Balsavimo duomenis paskelbė Islandijos atstovybė JT.
Už rezoliuciją balsavo 122 šalių delegacijos, įskaitant Kazachstano, Armėnijos, Sakartvelo ir kitų valstybių, kurias Rusijos valdžia vadina „draugiškomis“, pavyzdžiui, Indijos, Brazilijos ir Turkijos. Susilaikė 18 šalių, įskaitant Uzbekistaną, Tadžikistaną, Kirgiziją, Iraną ir Pietų Afrikos Respubliką. Prieš rezoliuciją balsavo Rusija, Baltarusija, Kongo Demokratinė Respublika, Nikaragva ir Sirija.
Rezoliucijoje dėl bendradarbiavimo tarp JT ir Europos Tarybos, už kurią nubalsavo ir Kinijos delegacija, kalbama apie „beprecedenčius išbandymus“, laukiančius Europos po „Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą, o anksčiau – prieš Sakartvelą“.
Rezoliucijos autoriai paragino kompensuoti Rusijos karinės agresijos aukoms padarytą žalą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus, kurie kalti dėl tarptautinės teisės normų pažeidimo.
Karas Ukrainoje nebuvo pagrindinė rezoliucijos tema, todėl neaišku, ar Kinijos ir kitų šalių balsavimą „už“ galima laikyti pasikeitusios pozicijos Rusijos veiksmų Ukrainoje atžvilgiu ženklu. Anksčiau Kinija susilaikydavo nuo Maskvos veiksmų kritikos ir kalbėdavo apie būtinybę pasiekti taiką atsižvelgiant į abiejų šalių interesus. Kinijos atstovai balsavimo nekomentavo.
Dokumento svarstymo metu Rusijos atstovas paragino pašalinti punktą, kuriame smerkiama Rusija, ir apkaltino Vakarų šalis rezoliucijos „politizavimu“.
„Delfi“ primena, kad praėjusią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas pirmą kartą nuo karo pradžios telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
V. Zelenskis teigiamai atsiliepė apie vykusį pokalbį. Pasak jo, buvo kalbama apie Ukrainos, įskaitant Krymą, teritorinį vientisumą ir JT chartiją.
„Mes girdėjome pagarbą visiems šiems principams“, – pabrėžė V. Zelenskis penktadienį spaudos konferencijoje Kyjive. Tai esą labai svarbu. Apie abipusius vizitus, pasak V. Zelenskio, kalbėta nebuvo.
V. Zelenkis teigė taip pat parašęs Xi Jinpingo padaryti įtaką Maskvai, kad būtų sugrąžinti Ukrainos karo belaisviai ir pagrobti vaikai. Jo duomenimis, tai „beveik 20 000 vaikų“.
„Sakau atvirai, dėl vaikų grįžimo Ukrainai dabar padeda tik Ukraina“, – kalbėjo prezidentas. Nors yra JT pastangų, tačiau rezultatai prasti. Todėl jis paprašęs Xi Jinpingo pagalbos.
Xi Jinpingas prieš tai kovą Maskvoje asmeniškai susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kritikai kaltina Pekiną užslėpta parama Maskvai. Kyjivas iki šiol nuo tokių kaltinimų susilaikė.
