„Mes pavargome nuo Rusijos“, – priduria 45 metų vadas, prašęs jį pristatyti tik jo kariniu šaukiniu Torto – tai nuoroda į vieną pilį netoli jo gimtinės Čečėnijoje, kurią jis paliko tapęs jaunu sukilėliu, kai 2009 metais baigėsi Antrasis Čečėnijos karas.
„Rusija yra tarsi girtas kaimynas. Vieną dieną jis ateina į jūsų namus ir nori juos padegti. Jūs jį gaudote, o jis pasprunka. Kitą dieną jis grįžta blaivus ir pradeda maldauti atleidimo. O tada jis vėl sugrįžta girtas su pistoletu rankoje ir nužudo tavo žmoną bei vaikus“, – pasakoja jis.
„Tai trečiasis Čečėnijos karas – ir šį kartą mes laimėsime“, – įsiterpia vienas iš Torto kareivių, maždaug dvidešimtkelerių metų vyras, pasivadinęs slapyvardžiu Maga. Jis, sutuoktinis ir tėvas, sako, kad jo partnerė visiškai palaiko jo sprendimą kovoti, nors ir „nerimauja dėl jo, bet žino, kad kovoti reikia“.
Ukrainos pusėje kovoja apie 150–200 čečėnų savanorių, kurių dauguma yra Pirmajame ir Antrajame Čečėnijos karuose dalyvavusių kovotojų sūnūs bei anūkai, gyvenę emigracijoje.
Jie yra suskirstę į tris būrius: Džocharo Dudajevo batalioną, pavadintą pirmojo posovietinio nepriklausomos Čečėnijos prezidento vardu, Šeicho Mansuro batalioną, kuris buvo kritikuojamas dėl sąsajų su islamistų grupuotėmis, ir kur kas slaptesnį batalioną, kuris bendradarbiauja su Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (GUR) ir kurio nariai rengiasi juodai. Pastarieji, net būdami saugiose Kijevo teritorijose, vaikšto ginkluoti ir mūvi slidininkų kaukes.
Užsieniečiai savanoriai sutinka, kad čečėnai yra vieni labiausiai atsidavusių ir ideologiškai motyvuotų kovotojų, kaip ir maždaug 200 baltarusių, kovojančių už Ukrainą – kur kas labiau nei dauguma Vakarų ir Lotynų Amerikos savanorių. Pastarieji čia dažniausiai atvyksta dėl pinigų. Pirmieji – daugiausia amerikiečiai ir britai – dažniausiai yra Irako bei Afganistano veteranai ir, išskyrus kelias išimtis, pripažįsta, kad yra Ukrainoje, nes jų nežavi civilinis gyvenimas ir jie nenori, kad jų patirtis ir paruošimas nueitų perniek, nors jie taip pat pripažįsta, kad Ukrainos tikslai yra teisingi.
Čečėnai šiuo metu daugiausia kaunasi Bachmute – mėnesių mėnesiais trunkančiame kruviname mūšyje, kuris iš abiejų pusių pareikalavo daug aukų ir kuris dėl savo nuožmumo lyginamas su Pirmojo pasaulinio karo susirėmimais. Torto, atidžiai studijuojantis karo istoriją, sako, kad „tai šių laikų Verdenas“ – ilgiausiai trukęs Pirmojo pasaulinio karo mūšis.
„Tai tikras pragaras“, – priduria Torto, kuris nuo 2016 metų gyvena Ukrainoje, o prieš tai buvo gyvenęs Vokietijoje.
Sėdime vadinamame Džocharo Dudajevo bataliono klube – rūsyje Kijevo priemiestyje, ir kalbamės apie tai, kodėl jie dalyvauja šiame kare toli nuo savo tėvynės, ir diskutuojame apie kitų užsienio savanorių, kovojančių Ukrainoje prieš Rusiją, ypatumus ir ką jie mano apie čečėnus, kovojančius už Vladimirą Putiną – nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, įvairiu metu jų buvo apie 12 tūkst.
Tiek Torto, tiek Maga neabejoja, kad galiausiai jie yra čia tam, kad kovotų už Čečėniją – jų įsitikinimu, Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje neišvengiamai sukels ginkluotą sukilimą jų tėvynėje Šiaurės Kaukaze – ir ne tik ten, bet ir visame Kaukazo regione tarp Azovo, Juodosios ir Kaspijos jūrų. „Anksčiau ar vėliau mes visi būsime laisvi“, – sako Torto, stambus barzdotas vyras, švelniai glostantis pilką rainą katiną, murkiantį ant jo uniformos.
