K. Ž. Tokejevas reagavo į A. Lukašenkos siūlymą Kazachstanui ir kitoms šalims, jei jos norėtų turėti branduolinį ginklą.
„Aš įvertinau jo pokštą. Manau, kad jokios būtinybės nėra, nes egzistuoja ir kitokių integracinių susivienijimų, pirmiausia, Eurazijos ekonominė sąjunga. Kalbant apie branduolinį ginklą, mums jo nereikia, nes esame prisijungę prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir Branduolinio ginklo bandymų draudimo sutarties. Gerbiame šiuose tarptautiniuose dokumentuose išdėstytus įsipareigojimus“, – pareiškė Kazachstano prezidentas.
Kazachstano prezidentas pavadino problema Baltarusijos ir Rusijos bei likusių Eurazijos ekonomikos sąjungos šalių integracijos lygį. Gegužės 24 dieną vykusiame Eurazijos ekonomikos forume K. Ž. Tokajevas kalbėjo, kad šį klausimą reikia spręsti ir apie tai kalbėti.
„Pas mus Eurazijos ekonomikos sąjungoje yra Sąjunginė valstybė. Kitaip tariant, pasaulio politikos istorijoje sukurtas precedentas arba fenomenas, vadinkite, kaip jums patogiau. Valstybė sukurta vadovaujantis formule „dvi šalys – viena valstybė“ su bendra politine, teisine, karine, ekonomine, valiutine, kultūrine, humanitarine erdve, su bendru sąjunginiu parlamentu. Atleiskite, bet ir branduolinis ginklas dabar vienas dviem“, – kalbėjo Kazachstano prezidentas.
A. Lukašenka K. Ž.Tokajevo žodžiuose perskaitė kai ką kito. Jis pareiškė, kad tie, kurie nori branduolinio ginklo, lai jungiasi į Rusijos ir Baltarusijos sąjungą.
„Reikia jungtis į Baltarusijos ir Rusijos sąjungą, ir viskas: visiems užteks to branduolinio ginklo“, – sakė A. Lukašenka.
Rusija ir Baltarusija formaliai priklauso vadinamajai „sąjunginei valstybei“, t. y. jos yra sudariusios susitarimą, kuriuo siekiama gilinti abiejų šalių politinę ir ekonominę integraciją.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir jo kolega iš Baltarusijos Viktoras Chreninas gegužės 25 dieną Minske pasirašė dokumentus dėl Rusijos nestrateginių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Putinas pirmą kartą pagrasino tai padaryti kovo 25 dieną.
S. Šoigu sakė, kad taktinių branduolinių ginklų kontrolė ir sprendimai dėl jų naudojimo lieka Kremliui, pridurdamas, kad ateityje Rusija gali imtis „papildomų priemonių“, kad „užtikrintų sąjunginės valstybės (Rusijos ir Baltarusijos) saugumą ir reaguotų į karinę-politinę padėtį“.
Gegužės 25 dieną A. Lukašenka teigė, kad jau pradėtas kai kurių Rusijos taktinių branduolinių ginklų perdavimas Baltarusijai.
NATO, ES ir JAV pasmerkė sprendimą perduoti branduolinius ginklus Baltarusijai.
NATO šį žingsnį pavadino „pavojingu ir neatsakingu“, o ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad tai yra „žingsnis, kuris lems tolesnę itin pavojingą eskalaciją“.
„Į bet kokį bandymą toliau eskaluoti padėtį bus reaguojama griežtai ir koordinuotai“, – pridūrė J. Borrellis.
Tačiau Baltieji rūmai gegužės praėjusią savaitę pažymėjo, kad po Rusijos ir Baltarusijos branduolinio susitarimo nepakeitė savo branduolinės grėsmės vertinimo, nes nepastebėjo „jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą Baltarusijoje“.
Karo studijų institutas (ISW) taip pat teigė, kad šis žingsnis yra ilgalaikių pastangų įtvirtinti faktinę Rusijos karinę kontrolę Baltarusijoje dalis. Amerikos analitinis centras teigė manantis, kad išlieka „visiškai mažai tikėtina“, jog V. Putinas Baltarusijoje dislokuotus branduolinius ginklus panaudos Ukrainoje ar kur nors kitur.
