Labiausiai neįtikėtina versija: kėsintasi į V. Putiną
Virš Kremliaus, Senato rūmų kupolo, šalia plazdančios Rusijos vėliavos sprogstantis bepilotis orlaivis, šie veiksmo filmą primenantys kadrai apskriejo visą pasaulį. Kas tai buvo, Ukrainos kariuomenės išpuolis, siekiant įbauginti Rusijos visuomenę, paties Kremliaus surengta operacija, ar Rusijoje veikiančių partizanų teroro aktas?
Versijų esama įvairių, tačiau analitikai sutartinai paneigė Kremliaus propagandos ruporų aktyviai transliuotą žinią, jog dviem bepiločiais orlaiviais Ukrainos tarnybos kėsinosi į paties prezidento Vladimiro Putino gyvybę.
Ši versija, panašu, buvo skirta Rusijos vidaus auditorijai, ja siekta savų tikslų, sukeliant baimę mobilizuoti visuomenę, tuo pačiu parodant, jog pasikėsinimui pavyko užkirsti kelią. Daugelis analitikų atkreipia dėmesį į šios versijos absurdiškumą. Kremliaus komplekso plotas – beveik 30 hektarų, jame esama gerai apsaugotų požeminių slėptuvių, tad norint surengti pasikėsinimą, reikia tiksliai žinoti, kur tuo metu bus į „paviršių“ išėjęs V. Putinas ir tiesiai į jį nukreipti sprogmenų prikrautą bepilotį orlaivį.
Kita vertus, naivu tikėti, jog paniškai savo gyvybę saugantis V. Putinas po 2 valandos nakties vaikščios po Kremlių, juolab teigiama, kad Rusijos lyderis laiką leidžia gerai apsaugotose rezidencijose, o ne pačioje Maskvoje.
„Jeigu Ukrainos specialiosios tarnybos būtų iš tiesų rengusios pasikėsinimą į V. Putiną, dronus su sprogmenimis gegužės 9 dieną būtų nukreipusios į Raudonąją aikštę, kur vyks paradas, į tribūną, kurioje tikriausiai stovės ir kalbą sakys V. Putinas, bet tik ne į Senato rūmų stogą“, – pastebėjo keli Ukrainos apžvalgininkai.
Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kategoriškai paneigė jo šalies tarnybų sąsajas su išpuoliu Maskvoje, tuo tiki toli gražu ne visi. Politologas, buvęs V. Putino kalbų rašytojas Abasas Galiamovas neabejoja, kad esama ukrainietiško pėdsako, tačiau dėmesį atkreipia į kitą svarbią detalę.
Iki šiol Rusijos vadovai darė viską, kad apsaugotų savo šalies visuomenę nuo suvokimo, jog karas pagaliau atėjo ir į jų namus. Aiškinama, kad reguliariai pasikartojančius sprogimus ar traukinių avarijas nulemia kokie nors techniniai gedimai, net nebijoma pripažinti, jog gatvėje nukritusią bombą iš tiesų „pametė“ Rusijos karo lėktuvas. Tačiau šiuo atveju viskas iš esmės pasikeitė: kalbėta apie pasikėsinimą į V. Putiną, surengiant itin simbolišką išpuolį pačiame Kremliuje.
Išpuolis įvyko naktį, o apie jį pranešta tik popietę
Rusijos opozicijos politikas, emigracijoje gyvenantis FSB atsargos pulkininkas Genadijus Gudkovas taip pat neatmetė versijos, kad ukrainiečiai jau išmoko pagaminti toli skristi galinčius dronus ir nusprendė juos pasiųsti į Kremlių, suduoti psichologinį smūgį.
Jis atkreipia dėmesį į svarbią detalę: dronai gabeno nedidelės galios sprogstamuosius užtaisus. Vienam jų sprogus virš Senato rūmų kupolo, vėliava toliau plazdėjo, nors turėjo būti sudraskyta į skutelius. G. Gudkovo vertinimu, tai galėjo būti arba provokacija, arba bepiločių orlaivių bandymas, stebint, kaip jiems pavyks įveikti oro erdvės gynybos sistemas.
