Ataskaita bus pristatytą kitą savaitę, tačiau jos tekstas jau buvo nutekintas žiniasklaidai. Ketvirtadienį už ataskaitos projektą balsavo 11 komisijos narių, o 5 balsavo prieš. Parlamentinio tyrimo iniciatorius ir komisijos pirmininkas, RN atstovas Jeanas-Philippe Tanguy, dabar procesą vadina farsu.
Balsavimas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai partijos pirmininkė Marine Le Pen liudijo komisijai davusi priesaiką ir tikino neturinti jokių sąsajų su Kremliumi, tačiau tuo pačiu metu pritarė Rusijos įvykdytai Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijai.
Parlamentarė Constance Le Grip ataskaitoje pabrėžė, kad „Maskva akivaizdžiai dėkinga“ už M. Le Pen pritarimą Krymo aneksijai. Ji teigė, kad Rusijos žiniasklaida išsamiai nušvietė kraštutinių dešiniųjų partijos RN lyderės M. Le Pen gegužės 24 d. interviu ir su dideliu malonumu kartojo, kad Krymas neva visada priklausė Rusijai.
Du kartus likusi antra Prancūzijos prezidento rinkimuose, M. Le Pen anksčiau su susižavėjimu kalbėjo apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo nacionalistinę retoriką. Prieš 2022 m. Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, nepaisydama anksčiau Rusijos įvykdytos Ukrainos ir Sakartvelo teritorijų okupacijos, M. Le Pen šaipėsi iš teiginių, kad Rusija kelia grėsmę Europai.
C. Le Grip, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono partijos Renesansas narė, 218-os puslapių ataskaitoje aprašė ilgalaikes sąsajas tarp Rusijos ir kraštutinių dešiniųjų partijos, kurios vienas įkūrėjų buvo M. Le Pen tėvas Jeanas-Marie Le Penas. Anot parlamentarės, „politinio ir ideologinio suartėjimo su Maskva strategija“ pagreitėjo, kai 2011 m. Nacionaliniam frontui vadovauti pradėjo jo dukra M. Le Pen.
Ataskaitoje rašoma apie dažnus susitikimus tarp šios partijos atstovų ir Rusijos politikų bei apie Kremliuje prieš 2017 m. Prancūzijos prezidento rinkimus šiltai priimtą M. Le Pen ir apie jos bendrą nuotrauką su V. Putinu.
Dokumente taip pat nurodoma, kad kraštutinių dešiniųjų lyderės retorika atitiko Rusijos poziciją kai 2014 m. Maskva įvykdė neteisėtą Krymo aneksiją, o tais pačiais metais partija gavo paskolą iš su Kremliumi siejamo banko.
C. Le Grip rašo, kad visi M. Le Pen komentarai apie Krymą, kuriuos ji pakartojo parlamentinio tyrimo metu, žodis į žodį atitiko oficialią V. Putino režimo poziciją. Ji taip pat pastebėjo, kad M. Le Pen partija įnirtingai prieštaravo tuomečio prezidento Francois Hollandeo sprendimui po Krymo aneksijos nebeparduoti dviejų „Mistral“ klasės laivų Rusijai.
Nors dokumente pripažįstama, kad Nacionalinio susivienijimo (RN) prorusiškos pozicijos sušvelnėjo po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m., kurį partija vienareikšmiškai pasmerkė, tačiau partijos nuomonė dėl Krymo aneksijos nepasikeitė.
Taip pat primenama, kad 2022 m. Prancūzijos prezidento rinkimų debatų metu E. Macronas sakė, kad M. Le Pen tapo iš esmės priklausoma nuo V. Putino ir nebegalinti ginti Prancūzijos interesų nes jos partija gavo paskolą iš banko, kuris siejamas su Kremliumi.
