Vienu iš nedaugelio žmonių, kuriuos gerbia Rusijos prezidentas, anot eksperto, yra Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Kaip S. Žirnovas sakė 24-ojo kanalo eteryje, V. Putino pagarba R. T. Erdoganui pasiekė aukščiausią tašką 2015 m. lapkričio mėnesį, kai Turkija numušė rusų naikintuvą. Tuo tarpu Vakaruose, anot S. Žirnovo, nėra nė vieno žmogaus, kurio Rusijos prezidentas neniekintų.
Buvęs KGB darbuotojas pridūrė, kad, be R. T. Erdogano, V. Putinas bijo ir gerbia tik Xi Jinpingą. Tiesa, Kinijos lyderiui Kremliaus vadovas labiau pavydi, juk Kinijos Liaudies Respublika yra didelė šalis, turinti daug gyventojų.
„Tai šalis, kuri žaidžia savo žaidimą, o jį žaisti V. Putinui gana nelengva“, – pažymėjo S. Žirnovas.
Paskutiniu metu Rusija stiprina sąjungą su Iranu. Nesenai šios šalys pasirašė susitarimą dėl Irano geležinkelio linijos finansavimo ir tiesimo, kuriant tarptautinį transporto koridorių „Šiaurė–Pietūs“. Jis turi sujungti Rusijos uostus Baltijos jūroje ir Irano uostus Indijos vandenyne bei Persijos įlankoje.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Rusija tapo Kinijos vasale. Jo teigimu, Rusija jau pralaimėjo karą Ukrainoje geopolitiniu požiūriu, o santykiuose su Kinija faktiškai pasidarė jai pavaldi. Kremlius iškart sukritikavo tokį Prancūzijos prezidento pasisakymą.
„Mes su tuo kategoriškai nesutinkame. Mūsų santykiai su Kinija turi ypatingos strateginės partnerystės pobūdį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Kinija, strateginė Rusijos sąjungininkė, susilaikė nuo Maskvos invazijos pasmerkimo ir vietoj to stengėsi pateikti save kaip neutralią tarpininkę, kuri galėtų padėti užbaigti konfliktą.
Antradienį ir trečiadienį Ukrainoje lankėsi Kinijos specialusis pasiuntinys Li Hui. Jis pareiškė, kad „nėra panacėjos krizei išspręsti“, ir pakartojo raginimus Kyjivui bei Maskvai pradėti derybas, kad būtų užbaigtas karas, ketvirtadienį pranešė Pekinas.
Ukrainoje Li susitiko su užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir kitais pareigūnais. Li – aukščiausio rango Kinijos pareigūnas, apsilankęs Ukrainoje po 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos.
„Nėra panacėjos krizei išspręsti, todėl visos šalys turi pradėti nuo savęs, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, sudaryti sąlygas nutraukti karą ir kalbėtis“, – sakė Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Li vizitas į Kyjivą yra dalis kelionės po Europą, kurios tikslas – propaguoti Pekino pasiūlymus karui užbaigti.
Per pokalbius su Ukrainos pareigūnais, įskaitant D. Kulebą, Li pridūrė, kad Kinija „ir toliau teiks Ukrainai pagalbą pagal savo galimybes“.
Kinijos vadovas Xi Jinpingas kovo mėnesį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu V. Putinu. Balandį jis valandą telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Ukrainos sąjungininkės Vakaruose kritikuoja Xi už tai, kad jis atsisakė pasmerkti invaziją ir kad toliau išlaiko Kinijos strateginę sąjungą su Rusija, nors Maskva patiria vis didesnę tarptautinę izoliaciją.
