Kalbėdamas žurnalistams Pekine po kelionės po Europą, kurios metu aplankė Maskvą ir Kyjivą, Li Hui sakė tikįs, kad „visos šalys pritaria politiniam karo sureguliavimui“.
„Šiuo metu kyla daug sunkumų, su kuriais susiduria įvairios šalys, norėdamos susėsti ir pradėti derybas“, – sakė jis, pridurdamas, kad kariaujančios pusės „nėra, kad neturėtų sutarimo momentų“.
„Abi pusės nėra visiškai užtrenkusios durų taikos deryboms“, – tvirtino Li.
Jis taip pat dėl karo kaltino Vakarus, kurie siunčia ginklus Ukrainai, siekdami padėti jai kovoti su Rusijos invazija.
„Jei tikrai norime sustabdyti karą, išgelbėti gyvybes ir pasiekti taiką, turėtume nustoti siųsti ginklus į mūšio lauką, – sakė Li. – Visos šalys turėtų giliai apmąstyti skaudžias pamokas, kaip Ukrainos krizė išsivystė iki dabartinės būklės“.
„Iš esmės Ukrainos krizė yra masinis Europos saugumo valdymo prieštaravimų protrūkis“, – teigė Li.
Praėjusį mėnesį Li lankėsi daugelyje Europos sostinių, kadangi Pekinas siekia tapti tarpininku Rusijos kare Ukrainoje. Penktadienį jis užsiminė, kad Pekinas į regioną galėtų nusiųsti dar vieną delegaciją, nors konkrečios datos nenurodė ir nepasakė, kur ji galėtų vykti. „Tai buvo pirmas kartas, bet ne paskutinis“, – sakė jis.
Kinija teigia, kad yra neutrali konflikto šalis, tačiau kritikuojama dėl to, kad atsisako pasmerkti Maskvą už jos puolimą, ir dėl glaudžios strateginės partnerystės su Rusija.
Vasario mėnesį Pekinas paskelbė dokumentą, kuriame ragino „politiškai sureguliuoti“ konfliktą ir kuris, kaip perspėjo Vakarų šalys, gali leisti Rusijai išlaikyti didelę dalį užgrobtos Ukrainos teritorijos.
Per aukščiausiojo lygio susitikimą kovo mėnesį Maskvoje Kinijos vadovas Xi Jinpingas pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apsilankyti Pekine ir abu lyderiai pareiškė, kad jų ryšiai „įžengia į naują erą“.
Analitikai teigia, kad Kinija turi pranašumą santykiuose su Rusija ir kad jos įtaka didėja gilėjant Maskvos tarptautinei izoliacijai.
