne bus surengta Ukrainos atstatymui skirta konferencija.„Kad iš kančios ir sugriovimų atsirastų nauja, atstatymo klausimą spręsime kartu, – sakė ji pirmadienį po susitikimo su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba. – Dėl to kitais metais Berlyne kartu surengsime Ukrainos atstatymo konferenciją“.Vokietija, be to, pasak ministrės, rems Ukrainą, šiai ruošiantis žiemai. „Klastingas Rusijos tikslas yra marinti žmones Ukrainoje žiemą badu ir juos šaldyti“, – kalbėjo A. Baerbock. Vien tik pernai Ukrainoje būta 1 500 Rusijos raketų atakų prieš energijos tiekimą.„Todėl remsime Ukrainą rengiantis žiemai ir dar kartą 20 mln. eurų padidinsime savo skubią humanitarinę pagalbą“, – tęsė ministrė. Vokietijos humanitarinė pagalba Ukrainai, anot jos, vien tik šiais metais jau siekia 380 mln. eurų.

Estija ir Latvija ruošiasi įsigyti vokišką oro gynybos sistemą „Iris-T“Estija ir Latvija ketina kartu įsigyti vokišką vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Iris-T“. Abiejų šalių gynybos ministrai Riotenbache Vokietijoje pasirašė preliminarų susitarimą dėl sistemos įsigijimo iš gamintojo „Diehl Defence“, pirmadienį Rygoje pranešė Latvijos gynybos ministerija. Daugiau detalių – kiek „Iris-T“ sistemų norima įsigyti ir už kokią kainą – nepateikiama. Tačiau tai esą bus didžiausia investicija į oro gynybą Latvijos ir Estijos istorijoje.Kartu su Vokietijos kolega Borisu Pistoriumi Latvijos ir Estijos gynybos ministrai Inara Murniecė ir Hanno Pevkuras taip pat pasirašė susitarimo memorandumą dėl būsimo abiejų šalių dalyvavimo Vokietijos inicijuotoje Europos oro gynybos sistemoje „Sky Shield“. Projektas ESSI (European Sky Shield Initiative) turi padėti užlopyti dabartinio NATO gynybos skėčio Europoje spragas ir taip duoti atsaką į pasikeitusią saugumo situaciją po Rusijos invazijos į Ukrainą.„Visiškai aišku, jog negalime turėti iliuzijų dėl Rusijos. Ukrainos patirtis rodo pažangios oro gynybos sistemos svarbą“, – pranešime cituojama I. Murniecė. „Iris-T“ sistema esą užtikrins „efektyvią ir visapusišką apsaugą“ vidutinio nuotolio zonoje ir yra suderinama su NATO sistemomis. Tai bus naudinga ne tik Latvijai, bet visam regionui, pažymėjo ministrė.Oro gynyba laikoma viena iš Baltijos šalių silpnųjų vietų. Estija ir Latvija ribojasi su Rusija, o Latvija ir su jos artima sąjungininke Baltarusija. Abi Baltijos jūros šalys Rusijos karą Ukrainoje laiko tiesiogine grėsme savo saugumui. Jos smarkiai padidino savo karines išlaidas ir ginkluoja savo pajėgas.Oro gynybos sistema „Iris-T“, gamintojo duomenimis, leidžia apsiginti nuo lėktuvų, sraigtasparnių, sparnuotųjų raketų ir balistinių trumpojo nuotolio raketų atakų. Sistema gali šaudyti į taikinius iki 20 km aukštyje ir 40 km atstumu.

Ukrainai skirtos „Taurus“ raketos: Kuleba teigia, kad daroma pažanga priimant sprendimusUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kalbėjosi su savo kolega iš Vokietijos Annalena Baerbock apie papildomų ginklų tiekimą ir oro gynybos stiprinimą, informuoja UNIAN.Ukraina ir VFR išsamiai aptarė vokiškų ilgojo nuotolio raketų „Taurus“ suteikimą Kijevui, šiuo klausimu padaryta pažanga.Kaip praneša Ukrainos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba, Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba tai pasakė po susitikimo Kijeve su savo kolege iš Vokietijos A. Baerbock. Jie aptarė koalicijos, remiančios pasaulinę formulę, didinimą, naujus grūdų eksporto būdus ir aprūpinimą papildoma ginkluote. Visų pirma kalbėta apie oro gynybos stiprinimą ir ilgo nuotolio raketų „Taurus“ perdavimą.„Išsamiai aptarėme vokiškų ilgojo nuotolio raketų „Taurus“ suteikimą Ukrainai. Šiandien geriau supratome Vokietijos vyriausybės galutinio sprendimo priėmimo proceso ypatumus. Savo ruožtu Ukraina yra pasirengusi padaryti viską, kas būtina jam paspartinti. Remdamasis derybų rezultatais, galiu pasakyti, kad šių raketų suteikimo galimybė lieka atvira, o sprendimų priėmimo procesas Vokietijoje juda į priekį“, – sakė ministras.

Paskelbtos specialaus Ukrainos reido, per kurį susigrąžinta naftos platformų Juodojoje jūroje kontrolė, nuotraukos. https://t.me/uniannet/111004

Žiniasklaida: Rusija nori atnaujinti tankų T-80 gamybąRusija, anot žiniasklaidos, svarsto atnaujinti T-80 modelio tankų gamybą. „Užduotis yra. Bent jau kariuomenė ją mums davė“, – sekmadienį parodytame interviu armijos stočiai „Zvezda“ sakė ginklų koncerno „Uralvagonzavod“ vadovas Aleksandras Potapovas. T-80 ypač pasiteisino per „karinę specialiąją operaciją“, buvo teigiama reportaže. Rusija karą Ukrainoje vadina „karine specialiąją operacija“.T-80 nuo 1976 m. buvo gaminami Sovietų Sąjungoje, tačiau daug mažesniais kiekiais nei prieš šį modelį kurti, tačiau dar paraleliai gaminti tankai T-72. Iš viso nuo konvejerių nuriedėjo per 10 000 tankų T-80 – jų serijinė gamyba buvo nutraukta dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai imta gaminti T-90 modelio tankus.Kada tankų gamyba galėtų būti atnaujinta, neaišku. Pasak A. Potapovo, vyksta pokalbiai su Pramonės ministerija dėl naujų gamybos vietų.Rusija per daugiau kaip 18 mėnesių trunkantį karą Ukrainoje patyrė didelių nuostolių ir, tyrimų grupės „Oryx“ duomenimis, be kita ko, neteko daugiau kaip 2 000 tankų.T-80 tankus naudoja ir Ukraina.

Vokietijos ginkluotės koncernas „Rheinmetall“ į Ukrainą pristatys dar 40 pėstininkų kovos mašinų Vokietijos ginkluotės koncernas „Rheinmetall“ pirmadienį pranešė gavęs dar vieną Ukrainai skirtų tankų užsakymą.Anot kompanijos, numatyta suremontuoti ir atnaujinti 40 senų pėstininkų kovos mašinų „Marder“. Jas planuojama pristatyti iki metų pabaigos.Kaip teigiama, užsakymo apmokėjimu rūpinasi Vokietijos vyriausybė, kuri remia Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusijos agresija.Koncernas jau anksčiau yra pristatęs 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“. Vokietijos ginkluotosios pajėgos savo ruožtu taip pat yra perdavusios 20 šio modelio mašinų iš nuosavų atsargų.Ukrainai svarbi ir kita „Rheinmetall“ tiekiama ginkluotė. Koncernas neseniai išsiuntė pirmą labai reikalingos amunicijos priešlėktuviniams tankams „Gepard“ partiją. „Rheinmetall“ taip pat yra atnaujinęs ir frontui paruošęs senesnių tankų „Leopard“, karinių sunkvežimių, dronų ir lauko ligoninę.

TATENA vadovas sunerimęs dėl Rusijos karinio buvimo Zaporižios AERusijos karinis buvimas okupuotoje Ukrainos Zaporižios AE ir mūšiai netoliese, pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), kelia pavojų saugumui. Tai pirmadienį Vienoje TATENA Valdytojų tarybos posėdyje pareiškė organizacijos generalinis direktorius Rafelis Grossis. Jis atkreipė dėmesį į naujausią savo ataskaitą apie Ukrainą, kurioje kalbėjo apie „besitęsiantį, reikšmingą karinį buvimą“ branduolinės jėgainės teritorijoje.Ataskaitoje taip pat kalbama apie karinius sunkvežimius, stovinčius vienoje turbinų salių. Be to, R. Grossis dokumente vėl minėjo minas, pastebėtas tarp išorinio ir vidinio elektrinės perimetro.TATENA stebėtojų komanda beveik metus nuolat yra netoli fronto esančioje jėgainėje. Rusų okupantai iki šiol nesuteikė ekspertams nekliudomos prieigos prie vizų elektrinės zonų.Rusija 2022 m. kovo pradžioje paskelbė užėmusi Zaporižios AE. Per karą padaryta žala elektrinės pastatams ir elektros tiekimo linijoms pakurstė būgštavimus dėl branduolinės nelaimės didžiausioje Europos atominėje jėgainėje.

Zelenskis: Ukrainoje užfiksuoti korupcijos atvejai nesusiję su partnerių paramaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, kad jo šalyje užfiksuoti korupcijos atvejai nėra susiję su partnerių teikiama parama.Kaip praneša „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė interviu transliuotojui CNN.„Visi šie atvejai nesusiję su mūsų partnerių parama. Čia nekalbama apie mūsų partnerių ginklus, ginklams skirtas lėšas ar biudžeto lėšas pensijoms, socialinei paramai ir panašiai. Tai yra kiti atvejai, nesusiję su partneriais“, – tvirtino Ukrainos lyderis, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie Ukrainoje išaiškintus korupcijos atvejus, kurie, kaip manoma, prisidėjo prie šalies gynybos ministro atleidimo.V. Zelenskis pabrėžė, kad karo ir kovos už vertybes akivaizdoje šiuo metu visi su teisingumu susiję klausimai Ukrainoje laikomi „jautria“ tema.Ukrainos vadovas, klausiamas, ar sugebės įgyvendinti permainas ir pažaboti korupciją, pareiškė: „Neturiu kito pasirinkimo. Neturiu alternatyvos ir aš jos nenoriu. Nenorime jokių kompromisų ne tik su korumpuotais dalykais ar žmonėmis, bet netgi su mintimis apie (korupciją).“

Lietuvos URM smerkia Rusijos valdžios organizuotus „rinkimus“ okupuotuose Ukrainos teritorijoseUžsienio reikalų ministerija (URM) griežtai smerkia rugsėjo 8-10 d. Rusijos valdžios ir jos kolaborantų organizuotus gubernatorių, vietos parlamentų ir savivaldybių tarybų „rinkimus“ laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje – Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste, taip pat Zaporižios, Donecko, Luhansko ir Chersono regionų dalyse. Taip pat, pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, tokie rinkimai niekada nebus pripažinti tarptautinės bendruomenės.„Šis neteisėtas žingsnis – tai dar vienas desperatiškas Kremliaus bandymas įteisinti laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų kontrolę, suteikti tam neegzistuojančio legitimumo iliuziją, toliau grubiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą, bei papildantis ilgą Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainoje sąrašą. Šių „rinkimų“ rezultatai niekada nebus pripažinti tarptautinės bendruomenės, o prisidėjusieji prie jų organizavimo turi sulaukti griežto ir konkretaus atsako“, – pabrėžė G. Landsbergis.URM pranešime pažymima, kad rugsėjo 8-10 dienomis Rusijos Federacijoje surengti gubernatorių, vietos parlamentų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyko tebesitęsiančio ir paskutiniu metu itin sustiprėjusio pilietinių ir politinių teisių suvaržymo sąlygomis. Šių rinkimų taip pat nestebėjo nepriklausomi tarptautiniai stebėtojai. Visa tai verčia stipriai abejoti jų sąžiningumu, skaidrumu ir rezultatų teisingumu.„Tuomet, kai beveik visi Rusijos opozicijos atstovai yra pasodinti į kalėjimą arba jų atžvilgiu taikomos kitos beprecedentės represijos, ir kai šių rinkimų nestebėjo nepriklausomi tarptautiniai stebėtojai, viso šio proceso niekaip neįmanoma pavadinti „rinkimais“, o jų baigties – rezultatais“, – pabrėžė G. Landsbergis.URM tvirtina, kad Rusijos valdžios institucijos, ne vienerius metus taikydamos represinius „ekstremistinių organizacijų“, „užsienio agentų“, „nepageidaujamų organizacijų“ ir kitus įstatymus, taip pat pasinaudodamos įvesta griežta karine cenzūra, sustiprino vidaus represijas, taikė politiškai motyvuotus nuosprendžius susidorojant su opozicijos atstovais, pilietinės visuomenės organizacijomis, nepriklausoma žiniasklaida ir kitais kritiškai prieš Kremliaus režimo politiką nusiteikusiais asmenimis. Šiais veiksmais dar labiau apribotos žmogaus teisės, spaudos laisvė, pilietinės ir politinės laisvės, daugeliui kandidatų užkirstas kelias dalyvauti rinkimuose, o Rusijos rinkėjams apribotas pasirinkimas ir galimybė gauti tikslią informaciją apie kandidatus.Ministerijos pranešime teigiama, kad Lietuva dar kartą pabrėžia nuoseklią paramą Ukrainos žmonių kovai už savo šalies laisvę, suverenumą ir teritorinį vientisumą bei reikalauja, kad Rusija nedelsiant atitrauktų savo karines pajėgas ir kariuomenę iš visos tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorijos. 

Prie Krymo krantų – unikali Ukrainos operacija: po 8 metų susigrąžino „Boiko bokštų“ kontrolęUkrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos padaliniai surengė specialų reidą, po kurio Ukraina atgavo vadinamųjų „Boiko bokštų“ – prie okupuoto Krymo krantų esančių dujų ir naftos gavybos platformų – kontrolę, teigia institucijos spaudos tarnyba.„Unikalią „Boiko bokštų“ susigrąžinimo operaciją įvykdė Ukrainos gynybos ministerijos padaliniai. Buvo susigrąžinta platformų „Petro Hodovalec“ ir „Ukraina“, taip pat „Tavrida“ ir „Sivaš“ kontrolė“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad operacijos metu Ukrainos daliniams pavyko paimti vertingų trofėjų: NAR tipo sraigtasparnių amunicijos (nevaldomų aviacinių raketų) atsargų, taip pat radarą „Neva“, kuriuo galima sekti laivų judėjimą Juodojoje jūroje.Viename iš operacijos etapų įvyko mūšis tarp Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų karių, plaukusių nedidelėmis valtimis, ir Rusijos naikintuvo Su-30. Po šio mūšio Rusijos karo lėktuvas buvo apgadintas ir priverstas pasitraukti.„Ukrinform“ primena, kad vadinamosios „Boiko“ platformos yra dujų ir naftos gavybos platformos Juodojoje jūroje prie Krymo krantų. Rusija jas užėmė 2015 metais, o prasidėjus plataus masto invazijai jas panaudojo kariniais tikslais, visų pirma kaip sraigtasparnių nusileidimo aikšteles ir radarų platformas.https://twitter.com/censor_net/status/1701162094224183447?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukraina teigia, kad pietų ir rytų frontuose pasiekė tam tikrų laimėjimųKyjivas pirmadienį pareiškė, kad jo pajėgos atkovojo šiek tiek teritorijų pietų ir rytų Ukrainoje, o praėjusią savaitę prasiveržė į vieną kaimą Donecko regione.Birželio mėnesį Ukraina pradėjo kontrpuolimą prieš įsitvirtinusių Rusijos pajėgų pozicijas, tačiau pažanga buvo nedidelė, o tai paskatino politinius debatus Vakaruose dėl paramos Kyjivui.Gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar sakė, kad Ukrainos pajėgos atstūmė priešą aplink karo nuniokotą rytinį Bachmuto miestą, kurį Rusija buvo užėmusi gegužės mėnesį.„Per savaitę šiame sektoriuje buvo išlaisvinta apie du kvadratinius kilometrus. Iš viso nuo kontrpuolimo pradžios prie Bachmuto jau atsiimta 49 kv. kilometrai“, – sakė ji.Toliau į pietus Ukrainos pajėgos kovėsi Opytnės kaimo dalyje netoli didesnio Avdijivkos miesto, valstybinei žiniasklaidai sakė H. Maliar.Ukraina didžiąją dalį savo išteklių skiria kovoms pietiniame fronte, kur kariuomenė pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją ir užėmė kelis kaimus.„Per pastarąją savaitę išlaisvinta 1,5 kv. kilometro mūsų žemės. Per puolimą pasiekėme laimėjimų į pietus nuo Robotynės ir į vakarus nuo Verbovės“, – sakė H. Maliar, turėdama omenyje du kaimus Zaporižios regione.Kremlius pernai teigė aneksavęs Zaporižią, Donecką ir dar du Ukrainos regionus, nors ir neturėjo visiškos karinės jų kontrolės.Rusijos centrinė rinkimų komisija pranešė, kad savaitgalį šiose aneksuotose teritorijose vykusiuose vietos rinkimuose lengvai laimėjo prokremliška partija „Vieningoji Rusija“, tačiau Kyjivas šių rinkimų nepripažįsta.

„Tiesiog siaubinga“: po naujausių poslinkių fronte rusų propagandistai puolė į panikąUkrainos pajėgos pasistūmėjo netoli Opytnės gyvenvietės, esančios prie Donecko oro uosto, rašo telegraf.com.ua. Apie ukrainiečių prasiveržimą liudija „DeepState“ žemėlapiai. Kad Ukrainos pajėgų veiksmus minėtame rajone lydi sėkmė, savame „Telegram“ kanale patvirtino ir deputatas Jurijus Misiaginas.Ukrainos kariai surengė kelias gerai koordinuotas atakas ir privertė okupantus palikti pozicijas netoli Opytnės. Dar rugsėjo 7 d. ukrainiečiams pavyko pasistūmėti į priekį, įsitvirtinti ir sugrąžinti Ukrainos kontrolei dalį savos teritorijos.Rugsėjo 8 d. Ukrainos pajėgų daliniai sugebėjo praplėsti netoli Opytnės atkovotą teritoriją. Jie bando atsikovoti Donecko oro uosto rajone esančias pozicijas. Kad taip yra, galima teigti lyginant dviejų dienų žemėlapius.Remiantis Rusijos propagandistų pranešimais, Ukrainos pajėgas nuo Donecko oro uosto šiuo metu teskiria 3,5 kilometro, nors, Kremliaus nurodymu, į frontą buvo pasiųsta tūkstančiai Rusijos pajėgų karių, rašoma portale dialog.ua.Ši žinia taip išgąsdino Rusijos pajėgų vadus ir kitus veikėjus, kad jie per skubėjimą nukreipė artileriją į savus karius, apimtus panikos ir bėgančius kuo arčiau užgrobtų teritorijų. Kaip teigė vienas prokremlišką kanalą informavęs šaltinis. Pasak jo, dalis prie Opytnės buvusių rusų karių supanikavo ir paliko savas pozicijas, o tada įvyko tragedija: jie žuvo nuo saviškių paleistos artilerijos.„27 kariai žuvo, 34 buvo sužeisti. Maždaug pusei sužeistųjų nutrauktos rankos arba kojos. Prarasta keletas technikos vienetų. Tiesiog siaubinga“, – komentuoja informaciją perdavęs asmuo.Tai, esą, nėra pirmas kartas, kai paleidžiama „draugiška“ ugnis, vis dėlto apie tokį kiekį nuostolių kalbėti dar neteko. Dabar stengiamasi išsiaiškinti kuo daugiau detalių. Rusijos karinė vadovybė bando surasti kaltininkus, kitaip gali nepavykti išsaugoti savų antpečių.

V. Zelenskio gimtasis miestas tapo kombinuotų atakų taikiniuRusija šįryt raketomis ir bent 11 dronų atakavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtąjį miestą Kryvyj Rihą, pranešė pareigūnai.„Sky News“ cituoja miesto karinės administracijos vadovą Oleksandrą Vilkulą, kuris tinkle „Telegram“ kalbėjo apie „nerimo kupiną naktį ir rytą“.„Priešas raketomis ir dronais „Shahed-136/131“ atakavo Ukrainą, įskaitant mūsų miestą. Būta dviejų kombinuotų atakų“, – tvirtino O. Vilkulas.Pasak jo, aukų nėra. Gubernatorius neužsiminė ir apie sužeistus žmones, tačiau nurodė, kad kilo gaisrai ir buvo apgadinti mažiausiai keturi namai bei keli priestatai.Kryvyj Rihas jau anksčiau yra tapęs Rusijos atakų taikiniu. Per pastarąją, kuri buvo surengta penktadienį, raketa pataikė į policijos pastatą, pražudydama vieną žmogų.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė ketvirtą kartą atvyko į KyjivąVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį netikėtai apsilankė Kyjive ir pažadėjo neabejotiną paramą Ukrainai bei gyrė jos pažangą siekiant narystės ES.„Su didžiule drąsa ir ryžtu Ukraina gina ir mūsų visų laisvę“, – sakė A. Baerbock pareiškime, kurį Užsienio reikalų ministerija išplatino jai atvykus. Ir Ukraina savo ruožtu gali „pasikliauti mumis“, pridūrė ji.„Mes nenuleisime rankų, kad paremtume Ukrainą, besiginančią nuo Rusijos agresijos, ekonominėje, karinėje ir humanitarinėje“ srityse, sakė ministrė.Tai buvo ketvirtasis A. Baerbock vizitas į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasario mėnesį.Ukrainos siekis tapti Europos Sąjungos nare turėtų būti viena iš temų, šios kelionės metu aptariamų su Ukrainos pareigūnais.Ukraina kandidatės į ES statusą gavo prieš metus ir tikisi šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką ji turi padaryti, kad sutvirtintų savo narystės paraišką.A. Baerbock sakė, kad Ukraina jau padarė „didelę pažangą“ kai kuriose srityse, įskaitant teismų reformas, tačiau teigė, kad jai dar reikia „nemažai nuveikti“ kovojant su korupcija. Ji dar kartą patvirtino, kad Vokietija „ryžtingai remia Ukrainą jos kelyje į Europos Sąjungą“.Taip pat A. Baerbock pareiškime išreikštas susirūpinimas dėl priverstinio Ukrainos vaikų perkėlimo į Rusiją. Pasak jos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nesustos prieš nieką“, kad palaužtų Ukrainos žmones.„Mes remiame organizacijas, Ukrainos valdžios institucijas ir nevyriausybines organizacijas, kurios stengiasi grąžinti pagrobtus vaikus namo, – sakė A. Baerbock. – Niekas negali pateisinti šio karo vykdymo pačių nekalčiausiųjų, t. y. vaikų, sąskaita. Pirmas žingsnis taikos link būtų, jei V. Putinas leistų šiems vaikams grįžti namo“.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 269 210 Rusijos kariųNuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų rugsėjo 11 dienos Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo apie 269 210 Rusijos karių, iš jų 580 – vien per pastarąją parą.Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 4 560 (+6) priešo tankų, 8 767 (+12) šarvuotas kovos mašinas, 5 839 (+28) artilerijos sistemas, 760 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 512 (+3) oro gynybos sistemų, 315 karo lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4628 (+35) taktinių bepiločių orlaivių, 1 455 sparnuotąsias raketas, 19 karo laivų / katerių, 8 370 (+32) sunkvežimių ir degalų cisternų bei 7 877 (+5) specializuotos įrangos vienetus.

A. Blinkenas tikisi, kad „Starlink“ internetas ir toliau bus visiškai prieinamas ukrainiečiamsJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas interviu CNN sakė, kad tikisi, jog „Starlink“ palydovinio interneto paslauga ir toliau bus „visiškai prieinama ukrainiečiams“.Žurnalistas uždavė valstybės sekretoriui tokį klausimą: „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas neseniai patvirtino pranešimą [...], kad praėjusiais metais jis blokavo prieigą prie savo palydovinio tinklo „Starlink“ Kryme, siekdamas sužlugdyti rengtą didelį Ukrainos puolimą prieš Rusijos karinį laivyną. Kitaip tariant, E. Muskas veiksmingai sabotavo JAV sąjungininkės Ukrainos karinę operaciją prieš Rusiją, šalį agresorę, kuri įsiveržė į JAV sąjungininkę. Ar tai neturėtų sukelti atoveiksmio?“A. Blinkenas atsakė, kad negali kalbėti apie konkretų epizodą. Tačiau, pasak jo, „Starlink“ yra labai svarbi priemonė ukrainiečiams, kad jie galėtų bendrauti vieni su kitais, o ypač kariams, kad jie galėtų komunikuoti stengdamiesi apginti visą Ukrainos teritoriją.„Taigi mes tikimės ir tikimės, kad ši technologija ir toliau bus visiškai prieinama ukrainiečiams. Ji yra gyvybiškai svarbi tam, ką jie daro“, – sakė jis.Pasak A. Blinkeno, „Starlink“ yra svarbi Ukrainos sėkmės dalis išlaisvinant Rusijos užgrobtas teritorijas. „Tikimės, kad taip bus ir toliau“, – pridūrė jis.

Generalinis štabas: Ukrainos lėktuvai sudavė 11 smūgių priešo pajėgomsUkrainos lėktuvai per pastarąją parą sudavė 11 smūgių į priešo personalo ir karinės įrangos telkinius. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Praėjusią naktį Rusijos Federacija surengė dar vieną raketų ir oro smūgį prieš Ukrainą. Informacija apie šio teroristinio išpuolio padarinius tikslinama. Per pastarąją parą įvyko daugiau kaip 30 kovinių susirėmimų. Priešas surengė 5 raketų smūgius, 87 oro smūgius ir 44 artilerijos atakas prieš Ukrainos karių pozicijas ir civilinę infrastruktūrą. Okupantai taip pat atakavo Ukrainą 33 dronais „Shahed-136/131“, iš kurių 26 sunaikino Ukrainos oro gynyba. Dėl Rusijos teroristinių išpuolių buvo sunaikinta ir apgadinta daugiau kaip 100 privačių gyvenamųjų namų ir kita civilinė infrastruktūra“, – rašoma pranešime.Nuo priešo aviacijos smūgių nukentėjo Kostiantynivka Sumų regione; Veselė, Ohircevė, Synkivka, Kyslivka ir Kotliarivka Charkivo regione; Novoselivskė, Novojehorivka ir Bilohorivka Luhansko regione; Spirnė, Chromovė, Niujorkas, Avdijivka ir Staromajorskė Donecko regione; Mala Tokmačka, Novodanylivka ir Robotynė Zaporižios regione; Burhunka Chersono regione; Pervomaiskio sala, Zmiinyj (Gyvačių) sala.Apie 100 gyvenviečių Černihivo, Sumų, Charkivo, Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono regionuose pateko į priešo artilerijos ugnį.Melitopolio sektoriuje Ukrainos gynybos pajėgos tęsia puolamąją operaciją, padarydamos okupantų kariams didelių gyvosios jėgos ir technikos nuostolių ir įtvirtindamos savo pozicijas.Chersono sektoriuje Ukrainos pajėgos toliau vykdo kontrpuolimą, naikindamos aprūpinimo sandėlius ir sėkmingai darydamos žalą priešo užnugariui.Generalinio štabo duomenimis, dėl katastrofiškų okupantų nuostolių artimiausiu metu Rusijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose turėtų prasidėti masinė priverstinė gyventojų mobilizacija.Įvairiais vertinimais, mobilizacijos skaičiai gali siekti 400-700 tūkst. žmonių. Taip pat planuojama pašaukti apie 40 tūkst. Čečėnijos Respublikos gyventojų, kurie tikriausiai bus panaudoti kaip blokuojantys daliniai Rusijos kariams už nugarų. Tuo pat metu planuojami mobilizacijos skaičiai tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojų ir toliau išlieka minimalūs. Paprasti piliečiai – Rusijos regionų gyventojai, kuriuos čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo egzekutoriai pasiųs į mirtį, – vėl keliaus į frontą kaip „patrankų mėsa“. Todėl beveik vienintelis būdas Rusijos kariams išlikti gyviems – savanoriškai pasiduoti Ukrainos gynybos pajėgoms, teigia Generalinis štabas.

Rugsėjo 11-osios rytą Kryvyj Riho mieste nuaidėjo sprogimai. Apie tai „Telegram“ pranešė miesto Gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulis.

Naktį sprogimai aidėjo Belgorodo srityjePirmadienio, rugsėjo 11 d., naktį Belgorodo srityje nuaidėjo sprogimai. Apie tai rašo Rusijos „Telegram“ kanalai.Pranešama, kad virš Jakovlivo rajono, Stroitelio mieste, pasigirdo labai stiprūs sprogimai. Vietos gyventojai nufilmavo blyksnius danguje ir tariamą bepiločio orlaivio numušimo akimirką. Vėliau Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas paskelbė apie drono ataką.„Jakovlivo miesto rajone veikė mūsų oro gynybos sistema – buvo numušti 2 orlaivių tipo UAV. Aukų nebuvo. Vieno bepiločių orlaivių skeveldros nukrito ant kelio prie privataus gyvenamojo namo. Dirba visos pagalbos tarnybos“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.https://t.me/uniannet/110957

Zelenskis: turime būti pasiruošę ilgam karuiUkrainos prezidentas Voloymyras Zelenskis interviu leidiniui „The Economist“ teigė, kad nenori galvoti apie ilgą karą, tačiau kaip tik tam ir ruošiasi.„Aš turiu būti pasiruošęs, mano komanda turi būti pasirengusi ilgam karui, ir emociškai aš esu pasiruošęs“, – sakė V. Zelenskis.Jis pažymėjo, kad pati Rusija yra trapi. „Putinas nesupranta, kad pralaimės ilgame kare. Nes nesvarbu, kad jį palaiko 60 ar 70 procentų rusų. Ne, jo ekonomika pralaimi“, – teigė Ukrainos prezidentas.Jis taip pat pažymėjo, kad daugėjant smūgių pačioje Rusijoje, rusai ims klausinėti nepatogių klausimų apie jų kariuomenės nesugebėjimą jų apsaugoti. Ukrainos dronai, anot V. Zelenskio, ir toliau atakuos Rusiją.

Maskva skelbia, neva Putino partija pirmauja aneksuotose Ukrainos teritorijose Rusijos centrinė rinkimų komisija sekmadienį pareiškė, kad regioniniuose „rinkimuose“ partija „Vieningoji Rusija“,  tvirtai remianti prezidentą Vladimirą Putiną, pirmauja keturiose Ukrainos srityse, kurias pernai Maskva neteisėtai aneksavo.Komisijos interneto svetainėje paskelbti duomenys tariamai parodė, kad karo nuniokotuose rytiniuose ir pietiniuose regionuose rinkėjai palaikė „Vieningąją Rusiją“, balsai dar skaičiuojami. Balsavimą okupuotose Ukrainos teritorijose Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakarai pasmerkė kaip apgaulę ir tarptautinės teisės pažeidimą.

Ukraina kaltina Rusiją dėl humanitarinės pagalbos darbuotojų žūties Kyjivas sekmadienį apkaltino Rusijos pajėgas dėl dviejų humanitarinės pagalbos darbuotojų – kanadiečio ir ispanės – nužudymo Rytų Ukrainoje ir pavadino jų žūtį netoli karo nusiaubto Bachmuto miesto „skaudžia, neatitaisoma netektimi“.Gynybos ministerija teigė, kad Maskvos kariai nužudė Ispanijos pilietę Emmą Igual, studijavusią Kalifornijos universitete Berklyje, ir Kanados pilietį Anthony‘į Ihnatą, abu dirbusius nevyriausybinėje organizacijoje „Road to Relief“.Ministerijos pareiškime teigiama, kad per incidentą rytiniame Donecko regione buvo sužeisti du humanitarinės pagalbos grupės nariai, Vokietijos piliečiai.Pramoninis regionas labiausiai nukentėjo nuo mūšių per Rusijos invaziją, prasidėjusią praėjusių metų vasarį, o Maskva pernai pareiškė šią teritoriją aneksavusi.Kijevas teigė, kad humanitarinės pagalbos darbuotojai pasišventė pastangoms mažinti žalą į konfliktą patekusiems civiliams gyventojams, be kita ko, vykdydami evakuaciją ir dalydami humanitarinę pagalbą.Mūšis dėl Bachmuto, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužės mėnesį, tebėra vienas kruviniausių per visą invaziją.Vasario mėnesį netoli Bachmuto žuvo 33 metų JAV medikas Pete‘as Reedas, kai į jo evakuacijos transporto priemonę pataikė raketa.Gegužę Časiv Jare netoli Bachmuto nuo raketų ugnies žuvo naujienų agentūros AFP videožurnalistas Armanas Soldinas.

Ukrainos per kontrpuolimą pasiekta pažanga daro įspūdį JAV Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas yra sudėtingas, tačiau pasiekta pažanga, žinant sąlygas, kuriomis jis vykdomas, yra įspūdinga, tai „Jaltos europietiškos strategijos“ (YES) forume pareiškė laikinoji JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland, kaip skelbia „Ukrinform“ remdamasi YES spaudos tarnyba.„Šis kontrpuolimas vyksta kilometras po kilometro, tačiau mums daro įspūdį pasiekta pažanga, ypač pietuose“, – kalbėjo ji. Pasak jos, Maskva per kelis mėnesius sukūrė stiprią gynybą laikinai okupuotuose Ukrainos pietuose.„Rusijos pasitelktos gynybos priemonės yra didžiausios per pastaruosius 100 metų. Turime suprasti, ko reikia Ukrainai, kad ši gynyba būtų panaikinta, ir to negalime padaryti, kol Ukraina nesusidurs su šia gynyba“, – teigė ji.V. Nuland pridūrė, kad Rusijos gynybą galima įveikti glaudžiai bendradarbiaujant Jungtinių Valstijų ir Ukrainos vyriausybėms.„Stengiamės glaudžiai bendradarbiauti su Ukrainos vyriausybe, aprūpinti mechanizuoto išminavimo įranga, tolimojo nuotolio artilerija ir kitomis priemonėmis“, – sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas einanti V. Nuland.Ji pabrėžė, kad JAV aiškino visiems partneriams Europoje, Azijoje ir Afrikoje, kokie neigiami padariniai gresia pasauliniam saugumui, jeigu Ukraina nelaimės šio karo.„Jeigu Ukraina nenugalės, jei V. Putinui pavyks, toks blogis bus normalizuotas visame pasaulyje. Ukraina stovi teisingoje demokratijos pusėje ir jai reikia mūsų paramos“, – apibendrino ji.Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pabrėžė, kad Ukrainos kontrpuolimas bus tęsiamas net įsivyravus šaltiems ir drėgniems orams.Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad puolamųjų operacijų paspartinimas priklauso nuo to, kaip greitai Ukraina gaus galingų ginklų.

Lavrovas pažėrė kritikos JT pasiūlymams Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažėrė kritikos Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pasiūlymams atgaivinti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą, pavadindamas juos „nerealistiškais“. Perskaičius laišką susidaro įspūdis, kad A. Guterresu naudojasi suinteresuota šalis, sekmadienį Naujajame Delyje vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose sakė S. Lavrovas. Jis turėjo omenyje laišką, kuriame JT vadovas siūlo atnaujinti susitarimą, kurį atšaukė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasiskundęs, kad sankcijos trukdo eksportuoti jo šalies prekes. Laiške, su kuriuo penktadienį susipažino naujienų agentūra dpa, A. Guterresas užsiminė S. Lavrovui, kad Maskva galėtų būti vėl prijungta prie tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, įsteigus Rusijos žemės ūkio banko padalinį, skirtą tam tikriems mokėjimams. S. Lavrovas išreiškė nepasitenkinimą, esą A. Guterresas siūlo prie SWIFT sistemos prijungti Rusijos valstybinio žemės ūkio banko padalinį Liuksemburge. „Bet šis padalinys neturi licencijos vykdyti bankines operacijas... [ir] bus uždarytas“, – teigė S. Lavrovas. Jis taip pat teigė, kad dėl numatomos draudiko „Lloyd‘s“ integracijos liko neatsakytų klausimų. S. Lavrovas pakartojo, kad Rusija yra pasirengusi atnaujinti susitarimą, jei bus įvykdyti jos reikalavimai. Be kitų reikalavimų, Maskva siekia, kad pats žemės ūkio bankas būtų prijungtas prie SWIFT sistemos ir kad būtų sušvelnintos kitos Rusijai taikomos Vakarų sankcijos. A. Guterreso laiške pateikiami dar trys pasiūlymai, kaip palengvinti Rusijos eksportą. Jame taip pat kalbama apie trąšų bendrovių įšaldyto turto Europoje „atšaldymą“ ir leidimą Rusijos laivams įplaukti į Europos uostus, netiesiogiai atskleidžiant, kad JT bendradarbiauja su ES, siekdama šių nuolaidų.

Budanovas: rusai ėmė kopijuoti Ukrainos taktiką Ukrainos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas teigia, kad Rusijos kariuomenė mūšio lauke ėmė kopijuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taktiką. Anot jo, tai kelia tam tikrų sunkumų, nors Ukrainos kariai vis dar turi pranašumą, kurdami strategiją.„Kalbant apie kūrybiškumą ir lankstumą, mes vis dar esame pranašesni už juos, tačiau jie prisitaiko, bando keisti taktiką, kitaip išnaudoti savo pajėgas“, – K. Budanovą cituoja „The Guardian“. Tarp pavyzdžių K. Budanovas paminėjo tai, kad prieš karą prieš Ukrainą Rusijos kariai savo operacijose masiškai nenaudojo bepiločių orlaivių. „Prieš karą jie tiesiog nesuprato dronų reikšmės, bet dabar jau prisitaikė ir daug kur mus kopijuoja“, – sakė jis.

Pietų Korėja suteiks Ukrainai nekarinės paramos už 2,3 mlrd. doleriųG20 susitikimo Indijoje metu Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeol paskelbė apie papildomą 2,3 mlrd. JAV dolerių vertės paramą Ukrainai, pranešė šalies naujienų agentūra „Yonhap“.Pirmieji 300 mln. JAV dolerių šalį pasieks 2024 m. kaip humanitarinė pagalba. Likusieji 2 mlrd. JAV dolerių bus pradėti teikti 2025 m., kaip ilgalaikės paskolos su mažomis palūkanomis, per Ekonominio vystomojo bendradarbiavimo fondą (EDCF).Pietų Korėja taiko finansines sankcijas Rusijai ir teikia humanitarinę pagalbą Ukraina, bet ginklų, nepaisant Kyjivo prašymų, perduoti atsisako.Dar gegužės mėnesį per G7 viršūnių susitikimą Hirošimoje (Japonija) Pietų Korėjos lyderis pažadėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pristatyti Ukrainai reikalingos technikos, įskaitant išminavimo įrangą ir greitosios pagalbos automobilius kariuomenei.

Turkijos prezidentas ragina „nemarginalizuoti“ Rusijos derybose dėl Ukrainos grūdų eksportoTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį paragino pasaulio lyderius nenustumti Rusijos į šalį derybose, kuriomis siekiama atnaujinti itin svarbų susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą.„Nė vienas procesas, kuris marginalizuotų Rusiją grūdų eksporto Juodąja jūra iniciatyvos atžvilgiu, nebus perspektyvus“, – R. T. Erdoganas sakė žiniasklaidai po Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo Naujajame Delyje.Turkijos prezidentas taip pat informavo apie būsimą Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų (JT) atstovų susitikimą grūdų eksporto klausimu. Kur ir kada toks susitikimas vyks, R. T. Erdoganas neatskleidė.

Ministras: Ukrainoje žuvo ispanė humanitarinės pagalbos darbuotojaĮ automobilį Ukrainoje pataikęs sviedinys pražudė Ispanijos savanorę humanitarinės pagalbos darbuotoją, sekmadienį pranešė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuel Albaresas.„Ant automobilio, kuriuo važiavo ši Ispanijos pilietė, nukrito sviedinys. Ji dirbo nevyriausybinėje organizacijoje, kuri padeda gerinti humanitarinę padėtį Ukrainoje. Gavome žodinį patvirtinimą apie jos žūtį“, – ministras sakė žurnalistams Indijoje po G20 viršūnių susitikimo.

Ukraina teigia prasiveržusi pietų fronte per daugiau nei kilometrąUkraina sekmadienį pranešė, kad sudėtingą kontrpuolimą vykdančios šalies pajėgos šiek tiek pasistūmėjo į priekį pietinės fronto linijos regione.„Judame į priekį! Gynybos pajėgos Tavrijos rajone pasistūmėjo į priekį daugiau nei kilometrą (mažiau nei vieną mylią)“, – pranešime apie situaciją sakė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Tarnavskis.

Ukrainos pajėgos: nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 268 630 kariųRusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 10 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 268 630 karių, įskaitant 490 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą.Naujausius duomenis sekmadienį „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 554 Rusijos tankus (+10 per pastarąsias 24 val.), 8 755 (+16) šarvuotąsias kovos mašinas, 5 811 (+22) artilerijos sistemų, 760 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 509 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 338 (+40) automobilius, 19 laivų, 4 593 (+5) dronus, 872 (+2) specialiosios technikos vienetus ir 1 455 sparnuotąsias raketas.Pasak štabo, šie duomenys dar tikslinami.Kaip praneša „Ukrinform“, per pastarąją parą Ukrainos oro pajėgos aštuoniskart atakavo personalo ir karinės technikos buvimo vietas. Be to, oro gynybos pajėgos sunaikino tris žvalgybinius bepiločius orlaivius.Ukrainos pajėgos smogė šešiems artilerijos daliniams, vienai priešlėktuvinei raketų sistemai, vienam karinio personalo telkiniui ir vienam priešo degalų sandėliui.

Maskva teigia sunaikinusi tris ukrainiečių katerius Juodojoje jūrojeRusija sekmadienį pareiškė sunaikinusi tris ukrainiečių greitaeigius katerius, kurie plaukė aneksuoto Krymo kryptimi.„Vakarinėje Juodosios jūros dalyje (...) Juodosios jūros laivyno karinė aviacija sunaikino tris karinius greitaeigius katerius „Willard Sea Force“, – Rusijos gynybos ministerija pranešė kanale „Telegram“.Pasak ministerijos, JAV pagamintais greitaeigiais kateriais plaukė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai.

Brazilijos prezidentas: Putinas nebus suimamas G20 susitikime Rio de ŽaneireRusijos vadovas Vladimiras Putinas nebus suimamas Rio de Žaneire kitąmet vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime, jei nuspręs į jį atvykti, pareiškė Brazilijos prezidentas Luiz Inacio Lula da Silva.Rusijos prezidentas šių metų susitikimą Naujajame Delyje praleido, išvengdamas galimo politinio pasmerkimo ir rizikos būti sulaikytam pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotą orderį dėl kaltinimų įvykdžius karo nusikaltimą – neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą.Indija neturi narystės TBT, kuris orderį išdavė kovo mėnesį.Kremlius tvirtina, kad orderis V. Putinui „negalioja“.V. Putinas praleido neseniai vykusius tarptautinius susitikimus, o į Naująjį Delį išsiuntė užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.Nors Brazilija yra TBT narė, L. I. L. da Silva šeštadienį Indijos „Firstpost“ tvirtino, kad V. Putinas bus pakviestas į kitais metais Brazilijos organizuojamą susitikimą.„Mes džiaugiamės taika ir mums patinka gerai elgtis su žmonėmis. Todėl manau, kad V. Putinas gali lengvai nuvykti į Braziliją“, – sakė jis.„Jei aš būsiu Brazilijos prezidentas ir jei jis atvyks į Braziliją, jis jokiu būdu nebus suimamas“, – pabrėžė jis.L. I. L. Lula taip pat sakė, kad kitąmet dalyvaus Rusijoje vyksiančiame besivystančių šalių bloko BRICS viršūnių susitikime.Šeštadienį G20 šalys priėmė deklaraciją, kurioje vengė pasmerkti Maskvą dėl karo Ukrainoje, bet paragino visas valstybes susilaikyti nuo jėgos naudojimo teritorijoms užgrobti.

Kyjivas: numušti 25 iš 32 Ukrainą atakavusių rusų dronųTrisdešimt du Rusijos bepiločiai lėktuvai atakavo Ukrainą, 25 iš jų buvo numušti, sekmadienį pranešė Kyjivo karinė administracija.„Okupantai užpuolė Ukrainą 32 dronais kamikadzėmis, 25 iš ų sunaikino Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos. Rusijos okupantai daugumą atakos bepiločių orlaivių buvo nukreipę į Kyjivo sritį“, – teigiama Ukrainos kariuomenės pranešime.

Kyjivo miesto valdžia: Ukraina numušė daugiau nei dvi dešimtis į sostinę nukreiptų dronųUkrainos oro gynybos pajėgos naktį numušė daugiau kaip dvi dešimtis bepiločių orlaivių, kurie buvo nukreipti į Kyjivą, sekmadienio rytą pranešė miesto valdžia.„Dronai į sostinę įskrido grupėmis, skirtingomis kryptimis“, – „Telegram“ kanale rašė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.„Oro gynybos pajėgoms pavyko sunaikinti daugiau kaip dvi dešimtis priešo bepiločių orlaivių“, – teigė jis.Pareigūnas pridūrė, kad tikslų skaičių netrukus paskelbs Ukrainos oro pajėgos.Valdžios institucijos paragino žmones likti slėptuvėse, kadangi suveikus priešlėktuvinės gynybos sistemai ant sostinės krito nuolaužos.Naujienų agentūros AFP žurnalistas Kyjive sakė girdėjęs apie dešimt sprogimų.Miesto meras Vitalijus Kličko „Telegram“ rašė, kad centriniame Podilskio rajone gydytojų pagalbos prireikė „ūmų streso priepuolį“ patyrusiam žmogui, kurį išgąsdino krintančių nuolaužų vaizdas.Pasak S. Popko, nuolaužos taip pat nukrito Sviatošinskio ir Ševčenkivskio rajonuose, apgadino butą daugiaaukščiame name. Dauguma nuolaužų nukrito neužstatytoje teritorijoje, bet buvo apgadinti keli automobiliai.Nuolaužos taip pat sukėlė gaisrą populiariame miesto parke.

Podoliakas: JT iki galo nesupranta, koks karas vyksta UkrainojeJT iki galo nesuvokia, koks karas vyksta Ukrainoje ir prie ko gali privesti noras nusileisti Rusijai mainais už „grūdų sutarties“ tęsimą. Kaip pranešė „Ukrinform“, tai teletone pareiškė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas.„JT tikrai iki galo nesuvokia, koks čia karas. Jie nesupranta, prie ko tokia pozicija gali privesti (sankcijų Rusijai atšaukimas mainais už „grūdų susitarimo“ atkūrimą – red.). JT.Pozicija, kuri absoliučiai skatina Rusiją tęsti karą, maksimizuoti karą, didinti karo mastą, didinti atakas prieš civilinę infrastruktūrą ir pan.“, – pabrėžė jis.Podoliakas pažymėjo, kad JT nori konfrontuoti su Rusija, kuri sąmoningai pažeidžia JT chartijos dokumentus ir tarptautinės teisės principus, Ukrainos sąskaita.„Turime suprasti, kad JT tikrai toleruoja Rusijos poziciją ir tai daro reguliariai“, – sakė OP vadovo patarėjas.Kaip pranešė „Ukrinform“, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasiūlė Rusijos prezidentui Putinui pratęsti „grūdų susitarimą“ mainais į Rusijos žemės ūkio banko „Rosselkhozbank“ dukterinės įmonės prijungimą prie SWIFT tarptautinės mokėjimų sistemos.

ES viliasi, kad Kinija suvaidins teigiamą vaidmenį siekiant taikos UkrainojeEuropos Sąjunga laiko Kiniją svarbia partnere sprendžiant pasaulines problemas ir viliasi, kad Pekinas galės atlikti teigiamą vaidmenį siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje.Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen apie tai pranešė savo paskyroje socialinės žiniasklaidos platformoje X (buvusioje „Twitter“) po susitikimo su Kinijos ministru pirmininku Li Qiangu G20 viršūnių susitikimo Naujajame Delyje kuluaruose.„Atviras pokalbis su ministru pirmininku Li Qiangu. Kinijai tenka itin svarbus vaidmuo bendrose pastangose ieškant globalių problemų sprendimų. Vystymasis, klimato kaita, pasaulinis Rusijos karo poveikis Ukrainai. Kalbant apie karą, tikimės, kad Kinija gali atlikti teigiamą vaidmenį siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“, – rašė ji.

Ukrainos gynybos pajėgos daro pažangą Zaporižioje ir Donecko srityjeUkrainos gynybos pajėgos daro pažangą į pietus nuo Robotynės Zaporižios srityje ir Kliščijivkos Donecko srityje.Anot „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas tai pareiškė vakare „Facebook“ tinkle paskelbtoje žinutėje.„Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolimo operaciją Melitopolio sektoriuje ir puolamuosius (puolimo) veiksmus Bachmuto sektoriuje. Joms sekasi srityse, esančiose į pietus nuo Robotynės ir Kliščijivkos, jos įtvirtina savo pozicijas, naikinda priešą ir palaipsniui išlaisvinda okupuotas teritorijas. “ – rašoma žinutėje.Generalinio štabo duomenimis, per dieną fronto linijose įvyko 26 koviniai susirėmimai.Ukrainos lėktuvai sudavė aštuonis smūgius Rusijos kariniam personalui ir įrangai.Raketų pajėgų daliniai pataikė į penkis priešo artilerijos vienetus ir priešlėktuvinę raketų sistemą.Rusijos kariuomenė sudavė du raketų smūgius, 29 atakas ir 14 MLRS atakų Ukrainos karių pozicijoms ir apgyvendintoms vietovėms.

Ukrainos ir Japonijos užsienio reikalų ministrai susitarė dėl preliminaraus derybų saugumo garantijų klausimais grafikoUkrainos ir Japonijos užsienio reikalų ministrai sutarė dėl preliminaraus derybų dėl dvišalio susitarimo saugumo garantijų klausimais grafiko.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tai pasakė per bendrą jo ir kolegos iš Japonijos Yoshimasos Hayashi'io susitikimą su žiniasklaida šeštadienį, rugsėjo 9 d., Kyjive, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.„Mano kolega iš Japonijos informavo Ukrainos prezidentą apie Japonijos pasirengimą pradėti derybas dėl dvišalio saugumo susitarimo sudarymo, sekant G7 deklaraciją, kuri buvo priimta Vilniuje. Šiandien sutarėme, kaip tiksliai vyks šios derybos ir apibrėžėme preliminarų tvarkaraštį“, – sakė D.Kuleba.Paprašytas patikslinti, kokias saugumo garantijas suteiks Japonija, D.Kuleba sakė, kad tai bus derybų tema.„Japonijos pusė mums pateiks pirmąjį savo pasiūlymų variantą, mes jį papildysime ir taip ieškosime sąlyčio taškų“, – paaiškino jis.Jis pridūrė, kad derybų metu abiejų šalių užsienio reikalų ministrai taip pat susitarė, kad Ukrainos ir Japonijos santykiai turėtų tapti sisteminiai.„Kad tai įgyvendintume, turime sudaryti keletą naujų dvišalių susitarimų ir sukurti papildomus tarpvyriausybinio bendradarbiavimo mechanizmus. Mūsų komandos išsamiai konsultuosis šiuo klausimu“, – sakė D.Kuleba.

Rumunija prie Ukrainos sienos aptiko naujų drono nuolaužųŠeštadienį Rumunijos kariai šios NATO narės teritorijoje prie Ukrainos sienos aptiko bepiločio orlaivio, „panašaus į tuos, kuriuos naudoja Rusijos armija“, fragmentų, pranešė Gynybos ministerija.Karinės jūrų pajėgos šukavo Plauru teritoriją Tulčės apskrityje, remdamosi vietos valdžios gauta informacija apie galimus dronų fragmentus.Anksčiau šią savaitę toje vietovėje jau buvo rasta drono nuolaužų, už kelių kilometrų nuo šeštadienio radimvietės.„Paieškų metu buvo aptikti bepiločio orlaivio fragmentai, panašūs į tuos, kuriuos naudojo Rusijos kariuomenė“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kuriame priduriama, kad rasti elementai bus paimti analizei.Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas sakė, kad šį naują atradimą telefonu aptarė su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.„Griežtai pasmerkiau šį mūsų suverenios oro erdvės pažeidimą, kuris kelia grėsmę Rumunijos piliečiams šiame rajone“, – rašė K.Iohannis platformoje X, anksčiau vadintoje „Twitter“.Rumunijos kariuomenė tęs paieškos operacijas, pridūrė Gynybos ministerija.Šalis taip pat sustiprino „stebėjimo ir oro erdvės saugumo stiprinimo priemones“ po pasikartojančių Rusijos atakų Dunojaus uostuose.J. Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokių ženklų, kad Rusija būtų pradėjusi tyčinį išpuolį prieš Aljanso narę Rumuniją.Nuo Rusijos visapusės invazijos į Ukrainą praėjusį vasarį NATO labai daug dėmesio skiria tam, kad karas neišplistų į jos teritoriją.

Po sprogimo Kryme užsidegė karinis dalinysŠeštadienio popietę laikinai Rusijos okupuotame Simferopolyje, Kryme, užsidegė karinis dalinys.Vietos valdžia paskelbia gaisro vaizdo įrašą ir praneša, kad prieš pat tai mieste pasigirdo sprogimas.Pranešama, kad gaisras kilo degalų bakų sandėlių teritorijoje.https://t.me/Crimeanwind/41827

G20 lyderiai bendroje deklaracijoje tiesiogiai nepasmerkė Rusijos dėl jos invazijos į UkrainąŠeštadienį Indijoje susitikę Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderiai priėmė bendrą deklaraciją, kurioje tiesiogiai nepasmerkė Rusijos dėl jos invazijos į Ukrainą, tačiau paragino teritorinių ambicijų turinčias valstybes susilaikyti nuo jėgos naudojimo, praneša agentūra „Reuters“.Apie deklaracijos priėmimą pirmąją susitikimo dieną paskelbė Indijos premjeras Narendra Modis. Netikėtas susitarimas dėl komunikato buvo pasiektas grupės gretose stebint didelį susiskaldymą karo Ukrainoje klausimu. Vakarų šalys siekė, kad G20 lyderiai griežtai pasmerktų Rusiją, o kitos valstybės savo ruožtu norėjo, jog dėmesio susilauktų platesni ekonominiai klausimai.„Raginame visas šalis paisyti tarptautinės teisės principų, įskaitant teritorinį vientisumą ir suverenitetą, tarptautinės humanitarinės teisės ir daugiašalės sistemos, sergėjančios taiką ir stabilumą, – tvirtinama deklaracijoje. – Sveikiname visas aktualias ir konstruktyvias iniciatyvas, remiančias išsamią, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje.“Be kita ko, deklaracijoje „nepriimtinu“ įvardijamas branduolinių ginklų panaudojimas ar grasinimai pasitelkti tokią ginkluotę. Komunikate taip pat raginama įgyvendinti Juodosios jūros iniciatyvą, užtikrinant saugų grūdų, maisto produktų ir trąšų gabenimą iš Ukrainos ir Rusijos.Deklaracijoje G20 lyderiai palietė ir kitas temas – komunikate nurodoma, kad grupė susitarė „efektyviai, visapusiškai ir sistemiškai“ atsižvelgti į su skolomis susijusį pažeidžiamumą mažas ir vidutines pajamas gaunančiose valstybėse, tačiau nepasiūlė naujo veiksmų plano. Kaip teigiama, G20 šalys susitarė stiprinti ir pertvarkyti daugiašalius plėtros bankus ir pritarė siūlymams sugriežtinti kriptovaliutų reguliavimą. Tuo metu energetikos srityje grupė paragino spartinti anglies atsisakymą ir tai daryti „atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes“.

Apšaudomi Ukrainos miestai, pranešama apie žuvusiusŠeštadienį rusai apšaudo Donecką, pranešama apie vieną žuvusį ir vieną sužeistą žmogų. Per Chersono apšaudymą žuvo 48-erių vyras, pranešama, kad apšaudymas tęsiasi. 

Zelenskis: Ukraina gaus priešlėktuvinius tankus „Gepard“ energetikos objektams apsaugotiUkrainos partneriai pateiks daugiau priešlėktuvinių tankų „Gepard“, kad apsaugotų energetikos infrastruktūros objektus.Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai pranešė vaizdo žinute.„Ir aš noriu padėkoti mūsų partneriams – turime dar vieną susitarimą, Ukraina gaus daugiau „Gepardų“, kad apsaugotų energijos tinklą“, – sakė jis.Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina sutelkia visas savo pajėgas, siekdama padidinti įvairių oro gynybos sistemų tiekimą ir užtikrinti fizinę energetikos tinklo objektų apsaugą.

Zelenskis pasiūlymus sėsti prie derybų stalo su Kremliumi atmeta: su melagiu negalimas nei kompromisas, nei dialogas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, kad Jevgenijaus Prigožino žūtis parodo susitarimų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu padarinius.Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė transliuotojui CNN.Ukrainos kontrpuolimui žengiant į ketvirtą mėnesį, tačiau kol kas paskelbus tik apie nuosaikius laimėjimus, V. Zelenkis atmetė tvirtinimus, kad atėjo laikas sėsti prie bendro su Kremliumi taikos derybų stalo. „Su melagiu negalimas nei kompromisas, nei dialogas“, – pažymėjo Ukrainos lyderis.Valstybės vadovas nurodė, kad dramatiška samdinių grupuotės „Wagner“ vadeivos žūtis yra įspėjimas, į kurį būtina atsižvelgti.Pasak CNN, nors JAV ir kitos svarbios Ukrainos sąjungininkės tęsia ginklų tiekimą Kyjivui ir pabrėžia, kad šiuo metu dar nėra sąlygų „teisingai ir ilgalaikei“ taikai, kai kurie pasaulio lyderiai, įskaitant Brazilijos prezidentą Luizą Inácio Lula da Silvą, karo nutraukimo naštą krauna ant Ukrainos pečių.Norėdamas pagrįsti savo poziciją, V. Zelenskis paminėjo kitas Rusijos karių užpultas ir jų vis dar iš dalies okupuotas šalis. „Ar Putinas leidosį į kompromisus kitais klausimais? Su Sakartvelu? Su Moldova?“ – retoriškai klausė Ukrainos prezidentas.

Rusija padidins artilerijos šaudmenų gamybą, bet nekompensuos jų suvartojimoRusija didina artilerijos šaudmenų gamybą ir per dvejus metus galės pagaminti iki dviejų milijonų šovinių per metus, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi anoniminio Vakarų pareigūno pareiškimu. Tai yra dvigubai daugiau nei prognozuoja Vakarų šalys, rašo BBC Rusijos naujienų tarnybą. Agentūros pašnekovo teigimu, net ir tokie gamybos tempai negalės kompensuoti šaudmenų suvartojimo fronte – 2022 m. Rusijos kariuomenė sunaudos 10-11 mln. šovinių, sako jis.Pasak jo, Rusijos gynybos pramonė taip pat gali pasiekti 200 tankų per metus gamybos lygį, o tai taip pat dvigubai viršija Vakarų lūkesčius.Tiesa, toks tempas taip pat negalės kompensuoti šarvuočių praradimo kare, pažymėjo valstybės tarnautojas.

Pietuose Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia galingai smogusios rusamsPer pastarąją parą Ukrainos kariuomenė pietuose likvidavo dar beveik 30 rusų karių ir 18 vienetų priešo įrangos ir ginklų.Operatyvinė padėtis šioje zonoje išlieka nuolat įtempta, praneša Pietų Ukrainos gynybos pajėgos , kurias cituoja Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Taip pat patikslinta, kad nuo rugsėjo 9 d. Rusijos karinių jūrų pajėgų grupė yra dislokavusi 13 laivų, iš kurių 12 - Juodojoje jūroje ir 1 - Azovo jūroje. Rusijos Federacijos nešančiosios raketos dislokuotos savo bazėse.Tuo pat metu Rusijos taktinė aviacija aktyviai budi virš Juodosios jūros, kad darytų spaudimą civilinei laivybai.

Chersono srityje per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės Penktadienį, rugsėjo 8 d. Ukrainos Chersono srityje per Rusijos surengtą apšaudymą trys žmonės žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti.Tai platformoje „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.Kaip teigiama, per praėjusią parą Rusijos kariuomenė inicijavo 59 atakas, iš minosvaidžių, artilerijos, daugkartinio paleidimo raketų sistemų „Grad“, dronų ir lėktuvų paleisdama 244 sviedinius. Rusai penkis sviedinius paleido į Chersono miestą. Rusijos pajėgų taikinyje atsidūrė gyvenamosios teritorijos, garažai ir viena švietimo įstaiga.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau sužeisti 1 122 vaikaiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. Ukrainoje jau sužeisti mažiausiai 1 122 vaikai. Dar 503 žuvo.Tai šeštadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (487), Charkivo (300), Kyjivo (129), Chersono (124), Zaporižios (99), Mykolajivo (97), Dnipropetrovsko (96), Černihivo (71) ir Luhansko (67) srityse.

Britų žvalgyba: Rusija galimai perdislokavo savo pajėgas Labai tikėtina, kad Rusija perdislokavo savo pajėgas iš kitų fronto linijos atkarpų, jog pakeistų nustekentus dalinius aplink Robotynės gyvenvietę Ukrainos pietryčiuose. Tai savo naujausioje, šeštadienį tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija. Suvestinėje pažymima, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų elementai prasiveržė į pagrindinę daugiasluoksnę Rusijos gynybos liniją į rytus nuo Robotynės. Ministerija nurodo, kad Ukrainos pajėgos toliau laipsniškai žengia į priekį ir ten sekina Rusijos karius. Negana to, ukrainiečiai taip pat palaiko spaudimą Rusijos pozicijoms į pietus nuo Bachmuto ir laipsniškai pasiekia laimėjimų tarp Kliščijivkos ir Adrijivkos.Suvestinėje teigiama, kad minėtas Rusijos pajėgų perdislokavimas veikiausiai riboja rusų galimybes kitur fronte vykdyti nuosavas puolamąsias operacijas ir liudija spaudimą jų gynybos linijoms, ypač aplink Robotynę.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį. Maskva jas atmeta kaip „dezinformaciją“.

Japonijos užsienio reikalų ministras pirmą kartą nuo karo pradžios lankysis UkrainojeŠiandien Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashi atvyks į Ukrainą ir susitiks su savo kolega ukrainiečiu Dmitrijumi Kuleba, praneša BBC. Per šį susitikimą, kaip pažymima Japonijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje, J. Hayashi Ukrainos užsienio reikalų ministrui patvirtins, kad Japonija bendradarbiauja su tarptautine bendruomene griežtų sankcijų Rusijai įvedimo klausimu ir teikia paramą Ukrainai, kad būtų greitai sustabdyta Rusijos agresija. Be to, Japonijos užsienio reikalų ministerijos vadovas dar kartą patvirtins tvirtą Japonijos poziciją, kad ji yra Ukrainos pusėje.Pasak „Kyodo News“, tikimasi, kad Hayashi taip pat dalyvaus ceremonijoje, kurios metu Ukrainai bus perduoti japoniški automobiliniai kranai, skirti nesprogusioms bomboms pašalinti.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 268 140 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 268 140 karių, įskaitant 600 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 544 Rusijos tankus (+15 per pastarąsias 24 val.), 8 739 (+13) šarvuotąsias kovos mašinas, 5 789 (+36) artilerijos sistemas, 757 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 508 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 298 (+34) automobilius, 19 laivų, 4 588 (+18) dronus, 870 (+10) specialiosios technikos vienetų ir 1 455 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Tarptautiniame legione kovojęs britas žuvo UkrainojeBritas, išvykęs kovoti į Tarptautinį legioną Ukrainoje, buvo rastas negyvas tvenkinyje surištomis rankomis už nugaros.31 metų Jordano Chadwicko mama BBC pasakojo, kad jos sūnus visada norėjo padėti kitiems ir praėjusių metų spalio pradžioje išvyko į Ukrainą prisijungti prie Tarptautinio legiono ir kovoti su Rusijos agresija.Pasak mamos, ji nuolat palaikė ryšį su savo sūnumi.Birželio 27 dieną Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija informavo ją apie sūnaus mirtį. Ukraina atliko jo mirties aplinkybių tyrimą (jo rezultatai nepranešami) ir organizavo mirusiojo repatriaciją į tėvynę.Jungtinėje Karalystėje antras skrodimas buvo atliktas rugpjūtį, o koronerio tyrimas bus atliktas 2024 metų vasarį, praneša BBC korespondentas.

Zelenskis: Ukrainos sąjungininkai sušvelnino sankcijas RusijaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalies sąjungininkai sušvelnino Rusijai įvestas sankcijas ir paragino iš naujo imtis tolesnių baudžiamųjų priemonių Maskvai.„Šiuo metu matome per ilgą mūsų partnerių pauzę dėl sankcijų“, – sakė jis savo naktiniame vaizdo kreipimesi. V. Zelenskis pridūrė, kad jo vyriausybės prioritetai yra sankcijos Rusijos energetikos sektoriui, pastangos sustabdyti elektronikos srautą į Rusiją ir tolesni Rusijos finansų sektoriaus ribojimai.„Pasaulio sankcijų politika turi būti atnaujinta“, – sakė jis.Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka anksčiau sakė, kad Ukraina atmetė bet kokį pasiūlymą švelninti sankcijas Rusijai.„Sankcijų režimo Rusijai dalies sušvelninimas mainais už grūdų susitarimo atnaujinimą būtų Rusijos maisto šantažo pergalė ir kvietimas į Maskvą naujoms šantažo bangoms“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė O. Nikolenka.

Ukrainos kai kurios moterys privalės stoti į kariuomenę Ukrainoje moterys, turinčios medicinos ar farmacijos išsilavinimą, privalo stoti į karo tarnybą nuo spalio 1 d.Tačiau skirtingai nei vyrams nuo 18 iki 60 metų, joms nebus uždrausta išvykti iš Ukrainos, nebent jos gautų kvietimą mobilizuotis.Šią informaciją šį rytą interviu televizijai RBC-Ukraine atskleidė Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis.Jis pridūrė, kad net moterims, kurios dabar vilki karinę uniformą, netaikomas draudimas keliauti, koks vyrams buvo įvestas 2022 m. vasario 22 d., Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dieną.

