Remiantis leidinio „Vedomosti“ pranešimu, Kinijos vyriausybės pirmieji asmenys ir Kinijos stambiausių kompanijų vadovai atsisakė susitikti su Rusijos valdžios pareigūnais ir Rusijos valstybinių bendrovių vadovais, kurie, beveik be jokių išimčių, figūruoja Vakarų sankcijų sąrašuose.
Iš Maskvos į Šanchajų atskridusios delegacijos sudėtis ganėtinai įspūdinga. Ją sudarė keturi vicepremjerai (Dmitrijus Grigorenka, Dmitrijus Černyšenka, Denisas Manturovas, Aleksandras Novakas) ir dar keli ministrai, įskaitant Dmitrijų Patruševą (žemės ūkio ministras) ir Vitalijų Saveljevą (transporto ministras). Juos lydėjo bankų „Sberbank“ ir VTB vadovai Germanas Grefas bei Andrejus Kostinas ir milijardieriai Aleksejus Mordašovas („Severstal“ pagrindinis akcininkas) bei Andrejus Gurjevas („Fosagro“ pagrindinis akcininkas). Vis dėlto Kinija jiems nepademonstravo tokios pagarbos, kokios veikiausiai buvo tikėtasi.
M. Mišustino rangą atitinkantis asmuo – Kinijos valstybės tarybos pirmininkas Li Qiangas – atsisakė dalyvauti Rusijos ir Kinijos forume, o perskaityti sveikinimo kalbą vietoj savęs pasiuntė pavaduotoją, vicepremjerą He Lifengą.
„Kinai priima šiltai, bet labai bijo sankcijų, – leidiniui „Vedomosti“ sakė su forumo organizatoriais artimas šaltinis. – Net ir tiems stambiems verslininkams, kurie norėjo ir buvo pasirengę viešai pasisakyti, valdžia neleido dalyvauti susitikime – nenori net minimaliai surizikuoti.“
Remiantis kito leidinio pašnekovo žodžiais, apdairumas laikantis sankcijų tarp kinų yra pasiekęs tokį lygmenį, kad vienam rusui vietos keitykloje buvo atsisakyta iškeisti į juanius 100 dolerių, mat jo pavardė sutapo su kažkurio į sąrašus įtraukto verslininko pavarde. „Inicialų jie net nelygino“, – piktinosi „Vedomosti“ šaltinis.
Iš pirmo žvilgnio M. Mišustino vizitas Kinijoje atrodė iškilmingas. Jis žengė raudonu kilimu, susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, kuriam perdavė „linkėjimus“ nuo Vladimiro Putino ir skelbė apie Maskvos bei Pekino „vienybę visais pagrindiniais klausimais“.
Maskvos ir Pekino santykiai yra beprecedenčiame lygmenyje, sakė M. Mišustinas: beveik 70 proc. tarpvalstybinių atsiskaitymų tarp Rusijos ir Kinijos vykdomi juaniais ir rubliais, o iki metų pabaigos prekybos apyvarta esą višys 200 mlrd. dolerių.
Xi atsakė Rusijos ministrui pirmininkui santūriau. „Kinija kartu su Rusija yra pasirengusi ir toliau tvirtai remti viena kitą klausimais, susijusiais su esminiais abiejų pusių interesais“, – sakė jis.
Prasidėjus karui Ukrainoje Kinija beveik padvigubino savo rusiškos naftos pirkimus – iki 2 mln. barelių per dieną; padidino anglies importą 127 proc., aliuminio – 200 proc. Tačiau problema iškilo dėl grūdų: nors bendras Kinijos kviečių importas šoktelėjo 60 proc., Rusijos produkcijai tenka vargana pusės procento dalis – 120 kartų mažesnė nei Australijos ir 36 kartus mažesnė nei Kanados.
„Rusijos ūkininkai yra pasirengę žymiai padidinti savo produkcijos eksportą į Kinijos rinką ir plėsti tiekiamų prekių asortimentą“, – pasiūlė M. Mišustinas. Tačiau iš Xi Jinpingo viešo atsakymo nesulaukė.
Apie tai, kad su kinais ypač sunku susitarti, per pokalbį su „Vedomosti“ skundėsi dar vienas stambiam Rusijos verslui artimas asmuo.
„Kinai paprastai labai delikatūs, tačiau derybose akivaizdžiai dalyvauja ne kaip su sau lygiais. Rusija, bent kol kas, deja, yra pastatoma į žemesnio partnerio vietą“, – pripažino jis.