„Aišku, kad tai – ne teroro aktas, netgi ne bandymas pasikėsinti į V. Putino gyvybę. Visa tai – absoliučios nesąmonės. Jeigu kažkas ir buvo planuota, nenorėta niekam padaryti žalos, nieko nužudyti“, – Ukrainos naujienų kanalui „24 kanal“ sakė emigracijoje gyvenantis rusų opozicijos atstovas.
Ukrainos analitikai kelia dar vieną versiją, jog šis išpuolis – Rusijos specialiųjų tarnybų operacija, kurios tikslas – apkaltinus Ukrainą ir pasinaudojus šiuo pretekstu smogti Kijevui, pagrindinėms Ukrainos valdžios institucijoms.
Šią versiją bandyta pagrįsti nuskambėjusiais Rusijos politikų pareiškimais, jog po šio incidento bet kokios derybos su Ukraina jau negalimos, pradėtą karą tiesiog privalu tęsti iki visiškos pergalės. Dar toliau nuėjo buvęs Rusijos Federacijos prezidentas, Saugumo tarnybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, kuris pareiškė, jog V. Zelenskį būtina „pašalinti fiziškai“.
„Netikiu šia versija, nes V. Zelenskį nužudyti arba priversti palikti Ukrainą norėta jau seniai. Jeigu jie būtų galėję, taip ir būtų padarę, tam jiems nereikia jokio preteksto“, – minėjo buvęs Rusijos valstybės Dūmos deputatas, FSB atsargos pulkininkas G. Gudkovas.
Jis atkreipia dėmesį į kitą svarbią detalę: dronų ataka surengta naktį, tačiau apie tai Kremlius prakalbo tik kitos dienos popietę. G. Gudkovo vertinimu, tai gali būti užuomina, liudijanti apie Ukrainos atstovų dalyvavimą rengiant išpuolį.
„Ilgą Kremliaus atstovų tylėjimą galima paaiškinti juos ištikusiu šoku. Pripažinę, jog atskrido Ukrainos dronai, jie paneigtų savo pačių išsakytus teiginius, kad oro erdvė efektyviai saugoma. Bandydami visa tai nutylėti, rizikuotų sulaukti ukrainiečių pranešimų su detalia informacija, pavyzdžiui, dronų skrydžių vaizdo įrašais ir taip atsidurtų dar didesniame mėšle. Panašu, kad jie ilgai diskutavo kaip elgtis, kol galiausiai priėmė sprendimą“, – kalbėjo G. Gudkovas bei pareiškė, kad jo įsitikinimu ataką prieš Kremlių surengė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) gyvenantis politologas bei publicistas Andrejus Piontkovskis neatmeta versijos, kad šį išpuolį galėjo surengti Rusijos specialiosios tarnybos. Įvairių minčių kelia užfiksuoti du žmonės, prieš pat sprogstant dronui naktį kopiantys į kupolo viršų, jau minėta aplinkybė, kad sprogstamasis užtaisas buvo nedidelės galios, jokios esminės žalos nepadarė.
Jeigu pirminiu operacijos tikslu buvo bandymas mobilizuoti Rusijos visuomenę, sutelkiant ją kovai prieš Ukrainą, apžvalgininko vertinimu, labai stipriai apsiskaičiuota.
„Tai itin simbolinis smūgis. Tačiau Kremlius – ne V. Putino rezidencija. Tai Rusijos carų, generalinių sekretorių rezidencija. Be to, pademonstravus Kremliaus pažeidžiamumą suduotas labai rimtas politinis – psichologinis bei simbolinis smūgis tiek Rusijos provincijos gyventojams, tiek ir šalies elitui, ypač laukiant Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo“, – Ukrainos naujienų kanalui „Freedom“ kalbėjo A. Piontkovskis.