JAV diplomatas JT: pseudorinkimais Ukrainoje Kremlius siekia nuslėpti savo karinius nuostoliusVladimiro Putino režimas skuba skelbti apie suklastotų „rinkimų“ sėkmę laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, siekdamas nuslėpti nuo rusų savo kariuomenės pralaimėjimus mūšio lauke, per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį sakė ambasadorius Robertas Woodas, JAV alternatyvusis atstovas specialiesiems politiniams reikalams JT, pranešė „Ukrinform“.„Kremlius skuba suklastoti sėkmę rinkimuose, kad nuslėptų savo karinius nuostolius Ukrainoje nuo Rusijos žmonių“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusijos „rinkimai“ Ukrainoje yra visiška klastotė, ir Maskva tai puikiai žino, tačiau mėgina sukurti teisėtumo regimybę ir kaip nors padidinti „rinkėjų aktyvumą“ okupuotose teritorijose.Diplomatas pabrėžė, kad Rusijos pastangos surengti suklastotus rinkimus laikinai okupuotose teritorijose jokiu būdu nėra teisėta Ukrainos žmonių, kurie jau beveik 19 mėnesių priešinasi ir narsiai kovoja su Rusijos pastangomis jėga pakeisti Ukrainos sienas, valios išraiška.„Jungtinės Amerikos Valstijos niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į jokią Ukrainos teritoriją. Mes vienareikšmiai smerkiame besitęsiančią Rusijos okupaciją ir toliau dirbsime su sąjungininkėmis bei partnerėmis, kad aprūpintume Ukrainą karine technika, kurios jai reikia apsiginti“, – sakė R. Woodas.JAV diplomatas paragino visas JT valstybes nares susilaikyti nuo žingsnių, skatinančių pasitikėjimą netikrais Rusijos rinkimais suverenioje Ukrainos teritorijoje.„Mes visi privalome įvardyti Rusijos šiurkščius tarptautinės teisės pažeidimus tuo, kuo jie yra - dėme mūsų, kaip institucijos, sukurtos palaikyti taiką pasaulyje, kolektyvinėje istorijoje ir pasikėsinimu į mūsų taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką“, – kalbėjo diplomatas.R. Woodas pabrėžė, kad Ukrainos kova yra ne tik už savo išlikimą, bet ir ginant taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką ir jos pamatinius principus. „Štai kodėl būtina, kad mes visi vienareikšmiai palaikytume Ukrainą“, – sakė jis.

Britų aviacija pradėjo saugoti civilinius laivus Juodojoje jūrojeDidžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų orlaiviai pradėjo patruliuoti Juodojoje jūroje. Kaip sumanė Didžiosios Britanijos vyriausybė, tai turėtų atgrasyti Rusiją nuo smūgių laivams, gabenantiems Ukrainos grūdus.Pranešime spaudai, kurį išplatino Didžiosios Britanijos premjero spaudos tarnyba, teigiama, kad pasitraukusi iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos Rusija savo teisėtu taikiniu paskelbė visus į Ukrainą plaukiančius laivus, nepriklausomai nuo krovinių. Rugpjūtį, norėdami sustiprinti savo grėsmę, rusai apšaudė ir išlaipino karius civiliniame laive, plaukiančiame į vieną iš Ukrainos uostų Dunojuje.Didžiosios Britanijos vyriausybė pažymėjo, kad Londonas pasinaudojo savo žvalgybos pajėgumais, ypač stebėjimu aviacijos pagalba, kad stebėtų Rusijos veiklą Juodojoje jūroje.„Vykdydami šias stebėjimo operacijas, Karališkųjų oro pajėgų lėktuvai skraido virš teritorijos, kad atgrasytų Rusiją nuo neteisėto civilinių laivų, gabenančių grūdus, atakos“, – sakoma pareiškime.Pažymima, kad britai siekia užkirsti kelią ne tik atvirai atakai prieš civilinius laivus, bet ir provokacijoms „po melaginga vėliava“.

Per Rusijos ataką nukentėjo paaugliaiKeturi žmonės buvo sužeisti per Toretsko apšaudymą Donecko srityje, nurodė regiono prokuratūra.Pasak ministerijos, rugsėjo 8-osios popietę Rusijos kariai artilerija apšaudė Severnojės kaimą Toretsko ribose. Vienas iš sviedinių pataikė į privatų namą. Buvo sužeisti du paaugliai, 14 ir 15 metų, jų 37 metų motina ir 43 metų tėvas. Buvo apgadintas ir kaimyninis namas.

Iš Krymo – naujas pavojus Ukrainai Rusijos kariai aneksuotame Kryme dislokavo dar vieną stotį, kad paleistų „Shahed“ dronus į Ukrainos teritoriją, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Pietų“ operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk.Anot jos, tai daroma siekiant užtikrinti, kad dronų kelias į taikinį būtų trumpesnis nei tuo atveju, jei jie būtų paleisti iš rytinės Azovo jūros pakrantės. „Jie ieško naujos taktikos, kaip apeiti Ukrainos gynybos pajėgų oro gynybos sistemą. Ir, deja, jie nedaro išvadų iš to, kad kai jie jau dislokavo panašias bazes Krymo pusiasalyje, ir jie turėjo liūdną istoriją, bet mums normalią“, - RBC-Ukraina cituoja N. Humeniuk pareiškimą.Pasak jos, dronai nukreipiami virš Juodosios jūros, siekiant kuo labiau paslėpti jų judėjimą, maršrutą ir garsą. „Tiesą sakant, rusai naudojasi Ukrainos geografijos ypatumais, kad apšaudytų mūsų valstybę. Tai jiems neveiks“, – pridūrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas.

Zelenskis: nors karas tęsiasi, Ukraina yra pasiruošusi surengti rinkimusNors Rusijos pradėtas karas tęsiasi, Ukraina, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, yra pasiruošusi surengti rinkimus.„Esu pasirengęs rinkimams. Prireikus, mes esame pasirengę“, – penktadienį pareiškė V. Zelenskis.Valstybės vadovas pridūrė, kad pasisako už tai, jog būtų sudarytos sąlygos tarptautinių stebėtojų darbui, nes „mums svarbiausia ne patys rinkimai, o jų pripažinimas“.

Ukraina atmeta popiežiaus tarpininkavimo pastangasUkrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas penktadienį atmetė Katalikų bažnyčios pastangas tarpininkauti Ukrainai ir Rusijai, naujienų kanale 24 pareiškęs, kad popiežius Pranciškus yra „prorusiškas“.Vatikanas jau kellis mėnesius mėgina surengti abiejų šalių derybas, pasitelkęs specialųjį patarėją.M. Podoliakas turėjo galvoje pontifiko kreipimąsi į rusų jaunimą vaizdo ryšiu rugpjūčio pabaigoje, kai popiežius kalbėjo apie „didžiąją Motiną Rusiją“ ir buvusius Rusijos imperatorius Petrą Didįjį bei Jekateriną II. Kai kurių apžvalgininkų teigimu, buvo labai panašu, kad Pranciškus giria Rusijos imperializmą.„Nėra prasmės kalbėti apie Romos pontifiko tarpininką, kai jis užima prorusišką poziciją, kuri yra akivaizdi visiems“, – sakė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas. Jis sakė, kad tai turėjo „labai neigiamą“ poveikį karui ir pridūrė: „Mes negauname iš Vatikano sąžiningo šio karo įvertinimo ir elgesio modelio“.Vatikanas paskyrė kardinolą Matteo Zuppi specialiuoju pasiuntiniu sprendžiant karo Ukrainoje problemą. Jis keliavo į abiejų kariaujančių šalių sostines, Maskvoje susitiko su Rusijos vaikų teisių apsaugos kontroliere Marija Lvova-Belova, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ieškoma karo nusikaltėle.Popiežius Pranciškus viešuose pasirodymuose nuolat ragina taika užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, tačiau niekada tiesiogiai neįvardijo Rusijos agresore, lygiai kaip ir tokios šalys kaip Kinija, irgi parengusi vadinamąjį taikos planą, iki šiol nedavusį jokių rezultatų. Dėl to popiežius kritikuojamas Ukrainoje ir kitose Kyjivą palaikančiose šalyse.

Zelenskis pasakė, ko tikėtis iš Putino šią žiemąUkrainos prezidentas įspėjo apie pavojų ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms.Šią žiemą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gąsdins pasaulį branduoliniais ginklais, nes kitų argumentų jis neturi. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jaltos Europos strategijos susitikime, rašo UNIAN.„Mano nuomone, V. Putinui liko vienas žingsnis – įbauginti pasaulį branduoliniu ginklu. Jei suvokiate, kad jis įbaugins visus Vakarus, o ne Ukrainą, nors pirmiausia nukentės Ukraina ir ukrainiečiai, bet jis tai padarys. Jis rado šią trapią Vakarų partnerių vienybės vietą“, – sakė V. Zelenskis.V. Zelenskis įžvelgia šio spaudimo pavojų ir Jungtinėms Valstijoms, nes jos bus atsidūrusios „trapiu rinkimų metu“. „Mums reikia, kad prezidentas Joe Bidenas neabejotų, jog taika yra stipresnė už bet kokį ginklą“, – pridūrė jis.Ukrainos vadovas mano, kad šią žiemą turėtume tikėtis bandymų surengti elektros energijos tiekimo nutraukimą Ukrainoje, taip pat gąsdinimo branduoliniu ginklu. „Nes Putinas neturi kitų agresijos argumentų. Jis išsikvėpė kaip žmogus ir politikas“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Kryvyj Riho apšaudymas: sužeistųjų skaičius išaugo iki 72Šiandien, rugsėjo 8 d., Rusijai apšaudant Kryvyj Rihą, sužeisti 72 civiliai miesto gyventojai.Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovo Oleksandro Vilkulio pareiškimu laidos „Suspilne provativ“ eteryje.O. Vilkulas patikslino, kad per priešo išpuolį taip pat buvo apgadinti 79 namai, 1 956 butai ir 52 automobiliai.Pasak pareigūno, rusai smogė balistine raketa „Iskander“.

Smūgiai Odesos regionui: Ukraina gali netekti pagrindinio degalų tiekimo kanaloUkraina neturi didelių naftos sandėlių su didelėmis atsargomis, o tik operatyvines atsargas degalinėse 2–3 savaitėms, rašo UNIAN.Ukraina gali prarasti svarbų degalų tiekimo kanalą – Dunojaus uostus – dėl atakų Odesos regione, kurias vis dažniau vykdo rusai.Degalinių tinklo „Prime“ įkūrėjas Dmitrijus Leuškinas mano, kad Ukraina turi nedelsiant sustiprinti oro gynybą prie Odesos regiono uostų, kitaip patirs didelių nuostolių.„Jei prarasime Dunojaus uostus kaip degalų ir tepalų tiekimo kanalą, negalėčiau užtikrintai teigti, kad net ir nepadidinus degalų suvartojimo mes suspėsime tiekti degalus. Tiesiog pradėsime skaičiuoti. Ir mums pasiseks, jei apimčių mažėjimas išsitęs iki Naujųjų metų švenčių, kai bus pauzė, kad turėtume laiko daugiau išgauti“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.Ekspertas priminė, kad rusai raketomis jau sunaikino vienintelę naftos perdirbimo gamyklą Kremenčiuke, Poltavos srityje, ir didelę naftos perdirbimo gamyklą Merefoje, Charkivo srityje. Be to, neveikia dauguma mažųjų naftos perdirbimo gamyklų ir naftos produktų vamzdynų mazgas Smyze, Ryvnės srityje.D. Leuškinas sakė, kad Ukraina neturi didelių naftos saugyklų, nes karo pradžioje priešas jas sunaikino, todėl bendrovės jų atsisakė ir pasirinko degalinėse esančias operatyvines atsargas, kurių užtenka 2–3 savaitėms.Tuo pat metu geležinkelio transportu techniškai nebus įmanoma į Ukrainą atgabenti daug degalų, o benzinvežių neužteks dėl spūsčių prie sienų.Todėl Dunojaus uostų praradimas gali būti rimtas smūgis degalų rinkai.

Zelenskis: Rusijos pranašumas ore „stabdo“ kontrpuolimąPenktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pranašumas ore „stabdo“ Kyjivo kontrpuolimą, jis priekaištavo Vakarams dėl lėto ginklų tiekimo ir sankcijų Rusijai.„Jei mūsų nėra ore, o Rusija yra, jie sulaiko mus iš oro. Jie stabdo mūsų kontrpuolimą“, - sakė V. Zelenskis, paraginęs suteikti „galingesnius ir tolimojo nuotolio“ ginklus. Ginklų tiekimas Kyjivui ir naujos sankcijos Rusijai tampa „sudėtingi ir lėtesni“, pridūrė jis.Ukrainos pareigūnai nusivylę dėl kritikos, kad Ukrainos kontrpuolimas pernelyg lėtas. Kyjivas nuolat prašo lėktuvų kovai su Rusijos invazija, tačiau daugelis Vakarų sąjungininkių vis dar dvejoja. Daugelį savaičių Ukraina priekaištauja dėl lėto proceso gauti JAV gamybos naikintuvus F16, kurie pagerintų jos sovietinių laikų laivyną.„Kai partnerės klausia: o kaip dėl kontrpuolimo, kada bus kitas žingsnis? Mano atsakymas: šiandien mūsų žingsniai tikrai greitesni nei naujieji sankcijų paketai“, - sakė V. Zelenskis.Ukraina kliaunasi Vakarų tiekiamais ginklais ir šią vasarą pradėjo ilgai lauktą atsakomąjį puolimą, bet pripažino, kad pažanga lėta dėl smarkiai užminuotos teritorijos. Kol Vakarai delsė apginkluoti Ukrainą, Rusija turėjo mažiausiai pusę metų įrengti gynybos įtvirtinimus ir užminuoti laukus.Nepaisant to, pastaruoju metu Kyjivas pranešė apie tam tikrą sėkmę. Praėjusią savaitę paskelbta apie strateginę pergalę užėmus pietinį Robotynės kaimą, tai, sakoma, atvers kelią Ukrainos pajėgoms veržtis tolyn Maskvos aneksuoto Krymo link.

Rusija tvirtina, kad oro gynyba virš Belgorodo srities numušė Ukrainos dronąRusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Belgorodo srityje užkirto kelią, anot jos, Ukrainos bandymui pasitelkiant droną surengti „teroristinę ataką“.„Rugsėjo 8 d. apie 15 val. buvo užkirstas kelias Kyjivo režimo bandymui pasitelkiant lėktuvo tipo nepilotuojamą skraidyklę surengti teroristinę ataką prieš objektus Rusijos Federacijos teritorijoje“, – sakoma penktadienį išplatintame ministerijos pranešime, kurį cituoja CNN.Ministerija pridūrė, kad droną sunaikino oro gynybos sistemos.

Britų žvalgyba: grūdų išvežimas kitais maršrutais vargu ar prilygs eksportui per Juodąją jūrą Alternatyvūs grūdų eksporto iš Ukrainos maršrutai greičiausiai neprilygs Juodosios jūros maršrutams, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.Pabrėžiama, kad sėkmingas Ukrainos grūdų eksportas pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą (BSGI) padėjo sumažinti pasaulines maisto kainas. Šiam susitarimui veikiant į pasaulinę rinką pateko per 32 mln. tonų maisto. Maisto kainų indeksas nuo 2022 m. kovo mėnesio aukščiausio lygio sumažėjo 23 procentais.Besivystančioms šalims ypač naudingos mažesnės kainos ir tiesioginis grūdų importas iš Ukrainos.„Rusijos pasitraukimas iš BSGI mažina Ukrainos eksportą, tai akivaizdžios pastangos kenkti Ukrainos ekonomikai ir jos gebėjimui remti karo pastangas“, – sakoma pranešime.JK gynybos ministerija priminė, kad prieš karą žemės ūkio sektorius sudarė 40 proc. Ukrainos eksporto ir tebėra gyvybiškai svarbus šaliai, 2021 m. maisto produktų eksportuota už 28 mlrd. JAV dolerių.„Ukraina sėkmingai eksportuoja grūdus pasitelkdama alternatyvius metodus, išveža juos upėmis, geležinkeliais ir keliais, tačiau mažai tikėtina, kad tai atitiks Juodosios jūros eksporto maršrutų pajėgumus“, – sakoma suvestinėje.JK nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose Barbara Woodward pranešė, jog JK turima informacija Rusijos kariuomenė Juodojoje jūroje gali atakuoti civilius laivus.

Lietuva Ukrainai perdavė puspenkto milijono šaudmenųKrašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad Lietuva tęsia nenutrūkstamą karinės paramos teikimą Ukrainai ir penktadienį kariaujančiai šaliai perdavė puspenkto milijono šaudmenų.Pasak KAM, iki šių metų rudens Lietuvos perduota karinė parama Ukrainai jau apima sraigtasparnius Mi-8, priešlėktuvinius pabūklus L-70 su amunicija, M113 šarvuotuosius transporterius, milijonus šovinių, granatsvaidžių amuniciją.Ukrainai netrukus bus perduotos ir NASAMS raketų paleidimo sistemos, anti-dronai, logistinė technika ir kita technika, informuojama išplatintame pranešime.Taip pat, anot KAM, Lietuva nuolat aktyviai apmoko ukrainiečių karius, teikia ukrainiečiams gydymą ir reabilitaciją, rengia ekspertines konsultacijas, skiria lėšas į tarptautinius paramos Ukrainai fondus.Lietuvos parama Ukrainai nuo karinės invazijos pradžios pasiekė 0,5 mlrd. eurų ir bus teikiama toliau – 2024–2026 metais numatomas 200 mln. eurų vertės karinės paramos paketas. Bendras Lietuvos paramos Ukrainai vertė sudaro daugiau nei 1 milijardą eurų arba daugiau nei 1,2 proc. Lietuvos BVP (pusę šios sumos yra karinė parama), pažymi ministerija.

Rumunija planuoja gyventojų apsaugos priemones prie Ukrainos sienosAtsižvelgdama į didelio masto Rusijos išpuolius Ukrainos ir Rumunijos pasienio zonoje, Bukarešto vyriausybė planuoja gyventojų apsaugos priemones.Remiantis Nacionalinio nepaprastųjų situacijų komiteto penktadienio sprendimu, Dunojaus deltoje turi būti įrengtos apsauginės erdvės, jei kiltų oro pavojus, taip pat perspėjimo mechanizmai, pranešė naujienų agentūra „Agerpres“.Pastarosiomis dienomis Rusija ne kartą puolė Ukrainos Dunojaus uostamiesčius Renį, Izmailą ir Kiliją. Jie yra mažiau nei už 500 metrų nuo Rumunijos teritorijos, matomi kitame Dunojaus krante esančių Rumunijos miestų gyventojams.Pirmadienį NATO gynybos aljansui priklausančioje Rumunijoje negyvenamoje miškingoje vietovėje netoli Plauru kaimo, tiesiai priešais Ukrainos Izmailo uostą, nukrito, manoma, drono likučiai. Rumunijos gynybos ministerijos teigimu, įtariama, kad tai buvo šnipinėjimo dronas be sprogstamojo užtaiso. Tikriausiai užsiliepsnojo jame buvę degalai, pranešė ministerija. NATO manymu, tai nebuvo tyčinis Rusijos veiksmas.Žiniasklaida aštriai kritikavo Rumunijos vyriausybę, kad iš pradžių ši dvi dienas neigė tariamą drono incidentą. Taip pat liejosi kritika, kad nukentėjusiame regione nėra gyventojų perspėjimo ir apsaugos priemonių .Netankiai gyvenamoje Dunojaus deltoje 32 kaimuose gyvena maždaug 27 tūkst. žmonių.

Danija: Ukrainą pasiekė pirmieji tankai „Leopard 1“Ukrainą pasiekė pirmieji 10 tankų „Leopard 1“, kuriuos jai padovanojo Danija, Vokietija ir Nyderlandai, penktadienį pranešė Danijos kariuomenė.Trys šalys vasarį buvo paskelbusios, kad „ateinančiais mėnesiais“ padovanos 100 vokiškų tankų „Leopard 1“.„Ukrainai buvo nusiųsti pirmieji 10 tankų. Atvyksta ir dar daugiau“, – sakoma Danijos ginkluotųjų pajėgų pranešime. Jame priduriama, kad Danijos kariai Vokietijoje apmoko Ukrainos pajėgas valdyti šiuos tankus.„Neabejoju, kad tai padės jiems laimėti jų dabartinę gynybinę kovą“, – pranešime cituojamas kariuomenės vadas Gunneris Arpe Nielsenas.Danija tankus „Leopard 1 A5“ naudojo iki 2005 m. 1997 m. šalis įsigijo 51 tanką „Leopard 2A4“, o senųjų „Leopard 1 A5“ eksploatacija buvo laipsniškai nutraukta.

Dešimtys tūkstančių ukrainiečių pasirašė peticiją: reikalaujama pareigūnų turto deklaracijųDešimtys tūkstančių ukrainiečių pasirašė peticiją, kuria reikalaujama, kad Ukrainos prezidentas Volomymyras Zelenskis atkurtų visuomenės prieigą prie šalies pareigūnų elektroninių turto deklaracijų, pabrėžiant būtinybę užtikrinti skaidrumą karo metu.Šios iniciatyvos imtasi šalį neseniai sukrėtus keletui korupcijos skandalų, kurie baigėsi tam tikrų visuomenės veikėjų sulaikymu ar atleidimu. „Vyriausybės deklaracijų slėpimas nuo ukrainiečių tokiu metu reiškia visiškos korupcijos šalyje dangstymą“, – sakoma trečiadienį paskelbtos peticijos, kurią iki šiol pasirašė daugiau kaip 83 tūkst. žmonių, tekste. Tam, kad prezidentas būtų įpareigotas svarstyti kurią nors peticiją, ji turi surinkti bent 25 tūkst. parašų.Naujoji peticija siekia, kad V. Zelenskis vetuotų šią savaitę parlamente per antrą svarstymą priimtą įstatymo projektą, kuris numato vėl įpareigoti pareigūnus privalomai pildyti elektronines turto deklaracijas, tačiau jos vienerius metus nebūtų pasiekiamos visuomenei. „Piliečiai ir žurnalistai neteko prieigos prie įrankio, padedančio stebėti pareigūnų veiksmus, ir pagrindinio saugiklio nuo korupcijos“, – pažymima peticijos tekste.Remiantis liepos pabaigoje paskelbtais apklausos, kurią atliko Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas (KIIS), rezultatais, 89 proc. ukrainiečių laiko korupciją rimta problema, nusileidžiančia tik Rusijos invazijai.Minėtas įstatymas „neleis visuomenei ir žurnalistams kontroliuoti valdžios institucijų“, sutiko Ukrainos nevyriausybinė organizacija Veiksmų prieš korupciją centras (AntAC). „Tai yra nepaprastai svarbu vykstant karui, atsižvelgiant į skandalus, susijusius su butais, namais užsienyje ir prabangiais automobiliais“, – tikino organizacija.Prasidėjus Rusijos invazijai, V. Zelenskis ne kartą žadėjo kovoti su korupcija Ukrainoje. Tai yra vienas iš pagrindinių reikalavimų, kuriuos Kyjivui kelia jo Vakarų sąjungininkai.

Ukraina susigrąžino dar devynis rusų okupantų priverstinai paimtus vaikusUkraina sugebėjo sugrąžinti namo dar devynis ukrainiečių vaikus, „Telegram“ kanale pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.Jo teigimu, šių vaikų istorijos šokiruoja. „Kiekvienas grįžimas – tarsi speciali operacija. Vaikų likimai skirtingi, bet kiekvienas jų turėjo patirti išbandymų“, – parašė D. Lubinecas.Jo žodžiais, du vaikai ilgai gyveno laikinai okupuotose teritorijose, tačiau dabar pagaliau jie yra su savo tėvai.„Mums taip pat pavyko sugrąžinti į Tėvynę berniuką, kurį rusai apkaltino susprogdinus tiltą, jis buvo mėnesį kalinamas ir tardomas, perėjo visus pragaro ratus, įskaitant filtraciją. Bet dabar jis yra su mama Ukrainoje“, – pranešė D. Lubinecas.Saugumo sumetimais ombudsmeno tarnyba daug ko negali atskleisti, sakė jis ir paskelbė keletą nuotraukų iš susitikimo su vaikais ir jų tėvais.Rugsėjo 1 d. Chersono regioninė karinė administracija paskelbė, kad į Ukrainą grįžo 11 ukrainiečių vaikų, kuriuos prievarta buvo paėmę okupantai rusai. Šiuos vaikus rusai neteisėtai laikė laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje.

Po ciniško „šou“ Mariupolyje – šokiruota Ukraina: reikalaujame Kinijos pasiaiškintiKeletas Kinijos tinklaraštininkų neteisėtai atvyko į rusų okupuotą Mariupolį, o tarp jų buvusi dainininkė įrašė vaizdo įrašą, dainuodama rusų sunaikinto dramos teatro griuvėsiuose. Ukraina reikalauja Kinijos pasiaiškinti.Apie tai praneša portalas „RBK Ukraina“, cituodamas Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos žinutes feisbuke.Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Kinijos operos dainininke įvardyta Wang Fang rusų okupantų sunaikinto Mariupolio dramos teatro griuvėsiuose atlieka rusų dainą „Katiuša“. Per 2022 metų pavasarį Rusijos suduotą aviacinį smūgį Mariupolio dramos teatrui čia žuvo daugiau nei 600 civilių.https://t.me/nvua_official/61421Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas dainavimą pavadino „visiškos moralinės degradacijos pavyzdžiu“. O. Nikolenka pažymėjo, kad Ukraina laukia Kinijos pasiaiškinimo. Taip pat žinoma, kad į Mariupolį atvažiavo tinklaraštininkų grupė iš Kinijos.„Ukraina gerbia Kinijos teritorinį vientisumą ir laukia paaiškinimo, koks buvo Kinijos piliečių atvykimo į Mariupolį tikslas. Taip pat norime sužinoti, kaip jie pateko į laikinai okupuotą Ukrainos miestą“, – pabrėžė jis.Ukrainos užsienio reikalų ministerija inicijuos draudimą atvykti į šalį visiems panašiems „gastroliuotojams“ iš Kinijos, penktadienį pranešė „Ukrainska pravda“.Vadinamasis okupuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas ketvirtadienį taip pat pasigyrė, kad į Rusijos užgrobtą Ukrainos pusiasalį atvyko „delegacija iš Kinijos“.Jis teigė, kad tai buvo „Kinijos Liaudies Respublikos žiniasklaidos ir kultūros srities atstovai“, su kuriais jis aptarė „turizmo klausimus“. Pasak S. Aksionovo, jie esą informavo jį, kad turistai iš KLR „pasirengę atvykti į Krymą“. Jis taip pat teigė, kad buvo susitarta dėl Kinijos verslininkų vizito į Krymą.„Ukrainska pravda“ primena, kad 2021 metais rusų sukurta „Krymo kurortų ir turizmo ministerija“ pavadino „delegacija iš Kinijos“ Maskvos didmeninės prekybos turgaviečių prekybininkų grupę. Tai aptiko Rusijos žiniasklaida, analizuodama juridinių asmenų registrus.

Ukraina ragina pasaulį pasmerkti fiktyvius Rusijos „rinkimus“ laikinai okupuotose teritorijoseRusijos neteisėti „rinkimai“, surengti laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, neturės jokių teisinių pasekmių ir nepakeis tų teritorijų statuso, sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.2023 metų rugsėjo 8-10 dienomis Rusija surengė vadinamuosius „rinkimus“ į vietos okupacinę administraciją laikinai okupuotose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse, taip pat Krymo autonominėje respublikoje ir Sevastopolio mieste.Ukrainos URM teigimu, Rusijos vykdomi fiktyvūs „rinkimai“ šiurkščiai pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, Ukrainos teisės aktus ir tarptautinę teisę, būtent Jungtinių Tautų chartiją.„Rusijos pseudorinkimai laikinai okupuotose teritorijose yra beverčiai. Jie neturės jokių teisinių pasekmių ir nelems Rusijos kariuomenės užgrobtų Ukrainos teritorijų statuso pasikeitimo“, – sakoma pareiškime.Ministerija akcentavo, kad suklastotais rinkimais Ukrainos regionuose ir Kryme Kremlius toliau delegitimuoja pačios Rusijos teisinę sistemą.Ukrainos URM paragino tarptautinius partnerius pasmerkti beverčius ir savavališkus Rusijos veiksmus ir nepripažinti jokios „administracijos“, kuri būtų sukurta kaip fiktyvių „rinkimų“ rezultatas, teisėtumo, taip pat jokių jos priimtų sprendimų.„Su šiais pseudorinkimais susiję asmenys, įskaitant Rusijos vadovybę, okupacinių administracijų ir rinkimų struktūrų atstovus, turi būti patraukti atsakomybėn. Mes taip pat inicijuojame naujas tarptautines sankcijas jų atžvilgiu“, – pabrėžė ministerija.

Rusai numetė aviacinę bombą ant Chersono regiono, žuvo trys žmonėsRusų okupantai numetė aviacinę bombą ant Odradokamiankos kaimo Chersono regione, yra žuvusių ir sužeistų žmonių, pranešė „RBC-Ukraina“ su nuoroda į vidaus reikalų ministrą Igorį Klymenką.Dėl priešo atakos žuvo trys civiliai gyventojai – dvi moterys ir vyras. Dar keturi vietos gyventojai buvo sužeisti.I. Klymenka sakė, kad operatyvinės tyrimų grupės, kriminalistai, gelbėtojai ir savanoriai stengiasi likviduoti apšaudymo padarinius. Jie taip pat užsiima Rusijos karo nusikaltimų fiksavimu.Padėtis Chersono regioneUkrainos gynybos pajėgoms išlaisvinus dešinįjį Chersono regiono krantą, rusai kasdien apšaudo regioną, įskaitant Chersono miestą. Užpuolikai smūgiams naudoja sunkiąją ginkluotę, aviaciją ir dronus.Ketvirtadienį rusai iš drono numetė sprogmenis ant vieno Chersono regiono  gyventojo. O rugsėjo 3 dieną rusai apšaudė gyvenamuosius namus Bilozerkoje. Į apšaudymą pateko šeima: žuvo 35 metų vyras, o jo 36 metų žmona ir 9 metų dukra buvo sužeistos.

Žuvusių Ukrainoje rusų karių skaičius išaugo iki 267 540Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų rugsėjo 8 dienos Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo apie 267 540 rusų okupantų, o per pastarąją parą jų žuvo 640.Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 4 529 pagrindinius kovinius tankus (+23 per pastarąją parą), 8 726 šarvuotas kovos mašinas (+23), 5 753 artilerijos sistemas (+31), 754 daugkartinio paleidimo įrenginius (+1), 507 oro gynybos sistemas (+1), 315 karo lėktuvų (+0), ir 315 lėktuvų (+0), sraigtasparnių - 316 (+0), 4 570 (+29) operatyvinių ir taktinių bepiločių orlaivių, 1455 (+0) sparnuotųjų raketų, 19 (+0 )karo laivų / katerių, 8 264 (+47) sunkvežimius, 860 (+1) specialiosios įrangos vienetų.Duomenys nuolat atnaujinami.Kaip pranešė „Ukrinform“, per praėjusią parą Gynybos pajėgų aviacija sudavė 10 smūgių rusų personalo, ginklų ir karinės technikos telkiniams bei priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijoms. Raketiniai ir artilerijos daliniai smogė vienam šaudmenų sandėliui, šešiems artilerijos pabūklams, dviem kontrolės punktams ir dviem priešo oro gynybos sistemoms.

Ukrainos generalinis štabas praneša apie pažangą fronteKontrpuolimą vykdančios Ukrainos pajėgos praneša apie pažangą fronte. „Šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos (...) sėkmingai veikia regione į pietus nuo Robotybės ir įsitvirtina pasiektose pozicijose“, – penktadienio rytą Kyjive pranešė Generalinis štabas.Be to, karinė vadovybė kalbėjo apie dalinę sėkmę į pietus nuo Bachmuto, tačiau konkrečių detalių nepateikė. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.Ukrainos kariuomenė prieš tris mėnesius pradėjo kontrpuolimą šalies pietuose, tačiau dėl stiprių Rusijos okupacinių dalinių gynybinių pozicijų tik lėtai juda į priekį.

E. Muskas reagavo į pranešimus, esą jis nurodė išjungti „Starlink“ ryšį KrymeElonas Muskas savo valdomame socialiniame tinkle „X“ ankstyvą penktadienio rytą reagavo į informaciją, kad jis neva slapta įsakė išjungti „Starlink“ ryšį netoli Krymo pakrantės, kad būtų užkirstas kelias Ukrainos puolimui prieš Rusijos karinį jūrų laivyną Sevastopolyje.Milijardierius teigė, kad neišjungė „Starlink“ palydovinio ryšio dronams, nes jis ten nė nebuvo įjungtas. „Aptariami „Starlink“ regionai nebuvo įjungti. Bendrovė „SpaceX“ nieko nedeaktyvavo“, – rašė E. Muskas.„Iš vyriausybinių institucijos atėjo skubus prašymas aktyvuoti „Starlink“ iki pat Sevastopolio. Buvo akivaizdus ketinimas nuskandinti didžiąją dalį Rusijos laivyno, stovinčio nuleistais inkarais. Jei būčiau sutikęs su jų prašymu, „SpaceX“ būtų tapusi tiesiogine didelio karo veiksmo ir konflikto eskalavimo bendrininke“, – rašė milijardierius.Jis taip pat tvirtina, kad „abi [karo] šalys turėtų susitarti dėl paliaubų“.„Kiekvieną dieną vis daugiau jaunų Ukrainos ir Rusijos žmonių žūsta, kad įgytų arba prarastų mažus žemės gabalėlius, kurių ribos beveik nesikeičia. Tai neverta jų gyvybių“, – mano E. Muskas.Kiek anksčiau CNN kanalas, gavęs amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Walterio Isaacsono parašytos ir netrukus pasirodysiančios E. Musko biografijos ištrauką, pranešė, kad E. Muskas 2022 metais esą slapta įsakė išjungti „Starlink“ ryšį netoli Krymo pakrantės, kad būtų užkirstas kelias Ukrainos puolimui prieš Rusijos karinį jūrų laivyną Sevastopolyje.

Pranešama, kad Kryvyj Rihe nukentėjusių jau beveik 40 Rusijai raketomis apšaudžius Ukrainos Kryvyj Riho miestą, institucijų duomenimis, žuvo žmogus. Nukentėjusių jau beveik 40, „Telegram“ tinkle pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas. Raketa esą pataikė į administracinį pastatą.Prieš tai pranešta, kad Sumų srityje Ukrainos šiaurėje per ataką sužeisti vyras ir moteris. Jie ištraukti iš savo dviejų aukštų namo griuvėsių. Civilinės apsaugos duomenimis, per raketų smūgį iš viso apgadinta 20 gyvenamųjų namų ir 8 automobiliai. Ugniagesiai ryte pranešė, kad per ataką kilęs gaisras užgesintas.Vienas asmuo nukentėjo ir Zaporižios srityje Pietų Ukrainoje, pranešė karinis gubernatorius Jurijus Malaško. Jo duomenimis, čia rusų pajėgos taip pat paleido raketą.https://t.me/dnipropetrovskaODA/7207

Ch. Michelis: Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada turi liautisRusija, pasitraukusi iš Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujamo grūdų susitarimo, turi nutraukti Ukrainos uostų blokadą, penktadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis.„Atvirai kalbant, skandalinga, kad Rusija, nutraukusi Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, blokuoja ir atakuoja Ukrainos uostus. Tai turi liautis“, – sakė Ch. Michelis žurnalistams Indijos sostinėje Naujajame Delyje prieš G20 aukščiausiojo lygio susitikimą.Liepos mėnesį Rusija pasitraukė iš grūdų susitarimo, teigdama, kad jis nepasiekė tikslo sumažinti badą Afrikoje. Nuo to laiko įtampa regione didėjo: Rusija atakavo Ukrainos eksporto centrus, o Kyjivo pajėgos taikėsi į Rusijos jūrų uostus ir karo laivus.Tada Kremlius paprašė Turkijos padėti Rusijai eksportuoti grūdus į Afrikos šalis be jokio Ukrainos dalyvavimo. Prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Maskva jau po kelių savaičių pradės tiekti nemokamus grūdus šešioms Afrikos šalims.„Kremliaus pasiūlymas Afrikai pristatyti milijoną tonų grūdų yra absoliučiai ciniškas“, – sakė Ch. Michelis.„Laivai su grūdais turi turėti galimybę saugiai patekti į Juodąją jūrą“, – sakė jis, pažymėdamas, kad pagal JT iniciatyvą rinkai, „ypač besivystančioms šalims“, jau buvo pristatyta 32 mln. tonų.Ukraina ir Rusija yra pagrindinės grūdų ir sėklų aliejaus eksportuotojos. Praėjusių metų susitarimas dėl grūdų padėjo sumažinti pasaulines maisto kainas ir suteikė Ukrainai svarbų pajamų šaltinį gynybai finansuoti.„Daugiau kaip 250 mln. žmonių visame pasaulyje susiduria su dideliu maisto trūkumu, o Kremlius, tyčia atakuodamas Ukrainos jūrų uostus, atima iš jų maistą, kurio jiems labai reikia“, – sakė Ch. Michelis.V. Putinas nedalyvauja ir net neplanuoja per nuotolį sakyti kalbos G20 susitikime Indijoje, nes Maskvos santykiai su daugeliu bloko narių yra įtempti dėl karo Ukrainoje. Savaitgalį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime V. Putiną pakeis užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Iš viešumos dingo Rusijos „specialiosios karinės operacijos veidas“Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas penkias dienas iš eilės nepateikė kasdieninės situacijos fronte apžvalgos, taip sukeldamas klausimų, kur galėjo pradingti, rašo „Newsweek“.Įprastai Rusijos gynybos ministerija kiekvieną dieną pateikia situacijos fronte apžvalgą, kurią rengia 57 metų I. Konašenkovas. Jų metu aptariama „specialioji karinė operacija“, kaip Rusija vadina savo karą prieš Ukrainą. I. Konašenkovą Rusijos žiniasklaida vadina „specialiosios karinės operacijos veidu“.Kaip skelbia nuo 2021 metų veikianti tyrimų svetainė „Agentstvo,“ paskutinį vaizdo įrašą Rusijos gynybos ministerijos atstovas ministerijos „Telegram“ kanale įkėlė rugsėjo 1 dieną. Nuo tada atnaujinimai pateikiami tik rašytine forma.Priežastys, kodėl tarsi į vandenį dingo I. Konašenkovas, neskelbiamos.„Agentstvo“ akcentuoja, kad I. Konašenkovas seniau jau buvo dingęs keturioms dienoms iš eilės, bet šis atvejis – ilgiausias, kai nepateikia informacijos apie situaciją Ukrainoje.Kaip skelbia vietos naujienų portalas 116.ru, I. Konašenkovas nuo 2017 metų vadovavo Rusijos gynybos ministerijos informacijos ir komunikacijos departamentui, o 2022 metų birželį prezidento dekretu jam buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis.„Agentstvo“ pažymi, kad I. Konašenkovas informacijos pateikė ir birželio 24 dieną, kai „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas pabandė įvykdyti maištą prieš Kremlių, reikalaudamas gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo atstatydinimo.I. Konašenkovas įtrauktas tiek į Ukrainos, tiek į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą. Kyjivas teigia, kad jis „atsakingas už manipuliacijas informacija ir dezinformacijos skleidimą apie Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje“.Praeitą savaitę „Agentstvo“ pranešė, kad V. Putinas nurodė skelbti Ukrainos kontrpuolimo, vykstančio jau ketvirtą mėnesį, nuostolius. Skelbta, kad Rusijos prezidentas per spaudos konferenciją apie Kyjivo kontrpuolimą tepasakė vos vieną sakinį, nors anksčiau leisdavosi į ilgas diskusijas apie Ukrainos tariamai patiriamus nuostolius.

Sumuose per ataką sužeisti trys žmonėsŽmonių, sužeistų per Rusijos raketų ataką prieš Sumus, skaičius išaugo iki trijų, praneša Ukrainos policija.Pirminiais duomenimis, penktadienio rytą per rusų apšaudymą buvo apgadinta mažiausiai 20 namų ir aštuoni automobiliai.Iš griuvėsių buvo išgelbėti moteris ir vyras bei šuo.https://t.me/UA_National_Police/14378https://t.me/UA_National_Police/14384

Rusija atakavo Kryvyj Rihą, sužeisti 26 žmonės, vienas žuvoRusija raketomis atakavo Kryvyj Rihą, praneša Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.Skelbiama, kad raketa pataikė į administracinį pastatą.Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, vienas žmogus žuvo, dar 26 žmonės buvo sužeisti.https://t.me/dnipropetrovskaODA/7203

Kuboje suimta 17 asmenų, įtariamų verbavus vyrus karui UkrainojeKuboje, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, suimta 17 asmenų, įtariamų priklausiusius tinklui, verbavusiam vyrus karui Ukrainoje. Tarp sulaikytųjų yra asmuo, įtariamas „šios veiklos organizavimu“, bei du įtariami verbuotojai, ketvirtadienį sakė tyrėjas Césaris Rodriguezas. Sulaikytųjų tautybės jis nenurodė.Prokuratūra įtariamuosius, be kita ko, kaltina prekyba žmonėmis bei užsienio valstybės „priešiškais veiksmais“. Už tai Kuboje gresia kalėjimas iki gyvos galvos ar net mirties bausmė.Jau pirmadienį Kubos vyriausybė pareiškė, kad išaiškino spėjamą rusų tinklą, neteisėtai verbavusį kubiečius „karinėms operacijoms Ukrainoje“. Tikslas esą buvo Rusijoje ir Kuboje gyvenančius kubiečius įtraukti į ginkluotąsias pajėgas, dalyvaujančias „karinėse akcijose Ukrainoje“. JAV žiniasklaida skelbė apie atvejį dviejų 19-mečių, kurie „Facebook“ tinkle buvo užverbuoti pažadais, kad jiems bus parūpintas mūrininko darbas Rusijos kariuomenėje Ukrainoje. Kiti liudytojai patvirtino buvę užverbuoti tiesiogiai Rusijos ginkluotųjų pajėgų.Maskva ir Havana pastaruoju metu suintensyvino savo santykius. Kubos prezidentas Miguelis Díazas Canelis praėjusių metų pabaigoje Maskvoje susitiko su savo Rusijos kolega Vladimiru Putinu. Birželį Kubos gynybos ministrą Álvaro Lópezą Mierą priėmė rusų kolega Sergejus Šoigu. Tačiau Kubos vyriausybė neigia bet kokią paramą Maskvai kare Ukrainoje.

Ukraina numušė 16 iš 20 dronų, kuriuos Rusija paleido į Odesos ir Mykolajivo regionusUkrainos oro gynybos pajėgos ankstyvą penktadienio rytą virš Odesos ir Mykolajivo regionų numušė 16 iš 20 priešo atakos dronų „Shahed-136/131“. Apie tai praneša Ukrainos karinių oro pajėgų spaudos tarnyba.„Priešas paleido į Odesą „Shahed-136/131“ tipo atakos dronų grupes iš pietryčių ir pietų krypčių (Primorsko-Achtarsko Rusijoje, Čaudos kyšulio laikinai okupuotame Kryme). Iš viso Odesos kryptimi užfiksuota 20 „Shahed“ paleidimų“, – teigiama pranešime.Kartu pažymima, kad atakoms atremti bendrai veikė priešlėktuvinių raketų daliniai, naikintuvai, mobiliosios karinių oro pajėgų ugnies grupės ir kitų Ukrainos gynybos pajėgų elementų oro gynybos daliniai.„Dėl to virš Odesos ir Mykolajivo regionų buvo sunaikinta 16 „Shahedų“, – pabrėžiama pranešime.Kaip pranešta anksčiau, penktadienio naktį Rusijos Briansko mieste per drono ataką kilo gaisras mikroelektronikos gamykloje.

Socialiniuose tinkluose publikuojama dar daugiau gaisro Maskvoje vaizdo įrašų:https://t.me/uniannet/110680

Ukraina eksportuoja grūdus per Kroatijos uostusRusų pajėgoms vis dažniau atakuojant Ukrainos Juodosios jūros ir Dunojaus uostus, Kyjivas pradėjo savo grūdų eksportą per uostus Kroatijoje. „Nors tai nišinis prekybos maršrutas, tačiau jis jau dabar yra labai populiarus, – sakė Ukrainos vicepremjerė Julija Svyrydenko. – Esame dėkingi už šią galimybę“.Ukraina, anot pareigūnės, suinteresuota jį plėsti, nes šis logistikos maršrutas esą ir pasibaigus karui gali būti svarbus abiejų šalių dvišalei prekybai, praneša agentūra „Reuters“.Kiek ukrainietiškų grūdų jau pervežta per Kroatijos uostus, J. Svyrydenko nepasakė.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba liepos pabaigoje lankydamasis Zagrebe pasiekė susitarimą, kad jo šalis galėtų naudotis Kroatijos Dunojaus ir Adrijos uostais ukrainietiškų grūdų eksportui.

Maskvoje kilo didžiulis gaisras: degė Federalinės muitinės tarnybos pastatasRusijos sostinėje vėl kilo didelio masto gaisras. Rugsėjo 8-osios, penktadienio, naktį Maskvoje užsiliepsnojo Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos pastatas.Apie tai praneša Rusijos „Telegram“ kanalai. Taip pat publikuojami tirštų dūmų virš miesto kadrai.„Gaisras Maskvos rytuose. Novogyrejevo rajone matomas didelis juodų dūmų stulpas, gaisras Kuskovskajos gatvėje. Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, prašymas atėjo iš pastato, kuriame yra įsikūrusi Federalinė muitinės tarnyba“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad gaisro vietoje girdėjosi sprogimų garsai.„Gaisro vietoje Novogyreeve girdėti sprogimų garsai. Manoma, kad dega sandėliai, teritorija tikslinama“, – rašė kanalo „Telegram“ vartotojai.https://t.me/uniannet/110669

Iš Rusijos – pranešimai apie dronų atakas Rusijos Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas apkaltino Ukrainą dronais užpuolus pramoninį objektą regioniniame centre. „Ukrainos teroristai panaudojo droną, kad užpultų pramoninį objektą Briansko mieste. Dėl to užsidegė administracinis pastatas. Aukų nebuvo“, – „Telegram“ kanale parašė A. Bogomazas. Laikraštis „Kyiv Post“ praneša, kad degantis pastatas yra gamykla, padedanti gaminti Ukrainos teritorijoje per visą karą naudotas raketas „Iskander“. Nurodoma, kad „Kremniy EL“ yra viena didžiausių Rusijos gynybos ministerijos reikmėms reikalingos mikroelektronikos gamintojų. Gamykloje gaminami komponentai oro gynybos sistemai „Pantsir“ ir raketų kompleksams „Iskander“, rašoma laikraštyje. Rusijos naujienų agentūros TASS ir RIA pripažino gaisrą, bet teigė, kad gaisras įvyko tik „administraciniame pastate“, o ne gamykloje. Anot BBC, jei nuo drono tikrai nukentėjo ši gamykla, tai nėra pirmasis atvejis. Pavyzdžiui, žinoma, kad dronas į ją pataikė rugpjūčio 30 dieną. Brianske ketvirtadienį buvo pastebėti dar mažiausiai du dronai ir dar vienas regione. https://t.me/uniannet/110648

JAV Ukrainai skiria naują 600 mln. dolerių karinės pagalbos paketąJungtinės Amerikos Valstijos paskelbė apie naujos karinės pagalbos skyrimą Ukrainai. Naujojo paketo suma – 600 mln. dolerių, praneša UNIAN.Tai buvo pareikšta Pentagone. Yra žinoma, kad paketas apims oro gynybos sistemas ir šaudmenis.

Ukrainos energetikos ministras apie pasirengimą žiemai: kai prasidės masinės atakos, parama bus labai reikalingaUkrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenko neabejoja, kad žiemą Rusija vėl surengs masines atakas į šalies energetikos infrastruktūrą. Todėl, akcentuoja jis, nuosekli šalių sąjungininkių pagalba Ukrainai yra ypač svarbi.„Ruošiamės tam, kad bus labai panaši žiema, o gal net ir sudėtingesnė. Kai bus masinės atakos, palaikymas bus reikalingas. Labai svarbu, kad pagalba nesustotų, būtų nuosekli“, – LRT televizijai ketvirtadienį teigė H. Haluščenko, atkreipdamas dėmesį, kad pastarąją žiemą Rusijos atakų metu buvo pažeista 50 proc. energetikos infrastruktūros.Visgi ministras viliasi, kad praėjusią žiemą sukaupta patirtis Ukrainai padės išgyventi artėjančią žiemą.„Turime didžiulę patirtį iš praeitos žiemos, kaip išlaikyti energetikos infrastruktūrą, kai ji nuolat atakuojama. Tai mums nėra labai nauja patirtis, nes turime daug apgalvotų sprendimų tam, kad nesuteiktume galimybės atjungti valstybės nuo elektros tinklų. Tos žinios padės mums išgyventi ateinančią žiemą“, – sakė Ukrainos energetikos ministras.„Žinoma, svarbu ir tai, kad remonto bendrovės taiso ir generatorius, ir elektrą perduodančius objektus. Iš karinės rizikos pusės, sistema bus saugoma nuo oro atakų, taip pat yra kitų veiksmingų sprendimų energetiniams objektams“, – pažymėjo jis.Visgi H. Haluščenko pripažįsta, kad tai, koks bus Rusijos atakų mastas į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kol kas sunku prognozuoti.„Labai sunku prognozuoti rusų atakų mastą, kiek kas bus sunaikinta. Nuo to labai priklausys rizikos (...) – elektros arba šildymo nutraukimo, apribojimo. Sistema bus paruošta, kad energija galėtų būti perduota, taip pat, kad būtų tiekiamos“, – teigė H. Haluščenko.„Tačiau prognozuoti, koks bus sunaikintos infrastruktūros lygis arba kokių smūgių patirs energetika, labai sunku. Nuo sunaikinimo masto ir priklausys energijos nutraukimo klausimas“, – pripažino jis.Per visą žiemą Rusija smūgiavo į Kyjivo ir kitų Ukrainos miestų energetikos infrastruktūrą. Nuo spalio iki kovo Rusija raketomis ir bepiločiais orlaiviais bombardavo svarbius Ukrainos objektus, sutrikdydama vandens, šildymo ir elektros tiekimą milijonams žmonių.

Ukraina skelbia apie naujus pasiekimus ir rusų pasipriešinimąRusija vėl renka pajėgas, kad sustiprintų puolimus Kupiansko ir Lymano frontuose. Tai paskelbė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar informacinio maratono „United News“ eteryje.„Pietuose – pagrindinė mūsų puolimo kryptis, rytuose – pagrindinė priešo puolimo kryptis. Tačiau mūsų rytai nėra vienalyčiai. Yra keturios pagrindinės sritys, kuriose priešas bando įveikti mūsų gynybą – tai Kupyanske, Lymanske, Avdiivkoje ir Maryinskoye. Bet mes taip pat turime Bachmuto kryptį, kur mums dabar sekasi, ir pamažu ten žengiame į priekį“, - sakė H. Maliar.Ji pabrėžė, kad Rusijos okupantai griebiasi labai skirtingos taktikos, kad sustabdytų Ukrainos puolimą.„Jei kalbame apie rytus, jie bando nukreipti mūsų karius ir išsklaidyti mūsų pajėgas įvairiomis kryptimis“, - sakė H. Maliar.Ji taip pat sakė, kad Melitopolio kryptimi „yra tam tikrų dalykų, apie kuriuos negalime kalbėti, tačiau yra ir tam tikrų laimėjimų, o kai ginkluotosios pajėgos bus konsoliduotos, bus galima pasakyti viešai“.H. Maliar patikslino, kad Ukrainos pietuose Ukrainos gynėjų puolamieji veiksmai tęsiasi tokiu ritmu, kaip planuota.

Kijeve ir kituose Ukrainos regionuose atšaukiamas oro antskrydžių perspėjimas.

Po Sunako ir Zelenskio pokalbio telefonu Londonas gina Ukrainos kontrpuolimąVakarų pareigūnams kalbant apie tai, kad Ukrainos kova su Rusija vyksta lėčiau nei tikėtasi, Didžiosios Britanijos vyriausybė gynė Ukrainos kontrpuolimą.Ketvirtadienį, prieš ministrui pirmininkui Rishi Sunakui išskrendant į G20 lyderių susitikimą Indijoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su juo telefonu ir pranešė apie daromą pažangą. Jiedu taip pat aptarė Rusijos prezidento Vladimiro Putino grūdų blokados Juodojoje jūroje poveikį, R. Sunakas pažadėjo sustiprinti pastangas ją įveikti.Vakarų pareigūnai trečiadienį žurnalistams sakė, kad „laipsniško“ kontrpuolimo tempas yra lėtesnis, nei buvo tikėtasi prieš porą mėnesių. Tačiau per pokalbį su V. Zelenskiu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas „pagyrė Ukrainos ginkluotąsias pajėgas už tęsiamą pažangą mūšio lauke“.Žurnalistų paklaustas, ar R. Sunakas pritaria kai kurių pareigūnų vertinimui, kad pažanga lėtesnė, nei tikėtasi, oficialus premjero atstovas sakė: „Ne. Ne man dera komentuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinę pažangą, bet manau, jog akivaizdžiai matoma, kad Ukrainos kariuomenė atlieka neįtikėtiną darbą prieš daug didesnę kariuomenę ir turi būti pagirta už savo pastangas. Tai liudija apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narsą ir paramą, kurią jos gauna iš viso pasaulio, taip pat ir iš Jungtinės Karalystės žmonių“.Esama susirūpinimo, kad karui tęsiantis Vakaruose įsivyraus nuovargis. Kai kurie mano, jog kontrpuolimo greitis yra esminis, nes baiminamasi, kad Donaldas Trumpas gali nutraukti JAV paramą Ukrainai, jei laimės kitus prezidento rinkimus 2024 m. lapkritį.

Visoje Ukrainoje – perspėjimas apie pavojųUkrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos pranešė, kad dėl raketų smūgio grėsmės visoje Ukrainoje buvo paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžio. Pasak Ukrainos kariuomenės, Rusijos „MiG-31K“, kuris gabena „Kinžal“ raketas, ketvirtadienio vakare pakilo iš Savasleikos aerodromo Nižnij Novgorodo regione.

JAV: Šiaurės Korėja, padėdama Rusijai, gali padaryti „didžiulę klaidą“JAV viceprezidentė Kamala Harris pareiškė, kad būtų didžiulė klaida, jei Šiaurės Korėja teiktų karinė paramą Rusijai kare su Ukraina.K. Harris, esanti Džakartoje, Indonezijoje, ASEAN viršūnių susitikime, „CBS News“ sakė, kad būtų nevilties ženklas, jei Rusija prašytų pagalbos iš atsiskyrusios Šiaurės Korėjos, ir tai dar labiau izoliuotų abi šalis.„Manau, kad tai būtų didžiulė klaida. Mintis, kad jie tiektų amuniciją tam tikslui, būtų didžiulė klaida“, - sakė ji.JAV pareigūnai pastarosiomis dienomis perspėjo, kad derybos dėl ginklų tiekimo tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos aktyviai juda į priekį, o ataskaitoje teigiama, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas planuoja šį mėnesį vykti į Rusiją susitikti su Vladimiru Putinu.„Labai aišku, kad Rusija yra labai beviltiška. Jie jau patyrė strateginę nesėkmę. Tik pagalvokite, viso to pradžioje, prieš pusantrų metų, žinovai sakė, kad tai baigsis po kelių dienų. Na, ukrainiečiai vis dar kovoja“, - pabrėžė K. Harris.

Ukraina: Rusija išvedė beveik visus savo dalinius iš BaltarusijosVykdydama rotaciją, Rusija praktiškai atšaukė visus savo dalinius iš Baltarusijos.Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrejus Demčenka teigė, kad Rusija Baltarusijos teritoriją naudojo kaip platformą savo dalinių mokymui ir rengimui. Ten buvo 10-11 tūkst. Rusijos karių.„Šiuo metu Rusija, vykdydama rotaciją, yra atšaukusi beveik visus savo dalinius, kurie yra baigę mokymus. Bet jokių naujų dalinių ten nebuvo atvežta“, – pasakojo A. Demčenka.Pasak jo, „Wagner“ samdinių skaičius Baltarusijoje mažėja ir jie nedalyvauja jokiuose aktyviuose veiksmuose.

Ukrainos pareigūnė: rusai perdislokuoja savo pajėgas iš Krymo į Zaporižios ir Chersono sritisRusai perdislokuoja savo karines pajėgas iš okupuoto Krymo pusiasalio į Zaporižios ir Chersono sritis, tokiu būdu siekdami kompensuoti patirtus nuostolius. Kaip praneša „Ukrinform“, tai per nacionalinį telemaratoną pareiškė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.„Pakankamai akivaizdu, kad jie perkelia savo pajėgas į Zaporižios kryptį ir mėgina sustiprinti Chersono kryptį. (Rusijos) kariai (Zaporižios ir Chersono sektoriuose) anksčiau būdavo ganėtinai galinga grupė, kuri siųsdavo pajėgas į rytus, o dabar jiems patiems reikia gerinti savo padėtį“, – tvirtino N. Humeniuk.Pasak jos, okupuotose Ukrainos teritorijose įsibrovėliai rusai rengia fiktyvius „rinkimus“ turėdami tokį pat tikslą – surinkti informacijos apie vietinius šaukiamojo amžiaus vyrus, priversti juos įstoti į „teritorinės gynybos“ pajėgas ir tuomet prijungti juos prie okupantų Zaporižios ir Chersono sektoriuose, kur priešas bando atremti Ukrainos puolimą.

Ataka prieš Odesą truko tris valandasRusija per penkias dienas įvykdė jau ketvirtą dronų ataką Odesoje ir atskleidžiama daugiau jos detalių. Išpuolis pietiniame Odesos regione truko tris valandas, sakė gubernatorius Olehas Kiperis.Nukentėjo du sunkvežimių vairuotojai, o sprogimo banga apgadino kelių žmonių namus, pridūrė Generalinė prokuratūra.Nukentėjo ir žemės ūkio bendrovės, nurodė kariškiai.Ukrainos kariuomenė pranešė, kad per naktį numušė 25 iš 33 bepiločių orlaivių, kuriuos, anot jų, paleido Rusija.Dauguma jų buvo nukreipti į Odesos regioną, tačiau kai kurie buvo nukreipti į šiaurinį Sumų miestą, pridūrė ji.Vienas dronas pataikė į gyvenamąjį Sumų rajoną ir apgadino privatų namą, 20 butų daugiaaukščiame name ir dvi parduotuves, „Telegram“ kanale pranešė regiono administracija.

Zelenskis ir Budanovas parodė trofėjinį rusų sraigtasparnį Mi-8Orlaivis buvo gautas per garsiąją operaciją „Zylė“, informuoja UNIAN.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas nusifotografavo per garsiąją operaciją „Zylė“ pagrobto sraigtasparnio Mi-8 fone. Nuotrauką paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarija.Pranešama, kad rugsėjo 7-ąją, Ukrainos karinės žvalgybos dieną, V. Zelenskis susitiko su GUR kariais ir įteikė aukštus valstybinius apdovanojimus.

Rumunija dėl Rusijos dronų atakų gali evakuoti žmonesRumunijos Chatalkioi komunos meras Tudoras Černega su šalies Gynybos ministerijos vadovu aptarė galimybę evakuoti Plauru kaimo gyventojus. To priežastis – Rusijos Federacijos atakos Odesos regiono pietuose.Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Digi24“.Plauru kaimas yra ne toliau kaip už 300 metrų nuo Izmailo uosto. Dėl naujausių Rusijos Federacijos atakų Odesos regiono pietuose Rumunijos valdžios institucijos sumąstė evakuoti savo piliečius, kurie gali nukentėti nuo dronų kritimo.„Tudoras Černega paprašė valdžios institucijų paremti Plauru kaimo gyventojus, kurie jau daugiau nei mėnesį praneša, kad Rusijos dronai, atakuojantys Ukrainos Izmailo uostą, skraido virš jų namų, o kai kurie iš jų nukrenta labai arti miestelio“, – sakoma pareiškime.Pažymima, kad ne visi kaimo gyventojai nori palikti savo namus.„Per susitikimą su gynybos ministru taip pat atsižvelgiau į savanoriško persikėlimo galimybę. Man belieka susisiekti su vietos gyventojais, o tiems, kurie nori persikelti savanoriškai, turėtų būti sudarytos tokios pat sąlygos kaip ir ukrainiečiams, t. y. suteiktas apgyvendinimas ir maistas“, – sakė T. Černega.

Įtakingas Ukrainos magnatas apkaltintas grobstymuUkrainos kovos su korupcija priežiūros tarnyba ketvirtadienį apkaltino milijardierių verslininką Igorį Kolomoiskį lėšų pasisavinimu iš jo įkurto banko, galingas magnatas prieš kelias dienas buvo sulaikytas dėl kaltinimų sukčiavimu.Rusijai pernai įsiveržus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia kovoti su šalyje paplitusia korupcija, ji prilyginama išdavystei, atleista daugybė sukčiavimu apkaltintų pareigūnų.Ukrainos Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NACB) pareiškė įtarimus I. Kolomoiskiui ir penkiems jo bendrininkams „banko lėšų pasisavinimu“, bendra suma viršija 9,2 mlrd. Ukrainos grivinų (beveik 250 mln. JAV dolerių).„Tyrimo metu nustatyta, kad 2015 m. sausio–kovo mėnesiais (...) I. Kolomoiskis parengė planą pagrobti lėšas iš „PrivatBank“, – sakoma NACB pranešime, turimas omenyje bankas, kurio bendrasavininkis jis buvo.Kadaise V. Zelenskį palaikęs milijardierius praėjusį šeštadienį buvo sulaikytas, jam paskirtas dviejų mėnesių kardomasis kalinimas dėl įtarimų sukčiavimu ir pinigų plovimu.I. Kolomoiskis trumpai ėjo Ukrainos centrinės Dnipropetrovsko srities gubernatoriaus pareigas ir buvo laikomas vienu turtingiausių žmonių Ukrainoje.Prieš tapdamas prezidentu, V. Zelenskis išgarsėjo kaip komikas, vaidindamas I. Kolomoiskiui priklausančiame televizijos kanale.

Viena ES šalių atsisako išduoti šaukiamojo amžiaus ukrainiečiusNepatikslinama, ar tai pavieniai prašymai, ar masinės ekstradicijos. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba anksčiau pranešimus apie masinį ukrainiečių išdavimą pavadino Rusijos klastote, informuoja UNIAN.Austrija neišduos Ukrainai jos teritorijoje gyvenančių šaukiamojo amžiaus vyrų.Apie tai rašo laikraštis „XXpress“, remdamasis šalies Vidaus reikalų ministerijos atstovu. „Tai būtų masinis pasikėsinimas į mūsų suverenitetą, mes niekada tam nepritarsime“, – žurnalistams sakė neįvardytas pareigūnas.  Jis sakė, kad jei Ukraina atsiųstų raštišką ekstradicijos prašymą, jis būtų ignoruojamas. „Tai būtų bandymas kištis į mūsų prieglobsčio sistemą ir mūsų suverenitetą, niekas negali įsivaizduoti, kad Austrija tam pritartų“, – pridūrė pareigūnas.Žurnalistų duomenimis, Austrija iki šiol suteikė prieglobstį 101 629 ukrainiečiams, tarp jų taip pat vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Iš jų 14 tūkst. yra 18–54 metų vyrai, kurie potencialiai gali būti tinkami karinei tarnybai.

Europos pažadėta pagalba Ukrainai siekia 156 mlrd. eurų, JAV atsiliekaKetvirtadienį paskelbtais Kylio pasaulio ekonomikos instituto („Ifw“) duomenimis, Europos pažadėta pagalba Ukrainai dabar siekia 156 mlrd. eurų (167 mlrd. JAV dolerių).Suma yra daugiau nei dvigubai didesnė už JAV įsipareigojimus, nesiekiančius 70 mlrd. JAV dolerių, pranešė Vokietijos institutas. „Ifw“ įtraukė Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių, tokių kaip Didžioji Britanija ir Norvegija, pažadėtas lėšas. Ukraina atremia  plataus masto Rusijos invaziją nuo 2022 metų vasario.„Nuostabu, kaip greitai Europa perėjo prie nuolatinės daugiametės paramos Ukrainai programos“, – sakė Christophas Trebeschas, „Ifw“ komandos vadovas, atsakingas už Paramos Ukrainai sekimo programą. „JAV dabar gerokai atsilieka, pastaraisiais mėnesiais nepaskelbusios jokių reikšmingų naujų įsipareigojimų“, – sakė jis.Vien naujas ES pagalbos fondas 2023–2027 m. sudaro 50 mlrd. eurų. Kiti įsipareigojimai dėl daugiametės paramos apima 10,5 mlrd. eurų vertės Vokietijos karinį paketą 2024–2027 metams.Be to, „IfW“ paminėjo Norvegijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Švedijos, Portugalijos ir Lietuvos daugiametes pagalbos programas.

JAV perduos beveik 200 šarvuočių Ukrainos saugumo pajėgomsJungtinės Amerikos Valstijos planuoja perduoti Ukrainos saugumo pajėgoms 190 nuo minų apsaugotų transporto priemonių (MRAP).Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi JAV ambasadorės Ukrainoje Bridget A. Brink pareiškimu.Ji pažymėjo, kad šie MRAP leis Ukrainos teisėsaugos pareigūnams apsaugoti civilius gyventojus, ypač netoli fronto linijos.Ambasadorė taip pat sakė, kad kartu su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu dalyvavo susitikime su Ukrainos vidaus reikalų ministerijos ir Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovais.Jie perdavė Ukrainos pasieniečiams ir policijai pirmuosius JAV automobilius, apsaugotus nuo minų sprogimo iš pasalų (MRAP).https://twitter.com/USAmbKyiv/status/1699762589188665646

Blinkenas giria nepaprastą ukrainiečių stiprybęJAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas ketvirtadienį lankydamasis Ukrainos Černihivo srityje, kuri karo pradžioje buvo okupuota Maskvos, išgyrė ukrainiečių stiprybę Rusijos invazijos akivaizdoje.A. Blinkenas apsilankė Jahidnės kaime esančios mokyklos rūsyje, kur Rusijos kariai nelaisvėje laikė dešimtis žmonių, įskaitant senolius ir vaikus.„Tai tik vienas pastatas... (bet) tai yra istorija, kurią matėme vėl ir vėl, – tvirtino A. Blinkenas. – Tačiau taip pat matome kitą neįtikėtinai galingą dalyką... nepaprastą Ukrainos žmonių atsparumą.“Netrukus po to, kai Ukrainoje prasidėjo karas, Rusijos pajėgos užėmė dalį Černihivo srities, įskaitant Jahidnę. Po maždaug mėnesio rusai atsitraukė, o 2022 m. kovo 30 d. Jahidnė buvo išvaduota. Nepaisant to, Rusijos kariuomenė po savęs paliko nuniokotus ir smarkiai užminuotus miestus ir žemes.

