Donecko srityje esantis Bachmuto miestas dėl intensyvaus Rusijos kariuomenės apšaudymo iš esmės visiškai sunaikintas. Tačiau Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau laiko pozicijas ir atremia Rusijos kariuomenę pietvakarinėje miesto dalyje, nors „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas per savo spaudos tarnybą paskelbė apie „visišką Bachmuto užėmimą“.
ISW analitikai, aprašę rusų ginčus dėl to, ką ir kaip derėtų apdovanoti už tai, kad neva užimtas Bachmutas, primena apie tai, kaip iš tiesų, jų akimis, klostosi reikalai.
„Perdėtas dėmesys kalboms apie pergalę Bachmute leidžia nepastebėti sudėtingos situacijos, kurioje atsidūrė Bachmute ir miesto prieigose esantys rusų kariai. <...> Bachmute besibazuojančios rusų pajėgos turėtų būti lengvai pažeidžiamos ypač todėl, kad jų puolamoji galia šiame rajone veikiausiai visiškai išseko, taigi, ukrainiečių pajėgoms atsiranda galimybė ir vėl kontratakuoti gerokai nusilpusius flangus Bachmute“, – rašoma ISW ataskaitoje.
Rusų pajėgoms kylantį pavojų, ISW analitikų manymu, didina ir „Vagner“ dalinių išvedimas iš Bachmuto ir jų patraukimas į užnugarį – artimiausiomis dienomis prasidėsiantys veiksmai, apie kuriuos pranešė grupuotės įkūrėjas J. Prigožinas.
Jei „Vagner“ daliniai pasitrauks, Rusijos gynybos ministerijai veikiausiai teks aprūpinti šią teritoriją prastai parengtais ir apginkluotais reguliariaisiais daliniais – tokiais, kurie dar visai neseniai, gegužės mėnesį, traukėsi šiaurės ir pietų kryptimis nuo miesto esančiuose flanguose.
Nepaisant tokios realybės, Rusijos informacinėje erdvėje bet kokius pavojus stengiamasi ignoruoti, rašoma ISW dokumente.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ultranacionalistas Igoris Girkinas anksčiau skundėsi, jog Rusijos susitelkimas į Bachmuto užėmimą yra „strateginė nesėkmė“, iškovota „nereikalinga Pyro“ pergalė.
I. Girkinas kritikavo grupės „Vagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną, gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą už pernelyg ilgai tęstas pastangas užimti Bachmutą, tai atitraukia dėmesį nuo pasirengimo gintis prieš artėjantį Ukrainos kontrpuolimą. „Perdėtas dėmesys laimėti pergalę Bachmute atitraukia dėmesį nuo nestabilios Rusijos karinės padėties pačiame Bachmute ir aplink, informacinėje erdvėje pabrėžiant J. Prigožino įtaką“, – sakoma ataskaitoje.