Komentuodamas JAV žiniasklaidoje pasirodžiusius nuogąstavimus, jog po išpuolio prieš Kremlių gali sekti itin nuožmi Rusijos atsakomoji reakcija, net būtų panaudotas branduolinis ginklas, kaip siūlė kai kurie rusų politikai, A. Piontkovskis minėjo, jog Vakarai turi savitą požiūrį į Ukrainoje vykstantį karą.
„Kare prieš Ukrainą eskalacija pasiekusi aukščiausią lygmenį, vyksta ukrainiečių tautos genocidas. O Vakarai iki šiol kelia sau tikslą bet kokia kaina išvengti eskalacijos“, – akcentavo A. Piontkovskis.
KGB veteranas: taip Rusija siekia daryti spaudimą Vakarams
JAV gyvenantis geopolitinių procesų analitikas, KGB užsienio žvalgybos veteranas Jurijus Švecas įsitikinęs – išpuolį prieš Rusijos imperinės galios simbolį surengė jos specialiosios tarnybos, tačiau juo siekiama ne trumpalaikio visuomenės mobilizavimo efekto, bet kur kas toliau siekiančių tikslų, susijusių su Ukrainos kariuomenės planuojamu kontrpuolimu.
Štai čia vertėtų atkreipti dėmesį ne į skandalingais pareiškimais garsėjančio D. Medvedevo kvietimą nužudyti V. Zelenskį, bet į tai, ką kalbėjo kitas įtakingas Rusijos politikas Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. Jis tikino, kad išpuolis prieš Kremlių – „raudonųjų linijų“ peržengimas, smūgis Rusijai, į kurį bus atsakyta.
„Rusijos pusė pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų, kur jai atrodo tinkama“, – teigiama oficialiame Kremliaus spaudos tarnybos pranešime.
J. Šveco vertinimu, visa tai susiję su padėtimi Ukrainos fronte ir pasiruošimu ukrainiečių planuojamam kontrpuolimui. O jis, pasak analitiko, bus ne tik karinė, bet ir logistinė operacija, nes reikės į frontą nuolat siųsti didžiulius kiekius amunicijos, karinės technikos, tiekti kurą.
Todėl labai tikėtina, kad Ukrainos kariuomenė kovos ne tik fronto linijoje, stums rusų karius iš okupuotų teritorijų, bet ir smūgiuos Rusijos gilumoje esantiems kariams objektams, trikdys amunicijos ir ginklų tiekimą. Beje, artėjant kontrpuolimo operacijos pradžiai analogiškos taktikos ėmėsi ir Rusija: dabar raketomis ir valdomomis bombomis taikomasi ne į energetikos infrastruktūrą, bet karo pramonės objektus, siekiama trikdyti pasiruošimą lemiamu vadinamam mūšiui.
„Ukraina iš Vakarų jau yra gavusi pakankamai ginkluotės, kuria gali smūgiuoti Rusijos teritorijai. Problema ta, kad norint tai padaryti, prieš tai reikia gauti ginklus davusios šalies pritarimą“, – savo tinklalaidėje kalbėjo J. Švecas.
Šią aplinkybę, analitiko teigimu, reikėtų vertinti išpuolio prieš Kremlių ir netrukus po jo nuskambėjusių grasinimų kontekste. Panašu, jog Rusija bandys žaisti kelių lygių diplomatinį žaidimą, kai kuriems politikams grasinant dar nuožmesniu karu, net branduolinio ginklo panaudojimu, diplomatiniais kanalais bus reikalaujama, kad Vakarų šalys neleistų Ukrainai panaudoti suteiktos ginkluotės smogiant Rusijos gilumai.