Armonaitė: į Ukrainos atstatymą įsitrauks Lietuvos įmonės ir organizacijosEkonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį nuotoliu kalbėjosi su Ukrainos infrastruktūros ministru Oleksandru Kubrakovu.Ministrų pokalbio metu sutarta ir toliau stiprinti bendradarbiavimą atstatant Ukrainą ir plėsti abiejų šalių partnerystę ekonomikos, transporto, švietimo ir kitose srityse, informuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN).Kaip pokalbio metu pažymėjo ministrė A. Armonaitė, kad Ukrainos atstatymo darbai būtų vykdomi efektyviau, bus siekiama įtraukti Lietuvos įmones.„Imamės lyderystės telkiant tarptautinę bendruomenę, vyriausybines organizacijas ir verslą, siekdami padėti Ukrainai atstatyti šalį ir kurti klestinčią, šiuolaikišką, saugią valstybę. Lietuva jau vykdo atstatymo darbus ir planuojame naujus projektus – spalį pristatysime platformą, per kurią į šį procesą plačiau įtrauksime Lietuvos įmones ir organizacijas. Taip pat numatome dideles investicijas į kritinės Ukrainos infrastruktūros atstatymą“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Anot jos, spalio mėnesį ministerija planuoja pristatyti naują katalogą, kuriame Lietuvos įmonės ir organizacijos ras visą reikiamą informaciją apie galimybes investuoti ir dalyvauti Ukrainos atstatyme. Tai bus platforma, kurioje abiejų šalių organizacijos galės užmegzti ryšius investicijų ir rekonstrukcijos srityse. Be to, čia Lietuvos verslai gaus visą informaciją apie vykdomus viešuosius pirkimus.Ministerija primena, kad šių metų kovą jau užbaigtas mobiliosios gyvenvietės Borodiankoje projektas, čia persikėlė gyventi 36-ios karo metu namų netekusios šeimos. Rugpjūtį atidarytas renovuotas darželis Irpinėje – jį lankys 300 vaikų. Taip pat renovuojama mokykla Borodiankoje, skirta 700 jaunuolių, kurie mokysis 1–12 klasėse. Neseniai įgyvendintas ir elektros tinklo modernizavimo projektas Mykolajive.

Žiniasklaida: JAV rengiasi nusiųsti Ukrainai naują kasetinių šaudmenų partijąJAV prezidento Joe Bideno administracija planuoja pasiųsti Ukrainai daugiau kasetinių šaudmenų, šiuos ginklus Ukrainos kariuomenė sėkmingai panaudojo mūšio lauke prieš įsibrovėlius iš Rusijos, sakoma „The New York Times“ straipsnyje, pranešė „Ukrinform“.„Dabar, po dviejų mėnesių, kai Jungtinės Amerikos Valstijos pristatė į Ukrainą pirmąją kasetinių šaudmenų siuntą, kad jos kariuomenė nepritrūktų amunicijos, trys amerikiečių pareigūnai teigė, jog J. Bideno administracija planuoja pasiųsti jų daugiau ir netrukus“, – rašoma straipsnyje.Vienas pareigūnas sakė, kad ginklai yra labai svarbūs padedant Ukrainos kariuomenei išlaikyti pagreitį, neseniai įgytą pietiniame fronte kovoje su Rusijos pajėgomis.Kai kurie Ukrainos kariai teigė, kad JAV tiekiama kasetinė amunicija yra galingas papildymas prie Vakarų suteiktų ginklų kontrpuolimui, būtinas senkančių 155 mm artilerijos sviedinių pakaitalas.Pasak amerikiečių pareigūnų, kasetinė amunicija naudojama smogti į Rusijos kariuomenės susitelkimo vietas, artilerijos sistemas, oro gynybą, šaudmenų sandėlius, radiolokatorių stotis ir transporto priemones.JAV pareigūnai neatskleidė, kiek kasetinių šaudmenų buvo įtraukta į pirmąją siuntą, Pentagonas jų turi šimtus tūkstančių.

Kremlius: Putinas neplanuoja vaizdo ryšiu kreiptis į G20Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neplanuoja sakyti kalbos vaizdo ryšiu per šį savaitgalį Naujajame Delyje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą, ketvirtadienį pranešė Kremlius.Susitikimas vyks įtampai tvyrant Maskvos ir Vakarų santykiuose dėl konflikto Ukrainoje, tai sukėlė didelę įtampą ir pernai Balyje vykusiame viršūnių susitikime.Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar V. Putinas pasakys atskirą kalbą vaizdo ryšiu, žurnalistams atsakė: „Ne, tokių planų nėra“.Pasak jo, „visam darbui“ vadovaus Rusijos delegacijos vadovas užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis atstovavo Rusijai ir rugpjūčio mėnesį vykusiame BRICS susitikime Johanesburge, kai buvo spėliojama, ar Pietų Afrikos Respublika suimtų atvykusį V. Putiną pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo orderį. Galiausiai V. Putinas nesiryžo vykti į Johanesburgą, bet kreipėsi į susitikimo dalyvius vaizdo ryšiu, jis dėl karo Ukrainoje apkaltino Vakarus.Kvietimai V. Putinui į tarptautinius viršūnių susitikimus pykdo kai kurias Vakarų valstybes, siekiančias paversti jį atstumtuoju dėl Maskvos veiksmų Ukrainoje.Didžiuliai nesutarimai dėl šio karo, laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas ir skolų restruktūrizavimas greičiausiai trukdys pasiekti kokių nors susitarimų per dvi dienas truksiantį susitikimą Naujajame Delyje.Kinijos lyderis Xi Jinpingas, antros pagal dydį pasaulio ekonomikos prezidentas, irgi susitikime nedalyvaus. Kinijos santykiai su JAV ir Indija įtempti, su pastarąja vyksta pasienio ginčai.

Šimonytė: po karo Ukrainoje pabaigos vienas didžiausių klausimų bus, kaip priversti Rusiją už jį susimokėtiPremjerė Ingrida Šimonytė mano, kad vienas didžiausių klausimų po karo Ukrainoje bus tai, kaip priversti Rusiją susimokėti už tai, ką ji padarė suniokodama šalį. Pasak jos, šio klausimo sprendimas kels diskusijų, tačiau „sąskaitą nešioti“ turėtų šalis agresorė.„Bus diskusijos, kaip priversti agresorių už tai sumokėti, nes tai vienintelis teisingas būdas. Tikriausiai teisingumas yra vienas didžiausių iššūkių, einant į priekį, kaip priversti kaltuosius susimokėti“, – renginio „Vilnius Conference“ metu teigė I. Šimonytė.„Normalu, kad demokratinės šalys, ES, JAV, visos kitos šalys remia Ukrainą pakeliui, bet pagaliau sąskaitą turėtų nešioti ir sumokėti tas, kuris sukūrė visus šiuos niokojimus“, – pažymėjo ji.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra tvirtinęs, kad Rusijos padaryta žala Ukrainos infrastruktūrai bus atitaisyta, o tai apmokės Maskva. Jis tikino, kad Rusijai teks išmokti žodžius „reparacijos“ ir „kontribucijos“.

Ukrainos VRM patikslino: per ataką Kostiantynivkoje žuvo 16 žmoniųTrečiadienį per Rusijos surengtą ataką Ukrainos Kostiantynivkos mieste, patikslintais duomenimis, žuvo 16 žmonių.Tai ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija Kyjive, kuria remiasi „Ukrinform“.„Remiantis atnaujinta informacija, per ataką Kostiantynivkoje žuvo 16 žmonių“, – platformoje „Telegram“ nurodė ministerija. Kaip teigiama, toks skaičius buvo nustatytas atlikus palaikų apžiūrą. Ministerija pridūrė, kad sužalojimų patyrė 33 asmenys.Kaip jau skelbė „Ukrinform“, rugsėjo 6 d. apie 14 val. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai atakavo Kostiantynivką. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad per išpuolį mieste nukentėjo turgus, parduotuvės ir vaistinė. Iš pradžių skaičiuota, kad žuvo 17 žmonių, o dar 32 buvo sužeisti.https://t.me/mvs_ukraine/29328

Šmyhalis: Ukrainos atkūrimas bus vienu didžiausių šio amžiaus infrastruktūros projektų EuropojeUkrainos premjeras Denysas Šmyhalis tvirtina, kad Ukrainos atkūrimas bus vienu didžiausių XXI amžiaus infrastruktūros projektų Europoje, galinčių atnešti žemynui didelį ekonominį postūmį.„Ukrainos atkūrimo programa bus vienas didžiausių XXI amžiaus infrastruktūros projektų Europos žemyno teritorijoje. Manome, kad tokia rekonstrukcija bus naudinga ne tik Ukrainai, bet ir gali būti didelis postūmis Europos ekonomikai“, – nuotoliu kalbėdamas renginio „Vilnius Conference“ metu teigė D. Šmyhalis, taip pat pasveikinęs Vilnių su 700-uoju jubiliejumi.Jis taip pat akcentavo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra didžiausias iššūkis Europos saugumui po Antrojo pasaulinio karo ir kol nebus išvytos visos Rusijos pajėgos iš Ukrainos teritorijos, tol ilgalaikė ir teisinga taika nėra įmanoma.„Tokia taika yra labai svarbi ateities kartoms. Rusija nepasiekė ir nepasieks savo tikslų. Ukraina išliko, dėka Ukrainos kariuomenės, Ukrainos žmonių drąsos, tarptautinės vienybės ir Ukrainos solidarios koalicijos, ačiū už paramą Lietuvai ir lietuviams“, – sakė Ukrainos ministras pirmininkas.„Kaunamės, kad kiekviena Europos šalis išliktų laisva, laisva nuo rusiškojo pasaulio, teroro, represijų“ , – pažymėjo jis.

Kremlius pasmerkė JAV ketinimą suteikti Kyjivui nusodrintojo urano šaudmenųKetvirtadienį Kremlius pasmerkė JAV planus suteikti Ukrainai nusodrintojo urano šaudmenis tankams ir sakė, kad Vašingtonas bus atsakingas už bet kokį neigiamą ilgalaikį šios ginkluotės panaudojimo poveikį.Nusodrintojo urano šaudmenys vertinami prieštaringai dėl jų sąsajos su sveikatos problemomis, tokiomis kaip vėžys ir apsigimimai tose srityse, kuriose jie buvo panaudoti per ankstesnius konfliktus, nors nėra tikrai įrodyta, kad jie sukėlė šias problemas.Pentagonas šią savaitę paskelbė, kad suteiks Ukrainai 1 mlrd. dolerių pagalbos paketą, į kurį įeis šie šaudmenys.„Tai labai bloga žinia, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Šių sviedinių panaudojimas lėmė smarkiai padidėjusį vėžiu sergančių pacientų skaičių (...) Tokia pati padėtis neišvengiamai susiklostys tose Ukrainos teritorijose, kur jie bus panaudoti“.„Atsakomybė teks JAV“, – pridūrė jis.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad jei Ukraina gaus tokius ginklus, Rusija taip pat dislokuos nusodrintojo urano amuniciją.D. Peskovas taip pat kritikavo valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškimą, kad JAV atiduos Ukrainai 5,4 mln. JAV dolerių vertės konfiskuotą oligarchų turtą veteranų reintegracijai ir reabilitacijai, tai įtraukta į naujausią pagalbos paketą.„Visus atvejus, susijusius su Rusijos Federacijos valstybinės ar privačios nuosavybės lėšų areštu ir kitokiu sulaikymu, laikome neteisėtais“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, jog dėl to neišvengiamai bus imtasi teisinių procedūrų.

Virš dar dviejų gyvenviečių iškelta Ukrainos vėliava„Puolamosios gvardijos“ brigados „Stalevij Kordon“ kovotojai iškėlė Ukrainos vėliavą Charkivo srityje esančiuose Strojivkos ir Topolių kaimuose, įsikūrusiuose pilkojoje zonoje, t. y. neutralioje teritorijoje tarp abiejų fronto linijos pusių.Apie tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.Abu kaimai stovi Kupjansko rajone, pasienyje su Rusija. Po praėjusiais metais įvykdytos regiono deokupacijos vykti į šią teritoriją buvo nesaugu dėl minų.„Bet dabar pasieniečiai praskynė kelią ir iškėlė Ukrainos valstybinę vėliavą!“ – pareiškė Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai.https://t.me/uniannet/110611

Lenkijos generolas pataria kontrpuolimo kritikams verčiau padėti UkrainaiUkrainos kontrpuolimo kritikai Vakaruose turėtų pakeisti požiūrį ir panaudoti savo energiją, kad karui su Rusija Ukraina gautų daugiau karinės technikos ir ginklų, interviu „Ukrinform“ sakė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Rajmundas Andrzejczakas.Pasak lenkų generolo, Ukraina kariauja ne su maža šalimi ar ginkluota grupuote, o su didele valstybe, turinčia branduolinių ginklų ir remiama Rusijos visuomenės.„Todėl norėčiau paklausti šių komentatorių, ar jie, būdami ukrainiečių vietoje, būtų pasirengę geriau ir padarytų didesnę pažangą? Todėl jie verčiau pakeistų požiūrį ir morališkai paremtų ukrainiečius, o ne kritikuotų. Žmogiškuoju požiūriu, tai amoralu“, – sakė R. Andrzejczakas.Pasak Lenkijos generolo, ši energija turėtų būti panaudota geriau, Ukrainai turėtų būti siunčiama daugiau karinės technikos ir ginklų, „nes Ukrainai šis karas reiškia viską, kaip ir lenkams“.Kai kurie Vakarų politikai ir kariniai ekspertai kritikuoja Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo tempą esą jis per lėtas.

Chersono srityje per rusų apšaudymą žuvo žmogusRusijos pajėgos apšaudė Ukrainos Chersono srityje esantį Odradokamiankos kaimą. Vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.Tai pranešė regiono karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Rusijos kariuomenė užpuolė Odradokamianką. Nukentėjo trys vietos gyventojai“, – teigė administracija.Rusų artilerija gyvenvietę pasiekė apie 9 val. 40 min. (vietos ir Lietuvos laiku). Po apšaudymo į ligoninę buvo išgabentas 50-metis vyras, kurio būklė buvo kritinė. Medikams nepavyko išgelbėti jo gyvybės. Praėjus 20 minučių rusai vėl atakavo kaimą, šįkart iš drono numesdami sprogmenį. Nesunkių sužeidimų patyrė du 58 m. ir 46 m. vyrai.

Naujasis Ukrainos gynybos ministras išdėstė penkis darbo prioritetusNaujai paskirtas Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas feisbuko puslapyje išdėstė penkis Gynybos ministerijos darbo prioritetus.„Penki ministerijos prioritetai: Orientacija į kariuomenę, nes tai – didžiausia vertybė. Ministerijos subjektiškumo formavimas. Tarptautinės koalicijos stiprinimas ir plėtra: naujos koalicijos, nauji sąjungininkai, geografijos plėtra. Nulinė tolerancija korupcijai ir skaitmenizacija. Ukrainos karinės pramonės plėtra. Mūsų planas yra pergalė! Turime padaryti viską, kad kuo greičiau prie jos priartėtume“, – sakoma pranešime.Jis padėkojo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už pasitikėjimą ir sakė, kad „tapti Ukrainos gynybos ministru pačiu istoriškiausiu mūsų šaliai metu yra didžiausia garbė“.

Landsbergis: mūsų vėlavimo ir baimių kainą moka ukrainiečiaiUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Ukrainos pergalei yra gyvybiškai svarbu užtikrinti nenutrūkstamą ginkluotės, ypač amunicijos, tiekimą, rašoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime.„Turime paspartinti savo karinės pagalbos – naikintuvų, įskaitant F16, oro gynybos ir amunicijos – pristatymą. Taip pat turėtume padėti Ukrainai apsaugoti Ukrainos grūdų eksporto kelius“, – Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) ministrų susitikimo Latvijoje metu pabrėžė G. Landsbergis.Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Vilniaus NATO viršūnių susitikime pasiektas sutarimas dėl to, kad Ukraina bus NATO narė, tačiau, pasak jo, atsakius į klausimą „ar“, reikia atsakyti ir į klausimą „kada“, todėl rengiantis artėjančiam Vašingtono susitikimui negalima mažinti pagreičio.„Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje pavyko priartinti Ukrainą prie NATO. Turime pasinaudoti šia galimybe ir, likus šiek tiek laiko iki Vašingtono viršūnių susitikimo, privalome judėti į priekį maksimaliu greičiu. Kalbant apie ES, didžiausias ilgalaikis saugumas, kurį galime užtikrinti Ukrainai ir mums patiems, yra ES plėtra – tikimės, kad stojimo derybos su Ukraina prasidės šių metų pabaigoje“, – susitikime teigė ministras. G. Landsbergis taip pat pabrėžė, kad regioninio bendradarbiavimo poreikis stiprėja, ypač gynybos ir saugumo srityje.„Turime strategiškai planuoti ir užtikrinti, kad Ukraina galėtų laimėti šį karą. Esami iššūkiai tiek Šiaurės ir Baltijos regiono kaimynystėje, tiek pasaulyje reikalauja sutelkto atsako, kuris įmanomas tik išlaikant vienybę ir koordinuojantis pozicijas bei veiksmus tiek regiono, tiek tarptautiniu lygmeniu“, – akcentavo jis.ELTA primena, kad rugsėjo 6–7 dienomis G. Landsbergis dalyvauja Latvijoje organizuojamame neformaliame Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrų susitikime.Rygoje ir Cėsyje organizuojamo ministrų susitikimo darbotvarkėje regioninio saugumo ir atsparumo stiprinimo, paramos Ukrainai, glaudesnio NB8 bendradarbiavimo bei kiti regionui svarbūs klausimai. Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetas (NB8) – neformalus ir neinstitucionalizuotas penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių – Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimo formatas.NB8 šalys rotacijos būdu kiekvienais metais koordinuoja NB8 veiklą, rengia ir globoja tais metais vyksiančius susitikimus. Šiais metais NB8 bendradarbiavimą koordinuoja Latvija, 2022 metais koordinavo Lietuva.

NATO vadovas: Ukraina priartėjo prie narystės AljanseNATO viršūnių susitikime Vilniuje priimti sprendimai priartino Ukrainą prie narystės Aljanse, o Ukraina turi teisę pati pasirinkti savo kelią.NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tai pareiškė bendrame Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto (AFET) ir Saugumo ir gynybos pakomitečio (SEDE) posėdyje.J. Stoltenbergo teigimu, per Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą NATO sąjungininkėms pavyko pasiekti pažangos Ukrainos kelyje link narystės. NATO pakartojo, kad Ukraina taps Aljanso nare, ir įtraukė tris elementus, kurie faktiškai priartino šalį prie narystės.Pirma, NATO sąjungininkės susitarė dėl esminio paketo ir finansavimo, siekiant užtikrinti visišką Ukrainos ir NATO ginkluotųjų pajėgų suderinamumą.Antra, buvo įsteigta NATO ir Ukrainos taryba, kuri užtikrina, kad NATO sąjungininkės ir Ukraina susitinka lygiomis teisėmis.Trečia, panaikintas Ukrainos narystės veiksmų plano reikalavimas, todėl stojimo procesas tapo vieno etapo procedūra.J. Stoltenbergas pabrėžė, kad minėti trys dalykai – suderinamumas, NATO ir Ukrainos taryba ir narystės veiksmų plano Ukrainai reikalavimo panaikinimas – rodo, kad Ukraina priartėjo prie narystės NATO.„Tai atspindi politinę tikrovę, kad valstybės yra suverenios, valstybės sprendžia pačios, ir Ukraina, žinoma, turi teisę pati pasirinkti savo kelią, o kada Ukraina taps nare, sprendžia Ukraina ir NATO sąjungininkės. Rusija negali vetuoti jokios suverenios nepriklausomos Europos valstybės narystės“, – pabrėžė jis.

Dėl Rumunijoje rastų rusų drono nuolaužų – reakcija iš NATONATO neturi jokių duomenų, įrodančių, kad Rumunijos teritorijoje rastos rusų paleisto drono nuolaužos ten atsirado dėl tyčinės Maskvos atakos prieš šią NATO narę, ketvirtadienį sakė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.„Neturime jokios informacijos, rodančios tyčinį Rusijos išpuolį, ir laukiame vykstančio tyrimo rezultatų“, – ES įstatymų leidėjams sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.Rumunijos kariuomenė atlieka tyrimą dėl šalies teritorijoje aptiktų, kaip spėjama, drono dalių, trečiadienį paskelbė Gynybos ministerija Bukarešte.Gynybos ministras Angelis Tîlvaras patvirtino, kad netoli Plauro kaimo greta sienos su Ukraina būta tokio radinio. Iki šiol jo vadovaujama ministerija ir prezidentas Klausas Iohannisas neigė pranešimus, kad Rumunijoje nukrito Rusijos bepiločiai.„Patvirtinu, kad šiame regione buvo aptikta galimų drono dalių“, – transliuotojui „Antena 3 CNN“ pareiškė A. Tîlvaras.Ukraina buvo pranešusi, kad po Maskvos atakos jos teritorijoje Rumunijoje nukrito ir sprogo Rusijos paleisti „Shahed“ tipo dronai.

NATO vadovas: Ukrainos kontrpuolimas juda į priekį Ukrainos pajėgos sugebėjo pralaužti Rusijos gynybą ir daro pažangą kontrpuolime prieš Maskvos kariuomenę, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. „Ukrainiečiai palaipsniui įgyja persvarą ir tai įrodo mūsų paramos svarbą, taip pat mūsų gebėjimą ir norą tęsti paramą, – sakė J. Stoltenbergas ES įstatymų leidėjams. – Tai sunkios kovos, tačiau jie sugebėjo pralaužti Rusijos pajėgų gynybines linijas ir juda į priekį“. Pastarosiomis dienomis Ukraina teigė, kad per savo varginantį puolimą pietuose pralaužė smarkiai įtvirtintą pirmąją Rusijos gynybos liniją. Ukraina šiam puolimui iš NATO narių gavo Vakarų šalių ginkluotės, įskaitant kovinius tankus ir šarvuočius. Tačiau Kyjivas pripažįsta, kad kelis mėnesius trukęs veržimasis į pietus buvo lėtesnis, nei tikėtasi, o Ukrainos pajėgos patyrė daug nuostolių. Pranešama, kad Ukrainos kariai vis dažniau turėjo rengti mažesnio masto atakas pėsčiomis, nes puolimą visu frontu stabdė gausūs rusų įrengti minų laukai. J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad tikisi, jog Turkija patvirtins Švedijos prašymą įstoti į NATO „kuo greičiau“, kai tik jos parlamentas vėl susirinks į posėdį.

JAV pagalbos pakete Ukrainai – ir konfiskuoti rusų oligarchų pinigaiNaujoji 1 mlrd. JAV dolerių saugumo parama Ukrainai, apie kurią trečiadienį per vizitą Kyjive paskelbė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, apima ir 5,4 mln. dolerių vertės konfiskuotą turtą iš sankcijomis nubaustų Rusijos oligarchų.JAV valstybės departamentas apie tai pranešė savo interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.Pažymima, kad saugumo parama apima 175 mln. dolerių, apie kuriuos trečiadienį paskelbė Pentagonas. Ši saugumo parama apima oro gynybos sistemų komponentus, valdomų daugkartinio paleidimo raketų sistemas HIMARS, šaudmenis, amuniciją ir ryšių sistemas.Į finansinės pagalbos paketą įeina 100 mln. JAV dolerių užsienio karinio finansavimo, skirto ilgesnio laikotarpio kariniams poreikiams tenkinti; 90,5 mln. dolerių – humanitarinei išminavimo pagalbai; 300 mln. dolerių – teisėsaugos pastangoms atkurti ir palaikyti viešąją tvarką išlaisvintose teritorijose, įskaitant miestus ir miestelius, kuriuos nuolat apšaudo Rusija; 206 mln. dolerių – humanitarinei pagalbai būtiniausiais dalykais, įskaitant maistą, vandenį ir pastogę Ukrainoje esantiems ir į kaimynines šalis priverstiems bėgti asmenims; o 5,4 mln. dolerių konfiskuoto oligarchų turto bus skiriama veteranų reintegracijai ir reabilitacijai remti.Be to, 203 mln. JAV dolerių bus skirta institucijų skaidrumui ir atskaitomybei didinti, pagrindinėms reformų pastangoms kovojant su korupcija ir stiprinant teisinę valstybę bei teisingumo sektorių, taip pat stiprinti gebėjimams tirti Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn.JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, rugsėjo 6-7 dienomis lankydamasis Ukrainoje susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba „siekdamas pabrėžti nepajudinamą JAV paramą Ukrainos suverenios teritorijos ir Ukrainos žmonių gynybai nuo besitęsiančios Rusijos agresijos“.

Prezidentas su ERPB vadove aptarė Ukrainos atstatymo klausimusTrijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Bukarešte dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vadove Odile Renaud-Bassom, praneša Prezidentūra.Susitikime aptarti Lietuvos bei ERPB bendradarbiavimo klausimai. Lietuvos valstybės vadovas pakvietė ERPB bendradarbiauti 2024 metais organizuojant verslo forumą Lietuvoje, kuris vyks kartu su Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimu.Lietuvos prezidento ir ERPB vadovės susitikime taip pat kalbėta apie bendrą veiklą atstatant Rusijos agresijos niokojamą Ukrainą, galimą Lietuvos verslo dalyvavimą šiame procese ir tam reikalingo kapitalo pritraukimą.Prezidentas pabrėžė Lietuvos tikslą padėti Ukrainai atstatyti Rusijos sugriautą infrastruktūrą dar karui nepasibaigus, nurodoma Prezidentūros išplatintame pranešime.

Rusija smerkia JAV sprendimą tiekti Ukrainai nusodrinto urano amunicijosRusija pasmerkė JAV sprendimą perduoti Ukrainai nusodrinto urano amunicijos.„JAV vyriausybės sprendimas skirti ginklų su nusodrintu uranu yra nežmoniškumo ženklas, – „Telegram“  tinkle pareiškė Rusijos ambasadorius Vašingtone. – Akivaizdu, kad Vašingtonas dėl savo idėjos sukelti „strateginį (Rusijos) pralaimėjimą“ yra pasirengęs kovoti ne tik iki paskutinio ukrainiečio, bet ir uždėti kryžių ištisoms kartoms“.Urano amunicijos naudojimas vertinamas prieštaringai. Priešininkai kritikuoja jos riziką sveikatai dėl kontakto su radioaktyviomis dulkėmis.Trečiadienį Gynybos departamentas Vašingtone paskelbė apie nusodrinto urano amunicijos tiekimą Ukrainai. Tai yra 120 mm kalibro sviediniai su nusodrintu uranu sausį pažadėtiems „Abrams“ tipo koviniams tankams.Didžioji Britanija jau pavasarį paskelbė, kad nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai skirs urano amunicijos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tada pagrasino tokia pat amunicija apginkluoti ir savo pajėgas.Tarptautinė teisė nedraudžia naudoti urano amunicijos. Nusodrintas uranas yra maždaug 60 proc. mažiau radioaktyvus nei natūralus uranas.

Žuvusių Ukrainoje rusų karių skaičius išaugo iki 266 900Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų rugsėjo 7 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo apie 266 900 Rusijos okupantų, įskaitant 610 per pastarąją parą.Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 4 506 priešo tankus (+9 per praėjusią parą), 8 703 šarvuotas kovos mašinas (+21), 5 722 artilerijos sistemas (+37), 735 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (+5), 506 oro gynybos sistemas (+1), 315 orlaivių, 316 sraigtasparnių, 4 541 bepilotį orlaivį (+22), 1 455 sparnuotąsias raketas (+8), 19 karo laivų / katerių, 8 217 motorinių transporto priemonių (+27) ir 859 specialiosios įrangos vienetus (+7).Duomenys nuolat atnaujinami.Kaip pranešė „Ukrinform“, per pastarąją parą Gynybos oro pajėgos sudavė 18 smūgių teritorijoms, kuriose buvo sutelktas priešo personalas, ginkluotė ir karinė technika, taip pat Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijoms.Ukrainos raketinės pajėgos ir artilerijos daliniai smogė keturiems priešo amunicijos sandėliams, 12-ai artilerijos dalinių, dviem vadavietėms, vienai priešlėktuvinių raketų sistemai, dviem personalo, ginklų ir karinės technikos telkiniams ir vienai elektroninės kovos stočiai.

Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį sunaikino 25 iš 33 rusų paleistų „Shahed“ dronųPraėjusią naktį oro gynybos pajėgos Ukrainos danguje sunaikino 25 priešo bepiločius orlaivius „Shahed-136/131“. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.Rugsėjo 7-osios naktį rusai keliomis kovinių dronų „Shahed-136/131“ grupėmis atakavo Sumų ir Odesos regionus iš šiaurės, pietryčių ir pietų krypčių (Iš Kursko, Primorsko-Achtarsko (Rusija) ir Čaudos kyšulio (laikinai okupuotas Krymas)).Iš viso buvo paleisti 33 dronai, daugiausia Odesos regiono pietinių rajonų link. Karinės oro pajėgos, bendradarbiaudamos su Ukrainos gynybos pajėgų oro gynyba, sunaikino 25 „Shahedus“.

Rusai ketvirtą kartą per 5 dienas atakavo Odesos regiono Izmailo rajonąNaktį į ketvirtadienį Rusijos teroristai maždaug tris valandas dronais atakavo Odesos regiono pietus. Tai jau ketvirta ataka Izmailo rajone per pastarąsias penkias dienas.Apie tai „Telegram“ pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas.„Dėl šiandieninio „Shahedų“ antskrydžio keliose gyvenvietėse buvo apgadinti civilinės ir uosto infrastruktūros objektai, elevatorius ir administracinis pastatas“, – sakoma pranešime.Sužeistas vienas civilis gyventojas – sunkvežimio vairuotojas patyrė nesunkią kojos traumą.Įvykio vietoje vyksta padarinių likvidavimas. Dirba visos atitinkamos tarnybos.Kaip pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 7-osios naktį kai kuriuose Ukrainos regionuose suveikė oro pavojaus sirenos.

Generalinis štabas: Ukrainos pajėgos įsitvirtina pasiektose pozicijose į pietus nuo BachmutoUkrainos gynybos pajėgos atrėmė Rusijos atakas Lymano, Avdijivkos ir Bachmuto sektoriuose. Ukrainos gynėjai sėkmingai pasistūmėjo į pietus nuo Bachmuto ir įsitvirtina pasiektose pozicijose.Apie tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas trečiadienį vakare feisbuke paskelbė atnaujintą pranešimą.„Operatyvinė padėtis Ukrainos rytuose ir pietuose išlieka sudėtinga. Įvyko 26 koviniai susirėmimai“, – teigė Generalinis štabas.Melitopolio kryptimi gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąją operaciją – likviduoja priešą ir pamažu išlaisvina užimtas teritorijas.Per praėjusią parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė 12 smūgių teritorijoms, kuriose buvo sutelktas Rusijos personalas, ginkluotė ir karinė technika, taip pat jų priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijoms.O Ukrainos raketinės pajėgos ir artilerijos daliniai smogė vienam priešo šaudmenų sandėliui, trims artilerijos daliniams, dviem vadavietėms, priešlėktuvinių raketų sistemai ir dviem personalo, ginklų ir karinės technikos telkiniams.Per dieną Rusijos kariuomenė surengė 10 raketų atakų ir 54 oro antskrydžius, taip pat 31 ataką iš daugkartinio paleidimo įrenginių prieš gynybos pajėgų pozicijas ir apgyvendintas vietoves.

A. Blinkenas Kyjive paskelbė apie tolesnę daugiau kaip milijardo dolerių paramą UkrainaiUkrainoje viešintis JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas paskelbė apie tolesnę daugiau kaip milijardo dolerių (931,88 mln. eurų) JAV paramą Kyjivui. 665,2 mln. šios sumos bus skirta kaip pagalba kariuomenei ir civilių gyventojų apsaugai, sakė A. Blinkenas trečiadienį Kyjive bendroje su Ukrainos kolega Dmytru Kuleba spaudos konferencijoje.Papildoma parama padės Ukrainos kontrpuolimui prieš rusų ginkluotąsias pajėgas „įgauti pagreitį“, kalbėjo A. Blinkenas. Jis trečiadienį atvyko į Ukrainą ketvirtojo savo vizito nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį. Trečiadienį Gynybos departamentas Vašingtone paskelbė ir apie nusodrinto urano amunicijos tiekimą Ukrainai. Tai yra 120 mm kalibro sviediniai su nusodrintu uranu sausį pažadėtiems „Abrams“ tipo koviniams tankams.JAV yra svarbiausia Ukrainos rėmėja jos gnybiniame kare prieš Rusiją. Vašingtonas jau iki trečiadienio buvo pažadėjęs Kyjivui per 43 mlrd. dolerių karinės paramos.Naujausias paketas, Pentagono duomenimis, be kita ko, apims įrangą Ukrainos oro gynybai paremti, amuniciją „Himars“ raketų paleidimo sistemoms ir artilerijos amuniciją.

Rumunija pranešė NATO apie nukritusį droną jos teritorijojeRumunija informavo savo NATO partnerius apie Rusijos bepiločio lėktuvo skeveldrų kritimą jos teritorijoje. Tai įvyko Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje trečiadienį, rugsėjo 6 d., rašo „Unian“.„NATO pareiškime pabrėžiama, kad Rumunija informavo savo NATO sąjungininkus apie incidentą su Rusijos bepiločiu orlaiviu šiandieniniame Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė „Radio Svoboda“ žurnalistas Rikardas Jozwiakas.Anot jo, Aljanso šalys išreiškė „ryžtingą solidarumą“ su Rumunija.„Mes ir toliau atidžiai stebime situaciją ir palaikome glaudžius ryšius su mūsų sąjungininke Rumunija“, – jis citavo NATO pareiškimą.

Nerami naktis Rusijoje: pranešama apie sprogimą netoli karinės apygardos štabo Naktį į ketvirtadienį Rusijoje vykdytos dronų atakos.  Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė apie dar vieną bepiločio lėktuvo ataką Maskvoje. Apie tai jis rašė „Telegram“, praneša „Ukrinform“. „Šiąnakt Ramensky rajone oro gynybos pajėgos sustabdė bepiločio lėktuvo ataką prieš Maskvą“, – rašė Sobianinas. https://t.me/astrapress/37204 Jo duomenimis, sunaikinimų ir aukų nuolaužų kritimo vietoje nėra. Rostovo prie Dono centre įvyko sprogimas ir gaisras. Tai praneša vietiniai „Telegram“ kanalai. „Rostovo prie Dono centre įvyko sprogimas“, – rašo vienas iš kanalų. Vėliau tas pats „Telegram“ kanalas pranešė, kad sprogimas įvyko netoli Rusijos Federacijos Pietų karinės apygardos būstinės. Vėliau Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas sakė, kad Rostove buvo suaktyvinta priešlėktuvinė gynyba ir numušti du dronai. https://t.me/astrapress/37177 „Pagal nurodytą informaciją oro gynybos priemonėmis buvo numušti 2 UAV, vienas nukrito už miesto, vakarinėje Rostovo dalyje, kitas centre, Puškino g.  rajone. Buvo apgadinti automobiliai. Vienas žmogus buvo sužalotas ir atsisakė gultis į ligoninę. Atliekami tyrimo veiksmai“, – rašė Golubevas. Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusija pripažino, kad Ukrainos dronas Diaghilevo aerodrome apgadino tris Tu-22M3. Apie dar vieną rengtą ataką „Telegram“ pranešė ir Rusijos Federacijos Briansko srities gubernatorius Oleksandras Bogomazas. Jis paskelbė, kad naktį buvo numuštas tariamai Ukrainos dronas. „Rusijos Federacijos gynybos ministerijos pajėgos virš Briansko rajono sunaikino nepilotuojamą orlaivį. Aukų ar žalos nebuvo. Operatyvinės tarnybos dirba vietoje“, – rašė Bogomazas.

JT: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo beveik 10 tūkst. civiliųJT Žmogaus teisių biuras (OHCHR) suskaičiavo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną iki šių metų rugpjūčio 27-osios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 9 500 civilių.Be to, daugiau nei 17 200 civiliųbuvo sužeisti.Šie skaičiai yra susiję su aukomis ir sužeistaisiais Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, ir Rusijos ir prorusiškų pajėgų valdomoje teritorijoje.Tačiau OHCHR mano, kad tikrieji aukų skaičiai yra daug didesni, vis dar yra daug nepatvirtintų pranešimų apie aukas.

Pentagonas: JAV duos Ukrainai nusodrintojo urano sviediniųTrečiadienį Pentagonas pranešė, kad JAV suteiks Ukrainai nusodrintojo urano tankų amunicijos, tai įeis į 175 mln. JAV dolerių pagalbos paketą.120 mm sviediniai skirti JAV tankams M1 „Abrams“, sakoma Pentagono pranešime. Kalba eina apie tankus, kuriuos Vašingtonas pažadėjo Kyjivui.

Vokietija: Rusijos smūgis į turgų Ukrainoje - „išpuolis prieš žmoniją“Trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock kaip nežmonišką pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje po smūgio, per kurį turguje šalies rytuose žuvo mažiausiai 17 žmonių.„Šis žiaurus išpuolis prieš nekaltus žmones, taikiai apsiperkančius turguje, aiškiai parodo: šis Rusijos agresijos karas yra išpuolis prieš tarptautinę teisę, žmoniją“, – parašė A. Baerbock socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje).

Ukrainos prezidentas ir Danijos premjerė aptarė naują karinės paramos paketąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen aptarė naują karinės paramos paketą.Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su į Ukrainą atvykusia Danijos vyriausybės vadove.„Šiandien aptarėme naują karinį paketą. Tai bus dvyliktasis (paketas), kuris ruošiamas šiam mėnesiui“, – tvirtino V. Zelenskis.Jis priminė, kad Danijoje šiuo metu vyksta Ukrainos pilotų mokymai valdyti naikintuvus F-16.„Ukrainos kariuomenė turi užduotį – kuo greičiau paruošti reikiamą infrastruktūrą mūsų šalyje. Tai yra viena iš pagrindinių užduočių, kurias turi įvykdyti Gynybos pajėgos“, – pabrėžė V. Zelenskis.Ukrainos lyderis trečiadienį vykusius pokalbius su M. Frederiksen pavadino labai prasmingais. V. Zelenskis dar kartą padėkojo Danijai už visą jos paramą Ukrainai.M. Frederiksen savo ruožtu nurodė, kad Danija tiekia Ukrainai karinę įrangą ir amuniciją, tačiau nori daryti daugiau. „Mes ir toliau remsime pilietinę visuomenę ir civilius“, – sakė premjerė.Ji taip pat pareiškė užuojautą dėl civilių žūties per trečiadienį Rusijos surengtą ataką rytiniame Kostiantynivkos mieste.

Blinkenas įžvelgia „padrąsinančią“ pažangą Ukrainos kontrpuolimeJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, trečiadienį susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė, kad Ukraina daro „labai daug vilčių teikiančią“ pažangą savo kontrpuolime prieš Rusijos pajėgas.„Matome svarbią pažangą, dabar daromą kontrpuolime, ir tai labai labai džiugina“, – sakė A. Blinkenas, atvykęs į sostinę Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, per kurį sakė, kad Vašingtonas ir toliau eis „greta“ su Ukraina.Savo ruožtu prezidentas V. Zelenskis per susitikimą su A. Blinkenu perspėjo apie laukiančią sunkią žiemą.„Laukia sunki žiema. Tačiau džiaugiamės, kad šią žiemą būsime ne vieni. Padarysime tai kartu su partnerėmis“, – sakė A. Blinkenui V. Zelenskis, padėkojęs JAV už pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui, pernai nukentėjusiam dėl nuolatinių Rusijos smūgių.

Raketų ataka prieš Zaporižią: sužeisti du žmonėsUkrainos Zaporižios regioninės karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško pranešė, kad Rusijos kariai šiandien raketomis atakavo Zaporižią.„Priešas smogė civilinės infrastruktūros objektui raketa „Iskander“, dėl to buvo sužeisti du žmonės“, - sakė J. Malaško.Pasak jo, nukentėjusieji atsisakė vykti į ligoninę, jiems įvykio vietoje buvo suteikta medicininė pagalba.

Putinas „priartėjo“ prie to, jog pripažintų, kad Rusija kariaujaNuo 2022 m. vasario 24 d. Rusija savo plataus masto invaziją į Ukrainą ir 19 mėnesių žiaurius, mirtinus mūšius vadina kaip „specialią karinę operaciją“.Tačiau vakar sakydamas kalbą Vladimiras Putinas arčiau nei bet kuris kitas pareigūnas konfliktą apibūdino kaip karą, teigia JAV Karo studijų institutas (ISW).Tai darydamas jis išsiuntė „žinią vietinei Rusijos auditorijai“, kad operacija „iš tikrųjų yra karas“, sakė JAV ekspertų grupė.V. Putinas palygino mūšius Ukrainoje su sovietų pergalėmis Antrojo pasaulinio karo metais, įskaitant Stalingrade ir Kurske, nurodė ISW.Prezidentas toliau brėžė paraleles tarp pokario programų, tokių kaip veteranų pagalba po nacistinės Vokietijos žlugimo, ir planų po pergalės Ukrainoje.„Šios tiesioginės paralelės tarp „specialiosios karinės operacijos“ ir Antrojo pasaulinio karo greičiausiai yra arčiausiai to, kad Putinas ar bet kuris kitas aukšto rango Rusijos pareigūnas pripažintų karą Ukrainoje tikru karu“, – teigė ISW.

Kada JAV Senatas patvirtins 24 mlrd. dolerių paramą Ukrainai: įvardytos galimos datosJAV Senatas tikisi, kad Aukštieji parlamento rūmai iki rugsėjo pabaigos patvirtins papildomą 24 mlrd. dolerių finansavimą Ukrainai.Tai pareiškė respublikonų mažumos Senate lyderis Mitchas McConnellas, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi „Politico“.Jis pažymėjo, kad Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui paaštrinus karą, JAV prezidentas Joe Bidenas „nebuvo toks ryžtingas“, kaip norėtų daugelis kongresmenų.Pasak J. McConnello, dabar Senatui ne laikas atsipalaiduoti pagalbos Ukrainai klausimu.Senatorius pridūrė, kad Aukštųjų parlamento rūmų nariai turės galimybę parodyti savo paramą, „kai iki mėnesio pabaigos patvirtins papildomus asignavimus (Ukrainai – red. past.)“.

Ukrainos VRM: ataka Kostiantynivkoje pareikalavo 17 gyvybiųUkrainos vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad per pastarąją ataką rytiniame Kostiantynivkos mieste žuvo 17 žmonių.Stotis „Sky News“ cituoja ministerijos įrašą platformoje „Telegram“, kuriame pažymima, kad paieškos ir gelbėjimo operacija buvo užbaigta.Prieš tai kalbėta apie 16 žuvusiųjų.Padidėjo ir sužeistų asmenų skaičius, kuris dabar siekia nebe 31, o 32.Anksčiau trečiadienį skelbta, kad Kostiantynivkoje būta Rusijos atakos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad per išpuolį nukentėjo turgus, parduotuvės ir vaistinė.https://t.me/Klymenko_MVS/261

„Politico“: JAV paskelbs apie nusodrinto urano sviedinių perdavimą Ukrainai Jungtinės Amerikos Valstijos šiandien, rugsėjo 6 d., paskelbs apie nusodrintojo urano sviedinių perdavimą Ukrainai.Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Politico“.„Pasak su diskusijomis susipažinusio JAV pareigūno, JAV prezidento Joe Bideno administracija pirmą kartą nusiųs Ukrainai nusodrinto urano sviedinių, kurie yra naujo pagalbos paketo, apie kurį bus paskelbta trečiadienį, dalis“, – sakoma pranešime.Sprendimas priimtas po kelis mėnesius trukusių diskusijų dėl šarvuotų sviedinių, kurie, kaip tikimasi, bus labai veiksmingi prieš Rusijos tankus.Nors Jungtinė Karalystė jau yra siuntusi Ukrainai panašių šaudmenų savo tankams „Challenger 2“ apginkluoti, JAV tokius šovinius siunčia pirmą kartą.

Po atakos Kostiantynivkoje toliau daugėja sužeistųjųPo Rusijos surengtos atakos Ukrainos Kostiantynivkos mieste toliau daugėja sužeistųjų.„Sky News“ praneša, kad sužalojimų patyrė 31 žmogus. Anksčiau buvo skelbta apie 28 sužeistus asmenis.Žuvo mažiausiai 16 žmonių.Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, per ataką nukentėjo turgus, parduotuvės ir vaistinė.Manoma, kad aukų skaičius dar gali kilti.

Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas: pratybos Baltijos jūroje siunčia signalą RusijaiVokietijos kariuomenės vadovaujamomis didelio masto karinio jūrų laivyno pratybomis ketinama pasiųsti Rusijai ženklą, kad Vokietija ir jos sąjungininkės pasirengusios ginti Baltijos jūrą, trečiadienį pareiškė Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas.„Siunčiame aiškų visų partnerių signalą Rusijai, kad esame budrūs“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Baltijos jūros Rostoko uostamiestyje sakė Vokietijos karinio jūrų laivyno inspektorius Janas Christianas Kaackas.Pasak Vokietijos karinio jūrų laivyno, dvi savaites truksiančios karinio jūrų laivyno pratybos, pavadintos „Šiaurinės pakrantės“, prasidės kitą savaitę, jose dalyvaus daugiau nei 3000 karių iš 14 šalių. Be Vokietijos ir jos sąjungininkių prie Baltijos jūros, pratybose turi dalyvauti Italija, Prancūzija, Kanada ir JAV.Maždaug 30 laivų, įskaitant povandeninį laivą, taip pat apie 20 orlaivių ir įvairūs desanto junginiai treniruosis daugiausia Estijos ir Latvijos pakrančių vandenyse.J. Ch. Kaackas sakė, kad Vokietijos vadovaujamos pratybos, daugiausia vyksiančios maždaug už 1000 kilometrų už šalies vandenų, yra svarbus žingsnis karinio jūrų laivyno vadovybės štabui, kaip regioninei NATO būstinei, siekiant visiškos operatyvinės parengties.Rostoke pastatytas naujas personalo valdymo centras.Karinio jūrų laivyno pratybos „Šiaurinės pakrantės“ vyksta nuo 2007 m., svarbiausios jų planuotojos kasmet pakaitomis yra Vokietija, Danija, Švedija ir Suomija.Pasak šių metų pratybų vadovo vokiečių kontradmirolo Stephano Haischo, šiemet pirmą kartą pratybos sutelktos į Aljanso gynybos scenarijų. Jis pridūrė, kad šiemet dalyvaujančių laivų ir orlaivių skaičius yra beveik tokio pačio dydžio, kaip visas Vokietijos karinis jūrų laivynas.Pasak S. Haischo, Rusijos karinio jūrų laivyno laivai Baltijos jūroje ir toliau elgiasi normaliai, nepaisant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjusios įtampos su Vakarais. „Jokių provokacijų nepatiriame. Jūreiviai elgiasi kaip pridera, pernelyg neprisiartindami, draugiškai sveikinasi vieni su kitais“, – sakė S. Haischas.

Rumunija atlieka tyrimą dėl jos teritorijoje aptiktų, kaip spėjama, Rusijos drono daliųRumunijos kariuomenė atlieka tyrimą dėl šalies teritorijoje aptiktų, kaip spėjama, drono dalių, paskelbė Gynybos ministerija Bukarešte.Gynybos ministras Angelis Tîlvaras patvirtino, kad netoli Plauro kaimo greta sienos su Ukraina būta tokio radinio. Iki šiol jo vadovaujama ministerija ir prezidentas Klausas Iohannisas neigė pranešimus, kad Rumunijoje nukrito Rusijos bepiločiai.„Patvirtinu, kad šiame regione buvo aptikta galimų drono dalių“, – transliuotojui „Antena 3 CNN“ pareiškė A. Tîlvaras.Ukraina buvo pranešusi, kad po Maskvos atakos jos teritorijoje Rumunijoje nukrito ir sprogo Rusijos paleisti „Shahed“ tipo dronai.Rumunija yra NATO narė.

Skelbiama, kad sužeistųjų skaičius Kostiantynivkoje išaugo iki 28 https://t.me/u_now/111243

Pasak Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, tarp 16-os žuvusiųjų Kostiantynivkoje yra vienas vaikas. Anot jo, dar mažiausiai 20 žmonių buvo sužeisti. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, per ataką nukentėjo turgus, parduotuvės ir vaistinė. Ukrainos prezidentas pasmerkė šį išpuolį ir kartu perspėjo, kad aukų skaičius dar gali augti. https://t.me/tipkonst/8537

Naujasis gynybos ministras pažadėjo: bus išvaduotas kiekvienas Ukrainos teritorijos centimetrasNaujasis Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas trečiadienį pažadėjo susigrąžinti visas Rusijos kariuomenės kontroliuojamas Ukrainos teritorijas.„Dėl Ukrainos pergalės darysiu viską, kas įmanoma ir neįmanoma – išvaduosime kiekvieną mūsų šalies centimetrą ir visus mūsų žmones“, – socialiniuose tinkluose pareiškė jis.Tokie buvo pirmieji R. Umerovo komentarai, kuriuos jis išsakė po to, kai jam buvo patikėtos gynybos ministro pareigos. Anksčiau trečiadienį Ukrainos parlamentas pritarė jo kandidatūrai į šį postą. Jame R. Umerovas pakeitė Oleksijų Reznikovą.

Rusija smogė turgui Kostiantynivkoje, pranešama apie 16 žuvusiųjųRusija apšaudė centrinį Kostiantynivkos miesto turgų Donecko srityje. Per ataką, anot žiniasklaidos, žuvo mažiausiai 16 žmonių.Kaip praneša „Hromadske“, dar 18 žmonių sužeista.Socialiniuose tinkluose skelbiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai iš įvykio vietos.Pirminiais duomenimis, smūgis buvo įvykdytas raketomis S-300, tačiau ši informacija dar tikslinama.https://t.me/suspilnenews/23969https://t.me/tipkonst/8537https://t.me/svoboda_radio/20802

Jusovas: Rusijos branduoliniai ginklai Baltarusijoje menkai veikia saugumo padėtį UkrainojeRusijos branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje menkai veikia saugumo padėtį Ukrainoje, interviu „Ukrinform“ sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.Jo teigimu, branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijos teritorijoje neturi didelės įtakos Ukrainos saugumo padėčiai, nes Ukraina turi ilgą sieną su Rusijos Federacija ir „Rusijos branduoliniai ginklai jau seniai dislokuoti prie šios sienos“.Ukrainai tai „nieko nauja“, kaip ir Europos Sąjungai ar NATO, nes Rusijos branduoliniai ginklai taip pat jau seniai laikomi Kaliningrado srityje, netoli ES ir NATO narių sienų.A. Jusovo manymu, Rusijos branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje daugiausia yra „branduolinis šantažas ir rizikų didinimas“, tačiau į tai, be jokios abejonės, reikia atsižvelgti.Pasak A. Jusovo, kol kas Ukrainos žvalgyba neužfiksavo jokių aktyvių veiksmų, susijusių su šiais Rusijos branduoliniais ginklais.

Vadas Syrskis: Rytų Ukrainoje rusai rengiasi revanšuiRytų Ukrainoje Rusijos kariuomenė rengiasi revanšui  ir atgauti operatyvinę iniciatyvą fronte, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, pranešė „Ukrinform“.„Operatyvinė padėtis rytų kryptimis išlieka sudėtinga. Priešo pajėgos neatsisako planų pasiekti Donecko ir Luhansko sričių sienas. Jie atkakliai rengiasi revanšui ir ketina susigrąžinti operatyvinę iniciatyvą“, – sakė O. Syrskis.Kupiansko sektoriuje Rusijos puolimo padalinių mokymai artėja prie pabaigos. Priešo kariuomenė kasdien apšaudo Ukrainos pozicijas iš artilerijos ir minosvaidžių.Lymano sektoriuje priešas ir toliau keičia savo kariuomenę 25-osios armijos daliniais, sudarytais ir perdislokuojamais iš Rusijos teritorijos.Bachmuto sektoriuje vyksta įnirtingos kovos. Įsibrovėliai iš Rusijos stengiasi išlaikyti užgrobtas pozicijas, tačiau Ukrainos kariai juos pamažu stumia.O. Syrskis ir Lymano bei Soledaro operatyvinių taktinių grupių ir brigadų vadai apsvarstė visus galimus priešo veiksmus ir patvirtino veiksmingiausius valdymo sprendimus. Jo žodžiais, svarbiausia užduotis – garantuoti patikimą gynybą, neleisti prarasti užimtų pozicijų Kupiansko ir Lymano sektoriuose bei sėkmingai žengti į priekį prie Bachmuto. Svarbiausia, kad tai būtų padaryta su minimaliais Ukrainos gynėjų nuostoliais, pabrėžė O. Syrskis.

NATO narė patvirtino savo teritorijoje radusi rusų drono nuolaužųNATO aljansui priklausančios Rumunijos gynybos ministras Angelis Tilvaras patvirtino, kad po atakos prieš Ukrainos uostą ant Dunojaus, tekančio palei Rumunijos ir Ukrainos sieną, kranto dalis Rusijos paleisto drono nuolaužų nukrito Rumunijos teritorijoje.A. Tilvaras pakomentavo situaciją CNN padaliniui Rumunijoje „A3CNN“ trečiadienį, rugsėjo 6 d., lankydamasis incidento vietoje.Nuolaužų buvo rasta netoli Plauru gyvenvietės Tulčos apskrityje. Kitame Dunojaus krante įsikūręs Ukrainos miestas Izmailas. Ukraina jau pirmadienį tvirtino, kad rusų paleisti dronai nukrito Rumunijos teritorijoje. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikino, kad Ukraina turi ir tai įrodančių nuotraukų. Rumunija iš pradžių neigė šią informaciją.

Ukrainos parlamentas pritarė Umerovo kandidatūrai į gynybos ministrusTrečiadienį Ukrainos parlamentas patvirtino prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktą kandidatą, Krymo totorių Rustemą Umerovą naujuoju Kyjivo gynybos ministru, atsistatydinus Oleksijui Reznikovui.„Parlamentas patvirtino Rustemą Umerovą Ukrainos gynybos ministru“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas. Jis paskelbė balsavimo lentos nuotrauką, kurioje matyti, kad 338 iš 360 įstatymų leidėjų balsavo už R. Umerovą.41-erių metų R. Umerovo paskyrimas yra reikšmingas pokytis Kyjivo kariniuose sluoksniuose, praėjus pusantrų metų nuo Rusijos invazijos pradžios.V . Zelenskis į šias pareigas pasiūlė R. Umerovą dėl jo vaidmens reikalaujant „naujų požiūrių“ Ukrainos gynybos ministerijoje. R. Umerovas pakeičia O. Reznikovą, ėjusį šias pareigas per visą Maskvos invaziją.Buvęs verslininkas R. Umerovas dalyvavo derybose dėl apsikeitimo belaisviais ir dėl grūdų sandorio. Jis aktyvus Krymo, Rusijos atplėšto nuo Ukrainos ir aneksuoto 2014 m., totorių musulmonų bendruomenėje.„Tai aukščiausias valstybinis postas, kurį kada nors užėmė totorius (iš Krymo)“, – naujienų agentūrai AFP sakė prezidento administracijos patarėjas Serhijus Leščenka.Dauguma Krymo totorių pasisako prieš Rusijos įvykdytą pusiasalio aneksiją. Žinoma, kad R. Umerovas palaiko gerus ryšius su Turkija, laisvai kalba turkiškai ir šiek tiek arabiškai, taip pat angliškai.

Anušauskas: Baltarusijoje vyksta dinamiškas „Wagner“ samdinių mažėjimasKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad pastaruoju metu vis daugiau privačios karinės grupuotės „Wagner“ samdinių palieka Baltarusiją.„Galėčiau tik iš viešų šaltinių paminėti, kad vyksta dinamiškas mažėjimas. Jie skirstosi, pereina į kitas teritorijas, kažkas išvažiuoja „atostogų“ į Rusiją, ar juos perverbuoja kitos karinės kompanijos. Ten yra visai kita situacija nei buvo prieš trejetą savaičių“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė A. Anušauskas.ELTA primena, kad rugpjūčio 23 d. 62-ejų „Wagner“ grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas žuvo jo lėktuvui nukritus Tverės srityje. J. Prigožino kovotojai prieš tai daug mėnesių reguliariosios Rusijos kariuomenės pusėje kovojo prieš Ukrainą, birželį surengė maištą prieš Rusijos karinę ir šalies vadovybę. Po vieną dieną trukusio maišto, dalis „Wagner“ samdinių persikėlė į Baltarusiją.Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tarpininkavo nutraukiant „Wagner“ maištą Rusijoje, kai J. Prigožino privačios kariuomenės samdiniai nužygiavo beveik iki Maskvos. Vėliau Kremlius pranešė, kad buvo susitarta, jog J. Prigožinas galės išvykti į Baltarusiją, jam iškelta baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Rusai vėl pradeda atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrąNaktį į trečiadienį Odesos regione dėl Rusijos drono atakos kai kurie Kilijos miesto gyventojai liko be elektros energijos, pranešė Ukrainos energetikos ministerija.„Odesos regione elektros linijos buvo pažeistos naktį apšaudant savižudžiais dronais. Kai kurie vartotojai Kilijos mieste liko be elektros energijos. Remonto brigados tikrina pažeistus tinklus“, – sakoma pranešime.Be to, dėl priešo apšaudymų Donecko regione buvo atjungta 35 kV oro linija ir 35 kV pastotė. Dėl to nutrūko elektros energijos tiekimas 4 000 vartotojų. Kai kurie vartotojai Zaporižios, Sumų, Charkivo, Chersono ir Černihivo regionuose taip pat liko be elektros. Remonto brigados dirba ten, kur leidžia saugumo situacija.Chersone, kur elektros energijos vis dar neturi apie 9 000 vartotojų, energetikai nutiesė apie kilometrą naujų tinklų ir atstatė transformatorinę pastotę, kad elektra vėl būtų tiekiama į 19 privačių namų.Mykolajivo regione dėl technologinių priežasčių vienu metu buvo atjungtos dvi 150 kV elektros linijos. Dėl to buvo atjungti du vėjo jėgainių parkai, kurių bendra apkrova siekė 80 MW. Mažiau nei per valandą vėjo jėgainės vėl pradėjo veikti visu pajėgumu.Energetikos sektorius ruošiasi žiemaiEnergetikos ministras Germanas Galuščenka pareiškė, kad Ukrainos energetikos infrastruktūra yra ruošiama efektyviam darbui žiemą, o atitinkamos institucijos yra pasirengusios greitai reaguoti į galimas avarines situacijas, rašo „Unian“.Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk mano, kad Rusija rengiasi naujai raketinių atakų bangai rudenį ir žiemą, daugiausia dėmesio skirdama raketų kaupimui masiniams smūgiams į Ukrainos miestus.Greičiausiai, kaip ir praėjusią žiemą, priešas daugiausia dėmesio skirs smūgiams į energetikos objektus.Karinės oro pajėgos spėja, kad rusai „bandys pataikyti visur“, ir prognozuoja, kad žiemą jie greičiausiai vėl kliausis bepiločiais orlaiviais.

A. Blinkenas Kyjive turėtų paskelbti apie naują milijardinę paramą UkrainaiAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas trečiadienį atvyko į Kyjivą su iš anksto neskelbtu vizitu; čia jis turėtų pranešti apie daugiau kaip milijardą dolerių naujos paramos Ukrainai.„Tikimės, kad sekretorius šio vizito metu galės paskelbti apie daugiau nei milijardą dolerių naujos JAV paramos Ukrainai“, – pakeliui į Kyjivą sakė aukštas JAV valstybės departamento pareigūnas.JAV valstybės departamentas pranešė, kad A. Blinkenas atvyko į Ukrainos sostinę, kur jį pasitiko JAV ambasadorė Bridget Brink.

JK žvalgyba: Rusijos moksleiviai mokysis naudoti šautuvus ir bepiločius orlaiviusRusijos mokyklose įvedama nauja mokymo programa, pagal kurią formuojamas naujas požiūris į Ukrainos istoriją, taip pat įvedamas karinių įgūdžių mokymas, siekiant sutaupyti laiko, skirto vėlesniems mobilizuotų karių mokymams.Apie tai Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį pranešė socialiniame tinkle „X“ skelbiamoje kasdien atnaujinamoje žvalgybinės informacijos suvestinėje.Į atnaujinto valstybinio istorijos egzamino temas įtraukti „Krymo susijungimas su Rusija“ ir „Specialioji karinė operacija“ Ukrainoje. Rusijos parlamentas mokymo programą patvirtino praėjusiais metais.Vienas iš elementų – „Gyvenimo saugumo pagrindai“ – skirtas vyresniųjų klasių moksleiviams ir apima bazinio karinio rengimo modulį. Į jį bus įtrauktas elgesys su Kalašnikovo automatu, rankinių granatų naudojimas, bepiločių orlaivių valdymas ir pirmoji pagalba mūšio lauke.„Naująja mokymo programa siekiama trijų tikslų: indoktrinuoti mokinius, kad jie suprastų Kremliaus „Specialiosios karinės operacijos“ loginį pagrindą, įskiepyti jiems karinę mąstyseną ir sutrumpinti mokymo terminus, sutaupant laiko per tolesnę mobilizaciją ir dislokavimą“, – rašoma suvestinėje.Pažymima, kad bepiločių orlaivių operacijų įvedimas rodo jų didėjančią svarbą mūšio lauke ir pamokas, išmoktas apie šias sistemas tiesiogiai iš karo Ukrainoje.Pasak „Ukrinform“, JK gynybos ministerija anksčiau pranešė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos naudoja kenkėjišką programinę įrangą „Infamous Chisel“, nukreiptą prieš Ukrainos kariuomenės naudojamas programas, siekiant pavogti karinę informaciją.

JK gynybos sekretorius patvirtino, kad Ukrainoje sunaikintas pirmasis tankas „Challenger 2“ Grantas Shappsas teigė, kad Jungtinė Karalystė supranta, jog karo zonoje taip gali atsitikti, rašo „Sky News“. „Tai tikriausiai pirmasis praradimas, apie kurį sužinojome“, – sakė jis. G. Shappsas teigė galintis patvirtinti, kad šeši tanko įgulos nariai išgyveno. JK iš viso į Ukrainą išsiuntė 14 „Challenger“, iš kurių žinoma, kad tik vienas buvo sunaikintas. Vaizdo įraše, kuris nuo pirmadienio plinta socialiniuose tinkluose, matyti kelkraštyje liepsnojančios tanko liekanos. Įrašas esą darytas prie Robotynės kaimo Zaporižios srityje, kurį Ukraina atsikovojo praėjusią savaitę. Ekspertai dienraščiui „The Guardian“ patvirtino, kad tai tikrai britų tankas „Challenger 2“. Kaip tankas buvo išvestas iš rikiuotės, kol kas neaišku. Viena aišku, kad jis nesprogo, nes bokštelis tebėra ant korpuso. Vakarų saugumo pareigūnas stočiai BBC sakė, kad įgulai pavyko laiku palikti tanką. „The Guardian“ duomenimis, tai pirmasis „Challenger 2“, kuris buvo sunaikintas per mūšį. Didžioji Britanija metų pradžioje paskelbė perduosianti Ukrainai 14 tankų „Challenger 2“. Kyjivas šiuos tankus priskyrė 82-ajai oro šturmo brigadai. Apie 2 000 vyrų dalinys kovą buvo sudarytas specialiai kontrpuolimui, tačiau pradžioje liko parengtyje. Rugpjūčio viduryje jau daugėjo įrodymų, kad jis kaunasi. https://twitter.com/Osinttechnical/status/1698874142957752322?ref_src=twsrc%5Etfw

Analitikai: per vieną dieną nukauta keliasdešimt elitinių Rusijos kariųTikėtina, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko Donecko srityje užspiesti į kampą dalį Rusijos elitinių karių ir neleisti jiems persidislokuoti į svarbią fronto dalį, nurodė Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsikūrusi ekspertų grupė.49 septintosios oro desanto divizijos kariai buvo nukauti per vieną dieną netoli Staromajorskės kaimo. Divizijos vadas paliko jų kūnus likimo valiai, pranešė Karo tyrimų institutas (ISW), cituodamas Rusijos karo tinklaraštininką.Maskva bandė perkelti šios divizijos pulkus į Zaporižios sritį, kur Ukraina prasiveržė pro tvirčiausius Rusijos gynybinius įtvirtinimus ties Robotyne ir Verbove, rašo „Sky News“.„Vykdydami kontrpuolamąsias operacijas Donecko ir Zaporižios srityse, ukrainiečiai, regis, sėkmingai užspietė į kampą dalį 7-osios gvardiečių kalnų šturmo desanto divizijos karių ir neleidžia jiems persidislokuoti į svarbiausias fronto dalis vakarinėje Zaporižios srities dalyje“, – sakė ISW ekspertai.Tiesa, keletui divizijos pulkų pavyko pasiekti Robotynės apylinkes, pridūrė ISW.

Į Kyjivą atvyko JAV valstybės sekretorius A. BlinkenasTrečiadienį į Kyjivą su oficialiu vizitu atvyko JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. Jis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „Unian“.Pasak tinklalapio „Evropeiska Pravda“, šiuo metu žinoma, kad JAV pareigūnas jau yra Ukrainos sostinėje.Žiniasklaida apie galimą jo vizitą sužinojo diena anksčiau, tačiau JAV valstybės departamentas atsisakė patvirtinti šią informaciją. Dabar „Telegram“ kanaluose skelbiami uždaryto miesto centro vaizdai.Pasak „Ukrinform“, ankstyvą trečiadienio rytą rusai atakavo Kyjivą sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis. Apie tai „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.Pranešime teigiama, kad Ukrainos oro gynyba sunaikino visus priešo taikinius, judėjusius Ukrainos sostinės link ir kol kas Kyjive neužfiksuota jokių aukų ar sugriovimų. Oro pavojus buvo atšauktas likus kelioms valandoms iki A. Blinkeno atvykimo.

