Pastaraisiais metais Kinija ir Rusija sustiprino ekonominį ir diplomatinį bendradarbiavimą ir dar labiau suartėjo Rusijai įsiveržus į Ukrainą, nors Kinija tvirtina esanti neutrali karo atžvilgiu.
Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas atvyko į Kiniją pirmadienį, antradienį dalyvavo verslo forume Šanchajuje, vėliau išvyko į Pekiną susitikti su premjeru Li Qiangu ir prezidentu Xi Jinpingu.
„Strategiškai vadovaujant dviem mūsų valstybių vadovams, visapusiška strateginė Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimo partnerystė naujoje eroje visada palaikoma aukštu lygiu“, – M. Mišustinui sakė Li Qiangas po iškilmingos sutikimo ceremonijos prie Didžiosios žmonių salės Pekine. „Tikiuosi, kad jūsų kelionė į Kiniją šį kartą tikrai paliks didžiulį įspūdį“, – pridūrė Kinijos ministras pirmininkas.
Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė, Kinijos muitinės duomenimis, pernai prekyba tarp šalių buvo rekordinė ir pasiekė 190 mlrd. JAV dolerių. Li Qiangas trečiadienį sakė, kad šiemet dvišalė prekyba jau pasiekė 70 mlrd. JAV dolerių, 40 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Jis pridūrė, kad „investicijų tarp dviejų šalių mastas taip pat nuolat didėja“, sudaromi „strateginiai didelio masto projektai“.
M. Mišustiną lydi keli aukščiausi pareigūnai, įskaitant ministro pirmininko pavaduotoją Aleksandrą Novaką, atsakingą už energetikos politiką. Pernai Kinija tapo didžiausia Rusijos energijos vartotoja, kai Maskvos dujų eksportas dėl Vakarų sankcijų smarkiai sumažėjo. Rusija užsitraukė sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.
Pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos, antradienį per forumą Šanchajuje A. Novakas sakė, kad Rusijos energijos tiekimas Kinijai 2023 m. padidės 40 procentų.
Pasak analitikų, santykiuose su Rusija Kinija jaučiasi viršesnė, Maskvos tarptautinei izoliacijai didėjant Pekino pozicijos tik stiprėja.
Abiejų šalių lyderius „labiau suartina bendros nuoskaudos ir nesaugumas, o ne bendri tikslai“, naujienų agentūrai AFP sakė buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas Ryanas Hassas, Vašingtono Brukingso instituto vyresnysis bendradarbis. „Jie abu piktinasi Vakarų lyderyste tarptautinėje sistemoje ir jaučia jos grėsmę bei mano, kad jų šalys turėtų būti labiau gerbiamos sprendžiant klausimus, susijusius su jų pačių interesais“, – sakė jis.
Vasarį Pekinas paskelbė dokumentą, raginantį politinėmis priemonėmis užbaigti karą Ukrainoje, tačiau, Vakarų teigimu, iš tiesų tai leistų Rusijai pasilikti užgrobtas Ukrainos teritorijas.
Per viršūnių susitikimą kovo mėnesį Maskvoje Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pakvietė Vladimirą Putiną apsilankyti Pekine.