Ėmė sklisti gandai apie branduolinį Rusijos atsaką
J. Šveco versiją, jog dronų išpuoliu prieš Kremlių bei kai kurių rusų politikų pareiškimais bus bandoma eskaluoti įtampą, kurią saviems tikslams bandys panaudoti Rusija, tik patvirtina trečiadienio vakare socialiniuose tinkluose pradėjus plisti informacija apie pasirengimą branduoliniam smūgiui.
Ją platino ne koks nors Kremliaus propagandinis kanalas, bet aršus V. Putino režimo priešininkas, emigracijoje gyvenantis projekto Gulagu.net įkūrėjas Vladimiras Osečkinas.
Cituodamas iš savo šaltinio gautą informaciją jis paskelbė, kad į oro bazes Engelse ir Šaikovkoje buvo išsiųsti įsakymai paruošti skrydžiui keletą „TU-22M“ (viršgarsinių tolimojo nuotolio strateginių bombonešių – red.), o naktį gali būti suduoti raketų smūgiai į daugeliui Kijevo administracinių pastatų.
„Šaltinis taip pat teigė, kad pirmą kartą gali būti panaudoti branduoliniai ginklai, mažiausiai du „daiktai", kurie yra viename šių aerodromų“, – teigė V. Osečkinas.
Socialiniame tinkle „Twitter“ ėmė sklisti informacija, esą V. Osečkinas iš įvairių šaltinių gavo daugiau nei 10 pranešimų apie tai, jog Rusijos karinių oro pajėgų bazėse paskelbta kovinė padėtis. Pats V. Osečkinas tikino, kad jo šaltiniai nėra anonimai, minėjo jų vardus bei pavardes, karinius laipsnius.
Tai ne pirmasis atvejis, kai apie patį baisiausią, apokaliptinį scenarijų viešai ima kalbėti ne Kremliaus propagandistai, bet režimo kritikai, kurių tikrai negalima pavadinti prorusiškais. Rusijai paskelbus apie planus Baltarusijoje dislokuoti branduolinius ginklus, juos sutelkti prie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienų, istorikas bei rašytojas Jurijus Felštinskis prognozavo, kad iki rudens Lietuva ir Lenkija sulauks branduolinių smūgių. Jam antrino ir Kijeve gyvenantis politologas Michailas Šeitelmanas, esą V. Putinas jau priėmė galutinį sprendimą, o branduolinė apokalipsė prasidės visai netrukus.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis apokaliptinio scenarijaus eskalavimą yra vadinęs savotiška Maskvos ir Minsko propagandistų pergale.
„Nežinau, iš kur jis (J. Felštinskis – red.) gauna tokius duomenis, nes viešai skelbiamų duomenų apie galimą Lietuvos ir Lenkijos puolimą tiesiog niekur nėra. Yra tik absoliučiai nieko neverti propagandistų plepalai apie nuskandintą Vilnių ir išlydytą Varšuvą. Šių propagandistų tikslas – ieškoti antrinių komentatorių, kurie išsigandę pradėtų kartoti jų naratyvą.
Kadangi mūsų aptariamas autorius remiasi būtent šiais propagandistais, aš manau, kad būtent Baltarusijos bei Rusijos propagandistai ir pasiekė savo tikslą“, – J. Felštinskio teiginius portalui Delfi komentavo profesorius G. Mažeikis.
Mokslininkas prognozavo, kad tokių kalbų apie gresiantį mirtiną pavojų ateityje girdėsime pakankamai daug. Problema ta, jog neskiriama diplomatinė retorika, V. Putino ir A. Lukašenkos siekis išsikovoti pozicijas tarptautinėje politikoje nuo grynai karinės retorikos.
„Deja, bet tokių žmonių, kurie bus linkę išsigąsti ir šaukti „dangus griūva“ bus gana daug. Netgi daugelis Lietuvos politikų, užuot atskyrę pokalbį apie pokalbius, mano, kad kalbasi apie tikrovę. Čia nėra tikrovės, o tik gąsdinimai“, – akcentavo VDU profesorius G. Mažeikis.