Ukrainos gynėjai per pastarąją parą likvidavo 610 rusų kariųNuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų rugsėjo 6 dienos Ukrainos gynybos pajėgos nukovė apie 266 290 rusų okupantų, iš jų 610 – per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Taip pat Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 4 497 (+8) priešo tankus, 8 682 (+12) šarvuotas kovos mašinas, 5 685 (+36) artilerijos sistemas, 748 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 505 (+1) oro gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 519 (+7) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 1 447 sparnuotųjų raketų, 19 karo laivų / katerių, 8 190 (+15) sunkvežimių ir degalų cisternų ir 852 (+1) specializuotos įrangos vienetus.Duomenys apie priešo patirtus nuostolius tikslinami.

Kyjivas: po Kachovkos užtvankos griūties choleros protrūkio išvengtaPraėjus trims mėnesiams po Kachovkos užtvankos Ukrainos pietuose sugriovimo, choleros protrūkio, kurio būgštauta, vyriausybės duomenimis, pavyko išvengti.Kyjivpo kontroliuojamose Dnipro upės potvynio teritorijose, kuriose gyvena 900 000 žmonių, registruoti 22 infekcijos atvejai dėl nešvaraus geriamojo vandens, sakė Ukrainos gynybos viceministras Ihoris Kuzinas. Dviem atvejais esą buvo įtarta cholera, tačiau įtarimai nepasitvirtino.Potvynio aukų skaičius nežymiai išaugo. „Dabartiniais duomenimis, patvirtinta, kad žuvo 32 žmonės, 28 patyrė sužalojimų“, – pranešė Gynybos ministerijos Kyjive atstovas. 39 asmenys laikomi dingusiais. Liepos pabaigoje Ukrainos vyriausybės atstovai kalbėjo apie 31 žuvusįjį. Šie duomenys apima Ukrainos kontroliuojamas teritorijas.Po užtvankos griūties vienu metu po vandeniu buvo atsidūrusi 612 kvadratinių kilometrų teritorija. Daugiau kaip 68 proc. jos, pasak Ukrainos vyriausybės, okupuotos rusų dalinių. Rusų žiniasklaidos teigimu, Maskvos kontroliuojamose teritorijose žuvusiųjų yra 57. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.Užtvanka rusų dalinių užimtame Nova Kachovkos mieste buvo sugriauta birželio 6 d.

Vokietijos oro gynybos sistema „Iris-T“ Ukrainoje veikia kone šimtaprocentiniu tikslumuPažangi Vokietijos oro gynybos sistema „Iris-T“, gamintojos duomenimis, Ukrainoje jau atrėmė daugiau kaip 100 atakų iš oro, įskaitant atakas sparnuotosiomis raketomis ir dronais. „Numušimų rodiklis beveik šimtaprocentinis. Tokius duomenis mums pateikė Ukrainos kariuomenė“, – antradienį sakė vienas įmonės  „Diehl Defence“ vadovų Haraldas Buschekas.Vokietijos vyriausybė iki šiol Ukrainai perdavė dvi „Iris-T“ sistemas, dar vieną ketinama pristatyti „netrukus“, o vėliau – dar keturias, teigė H. Buschekas.Sistema „ten kasdien gelbsti gyvybes“, – pažymėjo Vokietijos karinių oro pajėgų vadas Ingo Gerhartzas.Oro gynybos sistema „Iris-T SLM“, koncerno „Diehl Defence“ duomenimis, leidžia apsisaugoti nuo lėktuvų, sraigtasparnių, sparnuotųjų raketų ir balistinių trumpojo nuotolio raketų atakų. Sistema gali šaudyti į taikinius iki 20 km aukštyje ir 40 km atstumu.

V. Zelenskis žada kariams naujos įrangosKarius Donecko ir Zaporižios srityse aplankęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą patikino, kad kareiviai gaus naujos įrangos. „Bus naujų atsargų“, – sakė jis antradienio vakarą Kyjive paskelbtame vaizdo įraše.V. Zelenskis vėl minėjo savo pokalbius su vadas ir karo medikais per apsilankymą netoli fronto teritorijos. Prezidentas teigė aplankęs 13 brigadų. Jis sakė, kad karių reikalavimus perduos generolams, vyriausybės pareigūnams ir už tarptautinius santykius atsakingiems asmenims. Detalių jis neįvardijo.V. Zelenskis taip pat paskelbė apie naują ginklų gamybą ir šaliai svarbius kitus sprendimus. Prieš tai prezidentas pranešė, kad atleido Donecko srities karinės administracijos vadovą Pavlą Kyrylenką. Portalo „Ukrajinska Pravda“ duomenimis, P. Kyrylenka nuo šiol vadovaus Ukrainos antimonopolinei tarnybai, kuri turi užkirsti kelią monopolijų formavimusi. Šis žingsnis laikomas paaukštinimu.

Ukrainos pasieniečiai nuo karo pradžios daugiau kaip 20 000 šaukiamojo amžiaus vyrų sutrukdė palikti šalįNuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip 18 mėnesių Ukrainos pasienio apsauga daugiau kaip 20 000 šaukiamojo amžiaus vyrų sutrukdė pabėgti iš šalies. „Nuo praėjusių metų vasario 24 d. pasieniečiai sulaikė apie 14 600 asmenų, norėjusių neteisėtai išvykti iš Ukrainos“, – antradienį žinių televizijai sakė pasienio apsaugos atstovas Andrijus Demčenka. Dar 6 200 vyrų pričiupti su suklastotais leidimais išvykti.Anot atstovo, bėgliai sulaikyti daugiausiai prie „žaliosios sienos“ su Rumunija ir Moldovos Respublika. Tai pagrinde 18–60 metų amžiaus vyrai. Institucija jau anksčiau panešė, kad vien tik Tisos pasienio upėje, kuri ribojasi su Rumunija ir Vengrija, nuskendo mažiausiai 19 vyrų. Taip pat yra mirtinai sušalusiųjų – jie žuvo bėgdami per Karpatus.Karo pradžioje Ukrainoje buvo paskelbta visuotinė mobilizacija, 18–60 metų amžiaus vyrams uždrausta išvykti iš šalies.Vis dėlto Eurostato duomenimis, 27 ES šalyse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine kaip pabėgėliai registruoti daugiau kaip 650 000 Ukrainos vyrų, kurių amžius nuo 18 iki 64 metų. Kyjivas svarsto reikalauti, kad, be kita ko,  ES šalys išduotų neteisėtai išvykusius šauktinius.Ukrainoje klesti atleidimo nuo tarnybos dokumentų pardavimas. Po prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymu surengtos reidų ir areštų bangos šaukimo į kariuomenę skyriuose tokių dokumentų kaina, teisėsaugos duomenimis, jau viršija 10 000 eurų.

Kyjive girdimi sprogimaiKyjive trečiadienio rytą girdimi sprogimai, veikia oro gynyba, skelbiama „Telegram“ kanaluose. Tuo pat metu buvo pranešta apie oro gynybos pajėgų darbą Kyjivo srityje.

Naktį rusai apšaudė Odesą, pranešama apie žuvusįRusai „Shakheds“ atakuojančiais dronais naktį puolė Odesos Izmailo rajoną.Apie tai „Telegram“ pranešė „Odesos OVA“ vadovas Olegas Kiperis.„Beveik tris valandas Rusijos teroristai atakuojančiais bepiločiais orlaiviais atakavo Odesos Izmailo rajoną. Deja, vienas žmogus žuvo. Sunkiai sužalotas žemės ūkio įmonės darbuotojas mirė ligoninėje“, – rašė Kiperis.Anot jo, keliose gyvenvietėse užfiksuoti sunaikinimai ir gaisrai. Sugadinti uosto ir žemės ūkio infrastruktūros objektai: elevatoriai, administraciniai pastatai, žemės ūkio įmonės.

Ukrainoje – nauja dronų atakaUkrainos karinės oro pajėgos paskelbė, kad Rusijos kariuomenė vėl paleido kelias kamikadzių dronų grupes į taikinius Ukrainoje.„Priešas paleido kelias dronų grupes iš Chaudos mokymo aikštelės (Krymas) ir Primorsko-Achtarsko (Rusija) teritorijos pietinių regionų kryptimi“, – rašoma karinių oro pajėgų „Telegram“ kanale.

Rusai strateginius bombonešius apdengė padangomisNaujausios palydovinės nuotraukos iš „Maxar“ rodo, kad mažiausiai du „Tu-95“ strateginiai bombonešiai bazėje netoli Saratovo yra apdengti automobilių padangomis. Apie tai pranešė CNN.„Ekspertai sako, kad tai gali būti bandymas improvizuotomis priemonėmis ne tik pridėti apsaugos nuo Ukrainos dronų sluoksnį, bet ir sumažinti orlaivių matomumą, ypač naktį“, – rašo CNN.Prielaidą apie apsaugą nuo bepiločių orlaivių iškėlė anoniminis NATO pareigūnas, su kuriuo kalbėjosi žurnalistai.Francisco Serra-Martinsas iš „One Way Aerospace“, kuri, be kita ko, tiekia dronus Ukrainai, CNN sakė, kad tokia apsauga gali sumažinti orlaivių „šilumos pėdsaką“, tačiau bombonešiai vis tiek bus matomi infraraudonųjų spindulių spektre.Į „Engels-2“ oro bazę netoli Saratovo dronas smogė pernai gruodį. Remiantis atvirais šaltiniais, buvo sugadinti du „Tu-95“ strateginiai bombonešiai. Šie bombonešiai reguliariai paleidžia kruizines raketas į Ukrainą.

„Mercedes-Benz“ Ukrainos kariuomenei perdavė 100 visureigių sunkvežimiųVokietijos bendrovė „Mercedes-Benz“ antradienį paskelbė pristatanti į Ukrainą 100 „Zetros“ visureigių.Bendrovė pažymi, kad ji ne tik perdavė sunkvežimius Ukrainos gynybos ministerijai, bet ir iš anksto apmokytiems Ukrainos vairuotojams. Visa tai apmokėjo Vokietijos vyriausybė.Vokietijos karinės pagalbos Ukrainai sąraše numatyti 188 „Zetros“ sunkvežimiai.

Zelenskis atleido dar vieną vadovą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atleido Donecko regioninės karinės-civilinės administracijos vadovą Pavlo Kyrylenko. Pasak Ukrainos spaudos, jis bus paskirtas Antimonopolinio komiteto vadovu vietoj Rustemo Umerovo, kuris taps gynybos ministru.Tiek R. Umerovo, tiek P. Kyrylenko paskyrimas Aukščiausioje Radoje numatytas trečiadienį, rugsėjo 6 d.Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šią savaitę atleido gynybos ministrą Oleksijų Reznikovą.P. Kyrylenko, kuriam dabar 37-eri, 2019 metais tapo Donecko regioninės administracijos vadovu ir, kaip fronto linijos regiono vadovas, yra svarbi figūra Ukrainos politikoje ir informacinėje erdvėje.

Baltieji rūmai: Šiaurės Korėja brangiai sumokės, jei tieks Rusijai ginklusŠiaurės Korėja sulauks padarinių, jei suteiks Rusijai ginklų karui su Ukraina, antradienį perspėjo aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas.„Jie už tai brangiai sumokės tarptautinėje bendruomenėje“, – žurnalistams sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Kyjivas rengiasi sunkiai žiemaiKyjive, statybvietėje ant Dnipro upės kranto, darbininkai kol dar šilta įtemptai rengia šildymo sistemą artėjančiai žiemai.„Vasara pasibaigė ir mes rengiamės šildymo sezonui (...) jis bus sunkus“, – antradienį sakė Ukrainos sostinės meras Vytalijus Klyčko, apžiūrėdamas šildymo sistemos renovaciją centriniame Kyjivo Podilės rajone.„Praėjusiais metais buvo vienas sunkiausių sezonų, buvo pažeista daugiau nei 60 proc. mūsų miesto infrastruktūros“, – sakė jis.Per visą žiemą Rusija smūgiavo į Kyjivo ir kitų Ukrainos miestų energetikos infrastruktūrą. Nuo spalio iki kovo Rusija raketomis ir bepiločiais orlaiviais bombardavo svarbius Ukrainos objektus, sutrikdydama vandens, šildymo ir elektros tiekimą milijonams žmonių. Smūgiai į energetikos objektus nuo to laiko daugiausia liovėsi, tačiau karas smarkiai paveikė Ukrainos energetikos darbuotojus.„Turime ribotą finansavimą, darbuotojai siunčiami į kariuomenę ginti mūsų tėvynės“, – sakė vietos komunalinių paslaugų įmonėje „KyivTeploEnergo“ už šilumos tinklus atsakingas Oleksandras Pylypyšynas. Jis paminėjo oro antskrydžių pavojų, raketas ir sakė, kad „visa tai, žinoma, trukdo mūsų darbui“.Pasak miesto pareigūnų, žiemai parengta daugiau nei 60 proc. Kyjivo infrastruktūros, vyksta didelio masto remonto darbai.Sėdėdamas savo ekskavatoriuje 62 metų Oleksandras Kuličius be emocijų stebėjo apsilankiusius pareigūnus, bet sakė, kad didžiuojasi savo darbu. „Manau, kad mūsų darbas netgi prisideda prie pergalės (...) mes darome šį darbą, kad gyvenimas tęstųsi“, – pridūrė jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Donecko srityje sunaikino Rusijos karinės technikos sandėlįUkrainos ginkluotosios pajėgos Donecko srityje sunaikino Rusijos karinės technikos sandėlį.Atitinkamą vaizdo įrašą tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado biuro Strateginės komunikacijos departamentas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Apie 14 val. 30 min. Ukrainos ginkluotosios pajėgos netoli Donecko srityje esančios Myronivskij miesto tipo gyvenvietės sunaikino okupantų karinės technikos sandėlį“, – nurodė departamentas.

Praėjus trims mėnesiams po Kachovkos užtvankos griūties, Ukraina paskelbė duomenis apie katastrofos padariniusPraėjus trims mėnesiams po incidento, kuomet Ukrainos pietuose buvo susprogdinta Kachovkos hidroelektrinės užtvanka, vyriausybė Kyjive paskelbė duomenis apie katastrofos padarytą žalą.32 žmonės žuvo, o dar 28 buvo sužeisti, antradienį pareiškė Ukrainos gynybos ministerija. 39 asmenys tebėra laikomi dingusiais be žinios.Ukraina dėl birželio 6 d. įvykusios užtvankos griūties apkaltino Rusiją, tačiau ši atsakomybės neprisiėmė. Po incidento kilo niokojantys potvyniai – anot vertinimų, vanduo užliejo 612 kv. km. plotą.Nepaisant visko, ministerija pabrėžė, kad nukentėjusių žmonių statistika apima tik Ukrainos kontroliuojamas teritorijas. Tad tikrieji skaičiai nėra aiškūs.

Buvęs CŽA direktorius tikisi, kad Ukrainos pažanga fronte sukels grandininę reakcijąUkrainos ginkluotosios pajėgos didina pažangą mūšio lauke, o tai gali turėti grandininės reakcijos efektą ir galiausiai lemti Rusijos pralaimėjimą, per Kyjivo saugumo forumą sakė generolas Davidas Petraeusas, JAV centrinės vadovybės vadas 2008–2010 m., ėjęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus pareigas 2011–2012 m., pranešė „Ukrinform“.Pasak D. Petraeuso, rusai nepasižymėjo ypač įspūdinga mūšio lauko patirtimi, bet sukūrė sunkiai įveikiamą gynybą, todėl kova labai sunki.Vis dėlto Ukrainos pajėgos labai įspūdingai prisitaiko prie vietos taktikos ir jų reakcijos tikrai pasigėrėtinos, sakė jis. Ukrainos gynybos pajėgos laiko rusus palei visą fronto liniją ir neleidžia susitelkti vienoje vietoje. Ukrainos kariai sudaro sąlygas tolesnei pažangai smogdami Rusijos šaudmenų ir degalų sandėliams, oro ir jūrų bazėms Kryme bei logistikos linijoms.D. Petraeusas paminėjo, kad Ukrainos pajėgų dabar turimos Vakarų artilerijos sistemos pranašesnės už Rusijos sistemas. Jo nuomone, mūšio lauke kuriamos tam tikros sąlygos ir kuriuo nors metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės smogti pasitelkusios turimus rezervus.„Visa tai pamažėle kaupiasi ir kyla klausimas, kada Rusijos pajėgos pradės byrėti, trūkinėti ir kaip veiksmingai Ukraina tuo pasinaudos, kad priartėtų prie itin svarbių susisiekimo linijų pietrytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyje, ar galės atkirsti Krymą (…) idealiu atveju netgi sunaikinti tiltą per Kerčės sąsiaurį. Jei tai galės būti padaryta, Rusijos pajėgos atsidurs itin pavojingoje padėtyje“, – sakė D. Petraeusas.

Karščiausios kovos – aplink ZaporižiąPietryčių Ukrainoje esantis Zaporižios regionas dabar yra konflikto židinys, pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, Kijevo pajėgoms veržiantis į priekį per savo kontrpuolimą. Karo studijų institutas, remdamasis geografine vieta ir filmuota medžiaga, šiandien pranešė, kad Ukrainos lengvieji pėstininkai pažengė už kai kurių prieštankinių griovių ir tankių minų laukų, sudarančių daugiasluoksnę Rusijos gynybą Zaporižioje.Tačiau ekspertai teigė negalintys teigti, kad gynyba buvo visiškai pralaužta, nes Ukrainos sunkiųjų šarvuočių šioje srityje nepastebėta. Būtent pietuose Ukrainos brigados pasiekė paskutinių laimėjimų mūšio lauke.Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad nuo tada, kai prasidėjo priešpriešinis puolimas prieš maždaug tris mėnesius, Ukraina Zaporižios regione pajudėjo 4,3 mylios. Praėjusią savaitę kariai įveikė tankius rusų įtvirtinimus, kad atkovotų Robotynės kaimą, praneša AP. Tai buvo pirmoji taktiškai reikšminga Ukrainos pergalė šioje šalies dalyje.

Rusija: Ukraina naudoja dronus iš Australijos Rusija teigė, kad Ukraina naudojo Australijos bepiločius orlaivius, kad atakuotų taikinius Rusijos teritorijoje ir kad Australija vis labiau įtraukiama į konfliktą.„Kaip paaiškėjo, Australijos dronai iš tikrųjų naudojami smogti taikiniams Rusijoje“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.Ji atsakė į klausimą apie praėjusią savaitę Australijos žiniasklaidoje pasirodžiusį pranešimą, kad ukrainiečiai panaudojo Australijos bepiločius orlaivius, kad atakuotų aerodromą Rusijos Kursko mieste.M. Zacharova apkaltino Australijos vyriausybę „entuziastingai prisidėjus prie antirusiškos kampanijos, nukreiptos iš Vašingtono“, bandydama nuslėpti nuo visuomenės nuomonės „nepavydėtinas aplinkybes, rodančias, kad Australija vis labiau įtraukiama į konfliktą Ukrainoje“, praneša „Reuters“.

Žiniasklaida: Ukrainoje lankysis BlinkenasJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas rugsėjo 6 dieną lankysis Kijeve, apie tai praneša Ukrainos žiniasklaida.

UNESCO rekomenduoja įtraukti Kyjivą ir Lvivą į nykstančio paveldo sąrašąKyjivo Šv. Sofijos katedra ir istorinis Vakarų Ukrainos miesto Lvivo centras turėtų būti įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo objektų, kuriems dėl Rusijos invazijos gresia pavojus, sąrašą, antradienį pranešė aukštas šios Jungtinių Tautų (JT) institucijos pareigūnas.„Šioms vietovėms gresia sunaikinimas. Buvo išpuolių prieš buferines zonas aplink šias vietas ir mes nežinome, kas nutiks ateityje“, - naujienų agentūrai AFP Paryžiuje sakė Pasaulio paveldo programos vadovas Lazare'as Eloundou.Pasaulio paveldo komitetas, susirinksiantis rugsėjo 10–25 d. Rijade, „tikėtina“ priims sprendimą „remdamasis ekspertų nuomone“, kad šioms vietovėms „akivaizdžiai gresia pavojus“, pridūrė L. Eloundou.Ukrainos Odesos uostamiesčio centras jau įtrauktas į nykstančių pasaulio paveldo objektų sąrašą, keli jo pastatai liepos pabaigoje buvo sugriauti per ataką, kurią UNESCO tuomet apibūdino kaip „begėdišką“.Liepos pradžioje Lvive buvo susprogdintas dar vienas istorinis pastatas, o JT institucija pareiškė, kad tai buvo pirmasis smūgis Pasaulio paveldo konvencijos saugomai teritorijai ir pirmasis po įsiveržimo Rusijos įvykdytas konvencijos „pažeidimas“.UNESCO duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Maskvos tankai įriedėjo į Ukrainą, žala padaryta 270 Ukrainos kultūros objektų.Kyjivo istoriniame centre esanti Šv. Sofijos katedra, kaip ir Pečiorų Lauros vienuolynas, yra „vienas iš svarbiausių paminklų, reprezentuojančių XI a. pradžios architektūrą ir monumentalųjį meną“, sakoma UNESCO svetainėje. Šie paminklai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą nuo 1990 m., o Lvivo centras - 1996 metais.

Berlynas: po įsiveržimo į Ukrainą Rusijos dezinformacija tapo agresyvesnėPernai į Ukrainą įsiveržusi Rusija vis intensyviau vykdo dezinformacijos kampanijas Vokietijoje, antradienį Berlyne pranešė Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra.Maskvos veikla informacinėje srityje nuo praėjusių metų vasario radikaliai pasikeitė, sakė agentūros šnipinėjimo specialistas Bodo Beckeris. „Jos požiūris akivaizdžiai tapo labiau konfrontacinis ir agresyvesnis“, – sakė jis.Dezinformacijos turinys ir tonas lanksčiai pritaikytas prie Rusijos karinės kampanijos ir debatų Vokietijoje bei pasaulyje, sakė jis žvalgybos agentūros surengtoje konferencijoje apie interpretacijų ir jų viršenybės strategijas skaitmeniniame amžiuje.Rusijos dezinformacija vidaus auditorijai skirta išlaikyti valdžioje prezidentą Vladimirą Putiną ir paveikti viešąją nuomonę užsienyje.„Vokietijoje siekiama pakirsti gyventojų pasitikėjimą politika, administracija ir laisva žiniasklaida“, – sakė B. Beckeris. „Taip pat siekiama diskredituoti ir susilpninti mūsų aljansus ir bendras su Europos Sąjunga ir NATO vertybes“, – pridūrė jis.Rusija imasi aktualių konfliktų problemų ir jas pasitelkia savo tikslams, naudodamasi valstybės valdomomis organizacijomis tiesiogiai ir netiesiogiai skleisti dezinformaciją. „Daugelis mažų propagandistų pasisakymų per šiuos kanalus dažniausiai yra nereikšmingi ir neturintys reikšmės saugumui, tačiau bendrai paėmus ši dezinformacija gali būti veiksminga“, – sakė B. Beckeris. Užsienio veikėjai gali prisidėti sukuriant „skepticizmo, atmetimo ir nepasitikėjimo atmosferą“.

Per apšaudymą Rusijos pasienio kaime žuvo civilisAntradienį Rusijos Belgorodo srities gubernatorius pranešė, kad viename Rusijos pasienio kaime per ukrainiečių apšaudymą žuvo civilis.Šis Rusijos vakarų regionas kelis mėnesius nuolat atakuojamas, o gegužę į jį įsiveržė Kyjivo remiami kovotojai.„Dėl pakartotinio Kozinkos kaimo Graivorono rajone apšaudymo žuvo vienas civilis gyventojas“, – sakė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Pasak jo, nukentėjusysis mirė įvykio vietoje prieš atvykstant greitajai pagalbai.V. Gladkovas sakė, kad skeveldros taip pat sužeidė moterį, ji paguldyta į ligoninę.Pavasarį į Graivoroną buvo įvykdytas įsiveržimas per sieną, Maskva paskelbė pradėjusi „kovos su terorizmu operaciją“ ir dislokavusi sraigtasparnius bei artileriją, kad išstumtų iš Ukrainos įsigavusius kovotojus.  Atsakomybę už įsiveržimą prisiėmė su Kremliumi kovojanti rusų nacionalistų grupuotė.Šią vasarą su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai patyrė intensyvesnes atakas, liepą Kyjivui pažadėjus, kad „karas sugrįš“ į Rusiją.

Prezidentas: Lenkija kitąmet gynybai skirs daugiau kaip 4 proc. BVPLenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė, kad jo šalis planuoja 2024 m. gynybai skirti daugiau kaip 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).„Planuojame kitais metais gynybai išleisti 137 mlrd. zlotų (30,4 mlrd. eurų). Tai atitinka daugiau kaip 4 proc. mūsų BVP“, – dalyvaudamas Lenkijos Kelcų mieste vykstančioje gynybos pramonės parodoje nurodė A. Duda, kurį cituoja lenkų naujienų agentūra PAP.„Matydami už mūsų rytinės sienos kylantį pavojų... puikiai suvokiame, kad verta mokėti bet kokią kainą, jog Lenkija būtų laisva, suvereni ir nepriklausoma, o lenkai galėtų gyventi saugiai – to mus išmokė istorija ir patirtis“, – renginyje kalbėjo Lenkijos lyderis.A. Duda šias pastabas išsakė tvyrant nuogąstavimams dėl saugumo, kaimyninėje Ukrainoje verdant Rusijos sukeltam karui. Lenkija kare aktyviai remia Kyjivo pusę. Pastaruoju metu Varšuva taip pat skambina pavojaus varpais dėl grėsmių, kurias, anot jos, kelia kita kaimynė Baltarusija, į šios teritoriją neseniai persikėlus Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojams.Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje Lenkija ginkluojasi ir jau pasirašė daugybę ginkluotės sutarčių, įskaitant susitarimus su JAV ir Pietų Korėja. Iš pastarosios šalies lenkai perka tankus „K2 Black Panther“ ir haubicas „K9“. Tuo metu JAV praėjusį mėnesį patvirtino 12 mlrd. dolerių vertės sandorį dėl sraigtasparnių „Apache“ pardavimo Lenkijai. Birželį Varšuva gavo pirmąją pažangių amerikiečių gamybos tankų „Abrams“ siuntą. Negana to, Lenkija balandį taip pat paskelbė, kad pasirašė sutartį su europiečių kompanijos MBDA padaliniu Jungtinėje Karalystėje, kuris atsiųs raketų ir jų paleidimo įrenginių.

Dėl išpuolio prieš pareigūną Rytų Ukrainoje Rusija sulaikė moterįAntradienį Rusija pranešė okupuotoje Rytų Ukrainoje sulaikiusi moterį, mėginusią nužudyti pareigūną per jį ir jo sūnų sužeidusį išpuolį.Maskvai tęsiant puolimą Ukrainoje, Rusijos užimtose Ukrainos teritorijose nuolat vykdomas sabotažas ir išpuoliai, kartais priskiriami Kyjivo saugumo pajėgoms.„Įtariamoji sulaikyta dėl pasikėsinimo nužudyti buvusį Luhansko Liaudies Respublikos (LLR) muitinės tarnybos viršininką“, – sakoma Rusijos tyrimų komiteto pranešime. Rusijos remiami separatistai iš dalies kontroliuoja Luhanską nuo 2014 m., tai viena iš keturių Ukrainos sričių, kurias Maskva teigia pernai aneksavusi.Pranešime sakoma, kad „vyras ir jo sūnus patyrė daugybines žaizdas ir šiuo metu gydomi ligoninėje“, bet „pavojaus jų gyvybėms nėra“.Maskvos teigimu, įtariamoji yra svarbiausio srities miesto Luhansko gyventoja, ji įtariama rugsėjo 3 d. davusi pareigūnui „telefoną su sprogstamuoju įtaisu“, jis „įsijungė aktyvavus telefoną“. Moteris sulaikyta dėl įtarimų, kad neteisėtai laikė ir gabeno sprogmenis. Sunkius nusikaltimus tiriantis Tyrimų komitetas teigia dėl išpuolio apklausęs „platų asmenų ratą“.Tyrimų komitetas neįvardijo pareigūno, bet Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS ir Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad tai - Jurijus Afanasjevskis. Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje sakė, kad jis buvo „susprogdintas savo namuose“ ir „sunkios būklės yra intensyviosios terapijos skyriuje“.Pranešama, kad šis veikėjas yra generolas majoras ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) centrinės valdybos agentas, tapęs vadinamosios LLR vadovo Leonido Pasečniko „finansų ekspertu“. Jis plovė pinigus, kuriais buvo finansuojamos kovotojų grupuotės, dalyvaujančios kare prieš Ukrainą, todėl Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Kanada, Šveicarija ir Japonija jam įvedė individualias sankcijas.

Ukrainos parlamentas pritarė gynybos ministro atleidimuiUkrainos parlamentas antradienį oficialiai atleido Oleksijų Reznikovą iš gynybos ministro pareigų.Kaip ir tikėtasi, už O. Reznikovo atleidimą balsavo didžioji dauguma parlamentarų.O. Reznikovas šiame poste dirbo nuo 2021 m. lapkričio. Jis pirmadienį parlamentui įteikė atsistatydinimo prašymą. Prieš tai kurį laiką sklido kalbos, kad O. Reznikovas gali būti pakeistas. Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Gynybos ministerijai reikia „naujų požiūrių“.Manoma, kad prie sprendimo atleisti O. Reznikovą galimai prisidėjo skandalai, susiję su kariniais pirkimais ir kyšininkavimu karinio verbavimo biuruose.V. Zelenskis į gynybos ministro postą pasiūlė Valstybės turto fondo vadovą Rustemą Umerovą. Jis turėtų būti paskirtas trečiadienį.

Po JT pareiškimo – aštri reakcija UkrainojeUkrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas aštriai sureagavo į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) pareiškimą, kad komisija kol kas nepriėjo prie išvados, jog šalis agresorė Rusija Ukrainoje vykdo genocidą.Savo žinutėje socialiniame tinkle X (buvęs tviteris) jis pareiškė, kad JTO demonstruoja „nesibaigiantį meistriškumo seminarą politinio neveiksnumo ir netiesioginio nusikaltėlio skatinimo srityje“.„Komisija atvirai sako, kad Rusijos veiksmuose nemato ketinimo vykdyti Ukrainos gyventojų genocidą. Visiškai teisingai, nes rusai atėjo mūsų žudyti... maloniai, masiškai. Būtent ukrainiečius, bet be tokio tikslo. Ir raketos kiekvieną naktį maloniai skrenda į miestus. Ir bandymas sugriauti energetikos infrastruktūrą žiemą, kad žmonės mirtų nuo šalčio, irgi visiškai atsitiktinis“, – pareiškė M. Podoliakas.Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas tęsė, kad, vadovaujantis tarptautinės organizacijos logika, plataus masto karas bei Ukrainos miestų ir kaimų naikinimas – „atitinka leidžiamas negenocido normas“.„Ak, taip, rusai dar nesielgia kaip Ruandoje, neskerdžia žmonių milijonais. Jeigu ukrainiečiai savo noru eitų ant kelio, atsiklauptų ir paklusniai nulenktų galvas, kad rusų kariai jas nupjautų, masiškai, tada jau būtų genocidas. Priešingu atveju tai tiesiog teisingas karas, kurio metu truputį pjauna, degina, prievartauja. Ir tegul toliau taip daro, tiesa, pone Mose? Turi teisę, nes JTO tai skatina, taip?“ – reziumavo jis.Vakar, rugsėjo 4 d., JTO nepriklausomos tarptautinės komisijos pirmininkas Erikas Mose nurodė, kad komisija kol kas nerado pakankamai įrodymų, jog Ukrainoje vykdomas genocidas. Taip pat jis teigė, kad komisija užfiksavo daug Rusijos pajėgų padarytų pažeidimų, įskaitant tyčinius nužudymus, neteisėtus sulaikymus, kankinimus, išprievartavimus bei kitas seksualinės prievartos formas, vaikų deportavimą. Kai kurie iš pažeidimų, jeigu tai patvirtins tolesni įrodymai, gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui.

Zelenskis apsilankė fronto linijoje netoli BachmutoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė karius, vykdančius kontrpuolimą link rytinio karo nuniokoto Bachmuto miesto, antradienį pranešė Kyjivas.„Per darbo kelionę į Donecko sritį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė kovines brigadas, Bachmuto regione vykdančias puolamąsias operacijas“, – nurodė prezidento biuras ir pridūrė, kad V. Zelenskis „išklausė pranešimus apie operatyvinę padėtį“ rytiniame fronte.Pramoninis Bachmuto miestas, kuriame anksčiau gyveno apie 70 tūkst. žmonių, šią vasarą po ilgus mėnesius trukusių brutalių kovų pateko į Rusijos rankas. Ukrainos pajėgos griuvėsiais virtusio miesto apylinkėse vykdo sudėtingą puolimą.V. Zelenskis susitiko su ten veikiančių karių vadais ir su jais aptarė „problemas ir dalinių poreikius“.Pirmadienį Ukrainos lyderis paskelbė, kad atvyko į Donecko sritį, kuri apima Bachmutą, ir socialiniuose tinkluose pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jis neįvardytoje vietoje susitinka su kariuomenės vadais ir kariais.V. Zelenskis į šią kelionę išvyko po to, kai buvo atleistas Ukrainos gynybos ministras, o Kyjivas praėjusią savaitę pasiekė tam tikrų taktinių laimėjimų.

Vokiečių „Rheinmetall“ išsiuntė Ukrainai pirmąją partiją amunicijos „Gepard“ tankamsVokietijos ginkluotės koncernas „Rheinmetall“ pirmą kartą nusiuntė Ukrainai amunicijos priešlėktuviniams tankams „Gepard“. Išsiųsta pirmoji partija, antradienį Diuseldorfe pranešė įmonė. Jų esą bus ir daugiau. Iki metų pabaigos tikimasi pristatyti iš viso 40 000 vienetų šaudmenų.Už amuniciją moka Vokietijos vyriausybė. Berlynas yra perdavęs Ukrainai 46 tankus „Gepard“ ir pažadėjęs dar šešis. Iš viso „Rheinmetall“ yra gavusi užsakymą dėl 300 000 sviedinių „Gepard“ tankams.

Žiniasklaida: Rusijos generolo Surovikino areštas panaikintasRusijos kariuomenės generolas Sergejus Surovikinas, vienas iš pagrindinių vadų, atsakingų už karą Ukrainoje, kuris buvo sulaikytas po samdinių grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino bandymo maištauti birželio mėnesį, kaip pranešama, buvo paleistas iš areštinės.Taip rašo laikraštis „The New York Times“, remdamasis dviem neįvardytais JAV pareigūnais ir Rusijos gynybos ministerijai artimu asmeniu.Pasak JAV pareigūnų, nors S. Surovikinas greičiausiai buvo oficialiai paleistas iš areštinės, tačiau lieka neaišku, ar jam įvesti kokie nors apribojimai, įskaitant laisvo judėjimo.S. Surovikinas buvo paleistas praėjus kelioms dienoms po to, kai praėjusio mėnesio pabaigoje lėktuvo katastrofoje žuvo J. Prigožinas. Šiuo metu generolas išlaiko savo laipsnį ir techniškai tebėra karininkas, tačiau nebeturi jokių karjeros perspektyvų, sakė Rusijos gynybos ministerijai artimas asmuo.Pažymima, kad pirmadienį S. Surovikinas pirmą kartą po nutrūkusio maišto pirmą kartą viešai buvo pastebėtas rusų žurnalistės Ksenijos Sobčak paskelbtoje nuotraukoje.„Generolas Sergejus Surovikinas išėjo į laisvę: gyvas, sveikas, namuose su šeima Maskvoje“, – rašė K. Sobčak.Radijo stočiai „Echo Moskvy“ vadovaujantis Aleksejus Venediktovas pirmadienį taip pat rašė, kad generolas S. Surovikinas yra namuose su šeima. „Jis atostogauja ir yra Gynybos ministerijos žinioje“, – rašė A. Venediktovas.Nuo spalio iki sausio mėnesio S. Surovikinas buvo pagrindinis Rusijos karininkas, atsakingas už karines operacijas Ukrainoje. Jis prižiūrėjo Rusijos kariuomenės išvedimą iš dalies Chersono regiono ir perėjimą prie gynybinės strategijos, įskaitant didelio gynybinio tinklo, vadinamo „Surovikino linija“, statybą.Kaip jau buvo pranešta anksčiau, jungtinės Rusijos karinių pajėgų grupės Ukrainoje vado pavaduotoją ir oro bei kosmoso pajėgų vadą generolą S. Surovikiną buvo sulaikiusi ir izoliavusi Rusijos kontržvalgyba dėl jo galimo dalyvavimo „Wagner“ maište.https://t.me/uniannet/110321

Šaltiniai: Ukrainos saugumas susprogdino Luhansko okupacinės valdžios muitinės tarnybos vadovąUkrainos saugumo tarnyba (SSU) susprogdino vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LLR) muitinės tarnybos viršininką. Šią informaciją „Ukrinform“ patvirtino šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje.„Jis buvo susprogdintas savo namuose. Dar viena „bavovna“ [ukrainietiškas žodis, reiškiantis „medvilnę“, vartojamas kaip sprogimo eufemizmas – red.] – tai SSU darbas. Jurijus Afanasjevskis [LLR muitinės tarnybos viršininkas] gavo daugybines šrapnelių žaizdas galvoje, kakle ir pilve ir dabar yra sunkios būklės reanimacijoje“, – pasakojo šaltiniai.Pranešama, kad šis veikėjas yra generolas majoras ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) centrinės valdybos agentas, tapęs vadinamosios LLR vadovo Leonido Pasečniko „finansų ekspertu“.SSU duomenimis, J. Afanasjevskis plovė pinigus, kuriais buvo finansuojamos kovotojų grupuotės, dalyvaujančios kare prieš Ukrainą, todėl Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Kanada, Šveicarija ir Japonija jam įvedė individualias sankcijas.

Kasetinė amunicija pernai pražudė ar sužalojo 1 172 žmones, daugiausiai – UkrainojeDėl Rusijos karo Ukrainoje 2022 m. nuo kasetinės amunicijos nukentėjo ar žuvo daugiau žmonių, nei bet kada anksčiau nuo Konvencijos dėl kasetinių sprogmenų įsigaliojimo 2010 m. Iš viso priskaičiuota mažiausiai 1 172 aukos (žuvusieji ir sužeistieji), 916 jų – Ukrainoje, antradienį Ženevoje pranešė Tarptautinė sausumos minų ir kasetinės amunicijos uždraudimo kampanija (ICBL–CMC). Šios rūšies šaudmenis esą naudojo ir Rusija, ir Ukraina. 95 proc. žuvusiųjų ar sužeistųjų buvo civiliai. 2022 m. kasetinius sprogmenis naudojo ir kariai Mianmare bei Sirijoje.Metais anksčiau (2021 m.), organizacijos duomenimis, aukų buvo daug mažiau: tada kasetinė amunicija pasaulyje pražudė ar sužalojo 149 asmenis. 2022 m. aukų, be Ukrainos, be kita ko, būta Azerbaidžane, Irake, Sirijoje bei Jemene.Kasetinius sprogmenis sudaro daugybė mažų sprogstamųjų užtaisų, kurie paleisti pasklinda didelėje teritorijoje. Ne visi sprogmenys detonuoja ir dar daug metų gali kelti pavojų. Dauguma aukų būna civiliai.Nei Rusijos, nei Ukrainos, Mianmaro, Sirijos, taip pat JAV, nėra tarp 124 konvenciją pasirašiusių šalių.Rusija ir Ukraina 2022 m. naudojo senesnes kasetinės amunicijos atsargas. 2023 m. vasarą JAV pradėjo tikti Ukrainai naujesnių modelių kasetinių sprogmenų.

Netoli Melitopolio girdėti galingi sprogimai, pranešė merasZaporižios regione, netoli Veselių kaimo, okupantai išgirdo sprogimus. Apie tai „Telegram“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.„Gilaus užnugario“ okupantai vietoj vasarinės „medvilnės“ (sprogimų – red.) gauna rudeninę. Vakar po 21 val. vakaro buvo ji buvo garsiai girdėti Veselės vietovėje, 50 km nuo Melitopolio“, – rašė jis.Sprogimai, pasak V. Fiodorovo, buvo tokie galingi, kad kaimo gyventojai pajuto žemę sudrebant po kojomis, o Melitopolio gyventojai miesto šiaurės rytuose girdėjo tolimus sprogimų garsus.Generalinis štabas kol kas nepateikė jokios informacijos.Anksčiau buvo pranešta apie sprogimą netoli Polohų, Kinski Rozdory kaime. Buvo apgadintas angaras, kuriame okupantai laikė įrangą, ir valgykla.

Humeniuk: po Erdogano ir Putino derybų išlieka grėsmė Ukrainos uostamsAtsižvelgiant į tai, kad Turkijos ir Rusijos prezidentams nepavyko susitarti dėl Juodosios jūros grūdų iniciatyvos atgaivinimo, grėsmė Ukrainos uosto ir civilinei infrastruktūrai išlieka aktuali.Taip nacionalinio teletilto eteryje teigė Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk.„Deja, ši patirtis ir analitikų išvados teisingos – kai Rusija nemato sėkmės jokia savo pastangų kryptimi, griebiasi tokio ugnies teroro. (...) Stebėjome jų veiklą ir parengiamuosius darbus prieš tą svarbų susitikimą, matėme galingą naktinę ataką dviem bangomis Odesos regiono pietuose. Tai pasiuntė aiškią žinią atitinkama kryptimi, kur veikia „grūdų koridorius“, kuris erzina diktatorių. Todėl konstatuojame faktą, kad išlieka grėsmė uostui ir civilinei infrastruktūrai, taip pat grūdams, nes priešas negavo to, ko norėjo“, – sakė N. Humeniuk.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmadienį, rugsėjo 4 dieną, Turkijos ir Rusijos prezidentams per susitikimą Sočyje nepavyko susitarti dėl Juodosios jūros grūdų iniciatyvos sąlygų vykdymo ir susitarimo atgaivinimo.

Rusija atšaukė dideles karines pratybas „Zapad 23“ Rusija dėl karo Ukrainoje atšaukė šiais metais planuotas dideles karines pratybas „Zapad“. „Ne, šiais metais pratybos vyksta Ukrainoje“, – valstybinė naujienų agentūra RIA citavo gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kuris sulaukė atitinkamo klausimo.Rusija pastarąjį kartą „Zapad“ pratybas kartu su savo sąjungininke Baltarusija surengė 2021 m. rugsėjį, likus penkiems mėnesiams iki invazijos į Ukrainą. Maskvos duomenimis, tada pratybose dalyvavo 200 000 kareivių, beveik 300 tankų, 80 lėktuvų ir sraigtasparnių bei 15 laivų.Britų gynybos ministerija jau prieš savaitę pareiškė, kad Rusija dėl karių trūkumo tikriausiais atšauks pratybas.

Rusijoje – nauja dronų ataka, vienas skrido netoli Putino rezidencijosMaskvos meras Sergejus Sobianinas ir Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad antradienio naktį buvo numušti trys dronai: Maskvos srityje, Kalugos ir Tverės srityse.S.  Sobianinas „Telegram“ kanale rašė, kad Istros rajone nukritusios nuolaužos „apgadino komunalinį objektą“, nukentėjusiųjų nėra.Tverės srities gubernatorius Igoris Rudenia patikslino, esą niekas nenukentėjo ir Konakovo rajone, kur buvo numuštas dronas. S. Sobianinas skelbė, jog dar vienas bepilotis buvo sunaikintas Zavidovo kaime, esančiame Konakovo rajone. Netoliese stovi viena iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijų.https://t.me/moscowtimes_ru/15480

Humeniuk: Rusijos okupantai dar masiškai nesirengia žiemaiUkrainos gynybos pajėgos šalies pietuose nepastebi, kad Rusijos kariai masiškai ruoštųsi artėjančiai žiemai.Taip nacionalinio teletilto eteryje teigė Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk.„Nepastebime jokio stipraus pasirengimo žiemai. Galbūt dėl to, kad jų tiekimo keliai komplikavosi. Jie vos spėja tenkinti savo dabartinius poreikius dėl šaudmenų ir apsaugos priemonių, taip pat dislokuoti naujus technikos vienetus vietoj sugadintų ar sunaikintų. Todėl kol kas nematėme, kad būtų masiškai gabenamos žiemos atsargos“, – sakė N. Humeniuk.Ji spėjo, kad rusai analizuoja situaciją, bando išsiaiškinti, į kurią vietą reikėtų tiekti žiemos įrangą, nes nėra tikri, kad pasiliks dabartinėse pozicijose.

Žuvusių Ukrainoje Rusijos karių skaičius išaugo iki 265 680Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų rugsėjo 5 dienos Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 265 680 rusų okupantų, iš jų 560 – per pastarąją parą, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino 4 489 priešo tankus (+9 per pastarąją parą), 8 670 (+7) šarvuotų kovos mašinų, 5 649 (+38) artilerijos sistemas, 747 (+6) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 504 (+1) oro gynybos sistemas, 315 (+0) karo lėktuvų, 316 (+0) sraigtasparnių, 4 512 (+31) operatyvinio ir taktinio lygio bepiločių orlaivių, 1 447 (+0) sparnuotųjų raketų, 19 (+0) karo laivų / katerių, 8 175 (+26) sunkvežimių ir autocisternų ir 851 (+4) specializuotos įrangos vienetų.Gaunami duomenys apie priešo nuostolius tikrinami.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos tęsia kontrpuolimą Melitopolio kryptimi.

Kuba išaiškino prekybos žmonėmis grupuotę, verbuojančią kariauti prieš UkrainąKuba išaiškino įtariamą prekybos žmonėmis grupuotę, kurios tikslas – verbuoti šalies piliečius kariauti Rusijos kare Ukrainoje, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.Vyriausybė siekia išardyti „prekybos žmonėmis tinklą, veikiantį iš Rusijos, siekiant įtraukti ten gyvenančius Kubos piliečius ir net kai kuriuos iš Kubos į karines pajėgas, dalyvaujančias karinėse operacijose Ukrainoje“, sakoma ministerijos pareiškime.Pranešama, kad Kubos vyriausybė pradėjo baudžiamąjį procesą prieš asmenis, vykdančius šią neteisėtą veiklą.„Kuba nedalyvauja kare Ukrainoje“, – teigė ministerija, pridurdama, kad imsis veiksmų prieš visus, „kurie dalyvauja bet kokioje prekybos žmonėmis veikloje, siekiant verbuoti ar samdyti Kubos piliečius naudoti ginklus prieš bet kurią šalį“.Maskva kol kas nereagavo.Pastaruoju metu Maskva ir Havana sustiprino ryšius, o praėjusių metų pabaigoje Kubos prezidentas Miguelis Díazas-Canelis Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.Birželio mėnesį Kubos gynybos ministrą Alvaro Lopez Miera priėmė jo kolega Sergejus Šoigu.

V. Zelenskis apsilankė Donecko ir Zaporižios srityseUkrainos pajėgoms tęsiant kontrpuolimą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Donecko ir Zaporižios srityse netoli fronto. Jis gyrė karių kovą už Ukrainos išlaisvinimą, vadindamas ją „didvyriška“.Jis visą dieną praleido su kareiviais, sakė V. Zelenskis pirmadienio vakarą traukinyje darytame vaizdo įraše. Prezidentas teigė aplankęs įvairius dalinius. „Kiekvienas jų yra stiprus, didžiuojuosi jais“. Kur tiksliai lankėsi, V. Zelenskis neatskleidė. Jis sakė norėjęs pasižiūrėti, kaip laikosi daliniai ir kokia yra padėtis fronte.Prezidentas teigė išgirdęs problemas. Be kita ko, kalbėta apie tam tikrų rūšių amunicijos trūkumą, dronų bei ginklų priešo dronų atakoms atremti poreikį, taip pat apie logistinius aspektus. „Aukščiausias mūsų prioritetas yra patenkinti jų poreikius“, – pažymėjo V. Zelenskis ir įraše X tinkle naktį į antradienį.Zaporižios srityje V. Zelenskis susitiko su dalinių, neseniai įveikusių rusų gynybines pozicijas, vadovybe, įskaitant brigados generolą Oleksandrą Tarnavskį. Šis viename interviu pareiškė, kad ginkluotosios pajėgos pralaužė pirmąją ir labiausiai apsaugotą rusų gynybos liniją ir dabar juda antrosios link. V. Zelenskis sakė: „Ačiū už kiekvieną žingsnį kelyje į Ukrainos pergalę“.

Rusija praneša numušusi tris dronus Rusijos oro gynybos sistemos, institucijų duomenimis, antradienio rytą šalies vakaruose numušė tris dronus. Oro gynyba „sunaikino dronus, mėginusius atakuoti Maskvą“, – „Telegram“ tinkle pareiškė sostinės meras Sergejus Sobianinas. Pirmaisiais duomenimis, aukų esą nėra.Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ tinkle paskelbė, kad vienas dronas skriejo virš Kalugos srities į pietvakarius nuo Maskvos. Antras dronas numuštas į šiaurės vakarus nuo sostinės virš Istrinskio rajono, trečias – į šiaurės vakarus nuo Maskvos Tverės srityje. Ministerija nepateikė duomenų, ar dronų tikslas buvo Maskva.

Žiniasklaida: Kim Jong-unas atvyks į Rusiją aptarti šaudmenų tiekimoŠiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas po kelių dienų atvyks į Vladivostoką Rusijoje ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptars amunicijos tiekimą Rusijos kariuomenei ir kitas karinio bendradarbiavimo formas. Apie tai pirmadienį rašo „The New York Times“, remdamasis Amerikos ir kitų Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis.Pasak anoniminių laikraščio pašnekovų, Kim Jong-unas greičiausiai atvyks savo šarvuotu traukiniu į Vladivostoką ir ten susitiks su V. Putinu Rytų ekonomikos forume, kuris vyks rugsėjo 10–13 dienomis.„Ponas Putinas nori įtikinti poną Kimą tiekti Rusijai artilerijos sviedinių ir prieštankinių raketų, o ponas Kimas norėtų, kad Rusija aprūpintų Šiaurės Korėją pažangiomis palydovinėmis technologijomis ir branduoliniais povandeniniais laivais“, – praneša laikraštis.Be to, anot jų, Kim Jong-unas norėtų gauti pagalbą maistu.Leidinys primena, kad praėjusią savaitę Baltieji rūmai sakė, jog V. Putinas ir K. Jong-unas apsikeitė laiškais ginklų tiekimo tema, kad abiejų šalių derybos dėl šių tiekimų „aktyviai juda į priekį“.Be to, pasak amerikiečių, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, liepos pabaigoje nuvykęs į Pchenjaną, įtikino šiaurės korėjiečius parduoti sviedinius.

Ukrainos kariuomenės atstovas – apie minų laukų tankį antrojoje Rusijos gynybos linijojeUkrainos kariuomenė, pralauždama antrąją Rusijos gynybos liniją Ukrainos pietuose, gaus naudos, nes ten apkasų, blindažų ir perkasų tinklas nėra toks stiprus kaip pirmojoje linijoje, per nacionalinį telemaratoną sakė kariuomenės Taurijos grupės atstovas Oleksandras Štupunas, pranešė „Ukrinform“.Vis dėlto, pasak jo, antroji Rusijos gynybos linija yra gana stipri.„Nežinau, kodėl visi mano, kad ji silpnesnė. Tikrai minų laukų tankis ten mažesnis, bet jų irgi gana daug. Vienintelis dalykas, galintis mums būti naudingas, yra tai, kad apkasai, blindažai ir kiti įtvirtinimai nėra tokie tvirti“, – sakė jis.Anot O. Štupuno, gali būti, kad antrojoje Rusijos gynybos linijoje įrengtas platus požeminių tunelių tinklas, nes rusai įsibrovėliai turėjo daugiau nei metus jiems iškasti.Atstovas pridūrė, kad pastarąją dieną priešas suintensyvino apšaudymą Taurijos kryptimi „ne tik iš artilerijos, bet ir smūgius iš oro“. Taip rusai mėgina sumažinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo potencialą.Anksčiau brigados generolas Oleksandras Tarnavskis interviu britų dienraščiui „The Guardian“ patvirtino, kad Ukrainos gynybos pajėgos po kelias savaites trukusio kruopštaus išminavimo darbo pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją netoli Zaporižios.

Ukrainos kariuomenė: Rusija gavo naują dronų „Shahed“ partijąAnkstų pirmadienį Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos Odesos sritį panaudodamos dronus–kamikadzes „Shahed“ iš naujai gautos šių bepiločių partijos. Tai pareiškė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, kurią cituoja „Ukrinform“ ir „Espreso“.„Rusai savo atakų datas renkasi ne atsitiktiniu būdu – jie šias operacijas planuoja. O planavimas vyksta atsižvelgiant į prieinamas pajėgas ir priemones. Pastebėjome, kad prieš atakas, nukreiptas į Odesą, buvo suaktyvėjęs krovinių gabenimas oru tarp Teherano ir Maskvos, o tai galimai liudija papildomos „Shahed'ų“ partijos atvykimą“, – pažymėjo N. Humeniuk.Pasak jos, priešas bando naikinti Ukrainos civilinę infrastruktūrą naudodamas pigesnį metodą. „Akivaizdu, kad rusai taupo raketas. Taip yra dėl to, nes jų atsargas nelengva papildyti ir jos yra kur kas brangesnės“, – tikino atstovė.Kaip jau skelbė „Ukrinform“, rugsėjo 4 d. naktį Rusija dronais–kamikadzėmis atakavo Izmailo uosto rajoną Odesos srityje. Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 17 Rusijos bepiločių. Kai kurios skraidyklės pataikė į nustatytus taikinius.

Ukraina praneša apie pažangą Rytų ir Pietų frontuoseUkraina teigė, kad jos kariai atgavo daugiau teritorijų rytiniame fronte ir veržiasi toliau į Pietus, vykdydami kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, praneša „Reuters“.Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar sakė, kad Kijevo pajėgos per praėjusią savaitę atkovojo apie 3 kvadratinius kilometrus žemės aplink rytinį Bachmuto miestą, kurį gegužę po ilgus mėnesius trukusių sunkių kovų užėmė Rusijos kariai.Ji taip pat pranešė apie sėkmę Novodanylivkos ir Novoprokopivkos kaimuose pietiniame Zaporožės regione, bet nepateikė jokių detalių.Ukraina dabar atsiėmė apie 47 kvadratinius kilometrus nuo kontrpuolimo pradžios birželio pradžioje, „Telegram“ rašė H. Maliar. Šie teiginiai dar turi būti nepriklausomai patikrinti.H. Maliar praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukrainos kariai pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją, o Ukrainos kariuomenė dabar tikisi sparčiau žengti į priekį.

Putinas skundžiasi, kad Ukraina Juodojoje jūroje mėgina atakuoti dujotiekiusRusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą mėginimu pulti dujotiekius, tiekiančius dujas per Juodąją jūrą į Turkiją.„Dedamos pastangos atakuoti „TurkStream“ ir „Blue Stream“ dujotiekius, kuriais dujos tiekiamos iš Rusijos į Turkijos Respubliką“, – pirmadienį per spaudos konferenciją su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, surengtą Sočyje prie Juodosios jūros, sakė V. Putinas.Jo teigimu, Rusijos laivai saugo sistemas, bet „jos nuolat puolamos, taip pat ir dronais, paleidžiamais iš Ukrainos Juodosios jūros uostų“.Susitikimo kuluaruose Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad neva Ukrainos bepiločių orlaivių atakos yra viena iš priežasčių, kodėl Rusija nusprendė pasitraukti iš Jungtinių Tautų tarpininkauto grūdų susitarimo, palengvinusio Ukrainos grūdų išvežimą per Juodąją jūrą net ir Maskvai tęsiant plataus masto karą prieš kaimyninę šalį.R. T. Erdoganas, padėjęs derėtis dėl susitarimo, pirmadienį atvyko į Sočį, kad įtikintų V. Putiną atgaivinti šią iniciatyvą.S. Šoigu aiškino, kad iš pradžių buvo sutarta, jog įgyvendinant Juodosios jūros grūdų iniciatyvą Ukrainos uostai nebus naudojami atakoms prieš Rusijos infrastruktūrą. „Visa tai buvo pažeista“, – teigė S. Šoigu. Jis sakė, kad vien per praėjusią savaitę buvo sunaikinti septyni Ukrainos vandens dronai.Šių teiginių neįmanoma patikrinti nepriklausomai.

Po Putino derybų Zelenskis turėtų susitikti su ErdoganuPasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, Volodymyras Zelenskis turėtų kalbėtis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, informuoja „Skynews“.Tai įvyks po šiandien įvykusio R. T. Erdogano susitikimo su Vladimiru Putinu, kurio tikslas – sugrąžinti Rusijos prezidentą prie derybų stalo dėl Juodosios jūros grūdų susitarimo.„Esu įsitikinęs, kad, remiantis Erdogano pokalbio su Putinu rezultatais, įvyks prezidento Erdogano ir prezidento Zelenskio kontaktas“, – sakė D. Kuleba.„Prezidento Zelenskio ir prezidento Erdogano santykiuose yra pasitikėjimas“. Po susitikimo su Turkijos prezidentu V. Putinas dar kartą pakartojo, kad Rusija bus pasirengusi grįžti prie Juodosios jūros grūdų susitarimo, kai tik bus įvykdyti visi su šiuo susitarimu susiję įsipareigojimai.

Popiežius teisinasi: komentarai apie „didžiąją Rusiją“ buvo susiję su kultūraPirmadienį popiežius Pranciškus teisinosi, kad praėjusį mėnesį kalbėdamas apie „didžiąją Rusiją“ turėjo galvoje turtingą Rusijos kultūros tradiciją. Popiežiaus pasisakymas apie „didžiąją Rusiją“ ir jos „humaniškumą“ paminint jos kraugerius carus sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje ir kitose šalyse.Rugpjūčio 25 d. vaizdo žinutėje jauniesiems katalikams rusams 86 metų pontifikas sakė, kad jie turėtų prisiminti, jog yra „didžios Rusijos, didžių šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II vaikai“. Popiežius vadino rusus „didžios kultūros ir didžio humaniškumo“ tauta.Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka sakė, kad šie popiežiaus žodžiai primena „imperialistinę propagandą“ ir yra „labai apgailėtini“.„Tai sakydamas neturėjau galvoje imperializmo, kalbėjau apie kultūrą“, – grįždamas iš kelionės į Mongoliją popiežiaus lėktuve žurnalistams sakė Pranciškus.Popiežius sakė, kad jo žinutė buvo skirta studentams „priimti savo paveldą“. „Rusų kultūra yra nuostabaus grožio ir gilumo, politinės problemos jos nepaneigia, – sakė Pranciškus. – Jie turėjo tamsių politinių metų, bet paveldas visada išliko“.Popiežius Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos 2022-ųjų vasarį sulaukė kritikos, kad nevadina Maskvos agresore. Anksčiau šiais metais jis paskyrė kardinolą, mėginusį tarpininkauti taikai ir tuo tikslu apsilankiusį Kyjive ir Maskvoje, o Rusijos sostinėje netgi susitikusį su Rusijos vaikų teisių apsaugos kontroliere Marija Lvova-Belova, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ieškoma karo nusikaltėle.  

ES smerkia Rusijos atakas prieš Ukrainos grūdų infrastruktūrąEuropos Sąjunga (ES) pirmadienį pasmerkė pastarąsias Rusijos atakas prieš Ukrainos grūdų infrastruktūrą ir paragino Maskvą atkurti susitarimą, anksčiau leisdavusį saugiai gabenti ukrainietiškus grūdus Juodąja jūra.Atakos, nukreiptos į ukrainietiškų grūdų eksporto infrastruktūrą, tik dar kartą parodo, kaip Rusijos veiksmai kursto maisto kainų augimą ir kelia pavojų milijonams pažeidžiamų žmonių, Briuselyje pareiškė ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio atstovas. Pasak jo, Rusijos veiksmai yra „pasibaisėtini“, o Maskva gauna naudos iš aukštesnių kainų pasaulio rinkose ir didesnių nuosavų grūdų eksporto apimčių.Atstovas nurodė, kad Rusijos taikinyje neseniai atsidūrė Ukrainos grūdų eksportui skirta infrastruktūra, įskaitant uostų infrastruktūrą, esančią Dunojaus deltoje.

Putinas pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas neva žlugoPirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kyjivo kontrpuolimas atkovoti Maskvai prarastą Ukrainos žemę neva „žlugo“. Iki šiol nė vienas V. Putino pasisakymas apie jo pradėtą neišprovokuotą karą Ukrainoje neturėjo nieko bendra su realybe.Sočyje per bendrą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu spaudos konferenciją po derybų siekiant atgaivinti grūdų susitarimą V. Putinas sakė, kad Ukrainos kontrpuolimas neva ne tik įstrigęs, bet jau ir „žlugęs“. „Bent jau šiandien taip atrodo. Pažiūrėsim, kas bus toliau. Tikiuosi, kad taip bus ir toliau“, - sakė V. Putinas, kurio kariuomenė jau daugelį mėnesių nieko Ukrainoje nelaimėjo ir tik ginasi.Be to, V. Putinas pareiškė, kad Rusija artėja prie susitarimo su šešiomis Afrikos šalimis garantuoti joms nemokamus grūdus. Liepą Jungtinių Tautų tarpininkautas grūdų eksporto per Juodąją jūrą susitarimas žlugo, kai Rusija atsisakė jį pratęsti. Pasitraukusi iš susitarimo, kuriuo siekta užtikrinti saugų Ukrainos grūdų išvežimą per Juodąją jūrą, Rusija labai nori parodyti, kad jai, kaip ir Afrikos šalims, rūpi maisto tiekimo saugumas.„Artėjame užbaigti susitarimus su šešiomis Afrikos valstybėmis“, – sakė V. Putinas. Jis pridūrė, kad Rusija nemokamai tieks maistą ir vykdys logistiką, bei pažadėjo, jog pristatymas „prasidės per artimiausias kelias savaites“.V. Putinas sakė, kad Rusija pasirengusi grįžti prie grūdų susitarimo, kai tik bus panaikinti apribojimai jos eksportui. Anksčiau Rusija kritikavo grūdų susitarimą ir teigė, kad Vakarai taiko netiesioginius apribojimus jos grūdų ir trąšų eksportui, ribodami prieigą prie pasaulinių mokėjimo sistemų ir draudimo.

Rusija sako Briansko srityje atrėmusi dronų atakąRusijos Briansko srityje buvo atremta Ukrainos dronų ataka, nukreipta į šiluminę elektrinę, pareiškė gubernatorius Aleksandras Bogomazas, kuriuo remiasi „Sky News“.Jo teigimu, aukų nėra. Esą nenukentėjo ir elektrinės infrastruktūra.Anot pranešimų, dar vienas dronas sudužo gretimame lauke.Pastaruoju metu Rusija dažnai fiksuoja dronų atakas.

Kuleba: Ukraina turi nuotraukų, įrodančių, kad dronai „Shahed“ sudužo Rumunijos teritorijojeUkraina turi nuotraukų, įrodančių, kad per Rusijos naktinę ataką prieš Ukrainą rugsėjo 4 d. Rumunijos teritorijoje sudužo „Shahed“ tipo dronai, Kyjive žurnalistams pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pranešė „Ukrinform“.„Manau, kad šiuo konkrečiu atveju jie (Rumunijos valdžia) dabar tiria visus to, kas nutiko, aspektus. Beprasmiška neigti, kad ten kažkas sudužo. Mes autoritetingai ir pateikdami įrodymus pareiškiame, kad ten nusileido dronai „Shahed“. Turime nuotraukų, įrodančių, jog ten kažkas nukrito“, – kalbėjo D. Kuleba.Jo nuomone, Rumunijos valdžia nusprendė palaukti, visapusiškai ištirti padėtį ir padaryti išvadas. Pasak D. Kulebos, šiuo atveju „pasireiškia tendencijos neeskaluoti tam tikrų įvykių, kad partnerės neįsiveltų į tiesioginį konfliktą“.Pasak D. Kulebos, Ukrainai visiškai aišku, kas nutiko Rumunijoje. „Turime tai įrodančių nuotraukų. Esame pasirengę jomis pasidalinti, tačiau galutines išvadas padarys Rumunijos valdžia. Ji ne tik turės padaryti išvadas, bet ir pasakyti, ką dėl to darys“, – pridūrė D. Kuleba.Jo žodžiais, lengviau padaryti išvadas, nei po to imtis tolesnių veiksmų, ir tai gali paaiškinti pernelyg atsargią Rumunijos reakciją.Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministerija, remdamasi Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba, pareiškė, kad per rugsėjo 4-osios naktį Rusijos įvykdytą išpuolį Odesos srities Izmailo uoste Rumunijos teritorijoje nukrito ir sprogo Rusijos paleisti „Shahed“ tipo dronai. Vėliau Rumunijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos dronų atakos nekėlė jokios tiesioginės karinės grėsmės šalies teritorijai ar teritoriniams vandenims.

Erdoganas: Turkija turi naujų pasiūlymų dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimoPirmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po derybų su Rusijos kolega Vladimiru Putinu pareiškė, kad Ankara parengė su Jungtinėmis Tautomis (JT) naujus pasiūlymus atgaivinti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą.„Parengėme naują pasiūlymų paketą, konsultuodamiesi su JT. Tikiu, kad įmanoma pasiekti rezultatų. Tikiu, kad sprendimas, pateisinsiantis Turkijos lūkesčius, bus netrukus pasiektas“, – sakė R. T. Erdoganas per bendrą su V. Putinu pasirodymą žurnalistams Sočyje.Prezidentas V. Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusija pasirengusi atgaivinti Juodosios jūros grūdų eksporto susitarimą, „kai tik bus panaikinti jos eksporto apribojimai“.„Būsime pasirengę svarstyti galimybę atgaivinti grūdų sandorį (...) ir tai padarysime, kai tik bus visiškai įgyvendinti visi susitarimai panaikinti Rusijos žemės ūkio produktų eksporto apribojimus“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją su R. T. Erdoganu.

