Maskvos pareigūnas – prieš Putinui svarbiausią metų dieną: tokio nervingumo matyti dar neteko

Antradienį Vladimiras Putinas turėtų žengti prie tribūnos Raudonojoje aikštėje ir tarti žodį sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių proga. Nors jo kalba – tradicinis, kasmetinis įvykis, vadinti jos eiline šiais metais niekaip neišeina, mat pastaroji savaitė buvo paženklinta neeilinių įvykių – virš Kremliaus dronų sukeltų sprogimų ir vieno iš pagrindinių šalies pajėgų vadų grasinimo maištauti, rašo „The Guardian“.

Praėjusį trečiadienį paviešinta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti virš Kremliaus – istoriškai įsitvirtinusio šalies galios simbolio – skraidantys dronai, leidžia daryti išvadą, kad Rusijos sostinės širdis yra kur kas pažeidžiamesnė, nei bandoma vaizduoti, ir toks silpnųjų vietų afišavimas privertė Maskvą sunerimti.

Valdžia tuoj pat uždraudė naudoti dronus ir ėmė blokuoti GPS signalus (todėl, pavyzdžiui, pavežėjimo programėlėse taksi atsidūrė Maskvos upėje). Policija buvo skubiai aprūpinta žiūronais, kad pareigūnai galėtų kuo greičiau pastebėti besiartinančius dronus.

„Tokio nervingumo matyti dar neteko, – konstatavo vienas Maskvos savivaldybėje dirbantis asmuo. – Bet Pergalės diena vis tiek bus švenčiama, kito pasirinkimo tiesiog nėra.“

Penktadienį pats V. Putinas žengė neįprastą žingsnį ir padarė tai, ko paprastai nedaro, – nusprendęs aptarti pasirengimą gegužės 9-ąją rengiamam Pergalės dienos paradui, jis susitiko su saugumo taryba, kurią sudaro aukščiausio rango Rusijos pareigūnai ir gynybos bei saugumo tarnybų vadovai.

Nerimas dėl numatytų iškilmių Rusijos vadovybę buvo apėmęs dar iki dronų atakų: kai kurie ženklai rodė, kad bijoma galimų Ukrainos smūgių.

Ne mažiau kaip šeši Rusijos regionai švenčių nutarė neorganizuoti. Paskutinis tokį sprendimą priėmęs regionas yra per maždaug 650 kilometrų nuo Rusijos pasienio.

Per 23-ejus V. Putino buvimo valdžioje metus Pergalės diena – karo, kuris Rusijos istoriografijoje vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, pabaigos 1945-aisiais paminėjimo šventė – tapo vienu ryškiausių elementų jo susikurtoje Rusijos tapatybės vizijoje.

Kruopščiai surežisuoti Pergalės dienos paradai, kiekvienais metais tradiciškai rengiami įvairiuose šalies miestuose, suteikia Kremliui galimybę pademonstruoti tariamai neprilygstamą šiandieninės Rusijos karinę galią.

„V. Putinui tai pats svarbiausias metų įvykis“, – nurodė Andrejus Kolesnikovas, vyr. mokslo darbuotojas iš „Carnegie“ fondo už tarptautinę taiką Maskvoje.

„Paradai V. Putinui – tai jo, kaip šalies lyderio, legitimumo pagrindas. Jie suteikia V. Putinui galimybę prisistatyti tikruoju nacistinę Vokietiją nugalėjusios armijos palikuonimi“, – paaiškino specialistas.

Turint omenyje didžiulę reikšmę, kurią Kremlius suteikia paradams, Maskva šiais metais parado neatsisakys, įsitikinęs A. Kolesnikovas.

„V. Putinui tai dar ir proga pademonstruoti šaliai, kad jis tebėra stiprus ir tebekontroliuoja vadinamosios specialiosios karinės operacijos eigą“, – pridūrė A. Kolesnikovas.

Kad ir kaip būtų, gegužės 9-osios išvakarėse Maskvą apėmusios nuotaikos nė iš tolo neprimena triumfo, o juo labiau – triumfo kare, kurį iš pradžių buvo tikėtasi užbaigti per kelias savaites.

Žiemą ir pavasarį Maskvos vykdytos puolimo operacijos maždaug pustrečio šimto kilometrų ruože Rytų Ukrainoje atnešė šaliai minimalių laimėjimų, tačiau pareikalavo milžiniškos kainos.

Ukraina pirmadienį praneša, kad jau sunaikinta 194 970 okupantų rusų. Gavusi modernių vakarietiškų ginklų, ji netrukus pradės savo ilgai lauktą kontrpuolimą, siekdama susigrąžinti prarastą teritoriją.

Prie visų Kremliaus problemų prisideda dar ir tai, kad „Vagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienį įrašė vaizdo įrašą, kaltindamas aukščiausią Rusijos karinę vadovybę. Atskirame įraše J. Prigožinas grasino, esą „Vagner“ kovotojai pasitrauks iš Bachmuto gegužės 10-ąją – jau kitą dieną po parado.

„Rand Corporation“ vyresnioji politikos tyrėja Dara Massicot teigia, kad daugelyje vyksiančių paradų žygiuos tik šauktiniai, nes visi kontraktininkai yra Ukrainoje.

Tradicinė „Nemirtingojo pulko“ eisena, kurioje žmonės eina su Antrojo pasaulinio karo veteranų portretais, šiais metais taip pat atšaukta.

D. Massicot teigimu, tai galima paaiškinti tuo, kad valdžia nerimauja, jog eisena galėtų išryškinti tikrąjį Rusijos nuostolių Ukrainoje mastą, mat artimieji gali atsinešti žuvusiųjų šiame kare portretus.

Pasak A. Kolesnikovo, antradienį V. Putinas savo kalboje greičiausiai brėš istorines paraleles tarp dviejų karų, panašiai kaip ir pernai, kai tvirtino, esą Rusijos kariuomenė kariauja Ukrainoje, kad pasaulyje nebūtų vietos „žudikams ir naciams“. „Pergalė bus mūsų, kaip ir 1945 m.“, – tuomet pareiškė V. Putinas.

Tačiau nepaisant Kremliaus pastangų karą pavaizduoti kaip egzistencinį mūšį dėl šalies išlikimo, yra ženklų, rodančių, kad kai kurie šalies gyventojai vis dar nenori dėl to paaukoti savo gerovės.

Naujausios nepriklausomo Levados centro apklausos duomenimis, dauguma rusų nenori skirti 1 000–2 000 rublių per mėnesį, kad padėtų patenkinti karių poreikius Ukrainoje.

Ta pati apklausa parodė, kad „nerimas“ ir „baimė“ – dažniausiai įvardijamos emocijos, kai respondentų buvo klausiama apie naująjį elektroninės karo prievolės įstatymą, dėl kurio jauniems vyrams sunkiau išsisukti nuo tarnybos, nes registruotiems šauktiniams automatiškai uždraudžiama išvykti iš šalies.

„Tauta prisitaikė prie karo realijų. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nori paaukoti viską. Jei yra galimybė likti nuošalyje, jie mielai ja pasinaudos“, – sako A. Kolesnikovas.