Visų pirma, Rusijos valdžia pastaraisiais mėnesiais Maskvoje ir aplink ją intensyviai stiprino oro gynybą, tad labai menkai tikėtina, kad per tiek josios sluoksnių galėjo prasiveržti du bepiločiai.
Jeigu ši ataka nebūtų inscenizuota, Rusijos valdžiai tai būtų nemenkas nemalonus siurprizas, tad iš pradžių būtų pateikta vienas kitam prieštaraujančių paaiškinimų. Būtent tokia buvo rusų strategija po karinių nesėkmių, pavyzdžiui, Chersone ir Balaklijoje, teigia ISW analitikai.
Užuot taip pasielgusi, Maskva iš karto pateikė labai konkretų atsaką, o tokia greita, nuosekli ir koordinuota reakcija byloja tik vieną dalyką – „ataka buvo ruošiama šalies viduje taip, kad nepatogumus ir sąmyšį atsvertų sumanyti politiniai padariniai“.
ISW taip pat rašo: inscenizuota ataka prieš Kremlių norėta Rusijos žmonėms parodyti, kad karas labai arti, ir jame dalyvauti turi kiekvienas. Ši inscenizacija taip pat gali būti pasitelkta kaip motyvas atšaukti ar drastiškai sumažinti Pergalės dienos gegužės 9-ąją renginių mastą, o tai rusams dar labiau sustiprintų suvokimą, kad gyventi kaip anksčiau nebeįmanoma.
ISW analitikai taip pat daro prielaidą, kad dabar galima sulaukti ir kitų Rusijos operacijų, įvykdytų prisidengiant svetima vėliava.