Ukraina teigia, kad rusų paleisti dronai nukrito NATO teritorijoje: turime įrodymų Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, kad NATO narės Rumunijos teritorijoje tikrai nukrito Rusijos paleisti dronai. Apie tai Ukraina  paskelbė pirmadienį ryte. Rumunijos valdžia, anot jo, padarė pauzę, kad galėtų visapusiškai ištirti situaciją ir padaryti išvadas. „Mums visiškai akivaizdu, kas atsitiko. Turime fotografinių įrodymų ir esame pasiruošę jais pasidalinti, tačiau galutines išvadas padarys Rumunijos valdžia, kuri turės ne tik padaryti išvadas, bet ir pasakyti, ko dėl to imsis“, – pabrėžė D. Kuleba. Rumunijos nacionalinės gynybos ministerija tvirtina, kad dėl praėjusią naktį šalies teritorijoje nukritusio ir susprogusio Rusijos bepiločio orlaivio tiesioginės karinės grėsmės nekilo. Taip teigiama ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai. „Rusijos Federacijos įvykdytos bepiločių orlaivių atakos nesukėlė jokios tiesioginės karinės grėsmės mūsų šalies teritorijai ar Rumunijos teritoriniams vandenims“, – rašoma pranešime. https://t.me/uniannet/110310

Baltarusija nelaiko provokacija tariamo Lenkijos sraigtasparnio įsiveržimo į jos oro erdvęBaltarusijai praėjusią savaitę apkaltinus kaimynę Lenkiją karinio sraigtasparnio įsiveržimu į jos oro erdvę, vėliau Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė nelaikanti šio incidento „provokacija“.Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas tai pasakė per bendras Rusijos vadovaujamo saugumo aljanso karines pratybas, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.V. Chreninas apkaltino lenkų pilotus „prastu pasirengimu“.Orlaivis Mi-24 penktadienį perskrido sieną ir pateko į Berestovickio rajoną, bet netrukus grįžo į Lenkiją, pranešė Baltarusijos valstybinė agentūra BELTA, remdamasi šalies sienų apsaugos agentūra.Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis tuomet sakė, kad Baltarusijos tarnybų pareiškimus reikia vertinti labai atsargiai. Santykiai tarp dviejų šalių tapo ypač įtempti, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šiame kare Baltarusija remia Maskvą.Rugpjūčio pradžioje Lenkija pranešė apie jos oro erdvę pažeidusį Baltarusijos sraigtasparnį, tai paskatino Varšuvą pasiųsti prie sienos daugiau karių.Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos karinėse pratybose Baltarusijoje šiuo metu dalyvauja daugiau nei 2000 karių iš Rusijos, Baltarusijos, Kirgizijos, Kazachstano ir Tadžikistano.

Okupuotoje Zaporižioje beveik pusė kandidatų pseudorinkimuose – iš RusijosRusų organizuotuose nelegaliuose pseudorinkimuose laikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje daugiau nei 45 proc. kandidatų yra Maskvos, Dagestano, Sibiro, Rusijos Federacijos Altajaus krašto gyventojai, „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.„Okupantų organizuoti rinkimai laikinai okupuotose teritorijose yra neteisėti ir nieko verti. Dar vienas įrodymas - kandidatų į Zaporižios srities „įstatymų leidžiamąją valdžią“ sąrašai. „Kandidatuoja“ žmonės iš Altajaus krašto, Dagestano, Sibiro, Maskvos“, - sakoma pranešime.Pasak I. Fiodorovo, ne vietos asmenys sudaro pusę visų kandidatų „Vieningosios Rusijos“ ir LDPR sąrašuose. Žmonės su ginklu verčiami balsuoti. Meras pridūrė, kad rusai gali net ir nesistengti, nes rezultatai vis tiek bus „ištraukti iš lubų“, o civilizuotas pasaulis šių rinkimų nepripažins.Anksčiau pranešta, kad pseudorinkimai į „vietos valdžios institucijas“ laikinai okupuotuose Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose buvo numatyti rugsėjo 10 d., tačiau „išankstinis balsavimas“ jau vyksta nuo rugsėjo 2 d., Rusijos kareiviai eina nuo durų iki durų ir verčia žmones „balsuoti“.https://t.me/ivan_fedorov_melitopol/3070

Ukrainos pareigūnai atskleidė schemą, padėjusią vengiantiems mobilizacijos pabėgti iš šaliesKyjive teisėsaugos pareigūnai atskleidė, kad karinės medicinos komisijos ir šauktinių biuro pareigūnai padėjo mobilizacijos vengiantiems asmenims išvykti iš Ukrainos, teigia Generalinė prokuratūra, pranešė „Ukrinform“.„Generalinės prokuratūros nurodymu kaltinimai pareikšti trims asmenims – diagnostinio medicinos centro ir Karinio komisariato pareigūnams bei jų tarpininkui“, – rašoma pranešime. Pagal Ukrainos baudžiamąjį kodeksą jie kaltinami trukdę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų karinių grupuočių teisėtoms operacijoms bei vežę žmones per sieną.Tyrimo duomenimis, Kyjive įsikūrusių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai klastojo medicininius dokumentus, juose buvo sakoma, kad šaukiamojo amžiaus vyrai buvo ilgai gydomi. „Tada Kyjivo teritorinių karių verbavimo ir socialinės paramos centrų darbuotojai „patvirtino“ suklastotas diagnozes ir konstatavo, kad šie vyrai netinkami karinei tarnybai“, – sakoma pranešime. Po to buvo išduoti dokumentai, leidžiantys minėtiems piliečiams išvykti iš Ukrainos. Asmenys, gavę tokias nelegalias paslaugas, taip pat gavo instrukcijas, kaip elgtis pasienio kontrolės punktuose.Už kiekvieną tokią paslaugą pažeidėjai gaudavo po 11 tūkst. JAV dolerių, šie pinigai vėliau būdavo paskirstomi visiems susimokymo dalyviams. Pinigai būdavo gaunami per tarpininkus.Anksčiau pranešta, kad ombudsmeno tarnyba per tris savaites užbaigs visų Ukrainos karinių medicinos komisijų auditą.

Bundestago gynybos komiteto vadovė: tik Scholzas blokuoja raketų „Taurus“ perdavimą UkrainaiBundestago gynybos komiteto vadovė Marie Agnes Straka-Zimmermann tvirtina, kad Vokietijos sparnuotųjų raketų „Taurus“ perdavimo Ukrainai klausimą asmeniškai blokuoja Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.Politikė tai parašė socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje), pranešė „Ukrinform“.Jos žodžiais, „šiuo metu“ O. Scholzas  nenori pristatyti „Taurus“, kai žmonės Ukrainoje ir toliau miršta. „Ko laukia kancleris, dėl Dievo  meilės? Jis vienintelis blokuoja šį sprendimą koalicijoje. Tai neatsakinga“, – parašė M. A. Straka-Zimmermann.Vokietijos laisvosios demokratų partijos, įeinančios į valdančiąją koaliciją, politikė yra aktyvi karinės pagalbos Ukrainai didinimo rėmėja ir ne pirmoji kritikuoja dvejojantį kanclerį. Kyjivas jau kelis mėnesius prašo Vokietijos suteikti Ukrainos kariuomenei sparnuotąsias raketas „Taurus“, galinčias smogti taikiniams už 500 kilometrų. Oficiali vėlavimo priežastis – baimė, kad šie ginklai bus panaudoti prieš taikinius Rusijoje.

Anušauskas: tikiu, kad Rezinikovo pradėti darbai bus tęsiamiKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, reaguodamas į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimą pakeisti jo kolegą Oleksijų Reznikovą, išreiškė viltį, kad gynybos ministro pradėti darbai bus toliau tęsiami.„Gavau Ukrainos gynybos ministro O. Reznikovo atsisveikinimo žinutę su kvietimu ateityje pergalę atšvęsti Kijeve. Karo metais penkis kartus susitikome Ukrainoje ir visada daug kalbėjomės apie ateitį, paramą kovojančiai šaliai“, – pirmadienį feisbuke rašė ministras.A. Anušauskas atkreipė dėmesį, kad O. Reznikovas vadovavo gynybos ministerijai pačiu sunkiausiu laiku.„Prieš pusantrų metų susitikę besiginančiame Kijeve, žiūrėdami į gaisrų pašvaistes miesto priemiesčiuose, lankydami gynybos štabus, svarstėme kaip didinti Vakarų šalių politinę ir karinę paramą. Ir per pusantrų metų būtent šiam ministrui teko nueiti ilgą kelią siekiant gauti didesnę Vakarų valstybių paramą - nuo Himarsų iki tankų ir F-16“, – akcentavo jis.„Tikiu, kad darbai nesustos ir bus tęsiami. O Ukrainos karinės galimybės toliau stiprės“, – rašė ministras.ELTA primena, kad Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pirmadienį pranešė, kad įteikė parlamentui atsistatydinimo raštą po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino imtis „naujų priemonių“ prieš Rusijos invaziją.V. Zelenskio sprendimas atleisti O. Reznikovą pribrendo po to, kai gynybos ministeriją sukrėtė keli korupcijos skandalai, o Ukrainos vadovas visoje šalyje nušalino aukšto rango kariuomenės komplektavimo pareigūnus.V. Zelenskis į jo vietą pasiūlė Krymo totorių Rustemą Umerovą, kuris nuo praėjusių metų vadovauja Valstybės turto fondui – šiam paskyrimui dar turi pritarti Ukrainos parlamentas.

Po derybų su Putinu Erdoganas paskelbs „svarbų pranešimą“ dėl grūdųTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad po derybų Sočyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu padarys „labai svarbų“ pranešimą dėl Ukrainos grūdų eksporto.„Manau, kad pranešimas, kuris bus paskelbtas spaudos konferencijoje po mūsų susitikimo, bus labai svarbus pasauliui, ypač besivystančioms Afrikos šalims“, – sakė R. T. Erdoganas, pradėdamas susitikimą su V. Putinu.R. T. Erdoganas, lydimas gausios delegacijos, į kurią įeina Turkijos gynybos, užsienio reikalų, energetikos ir finansų ministrai, surengė pirmąjį asmeninį susitikimą su V. Putinu nuo savo perrinkimo gegužės mėnesį.Turkija bandys atgaivinti JT remiamą susitarimą, pagal kurį buvo leista saugiai gabenti grūdus iš trijų Ukrainos Juodosios jūros uostų.Turkijos ir Rusijos ryšiai stiprėja keliose srityse, įskaitant energetiką.R. T. Erdoganas sakė, kad jo vyriausybė nori padidinti metinę prekybą su Rusija nuo 62 mlrd. dolerių iki 100 mlrd. dolerių ir pridūrė, kad remia Maskvos siekį dalį šios prekybos perversti į liras ir rublius.„Manau, kad perėjimas prie vietinių valiutų yra labai svarbus dvišaliams santykiams“, – sakė R. T. Erdoganas.

Rumunija: Rusijos drono sprogimas nesukėlė tiesioginės karinės grėsmėsRumunijos nacionalinės gynybos ministerija tvirtina, kad dėl praėjusią naktį šalies teritorijoje nukritusio ir susprogusio Rusijos bepiločio orlaivio tiesioginės karinės grėsmės nekilo. Taip teigiama ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.„Rusijos Federacijos įvykdytos bepiločių orlaivių atakos nesukėlė jokios tiesioginės karinės grėsmės mūsų šalies teritorijai ar Rumunijos teritoriniams vandenims“, – rašoma pranešime.Rumunijos gynybos ministerija pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos objektus ir civilinės infrastruktūros elementus, pavadindama jas „nepateisinamomis“.Kaip pranešta anksčiau, per masinę Rusijos dronų ataką Odesos regiono Izmailo uosto rajone naktį į pirmadienį Rusijos dronas „Shahed“ nukrito ir sprogo kaimyninės Rumunijos teritorijoje.Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenka sakė, kad tai dar kartą patvirtina, jog Rusijos teroras kelia didžiulę grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir kaimyninių šalių, taip pat ir NATO sąjungininkių, saugumui.Ankstyvą pirmadienio rytą Ukrainos oro gynybos pajėgos, bendradarbiaudamos su kitais gynybos pajėgų elementais, šalies pietuose ir rytuose numušė 23 priešo atakos dronus. Iš viso Rusija į taikinius Odesos ir Dniepropetrovsko regionuose paleido 32 bepiločius orlaivius.

Erdoganas atvyko į Rusiją derybų su PutinuTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį atvyko į Rusijos Juodosios jūros kurortą Sočį derybų su Vladimiru Putinu dėl Ukrainos grūdų eksporto susitarimo atnaujinimo, pranešė Turkijos valstybinė žiniasklaida.R. T. Erdoganą lydi didelė delegacija, kurios sudėtyje – Turkijos gynybos, užsienio reikalų, energetikos ir finansų ministrai, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.Turkijos vadovas turėtų pasakyti trumpą įžanginį žodį prieš susitikimą, o po šio turėtų įvykti spaudos konferencija, pranešė jo biuras.Turkija bando atgaivinti JT remiamą susitarimą, pagal kurį buvo leista saugiai gabenti grūdus iš trijų Ukrainos Juodosios jūros uostų. Liepą Rusija pasitraukė iš šio susitarimo, o tada pradėjo pakartotinius oro smūgius prieš Ukrainos uostų infrastruktūrą.NATO narė Turkija tikisi pasinaudoti susitarimu dėl grūdų kaip pagrindu atnaujinti taikos derybas tarp Maskvos ir Kyjivo.Ankarai pavyko išlaikyti draugiškus ryšius su abiem pusėmis per visą karo laikotarpį. Ji vengė palaikyti Rusijai įvestas Vakarų sankcijas, tačiau tiekė ginklus Ukrainai.https://t.me/stranaua/121333

O. Reznikovas: viena karo diena Ukrainai kainuoja 100 mln. doleriųViena karo diena Ukrainai kainuoja 100 milijonų JAV dolerių, išskirtiniame interviu agentūrai „Ukrinform“ sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„Viena karo diena mums kainuoja 100 milijonų dolerių. Dabar paimkite visų gerbiamų didelių savanoriškų fondų biudžetus ir pažiūrėkite, kiek jie surenka. Ir paimkite valstybę, kuri iš viso per dieną išleidžia 100 mln. dolerių. Tik pagalvokite apie tai. Todėl nesąžininga priekaištauti valdžiai – karinei ir politinei vadovybei, visiems – nuo vietos lyderių iki parlamento, vyriausybės ar prezidento, kad viską daro savanoriai. Taip nėra“, – pažymėjo O. Reznikovas.Kartu gynybos ministras patikslino, kad iš savanorių gauta parama nuo 2022 metų vasario 24-osios iki šios dienos sudarė 3 proc. nuo visos sumos, kurios reikėjo karui.Jis pabrėžė, kad iš tikrųjų kariuomenę aprūpina Ukrainos piliečiai, nes jie dirba ir moka mokesčius į valstybės biudžetą, iš kurio šie pinigai atitenka, be kita ko, ir ginkluotosioms pajėgoms.„Kariuomenė šiandien yra didžiausia lėšų vartotoja. Tačiau lėšų reikia ir visai šaliai funkcionuoti – infrastruktūrai, atstatymui, pažeidžiamiems žmonėms remti. Todėl reikia dirbti ir mokėti mokesčius“, – pridūrė gynybos ministras.Kaip jau anksčiau rašė „Ukrinform“, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukraina iš tarptautinių partnerių gavo 100 mlrd. dolerių paramą ginklais karine įranga.Rugsėjo 3 dieną prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per savaitę pasiūlys parlamentui atleisti Oleksijų Reznikovą iš gynybos ministro pareigų ir į jo vietą paskirti dabartinį Valstybės turto fondo vadovą Rustemą Umerovą.Rugsėjo 4 dieną O. Reznikovas pateikė Aukščiausiajai Radai atsistatydinimo pareiškimą.

Kyjivo mokyklos vėl sulaukė grasinimų apie padėtus sprogmenisPraėjus kelioms dienoms nuo naujųjų mokslo metų pradžios Ukrainoje, visos Kyjivo mokyklos vėl sulaukė grasinimų apie padėtus sprogmenis. Policija gavo pranešimą su grasinimais susprogdinti bombas visose sostinės mokyklose ir aukštosiose mokyklose, pirmadienį „Telegram“ tinkle pranešė Kyjivo karinė administracija. Policija esą imasi būtinų priemonių ir ragina visuomenę išlaikyti ramybę.Panašaus perspėjimo būta jau pirmąją mokslo metų dieną – rugsėjo 1-ąją. Tačiau jis pasirodė esąs melagingas.Kyjive yra apie 420 mokyklų. „Absoliučioje daugumoje“ jų, pasak miesto valdžios, vyksta kontaktinės pamokos. „Šiais metais kontaktines pamokas pradėjo 240 000 mokinių“, lyginant su 94 000 pernai metais, penktadienį „Telegram“ tinkle rašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.Iš viso Ukrainoje, prezidento administracijos duomenimis, yra daugiau kaip 3,6 mln. moksleivių, iš kurių 900 000 pamokose dalyvauja nuotoliu.

Rumunija neigia, kad Rusijos dronas nukrito jos teritorijojeRumunijos gynybos ministerija pirmadienį „kategoriškai paneigė“ pranešimus, kad Rusijos bepiločiai lėktuvai nukrito ir sprogo Rumunijos teritorijoje per naktinę ataką prieš Ukrainos uosto infrastruktūrą Dunojaus upėje, pranešė „Reuters“.Ministerijos atstovas sakė, kad oficialus pareiškimas bus paskelbtas vėliau pirmadienį.

Ukraina: rusų paleisti dronai „Shahed“ nukrito NATO narės teritorijoje Naktį per masinę Rusijos ataką Rumunijos teritorijoje netoli Izmailo uosto nukrito ir sprogo rusų paleisti bepiločiai skraidymo aparatai „Shahed“, remdamasis Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos informacija pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka. „Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šią naktį per masinę Rusijos ataką netoli Izmailo uosto Rumunijos teritorijoje nukrito ir sprogo Rusijos „šachedai“. Tai dar vienas patvirtinimas, kad Rusijos raketų teroras kelia didžiulę grėsmę ne tik Ukrainos saugumui, bet ir kaimyninių šalių saugumui, įskaitant NATO valstybes“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė O. Nikolenka. Rumunija kol kas nekomentavo šios informacijos.

PAR prezidentas: nerasta įrodymų, kad šalis tiekė ginklus RusijaiTyrimo komisija, pasak Pietų Afrikos prezidento Cyrilo Ramaphosos, nerado įrodymų, kad šalis gruodį į Rusijos laivą pakrovė ginklų ar amunicijos. Nė vienas kaltinimas nepasitvirtino, o tie, kurie kaltinimus kėlė, negalėjo pagrįsti savo teiginių, sakė prezidentas sekmadienio vakarą kreipdamasis į tautą. Vyriausybė esą netrukus paskelbs komisijos išvadų santrauką, tačiau, kadangi tai „konfidenciali karinė informacija“, ne visą ataskaitą.Gegužės mėnesį JAV ambasadorius Pretorijoje apkaltino Pietų Afrikos vyriausybę tiekus ginklus ir amuniciją Rusijai. Teigta, kad amunicija buvo pakrauta į sankcionuojamą  rusų laivą, kuris praėjusį gruodį prisišvartavo karinėje bazėje netoli Keiptauno.Oficialiai Pietų Afrika skelbiasi konflikte esanti neutrali. Spaudžiamas opozicijos parlamente, C. Ramaphosa nurodė ištirti kaltinimus.

Ukrainos gynybos ministras pranešė įteikęs atsistatydinimo pareiškimąUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pirmadienį pranešė, kad įteikė parlamentui atsistatydinimo raštą po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino imtis „naujų priemonių“ prieš Rusijos invaziją.„Įteikiau atsistatydinimo raštą Ukrainos parlamento pirmininkui Ruslanui Stefančukui. Man buvo garbė tarnauti Ukrainos žmonėms ir dirbti (Ukrainos kariuomenėje) pastaruosius 22 mėnesius – sunkiausiu Ukrainos šiuolaikinės istorijos laikotarpiu“, – sakoma O. Reznikovo pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

Ukraina praneša apie nedidelius laimėjimus pietiniame fronte ir prie BachmutoUkraina pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų prieš Rusijos pajėgas pietiniame fronte, kuris yra pagrindinis jos kontrpuolimo objektas, ir atkovojo teritoriją netoli Bachmuto rytuose.„Ukrainos gynybos pajėgos tęsia puolimo operacijas Melitopolio sektoriuje. Mūsų pajėgos sėkmingai veikė prie Novodanylivkos ir Novoprokopivkos“, – per valstybinę televiziją sakė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar, pridurdama, kad Kyjivo pajėgos taip pat atsiėmė tris kvadratinius kilometrus netoli karo nuniokoto Bachmuto miesto.

TASS: pirmoji Rusijos įgula, panaudojusi Ukrainoje „Kinžal“ hipergarsinę raketą, gavo valstybinius apdovanojimusPirmoji Rusijos įgula, kuri Ukrainoje paleido hipergarsinę raketą „Kinžal“, gavo valstybinius apdovanojimus, pranešė rusų naujienų agentūra TASS, kuria remiasi agentūra „Reuters“.„Lėktuvas Su-34“ per specialiąją karinę operaciją panaudojo hipergarsinę raketą „Kinžal“, – agentūra citavo karinius šaltinius. – Pirmoji įgula, sėkmingai įvykdžiusi šią užduotį, gavo valstybinius apdovanojimus“.TASS nenurodė, kada Rusija Ukrainoje pirmą kartą panaudojo hipergarsinę raketą „Kinžal“. Pasak Ukrainos pajėgų, Rusija šias raketa naudoja dažnai.

Žuvusių Ukrainoje Rusijos karių skaičius išaugo iki 265 120Rusija Ukrainoje jau prarado apie 265 120 karių (+460 per pastarąją parą). Atitinkamą pareiškimą feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų rugsėjo 4 dienos priešo kovinius nuostolius taip pat sudarė 4 480 tankų (+4 per pastarąją parą), 8 663 šarvuotos kovos mašinos (+14), 5 611 artilerijos sistemų (+29), 741 daugkartinio paleidimo raketų sistema (+2), 503 priešlėktuvinės kovos sistemos (+1), 315 orlaivių, 316 sraigtasparnių, 8 149 motorinės transporto priemonės ir degalų cisternos (+47), 18 karo laivų / katerių, 4 481 bepilotis orlaivis (+37), 847 specialiosios įrangos vienetai (+6). Iš viso numušta 1 447 priešo sparnuotosios raketos.Per pastarąją parą Ukrainos karinės oro pajėgos sudavė devynis smūgius Rusijos personalo, amunicijos ir karinės įrangos telkiniams ir penkis smūgius priešo raketų „žemė-oras“ sistemoms.

V. Zelenskis: Ukraina sudarė naujų susitarimų dėl tarptautinės pagalbos gynybaiUkraina pasirašė naujų susitarimų dėl pagalbos gynybai, siekiant padėti šalies ginkluotosioms pajėgoms išlaisvinti savo teritorijas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė naujausiame vaizdo kreipimesi į tautą.„Turime naujų susitarimų su partneriais dėl gynybos paketų. Ir, beje, šiandien pokalbyje su Prancūzijos prezidentu (Emmanueliu) Macronu aptarėme, kokie nauji tiekimai galėtų padėti mūsų kariams“, – sakė V. Zelenskis.Be to, su Prancūzija buvo pasiektas susitarimas dėl Ukrainos pilotų mokymo. V. Zelenskis ir E. Macronas taip pat aptarė Odesos regiono apsaugą nuo Rusijos smūgių.„Yra svarbių dalykų, kuriuos Ukrainoje dėl savo gynybos darome vis intensyviau, kiekvieną savaitę. Tai pasakytina ir apie mūsų ginkluotę – nuo patrankų ir sviedinių iki dronų bei raketų. Tai taikoma ir mūsų vienybei“, – sakė V. Zelenskis.Kaip buvo pranešta anksčiau, V. Zelenskis su E. Macronu aptarė tolesnę paramą Ukrainai gynybos, jūrų prekybos kelių apsaugos ir saugumo garantijų klausimais.

Rusija praneša numušusi du dronusRusija praneša naktį į pirmadienį numušusi du Ukrainos dronus. „Oro gynybos sistemos sunaikino Ukrainos bepiločius ore virš Juodosios jūros netoli Krymo pusiasalio ir virš Kursko srities teritorijos“, –pirmadienį „Telegram“ tinkle paskelbė Rusijos gynybos ministerija. Ukraina dronus esą paleido apie 1.00 val. (0.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku).Pastarąjį kartą Krymas atakuotas šeštadienį. Rusija teigia tada sunaikinusi tris Ukrainos jūrinius dronus, mėginusius pulti Krymo tiltą, jungiantį pusiasalį ir žemyninę Rusijos dalį. Kursko pasienio regionas atakuotas penktadienį.

Chersono srityje žmonės slapstosi, kad nedalyvautų pseudorinkimuoseLaikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, kur įsibrovėliai rengia pseudorinkimus, vietiniai gyventojai slapstosi nuo „vizitinių komisijų“, kad nedalyvautų juose.Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono regiono tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis, rašo „Ukrinform“.Sobolevskis citavo vietos gyventojų liudijimą: „Šiandien ir pas mus kaime yra šie rinkimai. Jie eina iš namų į namus, bet žmonės perspėja vieni kitus, kieno čia gatvė, bėga ir slapstosi, apsimeta, kad nieko nėra namie.“Kaip praneša „Ukrinform“, Rusijos įsibrovėliai planuoja pademonstruoti didžiulį aktyvumą pseudorinkimuose, kurie laikinai okupuotoje Chersono srityje vyksta nuo rugsėjo 2 d. 

V. Zelenskis keičia gynybos ministrąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis keičia šalies gynybos ministrą Oleksijų Reznikovą. Jis į šį postą parlamentui siūlys Valstybės turto fondo vadovą Rustemą Umerovą, sakė V. Zelenskis sekmadienio vakarą Kyjive paskelbtame vaizdo įraše.Šio žingsnio jau kurį laiką buvo tikimasi. O. Reznikovas Gynybos ministerijai vadovauja daugiau kaip 550 dienų.„Manau, kad ministerijai reikia naujų požiūrių ir kitokių bendradarbiavimo formų tiek su kariuomene, tiek su visuomene apsiritai, – sakė V. Zelenkis. Ukrainos žiniasklaida jau praeityje, o pastarosiomis dienomis vis dažniau, skelbė, kad 57-erių ministras netrukus bus pakeistas.O. Reznikovas pastaruoju metu ne kartą teigė esąs pasirengęs pasitraukti, tačiau esą reikia rasti jam pamainą. Jis sakė kalbėjęs su V. Zelenskiu apie kitą postą.Gynybos ministro pakeitimui turi pritarti parlamentas. V. Zelenskis teigė tikįs, kad parlamentarai balsuos už 41-erių R. Umerovo paskyrimą.

Odesoje smogta į civilinę infrastruktūrą Naktį Rusijos Federacija atakavo Odesos regiono pietus, ypač Kilijos ir Izmailo rajonus, naudodama atakos dronus.Kaip teletono eteryje pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, priešas vėl puolė civilinę infrastruktūrą.„Absoliučią daugumą bepiločių orlaivių sunaikino Oro gynybos pajėgos. Galutiniai skaičiai dar tikslinami. Visai neseniai įvyko atmušimas, duomenys renkami... Deja, yra pataikymų į civilinę infrastruktūrą, yra sugadinta pastatų, informacija apie aukas tikslinama“, – sakė ji.Humeniuk pabrėžė, kad bepiločių orlaivių maršrutas buvo toks pat, kaip ir per ankstesnę ataką, įvykusią praėjusią dieną. Atstovė pažymėjo, kad priešas turi pakankamai resursų tokias atakas kartoti net vieną po kitos.„Pavojaus signalas truko daugiau nei 3,5 valandos... Puolimas vyko keliomis bangomis. Taktika buvo pakartota beveik visiškai kaip ir praėjusią naktį. Tai gana nuspėjama, nes priešas neramus dėl regiono veiklos, kuris nepasidavė, nesustabdė savo veiklos po grūdų sutarties užbaigimo“, – pridūrė ji.

Naktį surengta masinė dronų ataka OdesojeNaktį į pirmadienį Rusijos Federacija virš Odesos srities vėl paleido nepilotuojamus orlaivius. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.Apie 02.00 val. oficialiame „Telegram“ kanale jie perspėjo Odesos gyventojus apie Rusijos okupantų grėsmę panaudoti atakuojančius UAV. Vėlesnėse žinutėse gyventojai buvo raginami likti slėptuvėse.Ataka prieš Odesos regioną truko daugiau nei tris valandas. 4.27 val. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos perspėjo, kad Odesos srities Kili rajone palei sieną su Rumunija juda dar viena smogikų UAV grupė, netrukus tapo žinoma apie bepiločius lėktuvus Izmailo kryptimi. Kita atakuojančių UAV grupė pasirodė Odesos srities Kili rajone greičiau nei per valandą. Paskutinis įspėjimas apie UAV naudojimą buvo paskelbtas 5:22 val. Netrukus, 5:38, regione buvo paskelbtas oro perspėjimas.Apie nukentėjusius ir padarytą žalą kol kas nepranešama.

Pasak Kursko srities gubernatoriaus Romano Starovoito, šį vakarą po Ukrainos bepiločio lėktuvo atakos Rusijos Kurčatovo mieste užsidegė negyvenamasis pastatas, skelbia portalas „Sky News“. 

Zelenskis prašys gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo atleidimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakarą pareiškė, kad šią savaitę prašys parlamento atleisti gynybos ministrą Oleksijų Reznikovą ir pakeisti jį dabartiniu Valstybės turto fondo vadovu Rustemu Umerovu. O. Reznikovas, kuris gynybos ministru buvo paskirtas 2021 m. lapkritį, atliko lemiamą vaidmenį užtikrinant didelę Vakarų karinę pagalbą karo veiksmams remti. Tačiau jis nuolat susidurdavo su kaltinimais korupcija savo ministerijoje, kuriuos pats apibūdino kaip nepagrįstus šmeižtus. „Nusprendžiau pakeisti Ukrainos gynybos ministrą“, – nurodė V. Zelenskis.„Manau, kad ministerijai reikia naujų metodų ir kitokių bendravimo formų tiek su kariuomene, tiek su visa visuomene“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Chersono srityje per rusų apšaudymą vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeistiUkrainos Chersono srityje per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą vienas civilis žuvo, o dar keturi buvo sužeisti.Tai sekmadienį tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Apie 18 val. (vietos ir Lietuvos laiku) okupantai Bilozerkoje apšaudė gyvenamuosius pastatus. Priešas atakavo vieną šeimą. Deja, vietoje mirė 35 m. vyras. 36-erių jo žmona ir 9-metė dukra buvo sužeistos ir hospitalizuotos. 37 m. vietos gyventojas patyrė veido srities sužalojimų“, – parašė O. Prokudinas.Pasak jo, rusai taip pat smogė Korabelio rajonui. Į ligoninę buvo išgabentas skeveldrų sužeistas 77 m. amžiaus vyras.

Ukrainos karinio jūrų laivyno aviacija Juodojoje jūroje sunaikino Rusijos katerįUkrainos karinio jūrų laivyno aviacija Juodosios jūros šiaurės vakaruose sunaikino Rusijos katerį „KS-701 Tunec“.Kaip rašo „Ukrinform“, tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas.„Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje per priešo personalo bandymą išsilaipinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinio jūrų laivyno aviacijos daliniai sunaikino Rusijos katerį „KS-701 Tunec“, – tvirtino kariškiai. Pasak jų, buvo eliminuoti šeši ir sužeisti dar du okupantai.

Rusijos kariams apšaudžius Donecko sritį iš artilerijos vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeistiRugsėjo 3 d. Rusijos kariai apšaudė Ukrainos Donecko srityje išsidėsčiusias gyvenvietes. Vienas civilis žuvo, o dar penki buvo sužeisti.Tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.Tyrimo duomenimis, nuo Rusijos artilerijos smūgių nukentėjo tokios gyvenvietės, kaip Pivničnė, Toreckas ir Tychonivka.Dėl atakų buvo sunaikintas individualus namas. Po griuvėsiais įstrigo ir mirė 84 m. amžiaus vyras. Vieneriais metais vyresnė jo žmona patyrė sužalojimų ir buvo išgabenta į ligoninę.Negana to, buvo sužeisti dar trys 19 m., 41 m. ir 45 m. amžiaus vyrai bei 61-erių moteris. Atakų metu visi jie buvo savo namuose.

Reznikovas: Ukraina gali pradėti naudoti naikintuvus F-16 kitą pavasarįUkraina gali pradėti naudoti naikintuvus F-16 2024 m. pavasarį.Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.O. Reznikovas nurodė esąs tikras, kad jo šalis gaus šių naikintuvų, o jų eksploatacija prasidės jau kitą pavasarį.„Šiandien turime leidimą vykdyti mokymus, turime šalių, sutikusių organizuoti mokymus, ir netgi tokių (šalių), kurios sutiko atsiųsti mums F-16 (naikintuvų), kai bus užbaigti mokymai ir infrastruktūros parengimo darbai“, – tvirtino O. Reznikovas.„Ukrinform“ primena, kad Ukrainos „naikintuvų koalicijos“ gretose šiuo metu yra 14 šalių. 2023 m. rugpjūtį buvo pradėti Ukrainos pilotų mokymai valdyti naikintuvus F-16.

Zelenskis ir Macronas aptarė „grūdų koridoriaus veikimą“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš Prancūzijos Emmanuelis Macronas sekmadienį aptarė jūrų koridoriaus, Kyjivo įkurto saugiai laivų navigacijai, „veikimą“ Maskvai pasitraukus iš svarbios grūdų sutarties.„Mes taip pat aptarėme būdus, kaip užtikrinti grūdų koridoriaus funkcionavimą ir sustiprinti Odesos regiono saugumą“, – po pokalbio telefonu su E. Macronu socialinėje žiniasklaidoje sakė V. Zelenskis.

Gynybos ministras: šį rudenį Ukraina įsuks bepiločių orlaivių gamybąJau šį rudenį Ukraina gerokai padidins bepiločių orlaivių gamybą, interviu „Ukrinform“ sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Jo teigimu, bepiločių orlaivių gamybos lengvinimo procesas tęsiasi jau beveik metus. „Manau, kad šį rudenį įvairių Ukrainos bepiločių orlaivių gamyba suklestės: skraidančių, plaukiojančių, ropojančių ir t.t., o tada ji jau vystysis masiškai“, – sakė O. Reznikovas.Šių metų liepos 21 d. Ukrainos ministrų kabinetas patvirtino nutarimą dėl Nepilotuojamų sistemų ir kovinių vienetų šaudmenų gamybos, pirkimo ir tiekimo bandomojo projekto įgyvendinimo.

Ministras: stipresnė kariuomenė - Lenkijos atsakas į Putino planusSekmadienį Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nusprendė atkurti Rusijos imperiją, visada kėlusią grėsmę Rusijos kaimynystėje gyvenančių tautų laisvei“.„Geriausias ir vienintelis būdas reaguoti į šias grėsmes yra Lenkijos ginkluotųjų pajėgų stiprinimas“, – Bierune, Pietų Lenkijoje, sakė M. Blaszczakas.Jis atmetė oponentų kaltinimus, kad perka per daug technikos kariuomenei, ir tvirtino nesustosiąs eiti šiuo keliu, nes tai vienintelis atsakas į Lenkijai kylančias grėsmes. Ministras taip pat sakė, kad būtina ne tik pirkti modernią techniką, bet ir didinti karių skaičių.Reaguodama į padidėjusias grėsmes iš  Maskvos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir Europoje prasidėjo didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo karinis konfliktas, Lenkija užsisakė modernių ginklų iš Pietų Korėjos, įskaitant tankus K2 „Black Panther“, savaeiges haubicas K9, raketinius artilerijos paleidimo įrenginius K239 „Chunmoo“ ir kovinius treniruoklius FA-50, taip pat JAV gamybos didelio mobilumo artilerijos raketų sistemas (HIMARS).

Rumunija griežtai smerkia „nepateisinamas“ Rusijos atakas prie Dunojaus upėsSekmadienį, po pastarųjų naktį surengtų smūgių nepilotuojamais orlaiviais į pietinę Odesos sritį, Rumunijos gynybos ministerija kaip „nepateisinamas“ pasmerkė pasikartojančias Rusijos atakas prieš Ukrainos Dunojaus infrastruktūrą netoli jos sienos.Ministerija „griežčiausiai pakartoja, kad šios atakos prieš civilius taikinius ir infrastruktūrą Ukrainoje yra nepateisinamos ir visiškai prieštarauja tarptautinės humanitarinės teisės normoms“.„Rusijos Federacijos vykdomos atakos priemonės niekada nekėlė jokios tiesioginės karinės grėsmės Rumunijos nacionalinei teritorijai ar teritoriniams vandenims“, – priduriama pareiškime.

Rusijos kareiviai verčia Tokmako, Polohų gyventojus balsuoti suklastotuose rinkimuoseLaikinai okupuotoje Zaporižios srities dalyje ginkluoti Rusijos kareiviai verčia vietos gyventojus balsuoti pseudo rinkimuose, per nacionalinį telemaratoną pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.„Šiandien jau ketvirta diena, kai priešai eina į kiekvieną namą ir butą teritorijose prie fronto linijos, tokiose kaip Polohai, Tokmakas ir Moločianskas. Jie eina iš vieno namo į kitą, versdami mūsų gyventojus balsuoti. Iš namo į namą eina ginkluoti kareiviai ir rusų gvardiečiai“, – sakė jis.Pasak I. Fiodorovo, įsibrovėliai grįžta į tuos namus ar vietas, kur žmonės neatidarė durų.Pranešta, kad įsibrovėliai pažadėjo sumokėti po 10 tūkst. rublių suklastoto balsavimo apylinkių nariams.

Rusija pranešė naktį smūgiavusi į Ukrainos Dunojaus uostą prie Rumunijos sienosSekmadienį Rusijos kariuomenė pareiškė naktį nepilotuojamais orlaiviais smūgiavusi į Ukrainos Renio uostą prie Dunojaus upės, pasienyje su NATO nare Rumunija.„Šiandien naktį Rusijos kariuomenė įvykdė grupės dronų smūgį į kuro saugyklas Renio uoste, Odesos srityje, naudojamas tiekti degalus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinei technikai“, – pranešė kariuomenė. Jos teigimu, „pataikyta į visus nustatytus taikinius“.Prieš tai ir Ukraina pranešė, kad Rusija dronais smogė „civilinės pramonės“ objektams Dunojaus upės rajone, šalies pietvakariuose netoli Rumunijos.„Priešas atakavo civilinės pramonės infrastruktūros objektus Dunojaus regione“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra ir pridūrė, kad „dėl išpuolio buvo sužeisti du žmonės, jie paguldyti į ligoninę“.

Ukraina pranešė, kad Rusija dronais smogė „civilinės pramonės“ objektams Dunojaus upės rajoneSekmadienį Ukraina pranešė, kad Rusija dronais smogė „civilinės pramonės“ objektams Dunojaus upės rajone, šalies pietvakariuose netoli Rumunijos.„Priešas atakavo civilinės pramonės infrastruktūros objektus Dunojaus regione“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra ir pridūrė, kad „dėl išpuolio buvo sužeisti du žmonės, jie paguldyti į ligoninę“.

Medvedevas: nuo sausio į Rusijos kariuomenę įstojo 280 tūkst. kareiviųBuvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Saugumo Tarybos pirmininkas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, kad nuo metų pradžios Maskva priėmė į kariuomenę maždaug 280 tūkst. naujokų.Rusija nepaskelbė dar vienos mobilizacijos, laikomos nepopuliaria priemone, bet pradėjo aktyvią kampaniją, siekdama pritraukti į kariuomenę daugiau vyrų, kai jos puolimas Ukrainoje tęsiamas jau 19-tą mėnesį„Remiantis Gynybos ministerijos duomenimis, nuo sausio 1 d. į Rusijos kariuomenę pagal sutartis įstojo 280 tūkst. žmonių“, – sakė D. Medvedevas, jį citavo naujienų agentūra TASS. „Dalis jų buvo rezerve, dalis – savanoriai ir kitų kategorijų“, – pridūrė D. Medvedevas, lankydamasis Rusijos Tolimųjų Rytų Sachalino saloje.Rugpjūčio pradžioje D. Medvedevas sakė, kad nuo metų pradžios į kariuomenę įstojo maždaug 230 tūkst. žmonių. Šiuos skaičius patikrinti nepriklausomai neįmanoma.Nuo pavasario Rusijos kariuomenė vykdo didžiulę savanorių verbavimo kampaniją, skelbimų apstu internete ir Rusijos gatvėse. Pritraukti būsimus karius siekiama žadant ir didesnius atlyginimus.Praėjusių metų rugsėjį Kremlius atsisakė pažado neskelbti visuotinio šaukimo ir ėmėsi, jo žodžiais, dalinės mobilizacijos, kad kompensuotų praradimus Ukrainos fronte. Sakoma, kad Maskvai pavyko mobilizuoti 300 tūkst. žmonių. Tačiau tai paskatino ir dar vieną emigracijos iš Rusijos bangą, manoma, kad į užsienį pabėgo šimtai tūkstančių vyrų.2008–2012 m. Rusijai vadovavęs D. Medvedevas tapo vienu nuožmiausių V. Putino puolimo Ukrainoje rėmėjų.

Zelenskio biuro vadovas: Rusijos gynybos pramonės sunaikinimas – vienas svarbiausių uždavinių norint užbaigti karąVienas svarbiausių uždavinių siekiant užbaigti karą ir išsaugoti pasaulio tvarką yra Rusijos karinio-pramoninio komplekso sunaikinimas, „Telegram“ programėlėje parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, pranešė „Ukrinform“.„Rusijos teroristai ir toliau puola uosto infrastruktūrą, tikėdamiesi, kad jiems pavyks išprovokuoti maisto krizę ir badą visame pasaulyje. Pagrindinė mūsų ir mūsų partnerių užduotis šiandien yra sunaikinti Rusijos karinio-pramoninio komplekso pajėgumus gaminti ginklus tolesniems išpuoliams prieš Ukrainą. Mums taip pat reikia griežtesnės atskaitomybės tų, kurie padeda priešui apeiti sankcijas“, – parašė A. Jermakas.Jis pabrėžė, kad viena svarbiausių sąlygų užbaigti karą ir išsaugoti pasaulio tvarką yra Rusijos karinio-pramoninio komplekso sunaikinimas. Pasak A. Jermako, ši pramonė negali veikti be ginkluotės komponentų iš užsienio. Sunaikinus Rusijos gynybos pramonę, Rusijos kariuomenė bus sumušta.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad naktį į sekmadienį Rusija surengė tris dronų atakų į Odesos regioną bangas iš pietų ir pietryčių (Čiaudos kyšulio, Krymo bei Primorės ir Achtarsko). Į Odesos sritį buvo paleisti 25 dronai „Shahed-136/131“, 22 jų buvo perimti.

Vadas Syrskis: Ukrainos pajėgos veržiasi Bachmuto kryptimiUkrainos gynybos pajėgos juda į priekį Bachmuto kryptimi, naikindamos priešo žmonių resursus ir įrangą, „Telegram“ kanale paskelbė Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, pranešė „Ukrinform“.„Gynybos pajėgos ir toliau veržiasi šioje fronto dalyje Bachmuto kryptimi. Mūsų kariai nuolat naikina Rusijos karinę techniką ir žmonių išteklius“, – sakė vadas.O. Syrskis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame parodyta 22-osios atskirosios mechanizuotosios brigados misija, įskaitant daugkartinės raketų paleidimo sistemos BM-21 „Grad“ komandos pasirodymą.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Ukrainos oro pajėgos per pastarąją dieną 10 kartų smogė į priešo kariuomenės ir technikos susitelkimo vietas ir tris priešlėktuvinių raketų sistemas.Ukrainos raketų ir artilerijos pajėgų daliniai smogė šešioms Rusijos kariuomenės susitelkimo vietoms, 12-ai artilerijos sistemų šaudymo pozicijose, dviem šaudmenų sandėliams, dviem valdymo punktams ir priešlėktuvinių raketų sistemai, pranešė Generalinis štabas.

Britų žvalgyba: Rusija siekia verbuoti migrantus karui UkrainojeKarui Ukrainoje Rusijos valdžia ketina užverbuoti daugiau migrantų, kad prieš 2024 m. prezidento rinkimus išvengtų vidaus mobilizacijos, sakoma socialiniame tinkle „X“ (anksčiau vadintame tviteriu) paskelbtoje atnaujintoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos duomenų suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.Pranešime sakoma, kad nuo šių metų birželio pabaigos Rusija kreipiasi į kaimyninių šalių piliečius su skelbimais dėl asmenų verbavimo kariauti Ukrainoje. Skelbimuose internete Armėnijoje ir Kazachstane jie viliojami 495 tūkst. rublių (5 140 JAV dolerių) pradiniais mokėjimais ir atlyginimais nuo 190 tūkst. rublių (1 973 JAV dolerių). Verbavimo pastangos stebimos šiauriniame Kazachstano Kostanajaus regione, siekiama pritraukti vietos gyventojus etninius rusus.Bent jau nuo 2023 m. gegužės mėnesio Rusija siūlo migrantams iš Vidurinės Azijos kariauti Ukrainoje, žadėdama greitą pilietybę ir algas iki 4160 JAV dolerių. Pranešta, kad iš uzbekų migrantų statybininkų, atvykusių į Mariupolį, buvo atimti pasai ir jie buvo priversti įstoti į Rusijos kariuomenę.„Rusijoje yra mažiausiai šeši milijonai migrantų iš Vidurinės Azijos, juos Kremlius greičiausiai laiko potencialiais naujokais. Artėjant 2024 m. prezidento rinkimams Rusija veikiausiai nori išvengti tolesnių nepopuliarių vidaus mobilizacijos priemonių. Užsienio piliečių išnaudojimas leidžia Kremliui įgyti papildomo personalo savo karo pastangoms, nes Rusijos kariuomenėje žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius didėja“, – mano britų žvalgyba.Ankstesnėje apžvalgoje britų žvalgybos analitikai minėjo su Kupiansko ašimi susijusį pavojų Rusijos kariuomenei.

Rusijos dronai smogė prie uosto esančiai infrastruktūrai Odesos regione, du žmonės sužeistiNaktį per Rusijos nepilotuojamų orlaivių ataką Odesos regione buvo pažeista prie uosto esanti infrastruktūra, „Telegram“ kanale pranešė Pietų savanorių kariuomenės atstovas spaudai, Odesos regioninės karinės administracijos Visuomeninės tarybos vadovas Serhijus Bratčiukas.„Deja, nukentėjo prie uosto esanti infrastruktūra. Dėl to kilo gaisras, kurį ugniagesiai operatyviai užgesino“, – parašė jis.Pirminiais duomenimis, sužeisti du žmonės. Jiems suteikta medicinos pagalba.„Ukrinform“ pranešė, kad rugsėjo 3-osios naktį Rusija paleido į pietinius Odesos srities rajonus 25 dronus „Shahed-136/131“, 22 jų sunaikino Ukrainos gynybos pajėgos.

Švietimo ministerija: 80 proc. Ukrainos mokyklų aprūpintos slėptuvėmis nuo bombųŠiuo metu Ukrainoje veikia apie 13 tūkst. mokyklų, daugiau nei 80 proc. jų jau įrengtos slėptuvės nuo bombų, per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos švietimo ir mokslo viceministras Andrijus Vitrenka, pranešė „Ukrinform“.Pasak jo, Ukrainos vyriausybė saugiai švietimo aplinkai sukurti skyrė daugiau nei 1,5 mlrd. grivinų.Vis dėlto Ukrainoje yra 12 mokyklų, kuriose neįmanoma įrengti bombų slėptuvių. Todėl vykdomi keturi bandomieji projektai naujo tipo slėptuvėms nuo bombų statyti. „Tokios patirties galima rasti visoje Ukrainoje. Pavyzdžiui, panaši bombų slėptuvė buvo pastatyta Borodiankoje“, – sakė A. Vitrenka. Jo žodžiais, naujo tipo slėptuvės nuo bombų bus statomos ugdymo įstaigose, kurios neturi nei struktūrinių, nei geologinių ar vietos galimybių.Tikimasi, kad šiais mokslo metais Ukrainoje įprastai veiks daugiau nei 6500 mokyklų. Maždaug 4000 mokyklų ves pamokas mišriu režimu, 2500 mokyklų - nuotoliniu būdu.

Ukrainos pajėgos pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją, rengia netikėtus puolimusPo kelias savaites trukusio kruopštaus minų šalinimo Ukrainos kariai pralaužė pirmąją Rusijos gynybos liniją netoli Zaporižios ir tikisi greitesnių laimėjimų spaudžiant silpnesnę antrąją liniją, interviu britų dienraščiui „The Guardian“ pareiškė Taurijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis, pranešė „Ukrinform“.„Dabar baigiame naikinti priešo dalinius, dengiančius Rusijos kariuomenės atsitraukimą už jų antrosios gynybinės linijos“, – sakė O. Tarnavskis.Didžiuliai minų laukai ne vieną savaitę stabdė Ukrainos kariuomenę, kol pėstininkų išminuotojai lėtai valė kelią puolimui. Tuo metu Rusijos kariuomenė iš artilerijos ir bepiločiais orlaiviais apšaudė Ukrainos transporto priemones, pabrėžė O. Tarnavskis.Jo teigimu, dabar šis barjeras peržengtas, rusai priversti manevruoti, o ukrainiečiai grįžo į savo tankus ir kitus šarvuočius. Matyti, kad Maskva jaučia spaudimą, nes permetė kariuomenę į šį rajoną iš kitų krypčių, tokių kaip Chersono ir Lymano, taip pat iš pačios Rusijos.„Priešai traukia rezervus ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Rusijos. Tačiau anksčiau ar vėliau rusams pritrūks geriausių karių. Tai suteiks mums impulsą pulti daugiau ir greičiau. Mūsų dar viskas laukia“, – paaiškino O. Tarnavskis.Ukrainos vadas atmetė kai kurių Vakarų politikų kritiką dėl Ukrainos kontrpuolimo tempo. Jo nuomone, darbą geriau vertinti tuomet, kai jis baigtas.„Kai pradėjome kontrpuolimą (...) teritorijoms išminuoti mums prireikė daugiau laiko, nei tikėjomės. Deja, sužeistųjų evakuacija mums sekėsi sunkiai. Tai irgi apsunkino mūsų pažangą“, – pripažino O. Tarnavskis.Jo įsitikinimu, rusai nesitikėjo, kad Ukrainos pajėgos įveiks šią gynybos liniją. Jie rengėsi daugiau nei metus ir „darė viską, kad būtų tikri, jog ši linija gerai parengta“.Pasak O. Tarnavskio, antroji linija nėra tokia stipri, tad ukrainiečiai gali naudotis transporto priemonėmis, nors ten irgi yra minų laukų. Rusijos pajėgos taip pat veikia šiame rajone, bet jos išsidėsčiusios tik vietomis, o ne viena ištisine juosta.Paklaustas apie lėtą pažangą prasiveržiant pro Rusijos linijas per kitą puolimą toliau į rytus, O. Tarnavskis sakė, kad jo kitas tikslas. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja kitus netikėtus puolimus, kad išsekintų Maskvos pajėgas. „Norint pasiekti sėkmę viena kryptimi, būtina suklaidinti priešą“, – pridūrė O. Tarnavskis.Jo teigimu, Ukraina ir toliau kovos už savo teritorijas. „Jei nustosime žengti į priekį, priešas surinks naujas jėgas ir sustiprės. Pasieksime 1991 m. Ukrainos sienas (...) Nenorime, kad mūsų vaikai ir net anūkai turėtų kovoti su rusais, o kas dar juos sulaikys? Tik mes“, – pabrėžė O. Tarnavskis.Ukrainos vadas paminėjo, kad kuo arčiau pergalės, tuo sunkiau. „Kodėl? Nes, deja, prarandame pačius stipriausius ir geriausius. Todėl dabar turime susitelkti į kai kurias sritis ir užbaigti darbą. Kad ir kaip mums visiems būtų sunku“, – sakė O. Tarnavskis.

Zelenskis: du krovininiai laivai praplaukė grūdų koridoriumi, nepaisant Rusijos blokadosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad du krovininiai laivai paliko pietų Ukrainos Juodosios jūros uostus ir praplaukė Kyjivo atvertu koridoriumi prekybos laivams, nepaisant Rusijos blokados.„Dar du laivai sėkmingai praplaukė per mūsų laikinąjį Juodosios jūros grūdų koridorių“, – socialinėje žiniasklaidoje „X“, buvusiame tviteryje, paskelbė V. Zelenskis. „Ukraina atkuria tikrąją laivybos laisvę Juodojoje jūroje. Laisvė reikalauja ryžto“, - sakė Ukrainos prezidentas.Rusija liepos viduryje atšaukė saugumo garantijas grūdus vežantiems civiliniams laivams ir pagrasino visus laivus, plaukiančius į Ukrainos uostus ir iš jų, traktuoti kaip vežančius karinius krovinius. Kyjivas mėgina organizuoti eksportą, nepaisydamas Maskvos atakų pavojaus.„Dėkoju visiems mūsų uosto darbuotojams ir visiems, kurie garantuoja koridoriaus saugumą, – sakė V. Zelenskis. – Raginame savo sąjungininkes paremti mūsų pastangas suteikiant daugiau oro gynybos sistemų. Kartu galime apsaugoti laivybos laisvę Juodojoje jūroje ir dar toliau“.Kasdieniame vaizdo pranešime V. Zelenskis taip pat paragino atkurti saugumą Ukrainos grūdų eksportui itin svarbiame Juodosios jūros Odesos uosto regione.V. Zelenskis nepatikslino, kokie laivai sėkmingai išvyko, tačiau, remiantis penktadienį interneto svetainės „Marinetraffic“ paskelbtais duomenimis, du krovininiai laivai „Filia Glory“ ir „Ocean Courtesy“ išplaukė iš Pivdenio uosto, esančio maždaug už 20 kilometrų į rytus nuo Odesos.Daugiau nei prieš 18 mėnesių Rusijai pradėjus invaziją, Ukrainos Juodosios jūros uostuose įstrigo dešimtys prekybinių laivų. Kai kuriems grūdus vežusiems laivams buvo leista plaukti pagal Turkijos ir Jungtinių Tautų sudarytą susitarimą, tačiau liepos viduryje Rusija jį sustabdė.Rusijos karinio jūrų laivyno blokada jau apeinama. Anksčiau rugpjūtį Vokietijos laivas „Joseph Schulte“ taip pat išplaukė iš Odesos uosto ir sėkmingai praplaukė Ukrainos nustatytu koridoriumi.Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas susitiks Sočyje, tikimasi, kad, be kitų dalykų, jiedu aptars ir galimą grūdų sandorio atnaujinimą.

Ukrainos oro pajėgos pranešė Odesos regione sunaikinusios 22 Rusijos dronusUkrainos oro pajėgos sekmadienį pranešė sunaikinusios 22 Rusijos bepiločius orlaivius pietinėje Odesos srityje.„2023 m. rugsėjo 3-iosios naktį rusų okupantai surengė kelias dronų „Shahed-136/131“ atakų bangas iš pietų ir pietryčių“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos ir pridūrė, kad buvo sunaikinti 22 dronai.

Rusai smogė Vugledarui – du žuvo, du sužeistiVugledare, Donecko srityje, rusams užpuolus daugiabutį žuvo du žmonės, dar du buvo sužeisti. Generalinė prokuratūra apie tai pranešė „Telegram“.https://t.me/pgo_gov_ua/16274

Mažiausiai du civiliai žuvo ir 12 buvo sužeista per šeštadienio apšaudymus UkrainojeŠeštadienį visoje Ukrainoje raketos ir artilerija toliau žalojo ir žudė civilius gyventojus.Sumuose 32 metų policijos tyrėjas žuvo ir dar du žmonės buvo sužeisti Rusijos sviediniams pataikius į Seredynos-Buda miestą.Chersone, anot gubernatoriaus Oleho Prokudino, regiono pietuose per apšaudymą žuvo vienas žmogus, o du buvo sužeisti.Donecke buvo sužeisti keturi žmonės, sakė Maskvos meras Aleksejus Kulemzinas.Dniepropetrovske keturi žmonės buvo sužeisti per artilerijos apšaudymą ir bepiločių orlaivių atakas Nikopolio rajone, pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas.

Ukrainos kariuomenė giria britų tanką „Challenger“Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas atskleidė Jungtinės Karalystės perduoto pagrindinio kovinio tanko „Challenger“ privalumus mūšio sąlygomis. Atitinkamą vaizdo įrašą socialinėje žiniasklaidoje išplatino Generalinio štabo spaudos tarnyba, skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“.Pažymima, kad vieno iš oro desantininkų pajėgų dalinių kariai kariaudami už Ukrainos žemes pietų Ukrainoje naudoja modernių modelių sunkiąją šarvuotąją techniką, kurią tiekia tarptautiniai partneriai. „Britų tanko šaudymo tikslumas prilygsta snaiperio šautuvo tikslumui. Jei būtų daugiau tokių šarvuotų transporto priemonių, galėtume pasiekti didesnį efektą mūšyje su priešu“, – teigė vieno iš tankų dalinių vairuotojas mechanikas.Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Generalinis štabas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame rodoma, kaip veikia išminavimo sistema „Božena-5“, gelbstinti Ukrainos minų ieškotojų gyvybes.

Generolas: O. Tarnavskis: Rusija per vieną parą Ukrainos pietuose neteko 290 kariųPer pastarąją parą Tavrijos operatyvinėje zonoje Rusijos kariuomenė neteko 289 karių (77 žuvo ir 208 sužeisti mūšio lauke, keturi rusų kariai paimti į nelaisvę), teigė Tavrijos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės vadas generolas Oleksandras Tarnavskis. Apie tai praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Ukrainos gynybos pajėgų artilerijos daliniai Tavrijos operatyvinėje zonoje per parą įvykdė 1 349 ugnies misijas“, – „Telegram“ kanalui  pranešė kariuomenės grupuotės vadas.Buvo sunaikinti 32 Rusijos karinės įrangos vienetai, įskaitant keturis tankus, 10 zenitinių ginklų, septynias artilerijos sistemas ir minosvaidžius, priešlėktuvinės gynybos sistemą, vieną bepilotį orlaivį, aštuonis karinius sunkvežimius ir specializuotos technikos vienetą.Taip pat nukentėjo penki priešo amunicijos sandėliai.Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, remdamasi Generalinio štabo turima informacija, Rusijos kariuomenė nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 2-osios neteko  264 060 karių.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Antonas Geraščenka socialiniame tinkle „X“ paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuotas Rusijos smūgis Kramatorske.„Vietoj tūkstančio žodžių.Rusijos raketa šiandien pataikė į Kramatorską. Visai šalia gyvenamojo namo.Teroristinė valstybė ir toliau terorizuoja civilius“, – rašo jis.https://twitter.com/Gerashchenko_en/status/1697992065269879283?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1697992065269879283%7Ctwgr%5E8a37aa1bdcaaa843e1c861bc7fd44aa6b515af8b%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.theguardian.com%2Fworld%2Flive%2F2023%2Fsep%2F02%2Frussia-ukraine-war-live-boat-targeting-crimea-bridge-destroyed-moscow-says-kyiv-claims-advances-in-south

Dokumentuodamas rusų apšaudymo Sumų srityje padarytą žalą žuvo policininkas32 metų policijos kapitonas Ruslanas Faraonovas, kuris dokumentavo ankstesnio apšaudymo pasekmes, žuvo po Rusijos apšaudymo Seredynos-Budos mieste, Sumų srityje. Vidaus reikalų ministerija apie tai pranešė „Telegram“.„Šiandien 32 metų tyrėjas, policijos kapitonas Ruslanas Faraonovas žuvo priešui apšaudžius Seredyną-Budą Sumų srityje. Kartu su kolegomis jis dokumentavo ankstesnio Rusijos sukelto sunaikinimo pasekmes“, – rašoma žinutėje.

Europos Komisija smerkia fiktyvius rinkimus Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijoseEuropos Komisijos (EK) atstovas spaudai Peteris Stano pasmerkė Maskvos rengiamus vadinamuosius „rinkimus“ neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, šiuo klausimu jis pasisakė „X“ socialiniame tinkle.„Rusijos Federacija pradėjo išankstinį balsavimą neteisėtuose vadinamuosiuose „rinkimuose“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir taip toliau masiškai pažeidinėja tarptautinę teisę ir Ukrainos suverenitetą“, – rašė P. Stano.„Krymas, Chersonas, Zaporižia, Doneckas, Luhanskas – visa tai yra Ukraina“, – pridūrė jis. Pareigūnas taip pat pažymėjo, kad visi su šiuo neteisėtu rinkimų procesu susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn.Kaip skelbta, Rusijos centrinė rinkimų komisija balsavo už tai, kad rugsėjo 10 d. Ukrainos teritorijose, kurias laikinai kontroliuoja okupantai, būtų surengti vadinamieji „vietos rinkimai“. Kalbama apie Rusijos Federacijos laikinai okupuotas teritorijas Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios srityse.Mariupolyje, mieste, kurį taip pat laikinai užėmė Rusijos pajėgos, okupantai jau rengia pirmalaikius „vietos rinkimus“, panaudodami autobusų stotelėse stovinčius automobilius kaip balsavimo punktus.

D. Lubinecas: 386 ukrainiečių vaikai įvaikinti RusijojePatvirtinta informacija, kad Rusijoje įvaikinti 386 ukrainiečių vaikai. Tai per nacionalinį naujienų teletiltą Ukrainos televizijos kanaluose pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.„Turime patvirtintos informacijos, kad buvo įvaikinti 386 vaikai. Nustatyta, kad jie buvo apgyvendinti rusų šeimose, o įvaikinimo procedūra arba pradėta, arba jau baigta“, – teigė D. Lubinecas.Jis pabrėžė, kad terminologija yra svarbi ir kad esama niuansų, pavyzdžiui, ar tai yra įvaikinimas, ar, tarkim, globa.„Kaip pamenate, per susitikimą su V. Putinu [Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinė Marija] Lvova-Belova pranešė, kad įsivaikino vaiką iš Ukrainos. Ji pati pripažino padariusi nusikaltimą. Nes įsivaikinti vaikus iš šalių, kuriose vyksta tarptautinis karinis konfliktas, taip vadinamas karas, draudžiama pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – kalbėjo D. Lubinecas.Jis priminė, kad sulaukusi iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderio M. Lvova-Belova pareiškė, kad neįsivaikino ukrainiečių vaiko, o tik priėmė jį laikinai globoti.„Šie terminai mums labai svarbūs, mums labai svarbu nustatyti juridinį faktą, kad rusai įsivaikina ukrainiečių vaikus. Tuomet tai aiškiai atitinka karo nusikaltimo – genocido – požymius, ir tai turėtų būti interpretuojama kaip karo nusikaltimas, kurį įvykdė Rusijos Federacijos aukštesnioji karinė ir politinė vadovybė“, – teigė D. Lubinecas.Kaip praneša „Ukrinform“, Ukraina susigrąžino 11 vaikų, kuriuos okupantai neteisėtai laikė laikinai okupuotoje Chersono srities dalyje.

Rusija teigia sunaikinusi dronus, nukreiptus į Krymo tiltąRusija teigia sunaikinusi tris Ukrainos bepiločius orlaivius, kurie buvo naudojami bandant atakuoti Kerčės tiltą. Tai pranešė Kremliaus gynybos ministerija.Pasak ministerijos, vienas dronas buvo sunaikintas vėlai penktadienį, o dar du – anksčiau šeštadienį.Kerčės tiltas, pagrindinis Kremliaus pajėgų tiekimo kelias kare su Ukraina, buvo ne kartą atakuojamas nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.

Kyjivas: sprendimas nekviesti Rusijos ambasadoriaus į Nobelio premijų teikimo ceremoniją yra „humanizmo pergalė“Šeštadienį Ukraina pasveikino Nobelio fondo sprendimą atšaukti kvietimus Rusijos ir Maskvos sąjungininkės Baltarusijos ambasadoriams į šių metų Nobelio premijų teikimo ceremoniją Stokholme.„Tai humanizmo pergalė, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka. – Dėkojame visiems, kurie reikalavo atkurti teisingumą. Esame įsitikinę, kad panašus sprendimas turėtų būti priimtas ir dėl Rusijos bei Baltarusijos ambasadorių Osle.“Po smarkios kritikos ir grasinimų boikotu Nobelio fondas paskelbė atšaukiantis kvietimus Rusijos, Baltarusijos ir Irano ambasadoriams dalyvauti Nobelio premijų teikimo ceremonijoje Stokholme. Tačiau visi trys kviečiami į ceremoniją Osle.Nobelio fondas ketvirtadienį pranešė, kad šiais metais į apdovanojimų ceremoniją kvies visų Švedijoje ir Norvegijoje atstovaujamų šalių ambasadorius. Virtinė Švedijos politikų pagrasino dėl kvietimo Rusijos ambasadoriui boikotuoti šiųmetį renginį.Ceremonija kasmet vyksta gruodžio 10 d. Stokholme. Čia karalius Carlas XVI Gustafas įteikia apdovanojimus už nuopelnus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir mokslo srityse. Po apdovanojimų įteikimo rengiamas pokylis 1 200 svečių. Tą pačią dieną atskiroje ceremonijoje Osle įteikiama Nobelio taikos premija.

Rusų pajėgoms apšaudžius Beryslavą Chersono srityje žuvo vyrasRusijos karinės oro pajėgos šeštadienį apšaudė Beryslavo rajoną Chersono srityje. Per ataką žuvo vienas žmogus ir vienas buvo sužeistas, „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.Jo duomenimis, rusai paleido bombas į gyvenamuosius namus Odradokamjankos kaime. 43 m. vyras patyrė mirtinus sužalojimus. Vienas asmuo nuvežtas į ligoninę.

