Dar 2022 m. rudenį „Meduza“ rašė, kad pagal Kremliaus sumanymą 2024 m. rinkimuose Vladimiro Putino rezultatas turėtų viršyti visus rekordus.
„Turint omenyje, kokie rodikliai buvo oficialiai skelbiami per „referendumus dėl [okupuotų Ukrainos teritorijų] prisijungimo“, gerokai žemesnių rezultatų pateikimas yra tiesiog neįmanomas. Palaikymas turi būti visuotinis. Dar ir todėl, kad Vakarams reikia pademonstruoti, koks prezidentas populiarus“, – paaiškino tada „Meduza“ kalbintas prezidento administracijai artimas asmuo.
Per 2018 m. prezidento rinkimus rinkėjų aktyvumas, esą, siekė 67,54 proc., o V. Putinas, remiantis oficialiais duomenimis, surinko 76,69 proc. balsų. Per „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos už Kremliui reikalingą rezultatą neva balsavo beveik 100 proc. okupuotų Ukrainos regionų gyventojų.
Kad gautų šiai statistikai artimus rezultatus, prezidento administracijos darbuotojai nutarė pasinaudoti DEG sistema. „Meduza“ ne kartą buvo rašiusi, kad ta sistema nėra skaidri ir leidžia falsifikuoti rinkimų rezultatus.
„Kodėl regionuose reikia naudoti DEG? Nes ji garantuoja rinkėjų aktyvumą. Ji leidžia geriau planuoti darbą“, – paaiškino vienas iš prezidento administracijai artimų „Meduza“ pašnekovų.
Kaip sakė Kremliui artimi šaltiniai ir svarbų postą vieno iš regionų vadovybėje užimantis asmuo (sutikęs atsakyti į „Meduza“ klausimus su sąlyga, kad nebus atskleista jo tapatybė), registruotis balsavimo internetu sistemoje tradiciškai bus verčiami tie žmonės, kurių gerovė tiesiogiai priklauso nuo valdžios: biudžetinių ir valstybinių įmonių, taip pat valdžiai lojalių kompanijų darbuotojai. Lygiai tas pats buvo daroma ir prieš rinkimus į Valstybės Dūmą 2021 m.
„Meduza“ pašnekovų vertinimu, po registracijos tokie rinkėjai garantuotai pabalsuos ir savo balsą beveik garantuotai atiduos už valdžios iškeltą kandidatą.
„Užsiregistruodami jie jau įsipareigoja [valdžiai], o paskui bijo to įsipareigojimo nevykdyti“, – per pokalbį su „Meduza“ paaiškino su Kremliumi bendradarbiaujantis polittechnologas.
Visgi „Meduza“ pašnekovai mano, kad net ir lojaliuosius nebus taip paprasta priversti užsiregistruoti balsavimo internetu sistemoje.
„Ganėtinai privargome [per ankstesnius rinkimus]. Užtikrinti neprisijungusių rinkėjų aktyvumą – įprastas dalykas, o prisijungti prie elektroninės sistemos žmonės nenorėjo. Baiminosi, kad jų duomenys nutekės į internetą“, – pakomentavo „Vieningosios Rusijos“ atstovas.
Kremliui artimi „Meduza“ pašnekovai pridūrė, kad ypač sunkiai seksis įtikinti tolimose kaimo vietovėse gyvenančius rinkėjus.
„Tenai gyvenantys žmonės lojalesni ir lengviau kontroliuojami, tačiau jie bijo, kad jų duomenys nutekės ir taps laisvai prieinami. Jie apskritai bijo visko, ko nesupranta. Daugelį tenka įtikinėti, kad užsiregistruotų ne tik elektroninio balsavimo sistemoje, bet ir portale „Gosuslugi“ (vieningas Rusijos viešųjų paslaugų portalas). Miestuose tokio tipo baimių žmonės turi mažiau, bet miestų kontingentas ne toks lojalus“, – nurodė „Meduza“ šaltinis.
2023 m. balandį šias problemas papildė dar viena, atsiradusi, kai skubos tvarka buvo priimtas įstatymas dėl elektroninių šaukimų. Remiantis „Meduza“ turima informacija, atitinkamas įstatymų pataisas inicijavo Gynybos ministerija, ganėtinai nusivylusi 2022 m. rudenį vykdytos mobilizacijos eiga, ypač pašlijusia dėl to, kad nemažai Rusijos piliečių pasistengė palikti šalį.
Pataisos numato įrašų apie karo tarnybą skaitmeninio registro sukūrimą. Registras, tikėtina, bus tiesiogiai susietas su „Gosuslugi“ (prie šios svetainės prijungta ir DEG sistema). Šaukimas bus laikomas įteiktu, vos tiktai atsiras šauktinio paskyroje (veikiausiai pasiekiamoje būtent per „Gosuslugi“), o kai taip atsitiks, gali įsigalioti draudimas išvykti iš Rusijos.
Tuoj po įstatymo projekto įteisinimo kai kurie „Gosuslugi“ naudotojai nutarė pašalinti iš portalo savo paskyras (kiek tokių buvo, nežinoma). Šauktinis, kuriam pavyktų tai padaryti, teoriškai turėtų kelias papildomas dienas, per kurias galėtų bandyti išvykti iš Rusijos, bet tai padaryti turėtų iki tos akimirkos, kai šaukimas jau bus laikomas įteiktu. Ar šitoks planas galėtų būti faktiškai įvykdytas, neaišku.
Pasak valdininkų, visos naujosios šauktinių kontrolės sistemos funkcijos galėtų būti paleistos ne anksčiau kaip 2023 m. rudenį. Minėtina ir tai, kad paskyros iš „Gosuslugi“ taip lengvai nepašalinsi – atlikti tai internetu kažkodėl neišeina.
Prezidento administracijai artimi „Meduza“ pašnekovai mano, kad ši aplinkybė gali gerokai komplikuoti plano dėl reikiamo rinkėjų aktyvumo elektroninio balsavimo sistemoje įgyvendinimą, ypač jei vėl būtų paskelbta masinė mobilizacija.
„Kol kas akivaizdaus traukimosi iš „Gosuslugi“ pastebėti netenka. Viskas priklausys nuo sprendimo dėl mobilizacijos. Jeigu pasklis atitinkami gandai arba prasidės kad ir nereikšmingi šaukimai, prasidės problemos. Žmonės ims [masiškai] atsisakinėti naudotis „Gosuslugi“, – tvirtino prezidento administracijai artimas šaltinis.
Jeigu taip atsitiks, iškils grėsmė ir su 2024 m. prezidento rinkimais susijusiam Kremliaus planui. Prezidento administracijai artimas šaltinis mano, kad be balsavimo internetu regionams anaiptol nebus lengva „pasiekti“ balsų už V. Putiną rekordą.