„Patikėkite, kai Rusija pralaimės šį karą Ukrainoje, ji nebegalės egzistuoti kaip valstybė. Tai neįmanoma. Ji subyrės“, – priduria jis. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Baltarusijos savanoriai, su kuriais „Politico“ kalbėjosi dviem dienomis anksčiau. „Mums tiesiog reikia laisvės. Žmonėms reikia laisvės“, – sakė Torto.
Torto šlykštisi Rusijos čečėnų kovotojais, kurie vadinami kadyrovcais, – ypač žiaurumais, su kuriais jie siejami. Dėl žiaurumų publikavimo internete „TikTok armija“ vadinami kadyrovcai kaltinami prievartavimais, žudynėmis ir plėšikavimu Bučoje, o liepos mėnesį buvo apkaltinti tuo, jog Luhansko srities Privilės gyvenvietėje kankino ir kanceliariniu peiliuku iškastravo ukrainiečių karo belaisvį – vaizdo įrašas su šiuo nusikaltimu buvo paskelbtas jų „Telegram“ kanale.
Kai kurie tyrėjai įtaria, kad būtent kadyrovcai, o ne samdyti „Vagner“ kariai anksčiau šį mėnesį nupjovė galvą kitam ukrainiečių belaisviui – šis aktas taip pat buvo paskelbtas internete. Maga ir Torto niekina kadyrovcus kaip „netikrus karius“, kurie Ukrainoje yra tik dėl pinigų.
Kadyrovcai Maskvai naudingi kaip propaganda – tai savotiškas įspėjimas, kad Rusija su Ukraina elgsis taip, kaip elgėsi su Čečėnija, ir naikins viską, ką gali. O R. Kadyrovui jie padeda kurti jo, kaip kario, įvaizdį. „TikTok“ kariuomenė“ retai priartėja prie fronto linijos, pažymi proukrainietiškai nusiteikę čečėnai, ir yra naudojama tik išvalymo operacijoms, kad pasėtų baimę, sako jie.
Be Bachmuto, kur jiems nerodoma jokio pasigailėjimo, didžiausią pasididžiavimą jiems keliantys karo momentai buvo į šiaurę nuo Kijivo, kur netrukus po Rusijos invazijos pradžios jie rengė sabotažo bei žvalgybos operacijas, ir dalyvavimas operacijoje, išlaisvinant Iziumą, esantį Ukrainos šiaurės rytuose.
Tačiau čečėnai, nepaisant jų tvirto atsidavimo kovai, tėra vargingi čia kovojančių užsienio savanorių giminaičiai. Skirtingai nuo kitų užsienio formuočių, jie oficialiai nepriklauso tarptautiniam legionui. Ukrainos vyriausybė jiems nieko nemoka, ir visa ekipuote jie turi pasirūpinti patys. „Tačiau jie duoda mums amunicijos, kai būname fronto linijoje“, – pabrėžė Maga.
Tam, kad galėtų tęsti kovas, jie pasitelkia išradingumą – prašo remti juos aukomis ir internetu pardavinėja karo daiktus, surinktus mūšio lauke. Kiti užsienio ir Ukrainos daliniai taip pat elgiasi geranoriškai ir dažnai leidžia čečėnams pasilikti didžiąją dalį ginklų bei amunicijos, kuriuos palieka besitraukiančios Rusijos pajėgos. „Rusija yra didžiausia mūsų ginklų tiekėja“, – kikena Torto. Tarp gautos ginkluotės yra keletas sunkiųjų kulkosvaidžių, paimtų iš nebevažiuojančių tankų.
Ukrainos pareigūnai iki galo nepaaiškina, kodėl su čečėnais elgiamasi kitaip, ir užsimena, kad kyla teisinių problemų, nes techniškai jie yra Rusijos piliečiai. Tačiau Torto įtaria, kad didele dalimi tai gali būti susiję su plačiai paplitusiu čečėnų, kaip galvžudžių ir vagių, įvaizdžiu.
Tačiau tai neatbaidė Džocharo Dudajevo bataliono narių ir nesumenkino jų entuziazmo kovoti, ir jie tikisi, kad jų dalyvavimas šiame kare pamažu pakeis daugelio ukrainiečių požiūrį į čečėnus, nors Kadyrovcų žiaurumas, žinoma, tam nepadeda.
O ką jie mano apie didelio masto Ukrainos kontrpuolimą? Jie deda daug vilčių, bet pažymi, kad nugalėti Rusiją, kuri mobilizuos daugiau vyrų, nebus lengva. Tačiau kova turi tęstis, sako Torto.
„Kai girdžiu prancūzų ar vokiečių ekspertus kalbant apie tai, kaip reikia gelbėti Rusiją, neleisti jai subyrėti ir kaip būtų galima atkurti ją, kaip demokratinę valstybę, aš tik purtau galvą“, – teigė jis.