Per rusų apšaudymą Sumų srityje sužeisti du žmonėsRusijos Federacijos kariams apšaudžius Seredynos-Budos miestą Sumų srityje buvo sužeisti du energetikos darbuotojai. Generalinė prokuratūra apie tai pranešė „Telegram“ kanale.Kaip pranešama, rugsėjo 2 d., apie 10.30 val., Rusijos Federacijos teritorijos įsibrovėliai pradėjo minosvaidžių ataką Šostkinskio rajono Seredynos-Budos miestelyje. Sviediniai buvo nukreipti į UAB „Sumyoblenergo“ filialo „Shostkinsky REM“ tarnybinį automobilį. Du darbininkai buvo sužeisti. Taip pat apgadinta elektros linija, dvi įstaigos ir vietos įmonė.Kaip pranešė „Ukrinform“, beveik 10 000 vartotojų Charkivo srityje liko be elektros dėl priešo apšaudymo.https://t.me/pgo_gov_ua/16267

Pranešama apie galingą sprogimą BerdianskeLaikinai užimtame Berdianske nugriaudėjo galingas sprogimas. Apie tai „Telegram“ pranešė Berdiansko miesto karinės administracijos vadovė Viktorija Galicina, rašo „Ukrinform“.„Berdianskiečiai praneša apie labai galingą sprogimą, kuris buvo girdimas kiekviename miesto kampelyje. Informacija tikslinama“, - rašoma pranešime.Galicina pridūrė: „Tikimės gerų žinių iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo“.Kaip pranešė „Ukrinform“, Mariupolyje fiksuojamas karinės technikos su personalu ir amunicija judėjimas Berdiansko kryptimi.

Zelenskis: mes judame pirmynUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį trumpame įraše X tinkle optimistiškai kalbėjo apie dabartinę karo eigą.„Ukrainos pajėgos juda į priekį, – rašė jis. – Nepaisant visko ir nesvarbu, kas ką sako, mes judame pirmyn, ir tai yra svarbiausia. Mes judame“.

Britų žvalgyba: Rusija, tuo pat metu gindamasi ir puldama, rizikuoja suskaidyti savo pajėgasRusijos daliniai, Ukrainos pietuose mėgindami apsiginti nuo kontrpuolimo ir tuo pat metu rytuose puldami patys, britų žvalgybos vertinimu, rizikuoja suskaidyti savo pajėgas.Rusija tęsia savo veržimąsi prie Kupjansko Rytų Ukrainoje ir taip nori priversti ukrainiečius padalyti savo pajėgas tarp pietų ir rytų, sakoma šeštadienį britų Gynybos ministerijos paskelbtoje ataskaitoje, kuri paremta žvalgybine informacija.„Turint omenyje tai, kad Rusija nuo Ukrainos kontrpuolimo pradžios birželį pasiekė kuklių laimėjimų netoli Kupjansko, ji veikiausiai mėgins tuo pasinaudoti ir toliau naudos išteklius šioje ašyje“, – teigia britų ekspertai.Tačiau Rusija taip pati gali būti priversta suskaidyti savo dalinius, kad Orichivo ašyje pietuose užkirstų kelią Ukrainos persilaužimui. Ten Ukrainos pajėgos pasiekė pirmąją pagrindinę Rusijos gynybos liniją. 58-osios jungtinės kariuomenės ir oro desanto pajėgų daliniai mėgina sulaikyti ukrainiečius.

Kyjivas: Ukraina savo ginklais gali pataikyti į taikinius Rusijoje 1 500 km atstumuUkraina, oficialiais Kyjivo duomenimis, savo ginklais gali pasiekti taikinius Rusijos teritorijoje 1 500 km atstumu. Šalis jau kurį laiką vykdo raketų ir dronų programą, todėl ir tokiu atstumu esantys taikiniai nebėra problema, penktadienio vakarą Ukrainos radijui sakė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Prieš Rusijos teritoriją naudojami ginklai yra Ukrainos kilmės, pabrėžė jis, turėdamas omenyje atakas prieš karinius  objektus kaimyninėje šalyje.Anot O. Danilovo, Ukrainos raketų programa patvirtinta jau 2020 m. Be to, daug įmonių dabar dalyvauja dronų gamyboje. „Visa tai duos rezultatų“, – kalbėjo pareigūnas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos esą gali smogti ne tik taikiniams 700 km atstumu, bet „net nuo 1 000 iki 1 500 km“.Kartu O. Danilovas pažymėjo, kad Ukraina atakuoja tik karinius taikinius. Atakos prieš naftos perdirbimo įmones ar kitus objektus tuo tarpu esą yra rusų partizanų, kurių Ukraina nekontroliuoja, darbas.

Rusija praneša atrėmusi dronų ataką prieš pasienio Belgorodo regionąRusijos karinės pajėgos, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, atrėmė dronų ataką prieš Belgorodo pasienio regioną. Buvo numušti du bepiločiai, pranešė ministerija ir dėl atakos apkaltino Ukrainą, informuoja agentūra „Reuters“.Taip pat su Ukraina besiribojančiame Kursko regione, tenykščių institucijų duomenimis, per apšaudymą iš kaimyninės šalies buvo sužeista moteris.Iš Kyjivo kol kas jokių pranešimų apie tai nėra. Ukrainos vyriausybė paprastai nekomentuoja kaltinimų puolant Rusijos teritoriją.Dronų atakų Rusijoje praėjusiomis savaitėmis labai padaugėjo.

Sankt Peterburgo gamykloje kilo didžiulis gaisrasŠeštadienį, rugsėjo 2 d., Sankt Peterburge esančioje šaldymo gamykloje kilo didžiulis gaisras. Jis apėmė 1400 kvadratinių metrų plotą.Tai pranešė "RBC-Ukraina", remdamasi Rusijos žiniasklaida.Pasak Rusijos žiniasklaidos, gaisras buvo priskirtas antram sudėtingumo lygiui. Įvykio vietoje dirba greitoji pagalba.Socialiniuose tinkluose paskelbtuose kadruose pastebima, kad gaisras yra gana didelio masto. Didžiulis juodų dūmų kamuolys matomas įvairiose miesto vietose.https://t.me/RBC_ua_news/64197

Praėjusią parą Ukrainoje likviduota 610 priešo kariųUkrainos gynybinės pajėgos nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 2-osios nukovė 264 060 okupantų rusų. Vien tik praėjusią parą likviduota 610 priešo karių, pranešė ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 471 Rusijos tanką (+12), 8 637 (+24) šarvuotąsias kovos mašinas, 5 560 (+310 artilerijos sistemų, 736 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 501 priešlėktuvinės gynybos sistemą, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 4 432 (+12) dronus, 1 447 (+2) sparnuotąsias raketas, 18 laivų, 8 043 (+34) automobilius ir degalų cisternas, 835 (+4) specialiosios technikos vienetus.

Rusija teigia atrėmusi jūrinių dronų atakas prieš Krymo tiltąRusija, oficialiais duomenimis, atrėmė trijų jūrinių dronų atakas prieš Krymo tiltą. Ukrainos jūrų dronai laiku pastebėti Juodosios jūros vandenyse ir sunaikinti, naktį į šeštadienį savo „Telegram“ kanale pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.Pateiktais duomenimis, pirmoji ataka surengta vėlų penktadienio vakarą, o dar dvi – šeštadienio rytą Maskvos laiku. Šios informacijos nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.Rusija jau 18 mėnesių kariauja prieš Ukrainą. 2014 m. Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio atsikovojimas yra vienas pagrindinių Ukrainos gynybos tikslų. Tiltas, jungiantis Rusijos žemyninę dalį ir Krymą, yra labai svarbus tiek pusiasalio, tiek rusų pajėgų Ukrainos pietuose aprūpinimui.Kyjivas jau ne kartą atakavo tiltą.

Zelenskis rugsėjo pabaigoje vyks į JAVUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų dalyvauti rugsėjo viduryje Niujorke vyksiančiuose JT Generalinės Asamblėjos pagrindiniuose debatuose. Tai pareiškė šį mėnesį JT Saugumo Tarybai pirmininkaujančios Albanijos ambasadorius Feritas Hoxha.Anot jo, jau nustatyta V. Zelenskio susitikimo su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu data. Diplomatai Niujorke jau kelias savaites kalbėjo, kad Ukrainos vadovo kelionė į JT būstinę yra galima ir tikėtina.Dėl Rusijos karo Ukrainoje V. Zelenskio dalyvavimas debatuose, kurie oficialiai prasidės rugsėjo 19 d., neabejotinai sulauktų didelio dėmesio. Prezidentas trumpai JAV viešėjo jau pernai, kur susitiko su prezidentu Joe Bidenu.

Baltarusija tvirtina, kad Lenkijos karinis sraigtasparnis pažeidė jos oro erdvęPenktadienį Baltarusija pareiškė, kad Lenkijos sraigtasparnis įsiveržė į jos oro erdvę. Tai – naujausias kivirčas tarp dviejų kaimynių, kurių santykiai Rusijai užpuolus Ukrainą pablogėjo.„Lenkijos karinis sraigtasparnis Mi-24 kirto valstybės sieną itin mažame aukštyje, įskrido iki 1200 metrų į Baltarusijos teritoriją ir pasuko atgal“, – „Telegram“ kanale pranešė Baltarusijos pasienio tarnyba.

JAV: Ukrainos pajėgų pažanga – pastebima Jungtinės Valstijos per pastarąsias 72 valandas pastebėjo pastebimą Ukrainos pajėgų pažangą pietuose netoli Zaporižios srities, penktadienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby. „Kiekvienas objektyvus šio kontrpuolimo stebėtojas negali paneigti (...) kad dabar jie padarė pažangą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby, pavadinęs anoniminių pareigūnų kritiką dėl Ukrainos pastangų „nenaudinga“. Paklaustas apie kritiką, kad Kyjivo kampanija prieš okupacines Rusijos pajėgas pietų kryptimi per tris mėnesius nelabai pažengė į priekį, J. Kirby pripažino, jog kova vyksta lėčiau, nei tikėjosi pati Ukraina, bet pridūrė, kad „per pastarąsias maždaug 72 valandas“ Ukrainos ginkluotosios pajėgos šioje fronto linijoje padarė „reikšmingą pažangą“. „Jie pasiekė tam tikros sėkmės prieš antrąją Rusijos gynybos liniją“, – sakė jis. Pastarosiomis dienomis Vakarų mūšio lauko analizės parodė, kad Ukrainos pajėgos keletą kilometrų prasiskverbė į Rusijos linijas tarp Robotynės ir Verbovės Zaporižios srityje. Kyjivo tikslas – prasiveržti tiesiai į pietus iki Azovo jūros ir atkirsti Rusijos sausumos prieigą prie okupuoto Krymo. Tačiau Rusijos pajėgos ten pastatė ilgas ir giliai nusidriekiančias gynybos užtvaras, įskaitant spąstus tankams, minų laukus ir kitus gynybinius įtvirtinimus, kad sulėtintų Ukrainos veržimąsi į priekį.

Podoliakas: bepiločių orlaivių atakų prieš Rusiją tik daugės Bepiločių orlaivių atakų Rusijos teritorijoje daugės, sakė aukštas Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas. Jis teigė, kad pastarosiomis savaitėmis prieš Rusijos regionus buvo surengtos kelios dronų atakos, o tai rodo, kad karas palaipsniui persikelia į Vladimiro Putino šalį. „Kalbant apie Rusiją... iš Rusijos Federacijos teritorijos paleidžiamų neatpažintų bepiločių orlaivių atakų daugėja, ir šių atakų daugės“, – sakė M. Podoliakas. „Kadangi tai yra karo etapas... kai karo veiksmai palaipsniui perkeliami į Rusijos Federacijos teritoriją“, – pridūrė jis. M. Podoliakas taip pat kol kas atmetė taikos derybų galimybę, sakydamas, kad bet kokios derybos prilygtų Ukrainos „kapituliacijai“. Bepiločių orlaivių atakų Rusijai mastas pastarosiomis dienomis smarkiai išaugo – anksčiau šią savaitę įvykdyta didžiausia ataką, kai per vieną naktį nukentėjo šeši Rusijos regionai, sunaikinti transporto lėktuvai, padegtas karinis aerodromas.

Rusija parengė naudoti naują branduolinę raketąRusija, oficialiais duomenimis, parengė naudoti naują tarpžemyninę raketą „RS-28 Sarmat“. Apie tai penktadienį per televiziją pranešė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Jurijus Borisovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.Požeminėse raketų šachtose dislokuotas ginklas, kurio NATO pavadinimas yra „SS-X-30 Satan 2“, Rusijos duomenimis, gali nešti iki 15 atskirai valdomų branduolinių užtaisų. Bendras raketos svoris yra 208 tonos, jos veikimo nuotolis – 18 000 km.Rusijos ginkluotosios pajėgos raketą išbandė 2022 m. balandį. Ji buvo paleista Plesecke Rusijos šiaurėje, sprogmenų imitacijos pasiekė taikinius Kuroje Kamčiatkos pusiasalyje Tolimuosiuose Rytuose.

Estijos žvalgyba: Rusija atsiuntė papildomų pajėgų į Ukrainos pietus Rusijos kariuomenė dislokavo papildomą pastiprinimą Ukrainos pietuose, kad sustabdytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą, sakė Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas Margo Grosberg, rašo ERR.Pasak jo, ten buvo išsiųsti Pskovo oro desanto divizijos padaliniai, perkelti iš Bachmuto, taip pat iš Lymano.„Šie veiksmai rodo, kad Rusija prisiima gana didelę riziką, o tai įrodo, kad jos rezervai yra riboti, jų liko nedaug“, – sakė M. Grosberg.Pasak jo, per pastarąją pusantros savaitės pagrindiniai mūšiai vyko Zaporižios regione, Robotynės ir Verbovojės kryptimi. Ukrainos kariai pasiekė pirmąją vadinamosios Surovikino gynybos linijos apkasų liniją ir prasiveržė pro ją bent vienoje vietoje, pasiekdami vakarinę Verbovojės pusę, sakė M. Grosberg. Kovos ten buvo intensyviausios.

Rusija tvirtina netoli Kupiansko Rytų Ukrainoje užėmusi „svarbias aukštumas“Penktadienį Rusija pareiškė užėmusi kelias strategines aukštumas prie Kupiansko – Rytų Ukrainos miesto, prie kurio rugpjūtį Maskvos kariuomenė sustiprino spaudimą.Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Kupiansko kryptimi Vakarų pajėgų grupės daliniai pagerino taktinę poziciją, užėmę ukrainiečių atramos punktus ir svarbias aukštumas. Pasak Maskvos, Kyjivo kariuomenė patyrė „reikšmingų“ nuostolių.

Rusija įvardijo, kiek Ukrainos dronų numušė per savaitę Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per praėjusią savaitę sunaikino 281 Ukrainos bepilotį orlaivį, iš jų 29 virš vakarinių Rusijos regionų, o tai rodo dabar vykstančio bepiločių orlaivių karo tarp Rusijos ir Ukrainos mastą, praneša „Reuters“.„Rusijos Federacijos vakariniuose regionuose buvo sunaikintas 281 Ukrainos nepilotuojamas orlaivis, įskaitant vieną Tu-141 Strizh, taip pat 29 Ukrainos UAV“, – penktadienį pranešė ministerija.Ukrainos bepiločių orlaivių atakų giliai Rusijos viduje padaugėjo po to, kai gegužės pradžioje virš Kremliaus buvo sunaikinti du bepiločiai orlaiviai. Bepiločių orlaivių atakos Rusijos sostinėje pastaraisiais mėnesiais tampa vis dažnesnės.Ukrainos bepilotis orlaivis penktadienį užpuolė miestą, kuriame yra viena didžiausių Rusijos atominių elektrinių, tačiau apie žalą jai nebuvo pranešta, teigė Rusijos pareigūnai.

Vokietija suteiks Ukrainai šaldytuvus žuvusių karių kūnams laikytiVokietijos vidaus reikalų ministerijos Federalinė techninės pagalbos agentūra suteiks Ukrainai 10 šaldytuvų žuvusių karių kūnams laikyti.„Ukrinform“ duomenimis, tai „Telegram“ kanale pranešė Ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų komisaro tarnyba.Pranešime sakoma, kad Ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų komisaras Olehas Kotenka surengė internetinį susitikimą su Vokietijos vidaus reikalų ministerijos Federalinės techninės pagalbos agentūros ir Vokietijos teismo medicinos biuro atstovais, jame dalyvavo ir kiti Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos bei teismo pareigūnai. Jie aptarė galimą tarptautinių partnerių pagalbą komisaro ir kitų atsakingų struktūrų, palengvinančių dingusių asmenų paiešką ir atpažinimą, darbe.Komisaro biuras pranešė, kad Vokietija suteiks Ukrainai 10 šaldytuvų (konteinerių ir sunkvežimių su šaldytuvais) žuvusių didvyrių kūnams laikyti. „Ši pagalba yra nepaprastai svarbi mūsų šaliai“, - sakė O. Kotenka ir dėkojo visiems, „kurie mus palaiko šiuo sunkiu mūsų šaliai metu“.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad rugpjūčio 29 d. iš laikinai Rusijos okupuotų teritorijų Ukrainai buvo grąžinti 84 žuvusių karių kūnai.

Luhansko kryptimi veikę Ukrainos specialiųjų pajėgų snaiperiai padėjo sučiupti 19 rusųLuhansko kryptimi veikusių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų (SOF) snaiperių dėka buvo sučiupta 19 rusų įsibrovėlių.„3-iojo atskirojo specialiosios paskirties pulko snaiperių poros veiklos epizodas Luhansko kryptimi. Kartu su pėstininkų daliniu jie sučiupo 19 okupantų be nė vieno šūvio“, – „Telegram“ kanale paskelbė SOF.SOF snaiperiai paėmė pirmuosius du „nuklydėlius“ ieškodami pozicijų Bilohorivkos rajone. Per pirminę apklausą belaisviai pasakė, kas jie yra, iš kur, kada turėjo būti pakeisti ir kokias užduotis buvo gavę šiose pozicijose.Šios informacijos dėka gynybos pajėgoms pavyko paimti į nelaisvę 19 Rusijos kareivių ir užimti naujas pozicijas Bilohorivkos kryptimi.

Ukraina: Rusijai apšaudžius Chersoną žuvo vienas civilisVienas žmogus žuvo penktadienį per Rusijos apšaudymą pietiniame Ukrainos Chersono mieste, o trys žmonės buvo sužeisti naktį per raketų ataką centriniame Vinicos regione, pranešė Ukrainos valdžia.34 metų vyras žuvo gyvenamajame Chersono rajone apie 12.50 val. vietos laiku, pranešė ten esanti karinė administracija, praneša „Reuters“.Trys civiliai buvo sužeisti Rusijos raketai pataikius į verslo pastatą Vinicos srityje, pranešė regiono gubernatorius. Šie teiginiai dar turi būti nepriklausomai patikrinti.

Rusija grasina blokuoti bendrą G20 deklaracijąRusija grasina blokuoti G20 deklaraciją, jei susitikime nebus atsižvelgta į jos poziciją dėl Ukrainos ir kitų krizių. Tai penktadienį Maskvoje studentams pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.G20 viršūnių susitikimas rugsėjo 9–10 dienomis vyks Naujajame Delyje. Rusijai forume atstovaus S. Lavrovas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra išvykęs iš šalies nuo tada, kai kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė jo arešto orderį.

Peskovas: Vakarų šalių ginklų gamyba Ukrainoje taps Rusijos kariuomenės „ypatingo dėmesio objektais“Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, jog tai, kad Vakarų šalys pačioje Ukrainoje pradės gaminti ginklus, neprisidės prie konflikto sprendimo. Taip jis pakomentavo naujieną, kad britų ginklų kompanija „BAE Systems“ atidarys biurą Ukrainoje bendriems ginklų gamybos projektams įgyvendinti, praneša „Interfax“.Pasak D. Peskovo, „tai negali iš esmės pakeisti situacijos“ ir neturės įtakos „išankstiniam pasirengimui sėkmingai įgyvendinti ir užbaigti specialią karinę operaciją“.„Bet, žinoma, mes tai suvokiame su minuso ženklu ir, žinoma, bet kokie ginklų gamybos įrenginiai, ypač jei šie ginklai šaudo į mus, tampa ypatingo mūsų kariuomenės dėmesio objektu“, – sakė Kremliaus atstovas.

Kyjivo mokyklos sulaukė grasinimų apie sprogmenis Pirmąją naujųjų mokslo metų dieną mokyklos Ukrainos sostinėje Kyjive sulaukė grasinimų apie sprogmenis. Padedant civilinės saugos tarnyboms, policija tikrina visas švietimo įstaigas, penktadienį pranešė policijos atstovė. Dėl galimų evakuacijų, jos teigimu, sprendžia mokyklos ir policija.Šveitimo ministerijos duomenimis, į mokyklas po vasaros atostogų – ir tiesiogiai, ir nuotoliu – sugrįžo beveik 4 mln. moksleivių. Tai jau antroji naujųjų mokslo metų pradžia nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios.Institucijų duomenimis, per atakas apgadinta arba visiškai sugriauta tūkstančiai mokyklų – pirmiausiai didesniuose miestuose. Tačiau ukrainiečių vaikai toliau turi galimybę eiti į mokyklą, sakė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. „Mūsų mokytojai yra tikri didvyriai“, – pabrėžė jis.A. Jermako duomenimis, Ukrainoje mokyklą lanko per 3,6 mln. vaikų, 900 000 jų – nuotoliu.

Ukraina praneša, kad Juodojoje jūroje jos atidarytu laikinu koridoriumi juda dar du laivaiUkraina penktadienį pranešė, kad jos atidarytu laikinu koridoriumi, kurio tikslas yra užtikrinti saugią laivybą Juodojoje jūroje, plaukia dar du laivai.„Laikinu koridoriumi iš Ukrainos Juodosios jūros uostų į Bosforą plaukia du laivai“, – socialiniuose tinkluose nurodė infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas.

K. Budanovas: dronų ataka prieš Pskovo oro uostą surengta iš Rusijos teritorijos Ukrainos karinės žvalgybos vadas penktadienį pareiškė, kad dronų ataka prieš Rusijos oro uostą, kuriame buvo apgadinti keli transporto lėktuvai, buvo įvykdyta iš Rusijos teritorijos. „Dronai, kuriais buvo atakuojama Pskovo oro bazė „Kresty“, buvo paleisti iš Rusijos“, – socialiniame tinkle parašė Kyrylo Budanovas, pridurdamas, kad „per ataką nukentėjo keturi Rusijos kariniai transporto lėktuvai IL-76“. Pasak „Ukrinform“, K. Budanovas komentare „The War Zone“ sakė: „Mes dirbame iš Rusijos teritorijos“, tačiau nenurodė nei naudojamų kovinių dronų skaičiaus, nei tipo. Taip pat jis neatskleidė, kas konkrečiai įvykdė ataką – Ukrainos žvalgybos agentai ar Ukrainos specialiųjų tarnybų vadovaujami partizanai. Kartu K. Budanovas patvirtino, kad per ataką nukentėjo keturi Rusijos kariniai transporto lėktuvai Il-76. „Du buvo sunaikinti, o du – smarkiai apgadinti“, – pažymėjo jis. Pasak jo, į šiuos orlaivius buvo taikytasi specialiai, nes Rusija juos naudojo kariniams kroviniams ir desantiniam personalui gabenti. K. Budanovas atskleidė keletą smūgio detalių: taikiniais tapo degalų bakai ir svarbi sparno lonžerono detalė, esanti IL-76 viršutinėje dalyje. Kaip pranešta anksčiau, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai atakavo karinį aerodromą Pskovo srityje ir išvedė iš rikiuotės keturis Rusijos transporto lėktuvus Il-76.

Baltarusijoje prasidėjo karinės pratybos, Ukraina stiprina sienos apsaugąRugsėjo 1 dieną Baltarusijoje prasidėjo karinės pratybos „Kovinė brolybė – 2023“ ir tęsis iki rugsėjo 6-osios. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadas Serhijus Najevas.„Dėl šiandien Baltarusijoje prasidėjusių ir iki rugsėjo 6 dienos truksiančių pratybų „Kovinė brolybė – 2023“. Remdamiesi karo mokslu, mes visada adekvačiai reaguojame į bet kokius operatyvinės kovinės situacijos pokyčius. Tai paprastas, bet labai reikalingas karinis darbas“, – sakė S. Najevas.Pasak jo, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bet kokie priešo veiksmai, įskaitant pratybas jo paties teritorijoje, yra tam tikras padidinto pavojaus aspektas.„Žinoma, mes reaguojame. Vadams duotos aiškios užduotys stiprinti Ukrainos valstybinės sienos apsaugą ir didinti budrumą visose kovinėse pozicijose. Suprantame, kad iš priešo galime tikėtis visko. Tačiau jis turi suprasti, kad mes visada pasirengę atsakyti“, – pabrėžė S. Najevas.Kaip pranešama, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) valstybių narių operatyvinės ir strateginės pratybos vyks rugsėjo 1-6 dienomis šešiuose poligonuose Bresto, Gardino ir Minsko srityse. Programoje numatyti „kolektyvinio saugumo pajėgų veiksmai krizinėje situacijoje Rytų Europos regione“, taip pat žvalgybos veikla, saugumo struktūrų, radioaktyviosios, cheminės ir biologinės gynybos padalinių mokymai. Baltarusijos žiniasklaidos duomenimis, pratybose dalyvaus 2 500 karių, bus naudojama 500 vienetų technikos.

Po drono atakos – gaisras netoli Maskvos; Ukraina: Maskvos meras melavo Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas tikina, kad dėl drono atakos kilo gaisras elektroninius sprendimus raketoms gaminančioje rusų gamykloje, apie tai jis pareiškė duodamas komentarą „RBK Ukraina“. „Maskvos meras Sergejus Sobianinas pamelavo – nieko jų priešlėktuvinė gynyba ten nenumušė. Kilo gaisras Liubercuose, Tomilino elektronikos gamykloje. Ten rusai gaminasi elektroninius sprendimus raketoms“, – pareiškė A. Jusovas. Kaip skelbia „RBK Ukraina“ ir „Ukrainskaja Pravda“, šią operaciją organizavo Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba. Patys žvalgybos pareigūnai savo indėlio nekomentuoja. Penktadienį Rusijoje vėl fiksuotos dronų atakos, informuoja stotis „Sky News“. Maskvos meras S. Sobianinas tvirtino, kad Liubercuose buvo numuštas sostinės link artinęsis bepilotis. Dėl to buvo apribota Vnukovo oro uosto veikla, tačiau vėliau ribojimai buvo atšaukti, skelbė valstybinė naujienų agentūra TASS. https://t.me/uniannet/109987

Ukrainos vaikai Kryvyj Rihe sutinka rugsėjo 1-ąją, slėpdamiesi nuo rusų apšaudymųhttps://t.me/nexta_live/60501

Ukrainos žvalgybos paviešintame vaizdo įraše – dar viena rusų nesėkmėPo ilgų gaudynių dviem Rusijos sraigtasparniams ir lėktuvui laikinai rusų okupuotame Kryme taip ir nepavyko numušti ukrainiečių bepiločio, skelbia Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba.Archyvinį įrašą Ukrainos žvalgyba gavo rugsėjo 1 dieną, rašo nv.ua.Rusijos specialiųjų pajėgų teigimu, virš jų ukrainiečių dronas pradėjo skraidyti Tarchankuto iškyšulio rajone. Jį persekiojo net du rusų sraigtasparniai ir vienas lėktuvas.„Nepaisant nepertraukiamos ugnies mūsų dronui pavyko nepažeistam pasitraukti iš „mūšio lauko“ ir sėkmingai grįžti į bazę. Kažkokie jie kreivarankiai...“ – eilinę rusų nesėkmę pakomentavo drono operatorius.Ukrainos žvalgybos teigimu, Ukrainos žvalgybos bepiločiai žalos išvengia ne tik po susitikimų su Rusijos priešraketine gynyba, bet ir po tiesioginių susidūrimų su okupantų artilerija.https://t.me/DIUkraine/2756

Naktį į Ukrainą paleistos dvi „Kalibr“ raketosRugsėjo 1-osios naktį Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainą dvi „Kalibr“ raketas. Oro gynybos pajėgos sunaikino vieną iš jų.Tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„2023 m. rugsėjo 1 d. naktį priešas smogė sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“. Iš Juodosios jūros (Feodosijos rajonas) buvo paleistos dvi raketos“, – tvirtino kariškiai.Viena raketa buvo sunaikinta, o kita Vinycios srityje pataikė į privačią įmonę.

Rusija rengia fiktyvius rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijoseRusijos primesti pareigūnai ketvirtadienį pradėjo rengti regioninius „rinkimus“ neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose, praneša agentūra „Reuters“.Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse „balsavimas“ vyksta nepaisant to, kad Rusija tik iš dalies kontroliuoja šiuos regionus. Praėjusiais metais po ten surengtų suklastotų „referendumų“ Rusija paskelbė, kad prisijungia šias Ukrainos sritis prie savo teritorijos. Tarptautinė bendruomenė tai pasmerkė.Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad šie „rinkimai“ yra neteisėti ir tik parodo, kad taikos derybos su Maskva neįmanomos, kol Rusija neišves visų savo karių iš Ukrainos teritorijos.Visuose keturiuose regionuose pilnų kadencijų siekia Maskvos atrinkti gubernatoriai, prorusiški politikai ir kiti vietos mastu žinomi kandidatai. „Balsavimas“ baigsis rugsėjo 10 d.

Rusijoje – naujos dronų atakosPenktadienį Rusijoje vėl fiksuotos dronų atakos, informuoja stotis „Sky News“.Maskvos meras Sergejus Sobianinas tvirtino, kad Liubercuose buvo numuštas sostinės link artinęsis bepilotis. Dėl to buvo apribota Vnukovo oro uosto veikla, tačiau vėliau ribojimai buvo atšaukti, skelbė valstybinė naujienų agentūra TASS.Kitur šalyje du dronai ankstų rytą puolė Kursko srityje esantį Kurčiatovo miestą. Ten, anot vietos gubernatoriaus, buvo apgadinti administraciniai ir gyvenamieji pastatai.Pastaruoju metu Rusijoje dronų atakos stebimos dažnai.

G. Landsbergis: Ukrainos pergalė kare priklauso nuo Europos Sąjungos ryžtoUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Ukrainos pergalė kare priklauso nuo Europos Sąjungos ryžto. Pasak jo, šios šalies pergalę būtina įsivardinti kaip bendrą tikslą.„Turime atvirai įsivardinti, kad mūsų visų bendras tikslas – Ukrainos pergalė. Nuo mūsų ryžto nepavargti priklauso šio Europos istorijos puslapio baigtis bei atkirtis Rusijos imperializmui“, – per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą su Dmytro Kuleba pažymėjo G. Landsbergis.Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), susitikimo metu ES užsienio reikalų ministrai aptarė ES saugumo įsipareigojimus ir ilgalaikę paramą Ukrainai, ES įsitraukimą įgyvendinant Ukrainos prezidento V. Zelenskio Taikos formulę, pastangas telkti globalų palaikymą Ukrainai ir Rusijos teisinės atsakomybės klausimus.Didelis dėmesys ES susitikimo metu buvo skirtas situacijai Nigeryje bei Sahelio regione. ES ministrai diskusijoje su Nigerio užsienio reikalų ministru ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos atstovais aptarė ES finansinę, saugumo, vystymosi paramą bei destabilizuojančią Rusijos dezinformacijos ir „Wagner“ grupuotės įtaką Afrikos šalims.ELTA primena, kad G. Landsbergis rugpjūčio 30–31 dienomis lankėsi Ispanijoje, kur dalyvavo neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.

Rugsėjį Ukraina gaus pirmąją „Abrams“ tankų partiją, praneša „Politico“Pirmoji amerikietiškų tankų „Abrams“ partija į Ukrainą atvyks rugsėjį. Taip teigia „Politico“, kuris remiasi savo šaltiniais JAV gynybos departamente.„Tikimasi, kad dešimt iš 31 žadėto JAV tanko į šalį atvyks iki rugsėjo vidurio“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad apie 200 Ukrainos karių treniravosi su mokomaisiais tankais JAV kariuomenės poligonuose Vokietijoje. „Neseniai kariai baigė vieną iš paskutinių programos etapų – jungtines bataliono pajėgų pratybas su ginklais Hohenfelso poligone“, – sakoma pranešime.Leidinyje priduriama, kad 10 tankų, kurie vėliau bus išsiųsti į Ukrainą, jau Vokietijoje ir yra baigiami remontuoti.„Vakarų pareigūnai tikisi, kad šie tankai suteiks Kyjivo pajėgoms pranašumo, kurio joms reikia, kad galėtų prasiveržti pro nuožmią Rusijos gynybą per varginantį kontrpuolimą“, – rašoma pranešime.Kaip pranešta anksčiau, tarptautiniai partneriai pažadėjo perduoti Ukrainai apie 300 tankų, tarp jų – „Abrams“, „Leopard 2“, „Challenger“ ir „Leclerk“.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 263 490 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 263 490 karių, įskaitant 470 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 459 Rusijos tankus (+23 per pastarąsias 24 val.), 8 613 (+9) šarvuotųjų kovos mašinų, 5 530 (+23) artilerijos sistemų, 735 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 500 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 8 009 (+33) automobilius, 18 laivų, 4 421 (+4) droną, 831 (+1) specialiosios technikos vienetą ir 1 445 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Ukrainiečiai netoli Bachmuto vienu dronu sunaikino 5 mln. dolerių vertės Rusijos karinės technikosUkrainiečių kariams iš padalinio CODE 9.2 užteko vieno drono, kad sunaikintų tris Rusijos karinės įrangos vienetus, kurių vertė viršija 5 mln. dolerių.Taip teigia vicepremjeras, skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas, kuris šią žinią pranešė per „Telegram“.„Bachmuto rajone mūsų kariai per naktį sunaikino rusiškos technikos, kurios vertė viršija 5 mln. dolerių. Kareiviai iš padalinio CODE 9.2 vienu atakos dronu sunaikino tanką T-80, savaeigę haubicą SAU 2S1 ir šarvuotą tiltų tiesimo mašiną MTU-90. Dėl mūsų karių įgūdžių dirbti su dronais rusai nebegalės iš haubicos ir tanko apšaudyti mūsų gynybos pajėgų pozicijų, taip pat nebegalės transportuoti technikos per vandens kliūtis naudodami tiltų tiesimo mašiną“, – rašė M. Fiodorovas, dėkodamas kariams už profesionalų darbą.„Dirbame stengdamiesi pagal iniciatyvą „Dronų armija“ aprūpinti Gynybos pajėgas dar didesniu skaičiumi dronų“, – pažymėjo vicepremjeras.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pasieniečiai, bendradarbiaudami su kitais Ukrainos gynybos pajėgų elementais, netoli Bachmuto aptiko ir perėmė priešo tanką.

K. Budanovas: Iš Rusijos į Baltarusiją jau pristatytos pirmosios branduolinės galvutėsUkrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos vadovas Kyrylas Budanovas teigia, kad pirmosios branduolinės galvutės į Baltarusiją jau atgabentos iš Rusijos. Tai jis pareiškė per interviu Natalijai Moseičuk.Pasak K. Budanovo, branduolinis ginklas Baltarusijoje yra branduolinio atgrasymo priemonė ir įrankis, kuriuo siekiama padidinti įtampą.„Beje, kalbant apie branduolinį ginklą Baltarusijoje, pirmosios kovinės galvutės buvo pristatytos vos prieš kelias dienas. Prieš tai buvo vykdomi plataus masto mokymai su branduoliniais treniruokliais. Perskaičiau originalius dokumentus apie tų mokymų rezultatus. Dokumentai apie Baltarusiją atrodo gana negražiai. Rusijos 12-oji generalinė direkcija, už šiuos ginklus atsakinga agentūra, rašė, kad mokymai su branduoliniais treniruokliais, skirtais „Iskander“ sistemoms, kurių Baltarusijoje dislokuota nedaug, parodė, kad Baltarusija visiškai nepasirengusi naudoti tokius ginklus. Tačiau baltarusiai parodė aukščiausią įmanomą rezultatą naudodami raketas „Tochka U“, – pridūrė jis.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 25 dieną Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė susitarimus dėl taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Tą pačią dieną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad į jo šalį jau pristatomi Rusijos branduoliniai ginklai.Birželio 16 dieną. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad „pirmosios branduolinės galvutės pristatytos į Baltarusijos teritoriją“.Rugpjūčio 22-ąją Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Rusijos trumpojo nuotolio branduolinių ginklų perdavimas kaimyninei Baltarusijai keičia regioninę saugumo architektūrą.

Rusijos Pskovo srityje, anot gubernatoriaus, neutralizuotas „neatpažintas objektas“Rusijos Pskovo srityje buvo neutralizuotas „neatpažintas objektas“, pranešė gubernatorius Michailas Vedernikovas, kurį cituoja „Sky News“.Jis tinkle „Telegram“ parašė, kad „stebėtojai viename iš oro erdvės kontrolės postų danguje pastebėjo vieną neatpažintą objektą“. Gubernatorius pažymėjo, kad „padarinių ant žemės nėra“.Sritis anksčiau šią savaitę susilaukė kritikos, kai per Ukrainos dronų ataką kariniame aerodrome buvo apgadinti keli lėktuvai.

Po Ukrainos bepiločių orlaivių atakos kariniame aerodrome netoli Pskovo buvo paskelbtos naujos palydovinės nuotraukos.https://twitter.com/MT_Anderson/status/1697317011498610730

Skelbiama apie Ukrainos gynybos pajėgų sėkmę dviem frontaisRugpjūčio 31 d. Ukrainos kariai tęsė kontrpuolimo operacijas netoli Bachmuto Donecko srityje ir Zaporižios srities vakaruose ir, remiantis Amerikos karo studijų instituto ataskaita, žengė į priekį abiem frontais.Visų pirma Ukrainos generalinis štabas ir Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar pranešė, kad Ukrainos kariuomenė tęsė puolimą Bachmuto ir Melitopolio (Vakarų Zaporižios sritis) kryptimis ir pasiekė neapibrėžtą sėkmę Novodanilivkos-Novoprokopivkos kryptimi Zaporižios regiono vakaruose. Maliar taip pat pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pasiekė neaiškių sėkmių Bachmuto kryptimi.„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Raketų ir artilerijos bei nepilotuojamų sistemų vyriausiojo direktorato vadovas, brigados generolas, Serhijus Baranovas sakė, kad Ukrainos kariai pasiekė gynybos pajėgų lygiavertiškumą su Rusijos kariais ir kad NATO pateiktos artilerijos sistemos, kurių nuotolis yra nuo 30 iki 40 km, leidžia Ukrainos pajėgoms sunaikinti Rusijos artilerijos sistemas ir priversti Rusijos pajėgas atitraukti artileriją toliau nuo fronto linijos“, – praneša ISW.

Pskove girdimi šūviai, veikia oro gynyba„Telegram“ kanaluose pranešama, kad Pskove girdimi šūviai, vietiniai gyventojai teigia, kad veikia oro gynyba. https://t.me/bazabazon/21064

Naujasis Didžiosios Britanijos gynybos ministras žada paramą Ukrainai Naujai paskirtas Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas žada ir toliau remti Ukrainą kare prieš Rusijos užpuolikus. Shappsas apie tai parašė socialiniame tinkle „X“.„Pradėdamas darbą Gynybos departamente, nekantrauju dirbti su drąsiais mūsų ginkluotųjų pajėgų vyrais ir moterimis, saugančiomis mūsų šalies saugumą. Ir už tai, kad tęstųsi Ukrainos parama iš Didžiosios Britanijos kovojant su barbariška Putino invazija“, – pabrėžė Shappsas.Rugpjūčio pradžioje Shappsas lankėsi Kyjive ir paskelbė apie eksporto finansavimo garantijas Ukrainai.https://twitter.com/grantshapps/status/1697168832274559091?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1697168832274559091%7Ctwgr%5Eacd12750a1dd25416790c41f1f12b2a8e6a10d88%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.ukrinform.ua%2Frubric-world%2F3755585-novij-ministr-oboroni-britanii-obicae-pidtrimku-ukraini.html

Rusijos sukarinta grupuotė „įvykdė bepiločio lėktuvo ataką“ RusijojeRusijos partizanų grupuotė prisiėmė atsakomybę už sekmadienio bepiločio lėktuvo ataką Kurske, Rusijoje, rašo „Skynews“.Proukrainietiškas Rusijos savanorių korpusas (RVC) teigė, kad kariniam aerodromui kirto „be trukdžių“.„Visi numatyti taikiniai buvo sunaikinti. Pabrėžiame: teisėti tikslai, atnešę sielvartą ir mirtį taikiems Ukrainos miestams“, – „Telegram“ paskelbė grupė.

Zelenskis: karas gali baigtis šiemetVolodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą gali baigtis iki metų pabaigos, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms, rašo „Unian“.Interviu Portugalijos televizijos kanalui RTP šalies vadovas sakė, kad apie karo pabaigą „sunku kalbėti“, tačiau tai gali įvykti artimiausiais mėnesiais. Viskas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant Ukrainos pajėgų kontrpuolimo sėkmę.Zelenskis sakė, kad įvykiai fronte turės lemiamą reikšmę priimant atitinkamą politinį sprendimą.Ukrainos prezidentas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos kvietimas į NATO gali „priartinti karo pabaigą“. Jis mano, kad Ukraina Šiaurės Atlanto aljanso dalimi taps tik po karo, tačiau kvietimo jis vis tiek gali sulaukti anksčiau.

Zelenskis pareiškė dalyvausiantis prezidento rinkimuose, jei jie vyks karo metuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jis vėl sieks prezidento posto, jei rinkimai vyks karo metu, skelbia „Unian“.„2024 m., jei karas tęsis, jei vyks rinkimai, aš niekada gyvenime nepaliksiu savo šalies. Nes esu Konstitucijos garantas ir bet kokiu atveju ją ginsiu“, – sakė Ukrainos prezidentas interviu Portugalijos visuomeninei televizijai RTP.Zelenskis išaiškino galimų rinkimų karo metu sąlygas. Jis neatmeta Rusijos Federacijos atakos prieš rinkimų apylinkes rizikos. Paklaustas, ar nebijo pralaimėti, Zelenskis atsakė: „Aš nieko nebijau“.

Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriai pakviesti į Nobelio premijos teikimo pokylįRusijos ir Baltarusijos ambasadoriai šiemet vėl buvo pakviesti į Stokholmo Nobelio premijos teikimo pokylį. Praėjusiais metais dėl įsiveržimo į Ukrainą jie buvo palikti nuošalyje, praneša „Reuters“.Į renginį fondas pirmą kartą pakvietė ir prieš imigraciją nusiteikusios Švedijos demokratų partijos lyderį. Prieš tai ilgametis Švedijos demokratų lyderis Jimmie Akessonas ne kartą būvo nekviestas, įskaitant 2022 m., kai partija užėmė antrąją vietą parlamento rinkimuose, teigiant, kad jo partija nebuvo laikoma atitinkančia premijų principus.Penkios iš šešių Nobelio premijų kasmet įteikiamos Stokholme po nominavimo proceso, kuris ateinančius 50 metų laikomas paslaptyje. Nobelio taikos premija įteikiama Osle, kur vyksta atskiros šventės.Nobelio fondas pranešė, kad į premijų įteikimo ceremonijas gruodį bus pakviesti visų šalių, kurios yra diplomatiškai atstovaujamos Švedijoje ir Norvegijoje, ambasadoriai. Praėjusiais metais fondas neįtraukė Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos ambasadorių. Vidaras Helgesenas, Nobelio fondo vykdomasis direktorius, sakė:„Fondas teigė, kad jis siekia įtraukti net tuos, kurie nepritaria Nobelio premijos vertybėms. Akivaizdu, kad pasaulis vis labiau skirstomas į sferas, kuriose mažėja dialogas tarp besiskiriančių požiūrių.Siekdami atremti šią tendenciją, dabar plečiame savo kvietimus švęsti ir suprasti Nobelio premiją bei laisvo mokslo, laisvos kultūros ir laisvų, taikių visuomenių svarbą.“

Rusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai aptarė galimą grūdų susitarimo atnaujinimąRusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį Maskvoje aptarė galimą susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra atnaujinimą. Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas mainais pareikalavo Vakarų garantijų, kad ir jo šalis galės nekliudomai eksportuoti grūdus ir trąšas. Tuomet Rusija bus pasirengusi grįžti prie grūdų susitarimo, iš kurio pasitraukė liepą, sakė jis.Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pabrėžė, kad Ukrainos eksporto atnaujinimas jūra yra svarbus saugiam pasaulio aprūpinimui maisto produktais. Tai, anot jo, taip pat užtikrins didesnį stabilumą ir taiką Juodosios jūros regione. H. Fidanas atkreipė dėmesį į naujus JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pasiūlymus atsižvelgti į Rusijos interesus siekiant atnaujinti grūdų susitarimą.S. Lavrovas atsakė, kad A. Guterreso pasiūlymai ir toliau yra tik pažadai, o ne tvirtos garantijos. Vakarų šalys su savo sankcijomis esą yra kaltos, kad Rusija negali išvežti savo grūdų.Nepaisydama tarptautinio protesto, Rusija liepą nesutiko pratęsti grūdų susitarimo, pasiekto tarpininkaujant Turkijai ir JT. Saugumo garantijos laivybai su Ukrainos uostais buvo atšauktos. Prieš tai didelė žemės ūkio šalis Ukraina, nepaisant Rusijos invazijos, nuo 2022 m. vasaros jūra eksportavo apie 33 mln. tonų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų. Kiti transportavimo keliai sausuma yra daug brangesni.Rusijos ir Turkijos ministrų susitikimas, be to, buvo skirtas pasirengti netrukus įvyksiančiam prezidentų Vladimiro Putino ir Recepo Tayyipo Erdogano susitikimui. Anot šaltinių Ankaroje, jis numatytas Sočyje rugsėjo 4 d.

V. Zelenskis: Ukrainai reikia iš viso 160 naikintuvųBe jau pažadėtų naikintuvų, Ukrainai, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, reikia dar 100, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos. „Iš viso mums reikia maždaug 160 naikintuvų, kad turėtume stiprias karines oro pajėgas“, – sakė V. Zelenskis interviu, kurį ketvirtadienį paskelbė Portugalijos visuomeninė televizija. Tai esą atimtų iš Rusijos galimybę dominuoti Ukrainos oro erdvėje.Iki šiol Kyjivas yra sulaukęs pažadų dėl „50 ar 60“ naikintuvų F-16, teigė prezidentas. Trečiadienį karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas Ukrainos visuomeniniam transliuotojui kalbėjo apie „maždaug 128 naikintuvų F-16“ poreikį.Ukraina, padedama Vakarų, jau daugiau kaip 18 mėnesių priešinasi Rusijos agresijai. Ukrainos karinės oro pajėgos turi tik pasenusių sovietinės gamybos lėktuvų. Perduoti F-16 naikintuvų Kyjivui pažadėjo Danija, Nyderlandai ir Norvegija. Virtinė šalių, be to, ketina teikti paramą apmokant pilotus ir technikus.

Danilovas parodė naujos Ukrainos raketos bandymo vaizdo įrašąUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSDC) sekretorius Oleksijus Danilovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, anot jo, matyti naujos Ukrainoje pagamintos raketos bandymas.„Sevastopolis laukia, Kamčiatka laukia, Kronštatas laukia...“ - vaizdo įrašą komentavo O. Danilovas, nenurodydamas parodytos raketos savybių. Pasak ukrainiečių žiniasklaidos, šis vaizdo įrašas yra susijęs su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu apie tai, kad Ukrainos tolimojo nuotolio ginklai sugebėjo pasiekti tikslą 700 km atstumu.https://t.me/uniannet/109923

Kuleba: nėra nė vieno argumento neperduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketųUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba dar kartą paragino Vokietiją perduoti jo šaliai „Taurus“ sparnuotųjų raketų kovai su Rusija.„Iš tikrųjų nėra nė vieno objektyvaus argumento prieš šį sprendimą“, – sakė D. Kuleba ketvirtadienį ES užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose Ispanijos Toledo mieste, kuriame dalyvavo ir Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock. Jis teigė raginąs „Vokietijos vyriausybę konstruktyviai, draugiškai ir be spaudimo“ priimti šį sprendimą.„Tai turi prasmę, nes padės mūsų kontrpuolimui ir padės anksčiau užbaigti karą“, – kalbėjo D. Kuleba. Prancūzija ir Didžioji Britanija esą jau dabar tiekia didelio nuotolio sparnuotųjų raketų.Vokietija kol kas nėra priėmusi sprendimo dėl „Taurus“ tiekimo, nes baiminasi, kad modernios sparnuotosios raketos iš Ukrainos gali būti paleistos ir į taikinius Rusijos teritorijoje ir kad tada Maskva gali imtis keršto. Todėl svarstoma prieš perduodant raketas jas taip techniškai modifikuoti, kad jos negalėtų pasiekti taikinių Rusijoje.

Naujas Ramšteino susitikimas dėl paramos Ukrainai vyks rugsėjo 19 d.JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pakvietė vadinamąją Ukrainos kontaktinę grupę į naują susitikimą amerikiečių Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje. Susitikimas numatytas rugsėjo 19 d.Kontaktinės grupės šalių gynybos ministrai ir kariniai atstovai vėl tarsis dėl didesnės paramos Ukrainai.Kaip ir į ankstesnius susitikimus, į Ramšteiną pakviestos ir NATO nepriklausančios šalys.Ukraina nuo 2022 m. vasario 24 d. priešinasi Rusijos agresijai.

Kuleba pasiūlė kontrpuolimo kritikams „užsičiaupti“Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį papriekaištavo kritikams, nepatenkintiems jo šalies kontrpuolimo strategija ir karių žengimo į Rusijos kontroliuojamą teritoriją greičiu.D. Kuleba sakė, kad kritikai „spjauna į veidą“ Ukrainos kariams, „kurie kasdien aukoja savo gyvybes, juda pirmyn ir kilometras po kilometro vaduoja Ukrainos žemę“.„Visiems kritikams rekomenduočiau užsičiaupti“, – pridūrė jis, dar pakviesdamas juos „atvykti į Ukrainą ir pabandyti patiems išlaisvinti bent vieną kvadratinį centimetrą“.D. Kuleba kalbėjo kartu su Ispanijos užsienio reikalų ministru Jose Manueliu Albaresu Toledo mieste vykstančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kur gyrė Madridą už pastangas tiekti Ukrainai ginklus ir padėti gintis nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos.

Ukrainos pajėgos praneša apie tolesnę pažangą pietuoseUkrainos pajėgos praneša pasiekusios naujų laimėjimų pietinėje Zaporižios srityje. Ukrainiečių daliniai į pietus nuo Robotynės kaimo pasistūmėjo kaimyninės Novoprokopjivkos gyvenvietės kryptimi, ketvirtadienį Kyjive pranešė Generalinis štabas.Kareiviai esą įsitvirtina naujose pozicijose. Konkretesnių duomenų apie veržimąsi nepateikta.Nepatvirtintais pranešimais, Ukrainos daliniai teritorinių laimėjimų pasiekė ir Verbovės kryptimi.Generalinis štabas kalbėjo apie nesėkmingą rusų kontrpuolimą šio kaimo regione. JAV karo studijų institutas (ISW), remdamasis vaizdo įrašais, pranešė, kad bent jau ukrainiečių žvalgybiniai būriai galėjo pasiekti Verbovės kaimo pakraštį.Ukrainos kariuomenė po kelias savaites trukusių mūšių prie Robotybės įveikė Rusijos gynybines pozicijas. Kelyje į Verbovę įrengta dar viena gynybos linija.Generalinio štabo duomenimis, Ukrainos daliniai tęsia savo atakas ir į pietus nuo Rusijos kontroliuojamo Bachmuto miesto. Esą atremtos rusų kontratakos prie Staromajorskės, Kliščijivkos ir Kurdiumivkos.

Ukraina pasirašė sutartį su didžiausia britų ginkluotės įmone dėl bendros ginklų gamybosUkraina pasirašė sutartį su didžiausia britų ginkluotės įmone „BAE Systems“ dėl bendros ginklų gamybos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su BAE vadovybe ketvirtadienį Kyjive sakė, kad šios kompanijos ginklai jau naudojami Ukrainoje. Jis paminėjo L119 ir M777 artilerijos pabūklus bei pėstininkų kovos mašinas CV90.Ukraina, vyriausybės duomenimis, planuoja bendrą lengvųjų pabūklų L119 gamybą šalyje. Dėl to susitikime buvo pasirašyta ir preliminari sutartis dėl bendradarbiavimo remontuojant ir gaminant šiuos ginklus. Strateginių pramonės sektorių ministerijos duomenimis, „BAE Systems“ šalyje jau atidarė biurą ir kartu su vietos įmonėmis plėtos ginklų gamybą.„BAE Systems“ apyvarta pernai siekė 25 mlrd. dolerių (beveik 23 mlrd. eurų). Įmonė laikoma septintu didžiausiu ginkluotės koncernu pasaulyje.Nuo Rusijos agresijos besiginanti Ukraina padidino ginklų gamybą. Šalis, be to, tikisi ir tarptautiniu mastu tapti didele ginklų gamintoja.„BAE Systems“ nori būti Ukrainos partnerė šios kovoje dėl laisvės ir nepriklausomybės bei kuriant stiprią ginkluotės pramonę, pažymėjo kompanijos vadovas Charlesas Woodburnas.

JK seka Rusijos laivus netoli Britanijos vandenų Karališkasis karinis jūrų laivynas netoli Didžiosios Britanijos vandenų pranešė stebintis Rusijos laivus. Laivynas teigė, kad koordinavo veiksmus su Karališkosiomis oro pajėgomis, kad galėtų sekti laivus. „RAF Lossiemouth lėktuvai HMS Tyne, HMS Portland ir P8 Poseidon pranešė apie Rusijos karinio jūrų laivyno judėjimą Lamanšo sąsiauryje, Šiaurės jūroje ir Šiaurės Atlante“, – sakoma laivyno pranešime. Plimute įsikūrusi HMS Portland ir „Poseidons“ kartu stebėjo Rusijos laivus, įskaitant korvetes „Boikiy“ ir „Grad“, kreiserį „Marshal Ustinov“, „Udaloy“ klasės minininką „Severomorsk“ ir kitus. Daugelis Rusijos laivų buvo susiję su Rusijos karinio jūrų laivyno diena, kuri buvo švenčiama Sankt Peterburge liepos 30 d., nurodė karinis jūrų laivynas.

Rusija teigia, kad per įsiveržimą į Briansko sritį esą buvo nukauti du Ukrainos „diversantai“Per įsiveržimą į Rusijos Briansko sritį buvo nukauti du ir sulaikyti dar penki Ukrainos „diversantai“, ketvirtadienį pareiškė vienas rusų pareigūnas.Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas tvirtino, kad Ukrainos specialiųjų pajėgų grupė trečiadienį esą mėgino surengti daugybę „prieš karinius objektus ir energetikos infrastruktūrą nukreiptų teroro aktų“. „Navlinskio rajone ėmusis operatyvinių ir kovinių priemonių, du kovotojai buvo likviduoti, penki buvo sulaikyti, iš kurių trys buvo sužeisti“, – socialiniuose tinkluose nurodė A. Bogomazas.Navlinskio rajonas yra įsikūręs už 40 km nuo Ukrainos sienos.A. Bogomazas sakė, kad grupė atakai tariamai pasitelkė JAV gamybos automatinius šautuvus, NATO standartus atitinkančią amuniciją ir granatas.Gubernatorius vėliau paskelbė dar vieną įrašą, kuriame teigė, kad ketvirtadienį srities oro erdvėje buvo numušti trys dronai.Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešime patvirtino, kad buvo sustabdytas prasiveržimas pro valstybės sieną, ir užsiminė apie galimą „baudžiamąjį procesą“.

Kuleba ES ministrams: siaučia karas, reikia daugiau ginklųUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino savo kolegas iš Europos Sąjungos (ES) siųsti Ukrainai daugiau ginklų kovai su Rusijos invazija.„Siaučia karas“, – per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė D. Kuleba ir prašė daugiau šarvuočių bei tankų, taip pat didelės paklausos šarvuotų greitosios pagalbos automobilių.D. Kuleba taip pat perspėjo, kad didėja Rusijos pajėgumai gaminti bepiločius orlaivius ir raketas. Jis ragino Europos Sąjungą sustabdyti šią plėtrą per eksporto kontrolę ir griežtas priemones visiems, kurie apeina sankcijas.D. Kuleba pridūrė, kad artėjantis Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas yra „bemaž paskutinė galimybė Rusijai grįžti į Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“.

Slovjanske per okupantų rusų surengtą apšaudymą žuvo žmogusRugpjūčio 31 d. naktį okupantai rusai apšaudė Ukrainos Donecko srityje išsidėsčiusį Slovjansko miestą. Žuvo vienas žmogus.Tai tinkle „Telegram“ pranešė miesto karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.Pasak administracijos vadovo Vadymo Liacho, apie vidurnaktį miestą sudrebino keturi sprogimai.Rusijos sviediniai Myrnės kaime pataikė į žemės ūkio įmones. Gyvybės neteko sargas.

Žiniasklaida: Ukrainos kariams pavyko prasiveržti pro „Surovikino liniją“Didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų įtvirtinimų ir apkasų tinklas, kuriuo Rusijos armija tikėjosi atremti Ukrainos puolimą, nebeatlieka savo funkcijos – skelbiama, kad ukrainiečiams pavyko pasiekti progreso kritinės svarbos Zaporižios fronto atkarpoje, rašo „The Moscow Times“.Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pasisekė prasiveržti pro vadinamąją Surovikino liniją prie Verbovojės kaimo, praneša žiniasklaida.Pavadinta Rusijos generolo, kuris iki gruodžio vadovavo pajėgoms Ukrainoje, o po „Wagner“ maišto buvo sulaikytas ir neteko postų, garbei ši gynybos linija buvo sudaryta iš trijų ištisinių vadinamųjų „drakono dantų“ – betoninių piramidžių, turėjusių sustabdyti tankus – eilių. Tik tie „dantys“, kuriuos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas palygino viduramžiais paplitusia gynybos taktika, Ukrainos pajėgas pakeliui į pagrindinę ataką sustabdė tik parai, rašo „Bild“ korespondentas Julianas Repke.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas trečiadienį patvirtino sėkmę kryptimis „Novodanilivka-Novoprokopivka ir Mala Tokmačka-Verbovojė“ ir pranešė, kad ukrainiečių pajėgos įsitvirtina pasiektose teritorijose. Tam, kad pavyktų pralaužti gynybą Zaporižios srityje ir pajudėti Melitopolio kryptimi, perkertant „sausumos tiltą į Krymą“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė į mūšį pasiuntė vieną iš paskutinių prieinamų rezervinių dalinių. 82-oji Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šturmo desanto brigada, kurią sudaro du tūkstančiai žmonių, aprūpinta britų tankais „Challenger“ ir pėstininkų kovos mašinomis „Marder“ ir „Stryker“, rugpjūčio viduryje buvo perkelta į Robotybės rajoną, rašė „Forbes“. Tada Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko atsiimti Urožainę, kur yra vienas iš rusų geriausiai įtvirtintų rajonų. Antroji Rusijos gynybos linija Zaporižioje galimai silpnesnė nei pirmoji, yra rašę Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.https://t.me/uniannet/109817

Ukraina tikisi, kad netrukus mokymus skraidyti naikintuvais F-16 pradės ir daugiau specialistųUkrainos oro pajėgos tikisi, kad antroji ir trečioji pilotų bei inžinierių grupė netrukus išvyks mokytis valdyti naikintuvus F-16, per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, pranešė „Ukrinform“.Jo žodžiais, į mokymus jau išvyko pirmoji grupė, Ukraina tikisi, kad netrukus mokymus pradės ir antroji bei trečioji grupės, bus stengiamasi „maksimaliai aprėpti visas partnerių numatytas mokymo vietas“. Kai kurie pilotai liks Ukrainoje, kad apsaugotų dangų ir naikintų įsibrovėlius rusus.Pasak J. Ihnato, Ukrainos prioritetas yra konsultuojantis su partnerėmis parengti infrastruktūrą naikintuvams F-16. „Infrastruktūra nėra didelė problema, bet turės prisitaikyti skrydžių valdymo komandos ir ryšiai. Mūsų specialistai kartu su partnerėmis jau seniai mąstė apie šį procesą Ukrainoje“, – paaiškino J. Ihnatas.Ukrainos pilotų ir inžinierių mokymą valdyti naikintuvus F-16 telefonu aptarė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas ir Danijos Karalystės gynybos vadas Flemmingas Lentferis, pranešė „Ukrinform“.Pranešime sakoma, kad svarbiausia pokalbio tema buvo Ukrainos pilotų ir inžinierių mokymai Danijoje. Generolas F. Lentferis paminėjo, kad kai kurie Ukrainos pilotai jau sėkmingai atliko parengiamąsias užduotis ir gali pradėti mokytis skraidyti.„Be to, sutarėme su Danijos partneriais pradėti logistikos darbus, kad užtikrintume naikintuvų F-16 techninę priežiūrą ir remontą Ukrainoje“, – pabrėžė V. Zalužnas. Jis padėkojo visiems Danijos žmonėms ir vyriausybei už sprendimą perduoti Ukrainai 19 lėktuvų F-16 bei reikšmingą paramą kovoje su agresore Rusija.Danija, Nyderlandai ir Norvegija oficialiai paskelbė apie ketinimą suteikti Ukrainai naikintuvus F-16.

Landsbergis: Putino pergalė Europai reikštų katastrofąUžsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Vakarai turėtų užimti konkretesnę poziciją Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu. Pasak jo, reikėtų orientuotis į aiškų tikslą – Ukrainos pergalę. Priešingu atveju, tęsė jis, politikų mąstyme išlieka Maskvos pergalės opcija – o tai, pabrėžė G. Landsbergis, reiktų katastrofiškas pasekmes Europai.„Mes turėtume atsisakyti frazės, kad remsime Ukrainą tiek, kiek reikės. Manau, kad tai nebėra pakankama. Turime būti atviri ir atsakyti, koks yra mūsų tikslas Ukrainoje. Turime būti labai konkretūs. Turime būti su Ukraina iki Ukrainos pergalės. Jeigu negalime to pasakyti, tai reiškia, kad galvojame ir apie kitokias opcijas“, – ketvirtadienį Ispanijoje prieš prasidedant neformaliam Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimui žurnalistams sake G. Landsbergis.„Vienintelė kita opcija – Putino pergalė“, – akcentavo jis.Šalies diplomatijos vadovo teigimu, toks scenarijus reikštų katastrofines pasekmes ne tik Lietuvai bei kitoms Rytu Europos valstybėms, bet ir visai globaliai santvarkai.„Manau, kad niekas nenori pamatyti, kaip Putinas nugali. Putino pergalė Europai reiškia katastrofą. Ne tik mano šaliai, bet ir kitoms Rytų flango valstybėms, Juodajai jūrai, kuri iš principo taptų Rusijos kontroliuojama jūra. Jeigu mes tikimės, kad susitarimai, kurie nutrūksta, bus tik karo pasekmė – tai bus nauja realybė visam pasauliui. Turime būti konkretūs, turime planuoti Ukrainos pergalę ir suteikti Ukrainai tai, ko reikia pasiekti pergalę“, – ragino jis.ELTA primena, kad G. Landsbergis lankosi Ispanijoje, kur dalyvauja neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), dvi dienas truksiančio susitikimo metu bus aptarta Rusijos agresija prieš Ukrainą ir situacija Nigeryje bei Sahelio regione.

Žiniasklaida: Ukrainos gynybos ministras Reznikovas netrukus bus atleistas iš šių pareigųUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas netrukus bus atleistas iš šių pareigų, o jį gali pakeisti dabartinis Valstybės turto fondo vadovas Rustemas Umerovas. Tai ketvirtadienį pranešė leidinys „Ukrainska Pravda“, remdamasis nuosavais šaltiniais šalies Ministrų kabinete ir Aukščiausioje Radoje bei ukrainiečių deputato Jaroslavo Železniako įrašu socialiniame tinkle „Telegram“.Kaip teigiama, Aukščiausioji Rada kitą savaitę turėtų svarstyti klausimą dėl dabartinio gynybos ministro atsistatydinimo. J. Železniakas tvirtino, kad pareigūnai svarsto patikėti O. Reznikovui Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje (JK) postą. Tai, kad labiausiai tikėtinu kandidatu perimti O. Reznikovo įgaliojimus laikomas R. Umerovas, patvirtino „Ukrainska Pravda“ šaltiniai Ministrų kabinete ir Aukščiausioje Radoje. Leidinys pažymi, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę buvo susitikęs su R. Umerovu, jog aptartų fondo veiklą.R. Umerovas informacijos apie galimą kitų pareigų perėmimą nei patvirtino, nei paneigė.Rugpjūčio 10 d. „Ukrainska Pravda“, remdamasis nuosavais šaltiniais, skelbė, kad V. Zelenskis ieško asmens, galinčio pakeisti O. Reznikovą Ukrainos gynybos ministro pareigose. Rugpjūčio 19 d. O. Reznikovas, komentuodamas sklandančius gandus, kad prezidentas ieško jo įpėdinio, pareiškė, kad jo dabartinės pareigos yra „laikinos“.Rugpjūčio 23 d. V. Zelenskis, atsakydamas į klausimą apie galimą O. Reznikovo atleidimą, nurodė, kad bet kokius sprendimus dėl personalo komentuos tik pasirašęs atitinkamus dekretus. Rugpjūčio 28 d. O. Reznikovas tvirtino, kad su prezidentu aptarė galimybę užimti kitą postą, tačiau kartu pabrėžė, jog sprendimus priims V. Zelenskis.

Donecko srityje per rusų apšaudymą žuvo du žmonėsRugpjūčio 30 d. Ukrainos Donecko srityje per Rusijos pajėgų apšaudymą du civiliai žuvo, o dar penki buvo sužeisti.Tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„2023 m. rugpjūčio 30 d. rusai Donecko srityje – Bahatyre ir Časiv Jare – pražudė du civilius. Dar penki žmonės buvo sužeisti“, – parašė P. Kyrylenka.

