Pranešime pažymima, kad Ukrainos paraiška dėl narystės NATO, kurią šalis pateikė dar rugsėjį, taps vienu svarbiausių klausimų, svarstomų per liepos mėnesį Vilniuje įvyksiantį organizacijos viršūnių susitikimą.

Nors Ukrainos statuso paaukštinimui pritaria vis daugiau NATO narių, apie narystės suteikimą nekalbama.

Remiantis EURACTIV pateiktais duomenimis, naujo santykių formato išraiška galėtų būti nauja institucija – Ukrainos ir NATO taryba. Diplomatiniai šaltiniai tokį veiksmą vadina pirmuoju žingsniu stiprinant politinę Aljanso ir Kyjivo partnerystę.

Manoma, kad kitą savaitę Osle turintis įvykti NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas bus skirtas naujos tarybos formatui ir įkūrimo terminams aptarti. Per susitikimą numatoma paliesti ir būsimos narystės bei aktualiausius karinės pagalbos Ukrainai klausimus.

„Atsižvelgiant į planą, Ukraina turėtų būti pilnateisė Ukrainos ir NATO tarybos narė, o ne kviestinė diskusijų dalyvė, kaip dabar. Tada Ukraina galėtų savo nuožiūra rengti susitikimus ir tiesiogiai pateikti naujausią informaciją apie situaciją karo lauke“, – nurodė šaltinis.

Faktiškai tokios institucijos sukūrimas įgalintų platesnio masto žvalgybos informacijos mainus, išsamesnes konsultacijas, jungtines pratybas, investicijas į gynybos pramonę ir pastangas siekiant suderinti Ukrainos ir NATO valstybių narių pajėgų veiksmus.

Kad ligšiolinė situacija atrodo gana keistai, kelios NATO narės yra kalbėjusios jau anksčiau: juk Rusijai, į dabartinį karą įstojusiai kaip agresorė, bendra Rusijos ir NATO taryba sukurta, nors dabar ir nefunkcionuoja, o Aljansui draugiška Ukraina tokios tarybos neturi.

NATO vadovas pripažįsta: yra nesutarimų dėl Ukrainos narystės siekio

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šią savaitę pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso narės nesutaria, ką daryti per artėjantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos narystės siekio.

„Šiuo klausimu Aljanse yra įvairių nuomonių ir, žinoma, vienintelis būdas priimti sprendimus NATO yra bendras sutarimas“, – J. Stoltenbergas sakė konferencijoje Briuselyje.

Ukraina, kurią palaiko NATO narės Rytų Europoje, liepos mėnesį įvyksiančiame Aljanso vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje ragina „aiškiai pareikšti“, kad ji įstos į Aljansą pasibaigus Rusijos pradėtam karui.

Kyjivas pripažįsta, kad netaps Aljanso nare, kol šalies teritorijoje vyksta karo veiksmai. Tačiau jis nori, kad Aljansas žengtų toliau nei 2008 metais, kai buvo duotas tik miglotas pažadas, kad vieną dieną Ukraina taps NATO nare.

„Niekas negali tiksliai pasakyti, koks bus galutinis sprendimas šiuo klausimu Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė J. Stoltenbergas.

NATO šalių diplomatai teigia, kad dominuojanti karinė galia – JAV – nenori žengti toliau nei prieš 15 metų Ukrainai duotas pažadas dėl narystės.

Prisijungimas prie NATO reikštų, kad Ukrainai būtų taikoma Aljanso 5 straipsnio kolektyvinės gynybos nuostata, pagal kurią visos sąjungininkės privalo padėti gintis užpuolimo atveju.

Ukrainos Vakarų sąjungininkės svarsto, ar įmanoma Ukrainai pasiūlyti kitokių saugumo garantijų, kurios nuramintų Kyjivo nuogąstavimus ir būtų tarpinis žingsnis prieš šaliai tampant NATO nare.

Prancūzija antradienį pareiškė, kad yra pasirengusi susitarti su Ukraina dėl „saugumo garantijų, kurios padėtų jai apsiginti ilguoju laikotarpiu“.

„Galutinė saugumo garantija bus narystė NATO, bet... tai neatsiras karo įkarštyje, – sakė J. Stoltenbergas. – Kyla klausimas, ką nuspręsime ir kaip spręsime narystės klausimą Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime? Ir, kaip jau sakiau, kol kas per anksti apie tai kalbėti.“

J. Stoltenbergas sakė, kad kai karas Ukrainoje baigsis, „mums reikės įsitikinti, kad turime susitarimus, kurie atgrasytų Rusiją nuo tolesnės agresijos“.

„Iš dalies tai yra karinės paramos teikimas Ukrainai, kad ji gebėtų atgrasyti ir apsiginti“, – sakė jis. – Tačiau tai taip pat paskatins diskusijas dėl įvairių saugumo priemonių.“

J. Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai bent jau susitars dėl daugiametės programos, skirtos padėti Ukrainos kariuomenei pereiti prie vakarietiškos technikos naudojimo. Rusijos karas jau paskatino Ukrainą pereiti prie NATO standartus atitinkančios ginkluotės, nes jos tarptautiniai rėmėjai Kyjivui tiekia vis pažangesnius ginklus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)