Apokaliptinius vaizdus apstulbę filmavo net patys Sevastopolio gyventojai. Neatpažintas dronas atakavo okupantų kuro bazę įlankoje. Tai buvo bepilotis, tvirtina rusų staytinis Michailas Razvožajevas. Gaisrui priskirtas pavojingiausio lygis, liepsnos siautėjo 1000 kvadratinių metrų plote, bet kaip įprastai valdžia aiškina: niekas nenukentėjo, viskas neva kontroliuojama.
Ukraina ne kartą skelbė, kad susigrąžins Krymą, o rengiant kontrpuolimą į Sevastopolį skrieja vis daugiau dronų.
Ukrainos žvalgyba teigia, kad per sprogimą priešo naftos sandėlyje netoli Kozačos įlankos okupuotame Sevastopolyje sunaikinta daugiau kaip 10 rezervuarų su naftos produktais, kurių bendra talpa – 40 tūkst. tonų.
Žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas šeštadienį pažymėjo, kad sunaikinti naftos produktai buvo skirti Rusijos Juodosios jūros laivynui.
„Sprogimas Sevastopolyje yra Dievo bausmė, ypač už žuvusius Umanės civilius gyventojus, tarp kurių buvo penki vaikai. Ši bausmė bus ilgalaikė. Visi laikinai okupuoto Krymo gyventojai artimiausiu metu neturėtų būti šalia karinių bazių ir objektų, kurie aprūpina agresoriaus kariuomenę“, – pabrėžė A. Jusovas.
Žvalgybos atstovas pridūrė, kad Ukraina žino apie vagysčių mastą tiek nukentėjusioje naftos saugykloje Sevastopolyje, tiek kituose panašiuose Krymo objektuose. Kaip paaiškino A. Jusovas, šie faktai neabejotinai išplečia Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų galimybes.
Buvęs Volodymyro Zelenskio biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pajuokavo: okupuotas Krymas atidarė kurortinį sezoną.
O pats Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, paklaustas apie kontrpuolimą, atsako su šypsena: „Kontrpuolimas bus.“
Po Rusijos raketų smūgių Ukrainos miestas panktadienį daugėja aukų, tarp žuvusiųjų ir vaikai. Labiausiai nukentėjo Ukrainos Umanės miestas, rusų raketa ten išdraskė daugiabutį.
„Aš nualpau, vyras koja išspyrė duris ir mane išnešė“, – pasakojo viena ataką išgyvenusi moteris.
Jos vyras karys, ką tik grįžo iš fronto prie Donecko. Karas atsivijo jį Umanėje. „Gaila, kad ne visus okupantus ten nužudžiau“, – dabar sako jis.
Kyjivui – Skandinavijos ir Baltijos šalių parama
Kelių Skandinavijos ir Baltijos šalių diplomatijos vadovai, tarp jų ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį lankėsi Odesoje. Šis Ukrainos uostas – vartai grūdų eksportui, bet Rusija trukdo eksportą laivais.
Vis dėlto ukrainietiški grūdai ir maistas išjudės sausuma. Europos Komisija skelbia, kad penkios šalys – Bulgarija, Vengrija, Slovakija, Rumunija ir Lenkija – sutarė, jog krovinių nebeblokuos, o Lietuva, Latvija ir Estija Kyjivui kartoja savo įsipareigojimus.
„Remsime jūsų kelią į NATO, jūsų vieta – su mumis Aljanse. Toliau remsime specialųjį tribunolą dėl agresijos. Agituosime siųsti daugiau ginklų ir amunicijos, įskaitant F-16“, – žadėjo G. Landsbergis.
Tuo metu Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna tikino, kad jo šalis ir toliau rems Ukrainą visuose frontuose, kol Ukraina laimės karą.
O Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas siunta. „Mūsų partneriai, sakykime, buvę partneriai, kai kuriose šalyse maniakiškai griauna teisinę sistemą ir dialogo kanalus ir banddo visiems primesti savo požiūrį ir taisykles“, – pareiškė jis.
Bet V. Putinas pats valdo diktatoriaus taisyklėmis – vėl sugriežtino įstatymus. Už valstybės išdavystę nuo šiol gresia įkalinimas iki gyvos galvos, kad opozicionieriai Rusijoje net bijotų karą vadinti karu, o ne „specialiąja karine operacija“.
Visą LNK reportažą nuo 12:55 galite žiūrėti čia.