Britų žvalgyba: Rusijos oro gynyba patiria sunkumų pastebėdama atakuojančius dronusPastarųjų dronų atakų Rusijos teritorijoje fone šios šalies oro gynyba veikiausiai patiria sunkumų pastebėdama ir sunaikindama puolančius bepiločius. Tai savo naujausioje, ketvirtadienį platformoje „X“ (buvusiame tviteryje) paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Naktį iš rugpjūčio 29 d. į rugpjūčio 30 d. Rusijoje buvo užfiksuota iki penkių atskirų dronų smūgių ir tai buvo didžiausia ataka prieš šią šalį nuo jos invazijos į Ukrainą pradžios. Sprogimų būta Maskvoje, Brianske, Riazanėje ir Pskove. Suvestinėje pažymima, kad minėtus sunkumus pastebint dronus liudija tai, jog dauguma šių skraidyklių pasiekė savo taikinius. Ministerija nurodo, kad Rusija greičiausiai iš naujo apgalvoja savo oro gynybos laikyseną teritorijoje tarp Ukrainos ir Maskvos, jog galėtų geriau tvarkytis su tokiomis atakomis.Suvestinėje sakoma, kad po ankstesnių smūgių, nukreiptų į Rusijos oro pajėgų bazes rusų orlaiviai buvo perkelti į kitas vietas. Tačiau pastarosios atakos prieš Solcus ir Pskovą parodė, kad dronai pasižymi dideliu veikimo nuotoliu, o tai apsunkina tolesnį technikos perkėlimą. Ministerija akcentuoja, kad esama tikimybės, jog Rusija turės apsvarstyti galimybę aprūpinti, jos galva, pažeidžiamus aerodromus papildomomis oro gynybos sistemomis.

Vokietija siunčia į Ukrainą tankus „Leopard 1“, oro stebėjimo radiolokatoriųVokietijos vyriausybė paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, į jį įeina ir 10 kovos tankų „Leopard 1A5“ bei vienas oro stebėjimo radiolokatorius TRML-4D. Tai paskelbta Vokietijos vyriausybės svetainėje, pranešė „Ukrinform“.Pastarąją savaitę Vokietija atsiuntė Ukrainai dar 10 kovos tankų „Leopard 1A5“ (be 10-ies pristatytųjų anksčiau) ir vieną oro stebėjimo radiolokatorių TRML-4D (du pristatyti anksčiau).Rugpjūčio 9 d. Vokietija pristatė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, jį sudarė sistemos „Patriot“, nepilotuojami orlaiviai, motorinės transporto priemonės ir kita technika.

Maskvos meras tvirtina, kad buvo sunaikintas miesto link skridęs dronasRusijos oro gynyba sunaikino Maskvos link skridusį droną, ketvirtadienį pareiškė šio miesto meras Sergejus Sobianinas.S. Sobianinas socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad oro gynybos pajėgos Voskresenskio rajone, už maždaug 60 km nuo sostinės, „sunaikino droną, skridusį Maskvos link“.Rusijos gynybos ministerija vėliau paskelbė pranešimą, kuriame tvirtino, kad tai esą buvo Ukrainos bepilotis.Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo, nepadaryta ir žalos. Pasak S. Sobianino, įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos.

Volkeris: Ukrainos kontrpuolimas daro pažangą ir suduoda reikšmingus smūgius RusijaiVykdydama kontrpuolimą Ukraina daro pažangą ir atveria kelią nutraukti Rusijos tiekimo linijas į Krymą bei Chersono ir Zaporižios sritis.Tai pareiškė Europos politikos analizės centro (CEPA) nusipelnęs bendradarbis, buvęs JAV specialusis atstovas deryboms dėl Ukrainos Kurtas Volkeris, pranešė „Ukrinform“. „Yra rimta priežastis optimistiškai vertinti Ukrainos kovą už laisvę“, – sakoma jo straipsnyje.Pasak K. Volkerio, kai kurie Vakarų apžvalgininkai tikina, kad Ukrainos kontrpuolimas žlunga, kad Ukraina priėmė prastus taktinius ir strateginius sprendimus, kad patys Vakarai negali toliau remti Ukrainos tokiu pačiu kaip iki šiol kariniu ir finansiniu lygiu, kad Ukraina tikriausiai negalės susigrąžinti visos prarastos teritorijos ir turi pradėti derėtis su Rusija. Ukrainiečiams liepiama atsižvelgti į realybę, taigi iš esmės pasiduoti, pabrėžia K. Volkeris.„Tad iš kur kyla raginimas Ukrainai derėtis? Jis kyla iš tų, kurie trokšta stabilizuoti santykius su Rusija, kad ir kas būtų“, – rašo K. Volkeris.Tuo metu ukrainiečiai metodiškai silpnina ir sekina Rusijos pajėgas, praradusias iki 300 tūkst. karių, 120 tūkst. jų žuvo. Jie suduoda reikšmingus smūgius Rusijos logistikos tiekimo grandinėms, perkėlė karą į rusų namus Maskvoje ir pradėjo sudėtingas bepiločių orlaivių atakas prieš karinius aerodromus, jūrų pajėgas ir laivininkystę.Pasak K. Volkerio, rusai nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų nuo tada, kai sunaikino ir laikinai užėmė Bachmutą, o Ukrainos pajėgos toliau spaudžia visoje fronto linijoje, versdamos Rusiją gintis daugelyje sričių, bei prasiskverbė pro pirmąją stipriai užminuotų teritorijų liniją į pietus prie Robotynės.K. Volkerio nuomone, tai atveria kelią nutraukti Rusijos tiekimo linijas į Krymą bei Chersono ir Zaporižios sritis.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 263 020 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 263 020 karių, įskaitant 610 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai ketvirtadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 436 Rusijos tankus (+13 per pastarąsias 24 val.), 8 604 (+8) šarvuotąsias kovos mašinas, 5 507 (+31) artilerijos sistemas, 734 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 500 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 7 976 (+23) automobilius, 18 laivų, 4 417 (+22) dronų, 830 (+5) specialiosios technikos vienetų ir 1 445 (+26) sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Atliekamas tyrimas dėl šešių Ukrainos pilotų žūtiesUkrainoje sudužus dviem kariniams sraigtasparniams, anot kariuomenei artimų šaltinių, žuvo šeši žmonės.Ukrainiečių pilotuojami „Mi-8“ modelio sraigtasparniai sudužo netoli rytinio Kramatorsko miesto. Nelaimės priežastys nežinomos, trečiadienį televizijai pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas.Žuvusiųjų kūnai buvo rasti visiškai sunaikintų sraigtasparnių nuolaužose. Atliekamas tyrimas, kurio metu bandoma nustatyti katastrofos aplinkybes.Kariuomenei artimi šaltiniai teigė, kad sraigtasparniai antradienį vykdė misiją, tačiau apie galimą numušimą neužsimenama.

Okupuotą Krymą drebino sprogimaiVėlų trečiadienio vakarą okupuotame Kryme esantį Aluštos miestą sudrebino sprogimai.Kaip praneša vietos „Telegram“ kanalai, sprogimai nuaidėjo netoli Perevalnės, kur dislokuota Rusijos Juodosios jūros laivyno 126-oji atskiroji pakrančių gynybos brigada.Tuo pat metu vietos gyventojai tvirtino išgirdę ne tik sprogimus, o ir garsus, primenančius šaunamųjų ginklų ugnį.https://twitter.com/visegrad24/status/1696980307268747289

Latvija pagalbai Ukrainai išleidžia daugiau nei 1 proc. BVPLatvija humanitarinei ir karinei pagalbai Ukrainoje skiria daugiau nei 1 proc. BVP.Tai pareiškė Latvijos gynybos ministerijos ministrė Inara Mūrniecė, praneša „RBC-Ukraina“.Ji pareiškė, kad Latvija remia visas iniciatyvas stiprinti Ukrainos gynybinį pajėgumą. Šiuo metu šalis šioms pastangoms išleidžia daugiau nei 1 proc. savo BVP.„Šiandien sutelkiame savo pastangas į Ukrainos karinio personalo mokymą ir įsipareigojome tokius mokymus Latvijoje surengti 3000 Ukrainos karių. Tai yra didelis skaičius, atsižvelgiant į mūsų šalies ir ginkluotųjų pajėgų dydį. Būsime laimingi, jei prie mūsų prisijungs ir kitos ES šalys“, – sakė I. Mūrniecė.

Stoltenbergas teigiamai įvertino Ukrainos kontrpuolimą: vėl viršijo lūkesčiusUkrainos kariai, vykdydami kontrpuolimą, sėkmingai atstumia rusų okupantus, pamažu išmuša priešą iš pozicijų ir sugeba pralaužti kai kurias įtvirtintas įsibrovėlių gynybos linijas.Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi CNN.J. Stoltenbergas interviu teigiamai įvertino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą ir atkreipė dėmesį į sąjungininkų paramos Ukrainai svarbą.Jis taip pat nesutiko su kritiškais kai kurių Vakarų kariškių ir ekspertų vertinimais dėl lėto Ukrainos gynybos pajėgų progreso ir pridūrė, kad tarp NATO sąjungininkų ir Ukrainos vyksta „nuolatinis dialogas“.„Matėme, kad ukrainiečiai vėl viršijo lūkesčius. Reikia prisiminti, kad viskas prasidėjo pernai nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą – tada ekspertai manė, kad Ukraina atlaikys tik kelias dienas ar savaites. Tačiau jie išsilaisvino: šiaurėje – Kyjivas, rytuose – Charkivo sritis, pietuose – Chersonas. Ir dabar jie pasiekia dar didesnę sėkmę“, – sakė J. Stoltenbergas.

Analitikai rado paaiškinimą sėkmingai dronų atakai PskovePraėjusią naktį per plataus masto bepiločių orlaivių ataką, užfiksuotą skirtinguose Rusijos regionuose, pajėgoms nepavyko numušti dronų, kurie Pskovo aerodrome sunaikino keletą karinių transporto priemonių Il-76. Šių dronų nepavyko pastebėti, tikėtina, dėl to, kad oro gynybos koncentracija buvo sutelkta siekiant pridengti sostinę. Tokias išvadas padarė JAV Karo studijų instituto analitika, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi ISW ataskaita.Geografinė vaizdo medžiaga ir Rusijos šaltiniai patvirtino mažiausiai dviejų Rusijos lėktuvų Il-76 sunaikinimą.

Pranešama apie sprogimus virš Krymo ir Briansko srities„Telegram“ ir socialinių tinklų vartotojai praneša apie sprogimus virš okupuoto Krymo ir Rusijos Briansko srities. Pirmuoju atveju apie oro gynybą patvirtino okupacinė valdžia.Rusijos paskirtas Krymo valdžios vadovas Sergejus Aksionovas sakė, kad oro gynyba numušė raketą rytinėje Krymo dalyje. TASS ataskaitoje apie tai yra žodis „raketa“, o ne „dronas“.Pranešimus apie du bepiločius orlaivius virš Rusijos Briansko srities ir vieną raketą virš Krymo patvirtino ir Rusijos gynybos ministerija. Ministerija teigia, kad jie visi buvo numušti.„Tarnybinės oro gynybos sistemos sunaikino du Ukrainos orlaivių tipo bepiločius orlaivius virš Briansko srities teritorijos. Ukrainos raketą virš Krymo Respublikos teritorijos sunaikino budinčios oro gynybos sistemos‘, – Rusijos agentūros citavo ministeriją.

Tragedija: Donecko srityje sudužo du sraigtasparniai, žuvo šeši Ukrainos pilotaiAntradienį, rugpjūčio 29 d., du kariniai sraigtasparniai sudužo Bachmuto kryptimi Donecko srityje. Žuvo šeši pilotai iš 18-osios atskiros armijos aviacijos brigados, pavadintos Igorio Sikorskio vardu, skelbia UNIAN.Kaip komentare žiniasklaidai sakė Igorio Sikorskio vardu pavadintos 18-osios atskiros kariuomenės aviacijos brigados atstovas Jevgenijus Rakita, visi žuvę pilotai turėjo karininkų laipsnius. Vienas iš jų yra iš Poltavos regiono, likusi dalis – iš kitų regionų.Yra žinoma, kad nelaimė įvyko vykdant kovinę misiją. J. Rakita pridūrė, kad iki šiol kariškių pavardės ir jų žūties aplinkybės saugumo sumetimais nebuvo atskleistos.Atsisveikinimas su žuvusiais pilotais vyks Poltavoje. Atminimo pamaldos vyks rugsėjo 1-ąją. Pažymima, kad pilotas iš Poltavos regiono bus palaidotas gyvenamojoje vietoje. Likę žuvę kariai bus vežami į paskutinę kelionę gimtuosiuose regionuose.

Ukraina gavo dar vieną tankų partiją iš VokietijosTrečiadienį, rugpjūčio 30 dieną, Berlynas pranešė apie naujo karinės pagalbos paketo perdavimą Ukrainai. Remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės interneto svetaine, kitas pagalbos paketas apima tankus, dronus, oro gynybos sistemų radarus ir kt.Pagalbos paketą sudaro: 10 „Leopard 1A5“ mūšio tankų; vienas TRML-4D radaras; 16 nepilotuojamų sistemų žvalgybiniam vektoriui; 4 autocisternos HX81 ir 4 puspriekabės; daugiau nei 13 milijonų šaulių ginklų šaudmenų.Ukraina taip pat tikisi gauti Vokietijos ir Švedijos aviacijos sparnuotųjų raketų TAURUS, kurių nuotolis yra 500 km. Šį mėnesį Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad Ukraina turi visas teises į tokią pagalbą.

Orbanas: Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus užbaigtų karą UkrainojeVengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra įsitikinęs, kad tik buvusio prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Tai jis pareiškė interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, kurį šis paskelbė X tinkle.Per savo prezidentavimą 2017–2021 m, D. Trumpas vykdė „geriausią pasauliui užsienio politiką pastaraisiais dešimtmečiais“, sakė V. Orbanas. Jei D. Trumpas 2022 m. vasarį būtų buvęs valdžioje JAV, Rusija esą net nebūtų puolusi Ukrainos.D. Trumpas nepradėjo naujų karų ir „gražiai elgėsi“ su Šiaurės Korėja, Rusija ir net Kinija, kalbėjo V. Orbanas. „ D. Trumpas yra vienintelis žmogus, galinti išgelbėti Vakarų pasaulį ir galbūt visą žmoniją“, – pridūrė jis.V. Orbanas buvo vienintelis ES šalies premjeras, kuris dar prieš 2016 JAV rinkimus reiškė paramą tuometiniam respublikonų kandidatui D. Trumpui. Vengras palaiko gerus santykius ir su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.JAV 2024 m. pradžioje vyks naujo prezidento rinkimai. D. Trumpas ketina siekti dar vienos kadencijos.

JAV susirūpino dėl derybų tarp Rusijos ir Šiaurės KorėjosJungtinės Valstijos susirūpinusios, kad derybos dėl ginklų tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos aktyviai juda į priekį, trečiadienį sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby.Jis teigė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu neseniai vyko į Šiaurės Korėją, norėdamas įtikinti Pchenjaną parduoti artilerijos amuniciją Rusijai, praneša „Reuters“.

ES šalys iki šiol perdavė Ukrainai tik ketvirtadalį šaudmenų iš pažadėto 1 mln.Europos Sąjungos (ES) šalys iš pažadėto 1 mln. šaudmenų iki šiol Ukrainai pristatė tik ketvirtadalį. Tai trečiadienį ES gynybos ministrų susitikimo Ispanijos Toledo mieste kuluaruose pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras. ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis patvirtino šiuos duomenis ir paragino šalis nares teikti užsakymus ginklų pramonei.Spaudžiant Estijai ir Ukrainai, ES šalys pavasarį pažadėjo pristatyti Kyjivui milijoną šaudmenų per metus ir nusprendė tam skirti iš viso 2 mlrd. eurų. Tačiau, J. Borrellio duomenimis, šalys narės per pirmuosius šešis mėnesius perdavė tik 224 000 šaudmenų ir 2 300 raketų.„Turime daryti daugiau ir greičiau“, – reikalavo J. Borrellis. Jei šalių narių atsargos išsemtos, šios ginklų pramonei esą turi pateikti konkrečius užsakymus. „Pramonė gali tiekti tik turėdama naujų užsakymų“, – pabrėžė ES diplomatijos vadovas.

Prieš Rusiją – galingiausia Ukrainos atakaUkrainos bepiločiai dronai per pastarąją parą atakavo mažiausiai šešis Rusijos regionus, įskaitant Pskovo aerodromą, kuriame sunaikino karinius transporto lėktuvus. Tai buvo viena didžiausių atakų prieš Rusiją per pastaruosius mėnesius.Rusijos šiaurės vakarų Pskovo mieste bepilotis orlaivis apgadino keturis karinius krovininius orlaivius IL-76, anksti trečiadienį pranešė Rusijos pareigūnai.Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Andrijus Jusovas trečiadienį patvirtino ataką, sakydamas, kad buvo sunaikinti visi keturi kariniai krovininiai lėktuvai IL-76, ir pridūrė, kad „buvo apgadinti dar keli lėktuvai“.

Kyjivas ragina „Auchan“ išeiti iš Rusijos po to, kai Ukrainoje nukentėjo tinklo parduotuvėUkraina trečiadienį pranešė, kad Rusijos raketos fragmentai nukrito ant Kyjivo prekybos centro, kuriame įsikūrusi Prancūzijos tinklo „Auchan“ parduotuvė, ir pakartojo raginimus bendrovei pasitraukti iš Rusijos rinkos.Maskvai pradėjus karą Ukrainoje, iš Rusijos pasitraukė daug garsių Vakarų prekių ženklų, tačiau „Auchan“ liko, todėl Kyjivas ragino šį tinklą boikotuoti.„Sunaikintos rusiškos raketos fragmentai pataikė į prekybos centrą Kyjive, kuriame įsikūręs prekybos centras AUCHAN“, – rašė Ukrainos gynybos ministerija anglų kalba paskelbtame pranešime socialinėje žiniasklaidoje.Ji kritikavo „Auchan“ už tai, kad per visą invazijos laikotarpį tinklas liko Rusijoje, sakydama, kad jis „finansuoja karą ir kenčia nuo Rusijos atakų“.„Cinizmas, mazochizmas ar kvailumas? Išeikite iš Rusijos – šie pinigai per daug kruvini“, – teigė ministerija.Trečiadienį Ukraina pranešė, kad per „galingiausią“ oro ataką prieš Kyjivą per kelias savaites numušė daugiau kaip dvi dešimtis sparnuotųjų raketų ir virtinę kovinių dronų visoje šalyje.„Auchan“ priklauso Mulliezų šeimai. Bendrovė teigia norinti likti Rusijos rinkoje, kad galėtų tiekti prekes į šalį ir išsaugoti darbo vietas.

ES pajėgos pasirengusios papildomai apmokyti 10 000 ukrainiečių kariųUkraina gali tikėtis, kad bus išplėsta jos ginkluotosioms pajėgoms skirta Europos mokymų misija (EUMAM). ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis trečiadienį ES gynybos ministrų susitikime pasiūlė iki metų pabaigos apmokyti 40 000, o ne 30 000 ukrainiečių karių. 30 000 karių tikslas esą bus pasiektas jau spalio pabaigoje.J. Borrellis, be to, pasisakė už tai, kad į ES misiją būtų integruotas ypač Nyderlandų ir Danijos planuojamas ukrainiečių pilotų mokymas valdyti F-16 naikintuvus. Bus vertinamos atitinkamos galimybės, sakė jis neformaliame susitikime Ispanijos Toledo mieste.Sprendimą dėl ES mokymų misijos praėjusį lapkritį priėmė šalių narių užsienio reikalų ministrai. Tada teigta, kad Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose ES šalyse bus apmokyta tik iki 15 000 Ukrainos kareivių. Vėliau šis tikslas padidintas iki 30 000.ES šia misija nori prisidėti prie to, kad Ukrainos daliniai ateityje dar geriau nei iki šiol galėtų gintis nuo užpuolikų iš Rusijos.

ES gynybos ministrai svarsto 20 mlrd. eurų karinės pagalbos planą UkrainaiEuropos Sąjungos gynybos ministrai trečiadienį Toledo mieste Ispanijoje susitiko buvusioje ginklų gamykloje, kurioje dabar įsikūręs universitetas, apsvarstyti ilgalaikės finansinės paramos Ukrainos kariuomenei klausimą.Tokia aplinka labai tinkama, kadangi gynybos ministrai svarsto ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio 20 mlrd. eurų vertės planą, pagal kurį 2024-27 metais ginkluotei ir mokymo programoms kasmet turėtų būti skiriama po 5 mlrd. eurų.J. Borrellio tikslas – perkelti ES karinę paramą Ukrainai ant labiau struktūrizuoto pamato ir atsisakyti atskirų mokėjimų pagal Europos taikos priemonę (EPF).„Parama turi tęstis ir po karo, kad ir kas nutiktų. Ji turi būti tęsiama siekiant atstatyti Ukrainą ir suteikti jai saugumo garantijas“, – susitikimo pradžioje sakė J. Borrellis.Iki šiol Ukraina gavo 5,6 mlrd. eurų karinės pagalbos iš biudžeto mechanizmo, atskiro nuo ES biudžeto, pagal jį ES valstybėms narėms kompensuojama už ginklų tiekimą Ukrainai ir kitoms ne ES šalims.ES sutartys neleidžia blokui naudoti ES biudžeto lėšų kariniams projektams.ES gynybos ministrai taip pat svarstė kitus paramos Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos agresijos, aspektus, įskaitant ES programą, pagal kurią iki metų pabaigos bus pristatyta 1 mln. artilerijos sviedinių.Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras teigė, kad šiam tikslui pasiekti daroma „nepakankamai“. Pasak jo, įsipareigojimai tiekti artilerijos sviedinius Ukrainai tesiekia tik 226 tūkst. vienetų.Pasak H. Pevkuro, norint pasiekti artilerijos sviedinių tikslą, reikia svarstyti visas galimybes, įskaitant pirkimą, didesnę gamybą, senų atsargų atnaujinimą ir sviedinių pirkimą iš ne ES valstybių.Susitikimas surengtas tuo metu, kai Ukrainos kariuomenė stengiasi išstumti Rusijos kariuomenę iš okupuotų šalies teritorijų. H. Pevkuras sakė, kad Tokmako, miesto pietiniame Zaporižios regione, užėmimas būtų svarbus laimėjimas ir lemiamas veiksnys Rusijos tiekimo linijų atkirtimui.

„Kadyrovcų“ saugomiems kolaborantams – ukrainiečių smūgis: „pakoregavome“ okupantų planusAntradienį Ukrainos saugumo tarnyba sudavė dar vieną smūgį „kadyrovcams“ ir kolaborantams, kurie ruošėsi „rinkimams“ okupuotoje Zaporižios srityje.Ukrainos bepiločiai atakavo „rinkimų apygardą“ Dniepro Kamiankoje tada, kai ten vyko viso rajono „rinkimų apygardų komisijų pirmininkų susirinkimas“, UNIAN pranešė Saugumo tarnyboje dirbantis šaltinis.„Susirinko daugiau nei 30 išdavikų, kuriuos saugojo rusų kareiviai, konkrečiai, „kadyrovcai“. Susirinkimo metu norėjo organizuoti balsavimo biuletenių įteikimą ir budelių įrengimą. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pasitelkusios smogiamuosius dronus, „pakoregavo“ okupantų planus“, – pažymėjo portalo pašnekovas.Ataka buvo įvykdyta keliomis bangomis. Pažymima, kad tikslius atakos padarinius bus galima įvertinti vėliau, bet jau dabar žinoma, kad yra daug sužeistųjų.Miestas apsuptas rusų karių, kurie naudoja radioelektroninės karybos priemones, priešlėktuvinę gynybą ir kitą ginkluotę. Bet, kaip paaiškėjo, apsaugoti išdavikus jie gali nebent žodžiais, rašo UNIAN.„Sėkminga Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataka – dar vienas signalas visiems kolaborantams, kad dirbti Rusijai pavojinga gyvybei ir sveikatai“, – pabrėžė šaltinis.https://t.me/nvua_official/60755

Rusas stojo prieš teismą dėl gatvėje duoto interviu apie karą UkrainojeTrečiadienį prieš teismą stojo rusas, kuris interviu užsienio žiniasklaidai kritikavo Maskvos karą Ukrainoje – taip Rusijos valdžios institucijų susidorojimas su kitaminčiais pasiekė naują lygmenį.Vieša Kremliaus invazijos į Ukrainą kritika uždrausta, o nemažai tiek žinomų, tiek ir paprastų rusų už atvirą Rusijos kariuomenės pasmerkimą socialinėje žiniasklaidoje bei kitur buvo nuteisti kalėti ilgus metus.Kovo mėnesį valdžios institucijos pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš vyrą, kuris kritikavo karą Ukrainoje tiesiog gatvėje užkalbintas užsienio žurnalistų – tai pirmas toks atvejis nuo tada, kai prezidentas Vladimiras Putinas 2022 metais pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.37 metų Jurijus Kochovecas 2022 metų liepos mėnesį davė interviu radijui „Laisvoji Europa/ Laisvės radijas“ prie centrinės Maskvos metro stoties.J. Kochovecas buvo apkaltintas melagingos informacijos apie kariuomenę skleidimu ir „politinės neapykantos“ kurstymu ir dabar jam gresia iki 10 metų kalėjimo. Jo teismas prasidėjo liepos mėnesį.„Mūsų vyriausybė mums sako, kad nori kovoti su nacionalistais, tačiau bombarduoja prekybos centrus“, – pernai sakė jis „Laisvosios Europos“ radijui.Jis taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenė „be jokios priežasties“ žudė „taikius žmones“ Bučoje, netoli Ukrainos sostinės Kyjivo – ten buvo aptikti civilių gyventojų kūnai, kai Rusijos pajėgos dar karo pradžioje pasitraukė iš miesto.„Mūsų vyriausybė tai pradėjo – Putinas ir jo artimiausios aplinkos žmonės, – sakė maskvietis. – Ir tik vienas žmogus gali visa tai sustabdyti“.Protestus stebinčios organizacijos „OVD-Info“ duomenimis, J. Kochovecas buvo sulaikytas kovo mėnesį, praleido areštinėje 48 valandas ir buvo paleistas su 500 rublių (5 JAV dolerių) bauda už „chuliganizmą“. Tačiau vėliau kaltinimai jam buvo sugriežtinti.Rusija ėmėsi beprecedenčių priemonių prieš kritiškai nusiteikusius žmones, savo puolimą Ukrainoje vaizduodama išimtinai teigiamai.Beveik visi Rusijos opozicijos veikėjai yra tremtyje arba kalėjime. „OVD-Info“ duomenimis, nuo 2022 metų vasario visoje Rusijoje buvo sulaikyta apie 20 tūkst.  žmonių. Vien šią savaitę Rusijos teismuose nagrinėjamos 59 politinės bylos, teigė organizacija.

Rusų pajėgoms apšaudžius Ukrainos Sumų sritį žuvo moterisPer Rusijos pajėgų ataką Ukrainos Sumų srityje žuvo moteris. Laikraštis „Kyiv Independent“ pranešė, kad rusų ginkluotosios pajėgos atakavo Svarkovės kaimą.Prokuratūros duomenimis, žuvo 82 m. moteris.Per rusų ataką Donecko srityje naktį į trečiadienį žuvo du civiliai ir dar septyni asmenys buvo sužeisti. Pasak „Kyiv Independent“, regione buvo apšaudytos kelios gyvenamosios teritorijos.

Netikėtos „staigmenos“ sulaukusi Rusija jau grasina atsaku Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį skelbia, kad Ukrainos dronų atakų Rusijos teritorijoje praeitą naktį banga „neliks nenubausta“, skelbia „Reuters“. Žurnalistams Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad dronai, dalis kurių atakavo oro pajėgų bazę Pskove už daugiau nei 600 kilometrų nuo Ukrainos, nebūtų galėję įveikti tokių atstumų be informacijos iš Vakarų šalių. Be to, visai neseniai Rusija gyrėsi sugriovusi vienos iš didžiausių Ukrainos dronų atakų Vakarų Rusijoje planus – mažiausiai šešiuose regionuose, esą, pavyko numušti ukrainiečių bepiločių. Panašu, kad šios koordinuotos atakos – didžiausios Rusijos žemėje nuo pat karo pradžios. Daugiausia žalos dronai padarė Pskove, netoliese sienos su Estija. Rusija pranešė, kad ten apgadinti keturi kariniai orlaiviai, regiono gubernatorius Michailas Vedernikovas, kol nebus įvertinti nuostoliai, uždraudė visus skrydžius. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Jusovas interviu „Babel“ teigė, kad per naktinę ataką Pskove keturi lėktuvai Il-76 – sunaikinti, o dar keli, anot jo, buvo apgadinti. Daugiau dronų buvo numušta virš Oriolo, Briansko, Riazanės, Kalugos ir Maskvos regiono, teigia Rusijos gynybos pareigūnai. Šiandieninė dronų ataka Pskovo aerodrome dar kartą parodė, kad saugių teritorijų Rusijoje nebėra. Tokią mintį išsakė karybos ekspertas Sergejus Kuzanas, rašo UNIAN. Jis priminė, kad praeitais metais atakų Pskovo srityje jau būta, tada irgi buvo apgadinti lėktuvai bei sraigtasparniai: „Bet tokios masinės bepiločių atakos dar nėra buvę. Šis regionas rusų tradiciškai vertintas kaip saugus.“ Anot eksperto, jeigu Rusijos pasienio teritorijos nuolat tampa tokių atakų taikiniais, tai šiaurinės sritys, konkrečiai Pskovas, kur yra pagrindinis elitinio šturmo desanto aerodromas, buvo geriau apsaugotos. „Tai, kas įvyko, nustebino pačią Rusiją“, – konstatuoja S. Kuzanas. Jis priminė, kad šiame aerodrome yra 104-ojo gvardijos desantinio šturmo pulkas, dalyvavęs kariniuose nusikaltimuose Bučoje. „Būtent šiam pulkui buvo pavesta užimti Kyjivo šiaurinę dalį, o tada įžengti į sostinę. Kitaip tariant, būtent tie orlaiviai Il-76 Hostomelyje išlaipino desantininkus. Tik ta operacija tada gėdingai žlugo. Tie lėktuvai dirbo Kryme 2014 metais, kai laipinosi desantininkai“, – primena ekspertas. Anot jo, ši naktis įrodė, kad beveik 700 kilometrų Rusijos teritorija – „spindulys, lengvai įveikiamas tokiems dronams“. „Matome, kaip gretai dronų atakos Rusijoj tampa dažnesnės, masyvesnės ir tikslesnės“, – daro išvadą S. Kuzanas.

Melitopolyje rusai įkurdino antrą krematoriumąLaikinai okupuotame Melitopolyje rusai įkurdino antrą krematoriumą, kad galėtų likviduoti žuvusių okupantų kūnus.Tai platformoje „Telegram“ pranešė šio Ukrainos miesto meras Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Visuose šiuo metu okupuotuose miestuose jau yra po vieną mobilų krematoriumą. Dabar Melitopolio prieigose, Mychailo Oratovskio gatvėje, buvo pastebėtas dar vienas kaminas, iš kurio plūsta juodi dūmai“, – pareiškė I. Fiodorovas.Jis pažymėjo, kad Melitopolio ir Berdiansko gyventojai skundžiasi siaubinga smarve, o krematoriumai dirba visą parą.Kaip jau rašė „Ukrinform“, Rusijos okupacinių pajėgų vadovybė bando nuslėpti tikruosius žmogiškuosius nuostolius ir laikinai okupuotose teritorijose vykdo palaikų laidojimą, negabenant jų į Rusiją. Rusai pirmąjį mobilų krematoriumą Melitopolyje įkurdino rugpjūčio pradžioje.

Odesoje SBU sulaikė Rusijos grupuotės „Prizrak“ šnipąUkrainos saugumo tarnyba (SBU) Odesoje sulaikė Rusijos teroristinės grupuotės „Prizrak“ („Vaiduoklis“) šnipą, dalyvavusį užimant Lysyčianską ir kitas Luhansko srities gyvenvietes.SBU pranešė, kad nusikaltėlis yra vietos gyventojas, ideologinis Kremliaus režimo rėmėjas. Per masines riaušes Odesoje 2014 m. gegužės 2 d. jis aktyviai dalyvavo provokacijose Rusijos naudai. Tada, siekdamas išvengti atsakomybės, jis pabėgo į laikinai okupuotą Luhansko srities dalį ir prisidėjo prie separatistų kovotojų.Generalinė prokuratūra pranešė, kad nuo 2014 m. birželio iki 2016 m. pažeidėjas kovojo su Ukrainos teisėsaugos pareigūnais ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariais, dalyvavusiais antiteroristinėje operacijoje, taip pat dalyvavo ginkluotoje kovoje Lysyčianske siekiant išlaikyti miestą, kontroliuojamą nelegalių ginkluotų Rusijos Federacijos grupuočių, bei užimant gyvenvietes, pastatus ir kitus objektus Luhansko srityje. Sėkmingai įvykdęs jam pavestas užduotis, vyras buvo paskirtas 14-ojo teritorinės gynybos bataliono „Prizrak“ žvalgybos kuopos vadu.Nuo to laiko „Santa“ pasivadinęs nusikaltėlis kovėsi su Ukrainos kariuomene Ukrainos rytuose, įskaitant zonoje prie plento į Bachmutą. Tačiau vėliau jis nusprendė palikti savo vadus ir slapta išvyko į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją bei grįžo į Odesos miestą.Per kratas jo buvimo vietose Odesoje buvo aptiktos nuotraukos, įrodančios jo narystę teroristinėje organizacijoje LPR. SBU tyrėjai pateikė jam kaltinimus pagal  Ukrainos baudžiamąjį kodeksą dalyvavimu teroristinėje organizacijoje. Jis uždarytas į areštinę, jam gresia iki 15 metų nelaisvės su turto konfiskavimu.Tyrimas tęsiamas, siekiant nustatyti visas nusikaltimų aplinkybes, įskaitant buvusio kovotojo ryšius su veikiančiais įsiveržusių Rusijos grupuočių nariais.

Kyjivo srityje numuštų Rusijos raketų ir dronų nuolaužos sužeidė tris žmonesViename Ukrainos Kyjivo srities rajone numuštų Rusijos raketų ir dronų nuolaužos apgadino daugiau kaip šešis privačius namus ir sužeidė tris žmones.Kyjivo srities policijos vadas Andrijus Niebytovas trečiadienį socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad 69 m. moteris patyrė nudegimų, dėl krintančių nuolaužų užsiliepsnojus jos namui. Du 43 m. ir 49 m. vyrai patyrė nesunkių įpjovimų.Gautomis žiniomis, per ataką buvo sunaikinti garažai ir du automobiliai.A. Niebytovas pažymėjo, kad pranešimų apie žalą buvo gauta ir dar viename Kyjivo srities rajone, ten taip pat nukentėjus privatiems namams. Buvo apgadintas stogas ir langai. Užsidegė žolė, tačiau liepsnos buvo greitai užgesintos.Vietoje dirba avarinės tarnybos. Policija registruoja atakos padarinius.

Britų žvalgyba: Rusijos kariai atsisako kovoti, o kariuomenės gretose fiksuojama žema moralėRusijos kariškiai atsisako kovoti, o kariuomenės gretose fiksuojama žema moralė. Kaip praneša „Sky News“, tai savo naujausioje, trečiadienį platformoje „X“ (buvusiame tviteryje) paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje pažymima, kad atsisakymas kovoti greičiausiai liudija apmokymų ir motyvacijos stoką bei stresines situacijas, su kuriomis Rusijos kariai susiduria fronte Ukrainoje.Neseniai buvo nuteisti du Rusijos kariai, kurie atsisakė paklusti nurodymams grįžti į Ukrainą. Vieno Rusijos naujienų portalo duomenimis, už atsisakymą kovoti Maskva kiekvieną savaitę nuteisia po kone šimtą karių.Ministerija nurodo, kad Rusija šiuos nuostolius kompensuoja į frontą siųsdama daugybę prastai apmokytų kariškių.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį. Maskva jas atmeta kaip „dezinformaciją“.

Nova Kachovkoje buvo susprogdinta „Vieningosios Rusijos“ būstinė Laikinai okupuotoje Nova Kachovkoje, Chersono srityje, buvo susprogdinta priešrinkiminė „Vieningosios Rusijos“ regioninė būstinė.Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.„Vakar, 21 val., Nova Kachovkoje buvo susprogdinta priešrinkiminė „Vieningosios Rusijos“ regioninė būstinė“, – sakė jis.Anot P. Andriuščenkos, dabar įsibrovėliai bando „nutylėti incidentą“.„Deja, nenukentėjo nei vienas išdavikas“, – pridūrė jis.https://t.me/andriyshTime/13037

Sprogimai Mariupolyje: įsibrovėliai pakėlė lėktuvus į dangų Laikinai okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje, nuo rugpjūčio 30-osios ryto tęsiasi sprogimai. Oro gynyba veikia, įsibrovėlių lėktuvai buvo pakelti į dangų.Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.„Mariupolis. Sprogimų garsai. Okupantų oro gynyba užfiksuota virš centrinio ir Kalmio rajonų“, – sakė jis.

Naktį virš Ukrainos numuštos 28 raketos ir 15 dronųNaktį Ukrainos oro gynyba šalies oro erdvėje numušė visas 28 Rusijos raketas ir 15 iš 16 dronų.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas, kuriuo remiasi „The Guardian“.Ukrainos pareigūnai kiek anksčiau trečiadienį nurodė, kad sostinėje Kyjive raketų nuolaužos pražudė du žmones.

JAV paskelbė apie papildomą karinę paramą UkrainaiJAV antradienį paskelbė, kad perduos Ukrainai naują karinės paramos paketą, kurio vertė siekia 250 mln. dolerių (230 mln. eurų).Kontrpuolimą prieš įsiveržusią Rusijos kariuomenę šiuo metu vykdančioms Kyjivo pajėgoms sunkiai sekasi pasiekti reikšmingų laimėjimų, ukrainiečiams susiduriant su stipria Rusijos gynyba, kuri apima minų laukus, tranšėjas ir kliūtis tankams.Nauja parama „padės Ukrainai atremti besitęsiantį Rusijos agresijos karą mūšio lauke ir apsaugoti savo žmones“, sakoma Pentagono pranešime.Kaip teigiama, paketo sudėtyje, be kita ko, yra išminavimo įrangos, oro erdvės gynybos raketų, artilerijos sviedinių, prieštankinių raketų ir daugiau kaip 3 mln. šaulių ginklams skirtų šaudmenų.Skaičiuojama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Vašingtonas jau yra įsipareigojęs skirti Kyjivui paramos už kelias dešimtis milijardų dolerių.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „X“ (buvusiame tviteryje) padėkojo JAV už naujausią pagalbą.

Skelbiama, kad dronai atakavo TV bokštą BrianskeDar du dronai atakavo Briansko sritį, pranešė srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas.Pasak jo, dronai bandė atakuoti televizijos bokštą Brianske, tačiau juos neva numušė oro gynybos pajėgos.„Gaisras numuštų dronų vietoje buvo likviduotas. Vietoje dirba operatyvinės ir avarinės tarnybos“, – sakoma A. Bogomazo „Telegram“ kanale.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 262 410 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 262 410 karių, įskaitant 570 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai trečiadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 423 Rusijos tankus (+9 per pastarąsias 24 val.), 8 596 (+17) šarvuotąsias kovos mašinas, 5 476 (+26) artilerijos sistemas, 733 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 500 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 7 953 (+44) automobilius, 18 laivų, 4 395 (+8) dronus, 825 (+5) specialiosios technikos vienetus ir 1 419 sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Rusija tvirtina Juodojoje jūroje sunaikinusi keturis Ukrainos karo laivusRusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgos Juodojoje jūroje esą sunaikino keturis Ukrainos karo laivus, kuriuose buvo iki 50 kariškių.Apie vidurnaktį Maskvos (ir Lietuvos) laiku lėktuvas „sunaikino keturis greitaeigius karo laivus“, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Rusijos gynybos ministerija. Pasak jos, šiuose laivuose buvo „Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų išsilaipinimo grupės, kurias iš viso sudarė iki 50 žmonių“. Ministerija nepateikė tikslesnių incidento koordinačių.

Karinė administracija: tokios galingos atakos Kyjive nebuvo nuo pavasarioŠiandien Rusijos įsibrovėliai surengė didžiulę kombinuotą ataką Kyjive, naudodami dronus ir raketas.„Naktinė oro ataka. Tokios galingos atakos Kyjivas nebuvo patyręs nuo pavasario. Priešas surengė didžiulę kombinuotą ataką, naudodamas bepiločius orlaivius ir raketas“, – pranešė Kyjivo miesto karinės administracija.Kelios dronų grupės iš skirtingų krypčių skrido sostinės link. Tačiau iš strateginės aviacijos Tu-95MS paleistos raketos taip pat pasiekė Kyjivą.„Apskritai oro gynybos pajėgomis ir priemonėmis buvo sunaikinta daugiau nei 20 priešo taikinių. Sostinėje nuolaužos užfiksuotos keliuose rajonuose. Deja, žuvo žmonės“, – pridūrė administracija.

Raketų ataka Kyjive: yra žuvusių ir sužeistųUkrainos sostinė Kyjivas buvo atakuotas raketomis. Krintančios nuolaužos mieste pražudė du žmonės, trečiadienį pranešė vietos valdžia.„Kyjivo Ševčenkivskio rajone nukritus nuolaužoms, preliminariais duomenimis, žuvo du žmonės“, – platformoje „Telegram“ parašė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. Pasak jo, dar vienas žmogus buvo sužeistas.Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ taip pat kalbėjo apie du žuvusius žmones ir nurodė, kad jų kūnai buvo rasti Ševčenkivskio rajone esančiame negyvenamosios paskirties pastate. Meras nepateikė detalių apie jų žūties aplinkybes ir nepatikslino, ar tai yra tie patys asmenys, apie kuriuos kalbėjo miesto karinė administracija.Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad maždaug 5 val. ryto (vietos ir Lietuvos laiku) Kyjivo centre išgirdo mažiausiai tris garsius sprogimus.Teigiama, kad avarinės tarnybos vyko ir į Darnyckio rajoną. Ten, anot S. Popko, nuolaužos nukrito ant komercinės paskirties pastato.

Dronai buvo nukreipti ir į Sevastopolio įlanką Rugpjūčio 30-osios naktį laikinai okupuotas Krymas taip pat buvo atakuojamas bepiločių orlaivių. Tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Rusijos statytinis Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas.„Sevastopolio įlankos srityje, remiantis išankstine informacija, pajėgos atmuša priešo bepiločių orlaivių atakas iš jūros. Visos pajėgos ir tarnybos yra budrios“, – rašė jis.https://t.me/uniannet/109728

Čerkasų srityje – sprogimai, veikia oro gynybos pajėgosČerkasų srityje šiąnakt, rugpjūčio 30 d., taip pat buvo girdėti sprogimų garsai. Regione veikia oro gynybos pajėgos, pranešė „RBC-Ukraina“.Ukrainoje tęsiasi didelio masto oro antskrydis. Pasak Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų, Rusijos kariai paleido raketas iš bombonešių „Tu-95ms“. Grupė raketų judėjo Čerkasų srities kryptimi.„Čerkasų regionui vis dar gresia sparnuotųjų raketų smūgis. Regione veikia oro gynyba“, – sakė regiono karinės administracijos vadovas.Taip pat oro gynybos pajėgos veikia Kirovohrado srityje.

Ukrainą atakavo kelios bepiločių orlaivių grupės: Odesoje ir regione buvo girdėti sprogimaiNaktį į trečiadienį, rugpjūčio 30 d., Rusijos įsibrovėliai visoje Ukrainoje paleido nepilotuojamus orlaivius.Tai buvo pranešta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų puslapyje „Telegram“. Pirmoji smogiančių dronų grupė buvo Sumų ir Černihovo regionų zonoje ir judėjo Kyjivo kryptimi.Antroji grupė buvo netoli Dniepropetrovsko ir Mykolajivo sričių ir judėjo Kropivnyckio kryptimi. Artėjant rytui buvo pranešta apie dar ne vieną dronų ataką. Odesoje šiąnakt oro antskrydžio metu pasigirdo sprogimų garsai. Rusai atakavo regioną raketomis.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos pranešė, kad rusai iš Juodosios jūros paleido „Kalibr“.

Rusiją masiškai atakavo bepiločiai orlaiviai: ne viename mieste griaudėjo sprogimai Rugpjūčio 30-osios naktį buvo pranešta apie sprogimus Tulos ir Briansko srityse, Maskvos oro uostuose buvo pristatytas planas „Kilimas“. Tuo pat metu Rusijos valdžia naikino gaisrą Pskovo aerodrome.Rusijos „Telegram“ kanalai skelbia vaizdo įrašus, kuriuose galima išgirsti sprogimų garsus. Rusijos valdžia to nekomentuoja. Bazos teigimu, planas „Kilimas“ taip pat buvo įvestas Riazanėje ir dalyje Kalugos regionuose.Sprendžiant iš internete paskelbtų vaizdų, pirmasis sprogimas Brianske įvyko 00.52 val., antrasis – 01.17 val. Mash rašo, kad du dronai bandė atakuoti naftos bazę „Družba“, jie esą buvo numušti.https://t.me/uniannet/109706

Pskove degė karinis aerodromas, apgadinti keturi lėktuvaiNaktį Pskovo aerodromo teritorijoje nuaidėjo sprogimai, kilo gaisras.Apie tai praneša Rusijos  „Telegram“ kanalai, remdamiesi vietos gyventojais. Paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matomas didelio masto gaisras ir juodų dūmų kamuoliai. Pskove po bepiločio orlaivio atakos kariniame aerodrome buvo apgadinti keturi Il-76 lėktuvai, praneša Rusijos pagalbos tarnybos.Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Miesto gyventojai sako girdėję sprogimus ir šūvius. Anot jų, miestą užpuolė nepilotuojami orlaiviai. Vienas iš vaizdo įrašų autorius komentuoja tai, kas vyksta: „Sveiki atvykę į vasario 24 d., bendražygiai“.https://t.me/uniannet/109721

BBC: Rusijoje, Pskove, pasigirdo sprogimai Pskove, netoli oro uosto, naktį pasigirdo dešimtys sprogimų. Tai BBC pasakojo vietos gyventojas.„Visi mieste išgirdo dešimtis į sprogimą panašių garsų ir pamatė link oro uosto važiuojančius ugniagesių ir policijos automobilius. Konkretesnės informacijos kol kas nėra“, – sakė BBC pašnekovas Pskove, nenorėjęs skelbti savo vardo.Kai kurie Rusijos naujienų kanalai jau praneša, kad aerodromą Pskove užpuolė Ukrainos dronai, nors patikimų duomenų apie tai kol kas nėra.Vietos šaltiniai praneša, kad be sprogimų iš oro uosto teritorijos taip pat buvo girdėti šaudymo garsai, tikriausiai šaudyta į dronus.Pskovo oro uostas yra vadinamasis „bendras aerodromas“. Tai yra ir civilinis oro uostas, ir karinė oro bazė. Remiantis atvirais šaltiniais, aerodrome įsikūręs Rusijos kariuomenės 334-asis karinis transporto aviacijos pulkas.

Rusijos kariuomenė vėl paleido dronusNaktį į trečiadienį Rusijos kariuomenė vėl paleido dronų grupę – spėjama, kamikadzių dronus.Ukrainos oro pajėgos informuoja, kad dronų, kurių tipas dar nenustatytas, grupė juda per Sumų regioną į vakarus.Kol kas perspėjimas dėl oro antskrydžių buvo paskelbtas tik dviejuose šiauriniuose Ukrainos regionuose – Sumų ir kaimyniniame Černigove.

Pranešama apie sprogimus laikinai okupuotame BerdianskeLaikinai užimtame Zaporižios srities Berdianske nugriaudėjo galingi sprogimai. Tai įvyko antradienio, rugpjūčio 29 d., vakarą.Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Melitopolio mero Ivano Fiodorovo „Telegram“ kanalo įrašu.„Giliai užpakalyje“ karšta. Iki šiol okupuoto Berdiansko gyventojai praneša apie galingus sprogimus“, – rašė Melitopolio meras.Kol kas informacijos apie sprogimų priežastis nėra. Taip pat nežinoma, kurioje okupuoto Berdiansko vietovėje buvo girdėti sprogimai.

Šveicarija Ukrainai padovanos išminavimo transporto priemonęVikšrinė transporto priemonė bus perduota Ukrainos valstybinei ekstremalių situacijų tarnybai, kad specialistai galėtų ją panaudoti „humanitariniam išminavimui“.Kaip pažymėjo BBC, iš Šveicarijos valdžios institucijų pranešimo spaudai galima daryti išvadą, kad mašina nebus naudojama fronte. Kartu su šia transporto priemone Šveicarija perduos Ukrainai priekabą jos transportavimui ir atsargines dalis, tikėdamasi , kad ji tarnaus trejus metus. Šveicarija istoriškai buvo neutrali. Nuo karo Ukrainoje pradžios ji ne kartą atmetė kitų Europos šalių prašymus leisti perduoti Šveicarijoje pagamintus ginklus ir šaudmenis į Kijevą. Tačiau 2023 metų birželį šalies parlamentas nusprendė, kad šveicariškų ginklų reeksportas šalyse, „besidalijančiose Šveicarijos vertybėmis“, tam tikromis sąlygomis neprieštarauja šalies neutralumo koncepcijai.

Ukrainos žvalgyba: Rusija turi maždaug 75 raketas „Kinžal“, todėl keičia smūgių taktikąRusija turi nedidelį hipergarsinių raketų „Kinžal“ rezervą – apie 75 vienetus – ir per mėnesį gali pagaminti ne daugiau kaip šešias tokias raketas.„Kinžal“ raketų rezervas šiuo metu sudaro apie 75 vienetus. Rusai labai vertina šias raketas ne tik dėl palyginti nedidelio jų skaičiaus, bet ir dėl to, kad, mūsų skaičiavimais, priešas per mėnesį gali pagaminti ne daugiau kaip šešis vienetus – bent jau taip numatyta jų plane“, – interviu „RBC-Ukraina“ sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direkcijos atstovas Vadimas Skibickis.Pasak jo, Ukrainos karinė žvalgyba mato, kaip dėl ribotų tam tikrų tipų raketų atsargų ir gamybos keičiasi Rusijos smūgių taktika.„Pirmiausia skirtingų klasių raketų kaitaliojimas. Antra, rusai dabar kruopščiau renkasi taikinius ir daug dėmesio skiria sparnuotųjų raketų ir dronų skrydžio trajektorijoms nustatyti, kad apeitų mūsų oro gynybos sistemas. Trečia, jie pradėjo greičiau priimti sprendimus dėl smūgių“, – sakė V. Skibickis.Jis pridūrė, kad Rusija mokosi ir pradeda taikyti naujus metodus ir taktiką.„Ir greičiausiai dabar rusai keičia taikinių mūsų teritorijoje pasirinkimo metodą. Dabar priešas tyrinėja mūsų energetikos objektus, ieško jų pažeidžiamų vietų, taip pat mūsų oro gynybos sistemų išsidėstymą. Rusai visa tai analizuos, kad parinktų optimalius raketų paleidimo maršrutus“, – sakė Vyriausiosios žvalgybos direkcijos atstovas.Pasak jo, smūgių taktika ir metodas priklausys nuo to, kaip metodiškai ir teisingai Rusija nustatys Ukrainai kritiškai svarbius objektus.„Mes, savo ruožtu, darysime viską, kas įmanoma, kad apsaugotume savo objektus, laiku aptiktume pasirengimą smūgiams ir atitinkamai pateiktume rekomendacijas savo energetikos įmonėms, kad būtų išvengta rimtų sugriovimų“, – pabrėžė V. Skibickis.

Kuleba: Ukraina nemato, kad Vakarų parama mažėtųKyjivas, pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, nemato, kad tarptautinė parama jo šaliai mažėtų. Tokio mažėjimo Kyjivas nejaučia nei JAV Kongrese, nei Europos Parlamente, sakė D. Kuleba antradienį Paryžiuje žurnalistams po susitikimo su Prancūzijos diplomatijos vadove Catherine Colonna.Anot ministro, Jungtinėse Valstijose ir „tam tikrose Europos šalyse“ pasigirsta atitinkamų balsų. Tačiau jo šalis tai „atlaikys“, nes kovoja „teisingą kovą“, kuri nusipelno paramos.JAV tokie balsai susiję su 2024 m. vyksiančiais prezidento rinkimais, kalbėjo D. Kuleba, kuris buvo pakviestas į Paryžių kaip garbės svečias dalyvauti kasmetinėje Prancūzijos ambasadorių konferencijoje. Jis pridūrė: „Bet visa tai praeis“.Praėjusią savaitę per pirmuosius respublikonų kandidato į JAV prezidentus TV debatus kai kurie jų kritikavo prezidento Joe Bideno paramą Ukrainai ir pergalės atveju žadėjo keisti kursą. Donaldas Trumpas, buvęs JAV prezidentas ir šiuo metu realiausias respublikonų pretendentas, iki šiol aiškiai nepasakė apie paramą Ukrainai – tačiau tvirtino galįs per dieną užbaigti karą.

Ekspertai: Rusijai trūksta elitinių pajėgų pradėti puolimą Rusija toliau dislokuoja „elitinius“ karius silpnose fronto zonose būsimų puolimo operacijų sąskaita, teigia karo analitikai.„76 Guards Air Assault“ (VDV) yra antroji elitinė divizija, siunčiama sustiprinti „kritinius sektorius“ Zaporožės regione po to, kai Ukraina paskelbė atkovojusi Robotynės kaimą, nurodė Karo studijų institutas (ISW).Didėjantis jų dislokavimas tiek puolimo, tiek gynybos operacijose „greičiausiai pažemino“ Rusijos elitinius pėstininkus, nurodė JAV ekspertų grupė.„Šių pajėgų degradacija greičiausiai susilpnins Rusijos gebėjimą tęsti sudėtingas gynybines operacijas ir beveik neabejotinai sutrikdys bet kokius Rusijos ketinimus atnaujinti didelio masto puolimo operacijas, kurios daugiausia rėmėsi santykinai elitiniais pėstininkais, kurių Rusijai dabar trūksta“, – teigė ISW.Santykinai elitiniai daliniai anksčiau buvo perdislokuoti iš Chersono srities, kad apsigintų nuo Ukrainos kontrpuolimo Bachmute, o tai dar vienas pavyzdys, kaip Rusija pasikliauja tam tikrais patyrusiais kariais.

JAV paskelbė apie dar vieną pagalbos Ukrainai paketą už 250 mln. doleriųJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį paskelbė apie dar vieną pagalbos paketą Ukrainai.Pasak „Reuters“, kuri cituoja JAV valstybės departamentą, paketo vertė siekia ketvirtį milijardo dolerių.Į pagalbos paketą įtraukos AIM-9M „oras-oras“ raketos; raketos HIMARS; artilerijos sviediniai; „Javelin“ prieštankinės sistemos su raketomis; išminavimo ir kliūčių šalinimo įranga.

Maliar: rusai įstrigę Bachmute ir negali palikti miestoUkrainos krašto apsaugos viceministrė Hanna Maliar pabrėžė, kad priešas taip pat negali judėti pačiame mieste.Ukrainos kariuomenė toliau žengia į priekį Bachmuto kryptimi. Tuo pat metu Rusijos okupacinės pajėgos Bachmute yra įstrigusios ir negali palikti miesto, informuoja UNIAN.„Jei kalbėtume apie Rytus – šviežios naujienos – mes ten darome puikią pažangą Bachmuto kryptimi. Tai iš tikrųjų labiausiai kankina priešą. Todėl jie bando perjungti ir nukreipti mūsų pastangas kitomis kryptimis“, – sakė viceministrė.Anot jos, Ukrainos kariai ten veržiasi pietiniu flangu.„Mes jau pasiekėme daug dominuojančių aukštumų, o priešas iš tikrųjų ten yra įstrigęs, nes negali išeiti iš Bachmuto ir negali visiškai judėti pačiame mieste. Dabar daugiausia kalbama apie mūšius Kleščevkoje, Kurdyumovkoje, Andrievkoje. Iš tiesų, vyksta mūšiai. Ten pamažu judame į priekį, ten mums sekasi“, – pridūrė gynybos viceministrė.

Rusija praneša apie žuvusiuosius Ukrainos pajėgoms apšaudžius pasienio teritorijąRusija kaltina Ukrainą iš artilerijos apšaudžius netoli sienos esantį kaimą Briansko srityje. Per ataką už 15 km nuo Ukrainos sienos esančioje Klimovo gyvenvietėje yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, „Telegram“ kanale rašė sritie gubernatorius Aleksandras Bogomas. Tarp aukų esą yra ir vaikų.Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės. Kyjivas šios informacijos kol kas nekomentavo. Gubernatoriaus teigimu, per apšaudymą apgadintas mokyklos pastatas bei keli gyvenamieji namai ir administraciniai pastatai.Praėjusiomis savaitėmis ne kartą būta pranešimų apie spėjamas ukrainiečių atakas prieš Rusijos teritoriją. Pastarąjį kartą Maskva sekmadienį ir pirmadienį pranešė apie atremtas dronų atakas virš Briansko ir Kursko pasienio regionų.

G. Landsbergis: Vakarų baimė neleidžia Ukrainai suteikti ginklų, kurie leistų iš tikrųjų laimėti karąDarbo vizitu antradienį į Bukareštą išvykęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad dėl eskalacijos baimės NATO Aljansas Ukrainai nesuteikia pakankamai ginklų. Pasak jo, nuolat yra dvejojama.„Neturėtume jaustis turį teisę vertinti Ukrainos progresą be tinkamos savirefleksijos ar mes patys padarėme pakankamai. Eskalacijos baimė iki šiol neleido mums suteikti Ukrainai ginklų, kurie leistų iš tikrųjų laimėti karą“, – dalyvaudamas atviroje ambasadorių suvažiavimo sesijoje „Nuo Baltijos iki Juodosios jūros: saugumo ir junglumo stiprinimas“ sakė G. Landsbergis.Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, nepastovumas Rusijoje tik didės, todėl reikia imtis realių veiksmų.„Planai neatbaido vien savo egzistavimu. Sąjungininkų pajėgų sukūrimas, žymiai daugiau karių, dislokuotų prie rytinių NATO sienų net taikos metu, gynybos pramonės atkūrimas – yra tai, ko reikia tikram poveikiui“, – akcentavo G. Landsbergis.ELTA primena, kad G. Landsbergis rugpjūčio 29–30 dienomis su darbo vizitu lankosi Bukarešte, kur su Rumunijos užsienio reikalų ministre vyksta dvišalės politinės konsultacijos tarptautiniais klausimais.Taip pat G. Landsbergis dalyvaus ir metiniame Rumunijos ambasadorių suvažiavime.

Ukrainoje sugriauta daugiau kaip 1 300 mokyklųNuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje sugriauta daugiau kaip 1 300 mokyklų. Be to, dėl besitęsiančių Rusijos atakų tik trečdalis mokyklinio amžiaus vaikų gali reguliariai lankyti kontaktines pamokas, pranešė JT Vaikų fondas (UNICEF), kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.„Ukrainoje nesiliauja atakos prieš mokyklas, todėl vaikai laba išgyvena ir neturi saugios erdvės mokytis“, – teigiama toliau pranešime. Vaikų, kurie su savo šeimomis pabėgo į užsienį, padėtis esą ne daug geresnė. Daugiau kaip pusė septyniose šalyse registruotų ukrainiečių vaikų jose nelanko mokyklos.

D. Kuleba derybas su Rusija palygino su J. Prigožino likimuNėra pagrindo manyti, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas per derybas elgsis kitaip, nei elgėsi su „Wagner“ grupuotės vadu Jevgenijumi Prigožinu.Tai Paryžiuje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba bendrame brifinge su Prancūzijos užsienio reikalų ministre Catherine Colonna.„Kalbant apie raginimus derėtis su V. Putinu, visi, kurie apie tai klausia, turėtų klausti ne mūsų, o J. Prigožino. Jis turėjo konfliktą su V. Putinu, jis vykdė sėkmingas derybas su V. Putinu, užbaigė šį konfliktą, susitarė dėl saugumo garantijų, o tada V. Putinas jį nužudė“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.D. Kuleba pabrėžė, kad nėra pagrindo manyti, jog kitose derybose V. Putinas elgsis kaip nors kitaip.Rugpjūčio 23 dieną privatus lėktuvas, kuriame, be kitų asmenų, buvo ir J. Prigožinas, sudužo Rusijos Federacijos Tverės srityje. Rugpjūčio 27 dieną Rusijos tyrimų komitetas patvirtino J. Prigožino žūtį per lėktuvo katastrofą.Po nesėkmingo „Wagner“ grupuotės maišto prieš Rusijos karinę vadovybę samdiniai išvyko į Baltarusiją. Tuo pat metu privačios karinės bendrovės įkūrėjas ir vadovas J. Prigožinas galėjo laisvai judėti tiek Baltarusijos, tiek Rusijos teritorijoje.

Ukrainos kariai iškėlė vėliavą prie Antonivkos tilto kairiajame Dniepro upės kranteUkrainos kariai iškėlė nacionalinę vėliavą prie Antonivkos tilto laikinai okupuoto Chersono regiono kairiajame krante.Atitinkamą vaizdo įrašą „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.„Ukrainos vėliava kairiajame Chersono regiono krante. Vasarnamiai prie Antonivkos tilto“, – rašė A. Jermakas.Vaizdo įraše kariai sako, kad sodų bendrijoje pastebėjo pastatą su stiebu, ant kurio buvo Ukrainos herbas, ir ten iškėlė Ukrainos vėliavą. Taip jie norėjo rusams aiškiai parodyti, kad Ukrainos žemė galiausiai bus išlaisvinta iš okupantų.„Ukrinform“ primena, kad 2022-ųjų rudenį Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Chersono regiono dešinįjį krantą, įskaitant Chersono miestą. Kairiajame krante esanti teritorija dar tebėra laikinai okupuota Rusijos kariuomenės.https://t.me/Yermak_Official/940

Paryžiuje viešintis D. Kuleba dėkoja Prancūzijai už politinę paramąĮ Paryžių atvykęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba padėkojo Prancūzijai už paramą jo šaliai, kuri jau pusantrų metų priešinasi Rusijos agresijai.Tai ne tik parama ginklais, sakė D. Kuleba antradienį Paryžiuje spaudos konferencijoje su prancūzų kolege Catherine Colonna. Tai esą ir didžiulė Prancūzijos politinė parama dėl Ukrainos siekio tapti ES ir NATO narėmis. Ukraina amžinai bus dėkinga Prancūzijai ir prancūzams už suteiktą paramą, pabrėžė D. Kuleba.Prancūzijos diplomatijos vadovė savo ruožtu pažymėjo, kad Ukraina bus remiama tiek, kiek reikės. „Mes žinome, kad tai absoliučiai būtina“, – sakė ji. Ir tai ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl kolektyvinio saugumo bei tarptautinės sistemos, kuri grindžiama teise, o ne jėga, ateities.D. Kuleba Paryžiuje dar susitiks su prezidentu Emmanueliu Macronu. Eliziejaus rūmų duomenimis, susitikime, be kita ko, bus kalbama apie Ukrainos poreikius. Vakare numatyti svečio pokalbiai su Prancūzijos ambasadoriais Afrikos šalyse.

Ukraina evakuoja vaikus iš penkių pietinio fronto miestų Kyjivas antradienį nurodė evakuoti vaikus iš penkių pietų Ukrainos miestų, esančių netoli fronto linijos, motyvuodamas padažnėjusiomis atakomis, Ukrainos pajėgoms siekiant atsiimti netoliese esančias teritorijas.„Dėl sudėtingos saugumo padėties ir priešo apšaudymo 54 vaikai ir 67 lydintys asmenys bus priverstinai evakuoti“ iš Zaporižios regiono kaimų, socialinėje žiniasklaidoje paskelbė ministerija, atsakinga už Rusijos okupuotų teritorijų reintegraciją.

Po Ukrainoje kilusio skandalo Vatikanas pakomentavo popiežiaus žodžiusVatikanas antradienį bandė užglaistyti skandalą, kilusį po to, kai popiežius Pranciškus išaukštino Rusijos imperialistus per vaizdo konferenciją su Rusijos jaunaisiais katalikais, tikindamas, kad jis niekada nesiekė įkvėpti šiandieninės Rusijos agresijos Ukrainoje, praneša naujienų agentūra AP.Vatikano atstovas Matteo Bruni sakė, kad Pranciškus, palankiai atsiliepdamas apie Rusijos imperijos vadovus Petrą I ir Jekateriną Didžiąją, tiesiog norėjo akcentuoti teigiamus Rusijos dvasinės ir kultūros istorijos aspektus, padrąsinti jaunus žmones prisiminti praeitį ir didžiuotis „buvimu rusais“.Popiežius Pranciškus „tikrai nenorėjo išaukštinti imperialistinės logikos ar valdovų, jie buvo paminėti įvardijant konkrečius istorinius laikotarpius“, pareiškime teigia M. Bruni.Po kilusio skandalo ir didžiulio ukrainiečių nepatenkinimo popiežiaus Pranciškaus žodžiais diplomatinė Vatikano misija Ukrainoje pirmadienį taip pat sureagavo pateikdama atsaką, kuriame „aptariami konkretūs Romos popiežiaus pasakyti žodžiai“.„Remiantis kai kuriomis interpretacijomis, popiežius Pranciškus paskatino jaunuosius Rusijos katalikus imti pavyzdį iš konkrečių Rusijos istorijos veikėjų, žinomų dėl savo imperialistinių ir ekspansinių idėjų, nešusių skriaudas kaimyninėms tautoms, taip pat ir ukrainiečių“, – teigiama pareiškime. Jame pabrėžiama, kad popiežiaus atstovai „ryžtingai neigia minimas interpretacijas, nes pontifikas imperialistinių idėjų nepropagavo“.„Priešingai: popiežius yra atkaklus bet kokios formos imperializmo ar kolonializmo šalininkas ir kritikas, visų tautų ir visų situacijų. Rugpjūčio 25 dieną išsakytus pontifiko žodžius vertėtų interpretuoti būtent tokioje šviesoje“, – teigia apaštališkoji nunciatūra, nepatikslindama, kaip konkrečiai reikėtų suprasti popiežiaus žodžius apie „didingą Petro I ir Jekaterinos II Rusiją“.Ukrainos užsienio reikalų ministerija pirmadienį aštriai sukritikavo popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi į Rusijos jaunimą.Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka įvertino, kad po tokiais žodžiais, kurie sklinda iš popiežiaus lūpų, sąmoningai ar nesąmoningai skamba imperialistinės propagandos tezės.Jis priminė, kad rusai mėgsta frazes apie „dvasinius ryšius“,„Motinos Rusijos“ išgelbėjimą ir kitus pareiškimus, kuriais agresorius pateisina save dėl pralieto ukrainiečių kraujo.

