Birželio 1 dieną šioje 2,6 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, įsikūrusioje tarp ES kaimynės Rumunijos ir karo nuniokotos Ukrainos, vyks pirmasis svarbus platesnės Europos aukščiausiojo lygio susitikimas.
Šis Europos politinės bendrijos (pernai įsteigto forumo, kuriame susitinka visų 27 ES šalių ir 20 bloko kaimynių lyderiai) susitikimas bus proga Moldovai pagerinti savo, kaip kandidatės į ES, įvaizdį.
M. Sandu nuomone, narystė ES yra vienintelė garantija, kad Moldova netaps kitu Rusijos taikiniu.
Jos šalyje jau yra separatistinis Uždniestrės regionas, kuriame Rusija yra dislokavusi nedidelį skaičių karių.
„Žinoma, niekas neprilygsta tam, kas vyksta Ukrainoje, bet mes matome riziką ir tikime, kad savo demokratiją galime išsaugoti tik būdami ES dalimi“, – sakė ji.
„Mes manome, kad Rusija ateinančiais metais ir toliau išliks didelis nestabilumo šaltinis, todėl turime apsisaugoti“, – pridūrė M. Sandu, dalyvavusi Europos Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime, kuris antradienį baigėsi Islandijoje.
50 metų lyderė, pareigas einanti nuo 2020 metų, vasario mėnesį apkaltino Rusiją kurstant perversmą ir bandant užgrobti valdžią Moldovoje.
Ji paragino moldavus – kurie, kaip rodo apklausos, didžiąja dalimi pasisako už stojimą į Europos Sąjungą – sekmadienį surengti proeuropietišką mitingą.
„Dėl karo Ukrainoje viskas tapo juoda ir balta. Taigi mums visiems labai aišku, ką reiškia laisvasis pasaulis ir ką – autoritarinis“, – sakė ji.
„Realus projektas“
Rusijos karas kaimynystėje netikėtai sustiprino Ukrainos ir Moldovos narystės ES perspektyvą. Abi šalys praėjusiais metais pateikė paraiškas įstoti į bloką ir pernai birželį tapo šalimis kandidatėmis.
„Tikrai tikime, kad mums tai realus projektas, ir tikimės, kad tai įvyks kuo greičiau“, – sakė M. Sandu.
Tačiau narystės gali tekti laukti dešimtmetį ar ilgiau, nes šalys kandidatės turi atitikti ilgą reikalavimų sąrašą, kad galėtų įsilieti į Europos bendrąją rinką kartu su kitomis valstybėmis.
Skirtingai nei Ukraina, Moldova yra gana maža šalis, kad galėtų palyginti lengvai integruotis į Europos Sąjungą. Tačiau ji susiduria su keliais iššūkiais, kad jos demokratijos standartai atitiktų ES lygį, ypač kovos su korupcija srityje.
Be to, reikia spręsti trapios ekonomikos, energetinio saugumo ir Uždniestrės, kurioje gyvena 30 tūkst. prorusiškai nusiteikusių gyventojų, problemas.
Moldovos rytuose esančios Uždniestrės nepripažįsta tarptautinė bendruomenė. Ši zona atsirado 1990 metais po trumpo pilietinio karo, kuris kilo žlugus Sovietų Sąjungai, o nuo 1992 metų virto įšaldytu konfliktu.
„Mes siekiame rasti taikų konflikto sprendimą ir raginame Rusiją išvesti neteisėtai dislokuotus karius, – sakė Sandu. – Mums reikia geopolitinės galimybės, kad galėtume išspręsti konfliktą“.
Prezidentė, pradėjusi savo šalies išstojimo iš Rusijos dominuojamos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos procesą, pridūrė: „Kokius santykius galima palaikyti su režimu, kuris žudo nekaltus žmones kaimyninėje šalyje?“
Moldova pasirengusi bendradarbiauti tik su „demokratinėmis šalimis, šalimis, kurios gerbia kitų šalių teritorinį vientisumą ir tarptautinę taisyklėmis pagrįstą sistemą“, sakė ji.
Rusija kaip vieną iš pateisinimų įsiveržti į kaimyninę šalį nurodė Ukrainos norą vieną dieną įstoti į NATO. Moldovai tai nėra durys, į kurias ji ketintų belstis.
Moldova kol kas nepermąstė savo pozicijos būti neutralia šalimi, sakė M. Sandu.
„Tačiau mūsų visuomenėje vyksta diskusijos apie tai, ar neutralumas mus apsaugo, ir jei kada nors žmonės pakeis savo nuomonę, žinoma, mes persvarstysime šį sprendimą. Kol kas stengiamės konsoliduoti Moldovos gynybos sektorių ir pasikliaujame savo draugais“, – interviu sakė M. Sandu. Pasak jos, birželio 1-osios susitikimas Kišiniove „yra svarbus, nes matome, kad nesame vieni, kad turime daug draugų“.