Po Podoliako pareiškimo Medvedevas ėmė grasinti „apokalipse“ Ukraina teigia turinti Vakarų šalių pritarimą pulti rusų objektus okupuotame Kryme. „Šiandien yra visiškas sutarimas, kad okupuotose teritorijose, pavyzdžiui, Kryme galime naikinti viską, kas yra rusiška“, – per Ukrainos televiziją sakė prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Prieš metus Vakarų partnerės, anot jo, dar buvo prieš atakas 2014 m. Rusijos aneksuotame Juodosios jūros pusiasalyje. M. Podoliakas, be kita ko, rėmėsi Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock neseniai išsakytais teiginiais. Paklausta apie Rusijos pranešimus dėl Ukrainos dronų atakų, be kita ko, prieš Maskvą, ministrė pirmadienį pabrėžė: „Rusija užpuolė Ukrainą.“ Ji pridūrė: „Rusija nepaliaujamai bombarduoja civilinius taikinius Ukrainoje, grūdų saugyklas, ligonines, bažnyčias. O ukrainiečiai ginasi pagal tarptautinę teisę.“ M. Podoliakas pažymėjo: „Ne mes pradėjome šį karą.“ Ukraina, pasak jo, atakas vykdo vien tik dėl „gynybinių motyvų“. Patarėjas sakė, kad Rusiją atakuojantys dronai yra „nežinomos kilmės“. Kartu jis pareiškė, kad dronų atakų daugės, nes Rusijos vadovybė vis labiau praranda ir oro erdvės, ir valdžios aparato kontrolę. Be karinių objektų Kryme Kyjivas dabar dronais jau atakuoja ir karinius oro uostus bei sostinę Maskvą. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas „Telegram“ kanale M. Podoliako žodžius interpretavo kaip „tiesioginį teisiškai svarų įrodymą, kad Vakarai dalyvauja kare prieš Rusiją“. Apokalipsės pranašystės vis labiau artėja, rašė D. Medvedevas, taip užsimindamas apie grasinimus panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą ir jos Vakarų rėmėjas.

Rusų pajėgoms apšaudžius Kupjanską žuvo vienas žmogus ir dar vienas buvo sužeistasUkrainos šiaurės rytuose per rusų pajėgų surengtą apšaudymą, institucijų duomenimis, žuvo 45 metų vyras. Per incidentą Kupjanske be to, 67-erių vyras patyrė sužalojimų, praneša agentūra „Reuters“.Šį miestą Charkivo srityje netrukus po invazijos pradžios prieš pusantrų metų užėmė Rusijos daliniai, tačiau vėliau ukrainiečių pajėgos jį atsikovojo. Ukrainos duomenimis, dabar Kupjanskas vėl aktyviau atakuojamas rusų pajėgų.

Kyjivas kritikuoja popiežių, liaupsinusį „didžiosios Rusijos“ palikimąVatikanas antradienį stengėsi sušvelninti nesutarimus su Ukraina po to, kai Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant „imperinę propagandą“ vaizdo žinutėje jauniems rusų katalikams.Vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiai grupei popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“, sakoma internete paskelbtame vaizdo įraše.„Niekada nepamirškite šio didžio palikimo. Jūs esate didžiosios Motinos Rusijos paveldėtojai, eikite pirmyn su tuo“, – sakė popiežius.Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka sakė, kad popiežiaus kalba buvo „labai apgailėtina“.„Būtent tokia imperialistine propaganda, „dvasinėmis jungtimis“ ir „būtinybe“ gelbėti „didžiąją motiną Rusiją“ Kremlius pateisina tūkstančių ukrainiečių išžudymą ir šimtų Ukrainos miestų bei kaimų sunaikinimą, – pirmadienį vakare sakė jis. – Labai gaila, kad rusiškos didžiavalstybinės idėjos, kurios iš tiesų yra chroniško Rusijos agresyvumo priežastis, sąmoningai ar nesąmoningai sklinda iš popiežiaus lūpų, kurio misija, mūsų supratimu, kaip tik ir yra atverti Rusijos jaunimui akis ir parodyti destruktyvų dabartinės Rusijos vadovybės kursą“.Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni antradienį išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad pontifiko „ekspromtu“ pasakytos pastabos buvo skirtos „padrąsinti jaunimą saugoti ir skatinti tai, kas yra pozityvaus didžiajame Rusijos kultūriniame ir dvasiniame pavelde“.Pastabomis „tikrai nebuvo siekiama šlovinti imperinę logiką ir valdžios asmenybes“.Popiežius Pranciškus reguliariai ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį jis sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės.Anksčiau šiais metais jis paskyrė aukščiausio rango kardinolą, kuris bandys tarpininkauti siekiant taikos ir kuris jau lankėsi ir Maskvoje, ir Kyjive.Vatikano oficialus žiniasklaidos portalas pranešė apie popiežiaus vaizdo pranešimą, skirtą Rusijos jaunimo dienai rugpjūčio 25-ąją paminėti, tačiau nepateikė vaizdo įrašo ar konkrečių citatų, kurioms prieštaravo Kyjivas.Vietoj to buvo pranešta, kad popiežius ragino Rusijos jaunimą būti „taikos kūrėjais“ ir „sėti susitaikymo sėklas“.Kremlius savo ruožtu palankiai įvertino popiežiaus pastabas. „Pontifikas išmano Rusijos istoriją. Tai labai gerai“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Vokietija suėmė vyrą, prekiavusį su Rusija karinių bepiločių orlaivių dalimisAntradienį Vokietijoje suimtas šios šalies ir Rusijos pilietybę turintis asmuo, pardavinėjęs Rusijai elektroninius komponentus, naudojamus karinėje įrangoje, įskaitant dronus, šiuo metu Maskvos dislokuotus Ukrainoje.Per savo įmonę Vakarų Vokietijoje įtariamasis, žinomas kaip Waldemaras W., 26 kartus eksportavo komponentus karinę įrangą, įskaitant dronus „Orlan 10“, gaminančiai įmonei Rusijoje, sakoma federalinių kaltintojų pranešime.

Apklausa: vis daugiau ukrainiečių nusiteikę ilgalaikiam karui su RusijaUkrainoje daugėja žmonių, kurie orientuojasi į ilgalaikį karą su agresoriumi. Daugiau nei 80 proc. tikisi, kad šalis sugrąžins visas teritorijas.Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi KIIS tyrimo, kurį užsakė Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Sociologijos institutas, duomenimis.2023 m. birželį 42 proc. apklaustųjų manė, kad karas Ukrainoje truks ilgiau nei metus. 2022 metų gruodį taip manė tik 26 proc. Besitikinčių pergalės per šešis mėnesius ar metus sumažėjo nuo 50 proc. iki 34 proc.Daugiau nei 80 proc. respondentų mano, kad pergalė bus visų Ukrainos teritorijų susigrąžinimas.

Ukraina susigrąžino dar 84 žuvusių karių kūnusUkraina iš laikinai okupuotų teritorijų susigrąžino dar 84 kritusių šalies gynėjų palaikus.Tai antradienį platformoje „Telegram“ pranešė dingusių be žinios asmenų reikalų įgaliotinis Olehas Kotenka, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Buvo perduoti savo gyvybes už Ukrainą paaukojusių karių kūnai. 84 gynėjų palaikai šiandien buvo grąžinti jų šeimoms“, – tvirtino O. Kotenka.Jis pabrėžė, kad karių kūnų susigrąžinimo procesas vyko laikantis Ženevos konvencijos normų.Gynėjų palaikai, juos atpažinus, bus perduoti artimiesiems palaidoti.Rusija ir Ukraina reguliariai keičiasi karių kūnais. Paskutinį kartą toks apsikeitimas įvyko rugpjūčio pradžioje, kai Ukraina susigrąžino 44 žuvusių karių kūnus.

Kariuomenės atstovė: Zaporižios sektoriuje rusai traukiasi, pralaužus jų gynybos linijasZaporižios srityje įsibrovėliai iš Rusijos traukiasi, Ukrainos pajėgoms pralaužus jų gynybos liniją, per nacionalinį telemaratoną pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.„Dabar, kai mūsų kariuomenė žengia į priekį, priešas nebeturi galimybės sutvirtinti pažeistos gynybos, tad po kurio laiko tai įgis proveržio statusą“, – sakė N. Humeniuk. Jos žodžiais, Ukrainos pajėgų veržimasis yra matomas geografiškai ir rodo, kad priešo kariuomenė traukiasi.Pasak N. Humeniuk, Ukrainai svarbi kiekviena gynybos pajėgų išlaisvinta gyvenvietė. „Pati gynybos pajėgų pažanga taip pat yra labai stiprus psichologinis spaudimas priešui ir ginklas hibridinio karo sąlygomis“, – pridūrė ji.N. Humeniuk paminėjo, kad kiekviena išlaisvinta gyvenvietė leidžia Ukrainos gynėjams įsitvirtinti ir sukurti papildomas gynybos linijas, kad jie ten galėtų geriau įsitvirtinti ir toliau taikytis į priešo gynybą.

Rusai iš artilerijos smogė Kupjanskui: vienas žmogus žuvoRusijos kariai dar kartą apšaudė Kupjanską Charkivo srityje. Per apšaudymą žuvo vienos iš vietinių įmonių apsaugos darbuotojas.Teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimų, praneša Generalinė prokuratūra.Tyrimo duomenimis, apie 8.30 val. priešas Kupjanską apšaudė iš artilerijos. Taip pat per ​​apšaudymą buvo apgadintas privatus namas, kur nukentėjo 67 metų gyventojas.Be to, dėl priešo smūgio, įvykusio keliomis valandomis anksčiau – 5 valandą ryto – buvo apgadintas daugiabutis.

Britų žvalgyba: karinė tarnyba Rusijoje kur kas pelningesnė nei prieš metusDidžiosios Britanijos duomenimis, nuo Kremliaus pradėto karo pradžios atlyginimai Rusijos kariuomenėje gerokai padidėjo.„Karinė tarnyba Rusijos ginkluotosiose pajėgose po invazijos tapo vis pelningesnė“, – antradienį paskelbė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kasdienėje žvalgybos informacijos apie karą Ukrainoje suvestinėje.Atlyginimas ir papildomos išmokos stipriai motyvuoja stoti į kariuomenę, „ypač tuos, kurie yra iš skurdesnių Rusijos vietovių“, sakoma suvestinėje. „Vis dėlto mažai tikėtina, kad Rusija pasieks savo tikslus užverbuoti savanorių į ginkluotąsias pajėgas“, – priduria analitikai.Didžiosios Britanijos ministerija remiasi Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimais. 2022 m. vasario 4 d., likus savaitėms iki karo pradžios, jis sakė, kad leitenantams buvo mokama 81 200 rublių (850 JAV dolerių) per mėnesį. Tačiau dabar oficialūs skaičiai rodo, kad mobilizuotiems kapralams mokama 195 tūkst. rublių.Daugelis Ukrainoje kariaujančių puskarininkių per mėnesį uždirba daugiau nei 200 tūkst. rublių, rodo skaičiai. „Tai daugiau nei 2,7 karto viršija vidutinį darbo užmokestį, jis Rusijoje siekia 72 851 rublį“, – teigia  Didžiosios Britanijos ministerija, nuo karo pradžios kasdien skelbianti atnaujintą informaciją.

Žiniasklaida: Rusija gali kovoti dar metus, kol Putinas turės pasirinktiRusija turės pakankamai pinigų karui finansuoti dar vienerius metus. Tada diktatorius Vladimiras Putinas turės pasirinkti tarp Rusijos gerovės ir kovos.Remiantis CNN, V. Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį 2023 metais „nacionalinei gynybai“ numatyta skirti 4,98 trilijono rublių (52 mlrd. dolerių). Pagal vyriausybės dokumentą, kurį analizavo „Reuters“, ši prognozė padvigubėjo iki 9,7 trilijono rublių (101 mlrd. dolerių). Tai beveik tris kartus daugiau nei Rusija gynybai išleido 2021 metais.Rusijos ekonomikos ekspertas Richardas Connolly skaičiuoja, kad Rusijos išlaidos karui 2023 metais gerokai viršys 100 mlrd. dolerių. Prieš invaziją Rusija gynybai išleisdavo apie 3–4 proc. savo metinio bendrojo vidaus produkto, o dabar tai gali siekti 8–10 proc.Buvusi Rusijos centrinio banko pareigūnė Aleksandra Prokopenko sako, kad Rusija galbūt galės finansuoti karą dar maždaug metus, bet jei jis užsitęs, vyriausybei teks priimti „sunkų pasirinkimą“.„Kompromisas bus toks, kad jiems reikės didinti mokesčius arba mažinti infrastruktūros išlaidas, pavyzdžiui, kelių tiesimui ir tiltų priežiūrai, nes karas kainuos vis daugiau“, – CNN sakė ji.

Maliar: užgrobtose teritorijose įsibrovėliai slopina proukrainietiškas nuotaikasLaikinai užgrobtoje Ukrainos teritorijoje rusai mėgina vis labiau stiprinti priemones, neleidžiančias tarp gyventojų pasireikšti proukrainietiškoms nuotaikoms.„Šiuo tikslu įsibrovėliai iš Rusijos tobulina nuolatinio atsako į patriotiškai nusiteikusius piliečius praktiką, taiko planinius ir netikėtus patikrinimus bei represines priemones ir specialius propagandos veiksmus“, – „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.Nuo šių metų rugpjūčio pradžios rusai laikinai užgrobtoje Zaporižios srities teritorijoje suaktyvino Rusijos paramos programą „Rusija: galimybių šalis“ ir prisidengę talentingo vietos jaunimo paieška ir rėmimu agresyviai diegia prorusiškas ir antiukrainietiškas nuotaikas.Be to, Rusijos Federalinės Saugumo Tarnybos (FST) atstovai intensyviau ieško proukrainietiškai nusiteikusių vietos piliečių. Pasak H. Maliar, šiuo tikslu padidintas mobiliųjų kontrolės punktų skaičius, Rusijos kareiviai atidžiai tikrina mobiliuosius telefonus ir Ukrainos operatorių SIM kortelių prieinamumą civiliams.Kartais įsibrovėliai be įspėjimo uždraudžia piliečių judėjimą gyvenvietėse, kuriose aptikti gyventojų proukrainietiškų nuotaikų požymiai. Šių metų rugpjūčio 24 d. laikinai okupuotoje Chersono srities dalyje esančioje Velyki Kopani gyvenvietėje staiga buvo paskelbtas draudimas piliečiams atvykti ir išvykti. Gyvenvietės blokavimo priežastis buvo tariamai aptikti Ukrainos valstybės simboliai.

Okupantams – smūgis Enerhodare: susprogdinta „kadyrovcų“ būstinė Rusijos okupuotame Enerhodare pasipriešinimo judėjimas susprogdino okupantų pajėgų būstinę. Kol kas tikslinama, kiek per jį buvo likviduota „kadyrovcų“, rašo UNIAN.Skelbiama, kad specialioji operacija įvykdyta pirmadienį. Apie tai savo „Telegram“ kanale informuoja Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba.„Rugpjūčio 28 dieną laikinai okupuotame Enerhodare nugriaudėjo galingas sprogimas. Per vietos pasipriešinimo judėjimo surengtą operaciją, kurią koordinavo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, „nukentėjo“ Rusijos valstybės gvardijos omono dalinio „Ahmat-1“ būstinė“, – teigiama pranešime.Pabrėžiama, kad konkrečiai kalbama apie statinį, esantį adresu Statybininkų gatvė nr. 46, kur anksčiau veikė vieno iš Ukrainos bankų vietos skyrius. Po miesto okupacijos „kadyrovcai“ jį užėmė ir ėmė naudoti saviems tikslams.Remiantis Ukrainos žvalgybos turimais duomenimis, rugpjūčio 28 dieną 09:50 val. nurodytu adresu nugriaudėjo sprogimas. Jo metu nukentėjo okupantai ir lauke laikomi jų automobiliai. Po sprogimo kilo gaisras. Į nelaimės vietą vyko ugniagesiai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas.„Šiuo metu tikslinama informacija, kiek „kadyrovcų“ žuvo ir kiek buvo sužeisti, vietos gyventojai nenukentėjo“, teigiama išplatintame pranešime.Žvalgyba informuoja, kad po serijos sprogimų okupantai skubiai paliko miesto karinę administraciją.„Šiuo metu Enerhodare vyksta patikrinimai, ribojamas naudojimasis internetu“, – sako Ukrainos žvalgyba.https://t.me/Ukraine_365News/60618

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pietiniame fronte daro pažangąAntradienį Ukraina pranešė, kad jos pajėgos pasistūmėjo giliau į Rusijos gynybos linijas netoli Robotynės kaimo, praėjus vienai dienai, kai jį perėmė pietiniame fronte.Birželį Kyjivas pradėjo sunkų atsakomąjį puolimą, sukaupęs Vakarų tiekiamų ginklų ir sutelkęs puolimo batalionus, tačiau pažanga lėta.Kariuomenės atstovas Andrijus Kovaliovas sakė, kad Ukrainos pajėgos toliau veržiasi Zaporožios srityje, kuri, Maskvos teigimu, yra Rusijos dalis.„Ukrainos pajėgos pasiekė sėkmę Novodanylivkos kryptimi Verbovės link“, – sakė jis antradienį valstybinei žiniasklaidai, paminėjęs du kaimelius karo nuniokotame regione. A. Kovaliovas pridūrė, kad kariai laiko užgrobtą teritoriją ir puola Rusijos artileriją.Palyginti su praėjusių metų puolimu Chersono ir Charkivo srityse, šį kartą Ukrainos pajėgos atsitrenkia į Rusijos gynybines apkasų linijas ir daugybės kilometrų minų laukus. Tačiau analitikai sako, kad Robotynės užėmimas įrodo, jog Ukrainos pajėgos gali pralaužti Rusijos gynybą ir stumiasi į pietus.https://twitter.com/visegrad24/status/1696415334503227430/photo/1

Per praėjusią parą rusai sudavė Chersono sričiai 61 smūgį, žuvo vienas civilisPer praėjusią parą Rusijos kariuomenė sudavė Ukrainos Chersono sričiai 61 smūgį. Tai platformoje „Telegram“ pranešė šios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.„Per praėjusią parą priešas inicijavo 61 smūgį, iš minosvaidžių, artilerijos, tankų, daugkartinio paleidimo raketų sistemų „Grad“, dronų ir lėktuvų paleisdamas 275 sviedinius. Priešas 18 sviedinių paleido į Chersono miestą“, – parašė O. Prokudinas. Pasak jo, Rusijos pajėgų taikinyje atsidūrė gyvenamosios teritorijos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos.„Dėl Rusijos agresijos vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeisti“, – pridūrė O. Prokudinas.

Ukrainos gynybos ministerija atmeta naujus kaltinimus dėl sukčiavimoUkrainos gynybos ministras pirmadienį atmetė naujus kaltinimus dėl karinių tiekimų, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie uniformas, perkamas išpūstomis kainomis vykstant karui su Rusija.Kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad praėjusių metų pabaigoje ministerija pasirašė sutartį su Turkijos įmone dėl žieminių drabužių kariams tiekimo, tačiau sudarius sandorį kaina išaugo tris kartus. Ukrainos žurnalistai taip pat nustatė, kad žieminę aprangą Turkijoje galima įsigyti gerokai pigiau.Jie taip pat pranešė, kad vienas iš Turkijos įmonės savininkų yra Oleksandras Kassai, Genadijaus Kassai, tos pačios partijos, kaip ir prezidentas Volodymyras Zelenskis, nario sūnėnas.Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas šiuos kaltinimus pavadino melagingais ir sakė, kad suderėtos kainos atitinka skelbiamas. „Raginu visus vertinti informaciją kritiškiau ir atsakingiau, nes ji klaidina visuomenę, o dar blogiau – mūsų partneres, nes iš išorės atrodo, jog tai katastrofa“, – per spaudos konferenciją sakė O. Reznikovas. „Viskas padaryta pagal viešųjų pirkimų įstatymą“ ir „konkurso būdu“, tvirtino jis.Dėl ankstesnio korupcijos skandalo, susijusio su kariuomenės aprūpinimu, sausį iš pareigų buvo pašalinti aukšti Ukrainos pareigūnai. Žiniasklaida atskleidė, jog ministerijos pasirašytoje sutartyje dėl maisto produktų pirkimo kariams irgi buvo parodytos per didelės sumos. Tuomet O. Reznikovas pripažino, kad jo ministerijos kovos su korupcija tarnyba „neįvykdė savo užduoties“.Mėnesio pradžioje V. Zelenskis atleido visus regionų pareigūnus, atsakingus už karių verbavimą, kad išnaikintų korupciją, apėmusią ir leidimus kai kuriems šauktiniams išvengti tarnybos kariuomenėje. Nuo šių metų pradžios šalyje, kurioje korupcija jau seniai plačiai paplitusi, būta ir kitų atvejų, todėl Europos Sąjunga reikalauja, kad Kyjivas imtųsi griežtų veiksmų, jei šalis nori tapti bloko nare.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 261 840 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 261 840 karių, įskaitant 530 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai antradienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 414 Rusijos tankų (+14 per pastarąsias 24 val.), 8 579 (+17) šarvuotąsias kovos mašinas, 5 450 (+25) artilerijos sistemų, 733 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 500 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemų, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 7 909 (+43) automobilius, 18 laivų, 4 387 (+4) dronus, 820 (+11) specialiosios technikos vienetų ir 1 419 (+4) sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Per parą Ukrainoje įvyko 32 susirėmimaiKaras Ukrainoje tęsiasi – per pastarąją parą įvyko 32 susirėmimai tarp Ukrainos karių ir Rusijos įsibrovėlių.Antradienį, rugpjūčio 29 d., Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas rytiniame pranešime pranešė, kad priešininkai bandė pulti tik viena kryptimi – Marjinkos. „... Gynybos pajėgos ir toliau stabdo Rusijos karių veržimąsi į Marjinkos ir Donecko sritis“, – sakoma pranešime.Generalinis štabas pridūrė, kad rusai daugelyje rajonų atakavo raketomis. Dėl priešo antskrydžių yra sužeistų ir aukų tarp civilių, taip pat sugriautos mokyklos ir gyvenamieji pastatai.

Baltarusijos opozicijos lyderis: „Wagner“ kovotojams išduodami Baltarusijos pasaiBaltarusijos vidaus reikalų ministerija išduoda naujus pasus „Wagner“ samdiniams, interviu Lenkijos spaudos agentūrai sakė Baltarusijos opozicijos lyderis Pavelas Latuško. Anot jo, tai tęsiasi mėnesį.„Wagner“ nariai gauna Baltarusijos pasus – tikrus dokumentus, bet išduotus kitomis pavardėmis, – sakė P. Latuško. – Taigi jie gali patekti į ES per sienos kirtimo punktus“.Jis patikino, kad tada „Wagner“ samdiniai galės „vykdyti sabotažą ir teroristinius išpuolius“ tose šalyse.P. Latuškos teigimu, Baltarusijoje liko keli tūkstančiai „Wagner“ kovotojų. Jis sakė, kad nors Lukašenka nori, kad jie ten ir liktų, tačiau, „neturi pakankamai finansinių išteklių išlaikyti didelę kovotojų grupę“.

Sevastopolio ligoninės perpildytos sužeistų Rusijos kareiviųSevastopolio ligoninės perpildytos sužeistų Rusijos kareivių, jie patalpinti koridoriuose ir net valgykloje, trūksta ir medicinos personalo, remdamasi atvirais šaltiniais pranešė  Ukrainos prezidento misija Krymo Autonominėje Respublikoje.Taip pat pranešta, kad praėjusią savaitę įsibrovėliai toliau rengė laivyno priešvandeninių laivų ir sabotažo paramos padalinių mokymus Kamyševos ir Strileckos įlankose bei Chersoneso kyšulio rajone.Pabrėžiama, kad okupantai išrado naują būdą, kaip apsaugoti neteisėtą Krymo tiltą. Dabar jie skandina keltus, kad sukurtų „gynybinę liniją“. Jau nuskandintas vienas keltas, planuojama nuskandinti dar mažiausiai penkis.Misija taip pat pranešė, kad praėjusią savaitę judėjimo ATESH aktyvistai užfiksavo suaktyvėjusį karinės įrangos perdislokavimą jūra per Kerčės sąsiaurį. Partizanai pranešė ir apie okupantų karinės bazės vietą tarp Ujutnės ir Jevpatorijos, ten dideliu mastu atvyksta karinės technikos vilkstinės, Rusijos Federacija ten išdėstė oro gynybos sistemas.Šiuo metu Ukraina ugnimi nekontroliuoja viso Krymo, bet gali smogti bet kuriai pusiasalio daliai.

Rusija tvirtina atrėmusi naujausias Ukrainos dronų atakas virš Tulos ir Belgorodo sričių Rusijos oro gynyba virš Tulos ir Belgorodo sričių numušė iš viso tris Ukrainos dronus, antradienį pareiškė Gynybos ministerija Maskvoje.Tuloje buvo sunaikinti du bepiločiai, o Belgorode buvo numušta viena skraidyklė, atskiruose pranešimuose tvirtino ministerija, nepatikslindama, ar per šiuos incidentus nukentėjo žmonės ar infrastruktūra.Pastarosiomis dienomis Rusijoje dažnai fiksuojamos dronų atakos.

Rusijos kariuomenė teigia numušusi 2 bepiločius orlaivius virš Belgorodo sritiesRusijos gynybos ministerija pranešė, kad rugpjūčio 28 dieną virš Belgorodo srities buvo numušti du Ukrainos dronai. Informacijos nepavyko patikrinti nepriklausomai.Pavasario ir vasaros mėnesiais padaugėjo Ukrainos pajėgų atakų.Po liepos 30 d. bepiločio lėktuvo atakos Maskvoje prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipimesi paaiškino, kad karo veiksmai Rusijoje didės. „Pamažu karas grįžta į Rusijos teritoriją – į jos simbolinius centrus ir karines bazes, ir tai yra neišvengiamas, natūralus ir absoliučiai teisingas procesas“, – sakė jis.

Rusija paskelbė apie JAV bepiločius orlaivius netoli Krymo: į dangų kilo naikintuvaiRusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė, kad netoli okupuoto Krymo jie pakėlė naikintuvus, kad perimtų amerikiečių nepilotuojamas orlaivius.Rusijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad vakar JAV oro pajėgų MQ-9 „Reaper“ ir RQ-4 „Global Hawk“ bepiločiai orlaiviai atliko žvalgybą virš pietvakarinės Juodosios jūros dalies. „Dėl budinčių oro gynybos pajėgų veiksmų JAV oro pajėgų nepilotuojami žvalgybiniai orlaiviai pakeitė skrydžio kryptį ir paliko oro žvalgybos zonas“, – rašoma pranešime.

Zelenskis: Ukraina didina ginklų gamybos apimtisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šalis planuoja maksimaliai padidinti savo ginklų, ypač sviedinių, dronų, raketų, šarvuočių ir pan., gamybos apimtis. Jis pažymėjo, kad valstybė tam turi lėšų.Prezidentas priminė, kad šiandien vykusiame Vyriausiojo vado štabo posėdyje jo dalyviai aptarė situaciją fronto linijoje.„Visų pirma, Kupjansko kryptis, pagrindiniai Donecko regiono taškai – Bachmutas, Avdiivka, Maryinka, pietinės kryptys, ypač Orekhove“, - sakė jis.Štabe jie išgirdo Pagrindinio žvalgybos direktorato vadovo pranešimą apie okupantų planus. Valstybės vadovas pažadėjo, kad Ukraina tikrai į juos atsakys ir padarys tai „taip, kaip jie nesitiki“.Be to, šiandien V. Zelenskis surengė atskirą susitikimą dėl Ukrainos ginklų gamybos, kuriame dalyvavo Strateginės pramonės ministerijos, „Ukroboronprom“ ir vidaus pramonės įmonių atstovai.„Ginklai, kurie gaminami Ukrainoje. Korpusai, pagaminti Ukrainoje. Dronai, raketos, šarvuočiai. Kiek įmanoma didiname gamybos apimtis. Ukraina gali tai padaryti. Mūsų gynybos pramonė duos geresnį rezultatą“, – pabrėžė jis.

Po skandalingos popiežiaus kalbos – Ukrainos reakcijaUkrainos užsienio reikalų ministerija aštriai sukritikavo skandalingą popiežiaus Pranciškaus kreipimąsi į Rusijos jaunimą, praneša UNIAN. Pontifikas savo pareiškime paminėjo Rusijos Federacijos „didybę“ ir pažymėjo, kad rusai yra „didžiosios“ Rusijos valdovų Petro I, Jekaterinos II ir kitų imperijų palikuonys. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka įvertino, kad po tokiais žodžiais, kurie sklinda iš popiežiaus lūpų, sąmoningai ar nesąmoningai skamba imperialistinės propagandos tezės.Jis priminė, kad rusai mėgsta frazes apie „dvasinius ryšius“, „Motinos Rusijos“ išgelbėjimą ir kitus pareiškimus, kuriais agresorius pateisina save dėl pralieto ukrainiečių kraujo.„Labai apmaudu, kad Rusijos didžiųjų galių idėjos, kurios iš tikrųjų yra Rusijos chroniško agresyvumo priežastis, sąmoningai ar nesąmoningai skamba iš popiežiaus lūpų, kurio misija, mūsų supratimu, yra būtent atverti Rusijos jaunimo akis į destruktyvų dabartinės Rusijos vadovybės kursą“, - sakė O. Nikolenko.Popiežius rusams apie jų imperinę praeitį kalbėjo per visos Rusijos katalikų jaunimo susitikimą Sankt Peterburge. Renginys vyko rugpjūčio 25 d. Popiežiaus pagrindinės citatos iš karto išplito per Rusijos Federacijos žiniasklaidą ir buvo paskelbtos Dievo Motinos arkivyskupijoje Maskvoje.Pareiškime popiežius padėkojo Rusijos jaunimui už jų „būdą būti rusais“, taip pat paragino nepamiršti, kad Rusijos visuomenė yra „didžiosios Rusijos motinos“ paveldėtoja.Tai jau ne pirmas skandalu tapęs popiežiaus pareiškimas, kai vyksta Rusijos ir Ukrainos karas. Anksčiau popiežius kreipėsi į Rusijos valdžią, kad ši pratęstų susitarimą su Ukraina dėl grūdų eksportą, ir rusus bei ukrainiečius pavadino broliais.

Rusijos gynybos ministerija pranešė apie JAV dronus prie Krymo Rusijos gynybos ministerija pranešė dislokavusi du savo naikintuvus, kad perimtų Jungtinių Valstijų oro pajėgų MQ-9 „Reaper“ ir RQ-4 „Global Hawk“ nepilotuojamus orlaivius netoli Krymo pusiasalio.Dronus aptiko Rusijos pajėgos, kurios užfiksavo dronus, skrendančius virš pietvakarinės Juodosios jūros dalies, pranešė Rusijos gynybos ministerija.Du Rusijos naikintuvai buvo dislokuoti siekiant išvengti „galimo valstybės sienos pažeidimo“ ir „užkirsti kelią bet kokiai radiotechninei žvalgybai“, pranešė Gynybos ministerija.„Dėl budinčių oro gynybos pajėgų veiksmų Jungtinių Valstijų oro pajėgų žvalgybiniai UAV pakeitė savo skrydžio trajektoriją ir paliko zonas, kuriose buvo vykdoma oro žvalgyba“, – pranešė Gynybos ministerija.Pentagono atstovas pulkininkas leitenantas Garronas Garnas CNN sakė, kad JAV „toliau vykdys įprastas misijas virš Juodosios jūros, kaip leidžia tarptautinė teisė, kad užtikrintų laivybos ir manevro laisvę regione“.

Žiniasklaida: Rusija ruošiasi paskelbti didelio masto mobilizacijąRusija jau parengė prezidento Vladimiro Putino dekreto projektą, skelbiantį naują didelio masto mobilizacijos bangą. Diktatorius gali jį pasirašyti rugsėjo pabaigoje.Pasak ZN.UA, remdamasi šaltiniais Ukrainos specialiosiose tarnybose, dekreto pasirašymo data nebuvo pasirinkta atsitiktinai. Visų pirma taip yra dėl artėjančių rinkimų.„Pirma, Rusija jau surengs vieną balsavimo dieną ir neigiama rusų reakcija į dekretą neturės įtakos jų paramai „Vieningosios Rusijos“ kandidatams. Antra, tikimasi, kad dekreto pasirašymo metu dauguma Rusijos piliečių grįš iš atostogų“, – sakoma straipsnyje.Pažymima, kad tokiu dekretu Rusijos Federacijoje jie planuoja ne tik paskelbti didelio masto mobilizaciją, bet ir pasiūlyti rusams, kuriems taikoma mobilizacija ir kurie yra užsienyje, grįžti į šalį per savaitę nuo to momento, kai V. Putinas pasirašė dokumentą. Jie turės vienerius metus tarnauti Rusijos kariuomenėje.Pernai rugsėjo 21 dieną Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, skelbiantį apie dalinę mobilizaciją Rusijos Federacijos teritorijoje. Iš viso planuota mobilizuoti apie 300 tūkst. vyrų. Tada rusai ėmė masiškai bėgti į kitas šalis.Maždaug po mėnesio Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad mobilizacija baigta, tačiau mobilizacijos priemonės Rusijoje nesibaigė.Ukrainos žvalgyba prognozuoja naujos mobilizacijos bangos Rusijos Federacijoje paskelbimą. Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato vadovas Kyrylo Budanovas sako, kad Rusija gali papildomai mobilizuoti 450 tūkst. vyrų.

Įspėja apie naujas Rusijos atakasUkrainos gynybos ministerijos Pagrindinio žvalgybos direktorato generolas majoras Vadymas Skibitskis sakė, kad Rusijos kariai rudenį apšaudys Ukrainos energetikos sistemą, tačiau greičiausiai masinių atakų, kaip 2022 metų rudenį, nebus. Apie tai rašo „Telegram“ kanalas „Ukraine Now“.Pasak V. Skibitskio, Rusijos kariai tiria Ukrainos energetikos objektus, jų pažeidžiamumą ir oro gynybos sistemų vietą, kad pasirinktų geriausius išpuolių maršrutus.Tačiau manoma, kad Rusija, vargu, ar per vieną ataką iššaus 70–100 raketų, nes bijo išeikvoti savo raketų atsargas. Dėl ribotų atsargų Rusijos kariuomenė keičia raketų klases, atidžiau pasirenka taikinius ir maršrutus, taip pat priima greitesnius sprendimus dėl atakų.

Mariupolyje okupantai nužudė apie 100 tūkst. žmoniųRusijos okupantai Mariupolyje nužudė apie 100 tūkst. civilių gyventojų, ir šis skaičius yra patvirtintas.Charkivo žmogaus teisių apsaugos grupės ekspertas Michaylas Romanovas apie tai sakė „Ukrinform“ spaudos centre, pristatydamas teisiškai pagrįstą pareiškimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui apie Rusijos okupantų vykdytą genocidą Mariupolyje.„Aukų skaičius Mariupolyje matuojamas tūkstančiais, dešimtimis tūkstančių. Tuo metu negalėjome nustatyti tikslaus skaičiaus, bet [skaičiavome] netiesiogiai, atimdami iš bendro Mariupolio gyventojų skaičiaus tą dalį gyventojų, apie kuriuos buvo pranešta, kad jie evakuoti arba išvežti į Rusiją, arba remdamiesi kokiais nors kitais duomenimis, kurie leido atimti tą gyventojų grupę. Ir mes gavome maždaug 100 tūkst. žmonių skaičių, tai yra, šie žmonės buvo nužudyti“, – sakė M. Romanovas.Jis pažymėjo, kad žmonės Mariupolyje buvo žudomi įvairiais būdais, metodais, naudojant skirtingus ginklus, tačiau visai atvejais tai buvo žmogžudystės.„Kai kuriuos epizodus paėmėme iš savo duomenų bazės. Tai yra tai, ką surinkome asmeniškai, kuo esame tam tikra apimtimi įsitikinę, nes kiekvieną rastą faktą stengėmės patikrinti ir gauti papildomų įrodymų, patvirtinančių šių faktų egzistavimą“, – pabrėžė žmogaus teisių gynėjas.Darbo grupė, kurią sudarė Charkivo žmogaus teisių gynimo grupės komanda ir išvykę Mariupolio gyventojai, kartu surinko informaciją apie rusų nusikaltimus ir parašė atitinkamą pareiškimą. Šiame didelės apimties pareiškime, parengtame ukrainiečių ir anglų kalbomis, pateikiama daug informacijos apie Mariupolį, apie tai, kaip ten buvo žudomi suaugusieji ir vaikai. Jis bus paskelbtas ir išsiųstas Tarptautiniam baudžiamajam teismui.Charkivo žmogaus teisių apsaugos grupė yra viena seniausių Ukrainos žmogaus teisių gynimo organizacijų.

Ukrainos valdžia įsakė privalomai evakuoti daugiau vaikų Ukrainos valdžia nurodė privalomai evakuoti vaikus iš dviejų pietrytinio Zaporižios regiono rajonų, kuriuos atkakliai apšaudo rusai.Premjero pavaduotoja Iryna Vereščiuk Ukrainos televizijai sakė, kad evakuacija iš Vasylivskio ir Pologivskio rajonų dabar yra privaloma. Manoma, kad iš viso rajonuose vis dar gyvena daugiau nei 50 civilių.Taip pat buvo priverstinai evakuota bendruomenė Charkovo srities Kupjansko rajone, kuri pastarosiomis savaitėmis patyrė intensyvų Rusijos bombardavimą.„Donecko srityje „89 vaikai iš 11 gyvenviečių evakuojami, šiandien procesas vyksta“, – sakė I. Vereščiuk.

Ukrainos žvalgyba: subombarduota Rusijos policijos bazė EnerhodareUkrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos bazėje okupuotame Enerhodaro mieste, netoli Zaporižios atominės elektrinės, įvyko pasipriešinimo operacija.Gynybos žvalgyba savo kanale „Telegram“ pranešė, kad sprogimas įvyko pirmadienio rytą Rusijos specialiųjų riaušių policijos pajėgų, vadinamų OMON padaliniu, būstinėje.„Dėl Ukrainos gynybos žvalgybos koordinuojamo vietinio pasipriešinimo judėjimo operacijos buvo „apgadinta“ improvizuota Rusijos gvardijos dalinio „Akhmat-1“ „kareivinė“, - teigiama pranešime. „Achmat-1“ yra čečėnų vienetas. Gynybos žvalgyba pranešė, kad po to, kai miestas buvo užimtas, čečėnų kovotojai užgrobė ir pertvarkė Ukrainos banko filialo pastatą. Pranešime teigiama, kad dėl sprogimo „nukentėjo okupantų darbuotojai ir kieme stovintys automobiliai. Pastate kilo gaisras. Į įvykio vietą atvyko ugniagesių ekipažai ir greitoji medicinos pagalba. Šiuo metu tikslinama informacija apie žuvusiųjų ir sužeistųjų kadyroviečių skaičių“.

D. Kuleba dėkoja Čekijai už solidarumą su UkrainaUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba padėkojo Čekijai už didelį solidarumą su jo šalimi. Tai svarbiausia jo vizito Prahoje žinia, sakė D. Kuleba pirmadienį po susitikimo su čekų kolega Janu Lipavsky‘iu.Pokalbių temos, be kita ko, buvo tolesnis bendradarbiavimas ginkluotės srityje ir ES perspektyva Ukrainai. Čekija, kuri buvo priimta į ES per plėtrą į Rytus 2004 m., žino visas stojimo proceso „kliūtis“ ir gali padėti savo patirtimi, pabrėžė D. Kuleba.Čekija laikoma ištikima Ukrainos rėmėja kovoje su pusantrų metų trunkančia Rusijos invazija. Praha jau yra skyrusi Kyjivui ginkluotės prekių už šimtus milijonų eurų ir teikė pagalbą apmokant karius. Čekija, be kita ko, pristatė tankų, kovinių sraigtasparnių, daugkartinių raketų paleidimo sistemų ir artilerijos amunicijos.

V. Zelenskis: galima rengti rinkimus karo sąlygomis, tačiau tam būtina ES ir JAV finansinė paramaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad norėtų surengti nacionalinius rinkimus net ir vykstant Rusijos invazijai, tačiau perspėjo, kad tam reikės JAV arba ES finansinės paramos.„Pagal įstatymus draudžiama rengti rinkimus [karo padėties metu]‘, – sakė jis interviu, paskelbtame sekmadienio vakarą.Pasak jo, surengti rinkimus būtų labai sunku, o viena iš būtinų sąlygų būtų JAV ir ES finansinė parama šiam procesui.„Aš nerengsiu rinkimų skolon, taip pat neatimsiu lėšų rinkimams iš gynybos“, – pridūrė jis.Tam parlamentas turėtų „skubiai“ pakeisti galiojančius įstatymus, sakė jis.Tačiau pagrindinė teisėtų rinkimų problema – kaip užtikrinti, kad galėtų balsuoti kariai, sakė jis. Tokiu atveju rinkimų stebėtojai turėtų būti siunčiami į apkasus.V. Zelenskis taip pat sakė, kad reikėtų užtikrinti, jog rinkimuose galėtų dalyvauti milijonai ukrainiečių pabėgėlių, dabar įsikūrusių visoje Europoje. „Septyniems milijonams [pabėgėlių] turėtų būti suteikta galimybė balsuoti. Mums reikia kiekvieno balso“, – pridūrė jis.Anksčiau, lankydamasis Kyjive, JAV respublikonų senatorius Lindsey Grahamas pareikalavo, kad, nepaisant karo, Ukraina surengtų rinkimus ne vėliau kaip 2024 metais.Ukraina jau daugiau kaip 18 mėnesių priversta kariauti su ją užpuolusia Rusija. Dėl karinės padėties, kuri šiuo metu pratęsta iki lapkričio vidurio, neįmanoma surengti parlamento rinkimų, kurie pagal Konstituciją numatyti spalio 29 dieną.Panaši grėsmė kyla ir prezidento rinkimams, turintiems įvykti 2024 metų kovo 31 dieną.V. Zelenskis gali tikėtis aiškios pergalės prezidento rinkimuose, teigia apžvalgininkai. Tačiau parlamento rinkimuose jam tektų kandidatuoti su nauju partijos projektu, nes jo partija „Tautos tarnas“, įkurta prieš 2019 metų rinkimus, nebesurinktų daugumos, kadangi ją sukrėtė daugybė skandalų.Parlamente prezidento partijos frakcija jau dabar priklauso nuo kitų partijų atstovų paramos.

Rusijos sukarinta neonacių grupuotė pagrasino nutraukti kovą „kritiškoje“ fronto linijojeVienas Rusijos sukarintas neonacių padalinys pagrasino nutraukti kovą „kritiškoje“ fronto linijoje, jei Kremlius iš Suomijos areštinės neišlaisvins jo įkūrėjo, pranešė JAV Karo studijų institutas (ISW). Su „Wagner“ susijusio padalinio „Rusič“ lyderis Janas Petrovskis penktadienį buvo sulaikytas Suomijoje Ukrainos prašymu, pranešė ši grupuotė ir su „Wagner“ susiję socialinės žiniasklaidos kanalai.Dabar „Rusič“ pareiškė, kad nesaugos rusų, kol to paties nepadarys Rusijos vyriausybė, ir apkaltino ją nesugebėjus užtikrinti J. Petrovskio paleidimo.„Rusų nereguliariosios formuotės ir toliau linksta grasinti, jog vienašališkai pasitrauks iš mūšių, nepaisant to, kad pastaruoju metu Rusijos karinė vadovybė stengiasi išvalyti ir nuslopinti nepaklusnumą“, – teigė ISW.JAV įsikūręs analitinis centras pažymėjo, kad „Rusič“ grupė greičiausiai yra dislokuota Robotynės – Verbovės fronto linijoje Zaporižės regione, kur Rusija „negali sau leisti, kad sukiltų kokie nors daliniai“.

Okupantams – galingi ukrainiečių smūgiai: žuvusieji buvo vežami sunkvežimiais Ukrainos karinė žvalgyba atliko papildomus žvalgybinius veiksmus ir, pasitelkusi pasipriešinimo judėjimą, okupuotoje Zaporožios srities teritorijoje efektyviai sunaikino keletą priešo objektų, remdamasi Vyriausiąja žvalgybos valdyba praneša „RBC-Ukraina“.Rugpjūčio 24 d., švenčiant Ukrainos nepriklausomybės dieną, Zaporižios srities Vasiljevkos rajono Kamenkos – Dniprovskos mieste apie 6 val. ryto į okupacinės karinės – civilinės administracijos vadinamo viršininko pavaduotojo, kolaboranto Aleksandro Reimerio patalpų langą įskrido ukrainiečių dronas-kamikadzė. Sužeistas kolaborantas buvo evakuotas į ligoninę.Dieną prieš tai, kai buvo minima Ukrainos valstybinės vėliavos diena, Zaporižios srities Energodaro miesto Federalinės saugumo tarnybos padalinio būstinėje vyko renginys, skirtas okupacinės kariuomenės personalui.Maždaug 19 val., tuo metu, kai buvo susirinkę daugiausia okupantų, būstinėje nugriaudėjo galingas sprogimas. Prasidėjus evakuacijai, šalia pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo suduotas dar vienas smūgis, kuris papildomai praretino okupantų gretas ir gerokai apgadino ten stovėjusias transporto priemones.Į įvykio vietą atvyko trys ugniagesių komandos ir greitosios pagalbos automobilis. Žuvusių rusų palaikai keliais kariniais sunkvežimiais „Ural“ buvo išvežti Melitopolio kryptimi.https://t.me/DIUkraine/2743

Kursko aerodromas atakuotas australiškais kartoniniais dronaisSekmadienį Kursko srityje esantį aerodromą atakavo būrys kartoninių dronų kamikadzių SYPAQ, kuriuos Australija tiekia Ukrainai, praneša „UNIAN“, remdamasis „Telegram“ kanalo „Mash“ informacija.Pasak „Mash“, taikiniai buvo karinis radioelektroninės kovos (REK) dalinys Kursko srityje ir Chalino karinis aerodromas.Pirmojo šimto kartoninių dronų partiją Ukrainos karinės pajėgos gavo šių metų kovo mėnesį. Toks dronas – tai 5 kg vašku impregnuoto popieriaus, guminės juostelės ir variklis. Kaip tuomet teigė SYPAQ direktorius Davidas Vicino, kiekvieną mėnesį jie planuoja perduoti Kyjivui apie 100 bepiločių orlaivių.„Išradingi ukrainiečiai modernizavo kartoninį droną: prikimšo į jį sprogmenų ir rugpjūčio 27 dieną apie 4 val. ryto paleido apie 16 SYPAQ dronų į REK dalinį ir Chalino karinį aerodromą. Tik nedidelė jų dalis buvo koviniai. Likusieji buvo tušti, kad atitrauktų oro gynybos ir ten buvusių karių dėmesį“, – rašo „Mash“.Toks dronas kaip savižudis gali gabenti 4-5 kg krovinį. Jo variklis gali būti elektrinis. Popieriniai SYPAQ dronai beveik nematomi radarams. Juos galima numušti tik REK priemonėmis arba kulkosvaidžiais su naktinio matymo taikikliais ir termovizoriais.

Gubernatorius: per Rusijos puolimą Chersono srityje vienas žmogus žuvoRusijos kariai šiandien apie 10.40 val. vietos laiku smogė Sadovės kaimui, esančiam Ukrainos pietinėje Chersono srityje, pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.Jo teigimu, per išpuolį pataikyta į gyvenamąjį namą, kur vietoj žuvo 63 metų moteris.58 metų vyras kritinės būklės dėl pilvo ir kojų sužalojimų buvo paguldytas į ligoninę.

Podoliakas: karas Ukrainoje baigsis staiga Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas sako, kad karas Ukrainoje baigsis staiga. Tačiau, anot jo, mažai tikėtina, kad kiekvieną kilometrą teks atgauti krauju, nes tam tikromis aplinkybėmis „įvykiai įgaus kitokį atspalvį“, rašo rbc.ua. „Bus nelengva, bet naivu manyti, kad Ukraina turi susigrąžinti teritorijas, kiekvieną kilometrą atimdama krauju. Ukrainos pajėgoms veržiantis į pietus ir pasiekus administracinę sieną su Krymu įvykiai pasisuks kita linkme. Viskas baigsis greitai ir akimirksniu, kaip ir prasidėjo“, – patikino jis. „Kremliuje jie supranta, kas neišvengiama: kuo daugiau okupuotų teritorijų Rusija praras, tuo greičiau kris režimo parama“, – sako M. Podoliakas. Anot jo, „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino mirtis ir naujos mobilizacijos rengimas frontui tėra „laiko pirkimas“.

Britų žvalgyba: labai tikėtina, kad Rusija atšaukė svarbias karines pratybasRusija greičiausiai atšaukė svarbias karines pratybas, kurios turėjo vykti rugsėjį, teigia Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Remiantis naujausia, platformoje „X“ (buvusiame tviteryje) pirmadienį paskelbta ministerijos žvalgybos duomenų suvestine, pratybos „ZAPAD 23“ turėjo tapti karinių mokymų laikotarpio kulminacija. Kaip teigiama, ankstesnės pratybos „ZAPAD 21“ Rusijai buvo didžiausi tokio tipo manevrai nuo sovietmečio.Ministerija pažymi, kad Maskva veikiausiai atšaukė „ZAPAD 23“, nes tam turi per mažai karių ir technikos. Rusijos vadovybė taip pat galimai baiminasi kritikos dėl tokių manevrų organizavimo vykstant karui.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį. Maskva jas atmeta kaip „dezinformaciją“.

Budanovas atkreipė dėmesį į pagrindinę Putino klaidą dėl karo  Pagrindinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino klaida dėl karo Ukrainoje yra ta, kad jis buvo atitrūkęs nuo realybės. Tai yra strateginis Rusijos Federacijos praradimas, interviu „Krym.Realii“ sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas. “... jis (Putinas – red. past.) buvo atitrūkęs nuo realybės – tai yra pagrindinė jo klaida“, – pažymėjo K. Budanovas. Jis pridūrė, kad dėl plataus masto invazijos Rusija patyrė daug rimtų problemų, įskaitant tai, kad atsidūrė diplomatinėje tremtyje. Rusijos valdžia tikėjosi per kelias dienas užgrobti Ukrainą, tačiau susidūrė su dideliu pasipriešinimu. Rusija Ukrainoje patyrė didžiulių nuostolių. Bendri priešo nuostoliai 2023 m. rugpjūčio 28 d. yra maždaug 261 310 įsibrovėlių.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau sužeista 1 117 vaikųNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. Ukrainoje jau sužeista mažiausiai 1 117 vaikų. Dar 503 žuvo.Tai pirmadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų nukentėjo Donecko (485), Charkivo (300), Kyjivo (129), Chersono (122), Zaporižios (99), Mykolajivo (97), Dnipropetrovsko (95), Černihivo (71) ir Luhansko (67) srityse.

Per Rusijos raketų ataką Poltavos srityje žuvo du žmonės, penki buvo sužeistiPraėjusią naktį per Rusijos raketų ataką Poltavos srityje sužeistų žmonių skaičius išaugo iki penkių.„Dėl sprogimo užsiliepsnojo naftos fabriko patalpos. Kol kas žinoma, kad du žmonės žuvo, dar penki buvo sužeisti. Žmonės dirbo naktinėje pamainoje“, – „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Pasak jo, buvo užpultas Hoholevės kaimas Myrhorodo rajone.Pranešta, kad rugpjūčio 28-osios naktį Rusija puolė Ukrainą iš jūros ir oro paleidžiamomis raketomis. Poltavos srityje nukentėjo pramonės objektas.https://twitter.com/United24media/status/1696061838696300856/photo/1

Ukrainos ginkluotosios pajėgos paaiškino, kaip pasikeitė Rusijos taktikaKarinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas pažymi, kad Rusijos įsibrovėliai bando sugriauti Ukrainos ekonomiką ir taip paveikti ukrainiečių psichologinę būseną.Jis, kalbėdamas apie naktinį priešo puolimą, pažymėjo, kad šį kartą priešas panaudojo nedaug raketų. Anot J. Ignato, dabar priešo aviacijos aktyvumas yra gana didelis, ypač pietų kryptimi, Azovo jūros vandenyse, taip pat Chersono regione.Paklaustas, ką liudija nedidelis priešo raketų panaudojimas, palyginti su masiniu apšaudymu, J. Ignatas pažymėjo, kad įsibrovėliai turi savo užduotis ir tikslus, objektus, į kuriuos bando pataikyti ir sunaikinti.

Naktį virš Ukrainos sunaikintos keturios Rusijos raketosUkrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos rugpjūčio 28-osios naktį sunaikino keturias priešo raketas.Naktį įsibrovėliai iš Rusijos puolė Ukrainą iš jūros ir oro paleidžiamomis raketomis, „Telegram“ kanale paskelbė oro pajėgos. Priešas paleido keturias sparnuotąsias raketas „Kalibr“ iš Juodosios jūros netoli Feodosijos.Rusai taip pat panaudojo dvi valdomas „oras-oras“ raketas Kh-59, jas paleido iš dviejų lėktuvų Su-34 Kryvyj Riho kryptimi iš laikinai užgrobtos Chersono srities dalies oro erdvės.Per kovines operacijas Ukrainos gynėjai sunaikino dvi sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir dvi valdomas raketas „oras-oras“ Kh-59.https://t.me/kpszsu/4714

Bachmuto kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išlaisvino 44 kvadratinius kilometrusUkrainos kariuomenė jau išlaisvino 44 kvadratinių kilometrų plotą į pietus nuo Bachmuto.„Bachmuto kryptimi kiekvieną savaitę vyksta laipsniškas, bet užtikrintas veržimasis į priekį – tai labiausiai neduoda ramybės priešams. Užimtos kontroliuojančios aukštumos palei pietinį ir šiaurinį flangą (Bachmuto) žemėlapyje atrodo kaip pusiau apsupimas. Priešai puola šiaurinį flangą, nori atkovoti ten mūsų užimtas pozicijas. Kova tęsiasi būtent dėl to. Padaryta pažanga pietų kryptimi: praeitą savaitę buvo išlaisvintas dar vienas kvadratinis kilometras. Iš viso jau išlaisvinti 44 kvadratiniai kilometrai teritorijos“, – per nacionalinį telemaratoną sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar, pranešė „Ukrinform“.Pranešta, kad karinių operacijų epicentras yra Kliščijivka. Rusai priešinasi Orichove ir Vasylivkoje, tačiau Ukrainos kariuomenė žengia į priekį. Rusai taip pat vykdė neefektyvias puolimo operacijas Donecko regionuose prie Maryjinkos, Avdijivkos, Stepovės, Novomychailivkos, Vuhledaro.„Padėtis įtempta Kupiansko ir Lymano kryptimis. Mes tai matome, nepaisant to, kad mūsų gynėjai sunaikino daug priešų, jie buria naujas pajėgas, persigrupuoja ir mėgina pritraukti profesionaliausius oro šturmo dalinius. Priešai neatsisako ketinimų judėti šiomis kryptimis, nors jiems nepavyksta“, – pridūrė H. Maliar.

Rusija tvirtina sulaikiusi vyrą, esą perdavinėjusį JAV diplomatams su karu Ukrainoje susijusią informacijąMaskva pirmadienį pareiškė, kad sulaikė anksčiau JAV konsulate dirbusį Rusijos pilietį, kaltinamą perdavinėjus amerikiečių diplomatams informaciją apie karą Ukrainoje.Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešime tvirtino pažabojusi „neteisėtą Roberto Robertovičiaus Šonovo veiką“ ir apkaltino jį esant JAV ambasados Maskvoje informatoriumi.FSB aiškino, kad R. Šonovas informaciją perdavinėjo nuo praėjusių metų rugsėjo ir su JAV diplomatais dalinosi duomenimis apie karą ir mobilizaciją. R. Šonovui esą buvo patikėta užduotis įvertinti protesto nuotaikas Rusijos regionuose prieš kitąmet šalyje vyksiančius prezidento rinkimus.Pasak FSB, R. Šonovas informaciją perduodavo dviem JAV ambasados Maskvoje politikos departamento diplomatams Jeffrey'iui Silinui ir Davidui Bernsteinui. Tarnyba nurodė planuojanti juos apklausti.Tai yra naujausias incidentas diplomatinių ginčų serijoje, slegiančioje įtemptus Rusijos ir JAV santykius.Pastaraisiais metais diplomatinė įtampa tarp Rusijos ir Vakarų šalių, ypač JAV, aštrėja. Abi pusės yra nurodžiusios viena kitai sumažinti darbuotojų skaičių savo diplomatinėse įstaigose, taip suvaržant jų veiklą.

Zelenskis: Ukraina didina raketų „Stugna“, „Korsaras“ ir „Neptūnas“ gamybąUkraina gerokai padidino prieštankinių valdomų raketų „Stugna“ ir „Korsaras“ bei viršgarsinių priešlaivinių sparnuotųjų raketų „Neptūnas“ gamybą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Tai tiesiog stulbinantys skaičiai. To reikia fronte, mūsų kariuomenė tai nuolat giria ir nori dar daugiau. Jūs net neįsivaizduojate, kokius jų kiekius gaminame“, – sakė V. Zelenskis per interviu su Natalija Mosičiuk, pranešė „Ukrinform“.Pasak jo, Ukraina taip pat gamina NATO standartus atitinkančias artilerijos sistemas.„Turime savo gamybos artileriją, jau naudojamą mūšio lauke. Dabar gaminame ne tik vieną sistemą, bet turime sisteminę gamybą. To vis dar nepakanka, bet turime daug kartų daugiau, nei anksčiau“, – sakė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskis paminėjo, kad valstybinį koncerną „Ukroboronprom“ sudaro daugybė įmonių, ten dirba daug žmonių, rizikuojančių savo gyvybėmis priešo atakų metu, kad kuo daugiau pagamintų to, ko reikia fronte.

Ukraina skelbia visiškai išvadavusi Robotynę: judame toliau Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos kariai išvadavo pietrytinę Robotynės gyvenvietę. „Robotynė – išvaduota. Mūsų pajėgos žengia į priekį į pietryčius nuo Robotynės ir į pietus nuo Mala Tokmačkos“, – pareiškė gynybos viceministrė Hanna Maliar, kurią cituoja naujienų agentūros „Reuters“ ir AFP. Nors Ukrainos kariuomenė dar praėjusią savaitę skelbė, kad jos pajėgos Robotynėje iškėlė nacionalinę vėliavą, kariškiai tuo metu pažymėjo, jog ten vis dar patiria apšaudymą. Robotynė – Zaporižios srities kaimas, kurį rusai okupavo 2022 m. kovo mėnesį. Jis įsikūręs netoli greitkelio, jungiančio Orichovą ir okupuotą Tokmaką, kuris vadinamas Rusijos armijos logistikos mazgu. Nuo jo iki Robotynės – apie 20 kilometrų, o dar toliau stovi Melitopolis. https://twitter.com/front_ukrainian/status/1696044218999857187/photo/1

Per rusų atakas Chersone žuvo mažiausiai vienas žmogusUkrainoje per naktinius Rusijos smūgius žuvo mažiausiai vienas žmogus ir buvo apgadinti namai bei infrastruktūra, pirmadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai, kuriais remiasi CNN.Chersone per gyvenamųjų vietovių apšaudymą mažiausiai vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti, pranešė pietinio regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Per pastarąsias 24 val. priešas surengė 69 apšaudymus, iš minosvaidžių, artilerijos, tankų, sistemų „Grad“, dronų ir lėktuvų paleisdamas 395 sviedinius“, – pirmadienį platformoje „Telegram“ nurodė O. Prokudinas.Tuo metu centrinėje Poltavos srityje per rusų smūgius nukentėjo infrastruktūra, tvirtino regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas savo ruožtu informavo, kad per raketų atakas buvo apgadinti namai, esantys Kryvyj Riho mieste, ir buvo apšaudytas netoliese išsidėstęs Nikopolio rajonas.Ukrainos oro gynyba per pastarąją parą sunaikino keturias sparnuotąsias raketas, pirmadienį teigė kariuomenė.

Ryte Mariupolyje suaktyvėjo priešo lėktuvai, fiksuojami raketų paleidimaiLaikinai užimtame Mariupolyje nuo pirmadienio ryto, rugpjūčio 28 d., vėl neramu. Užpuolikai suaktyvino aviaciją virš miesto.Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Mariupolio mero patarėju Petru Andriuščenka.„Ryte okupantų lėktuvai virš miesto“, – „Telegram“ pranešė jis.Be to, pasak P. Andriuščenkos, virš Mariupolio oro uosto šiaurės vakarų kryptimi girdimi raketų paleidimai arba valdomos bombos.

Poltavos srityje dėl Rusijos puolimo naktį yra žuvusių ir sužeistųDėl Rusijos puolimo Poltavos srityje naktį į pirmadienį, rugpjūčio 28 d., žuvo du žmonės. Dar du buvo sužeisti.Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi regioninės karinės administracijos vadovo Dmitrijaus Lunino žinute.„Per priešo puolimą žuvo du žmonės, du žmonės su nesunkiais sužalojimais išvežti į ligoninę“, – sakė jis.Be to, pasak D. Lunino, dar dviejų asmenų buvimo vieta iki šiol nežinoma.„Paieškos darbai ir griuvėsių išvežimas tęsiasi“, – pridūrė jis.

Zelenskis: Rusijos demilitarizacijos Kryme galima pasiekti politinėmis priemonėmisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Ukraina turės galimybę politinėmis priemonėmis pasiekti Rusijos demilitarizacijos Kryme.„Manau, kad Rusijos demilitarizacijos Ukrainos Krymo teritorijoje galima pasiekti politinėmis priemonėmis. Esu įsitikinęs, kad taip būtų geriau. Aš taip manau. Visų pirma, patikėkite manimi, man rūpi tie, kurie tai darys“, – sakė V. Zelenskis per interviu su Natalija Mosičiuk, pranešė „Ukrinform“.Jo žodžiais, karas visada susijęs su nuostoliais, reikia galvoti, kaip padaryti, kad jie būtų kuo mažesni. V. Zelenskio teigimu, šiuo metu daugelis šalių teikia paramą Ukrainai. Tačiau jei Ukrainos vadovybė priimtų sprendimą kelti grėsmę Rusijos teritoriniam vientisumui, šios šalys tam nepritartų.„Jei aš, tarkime, nuspręsčiau pasiųsti mūsų kariuomenę į Rusijos teritoriją, turiu aiškiai suprasti, kad šios šalys manęs neparems“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Ukraina: nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 261 310 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 261 310 karių, įskaitant 490 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai pirmadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 400 Rusijos tankų (+4 per pastarąsias 24 val.), 8 562 (+8) šarvuotąsias kovos mašinas, 5 425 (+22) artilerijos sistemas, 730 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 499 (+1) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 315 lėktuvų, 316 sraigtasparnių, 7 866 (+12) automobilius, 18 laivų, 4 383 (+5) dronus, 809 (+1) specialiosios technikos vienetus ir 1 415 (+4) sparnuotųjų raketų.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

Sprogimai Donecke: pranešama apie intensyvius kovos veiksmusRugpjūčio 27-osios vakarą buvo pranešta apie daugybę sprogimų laikinai okupuoto Donecko pakraščiuose, rašo Rusijos propagandinis leidinys RIA Novosti.Leidinio korespondentas tvirtino, kad iš šiaurinio Donecko pakraščio girdėti „įtemptų kovinių veiksmų garsai“.„Girdėti artilerijos sviedinių sprogimai“, – teigiama pranešime.Vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė, kad sprogimai girdėti ir Kyjivo rajone.https://t.me/itsdonetsk/97209

Naktinis Rusijos puolimas: atakuotas Kryvyj Rihas ir PoltavaRugpjūčio 28-osios naktį rusai raketomis smogė Ukrainai – Poltavoje sunaikintas pramonės objektas, o Kryvyj Rihe apgadinti privatūs namai.Tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Dniepropetrovsko OVA vadovu Serhijumi Lysaku.Per ataką Kryvyj Rihe buvo sugriauti du namai, penki buvo apgadinti, taip pat padegtas ūkinis pastatas.O Poltavos policijos skyriaus viršininkas sakė, kad mieste apgadintas pramonės objektas.Visais atvejais aukų išvengta.

Rusija tvirtina, kad virš Briansko srities buvo numušti 2 dronai, o virš Maskvos – vienasRusijos gynybos ministerija teigia, kad oro gynybos padaliniai rugpjūčio 28-osios naktį virš Briansko srities numušė du bepiločius orlaivius. Netrukus Maskvos meras Sergejus Sobjaninas pranešė, kad virš Maskvos buvo sunaikintas dar vienas bepilotis orlaivis.Nė viename rajone apie aukas nepranešta.Anksčiau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad tą vakarą laikinai buvo uždaryti Maskvos Domodedovo ir Vnukovo oro uostai.Rusijos gynybos ministerija bandymą smogti bepiločiais orlaiviais priskyrė Ukrainai. Kijevas šio informacijos nekomentavo.

Rusija naktį Ukrainoje paleido sparnuotąsias raketas „Kalibr“Ukrainoje naktį į pirmadienį užfiksuoti rusiškų sparnuotųjų raketų „Kalibr“ paleidimai iš Juodosios jūros. Kai kuriuose Ukrainos regionuose paskelbtas oro pavojaus signalas, informuoja UNIAN.Tai buvo pranešta oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų „Telegram“ kanale. Raketų pavojus paskelbtas Nikolajevo, Chersono, Dnepropetrovsko, Zaporižios, Odesos, Kirovogrado, Čerkasų, Donecko, Charkivo, Poltavos ir Sumų regionams.„Aptikti galimi sparnuotųjų raketų „Kalibr“ paleidimai iš Juodosios jūros. Būkite priedangoje!“ – Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos įspėjo ukrainiečius.